LT3724B - Edulcorant derived from l-aspartic or l-glutamic acid and its preparation process - Google Patents

Edulcorant derived from l-aspartic or l-glutamic acid and its preparation process Download PDF

Info

Publication number
LT3724B
LT3724B LTIP1406A LTIP1406A LT3724B LT 3724 B LT3724 B LT 3724B LT IP1406 A LTIP1406 A LT IP1406A LT IP1406 A LTIP1406 A LT IP1406A LT 3724 B LT3724 B LT 3724B
Authority
LT
Lithuania
Prior art keywords
group
carbon atoms
formula
cooh
moiety
Prior art date
Application number
LTIP1406A
Other languages
English (en)
Inventor
Claude Nofre
Jean-Marie Tinti
Original Assignee
Claude Nofre
Tinti Jean Marie
Priority date (The priority date is an assumption and is not a legal conclusion. Google has not performed a legal analysis and makes no representation as to the accuracy of the date listed.)
Filing date
Publication date
Application filed by Claude Nofre, Tinti Jean Marie filed Critical Claude Nofre
Publication of LTIP1406A publication Critical patent/LTIP1406A/xx
Publication of LT3724B publication Critical patent/LT3724B/lt

Links

Classifications

    • A—HUMAN NECESSITIES
    • A23—FOODS OR FOODSTUFFS; TREATMENT THEREOF, NOT COVERED BY OTHER CLASSES
    • A23L—FOODS, FOODSTUFFS, OR NON-ALCOHOLIC BEVERAGES, NOT COVERED BY SUBCLASSES A21D OR A23B-A23J; THEIR PREPARATION OR TREATMENT, e.g. COOKING, MODIFICATION OF NUTRITIVE QUALITIES, PHYSICAL TREATMENT; PRESERVATION OF FOODS OR FOODSTUFFS, IN GENERAL
    • A23L27/00—Spices; Flavouring agents or condiments; Artificial sweetening agents; Table salts; Dietetic salt substitutes; Preparation or treatment thereof
    • A23L27/30—Artificial sweetening agents
    • A23L27/33—Artificial sweetening agents containing sugars or derivatives
    • A—HUMAN NECESSITIES
    • A23—FOODS OR FOODSTUFFS; TREATMENT THEREOF, NOT COVERED BY OTHER CLASSES
    • A23L—FOODS, FOODSTUFFS, OR NON-ALCOHOLIC BEVERAGES, NOT COVERED BY SUBCLASSES A21D OR A23B-A23J; THEIR PREPARATION OR TREATMENT, e.g. COOKING, MODIFICATION OF NUTRITIVE QUALITIES, PHYSICAL TREATMENT; PRESERVATION OF FOODS OR FOODSTUFFS, IN GENERAL
    • A23L27/00—Spices; Flavouring agents or condiments; Artificial sweetening agents; Table salts; Dietetic salt substitutes; Preparation or treatment thereof
    • A23L27/30—Artificial sweetening agents
    • A23L27/31—Artificial sweetening agents containing amino acids, nucleotides, peptides or derivatives
    • A23L27/32—Artificial sweetening agents containing amino acids, nucleotides, peptides or derivatives containing dipeptides or derivatives

Landscapes

  • Life Sciences & Earth Sciences (AREA)
  • Proteomics, Peptides & Aminoacids (AREA)
  • Health & Medical Sciences (AREA)
  • Nutrition Science (AREA)
  • Chemical & Material Sciences (AREA)
  • Engineering & Computer Science (AREA)
  • Food Science & Technology (AREA)
  • Polymers & Plastics (AREA)
  • Seasonings (AREA)
  • Peptides Or Proteins (AREA)
  • Organic Low-Molecular-Weight Compounds And Preparation Thereof (AREA)
  • Pharmaceuticals Containing Other Organic And Inorganic Compounds (AREA)
  • Saccharide Compounds (AREA)

Description

Šis išradimas skirtas naujai saldinančiai medžiagai, gautai iš L-asparto arba L-gliutamino rūgšties, ir jos gavimo būdui.
Ši nauja saldinanti medžiaga yra ypač naudinga, pasaldinant įvairius produktus, ypač gėrimus, ypatingai bealkoholinius gėrimus, maistą, konditerijos gaminius, pyragaičius, kramtomas gumas, higienos produktus ir tualeto reikmenis, taip pat kosmetikos, farmacinius ir veterinarinius produktus.
Žinoma, pasaldinanti medžiaga tik tada yra tinkama naudoti pramoniniu mastu, jei ji, pirma, yra pakankamai saldi, kad panaudojimo kaina galėtų būti sumažinta, ir antra, yra pakankamo stabilumo, suderinamo su panaudojimo sąlygomis.
Konkrečiu bealkoholinių gėrimų atveju, kuris sudaro pagrindinę saldinančių medžiagų panaudojimo sritį, labai sunku pasiekti pakankamą stabilumą, tuo labiau, kad šių gėrimų pobūdis yra rūgštinis su pH paprastai tarp 2.5 ir 3.5.
JAV patentuose Nr. 3.725.453 ir 3.775.460 yra atskleistos saldinančios medžiagos, gautos iš L-asparto rūgšties, kurių bendra formulė yra
O CO - NH - Y
II
X - C - NH >- C H = (A)
COOH kurioje X yra CF3 arba CC13 ir kur Y yra 4-CN-C6H4, 4-Cl-C6H4, 4-Br-C6H4, 4-F-C6H4 arba C6H5. Buvo įvertintas kai kurių iš šių junginių saldumas (J. Med. Chem., 1973, 16 (2), p. 162-166) .
Pvz., (1) formulės junginio (X=CF3 ir Y=4-CH-C6H4) saldumas yra 3000 kartų didesnis už sacharozės saldumą, (lyginant su 2% sacharozės tirpalu):
O CO - NH - y -ζ/ - CN
II I ,
CF_ - C - NH > C X H ° J (1)
COOH
Bendros formulės (A) junginių, kuriems X=CF3 ir Y=4-C1-C6H4 arba C6H5, saldumas yra mažesnis negu (1) formulės junginių saldumas, kuris yra tarp 12 ir 120 kartų didesnis negu sacharozės saldumas.
Be to, buvo parodyta, kad L-aspartilo likutis aukščiau nurodytuose junginiuose gali būti pakeistas jo aukštesniuoju homologu (L-gliutamilo likutis) be žymesnio saldumo pasikeitimo (Naturwissenschaften, 1981. £8, 143).
Japonijos patentas Nr. 87-132847 apskritai atskleidžia saldinančias medžiagas, kurių bendra formulė yra
COOH kur X yra CN arba NO2 ir n yra 1 arba 2. Aktyviausias ir specialiai apibūdintas junginys, kurio formulė yra (2)
CH.
I COOH pasižymi mažesniu saldumu, kuris, kaip nustatyta, 40 kartų didesnis už sacharozės.
Japonijos patente Nr. 87-132863 apskritai atskleistos saldinančios medžiagos, kurių bendra formulė yra
X - NH - C - H (C)
COOH kurioje X yra CF3CO arba CC13CO, Y yra H, halogenas, CN arba NO2 ir n yra 1 arba 2, kur žvaigždutė rodo, kad aminorūgšties likutis yra L arba DL konfigūracijos. Tik du junginiai yra specialiai aprašyti, kurie yra gauti iš L-asparto rūgšties (n=l), kuriems Y=H ir X=CF3CO ir CC13CO, ir jų saldumas yra atitinkamai 40 ir 1 kartą didesnis už sacharozės saldumą.
Japonijos patentas Nr. 87-252754 apskritai atskleidžia saldinančias medžiagas, kurių bendra formulė yra:
II
G
CO - NH
I *
NH - C - H
COOH kurioje X yra CN arba NO2, R yra H arba Cį-Cjo alkilo, aromatinė, alkoksilo arba ariloksilo grupė ir n yra 1 arba 2, ir kur žvaigždutė rodo, kad aminorūgšties likutis yra L arba DL konfigūracijos.
Iš 15 specialiai aprašytų junginių (1 lentelė) 14 junginių yra asparto rūgšties dariniai ir tik vienas yra gliutamino rūgšties darinys. Šių junginių saldumas (C) (lyginant su 5% sacharozės tirpalu) yra tarp 1 ir 720 kartų didesnis už sacharozės saldumą.
lentelė
R ★ n X C
H L 1 CN 40
H L 1 NO 1
H D 1 CN 110
H D 1 NO 50
ch3 D 1 CN 10
c6h5 L 1 CN 720
c6h5 L 1 NO 2 420
ch3o L 1 CN 70
ch3o D 1 CN 140
lentelė (tęsinys)
R ★ n X C
C2H5O L 1 CN 80
c6h5o L 1 CN 90
c6h5ch2o L 1 CN 260
c6h5ch2o D 1 CN 110
c6h5ch2o D 1 NO 2 70
c6h5ch2o L 2 CN 2
Vienas iš šių junginių, kurio saldumas aukščiausias (720 kartų didesnis už sacharozės), yra gautas iš Lasparto rūgšties, ir jo formulė yra
(3)
Vienintelis iš aprašytų junginių, kuris gautas iš Lgliutamino rūgšties, yra mažo saldumo apie 2 kartus didesnio už sacharozės, dėl to nėra galimybės ji naudoti pramonėje.
Europos patente Nr. 0.338.946 pasiūlyta nauja saldinančių medžiagų šeima, kurių bendra formulė yra
CO - NH-R'
R - NH >-C X H (E)
COOH kurioje R yra sotaus arba nesotaus aciklinio, ciklinio arba mišraus angliavandenilio grupė, turinti nuo penkių iki trylikos anglies atomų, R' yra 4-cianofenilo, 2ciano-pirid-5-ilo arba 2-cianopirimidin-5-ilo grupė ir n yra 1 arba 2. Šis patentas iliustruotas 25 pavyzdžiais (2 lentelė). Vieno iš rekomenduojamų šio patento junginių saldumas yra 1000 kartų didesnis už sacharozės ir jo formulė yra:
C H. - CH^ - NH > C X H
GOOH lentelė
R n R’ C
CH3 (CH2) 3ch2 1 4-CN-C6H4 300
ch3 (CH2) 4ch2 1 4-CN-C6H4 600
ch3 (CH2) 5ch2 1 4-CN-C6H4 2000
ch3(ch2)6ch2 1 4-CN-C6H4 400
(CH3CH2)2CHCH2 1 4-CN-C6H4 200
(CH3) 2chch2ch2 1 4-CN-C6H4 100
c-CeHuCH, 1 4-CN-C6H4 200
c-CgHnCH (CH3) 1 4-CN-C6H4 200
c6h5ch2 1 4-CN-C6H4 1000
c6h5ch2ch2 1 4-CN-C6H4 300
ch3 (CH2) 3ch2 2 4-CN-C6H4 1500
ch3 (CH2) 4ch2 2 4-CN-C6H4 5000
lentelė (tęsinys)
R n R' C
CH3(CH2)5CH2 2 4-CN-C6H4 7000
CH3(CH2)6CH2 2 4-CN-C6H4 2000
(CH3) 2chch2ch2 2 4-CN-C6H4 800
CH3(CH2)2CH(CH3)CH2 2 4-CN-C6H4 5000
CH3 (CH2) 2ch=chch2 2 4-CN-C6H4 3000
ch3ch=chch=chch2 2 4-CN-C6H4 2000
c6h5ch2 2 4-CN-C6H4 20
c6h5ch=chch2 2 4-CN-C6H4 2000
C6H5CH(CH3)CH2CH2 2 4-CN-C6H4 400
c-C6HnCH2CH2CH2 2 4-CN-C6H4 7000
c6h5ch2ch2 2 4-CN-C6H4 300
C6HsCH2CH2CH2 2 4-CN-C6H4 800
CH3(CH2) 5ch2 2 2-CN-pirid-5-ilas 4000
Tuo būdu tik ribotas skaičius junginių, aprašytų šioje 5 srityje, pasižymi perspektyviu saldumu.
Be to, visi šie junginiai turi trūkumą, vertinant juos kaip saldinančias medžiagas, kad jie yra mažo stabilumo vandeniniame tirpale (t.y. normaliose sintetinių salio dinančių medžiagų naudojimo sąlygose), kas žymiai apriboja ar daro neįmanomą jų naudojimą pramoniniu mastu.
Tuo būdu šio išradimo tikslas yra pateikti naują saldinančių medžiagų, gautų iš L-asparto arba L-gliutamino rūgšties, šeimą, kuri pasižymi puikiomis skonio savybėmis, susijusiomis su dideliu (daugiau kaip 20000 kartų didesnio už sacharozės) saldumą.
Kitas šio išradimo tikslas yra pateikti naują saldinančių medžiagų šeimą, pasižyminčią dideliu stabilumu, suderinamu su pramoninio naudojimo reikalavimais.
Ir taip, pagal pirmą savybę šis išradimas skirtas naujai saldinančiai medžiagai, kurios formulė yra:
CO - NH - R*
R - NH > G / H
CCH > (1>
j _ n
COOH kurioje
R yra acilo grupė, kurios formulė yra
Ri
I r3 - C - CO I r2 kurioje:
Rj yra metilo, etilo, propilo, izopropilo, fenilo, metoksilo, etoksilo, trihalogenmetilo, chloro arba chlormetilo grupė;
R2 yra vandenilio atomas arba metilo, etilo arba metoksilo grupė;
arba R3 ir R2 kartu su anglies atomu, prie kurio jie prijungti, sudaro cikloalkilo grupę, turinčią nuo 3 iki 6 anglies atomų; ir
R3 yra alkilo grupė, turinti nuo 3 iki 11 anglies atomų, alkenilo grupė, turinti nuo 3 iki 7 anglies atomų, cikloalkilo grupė, turinti nuo 3 iki 7 anglies atomų, cikloalkilalkilo grupė, kurios cikloalkilo dalis turi nuo 3 iki 6 anglies atomų ir alkilo dalis turi nuo 1 iki 3 anglies atomų, fenilo grupė, fenilalkilo grupė, kurios alkilo dalis turi nuo 1 iki 3 anglies atomų, alkoksilo grupė, turinti nuo 3 iki 10 anglies atomų, cikloalkoksilo grupė su 3-6 anglies atomais, kurioje dvi padėtys, gretimos angliai 1, sujungtai su deguonimi, kiekviena gali būti pakeistos viena arba dviem metilo grupėmis, cikloalkilalkoksilo grupė, kurios cikloalkilo dalis turi nuo 1 iki 3 anglies atomų;
n yra 1 arba 2; ir
R' yra grupė, kurios formulė yra
X kurioje Y ir Z, kurie gali būti vienodi arba skirtingi, yra N arba CH ir kurioje X yra parenkamas iš grupės, susidedančios iš CN, N02, Cl, CF3, COOCH3, COCH3, COCF3, CONH2, CON(CH3)2, SO2CH3, N3 ir H;
ir jos fiziologiškai priimtinoms druskoms.
Į išradimą įeina visi galimi (I) formulės junginių diastereoizomerai ir jų mišiniai.
(I) bendroje formulėje tinkamesnė trihalogenmetilo grupė yra trifluormetilo arba trichlormetilo grupė.
Be to, alkilo, alkenilo arba alkoksilo grupės gali turėti linijinę arba šakotą grandinę.
Alkilo grupė, turinti nuo 3 iki 11 anglies atomų, yra, pvz., propilo, izopropilo, butilo, pentilo, izopentilo, heksilo, izoheksilo, neoheksilo, 2,2-ditret-bųtiletilo arba 3, 3-ditret-butilpropilo grupė.
Alkenilo grupė, turinti nuo 3 iki 7 anglies atomų, yra, pvz., propenilo, butenilo, izopentenilo, izoheksenilo arba neoheptenilo grupė.
Alkoksi grupė, turinti nuo 3 iki 10 anglies atomų, yra, pvz., propoksilo, izopropoksilo, butoksilo, pentoksilo, heksiloksilo, izoheksiloksilo, neoheptiloksilo, etilpropilmetoksilo, dipropilmetoksilo, ditret-butilmetoksilo arba ditret-butiletoksilo grupė.
Cikloalkoksi grupė, turinti nuo 3 iki 6 anglies atomų, kurioje dvi gretimos angliai 1, prijungtai prie deguonies atomo, pozicijos kiekviena gali būti pakeista 1 arba 2 metilo grupėmis, yra, pvz., ciklopropilo, ciklobutilo, 2,2,4,4-tetrametilciklobutilo, ciklopentilo, 2,2,5,5- tetrametilciklopentilo, cikloheksilo, 2,6-dimetilcikioheksilo arba 2,2,6,6-tetrametilcikioheksilo grupė.
Įgyvendinime, kuriam teikiama pirmenybė:
Rx yra metilo, etilo, fenilo, metoksilo, etoksilo, trifluormetilo, chloro arba chlormetilo grupė.
R2 yra vandenilio atomas arba metilo ar etilo grupė;
arba Rx ir R2 kartu su anglies atomu, prie kurio jie yra prijungti, sudaro ciklopropilo, ciklobutilo arba ciklopentilo grupę; ir
R3 yra normali alkilo grupė, turinti nuo 3 iki 5 anglies atomų, šakota alkilo grupė, turinti nuo 3 iki 7 anglies atomų, alkenilo grupė, turinti nuo 3 iki 7 anglies atomų, cikloalkilo grupė, turinti nuo 3 iki 6 anglies atomų, cikloalkilmetilo arba cikloalkiletilo grupė, kurios cikloalkilo dalis turi nuo 3 iki 6 anglies atomų, fenilo grupė, fenilmetilo grupė, feniletilo arba fenilizopropilo grupė, alkoksi grupė, turinti nuo 3 iki 6 anglies atomų, cikloalkoksi grupė, turinti nuo 3 iki 6 anglies atomų, cikloalkilmetoksilo grupė, kurios cikloalkilo dalis turi nuo 3 iki 6 anglies atomų, fenoksilo grupė ar fenilmetoksilo ar feniletoksilo grupė;
n ir R' yra tokie, kaip apibrėžti aukščiau.
Tinkamesnė saldinanti medžiaga pagal šį išradimą skiriasi tuo, kad:
R3 yra parenkamas iš grupės, susidedančios iš CH3, C2H5, C6H5 ir CH3O;
R2 yra parenkamas iš grupės, susidedančios iš H ir CH3; arba R3 ir R2 kartu su anglies atomu, prie kurio jie yra prijungti, sudaro ciklopropilo grupę;
R3 yra parenkamas iš grupės, susidedančios iš CH3(CH2)2, CH3(CH2)3, CH3(CH2)4, (CH3) 2CH (CH2) 2, c-C6Hn, c-C6HuCH2, £•6^5, ^6^5^Η2, C-C6HuO ir C6H5O.
Dar tinkamesnė saldinanti medžiaga pagal šį išradimą skiriasi tuo, kad:
R3 yra parenkamas iš grupės, susidedančios iš CH3, C2H5;
R2 yra H arba CH3;
R3 yra parenkamas iš grupės, susidedančios iš CH3(CH2)3, CH3(CH2)4, c-C6HuO ir C6H5O.
Visos taip apibrėžtos saldinančios medžiagos yra didelio saldumo, kuris apskritai yra bent lygus žinomų šioje srityje saldžiausių junginių saldumui.
Išradimas remiasi visiškai netikėtu atradimu, kad 2-pakeistos acilo grupės R buvimas junginiuose, gautuose iš L-asparto arba L-gliutamino rūgšties, žymiai padidina tokių junginių saldumą.
Be to, buvo pastebėta, kad išradimo junginių saldumas keičiasi, priklausomai nuo acilo grupės R konfigūracijos (kai Rx, R2 ir R3 yra skirtingi radikalai).
Pvz., kai R3 yra metilo grupė ir R2 yra vandenilio atomas, atrasta, kad tuo atveju, kai R3 yra butilo grupė, junginių, kuriuose acilo grupė yra (S) konfigūracijos, saldumas yra didesnis negu atitinkamų junginių, kuriuose acilo grupė yra (R) konfigūracijos. Priešingai, kai R3 yra fenoksilo grupė, junginių, kuriuose acilo grupė yra (R) konfigūracijos, cukringumas yra žymiai didesnis negu atitinkamų junginių, kuriuose acilo grupė yra (S) konfigūracijos.
Dėl šios priežasties (I) formulės junginiai, kuriuose acilo radikalas R yra tokios konfigūracijos:
°
R C CO 3 i
H kur R3 yra toks, kaip apibrėžta aukščiau, sudaro labai naudingą junginių pagal šį išradimą klasę.
Taip pat buvo pastebėta, kad tarp šių junginių tie, kurie gauti iš L-gliutamino rūgšties, pasižymi ženkliu stabilumu, suderinamu su griežčiausiais pramonės reikalavimais, ypač bealkoholinių gėrimų gamybos reikalavimais .
Tuo būdu išradimo (I) formulės junginiai, kuriuose n lygus 2, yra ypatingai naudingi ir sudaro rekomenduojamą išradimo junginių poklasę.
Taip pat buvo pastebėta, kad (I) formulės junginiai, kuriuose radikalas R' yra grupė, kurios formulė yra ypatingai tirpūs ir didelio saldumo dėl poliarinio azoto atomo buvimo žiede, ir tarp jų tinkamesni yra junginiai, kuriems X yra CN.
Kaip tik dėl šios priežasties kita rekomenduojama išradimo junginių klasė yra junginiai, kurių bendra formulė yra:
CH
R.
C - CO - NH >- C -i H
<CH
COOH kurioje R2 yra vandenilio atomas arba metilo grupė ir R3 yra toks, kaip apibrėžtas aukščiau.
Šios klasės saldinančios medžiagos yra ypatingai didelio cukringumo, ypač kai R3 yra butilo arba fenoksilo grupė.
Tuo būdu, dabar rekomenduojami šio išradimo junginiai yra tokie:
N-[ (S)-2-metilheksanoil] -alfa-L-gliutamil-5-aminopiridin-2-karbonitrilas, kurio formulė yra:
CH,<CH5 3 2 3
. c — CO - NH >- C < H i
H <CH_2>_ i - 2 COOH (5)
N-(2,2-dimetilheksanoil)-alfa-L-gliutamil-5-aminopiridin-2-karbonitrilas, kurio formulė yra:
CH,<CH -C-CO - NH > C < H 3 2 3 | =
CH,
-3 | X X
COOH
N-[ (R)-2-fenoksipropanoil] -alfa-L-gliutamil-5aminopiri-din-2-karbonitrilas, kurio formulė yra:
C H._O ώ Lj
CH
T c
I
H
CO - NH
CO - NH kC X H
CN <CH i , 2 2 (6)
COOH
Apskritai išradimo junginiai skiriasi nuo iki šiol žinomų šioje srityje žymiai didesniu saldumu, kuris gali būti iki daugiau kaip 100 (šimtą) kartų didesnis. Pvz., kai kurių iš išradimo junginių saldumas gali būti iki daugiau kaip 20000 kartų didesnis už sacharozės; tai yra žymiai didesnis saldumas negu iki šiol žinomų šioje srityje junginių, kurių saldumas vidutiniškai yra žymiai mažesnis.
Kaip minėta anksčiau, (1) junginio, aprašyto JAV patentuose Nr. 3.725.453 ir 3.775.460, saldumas yra 3000 kartų didesnis už sacharozės, (2) junginio, minimo Japonijos patente Nr. 87-132847, saldumas tik 40 kartų didesnis už sacharozės ir (3) bei (4) junginių, aprašytų Japonijos patente Nr. 87-252754 ir Europos patente Nr. 0.338.946, saldumas atitinkamai yra 720 ir 1000 kartų didesnis už sacharozės.
Tuo būdu iki šiol žinomų šioje srityje junginių, kurie yra naudingiausi saldinimo požiūriu, saldumas yra 8-30 kartų mažesnis už rekomenduojamų šio išradimo junginių saldumą.
Išradimo junginių stabilumas, ypač tų, kurie turi Lgliutamino likutį, yra labai didelis ir tam tikrais atvejais gali būti tris šimtus kartų didesnis už iki šiol žinomų šioje srityje junginių. Taip pagreitinto senėjimo tyrimais (ilgalaikis vandeninio tirpalo, kurio pH yra 3, šildymas 70°C temperatūroje) buvo įrodyta, kad du būdingi išradimo junginiai, būtent (5) ir (6) junginiai, nurodytose pagreitinto senėjimo sąlygose turi 60 (šešiasdešimt) dienų skilimo pusperiodį (pusės kiekio suskilimo periodą).
Palyginant buvo Įvertintas penkių aprašytų žinomų šioje srityje junginių skilimo pusperiodis tose pačiose standartinėse sąlygose. Taip (1) junginio, aprašyto JAV patentuose Nr. 3 725 453 ir 3 775 460, skilimo pusperiodis yra apie 15 valandų, (2) junginio, minimo Japonijos patente Nr. 87-132847, skilimo pusperiodis yra 20 valandų ir (3) junginio, aprašyto Japonijos patente Nr. 87-252754, skilimo pusperiodis yra apie 8 valandos, o junginio, aprašyto Europos patente Nr. 0 338 946, skilimo pusperiodis yra apie dvi dienas. Visais atvejais būdingų šio išradimo junginių stabilumas yra daug didesnis ir jų skilimo pusperiodis yra 30-300 kartų ilgesnis.
Galiausiai, lyginant su plačiausiai šiuo metu naudojama sintetine saldinančia medžiaga, būtent, aspartamu (7), kurio saldumas yra 180 kartų didesnis už sacharozės, šio išradimo rekomenduojami junginiai yra daugiau negu 120 kartų saldesni, bet taip pat iki 60 kartų stabilesni, nes aspartamo skilimo pusperiodis yra tik viena diena šiose standartinėse sąlygose.
Fig. 1 pateiktos žinomų šioje srityje (1), (2), (3) ir (4) junginių, dviejų būdingų šio išradimo (5) ir (6) junginių, o taip pat aspartamo (7) stabilumo kreivės.
Ir taip, 2-pakeisto acilo buvimas saldinančioje išradimo medžiagoje žymiai padidina junginių, gautų iš Lasparto arba L-gliutamino rūgšties, saldumą ir todėl žymiai sumažina jų kainą. Be to, šie junginiai yra didesnio stabilumo, ypač tie, į kuriuos įeina L-gliutamino rūgštis. Pradžioje buvo neįmanoma numatyti, kad acilo grupės, pakeistos 2-pozicijoje, įvedimas išradimo tinkamesniuose junginiuose arba L-gliutamino rūgšties pasirinkimas duos tokį rezultatą, kadangi yra žinoma, kad bet koks, net mažas saldinančios medžiagos molekulinės struktūros pakeitimas gali panaikinti cukringumą ir kitas susijusias savybes, pvz., stabilumą.
Saldinančios išradimo medžiagos gali būti pridėtos į bet kuriuos maisto produktus, kuriems reikalingas saldus skonis, jei jie yra įdedami pakankamais kiekiais, kad būtų pasiektas reikalingas saldumas. Optimali saldinančios medžiagos koncentracija priklausys nuo įvairių faktorių, tokių kaip, pvz., saldinančios medžiagos saldumas, produktų saugojimo ir naudojimo sąlygos, konkretūs produkto komponentai, maisto produktų skonio profilis bei reikalingas saldumo lygis. Bet kuris specialistas gali lengvai nustatyti optimalų saldinančios medžiagos kiekį, kuris turi būti panaudotas, paprastos degustacinės analizės būdu. Apskritai šio išradimo saldinančios medžiagos yra pridedamos į maisto produktus 10-500 mg saldinančios medžiagos/ maisto produkto kilogramui arba litrui kiekiu, priklausomai nuo junginio saldumo. Akivaizdu, kad koncentruoti produktai turės didesnius saldinančios medžiagos kiekius ir paskui bus atskiedžiami priklausomai nuo numatyto galutinio panaudojimo.
Šio išradimo saldinančios medžiagos gali būti įdėtos į produktus grynos, bet dėl didelio jų saldumo jos paprastai maišomos su tinkamu nešikliu ar užpildu.
Naudingi tinkami nešikliai ar užpildai parenkami iš grupės, susidedančios iš polidekstrozės, krakmolo, maltodekstrinų, celiuliozės, metilceliuliozės, karboksimetilceliuliozės ir kitų celiuliozės darinių, natrio alginato, pektinų, dervų, laktozės, maltozės, gliukozės, leicino, glicerolio, manito, sorbito, natrio bikarbonato, fosforo, citrinos, vyno, fumaro, benzoinės, sorbino ir propano rūgščių bei jų natrio, kalio ir kalcio druskų, o taip pat jų ekvivalentų.
Šio išradimo saldinančios medžiagos gali būti naudojamos maisto produktuose kaip vienintelė saldinanti medžiaga, arba dviejų ar trijų šio išradimo saldinančių medžiagų mišinyje. Be to, šios saldinančios medžiagos gali būti sumaišomos su kitomis saldinančiomis medžiagomis, tokiomis kaip cukrus (sacharozė), kukurūzų sirupas, fruktozė, saldūs dipeptidiniai dariniai (aspartamas, alitamas), neohesperidino dihidrochalkonas, hidrinta izomaltuliozė, steviozidas, L cukrus, glicirizinas, ksilitas, sorbitas, manitas, acesulfamas-K, sacharinas ir jo natrio, kalio, amonio bei kalcio druskos, ciklamino rūgštis ir jos natrio, kalio bei kalcio druskos, sukralozė, monelinas, taumatinas bei jų ekvivalentai .
Apskritai šio išradimo junginiai gali būti gauti būdu, kuris leidžia dviejų amidinių jungčių susidarymą prie L-asparto rūgšties (n=l) ir L-gliutamino rūgšties (n=2) alfa-amino ir alfa-karboksilo grupių.
Pagal antrą šio išradimo savybę šis išradimas skirtas (I) formulės saldinančios medžiagos, apibrėžtos aukščiau, gavimo būdui, į kurį įeina tokių junginių reakcija vieno su kitu bet kokia tvarka:
iš vienos pusės L-asparto rūgštis arba L-gliutamino rūgštis, kuriose atitinkamai beta- arba gama-karboksilo grupė yra apsaugota, jeigu reikia, ir iš kitos pusės:
- rūgštis, kurios formulė yra:
Ri i
R3 - C - COOH I
R2 arba jos chloranhidridas; ir
- formulės H2N-R' aminas;
-Rx, R2, R3 ir R' esant tokiems, kaip apibrėžta aukščiau;
taip, kad susidarytų dvi amido jungtys prie L-asparto arba L-gliutamino rūgšties alfa-amino ir alfa-karboksilo grupių; ir jei reikia, gauto produkto pavertimas į fiziologiškai priimtiną druską, tokią kaip natrio, kalio, amonio, kalcio ar magnio druska.
Todėl būdas pagal šį išradimą skiriasi tuo, kad į jį įeina amido jungties sudarymas tarp rūgšties, kurios formulė yra:
R3 - C - COOH arba jos chloranhidrido;
ir amino, kurio formulė yra
CO - NH -R’
H2N C -C H <CH^5
COOH arba amidinės jungties sudarymas tarp rūgšties, kurios formulė yra
COOH
G -GO NH >- G X H
COOH ir amino, kurio formulė yra
H2N-R' kur Rr, R2, R3, n ir R' šiose formulėse yra tokie, kaip apibrėžta aukščiau.
Tokios amidinės jungtys gali būti gautos daugeliu literatūroje aprašytų būdų. Tokių jungčių sukūrimo tvarka priklauso nuo specialisto pasirinkimo ir konkretaus pasirinkto būdo. Taip karboksirūgšties kondensacijos reakcija su aminu gali būti atlikta arba dalyvaujant tinkamam dehidratacijos agentui, tokiam kaip karbodiimidas, ypač N,N'-dicikloheksilkarbodiimidas, arba aktyvuojant vieną iš dviejų reagentų, t.y. amino arba karboksirūgšties reagentą. Šiuo atveju karboksilo grupė gali būti aktyvuota įvairiais būdais, tarp kurių reikia pažymėti tuos, į kuriuos įeina mišraus anhidrido, chloranhidrido, azido arba aktyvuoto tarpinio esterio (tokio kaip, pvz., paranitrofenolio arba N-hidroksisukcinimido esterio) sintezė.
Konkrečiu L-asparagino arba L-gliutamino rūgšties atveju kartais prieš vykdant amidinės kondensacijos reakciją gali būti būtina apsaugoti šoninės grandinės beta- arba gama-karboksilo grupę. Tam egzistuoja daug apsauginių grupių, aprašytų literatūroje. Labiausiai įprastas esterio, konkrečiau, tret-butilo esterio arba benzilo esterio pavidalo blokavimas.
Tačiau tam tikrais atvejais blokavimo galima išvengti, sudarant vidinį anhidridą tarp iš vienos pusės alfakarboksilo grupės ir iš kitos pusės L-asparto arba Lgliutamino beta- arba gama-karboksilo grupės pagal lygtį:
GO - NH - R' <CH_> ' 2 n
GO + HON. - R·* <CH_) • 2 n
COOH esant galimybei alfa-amino grupę arba paversti druska (pvz., hidrochloridu, sulfatu arba benzensulfonatu) arba apsaugoti apsaugine grupe. Literatūroje yra aprašyta daugybė apsauginių grupių al'fa-amino grupės apsaugojimui, pvz., trifluoracetilas, benziloksikarbonilas arba tret-butoksikarbonilas.
Kitas būdas, kuris leidžia išvengti šios beta- arba gama-karboksilo grupės blokavimo, susideda iš amidinės kondensacijos reakcijos vykdymo vandeniniame tirpale, ir tuo atveju aktyvacija yra atliekama, paverčiant karboksirūgštį (R1R2R3) CCOOH jos chloranhidridų. Ypač geri rezultatai gaunami atliekant reakciją bazinėje terpėje vandens/tetrahidrofurano mišinyje. Tinkamesni baziniai agentai yra NaHCO3, Na2CO3, NaOH arba KOH. Kaip tokio būdo pavyzdys gali būti paminėta tokia reakcija, po kurios gaunami išradimo junginių pirmtakai:
o _C -COG1 + H N >- Č X H -> R -C — CO NH >Č < H . 2 : J .
CCH > i 2 n
COOH
COOH arba tokia reakcija, po kurios gaunami patys išradimo junginiai:
R. CO -NH - R’ R CO - NH - R»
I1 i l1 i
R -C -COC1 + H N > C -< H -> R -C-CO NH > C -< H ! 3 I r2 jv» s γ2’„
COOH COOH
Išradimo saldančios medžiagos taip pat gali būti paverstos druskomis su fiziologiškai priimtinomis neorganinėmis arba organinėmis bazėmis, kurios labai pagerina jų ištirpimą vandeniniame tirpale. Labiausiai tinkamos yra natrio, kalio, amonio, kalcio arba magnio druskos. Šios druskos gali būti gautos, koncentruojant vandeninį tirpalą, kuriame yra išradimo junginio ir pasirinkto bazinio agento, tokio kaip, pvz., NaOH arba Na2CO3 natrio druskų atveju.
Išradimo junginių jų rūgšties arba druskos pavidalu gryninimas yra atliekamas standartiniais būdais, tokiais kaip perkristalinimas arba chromatografija. Jų struktūra ir jų grynumas buvo tikrinami įprastais būdais (plonasluoksnė chromatografija, didelio efektyvumo skysčių chromatografija (DESC), ir spektroskopija, branduolių magnetinis rezonansas, elementinė analizė).
Aprašytų pavyzdžiuose junginių saldumą vertino 8 specialistų grupė. Tai daroma palyginant junginių kintančios koncentracijos vandeninio tirpalo skonį su 2%, 5% arba 10% kontroliniu sacharozės tirpalu. Tiriamų junginių saldumas lyginamas su sacharozės saldumu, yra vertinamas pagal junginio ir sacharozės svorių santykį, esant vienodam saldumo intensyvumui, t.y. kada tiriamo junginio ir kontrolinio sacharozės junginio saldumo intensyvumas yra vienodas daugelio specialistų nuomone.
Iki šiol žinomų šioje srityje junginių ir šio išradimo junginių stabilumas buvo matuojamas, naudojant didelio efektyvumo skysčių chromatografiją (DESC) nustatyti produkto kiekį, išliekantį po pagreitinto senėjimo rūgštinėje terpėje (fosfato buferis su pH 3) ir aukštoje temperatūroje (70°C) . Šiose eksperimento sąlygose skilimo pusperiodžio (laiko, atitinkančio 50% suirimą) matavimas įgalina įvertinti potencinį taip tiriamų junginių stabilumą. Mažo stabilumo junginys turės labai trumpą tik kelių valandų skilimo pusperiodį, tuo tarpu labai stabilaus junginio pusperiodis yra keliasdešimt dienų, kaip yra, pvz., (5) ir (6) junginių atveju, kai šių junginių pusperiodis yra apie 60 dienų (Fig. 1) .
Išradimo konkretus įgyvendinimas ir jo pranašumai labiau paaiškės iš toliau pateikiamų neapribojančių pavyzdžių .
PAVYZDŽIAI
Tarp įvairių galimų šio išradimo junginių gavimo būdų vienas tinkamesnis būdas susideda iš amino darinio, kurio formulė yra
CO NH - R’
H N >-Č 4 H ! Gi)
COOH kondensavimo su karboksirūgštimi, kuri aktyvuojama iš anksto pervedant į jos chloranhidridą. Karboksirūgštis yra arba komerciškai turima, arba yra gaunama būdais, aprašytais literatūroje: (žiur., pvz., J. Amer. Chem. Soc., 1970, 12, 1397) .
Amino darinys gali būti naudingai gautas būdu, aprašytu J. Med. Chem. 1973, 16, 163, iš L-asparto arba L-gliutamino rūgšties ir formulės H2N-R' amino, pastarajam paprastai komerciškai turimam arba gaunamam būdais, aprašytais literatūroje (pvz.: Khim. Geterotsikl.
Soedin., 1974, 12, 1645; Khim. Geterotsikl. Soedin.,
1982, 11, 1545; Collect. Czech. Chem. Commun., 1975,
40, 1384) .
1. N-[(S)-2-metilheksanoil]-alfa-L-gliutamil-5-aminopiridin-2-karbonitrilo (5 formulė):
CH (CH ) C CO
- t
H
NH >-C X H
COOH (5) sintezė
Šio junginio gavimui 1.2 g (0.008 mol) (S)-2-metilheksanoilo chlorido (gauto paveikiant (S)-2-metilheksano rūgšti, fosforo pentachloridu, gauta būdu, aprašytu J. Biol. Chem. 1926, 70, 211; ten pat, 1932, 98, 1 ir Chem. Pharm. Bull., 1979, 27, 747) tirpalas 30 cm3 bevandenio tetrahidrofurano buvo Įlašintas i 1 g (0.004 mol) alfa-L-gliutamil-5-aminopiridin-2-karbonitrilo (gauto pagal J. Med. Chem., 1973, 16, 163) ir 3.4 g (0.04 mol) NaHCO3 tirpalą 30 cm3 vandens. Pamaišius 15 minučių 20°C temperatūroje tetrahidrofuranas buvo pašalintas vakuume ir likęs vandeninis tirpalas buvo parūgštintas iki pH 2-3 su 6 N HCl tirpalu, ir nusėdo 1 g
N-[ (S)-2-metilheksanoil] -alfa-L-gliutamil-5-aminopiridin-2-karbonitrilo (išeiga 69%, lyd.t. 146°C, amorfinė medžiaga) po filtravimo ir sutrynimo į miltelius heksane.
Šio junginio saldumas apytikriai atitinka (pagal svorį) 20000 (dvidešimt tūkstančių) kartų didesnį už sacharozės saldumą, lyginant su 2% sacharozės tirpalu, 15000 (penkiolika tūkst.) kartų didesnį saldumą, lyginant su 5% sacharozės tirpalu, ir 10000 (dešimt tūkst.) didesnį saldumą, lyginant su 10% sacharozės tirpalu; kitaip sakant, šiose sąlygose vandeninis 10 mg/1 junginio tirpalas turi stiprų saldų skonį, ekvivalentišką 10% sacharozės tirpalo saldumui, kuris atitinka saldumą, paprastai naudojamą maisto gaminiuose.
Šio junginio stabilumas yra puikus. Įvertinimas, atliktas standartinėse pagreitinto senėjimo sąlygose (pH 3, 70°C) , rodo, kad junginio skilimo pusperiodis šiose sąlygose yra apie 60 dienų. Dėl jo didelio saldumo ir didelio stabilumo galima numatyti plačiausią junginio panaudojimą maisto gaminiuose.
. N-(2,2-dimetilheksanoil]-alfa-L-gliutamil-5-aminopiridin-2-karbonitrilo:
GH3<GH2'>3 — G — CG - NH >č Χ H
CH
COOH sintezė
Šis junginys yra gaunamas iš 2,2-dimetil-heksanoilo chlorido (gauto paveikiant fosforo pentachloridą 2,2LT 3724 B dimetilheksano rūgštimi, gauta būdu, aprašytu J. Amer. Chem. Soc. 1970, 12, 1397) ir alfa-L-gliutamil-5aminopiridin-2-karbonitrilo būdu, aprašytu priešeinančiame pavyzdyje (60% išeiga, lyd.t. 138°C, amorfinė medžiaga).
Šio junginio saldumas apytikriai atitinka (pagal svorį) 22000 (dvidešimt dviejų tūkstančių) kartų didesnį už sacharozės saldumą, lyginant su 2% sacharozės tirpalu, 15000 (penkiolika tūkst.) kartų didesnį saldumą, lyginant su 5% sacharozės tirpalu, ir 14000 (keturiolika tūkst.) didesnį saldumą lyginant su 10% sacharozės tirpalu. Šio junginio stabilumas taip pat yra puikus, nes skilimo pusperiodžio įvertinimas, gautas standartinėse sąlygose (pH 3, 70°C) , yra apie 70 dienų. Kaip ir ankstesniame pavyzdyje, galima numatyti plačiausią junginio panaudojimą maisto gaminiuose.
3. N-[(R)-2-fenoksipropanoil]-alfa-L-gliutamil-5-aminopiridin-2-karbonitrilo (6 formulė):
C ......CO - NH >C -4 H °6H5° i (6)
H <CH^
I · x COOH sintezė
Šis junginys yra gaunamas iš (R)-2-fenoksi-propanoilo chlorido (gauto pagal Nouv. J. Chim., 1982, 10, 685; Chem. Ber. 1984, 117, 3457; J. Chem. Soc. C. 1968, p. 1317; Ark. Kemi 1952, 4, 325) ir alf a-L-gliutamil-5aminopiridin-2-karbonitrilo būdu, aprašytu priešeinanLT 3724 B čiame pavyzdyje (išeiga 40%, lyd.t. 110°C., amorfinė medžiaga).
Šio junginio saldumas atitinka apytikriai (pagal svorį) 25000 (dvidešimt penkis tūkst.) kartų didesnį už sacharozės, lyginant su 2% sacharozės tirpalu. Jo stabilumas, įvertintas standartinėse sąlygose (pH 3, 70°C) , taip pat yra labai didelis, apie 60 dienų, kas taip pat leidžia numatyti labai platų šio junginio panaudojimą maisto gaminiuose.
. N-[(S)-2-metilheksanoil]-alfa-L-gliutamil-4-aminofenil-karbonitrilo:
CH3 CO - NH -ζζ Jį>—— CN
CH JGH \ G CO - NH C < H 2 |
H (CH )
I ~
COOH sintezė
57.6 cm3 (0.408 mol) trifluoracto rūgšties anhidrido sulašinama į 30 g (0.408 mol) L-gliutamino rūgšties. Mišinys šildomas 2 valandas 70°C. Po trifluoracto rūgšties pašalinimo vakuume taip gautas aliejingas likutis sutrinamas etilo eterio- heksano mišinyje. Gautas N-trifluoracetil-L-gliutamino rūgšties anhidridas yra tiesiai naudojamas kitoje stadijoje.
g (0.133 mol) taip gauto anhidrido ir 15.6 g (0.133 mol) 4-aminobenzonitrilo mišinys 100 cm3 tetrahidrofurano maišomas 12 h 40°C temperatūroje. Tetrahidrofuranas atskiriamas vakuume, tada taip gautas likutis ištirpinamas 200 cm 5% Na2CO3 tirpale ir gautas tirpalas perplaunamas metileno chloridu (3x100 cm3) ir tada parūgštinamas iki pH 2-3 su 6N HCI tirpalu. Gautos nuosėdos nufiltruojamos, perplaunamos vandeniu ir išdžiovinamos, taip gaunant 27 g (išeiga 60%) alfa- ir gama-L-gliutamil-4-aminofenilkarbonitrilo izomerų mišinio. Atskirtas alfa izomeras gaunamas perkristalinus iš etanolio-heksano mišinio (150-90). Gaunama 15 g Ntrif luoracetil-L-gliutamil-alfa-4-amino-fenilkarbonitrilo (galutinė išeiga 33%, lyd. t. 197°C) .
2.5 g (7.28 mmol) šio junginio 25-iuose cm3 12.5% vandeninio amoniako tirpalo 4 valandas maišoma 20°C temperatūroje. Po koncentracijos vakuume gauta kieta medžiaga perplaunama etilo acetatu (2x50 cm3) ir tada išdžiovinama. Gaunama 1.5 g alfa-L-gliutamil-4-aminofenilkarbonitrilo (išeiga 90% lyd.t. 160°C) .
Norint gauti N-[ (S)-2-metilheksanoil]-alfa-L-gliutamil4-aminofenilkarbinitrilą, 1.2 g (0.008 mol) (S)-2-metil- heksanoilo chlorido (gauto fosforo pentachlorido reakcija su atitinkama rūgštimi) 30 cm bevandenio tetrahidrofurano sulašinama į 1 g (0.004 mol) alfa-Lgliutamil-4-aminofenilkarbonitrilo, paruošto pagal būdą, aprašytą čia aukščiau, ir 3.3 g NaHCO3 tirpalą 30 cm3 vandens. Po 15 minučių maišymo 20°C temperatūroje tetrahidrofuranas atskiriamas vakuume ir likęs vandeninis tirpalas parūgštinamas iki pH 2-3 6N HCI tirpalu, taip gaunama 1 g N-(S)-2-metilheksanoil-alfa-Lgliutamil-4-aminofenilkarbonitrilo (išeiga 69%, lyd.t. 143°C, amorfinė medžiaga) nuosėdų po filtracijos ir sutrynimo į miltelius.
Šio junginio saldumas atitinka apytikriai (pagal svorį) 9000 (devynis tūkst.) kartų didesnį už sacharozės saldumą, lyginant su 2% sacharozės tirpalu. Jo stabilumas yra puikus. Skilimo pusperiodis, įvertintas aukščiau aprašytose sąlygose (pH 3, 70°C), yra apie 60 dienų.
Žemiau pateikiamoje 3 lentelėje kaip pavyzdžiai pateikti keli junginiai, gauti nurodytais būdais, taip pat santykinio saldumo (SC), paskaičiuoto pagal svorį, lyginant su 2% sacharozės tirpalu, reikšmės. Jei grupės Rx, R2 ir R3 skirtingos, asimetrinės anglies, prie kurios šios grupės yra prijungtos (anglis pažymėta žvaigždute) , konfigūracija žymima pagal įprastas stereochemijos taisykles, panaudojant R/S-nomenklatūrą: R, S arba RS, kai tame pačiame junginyje koegzistuoja abi konfigūracijos.
STABILUMO TYRIMAI
Pridedame Fig. 1 parodyti kelių iki šiol žinomų šioje srityje junginių, aspartamo (plačiausiai naudojama sintetinė saldinanti medžiaga) ir kelių išradimo junginių palyginamieji irimo kreivių tyrimai. (1)-(4) kreivės rodo greitą (1)-(4) formulių junginių, aprašytų iki šiol žinomuose darbuose, irimą. (5) ir (6) junginių kreivės, iš kitos pusės, rodo didelį išradimo junginių, ypač tų, kurie turi L-gliutamino rūgšties, stabilumą. Ir galiausiai (7) kreivė rodo santykinai mažą aspartamo stabilumą, kurio skilimo pusperiodis tose pačiose tyrimo sąlygose yra tik maždaug viena diena.
E cn cn
O o O o o o o o
o o O o o o o o
LO 00 o o o o 00 LO
CN co σ» t—1 i—1 rH
lentelė
CO
E
t)
CN
CN
CN
CN
CN
CN
CN
CN oi cn cn cn
E cn
E cn
E E E E E
O U U U U
m m m m m K (Ώ m ir> X!
E E E E U E 40 40
U U U U U U U
E
t)
CH3(CH2)3 r 2 N CH CN 2000
O o O o o O o O O o O O o o O o
o o O o o o IT) o O o o O o o O o
o LO O o o r-* CM co O o o O 'χΤ CM O o
o CM r—i in CM CM ,—1 n CM ,—1 m
CM v-l <-l
E E E E E E E E E E E E E E E E
U U U U U O O U O U U U U U O U
E E E E E E E E E E E E E E E E
O U U O U U O U O U U O U O U U
E E E E E E E E E
E E E O U O U U E E E U U U U E
CM CM CM CM CM CM CM CM CM CM CM CM CM CM CM CM
E E E E E E E E
e E E E E E E E E E E E E E E
O σ
E
U
I o
I
d d d O CM O CM D E
-K
(M CM CM CM CM <1
TU (“t E E E TU Ό
O d m E kO U m m d d d U O m U O 1 V£> o d
d tu TU O d E TU TU TU TU n E n d «*. TU
TU kO kO 1 s: kO kO kO kO kO E E TU CM kO
O o O O O U U o u u O u O u O
lentelė (tęsinys) et
d d d o O O O
TU TU TU m d m d
CM CM kO E E E E
o o O O U U O
E
O
CL
CO
CN
O O O o o o o o O o o O O O O O
o O o o o o o o O o o O O O O o
o CN kO LT) o o o o O cn o O o LT) O CO
LT) CN I-1 o CN ro CN CN CO rH rH 00
CN T—1 CN T-H
(Ό
X
U o
u
CM
CN
CN
CN
CN
CN
CN
CN
CN
CN
CN
CN
CN co co co co
U
kM 2 m X X co *3· co co
L) CM o (J CM CM CM CM
2 X CM CO X! 2 X X
o U O U U o (-0 u
un m uo II — co co —' — uo uo uo UO —- o uo
2 2 X <M co X! X co m X X X X CO X co
»0 kO kO 2 X U U X 2 kO kO kO kO X kO X
U o o U U '—' O U o o u u o o o
lentelė (tęsinys)
O m
O
2 2
CM U U CM
2 CM CM 2
U CM CM O
1 2 2 1
CM 2 O O (N 2
O CM O
2 2
U U
lentelė (tęsinys)
Cb o O O
cn o O O
r~ CD O
CM E 2 O i—1 o c—1 2
X U O O
N CH E U 2
X CH 2 2
C CM CM CM
K CO cn
co CO co
.—. .—.
CM CM CM
E E E
O O O
—
co co co
m E E E
E U U O
CM E E co E U E
m CO CO
«-( E E E
E O U U

Claims (20)

  1. IŠRADIMO APIBRĖŽTIS
    1. Saldinanti medžiaga, kurios formulė yra:
    CO - NH - R*
    R - NH > C H
    Į (I) <ČH 1 j 2 n CO0H besiskirianti tuo, kad
    R yra acilo grupė, kurios formulė yra Ri
    I
    R3 - C - CO
    I r2 kurioj e:
    R3 yra metilo, etilo, propilo, izopropilo, fenilo, metoksilo, etoksilo, trihalogenmetilo, chloro arba chlormetilo grupė;
    R2 yra vandenilio atomas arba metilo, etilo arba metoksilo grupė;
    arba R3 ir R2 kartu su anglies atomu, prie kurio jie prijungti, sudaro cikloalkilo grupę, turinčią nuo 3 iki 6 anglies atomų; ir
    R3 yra alkilo grupė, turinti nuo 3 iki 11 anglies atomų, alkenilo grupė, turinti nuo 3 iki 7 anglies atomų, cikloalkilo grupė, turinti nuo 3 iki 7 anglies atomų, cikloalkilo grupė, kurios cikloalkilo dalis turi nuo 3 iki 6 anglies atomų ir alkilo dalis turi nuo 1 iki 3 anglies atomų, fenilo grupė, fenilalkilo grupė, kurios alkilo dalis turi nuo 1 iki 3 anglies atomų, alkoksilo grupė, turinti nuo 3 iki 10 anglies atomų, cikloalkoksilo grupė su 3-6 anglies atomais, kurioje dvi padėtys, gretimos angliai 1, sujungtai su deguonimi, kiekviena gali būti pakeistos viena arba dviem metilo grupėmis, cikloalkilalkoksilo grupė, kurios cikloalkilo dalis turi nuo 3 iki 6 anglies atomų ir alkoksilo dalis turi nuo 1 iki 3 anglies atomų, fenoksilo grupė arba fenilalkoksilo grupė, kurios alkoksilo dalis turi nuo 1 iki 3 anglies atomų;
    n yra 1 arba 2; ir
    R' yra grupė, kurios formulė yra kurioje Y ir Z, kurie gali būti vienodi arba skirtingi, yra N arba CH ir kurioje X yra parenkamas iš grupės, susidedančios iš CN, NO2, Cl, CF3, COOCH3, COCH3, COCF3, CONH2, CON(CH3)2, SO2CH3, N3 ir H;
    ir jos fiziologiškai priimtinos druskos.
  2. 2. Saldinanti medžiaga pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad
    Rx yra metilo, etilo, fenilo, metoksilo, etoksilo, trifluormetilo, chloro arba chlormetilo grupė;
    R2 yra vandenilio atomas arba metilo ar etilo grupė;
    arba R3 ir R2 kartu su anglies atomu, prie kurio jie yra prijungti, sudaro ciklopropilo, ciklobutilo arba ciklopentilo grupę; ir
    R3 yra normali alkilo grupė, turinti nuo 3 iki 5 anglies atomų, šakota alkilo grupė, turinti nuo 3 iki 7 anglies atomų, alkenilo grupė, turinti nuo 3 iki 7 anglies atomų, cikloalkilo grupė, turinti nuo 3 iki 6 anglies atomų, cikloalkilmetilo arba cikloalkiletilo grupė, kurios cikloalkilo dalis turi nuo 3 iki 6 anglies atomų, fenilo grupė, fenilmetilo grupė, feniletilo arba fenilizopropilo grupė, alkoksilo grupė, turinti nuo 3 iki 6 anglies atomų, cikloalkoksilo grupė, turinti nuo 3 iki 6 anglies atomų, cikloalkilmetoksilo grupė, kurios cikloalkilo dalis turi nuo 3 iki 6 anglies atomų, fenoksilo grupė ar fenilmetoksilo ar feniletoksilo grupė;
    n ir R' yra tokie, kaip apibrėžti aukščiau.
  3. 3. Saldinanti medžiaga pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad
    Rx yra parenkamas iš grupės, susidedančios iš CH3, C2H5, C6H5 ir CH3O;
    R2 yra parenkamas iš grupės, susidedančios iš H ir CH3; arba R3 ir R2 kartu su anglies atomu, prie kurio jie yra prijungti, sudaro ciklopropilo grupę;
    R3 yra parenkamas iš grupės, susidedančios iš CH3(CH2)2, CH3(CH2)3, CH3(CH2)4, (CH3) 2CH (CH2) 2, c-C6Hn, c-C6HnCH2, C6H5, C6H5CH2, c-C6HuO ir C6H5O.
  4. 4. Saldinanti medžiaga pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad
    R3 yra parenkamas iš grupės, susidedančios iš CH3, C2H5;
    R2 yra H arba CH3;
    R3 yra parenkamas iš grupės, susidedančios iš CH3(CH2)3, CH3(CH2)4, c-C6HnO ir C6H5O.
  5. 5. Saldinanti medžiaga pagal bet kurį iš priešeinančių punktų, besiskirianti tuo, kad acilo radikalas R yra tokios konfigūracijos:
    CH
    T c
    k
    H
    CO kur R3 yra toks, kaip apibrėžta aukščiau.
  6. 6. Saldinanti medžiaga pagal bet kurį iš priešeinančių punktų, besiskirianti tuo, kad n=2.
  7. 7. Saldinanti medžiaga pagal bet kurį iš priešeinančių punktų, besiskirianti tuo, kad radikalas R' yra grupė, kurios formulė yra kurioje X yra toks, kaip apibrėžta aukščiau.
  8. 8. Saldinanti medžiaga pagal bet kurį iš priešeinančių punktų, besiskirianti tuo, kad n=2 ir radikalas R' yra grupė, kurios formulė yra kur X yra toks, kaip apibrėžta aukščiau.
  9. 9. Saldinanti medžiaga pagal bet kurį iš priešeinančių punktų, besiskirianti tuo, kad X yra grupė CN.
  10. 10. Saldinanti medžiaga pagal bet kurį iš priešeinančių punktų, besiskirianti tuo, kad ji yra natrio, kalio, amonio, kalcio arba magnio druskos pavidalo .
  11. 11. Saldinanti medžiaga pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad jos formulė yra:
    R - C - CO - NH > C 4 H
    I I
    K..
    ! x 2 COOH kurioje R2 yra H arba CH3 ir R3 yra toks, kaip apibrėžtas aukščiau.
  12. 12. Saldinanti medžiaga pagal 11 punktą, b e s i skiri a nt i tuo, kad R3 yra n-butilo grupė.
  13. 13. Saldinanti medžiaga pagal 11 punktą, besiskirianti tuo, kad R3 yra fenoksilo grupė.
  14. 14. Saldinanti medžiaga pagal 11 punktą, besiskirianti tuo, kad ji yra N-[ (S)-2-metilheksanoil] alfa-L-gliutamil-5-aminopiridin-2-karbonitrilas.
  15. 15. Saldinanti medžiaga pagal 11 punktą, besiskirianti tuo, kad ji yra N-(2,2-dimetilheksanoil)alfa-L-gliutamil-5-aminopiridin-2-karbonitrilas.
  16. 16. Saldinanti medžiaga pagal '11 punktą, besiskirianti tuo, kad ji yra N-[ (R)-2-fenoksipropanoil] -alfa-L-gliutamil-5-aminopiridin-2-karbonitrilas.
  17. 17. Saldinančios medžiagos pagal 1 punktą gavimo būdas, besiskiriantis tuo, kad į ji Įeina tokių junginių reakcija vieno su kitu bet kokia tvarka:
    iš vienos pusės L-asparto rūgštis arba L-gliutamino rūgštis, kuriose atitinkamai beta- arba gama-karboksilo grupė yra apsaugota, jeigu reikia, ir iš kitos pusės:
    -rūgštis, kurios formulė yra:
    Rl
    I
    R3 - C - COOH I
    R2 arba jos chloranhidridas; ir
    -formulės H2N-R' aminas;
    -Rlf R2, R3 ir R' esant tokiems, kaip apibrėžta aukščiau;
    taip, kad susidarytų dvi amidines jungtys prie L-asparto arba L-gliutamino rūgšties alfa-amino ir alfa-karboksilo grupių; ir jei reikia, gauto produkto pavertimas į fiziologiškai priimtina druską, tokią kaip natrio, kalio, amonio, kalcio, amonio, kalcio ar magnio druska.
  18. 18. Būdas pagal 17 punktą, besiskiriantis tuo, kad išankstinis L-asparto rūgšties beta-karboksilo grupės arba L-gliutamino rūgšties gama-karboksilo grupės blokavimas yra atliekamas, sudarant esterį, ypač tret-butilo esterį arba benzilo esterį; arba anhidridą, kurio formulė yra:
    kur amino grupė paverčiama į druską arba, jei reikia, apsaugoma apsaugine grupe.
  19. 19. Būdas pagal 17 punktą, besiskiriantis tuo, kad į jį įeina:
    a) L-asparto rūgšties arba L-gliutamino rūgšties reakcija su (III) formulės aminu, kad būtų gautas (II) formulės amino darinys pagal lygtį:
    COOH CO - NH h2n >-č x h + HgN -R’ — -► H2(sl ► C -X H CCH (CH ) I 2 t 2 COOH COOH (n=l arba 2) (III) (II)
    ir
    b) amino darinio (II), gauto stadijoje a), apdorojimas (IV) formulės chloranhidridu pagal lygtį:
    CO -NH - R'
    R -C-COCl + H N + CX H 3 1 2 i a2 7?»
    COOH
    R CO - NH - R'
    I
    R — C — CO NH > C X H 3 i t ;
    R„ CCH )
    2 , 2 n i
    COOH (IV) (II)
  20. 20. Būdas pagal 17 punktą, besiskiriantis tuo, kad i jį įeina:
    a) L-asparto rūgšties arba L-gliūtamino rūgšties reakcija su (IV) formulės chloranhidridu pagal lygtį:
    COOH
    COOH
    R, — C — COCl + H N ►· C -< H 3 . 2 <-CH > i 2 COOll
    -c
    I
    R,
    CO NH <ch )
    I 2
    COOH (IV) (n=l arba 2) (V) ir
    b) gauto darinio (V) reakcija su (III pagal lygtį:
    formulės aminu
    R, COOH 1 ( R Į i co - C -CONH GC X K 4- H N - R>—> i 2 1 ft,-C —CO 3 1 Nh >č x cchi 2 . 2 n f % <ČH > I 2 COOH 1 COOH (V) (III)
    suprantant, kad, jei reikia, L-asparto rūgšties beta15 karboksilo grupė arba L-gliutamino rūgšties gamakarboksilo grupė yra apsaugoma prieš reakciją a) ir deblokuoja po reakcijos b).
LTIP1406A 1989-10-24 1993-10-15 Edulcorant derived from l-aspartic or l-glutamic acid and its preparation process LT3724B (en)

Applications Claiming Priority (1)

Application Number Priority Date Filing Date Title
FR8914236A FR2653303B1 (fr) 1989-10-24 1989-10-24 Agents edulcorants de grande stabilite derivant des acides l-aspartique et l-glutamique n-hydrocarbones 1-oxo-2-ramifies.

Publications (2)

Publication Number Publication Date
LTIP1406A LTIP1406A (en) 1995-05-25
LT3724B true LT3724B (en) 1996-02-26

Family

ID=9386935

Family Applications (1)

Application Number Title Priority Date Filing Date
LTIP1406A LT3724B (en) 1989-10-24 1993-10-15 Edulcorant derived from l-aspartic or l-glutamic acid and its preparation process

Country Status (22)

Country Link
US (4) US5196540A (lt)
EP (1) EP0500629B1 (lt)
JP (1) JP2554961B2 (lt)
CN (1) CN1027812C (lt)
AR (1) AR246258A1 (lt)
AT (1) ATE99886T1 (lt)
AU (1) AU649243B2 (lt)
CA (1) CA2070421C (lt)
DE (1) DE69006037T2 (lt)
DK (1) DK0500629T3 (lt)
ES (1) ES2062566T3 (lt)
FR (1) FR2653303B1 (lt)
IE (1) IE64855B1 (lt)
IL (1) IL96087A (lt)
LT (1) LT3724B (lt)
MX (1) MX22991A (lt)
NO (1) NO304254B1 (lt)
NZ (1) NZ235805A (lt)
PT (1) PT95645B (lt)
RU (1) RU2053239C1 (lt)
WO (1) WO1991006224A1 (lt)
ZA (1) ZA908472B (lt)

Families Citing this family (8)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
FR2653303B1 (fr) * 1989-10-24 1992-09-18 Noffre Claude Agents edulcorants de grande stabilite derivant des acides l-aspartique et l-glutamique n-hydrocarbones 1-oxo-2-ramifies.
FR2675667B1 (fr) * 1991-04-23 1993-08-20 Claude Nofre Agent edulcorant derivant a l'acide l-aspartique ou l-glutamique; son procede de preparation.
FR2690315B1 (fr) * 1992-04-22 1994-07-22 Nofre Claude Agent edulcorant derivant de l'acide l-aspartique et son procede de preparation.
FR2697844B1 (fr) * 1992-11-12 1995-01-27 Claude Nofre Nouveaux composés dérivés de dipeptides ou d'analogues dipeptidiques utiles comme agents édulcorants, leur procédé de préparation.
WO1999062354A1 (en) * 1998-06-05 1999-12-09 Wm. Wrigley Jr. Company Method of controlling release of n-substituted derivatives of aspartame in chewing gum and gum produced thereby
US6692778B2 (en) * 1998-06-05 2004-02-17 Wm. Wrigley Jr. Company Method of controlling release of N-substituted derivatives of aspartame in chewing gum
NZ508579A (en) * 1998-06-26 2002-10-25 Ajinomoto Kk Aspartyl dipeptide ester derivatives and salts that can be used as sweeteners
AU2006215703A1 (en) * 2005-02-17 2006-08-24 Instituto Del Metabolismo Celular, S.L. L-aspartic acid for the treatment of problems in connection with the fat or glucose metabolism

Citations (5)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
US3725453A (en) 1970-10-16 1973-04-03 American Home Prod L-4{40 -cyano-3-(2,2,2-trihaloacetamido) succinanilic acids
US3775460A (en) 1970-10-16 1973-11-27 American Home Prod L-3-amino-4'-cyanosuccinanilic acid
JPS62132847A (ja) 1985-12-03 1987-06-16 Ajinomoto Co Inc 新規アミノ酸誘導体および甘味剤組成物
EP0338946A1 (fr) 1988-04-22 1989-10-25 NOFRE, Claude Agents édulcorants dérivant des acides L-aspartique et L-glutamique N-hydrocarbonés
JPH0252754A (ja) 1988-08-16 1990-02-22 Fujitsu Ltd ムービングコイル式印字ヘッド

Family Cites Families (11)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
US3818077A (en) * 1970-10-16 1974-06-18 American Home Prod L-aspartic acid derivatives
US3814747A (en) * 1970-10-16 1974-06-04 American Home Prod N-trihaloacetyl aspartic acid dipeptide ester sweetening agents
US3769333A (en) * 1972-08-07 1973-10-30 American Home Prod L-aspartic acid derivatives
FR2533210A1 (fr) * 1982-09-17 1984-03-23 Lyon I Universite Claude Edulcorants de synthese
FR2579201B1 (fr) * 1985-03-19 1987-05-07 Bernard Lyon I Universite Clau Composes chimiques perfectionnes, utilisation comme agents edulcorants et compositions contenant de tels agents
JPS62132863A (ja) * 1985-12-03 1987-06-16 Ajinomoto Co Inc 新規アミノ酸誘導体および甘味剤
JPS62252754A (ja) * 1986-04-24 1987-11-04 Ajinomoto Co Inc 新規アミノ酸誘導体および甘味剤組成物
US4820506A (en) * 1987-05-01 1989-04-11 Research Foundation, State University Of New York Salivary stimulant
FR2624698A1 (fr) * 1987-12-18 1989-06-23 Bernard Lyon I Universite Clau Derives heterocycliques de n-carbamoyl-, n-thiocarbamoyl- ou n-amidino-aminomalonyl ou aminosuccinyl amides utiles comme agents edulcorants
FR2624699B1 (fr) * 1987-12-18 1990-04-13 Bernard Lyon I Universite Clau Derives heterocycliques de n-carbamoyl-, n-thiocarbamoyl- ou n-amidino-glycine ou beta-alanine utiles comme agents edulcorants
FR2653303B1 (fr) * 1989-10-24 1992-09-18 Noffre Claude Agents edulcorants de grande stabilite derivant des acides l-aspartique et l-glutamique n-hydrocarbones 1-oxo-2-ramifies.

Patent Citations (5)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
US3725453A (en) 1970-10-16 1973-04-03 American Home Prod L-4{40 -cyano-3-(2,2,2-trihaloacetamido) succinanilic acids
US3775460A (en) 1970-10-16 1973-11-27 American Home Prod L-3-amino-4'-cyanosuccinanilic acid
JPS62132847A (ja) 1985-12-03 1987-06-16 Ajinomoto Co Inc 新規アミノ酸誘導体および甘味剤組成物
EP0338946A1 (fr) 1988-04-22 1989-10-25 NOFRE, Claude Agents édulcorants dérivant des acides L-aspartique et L-glutamique N-hydrocarbonés
JPH0252754A (ja) 1988-08-16 1990-02-22 Fujitsu Ltd ムービングコイル式印字ヘッド

Non-Patent Citations (1)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Title
MILTON LAPIDUS, MARION SWEENEY: "L-4-Cyano-3-(2,2,2-trifluoroacetamido)succinanilic acid and related synthetic sweetening agents", J. MED. CHEM., 1973, pages 163 - 166, XP002728164, DOI: doi:10.1021/jm00260a019

Also Published As

Publication number Publication date
CN1051172A (zh) 1991-05-08
DE69006037D1 (de) 1994-02-24
PT95645B (pt) 1998-02-27
IE903812A1 (en) 1991-04-24
NO304254B1 (no) 1998-11-23
EP0500629B1 (fr) 1994-01-12
FR2653303A1 (fr) 1991-04-26
ATE99886T1 (de) 1994-01-15
DE69006037T2 (de) 1994-05-05
US5196540A (en) 1993-03-23
JP2554961B2 (ja) 1996-11-20
JPH05501355A (ja) 1993-03-18
CA2070421C (fr) 2001-04-10
EP0500629A1 (fr) 1992-09-02
US5310908A (en) 1994-05-10
IL96087A0 (en) 1991-07-18
ES2062566T3 (es) 1994-12-16
RU2053239C1 (ru) 1996-01-27
AU649243B2 (en) 1994-05-19
NZ235805A (en) 1993-04-28
NO921580D0 (no) 1992-04-23
US5374733A (en) 1994-12-20
LTIP1406A (en) 1995-05-25
NO921580L (no) 1992-06-22
IL96087A (en) 1996-08-04
PT95645A (pt) 1991-09-13
FR2653303B1 (fr) 1992-09-18
MX22991A (es) 1994-02-28
ZA908472B (en) 1991-08-28
AU7040191A (en) 1991-05-31
CN1027812C (zh) 1995-03-08
AR246258A1 (es) 1994-07-29
CA2070421A1 (fr) 1991-04-25
DK0500629T3 (da) 1994-05-09
IE64855B1 (en) 1995-09-06
WO1991006224A1 (fr) 1991-05-16
US5430182A (en) 1995-07-04

Similar Documents

Publication Publication Date Title
RU2107071C1 (ru) Производные аспартама или их физиологически приемлемые соли, способ их получения, подслащивающее средство
EP0128654B1 (en) Gem-diaminoalkane derived sweeteners
NO861047L (no) Soetningsmiddel.
LT3724B (en) Edulcorant derived from l-aspartic or l-glutamic acid and its preparation process
US6630191B1 (en) Aspartyl dipeptide ester derivatives and sweeteners
US3769333A (en) L-aspartic acid derivatives
Prakash et al. Neotame: synthesis, stereochemistry and sweetness
CZ2001974A3 (cs) N-alkylaspartyldipeptidový esterový derivát a sladidlo
JPS63188360A (ja) 甘味剤
US3814747A (en) N-trihaloacetyl aspartic acid dipeptide ester sweetening agents
US6649784B2 (en) Aspartyl dipeptide ester derivatives and sweeteners
US5272272A (en) Sweetening agents derived from L-glutamic acid
US3775460A (en) L-3-amino-4&#39;-cyanosuccinanilic acid
US3818077A (en) L-aspartic acid derivatives
MXPA00012122A (es) Derivados y edulcorantes de ester dipeptido de aspartilo novedosos

Legal Events

Date Code Title Description
MM9A Lapsed patents

Effective date: 20011015