LT3484B - A staple for fastening a rail of railway - Google Patents

Description

Šis išradimas skirtas geležinkelio bėgių tvirtinimui ant pabėgių, būtent žymiai patobulinti sistemas, aprašytas Prancūzijos patentų Nr. 2256287 ir Nr. 2330803 aprašymuose.

Žinoma, kad bėgiai klojami ant pabėgių (padarytų iš medžio, betono arba metalo) arba ant plytų, arba ant metalinių ar plastmasinių detalių, vadinamų padėklais, šie padėklai guli ant pabėgių arba plytų. Toliau bus naudojamas žodis atrama, kuris pakeis šiuos pavadinimus - pabėgis, padėklas arba plytos. Tarp apatinės bėgio dalies, vadinamos padu, ir atramos paprastai būna įmontuota guminė plokštė, vadinama padėklu. Jos paskirtis - sukurti stangrų arba amortizuojantį sluoksnį, leidžiantį bėgiui šiek tiek judėti savo atramos atžvilgiu ir tokiu būdu apsaugoti atramą nuo suirimo, kurį sukelia riedmenų sukuriamos veikiančios jėgos ir smūgiai. Kelio geometrijos išlaikymui, nežiūrint į įvairias sukeltas bėgį veikiančias jėgas, natūralu, kad turi būti numatytos priemonės priveržti bėgį prie jo atramos. Šios priveržimo priemonės paprastai remiasi į pado kraštą ir tvirtinamos varžtais prie atramos. Dabartiniu metu ir dalinai įvertinant po bėgiais dedamus elastingus padėklus, šios priemonės taip pat yra elastingos, taip, kad pagal galimybes išlaikyti jų įtempimo jėgą į bėgį, nežiūrint į nedidelius jo poslinkius arba galimus šias priemones priveržiančių varžtų atsipalaidavimus atramose. Toliau priveržimo priemonių visuma ir jų ankeriniai varžtai bus vadinami bėgių tvirtinimais.

Egzistuoja keletas bėgių tvirtinimų grupių, būtent, varžtiniai ir nevaržtiniai tvirtinimai. Nevaržtinių tvirtinimų tarpe yra didelis skaičius įvairių bevaržtinių tvirtinimu modelių. Vienas naujausių ir labiausiai paplitęs bevaržtinio tvirtinimo modelis aprašytas Prancūzijos patentuose Nr. 2256287 ir Nr. 2330803.

Šis modelis turi rimtą trūkumą, kurį pašalinti yra šio išradimo tikslas. Pirmiausia reikia priminti Prancūzijos patentuose Nr. 2256287 ir Nr. 2330803 aprašytą bėgių tvirtinimo darbą. Šiam tikslui pasinaudosime patento Nr. 2256287 brėžiniais ir jų numeracija.

Toks tvirtinimas pateiktas prispaudimo padėtyje šio patento brėžinyje fig. 9. Šį tvirtinimą sudaro spyruoklė (pagal brėžinius fig. 1-3 arba 4-6) ir ankerinio tvirtinimo priemonė (10), tvirtai surišta su atrama (6). Jo sumontavimui į šią padėtį reikia spyruoklės dalį (1) įstatyti į varžto (10) skylę (10c) (panaudojant slenkamąjį judesį į bėgį). Šio įstatymo metu spyruoklės dalis (3) turi pakilti išilgai bėgio nuožulnios plokštumos (10A) ir tuo būdu spyruoklė deformuojama, tuo sukeliant įveržimo jėgą būgiui (8) dalimi (5) (izoliuojantis tarpiklis (9) neleidžia spyruoklei kontaktuoti su bėgiu).

Panagrinėsime dabar bėgio elgesį ir pirmiausia įtempimus, kurie jį veikia.

Šie įtempimai pagrindinai dvejopi:

- riedmenų ratų poveikis,

- temperatūros svyravimų poveikis.

Būtent ratų poveikį reikia panagrinėti detaliau.

Ratai judėdami sukelia kampu į bėgio galvutę nukreiptą jėgą, kuri gali būti išskaidyta į vertikaliai veikiančią jėgą, nukreiptą žemyn, statmenai į bėgį, ir šonines jėgas, nukreiptas kelio išorėje ir esančias plokštumoje, statmenoje bėgiui. Iš to seka, kad bėgis stengiasi apsisukti apie savo išilginę ašį. Tais atvejais, kai kelio ašis yra kreiva, abu to paties kelio bėgiai tuo būdu kreipiasi į priešingus kryptis, dėl to susidaro vietinis kelio praplatėjimas. Šis praplatėjimas gali tapti kritišku esant mažam kreivumo radiusui arba kuomet kreivojoje bėgio dalyje esanti pakyla skiriasi nuo paskaičiuoto teorinio, atitinkančio transporto priemonės greičiui. Šis reiškinys sustiprėja dėl kai kurių riedmenų konstrukcinių ypatybių, kurios sukelia didesnes jėgas įeinant šiai transporto priemonei i kreivę, negu kitoms transporto priemonėms. Kreivei turint 200-300 m radiusą šoninė 20-22 t ašies jėgos dedamoji, veikianti į bėgio galvutę, lengvai gali siekti 4-5 t. Abu, iš to paties bėgio pusių esantys tvirtinimai neturi atlikti to paties darbo. Išorinė bėgio pusė - pado briauna - turi tendenciją pradžioje artėti prie atramos, o vidinė kelio pusė - pado briauna stengiasi pasikelti. Tokiu būdu iš išorinės kelio pusės spyruoklės dalis (5) (pagal Prancūzijos patentą Nr. 2256287) stengiasi pradžioje nusileisti, kad sekti pado briaunos judėsi, ir, to pasėkoje, jis turi mažesnę priveržimo jėgą, o iš vidinės kelio pusės spyruoklės dalis (5) yra pakeliama.

Ši spyruoklė, kaip ir bet kuri spyruoklė, turi tam tikrą darbo zoną, kuo stipriau dalis (5) turi pasikelti, tuo daugiau deformuojama spyruoklė. Šiai deformacijai viršijus tam tikrą ribą, ji tampa nebegrįžtama, tuo tarpu pereina iš stangrios deformacijos į plastinės deformacijos sritį. Bėgiui grįžus į savo nominalią padėtį spyruoklė ne visai grįžta į savo nominalią padėtį su ta pačia jėga todėl, kad ji susilpnėjusi. Galų gale dalis (5) dargi nebeliečia izoliuojančio tarpilio (9), t.y. bėgis dabar visai neprispaustas. Jei šis reiškinys apima keletą gretimų atramų, tai gali iššaukti riedmenų nuėjimą nuo bėgių.

Dar labai svarbu tai, kad šio reiškinio negalima pastebėti paprastu apžiūrėjimu ir kad nėra priemonių šiam reiškiniui koreguoti (arba spyruoklei pakeisti), kaip tai paprastai daroma, kada tvirtinama varžtais.

Kada tvirtinimas pagal Prancūzijos patentus Nr. 2256287 arba Nr. 2330803 buvo paveiktas tokios jėgos ir pilnai arba dalinai prarado savo veržimo jėgą, sukamasis bėgio judesys, paprastai vadinamas atsileidimu, gali sustiprėti. Tvirtinimo irimo reiškinys taip pat sustiprėja ir dar yra skatinamas. Kuo didesni šie bėgio pakrypimo judesiai, tuo didesnis susidėvėjimas tarp tvirtinimų ir bėgio. Šis susidėvėjimas taip pat mažina bėgio priveržimo jėgą. Galima būtų pagalvoti, jog išvengti šio reiškinio pasekmių pakanka suprojektuoti tvirtinimą, labiau priveržiantį bėgį. Tačiau šiuo atveju reikėtų padidinti apkabos kietumą, kuri dalinai prarastų savo stangrumą ir taptų trapia.

Šis trūkumas paaiškinamas tuo, kad nevaržtinis tvirtinimas pagal Prancūzijos patentus Nr. 2256287 arba Nr. 2330803 neturi jokio žymesnio atsparumo padidėjimo išorinio bėgio pakrypimo atžvilgiu, naudojamos spyruoklės judėjimą veikianti jėga (deformacija tvirtinimo darbo taško aplinkoje), t.y. bėgio prispaudimo padėtyje veikia kreive, artima tiesinei. Jos turi vienodą standumą, kaip esant krūviui, taip ir jį nuėmus. Tai jų pagrindinis trūkumas, kuris neleidžia naudoti šio tipo tvirtinimų su lanksčiais padėklais po bėgiais intensyviai naudojamuose keliuose.

Tikslinga naudoti lanksčius padėklus po bėgiais arba geriau apsaugomas atramas, o, būtent, kada jais yra betoniniai pabėgiai, atsparesni riedmenų poveikiui (ratų smūgiams į bėgius dėl ratų arba bėgio paviršiaus nelygumų) . Tačiau naudojant labai lanksčius (suspaudžiamus) padėklus, reikalinga tvirtinimo sistema, apsauganti nuo neleistino išorinio bėgio pakrypimo ant jo atramos veikiant šoninėms jėgoms.

Tokiu būdu šis išradimas turi tikslą išspręsti naują techninę problemą, kurios esmė - sukurti bėgio tvirtinimą ant bėgio atramos, užtikrinantį pilną jo blokuotę išorinio bėgio pokrypio atžvilgiu, jei pokrypio judesys viršija tam tikrą reikšmę.

Iškilusią techninę problemą šis išradimas sprendžia pirmiausia paprastu konstrukciniu sprendimu, nebrangiai ir užtikrina platų pramoninį panaudojimą.

Kitais žodžiais, šis išradimas turi tikslą pašalinti Prancūzijos patentuose Nr. 2256287 ir Nr. 2330803 aprašytų sutvirtinimų trūkumus, pateikiant sutvirtinimus, užtikrinančius pilną blokuotę išorinio bėgio pokrypio atžvilgiu, jei šis pokrypis viršija tam tikrą dydi.

Ši pokrypio blokuotė yra žymus nevaržtinių sutvirtinimų patobulinimas taip, kad iš anksto sunku įsivaizduoti šią galimybę tvirtinimų sistemose, kur jau egzistuoja ankerinis tvirtinimas atramose, kur negalima nuimti tvirtinimo, skirtingai nuo varžtinių tvirtinimų, kur galima sumontavus bėgį ant atramos ir uždėjus tvirtinimo spyruokles, blokuotei, trukdančiai sutvirtinimo judėjimui aukštyn užtikrinti, panaudoti varžto galvutę arba veržlę.

Taigi, išradimas siūlo geležinkelio bėgio tvirtinimo ant atramos apkabą, susidedančią iš :

- tvirtinimo spyruoklės, tarnaujančios bėgio tvirtinimo arba priveržimo ant jo atramos priemonę ir sudarytą iš stangraus metalo apkabos, turinčios pirmąją galą (A) ir antrąją galą (B) ir nuosekliai, skaitant nuo pirmojo galo (A), ją sudarančias sritis: pirmąją sritį, sudarančią beveik stačiakampį petį, antrąją sritį, sudarančią išlenkimą beveik 180° kampu, trečiąją sritą, ketvirtąją sritį, sudarančią išlenkimą beveik 180° kampu, esanti trečios srities atžvilgiu iš tos pat pusės kaip ir antroji sritis, ir penktąją sritį, beveik lygiagrečią bėgiui, kuri skirta prispaudimo jėgai į bėgio padą perduoti, ir ankerinio tvirtinimo įtaisą, skirtą tvirtinimo spyruoklei priimti ir įmontuotą arba įtvirtintą tuo pat metu ant bėgio atramos, besiskirianti tuo, kad tvirtinimo spyruoklė turi šeštąją sritį, besitęsiančią skersai penktosios srities ir nukreiptą į pirmąją sritį taip, kad montuojant tvirtinimo spyruoklę ant ankerinio tvirtinimo įtaiso ankeriniam tvirtinimui bėgio padas prispaudžiamas penktąja sritimi ir, tinkamiau, minėta šeštoji skersinė sritis sąveikoja su sutvirtinimo spyruoklės pasislinkimą ribojančiomis priemonėmis, kietai sujungtomis su ankerinio tvirtinimo įtaisu.

Geriausiam įgyvendinimo būdui tvirtinimo apkaba skiriasi tuo, kad pasislinkimą ribojančios priemonės turi išpjovą, kuri yra beveik lygiagrečiai penktajai sričiai sumontuotoje padėtyje arba tvirtinimo spyruoklei esant suspaustoje padėtyje.

Kitu būdu realizuojant aukščiau minėtas pasislinkimą ribojančias priemones ankerinio tvirtinimo įrenginys turi išsikišimą, esantį beveik lygiagrečiai penktajai sričiai ir po kuriuo patalpinama šeštoji sritis.

Taip pat pagal kitą išradimo požymį tvirtinimo apkaba skiriasi tuo, kad šeštoji sritis yra beveik statmena penktajai sričiai.

Pagal kitą išradimo požymį sutvirtinimo apkaba skiriasi tuo, kad minėtos pasislinkimą ribojančios priemonės sudaro pasislinkimą ribojančias priemones, veikiančias prieš penktosios srities pasikėlimą bėgio pakilimo judesio pasėkoje.

Be to, pagal dar vieną išradimo požymį tvirtinimo apkaba, kurioje ankerinio tvirtinimo įrenginys turi išilginę angą, į kurią slenkamuoju judesiu įvedama tvirtinimo spyruoklės pirmoji sritis, skiriasi tuo, kad, tvirtinimo spyruoklės įvedimui į įrenginį ankeriniam tvirtinimui, ji turi šoninę atramą (12A), (15A).

Tuo būdu, išradimo esmė yra spyruoklės formos pakeitimas pavaizduotas Prancūzijos patentų Nr. 2256287 ir Nr. 2330803 brėžiniuose fig. 1-3 arba fig. 4-6, ir minėtos spyruoklės ankerinio tvirtinimo formos taip, kad, jei minėtos spyruoklės dalis (5), kada pastaroji įstatyta ir suspaudžia bėgį, bėgio pado pakilimo dėka veikiama kyla į viršų, minėta sritis dalinai remtųsi į ankerinio tvirtinimo dalį (10).

Ta atrama neturi natūraliai kliudyti tiesiant kelią pakelti bėgį ant savo atramos. Tiksliau išradimas pasireiškia minėtos spyruoklės dalies srities (5) išlenkimu, ir atlikimu pusapvalios išpjovos arba išsikišimo ankeriniame tvirtinime (10) taip, kad išlenktoji srities (5) dalis (6), uždėjus spyruoklę, iš karto patektų po išsikišimu arba į įrenginio (10) išpjovą.

Pateikti brėžiniai yra kaip pavyzdys ir padeda suprasti siūlomą išradimą.

Fig. 1, fig. 2 ir fig. 3 yra dalies spyruoklės pagal pateiktą išradimą vaizdai iš šono, iš galo ir iš viršaus atitinkamai.

Fig. 4, fig. 5 ir fig. 6 panašios kaip fig. 1, fig. 2 ir fig. 3, išskyrus tai, kad jos vaizduoja spyruoklę, ι

simetrišką aukščiau minėto tvirtinimo spyruoklei (bet taip pat skirtos šiam išradimui).

Fig. 7 ir fig. 8 yra variantai, vaizduojantys tvirtinimo spyruoklės formą.

Fig. 9 - figūros 3 pjūvis pagal XX, bet neparodytos dalys, esančios už pjūvio plokštumos.

Fig. 10 - fig. 9 variantas.

Fig. 11 - bėgio tvirtinimo pagal išradimą vaizdas iš viršaus, t.y. vaizdas, kuriame parodyta pakeista tvirtinimo spyruoklė ir pakeistas ankerinis tvirtinimas.

Fig. 12 - tvirtinimo pagal išradimą vaizdas iš galo.

Fig. 13 - ankerinio tvirtinimo pagal šį išradimą viršutinės dalies bendro vaizdo brėžinys kartu panaudojant fig. 12.

Ankerinio tvirtinimo viršutiniąją dalį reikia suprasti kaip ankerinio tvirtinimo dalį, išsikišančią iš atramos ir tarnaujančią tvirtinimo spyruoklės patalpinimui. Apie atramą esanti dalis gali būti bet kokios formos.

Fig. 14 - fig. 13 vaizdas pagal XIV.

Fig. 15 - vaizdas iš galo, panašus į fig. 12, bet kartu su bėgiu, kuriam, dėka šio išradimo, yra apribota galimybė pakrypti.

Fig. 16 - viršutiniosios ankerinio tvirtinimo (10) dalies išpildymo variantas pagal šį išradimą.

Fig. 17 - išradimo įgyvendinimo pavyzdys klojant ant padėklo kartu su tvirtinimo spyruoklės bendro vaizdo ir dalies padėklo brėžiniu.

Fig. 1 - fig. 3 vaizduoja tvirtinimo spyruoklę pagal išradimą, kurią sudaro geriausia vientisas metalinis strypas, turintis keletą išlenkimų, pirmąjį galą (A) ir antrąjį galą (B) .

Pradedant nuo pirmojo galo (A) ši tvirtinimo spyruoklė turi:

pirmąją sritį (1) , sudarančią beveik stačiakampį petį, kuris sėkmingai nusakomas, kaip paaiškės toliau, beveik tiesia linija, kartu horizontalia ir beveik lygiagrečia bėgiui, antroji sritis (2), išsilenkusi beveik 180° kampu gali būti plokštumoje arba nebūti joje, trečioji sritis (3) daugiau ar mažiau išlenkta, ketvirtoji sritis (4), išsilenkusi beveik 180° kampu, o išlinkimas trečiosios srities (3) atžvilgiu yra toje pačioje pusėje kaip ir antrosios srities (2) ir penktąją sritį (5) , beveik lygiagrečią bėgiui, kuri skirta bėgio patvirtinimo jėgai perteikti į jo padą priveržiant.

Tvirtinimo spyruoklė pagal išradimą skiriasi tuo, kad ji turi šeštąją sritį (6), esančią skersai penktosios srities (5) , nukreiptą į pirmąją sritį (1) taip, kad įdedant tvirtinimo spyruoklę į ankerinio tvirtinimo įrenginį (ankerinis tvirtinimas bus paaiškintas toliau pateikiant brėžinius fig. 11 - fig. 17), ji, kaip ι

io siūloma išradime, savo penktąja sritimi prispaudžia bėgio padą.

Geriau, kai šeštoji skersinė sritis (6) sąveikauja su tvirtinimo spyruoklės judėjimą ribojančiomis priemonėmis . Šios priemonės bus išsamiai aprašytos paaiškinant brėžiniais fig. 11-17.

Ketvirtosios srities (4) išlenkimas turi didesnį kreivumo radiusą, negu antroji sritis (2) taip, kad penktoji sritis (5) trečiosios srities atžvilgiu būtų už pirmosios srities (1).

Antrasis bėgių tvirtinimo pagal išradimą elementas liečia ankerinio tvirtinimo įrenginį, kuris brėžiniuose fig. 11 - fig. 17 žymimas 10 arba 16 ir skirtas tvirtinimo spyruoklės, kuri įstatyta arba įtvirtinta bėgio atramoje, priėmimui tuo pat metu, kaip tai aprašyta žemiau.

Iš fig. 1 - fig. 3 galima matyti, kad šeštoji sritis (6) yra beveik statmena penktąjai sričiai (5).

Apatinioji penktosios srities (5) dalis, taip pat ir šeštosios srities apatinioji dalis, gali turėti nuodrožą, pažymėtą 5A. Taip pat nuodroža gali būti numatyta šeštosios srities (6) viršutiniojoje dalyje, kuri sąveikoja su ankerinio tvirtinimo įrenginiu.

Taip pat galima matyti, kad tvirtinimas pagal išradimą, pavaizduotas fig. 1 - fig. 3, panašus į apverstą į priešingą pusę raidę e veidrodinį atspindį.

Fig. 4, fig. 5, fig. 6 panašios į fig. 1, fig. 2, fig. 3 atitinkamai ir liečia tvirtinimo spyruoklę, pagal išradimą turinčią priešingą formą, panašią į raidę e iš priekio.

Čia du antraeiliai variantai buvo paimti tam, kad parodyti įvairias galimas įgyvendinimo formas. Pavyzdžiui, sritis (1) ilgesnė negu fig. 1, 2 ir 3 ir todėl patenka po ketvirtąja alkūnine sritimi.

Be to, šeštoji sritis pagal išradimą neturi nuodrožos ir lieka beveik apvalaus skerspjūvio.

Fig. 7 - kitas fig. 4 variantas. Antroji alkūninė sritis (2) , daugiau pasukta, negu prieš tai esančiuose realizavimo variantuose, o trečioji sritis (3) turi didelį išsilenkimą (3A/3B). Taip pat penktoji ir šeštoji sritys neturi nuodrožos arba suplotų dalių.

Fig. 8 - fig. 6 variantas, kada ketvirtoji sritis (4), penktoji sritis (5) ir šeštoji sritis (6) gali išeiti iš vieno to paties sraigtinio nuolydžio ir būti beveik pastovaus kreivumo.

Fig. 9 vaizduoja tai, kas yra fig. 3 pjūvyje XX. Laikant, kad srities (1) ašis horizontali, tiesė (Dl), parodyta fig. 9, yra horizontali tiesė, statmena srities (1) ašiai, einančiai per minėtos srities (1) centrą (Cl) . Tiesės (D3) ir (D5) lygiagrečios tiesei (Dl), einančiai per atitinkamų sričių (3) ir (5) skerspjūvių centrus (C3) ir (C5) . Šioje figūroje pavaizduota (D3) tarp (Dl) ir (D5) , bet galima taip pat, kad (D5) būtų tarp (Dl) ir (D3) arba (Dl) tarp (D3) ir (D5) . Šioje fig. 9 parodyti du kampai a ir β. Kampas (C3, Cl, C5) , pavadintas β, dedant tvirtinimo spyruoklę ankeriniame tvirtinime jis turi susispausti.

Kampą a sudaro srities (5) skerspjūvio pagrindinė ašis ir tiesė (D5) . Tas kampas keisis įdedant tvirtinimo spyruoklę, kad apimti bėgio pado pakrypimą ir galimą izoliuojantį tarpiklį. Tas kampo pakitimas iššaukia srities (6) sukimąsi apie ašį, beveik sutampančią su ι

srities (5) ašimi.Fig. 10 - paprasčiausiai fig. 9 variantas, skirtas parodyti, kad bet kurios dvi iš trijų tiesių (Dl), (D2) ir (D5) gali sutapti. Kampas β gali būti mažesnis, lygus arba didesnis negu 180°. Ta pati tvirtinimo spyruoklė turės paprastai tokią formą, kad Įvairūs galimi skerspjūviai XX, kurie liečia kampą β, keistųsi.

Fig. 11 parodyta tvirtinimo spyruoklės pagal išradimą vaizdas iš viršaus, t.y. pagal išradimą tvirtinimo spyruoklės suspaustoje padėtyje kombinacija ir ankerinio tvirtinimo įrenginys, turintys abu būtinus pakeitimus. Tvirtinimo spyruoklė įstatoma ankerinio tvirtinimo įrenginyje, t.y. sritis (1) slenkamuoju judesiu įsimauna i ankerio (10) išilginę cilindrinę angą (10C).

Kaip buvo aprašyta, tvirtinimo spyruoklė turi šeštąją sritį (6), kuri surenkant įstatoma į įdubimą (12) arba išpjovą, esančią ankerinio tvirtinimo įrenginyje (10), sudarančiame pasislinkimo apribojimo priemones. Minėta išpjova taip pat turi sienelę, kuri, reikalui esant, yra kaip šeštosios srities (6) atrama; o visa tai leidžia suspausti tvirtinimo spyruoklę ant indėklų tokiu būdu nebūtinai naudojant antrąją sritį (2) su atrama į ankerį (10) . Tikrai, sritis (2) yra žymesnių sukimo įtempimų vieta, o tam reikia sukliudyti, jos sugedimui arba trinimuisi liečiantis su ankeriu (10) . Ši išpjova (12) yra daroma beveik lygiagrečiai penktajai sričiai (5) sumontuotoje padėtyje arba suspaustoje padėtyje.

Šis išradimas pasižymi dar tuo, kad turi nelauktą papildomą pranašumą, pasižymintį tuo, kad žymiai efektyviau galima valdyti tvirtinimo spyruoklės suspaudimą jos ankeryje ir išvengti spyruoklės trūkimo antrojoje išlenktojoje srityje (2).

Toje pat fig. 11, pozicijoje (8) pažymėtas bėgis (vaizdas iš viršaus), o raidė (R) - minėto bėgio pado briaunos kraštas. Kad neperkrauti brėžinio, šioje fig. parodytas surinkimas be izoliacijos, t.y. be tarpinės izoliuojančios plokštės, kuri pavaizduota fig. 12 pozicijoje (9) .

Fig. 12 - apkabos vaizdas iš galo įveržtoje padėtyje pagal išradimą. Joje matosi bėgis (8), padėtas ant stangraus bėgio padėklo (7), kuris yra ant atramos (11). Tarp bėgio (8) ir tvirtinimo spyruoklės penktosios srities (5) įdėtas elektroizoliacinis tarpiklis (9) . Ankerinio tvirtinimo įrenginio parodyta tik viršutinioji dalis, apie ankerinį tvirtinimą esanti atramos dalis (p) neparodyta.

Tarp spyruoklės šeštosios srities (6) ir paviršiaus (12C), ankeryje (10) esančios išpjovos, numatytas plyšys (J) , kuris susidaro nuo 0 iki 12 mm, o dar geriau nuo 0 iki 4 mm. Kai bėgis stengiasi pasikelti, pavyzdžiui, kai pakrypsta veikiant šoninėms jėgoms į bėgio galvutę, bėgio (8) pado briaunelė (R) stengiasi pasislinkti lygiagrečiai pati sau į viršų. Tai taip pat sukelia tvirtinimo spyruoklės šakų (5) ir (6) pasislinkimą į viršų. Bet sritis (6) greitai įsiremia į viršutinįjį išpjovos paviršių (12C), esantį ankeryje, sudarantį pasislinkimą ribojančias priemones, kurios priešinasi penktosios srities pakilimui, veikiant bėgio pasikėlimo judesiui, tai blokuoja bėgio judėjimą. Fig. 12 parodytas išpjovos paviršiaus (12C), esančio ankeryje (10), apytikris lygiagretumas su tvirtinimo spyruoklės galu. Išpjovos paviršius (12C) yra ankeryje (10). Tai idealus atvejis tam, kad kai tvirtinimo spyruoklės galas (6) bus verčiamas judėti į viršų veikiant bėgio (8) pado krašto (R) pakilimo pradžiai, minėtas galas (6) susiliestų su dalimi paviršiaus (12C). Praktiškai, paviršius (12C) ir galas (6) dėl įvairių prisiliečia išradimui. Kaip bėgio judėjimą, tolerancijų nebūtinai lygiagretūs. Šeštoji tvirtinimo spyruoklės sritis (6) viena briauna pradžioje prie paviršiaus (12C), bet tai nekliudo ir anksčiau tikslas lieka blokuoti aišku, kad jeigu ta jėga, besistengianti priversti bėgį pakilti arba jį pakreipti, siektų keletą tonų, bet bėgio judėjimo blokavimas nebūtų pilnas, todėl, kad įvyktų srities susukimas arba nupjovimas, arba būtų nulaužtas ankerinis tvirtinimas.

Vienok, mes analizuojame paprastą geležinkelių sritį, kur net esant 30-35 tonų ašims, jėgos, pakeliančios bėgį arba pakreipiančios jį, niekada neviršija 10-15 t.

Pagal šį išradimą numatomas darbo variantas, kad nustatyti penktosios ir šeštosios sričių (5,6) ilgio ir storio išmatavimus, tam, kad kai šeštoji sritis (6) kontaktuoja su paviršiumi (12C), būtų leidžiamas nedidelis penktosios srities (5) susukimas. Tai santykinis stangrumas, leidžiantis gauti tarpinį stangrumo etapą tarp tvirtinimo spyruoklės stangrumo, kada šeštoji sritis (6) prabėga tarpą (J), ir pilnos blokiruotės su beveik begaliniu sistemos stangrumu, kad sritis (6) užsidaro tarp paviršiaus (12C) ir izoliuojančio tarpiklio (9) (arba bėgio (8) tiesioginėje padėtyje be tarpiklių).

Fig. 13 parodo išpjovos (12) įgyvendinimo galimybę viršutiniojoje ankerinio tvirtinimo (10) dalyje. Ši išpjova ribojama paviršiais (12A), (12B) ir (12C).

Paviršius (12C) blokuoja tvirtinimo spyruoklės srities (6) pasislinkimą į viršų, kaip aukščiau parodyta.

Paviršius (12A) gali efektyviai tarnauti galine atrama tvirtinimo spyruoklę įstatant į jos ankerinį tvirtinimą, šeštoji sritis (6), įstačius tvirtinimo spyLT 3484 B ruoklę, atsiremia į paviršių (12A). Tai padeda išvengti atsitiktinio jos patekimo (klojant bėgius arba po to) į spyruoklės išlenkimą (2), besiremiantį į ankerinio tvirtinimo (10) šoninį paviršių.

Paviršius (12B) turi būti toks, kad nekliudytų tvirtinimo spyruoklės sričių (5) ir (6) veikimui žemyn. T. y. sritis (6) privalo jokiu būdu neprisiliesti prie jos. Kad tai realizuoti praktiškai, bet kuris paviršiaus (12B) taškas turės būti po horizontalia plokštuma, einančia per bėgio (8) pado krašto briauną (R) ir, geriausia, esančią ne daugiau kaip 2 mm atstumu nuo tos horizontalios plokštumos.

Fig. 14 - fig. 13 vaizdas pagal XIV. Matosi, kad paviršius (12A) ankeryje (10) buvo pavaizduotas statmenai ištekintos angos (10C) ašiai. Vienok, tas statmenumas nėra absoliučiai būtinas, paviršius (12A), kad suderinti su tvirtinimo spyruoklės sujungimo tarp sričių (5) ir (6) radiusu, gali taip pat būti ir kreivė.

Paviršius (12A) taip pat, likdamas beveik statmenas ankerinio tvirtinimo (10) atraminiam paviršiui (10D), gali būti šiek tiek pasviręs ištekintos angos (10C) ašies atžvilgiu. Be to, tas pasvyrimas gali siekti ±15 laipsnių. Tuo atveju bus naudojama tvirtinimo spyruoklė, kur kampas, sudarytas srities (5) ašies ir srities (6) ašies bus derinamas su tuo paviršiaus (13A) pakrypimo kampu taip, kad garantuoti pastovaus efektyvaus kontakto tarp srities (6) šono ir paviršiaus (12A) galimybę.

Fig. 15 pavaizduota fig. 12 įrenginys blokuotoje padėtyje išorinis bėgio pakrypimas išreikštas kampu γBėgio (8) pado krašto briaunos (R) pasikėlimas, išreikštas per srities (6) prisilietimą su ankerinio tvirtinimo (10) paviršiumi (12C).

Bėgio (8) pado išorinio pakrypimo judesys tokiu būdu užkertamas arba reikalauja didelių pastangų, todėl kad ankerinis tvirtinimas (10) yra kietas ir kietai įtvirtintas atramoje (11).

Fig. 16 - ankerinio tvirtinimo įrenginio viršutinės dalies realizavimo variantas, kada kontaktuojama su tvirtinimo spyruokle aukščiau aprašytu būdu. Išsikišimas (13) vaidina tą patį vaidmenį, kaip fig. 12-15 paviršius (10C). Ankerinio tvirtinimo (10) šoninis paviršius (10E), skirtas tam pačiam vaidmeniui, kaip ir fig. 11, 12, 14 paviršius (12A) , t.y. tarnauja tvirtinimo spyruoklės atrama jos ankeriniame tvirtinime. Tvirtinimo spyruoklės sritis (6) turi atsiremti po išsikišimu (13) ir atsiremti į pastarąjį, jeigu bėgis pasikelia arba siūbuoja savo atramos atžvilgiu. Išsikišimo (13) forma čia pavaizduota labai schematiškai, ir specialistas gali ją pakeisti, ypač sutvirtinimo sumetimais, bet neišeinant už šio išradimo ribų.

Fig. 17 liečia specialiai taip vadinamą netiesioginį bėgių klojimą pagal šį išradimą su bėgio padėklu iš medžio arba metalinių pabėgių. Padėklo (14) naudojimas bendrai yra įprastinis, kada atrama - metalinis pabėgis, ir netgi būtina, kada atrama - medinis pabėgis nuo to momento, kada nori panaudoti tvirtinimo spyruoklę kaip aprašyta Prancūzijos patentų Nr. 2256287 ir Nr. 2330803 aprašymuose, nors tuose patentuose kalbama tik apie bėgių klojimą ant betoninės atramos). Šiuo atveju ir kad panaudoti ši išradimą, padėkle (14) buvo padaryta išpjova (15), apribota šonais (15A), (15B) ir (15C) . Šis padėklas taip pat turi du įlinkius (16), tarp kurių bus klojamas bėgis ir jo padas. Įlinkis (16) ir išpjova (15) atlieka tą patį vaidmenį kaip ankerinis tvirtinimas (10) ir išpjova (12), aprašyti anksčiau aprašytuose brėžiniuose.

II

Tvirtinimo spyruoklė įstatoma į vietą sritį (1) įstatant į įlinkime (16) esančią išilginę išpjovą.

Baigiant montuoti, t.y. kada tvirtinimo spyruoklės penktoji dalis (5) bus patalpinta ant bėgio pado krašto arba izoliuojančio tarpiklio (kuris gali būti), sritis (6) bus patalpinta į išpjovą (15) su atrama į paviršių (15A). Sistemos darbas labai panašus į tą, kuris aprašytas aukščiau.

Taip pat galima naudoti su šiais bėgių klojimais ant padėklo ne išpjovą (15), o išsikišimą, pavaizduotą fig. 16.

Reikia pažymėti, pagaliau tam kad nepadaryti sudėtingo aprašymo, brėžiniai fig. 11-16 padaryti numatant, kad visuose juose naudojamas vienas ir tas pats tvirtinimo spyruoklės tipas, t.y. toks, kaip parodyta fig. 1-3. Bet pakanka, kad išpjovos arba atramos (12 arba 13), taip pat pakrypimo plokštuma (10A) būtų atliktos iš kitos ankerinio tvirtinimo (10) pusės, t.y. iš šono (10F), vietoje (10E), parodyto fig. 14 tam, kad ankerinis tvirtinimas pagal išradimą galėtų sąveikoti su tvirtinimo spyruokle, pavaizduota fig. 4-8. Ta pati pastaba taikoma ir fig. 17.

Be to, išradimas apima tvirtinimo spyruoklę, kaip naują pramonės gamini, aprašytą aukščiau ir pavaizduotą brėžiniuose fig. 1-17, kurie yra išradimo dalis.

Claims (8)

1. IŠRADIMO APIBRĖŽTIS

   1. Apkaba geležinkelio bėgio tvirtinimui ant bėgių atramos, turinti:

   spyruoklę, tarnaujančią tvirtinimo priemone arba bėgio prispaudimo ant bėgio atramos priemone, padarytą iš stangraus metalo, raidės e arba jos veidrodinio atvaizdo S pavidalo apkabos, turinčią pirmąjį galą (A) ir antrąjį galą (B) ir turinčią nuosekliai, pradedant nuo pirmojo galo (A), pirmąją sritį (1), sudarančią beveik stačiakampį ir lygiagretų bėgiui petį, antrąją sritį (2), sudarančią išlinkimą beveik 180°, trečiąją sritį (3) , ketvirtąją sritį (4) , sudarančią išlenkimą beveik 180° kampu, esantį toje pačioje pusėje kaip ir antroji sritis (2) trečiosios srities (3) atžvilgiu, ir penktąją sritį (5), esančia beveik lygiagrečiai bėgiui ir skirtą bėgio padui prispausti, ir

   - ankerinio tvirtinimo (10 arba 16) įrenginį, turintį išilginę angą (10 C), į kurią tiesiaeigiu judesiu patalpinta tvirtinimo spyruoklės pirmoji sritis (1), ir viršutinį paviršių, į kurį įstačius remiasi tvirtinimo spyruoklės trečioji sritis, be to, minėtas ankerinio tvirtinimo įrenginys patalpintas arba įtvirtintas tuo pat metu ir bėgio atramoje, besiskirianti tuo, kad tvirtinimo spyruoklė turi šeštąją stitį (6) , esančią skersai penktosios srities (5) , nukreiptą į pirmąją sritį (1) taip, kad tvirtinimo spyruoklę patalpinus ankerinio tvirtinimo įrenginyje, bėgio padas prispaudžiamas tvirtinimo spyruokle ir yra sąveikoje su tvirtinimo spyruoklės pasislinkimą ribojančiomis priemonėmis (12, 13 arba 15), standžiai sujungtomis su ankerinio sujungimo įrenginiais, nukreiptomis prieš penktosios srities (5) pasikėlimą bėgio pasikėlimo judesio pasėkoje.

   II
2. 2. Apkaba pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad pasislinkimą ribojančios priemonės (12,13 arba 15) turi išpjovą (12 arba 15) , kuri sumontuotoje padėtyje arba tvirtinimo spyruoklei esant suspaustoje padėtyje yra beveik lygiagreti sričiai (5).
3. 3. Apkaba pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad aukščiau minėtos pasislinkimą ribojančios priemonės (12, 13 arba 15) turi ankerinio tvirtinimo įrenginio išsikišimą (13), lygiagretų penktajai sričiai (5), po kurio patalpinta šeštoji sritis (6).
4. 4. Apkaba pagal vieną iš 1-3 punktų, besiskirianti tuo, kad pasislinkimą ribojančios priemonės (12, 15) tvirtinimo spyruoklės išilginio Įdėjimo

   į sujungimo įrenginį mas (12A, 15A). (10, 16) atžvilgiu turi atra- 5. Apkaba pagal vieną iš I· -4 punktų, bes i s k i - r i a n t i tuo, kad šeštoji sritis (6) beveik

   statmena penktajai sričiai (
5. 5).
6. 6. Apkaba pagal vieną iš 1-5 punktų, besiskirianti tuo, kad ketvirtoji, penktoji ir šeštoji sritys yra vieno ir to paties sraigtinio nuolydžio dalys ir yra beveik pastovaus kreivumo.
7. 7. Apkaba pagal vieną iš 1-6 punktų, besiskirianti tuo, kad įstatant tvirtinimo apkabą į ankerinio sujungimo įrenginį, šeštoji sritis (6) įstatyta su plyšiu (J) ankerinio sujungimo įrenginio atžvilgiu, tokiu būdu sudarant galimybę šeštajai sričiai praeiti tą plyšį iki pilno užblokavimo ankerinio sujungimo įrenginyje.
8. 8. Apkaba pagal vieną iš 1-7 punktų, besiskirianti tuo, kad penktosios ir šeštosios (5,6) sričių ilgis ir storis nustatytas taip, kad susiliečiant šeštajai sričiai (6) su aukščiau minėtomis pasislinkimą ribojančiomis priemonėmis (12, 13 arba 15), leidžiamas nedidelis penktosios srities (5) susisu5 kimas.

   I

   FIG. 3

   FIG.5 t

   FIG.15

   SL 1520. Tir. 24 egz. Užsakymas 186

   Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, Algirdo 31,2600 Vilnius. Spausdino Lietuvos informacijos instituto spaustuvė, Totorių 27, 2000 Vilnius.