LT5980B

LT5980B - Farmacinė kompozicija, skirta gydyti diabetą ir metabolinius sutrikimus

Info

Publication number: LT5980B
Application number: LT2013018A
Authority: LT
Inventors: Iljiich Oleg Epshtein
Original assignee: Epshtein Iliich Oleg
Priority date: 2010-07-21
Filing date: 2013-02-19
Publication date: 2013-12-27
Also published as: ES2445846R1; DE112011102396T5; CZ2013124A3; SE1350212A1; GB2552405B; WO2012010966A2; ITTO20110627A1; EA029847B1; NZ606964A; CL2013000200A1; GB2552405A; FI20135152L; GB201302924D0; MX2013000804A; EA201300124A1; EE05761B1; US20130064824A1; DK201370089A; EP2595658A2; CN103118707A

Abstract

Išradimas skirtas farmacinei kompozicijai, akirtai panaudoti paciento, sergančio diabetu ar kitais metaboliniais sutrikimais, gydymui, kompozicija apima a) aktyvuotą-potencijuotą antikūno žmogaus insulino receptoriui formą ir b) aktyvuotą-potencijuotą antikūno endotelinei NO-sintazei formą.

Description

Cukrinis diabetas yra chroninė liga, apibūdinama kaip hiperglikemija (aukštas cukraus lygis kraujyje). Besitęsiantis gliukozės kiekio kraujyje didėjimas padidina su diabetu susijusių komplikacijų, tokių kaip inkstų pažeidimas, regos netekimas, širdies ligos ir kojų opos, riziką.

Yra du pagrindiniai diabeto tipai: I tipo diabetas ir II tipo diabetas. I tipo diabete hiperglikemija išsivysto dėl to, kad kasa negali gaminti insulino. Šio tipo diabetas paprastai pasireiškia vaikystėje ar ankstyvoje pilnametystėje. II tipo diabete kasa geba gaminti insuliną, bet negali pakankamai patenkinti kūno poreikių. Problema yra ta, kad kūno atsakas į insuliną nėra tinkamas, kas, savo ruožtu, sumažina gliukozės įsisavinimą ląstelėse, ir to išdava yra nenormaliai padidintas gliukozės kiekis kraujyje. Po daugelio metų alinančio darbo kasa gali galiausiai susirgti ir nebegalėti gaminti insulino, tuomet asmeniui, sergančiam II tipo diabetu, gali prireikti gydymo insulinu.

Insulinas yra natūralus hormonas, gaminamas kasos, perneša gliukozę iš kraujotakos į ląstelių vidų. Taigi, pagrindinė insulino paskirtis yra reguliuoti gliukozės pernešimą į ląsteles, tuo pačiu mažinant gliukozės kiekį kraujyje.

Insulino veikimas kontroliuojamas heterotetramerinio receptoriaus, kuris yra plazmos membranoje, aktyvavimu. Insulino receptorius yra glikoproteinas, sudarytas iš dviejų ekstraląstelinių α-subvienetų ir dviejų transmembraninių β-subvienetų, sujungtų disulfidiniais ryšiais (Ulrich et ai., Nature, 313:756-61, 1985). asubvienetuose yra insuliną surišantis domenas, ir β-subvieneto viduląstelinėje dalyje yra insuliną reguliuojanti tirozino proteino kinazė (enzimas, kuris katalizuoja aukštos energijos grupės pernašą nuo donoro ( paprastai ATP) prie akceptoriaus).

Kai insulino molekulė, kurią išskyrė kasos beta ląstelės, pasiekia ląstelę, ji susijungia su insulino receptoriumi daugumos ląstelių paviršiuje. Kai tik insulinas prisijungia, insulino receptoriaus β-subvieneto esminė fosfotransferazės funkcija yra aktyvuojama, dėl to įvyksta eilės ekstraląstelinių baltymų tirozino fosforilinimas. Kai tik insulino receptorius buvo aktyvintas, tuomet fosforilinimas nulemia gliukozės atsargų didėjimą ir dėl tos priežasties gliukozės kiekio kraujyje mažėjimą.

Efektyvi gliukozės kiekio kontrolė sunkiai pasiekiama ilgai trunkantiems laikotarpiams net su tiksliausiu gydymo insulinu būdu labiausiai motyvuotiems pacientams. Tokiu būdu, yra nuolatinis poreikis naujų vaistinių produktų, turinčių norimą terapinį veiksmingumą, ligų ir metabolinių sutrikimų gydymui.

Azoto oksidas (NO) yra dujinė molekulė, kuri, kaip buvo parodyta, veikia perduodant signalą įvairiuose biologiniuose procesuose. Endotelinės kilmės NO yra pagrindinė vaskulinį tonusą reguliuojanti molekulė ir jos ryšys su kraujagyslių ligomis pakankamai seniai pripažintas. NO slopina daugelį procesų, kurie, kaip žinoma, susiję su aterosklerotinių plokštelių susidarymu, įskaitant monocitų adheziją, trombocitų agregaciją ir kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelių proliferaciją. Kitas svarbus endotelinio NO vaidmuo yra vaskuliarinių sienelių apsauga nuo oksidacinio streso, kurį sukelia jo paties metaboliniai produktai ir lipidų bei lipoproteinų oksidacijos produktai. Endotelio funkcijos sutrikimas pasireiškia labai ankstyvose aterosklerozės stadijose. Dėl to galima, kad lokalinio NO prieinamumo stoka galėjo būti galutinė bendra priežastis, dėl kurios pagreitėja žmonių aterogenezė. Be to, kaip parodyta, dėl jo vaidmens vaskuliariniame endotelyje, NO prieinamumas moduliuoja lipoproteinų metabolizmą. Buvo paskelbta apie neigiamą koreliaciją tarp NO metabolinių produktų koncentracijos plazmoje ir bendrojo ir mažo tankio lipoproteinų [LDL} cholesterolio kiekio plazmoje, tuo metu kai didelio tankio lipoproteinai [HDL] gerina hipercholesteroleminių subjektų vaskuliarinę funkciją. NO netekimas turi ryškų poveikį šios ligos vystymuisi. Cukrinis diabetas yra susijęs su padidintu sergamumu ir mirtingumu, sukeltu visų pirma aterosklerozės pagreitintu išsivystymu. Be to, pranešimai rodo, kad diabetas pažeidė plaučių funkcijas. Buvo pateiktas teiginys, kad atsparumas insulinui sąlygoja kvėpavimo takų uždegimą. Habib et ai., Nitric Oxide Measurement From Blood To Lungs, Is There A Link? Pak J Physiol 2007;3(1 J.

Azoto oksidas sintezuojamas endotelyje iš L-arginino veikiant azoto oksido sintazei (NO-sintazei). NO-sintazė yra skirtingų izoformų, įskaitant konstitutyvinę formą (cNOS) ir indukuojamą formą (iNOS). Konstutyvinė forma yra normaliose endotelinėse ląstelėse, neuronuose ir kai kuriuose kituose audiniuose.

Ypatingai praskiestos (arba ultra mažos) antikūnų, potencijuotų naudojant homeopatinę technologiją, formos terapinis veikimas buvo atrastas šio patentinio išradimo pateikėjo, Dr. Oleg I. Epshtein. JAV patentas Nr. 7582294 aprašo vaistą gėrybinės prostatos hiperplazijos ar prostatito gydymui, vartojant pagal homeopatinę metodiką aktyvuotą antikūnų prieš prostatos specifinį antigeną (PSA) formą. JAV patentas Nr. 7700096 aprašo pagal homeopatinę metodiką potencijuotą antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę formą. Pagal homeopatinę metodiką potencijuotą antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę forma yra parduodama Rusijos Federacijoje ir kitose šalyse Impaza® pavadinimu.

TRUMPAS IŠRADIMO APRAŠYMAS

Pagal vieną aspektą šiame išradime pateikiama farmacinė kompozicija, skirta vartoti pacientui, sergančiam diabeto susirgimais arba kitais metaboliniais sutrikimais, kompozicija apima a) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formą ir b) aktyvuotą- potencijuotą antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formą.

Pagal vieną aspektą šiame išradime pateikiama farmacinė kompozicija, skirta vartoti pacientui, sergančiam diabeto susirgimais arba kitais metaboliniais sutrikimais, kompozicija apima a) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą formą ir b) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formą.

Viename variante farmacinė kompozicija pagal šio aspekto išradimą apima a) aktyvuotą- potencijuotą antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formą ir b) aktyvuotąpotencijuotą antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formą, kur insulino receptoriaus molekulė sudaryta mažiausia iš vieno α-subvieneto ir mažiausia iš vieno β-subvieneto.

Viename variante farmacinė kompozicija pagal šio aspekto išradimą apima aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto Cgalinj fragmentą formą ar aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formą yra C12, C30 ir C200 homeopatinių praskiedimų mišinių formoje, impregnuotoje kietame nešiklyje, Aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš endotelinę NO-sintazę forma yra C12, C30 ir C200 praskiedimų pagal homeopatinę metodiką mišinių formoje, gali būti vėliau impregnuojama j kietą nešiklį.

Kitame variante farmacinė kompozicija pagal šio aspekto išradimą apima aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formą yra C12, C30 ir C200 praskiedimų mišinių formoje impregnuotoje kietame nešiklyje. Aktyvuotapotencijuota antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą forma arba aktyvuota-potencijuota antikūno prieš žmogaus insulino receptorių forma yra CI2, C30 ir C200 praskiedimų pagal homeopatinę metodiką mišinių formoje, gali būti vėliau impregnuojama kietame nešiklyje.

Optimaliu atveju aktyvuota-potencijuota antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinj fragmentą forma ar aktyvuota-potencijuota antikūno prieš žmogaus insulino receptorių forma yra monokloninis, polikloninis ar natūralus antikūnas, dar geriau, polikloninis antikūnas. Viename variante pagal šio aspekto išradimą aktyvuota-potencijuota antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinj fragmentą forma arba aktyvuota-potencijuota antikūno prieš žmogaus insulino receptorių forma yra pagaminama panaudojant seką vieno po kito einančių 100-kartinių praskiedimų, susietų su kiekvieno praskiedimo purtymu.

Optimaliu atveju aktyvuota-potencijuota antikūno prieš endotelinę NO-sintazę forma yra monokloninis, polikloninis ar natūralus antikūnas, daug geriau, polikloninis antikūnas. Viename variante pagal šio aspekto išradimą aktyvuota-potencijuota antikūno prieš endotelinę NO-sintazę forma yra pagaminama panaudojant seką vieno po kito einančių 100-kartinių praskiedimų, susietų su kiekvieno praskiedimo purtymu

Kitu aspektu išradimas apima farmacinės kompozicijos, sudarytos iš a) aktyvuotos-potencjjuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formos ir b) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formos, panaudojimą gydymui paciento, sergančio I tipo diabetu.

Kitu aspektu išradimas apima farmacinės kompozicijos, sudarytos iš a) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinj fragmentą formos ir b) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš endotelinę NO sintazę formos, panaudojimą gydymui paciento, sergančio I tipo diabetu.

Kitu aspektu išradimas apima farmacinės kompozicijos, sudarytos iš a) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formos ir b) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formos, panaudojimą gydymui paciento, sergančio II tipo diabetu.

Kitu aspektu išradimas apima farmacinės kompozicijos, sudarytos iš a) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą formos ir b) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formos, panaudojimą gydymui paciento, sergančio II tipo diabetu.

Kitu aspektu išradimas apima farmacinės kompozicijos, sudarytos iš a) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formos ir b) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš endotelinę NO sintazę formos, panaudojimą gliukozės kiekio kraujyje žinduoliuose sumažinimui.

Kitu aspektu išradimas apima farmacinės kompozicijos, sudarytos iš a) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą formos ir b) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formos panaudojimą sumažinti gliukozės kiekį kraujyje žinduoliuose.

Kitu aspektu išradimas apima farmacinės kompozicijos, sudarytos iš a) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formos ir b) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formos, panaudojimą gydyti atsparumą insulinui žinduoliuose.

Kitu aspektu išradimas apima farmacinės kompozicijos, sudarytos iš a) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą formos ir b) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formos, panaudojimą gydyti atsparumą insulinui žinduoliuose.

Viename variante pagal šio aspekto išradimą įvedama nuo vienos iki dviejų vienetinių dozuotų aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą formos formų ar aktyvuotospotencijuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formos formų ir nuo vienos iki dviejų vienetinių dozuotų aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš endotelinę NOsintazę formos formų, vartojant kiekvieną dozuotą formą nuo vieno iki keturių kartų per dieną. Geriausia, nuo vienos iki dviejų vienetinių dozuotų formų, kiekvienos iš jų sudarytos iš aktyvuotų-potencijuotų antikūnų formų, yra įvedamos du kartus per dieną.

TRUMPAS BRĖŽINIŲ FIGŪRŲ APRAŠYMAS

Fig. 1 iliustruoja tirtųjų preparatų poveikį į žiurkių, turinčių streptozotocinu sukeltą cukrinį diabetą, gliukozės kiekį kraujo plazmoje.

Fig. 2 iliustruoja tirtųjų preparatų poveikį 14-tą dieną po injekcijos į ploto po koncentracijos priklausomybės nuo laiko kreive (AUC) gliukozės tolerancijos tyrime su žiurkėmis, turinčiomis streptozotocinu sukeltą cukrinį diabetą.

Fig. 3 iliustruoja tirtųjų preparatų poveikį į žiurkių, turinčių streptozotocinu sukeltą cukrinį diabetą, gliukozės kiekį kraujo plazmoje.

Fig. 4 iliustruoja tirtųjų preparatų poveikį 28-tą dieną po injekcijos į ploto po koncentracijos priklausomybės nuo laiko kreive (AUC) gliukozės tolerancijos tyrime su žiurkėmis, turinčiomis spontaninį nuo insulino nepriklausomą cukrinį diabetą.

Fig. 5 iliustruoja gliukozės ir glikuoto hemoglobino kiekių pokyčius pacientams, sergantiems I tipo cukriniu diabetu, duodamų IR Ab + NOS Ab preparatų fone.

Fig. 6 iliustruoja gliukozės ir glikuoto hemoglobino kiekių pokyčius pacientams, sergantiems II tipo cukriniu diabetu, duodamų IR Ab + NOS Ab preparatų fone.

IŠSAMUS IŠRADIMO APRAŠYMAS

Šis išradimas yra apibūdintas remiantis aprašymo gale pridėta apibrėžtimi. Dėl šios apibrėžties toliau einančiame terminų aprašyme pateikiami su ja susiję apibrėžimai.

Čia naudojamas terminas „antikūnas“ reiškia imunoglobuliną, kuris specifiškai rišasi su kitos molekulės tam tikra erdvine ir poliarine struktūra (ir todėl apibrėžiamas kaip komplementarus su ja). Antikūnai, išvardinti apibrėžties punktuose, gali apimti visą imunoglobuliną arba jo fragmentus, gali būti natūralūs, polikloniniai ar monokloniniai ir gali apimti įvairias klases ar izotipus, tokius kaip IgA, IgD, IgE, IgGI, lgG2a, lgG2b and lgG3, IgM, ir t.t. Jų fragmentai gali apimti Fab, Fv and F(ab')2, Fab', ar panašūs. Singuliarinis antikūnas apima pliuralinius antikūnus.

Terminas „aktyvuota-potencijuota forma“ ar atitinkamai „potencijuota forma“, čia minimų antikūnų atžvilgiu yra naudojamas bet kokio pradinio antikūno tirpalo homeopatinės potenciacijos produktui pažymėti. „Homeopatinė potenciacija“ reiškia homeopatinių metodų panaudojimą homeopatinei potencijai suteikti pradinio tam tikros medžiagos tirpalo atžvilgiu. Nors ir nėra tuo apribota, “homeopatinė potenciacija“ gali apimti, pavyzdžiui, pakartotinus vieną po kito einančius skiedimus, susietus su išoriniu apdorojimu, ypatingai vertikaliu (mechaniniu) purtymu. Kitaip tariant, pradinis antikūno tirpalas yra daug kartų skiedžiamas ir kiekvienas gautas tirpalas daug kartų vertikaliai purtomas pagal homeopatinę technologiją. Tinkamiausia pradinio antikūno tirpalo koncentracija tirpiklyje (geriau, vandenyje ar vandens-etilo alkoholio mišinyje) yra nuo apie 0,5 iki apie 5,0 mg/ml ribose. Tinkamiausia kiekvieno komponento, t.y. antikūno tirpalo, pagaminimo metodika yra pirminio matricinio antikūnų tirpalo (motininės tinktūros) mišinio trijų antikūno vandeninių ar vandeninių-alkoholinių praskiedimų, praskiestų 100¹², 1OO³⁰ ir 1OO²⁰⁰kartų, atitinkamai, kas yra ekvivalentiška 100-kartiniams homeopatiniams praskiedimams (CI2, C30 ir C200) panaudojimas arba pirminio matricinio antikūnų tirpalo mišinio trijų antikūno vandeninių ar vandeninių-alkoholinių praskiedimų, praskiestų 100¹², 1OO³⁰ ir 1OO⁵⁰ kartų, atitinkamai, kas yra ekvivalentiška 100kartiniams homeopatiniams praskiedimams (CI2, C30 ir C50) panaudojimas. Homeopatinės potenciacijos pavyzdžiai yra aprašyti JAV patentuose Nr. 7572441 ir 7582294, kurie yra įtraukti čia kaip literatūros šaltiniai ir anksčiau minėtam tikslui. Tuo metu kai terminas „aktyvuota-potencijuota forma naudojamas apibrėžtyje, pavyzdžiuose yra naudojamas terminas „ultra mažos dozės“. Terminas „ultra mažos dozės“ tapo tiriamos srities terminu, kuris buvo sukurtas šioje mokslo srityje, atsiradusioje tiriant ir naudojant homeopatiniu būdu praskiestą ar potencijuotą medžiagos formą. Terminas „ultra maža dozė“ ar „ultra mažos dozės“ yra pilnai atitinkantis ir visų pirma yra sinonimas apibrėžtyje naudojamam terminui „aktyvuotapotencijuota“ forma.

Kitaip tariant, antikūnas yra „aktyvuotos-potencijuotos arba „potencijuotos formos tuomet kai yra trys faktoriai. Pirma, „aktyvuota-potencijuota antikūno forma yra homeopatijos srityje gerai žinomo gamybos proceso produktas. Antra, „aktyvuotapotencijuota“ antikūno forma turi biologinį aktyvumą, nustatomą visų pripažintais moderniosios farmakologijos metodais. Ir trečia, „aktyvuotos-potencijuotos“ antikūno formos turimas biologinis aktyvumas negali būti paaiškintas homeopatinio proceso galutinio produkto antikūno molekuline forma.

Pavyzdžiui, aktyvuota-potencijuota antikūnų forma gali būti gauta paveikiant pradinę išskirto antikūno molekulinę formą daugeliu vienas po kito einančių praskiedimų, susietų su išoriniu poveikiu, tokiu kaip mechaninis purtymas. Išorinis apdorojimas koncentracijos mažinimo eigoje gali būti taip pat atliktas, pavyzdžiui, veikiant ultragarso, elektromagnetiniais ar kitais fizikiniais veiksniais. V. Schvvabe „Homeopathic medicines“, M., 1967, JAV patentai Nr. 7229648 ir 4311897, kurie yra pridedami kaip literatūros šaltiniai pilnai ir minėtiems tikslams, aprašo tokius būdus, kurie yra visų pripažinti homeopatinės potenciacijos metodais homeopatijos srityje. Ši metodika duoda galimybę gauti vienodą pradinės molekulinės formos antikūno molekulių koncentracijos mažėjimą, ši procedūra kartojama tol, kol pasiekiama norima homeopatinė potencija. Individualiam antikūnui reikiama homeopatinė potencija gali būti nustatyta atliekant tarpinių praskiedimų biologinį testavimą pagal norimą farmakologinį modelį. Nors tai ir neapriboja, „homeopatinis potencijavimas“ gali būti pasiektas, pavyzdžiui, atliekant pakartotinus vienas po kito einančius skiedimus, susietus su išoriniu poveikiu, ypač vertikaliu (mechaniniu) purtymu. Kitaip tariant pradinis antikūno tirpalas yra skiedžiamas daug vienas po kito einančių kartų ir kiekvienas gautas tirpalas daug kartų vertikaliai purtomas pagal homeopatinės technologijos reikalavimus. Tinkamiausia pradinio antikūno tirpalo koncentracija tirpiklyje, geriau, vandenyje ar vandens-etilo alkoholio mišinyje yra nuo apie 0,5 iki apie 5,0 mg/ml ribose. Tinkamiausia kiekvieno komponento, t.y. antikūno tirpalo, pagaminimo metodika yra panaudojimas mišinio trijų antikūno vandeninių arba vandeninių-alkoholinių praskiedimų pirminio matricinio antikūno tirpalo, praskiestų 100¹², 1OO³⁰ and 10O²⁰⁰ kartų, kas yra ekvivalentiška 100-kartiniams homeopatiniams praskiedinams C12, C30, C200 pirminio matricinio tirpalo (motininės tinktūros) trijų vandeninių ar vandeninių-alkoholinių praskiedimų mišinį arba antikūnų, praskiestų 100¹², 1OO³⁰ ir 1OO⁵⁰ kartų, atitinkamai, kas atitinka 100-kartiniams homeopatiniams praskiedimams C12, C30, C50, pirminio matricinio tirpalo (motininės tinktūros) trijų vandeninių ar vandeninių-alkoholinių praskiedimų mišinį. Pavyzdžiai, kaip gauti norimą potenciją yra pateikti, pavyzdžiui, v.s. Patent Nos. 7,229,648 ir 4,311,897, kurie yra įtraukti čia kaip literatūros šaltiniai ir anksčiau minėtam tikslui. Metodika, tinkama čia aprašytai, pritaikyta „aktyvuotai-potencijuotai“' antikūnų formai gauti, smulkiai aprašoma toliau.

Požiūris i žmonių homeopatinį gydymą yra gana kontraversiškas. Nepaisant to, kad šis išradimas susijęs su priimtomis homeopatinėmis metodikomis „aktyvuotaipotencijuotai“ antikūnų formai gauti, jis nesiremia vien tik žmonių homeopatija aktyvumo požiūriu. Šios paraiškos pateikėjai netikėtai atrado ir, naudodami priimtus farmakologinius modelius, pakankamai aiškiai pademonstravo, kad tirpiklis, galiausiai gautas iš vienas po kito einančių antikūno pradinės molekulinės formos praskiedimų, turi apibrėžtą aktyvumą, nesusijusį su buvimu šio antikūno molekulinės formos pėdsakų tiksliniame praskiedime. Čia yra pateiktas aktyvuotos-potencijuotos formos antikūno biologinis aktyvumas naudojant visų pripažintus farmakologinius aktyvumo modelius tiek in vitro eksperimentuose, tiek ir in vivo tyrimuose su tinkamais gyvūnų modeliais. Toliau aprašyti eksperimentai pateikia biologinio aktyvumo įrodymus šiuose modeliuose. Žmonių klinikiniai tyrimai taip pat rodo, kad aktyvumas, pastebėtas bandymuose su gyvūnais, be to gali būti gerai pritaikomas žmonių terapijoje. Tyrimai su žmonėmis taip pat rodo, kad čia aprašytos „aktyvuotospotencijuotos“ formos gali būti tinkamos tam tikrų žmonių ligų arba sutrikimų, kurie medicinos moksle yra visuotinai priimti kaip patologinės būklės, gydymui.

Be to, apibrėžties antikūno „aktyvuota-potencijuota“ forma apima tik tirpalus arba kietus preparatus, kurių biologinio aktyvumo negalima paaiškinti molekulinės formos antikūno, likusio iš pradinio, startinio tirpalo, biologiniu aktyvumu. Kitaip tariant, nors ir galima manyti, kad antikūno „aktyvuotoje-potencijuotoje“' formoje gali būti pradinės molekulinės formos antikūno pėdsakai, šios srities specialistai su tam tikru patikimumo laipsniu negalėtų priskirti stebimo biologinio aktyvumo priimtuose farmakologiniuose modeliuose likusio antikūno molekulinei formai dėl ypatingai mažų šio antikūno molekulinės formos koncentracijų, likusių po vienas po kito einančių praskiedimų. Nors išradimas ir nėra apribotas kokios nors konkrečios teorijos, šio išradimo „aktyvuotos-potencijuotos“ formos antikūnų biologinis aktyvumas nėra priskirtinas antikūno pradinei molekulinei formai. Geriau, kai „aktyvuotospotencijuotos“ formos antikūnas yra skystoje arba kietoje formoje, kurioje molekulinės formos antikūno koncentracija yra žemiau visuotinai priimtų analitinių metodų, tokių kaip kapiliarinė elektroforezė arba didelio efektyvumo skysčių chromatografija, detektavimo ribos. Ypač gerai, kai aktyvuotos-potencijuotos formos antikūnas yra skystoje arba kietoje formoje, kurioje molekulinės formos antikūno koncentracija yra mažesnė už Avogadro skaičių. Terapinių medžiagų molekulinių formų farmakologijoje įprasta konstruoti dozės-atsako kreivę, kurioje braižoma farmakologinio atsako priklausomybė nuo subjektui skiriamos arba testuojamos in vitro veikliosios medžiagos koncentracijos. Mažiausias vaisto kiekis, kuris duoda kokį nors detektuojamą atsaką, yra žinomas kaip slenkstinė dozė. Ypatingai svarstytina ir pageidautina, kad „aktyvuotos-potencijuotos“ formos antikūnai, turėtų molekulinės formos antikūno, jeigu aplamai jo turi, koncentraciją, mažesnę už molekulinės formos antikūno slenkstinę dozę duotam biologiniam modeliui.

Šis išradimas apima farmacinę kompoziciją, skirtą duoti pacientui, sergančiam diabeto ligomis ar kitais metaboliniais sutrikimais, apimantis a) antikūno aktyvuotą-potencijuotą prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą formą ar antikūno aktyvuotą-potencijuotą prieš žmogaus insulino receptorių formą ir b) antikūno aktyvuotą-potencijuotą prieš endotelinę NO- sintazę formą. Kaip buvo pasakyta anksčiau, kiekvienas iš individualių derinio komponentų yra gerai žinomi kaip individualūs vaistai. Tokiu būdu, šio patentinio išradimo pateikėjai nelauktai nustatė, kad derinio davimas yra naudingas gydant pacientus, sergančius diabetu ir atsparumu insulinui, ir toliau mažina gliukozės kieki kraujyje. Nors pateikėjas nesurištas šia teorija „pagreitintojo“ hipotezė teigia, kad I tipo cukrinis diabetas (DM) ir II tipo cukrinis diabetas yra tos pačios ligos, apibūdinamos atsparumu insulinui, kurių vystymąsi j I tipo DM ar II tipo DM nulemia paciento genotipas. Ši hipotezė nepaneigia autoimuninių procesų vaidmens; taigi, lieka abejonių dėl pirminio vaidmens. „Pagreitintojo“ hipotezė skirsto cukrinį diabetą i I tipo diabetą ir II tipo diabetą pagal progresavimo greitį: sergantiems I tipo diabetu patologinių pakitimų greitas vystymasis nurodo klinikinių ligos simptomų patvirtinimo ankstyvą pradžią. Hipotezė buvo pasiūlyta 2001 ir iki šiol patvirtinta 6 nepriklausomų klinikinių tyrimų rezultatais (see VVilkin, T.J. The accelerator hypothesis: a review of the evidence for insulin resistance as the basis for type [1] as wel1 as type II diabetes. // International Journal for Obesity. 2009: Vol. 33 - p. 716-726.). Pagrindinį vaidmenį abiejų diabeto tipų patogenezėje vaidina atsparumas insulinui, kurio sumažėjimas sąlygoja abiejų I tipo diabeto ir II tipo diabeto klinikinės eigos sušvelnėjimą (ž. Cellular mechanisms of insulin resistance. VVorld Congress on insulin Resistance Syndrome, 2009, Diabetes Care. 2010: Vol. 33, N8, pp. 103-108.).

Insulino β-subvieneto receptoriaus vaidmuo insulino signalo kelyje yra žinomas. Po insulino susijungimo su receptorium ir β-subvieneto aktyvavimo procesas galėjo eiti dvejomis kryptimis: fosfatidilinozitol 3-kinazė (PI 3-K) ar MAP kinazė (MAP-K). Pirmasis kelias atrodo reikalingas daugumos metabolinio ir antiapoptinių insulino poveikių realizavimui, ir alternatyvus kelias yra surištas su ne metaboliniais, proliferaciniais ir mitogeniniais poveikiais. Kas liečia atsparumą insulinui, buvo parodyta, kad tiktai metabolinis atsparumas insulinui, susijęs su β-subvieneto aktyvacija P13-K keliu, vaidina ypatingą vaidmenį nustatant cukrinio diabeto vystymąsi, (žr. Muntoni, S, Muntoni, S. Insulin Resistance: Pathophysiology and Rationale for Treatment, Ann. Nutr. Metab. 2011: Vol. 58, N1, pp. 25-36). Apibrėžties farmacinė kompozicija užtikrina poveikį metaboliniam insulino atsparumui.

Farmacinė kompozicija pagal šį išradimo aspektą gali būti skystos formos arba kietos formos. Visos farmacinėje kompozicijoje esančios antikūnų aktyvuotospotencijuotos formos yra pagamintos iš pradinės molekulinės antikūno formos, panaudojant homeopatijos srityje priimtus būdus. Pradiniai antikūnai gali būti monokloniniai arba polikloniniai antikūnai, gauti žinomais būdais, pavyzdžiui tokiais, kaip aprašyti imunotechnikoje: lmmunotechniques, G. Frimel, M., „Meditsyna“, 1987, p. 9-33; „Hum. Antibodies. Monoclonal and recombinant antibodies, 30 years after“ by Laffly E., Sodoyer R. - 2005 - Vol. 14. - N 1-2. P.33-55; abu jie pridedami kaip literatūros šaltiniai.

Monokloniniai antikūnai gali būti gaunami, pvz., panaudojant hibridomų technologiją. Pradinė proceso stadija apima imunizaciją, paremtą principais, jau ištobulintais gaminant polikloninius antiserumų preparatus. Kitos darbo stadijos apima hibridinių ląstelių, generuojančių identiško specifiškumo antikūnų klonus, paruošimą. Jų išskirstymas atliekamas naudojant tuos pačius metodus, kaip ir polikloninio antiserumo gavimo atveju.

Polikloniniai antikūnai gali būti gaunami panaudojant aktyviąją gyvūnų imunizaciją. Šiam tikslui, pavyzdžiui, tinkami gyvūnai (pvz. triušiai) gauna eilę atitinkamo antigeno, pavyzdžiui, ar NO-sintazės ir žmogaus insulino β-subvienetų Cgalinio fragmento receptoriaus ar endotelinės NO-sintazės ir žmogaus insulino receptoriaus injekcijų. Gyvūno imuninė sistema generuoja atitinkamus antikūnus, kurie išskiriami iš gyvūnų žinomu būdu. Ši metodika duoda galimybę gauti monospecifiniu antikūnu praturtintą serumą. Jeigu norima, antikūnų turintis serumas gali būti gryninamas, pavyzdžiui, naudojant giminingumo chromatografiją, frakcionavimą nusodinant druska arba jonų mainų chromatografiją, Gautas išgrynintas antikūnu praturtintas serumas gali būti naudojamas kaip pradinė medžiaga antikūnų aktyvuotai-potencijuotai formai gauti. Tinkamiausia gauto pradinio antikūno tirpalo koncentracija tirpiklyje (geriau vandenyje arba vandens-etilo alkoholio mišinyje) yra nuo apie 0,5 iki apie 5,0 mg/ml.

Tinkamiausia kiekvieno komponento pagaminimo metodika yra panaudojimas mišinio trijų antikūno vandeninių arba vandeninių-alkoholinių praskiedimų pirminio matricinio antikūnų tirpalo, praskiesto atitinkamai 100¹², 1OO³⁰ ir 10O²⁰⁰ kartų, kas yra ekvivalentiška 100-kartiniams homeopatiniams praskiedimams C12, C30 ir C200. Norint pagaminti šio išradimo derinio kietą dozuotą vienetinę formą, nešiklio masė yra impregnuojama norimu praskiedimu, gautu homeopatinio proceso metu. Norint pagaminti šio išradimo derinio kietą dozuotą formą, nešiklio masė impregnuojama kiekvienu praskiedimu. Norimo derinio dozuotai formai paruošti tinka abi impregnavimo tvarkos.

Tinkamiausiame išradimo įgyvendinimo variante pradinė medžiaga aktyvuotai-potencijuotai formai, kurią apima šio išradimo derinys, gauti yra polikloninis gyvūne sukeltas antikūnas prieš atitinkamą antigeną, būtent žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą ar žmogaus insulino receptorių ir endotelinę NO-sintazę. Norint gauti polikloninių antikūnų prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinj fragmentą norimas antigenas gali būti įvedamas kaip imunogenas laboratoriniam gyvūnui, geriausia triušiams. Peptidai, kuriems skiriamas ypatingas dėmesys, gali turėti mažiausia apie 3 aminorūgštis, paprastai mažiausia 10 bet kurioje sekos pusėje, geriausia turinčius mažiausia 3 aminorūgštis C-galinėje pusėje. Manoma, kad šios žmogaus insulino receptoriaus sekos yra ypatingai tinkami antigenai:

Visas žmogaus insulino receptoriaus a-subvienetas:

SEQ ID NO: 1

His Leu Tyr

30

Pro

Gly

Glu

Vai

Cys

Pro

Gly

Met

Asp

Ile

Arg

Asn

Leu

Thr

31

35

40

45

Arg

Leu

His

Glu

Leu

Glu

Asn

Cys

Ser

Vai

Ile

Glu

Gly

His

Leu

46

50

55

60

Gln

Ile

Leu

Met

Phe

Lys

Thr

Arg

Pro

Glu

Asp

Phe

Arg

Asp

61

65

70

75

Leu

Ser

Phe

Pro

Lys

Leu

Ile

Met

Ile

Thr

Asp

Tyr

Leu

76

80

85

90

Phe

Arg

Vai

Tyr

Gly

Leu

Glu

Ser

Leu

Lys

Asp

Leu

Phe

Pro

Asn

91

95

100

105

Leu

Thr

Vai

Ile

Arg

Gly

Ser

Arg

Leu

Phe

Asn

Tyr

Ala

Leu

106

110

115

120

Vai

Ile

Phe

Glu

Met

Vai

His

Leu

Lys

Glu

Leu

Gly

Leu

Tyr

Asn

121

125

130

135

Leu

Met

Asn

Ile

Thr

Arg

Gly

Ser

Vai

Arg

Ile

Glu

Lys

Asn

136

140

145

150

Glu

Leu

Cys

Tyr

Leu

Ala

Thr

Ile

Asp

Trp

Ser

Arg

Ile

Leu

Asp

151

155

160

165

Ser

Vai

Glu

Asp

Asn

Tyr

Ile

Vai

Leu

Asn

Lys

Asp

Asn

Glu

166

170

175

180

Glu

Cys

Gly

Asp

Ile

Cys

Pro

Gly

Thr

Ala

Lys

Gly

Lys

Thr

Asn

181

185

190

195

Cys

Pro

Ala

Thr

Vai

Ile

Asn

Gly

Gln

Phe

Vai

Glu

Arg

Cys

Trp

196

200

205

210

Thr

His

Ser

His

Cys

Gln

Lys

Vai

Cys

Pro

Thr

Ile

Cys

Lys

Ser

211

215

220

225

His

Gly

Cys

Thr

Ala

Glu

Gly

Leu

Cys

His

Ser

Glu

Cys

Leu

226

230

235

240

Gly

Asn

Cys

Ser

Gln

Pro

Asp

Pro

Thr

Lys

Cys

Vai

Ala

Cys

241

245

250

255

Arg

Asn

Phe

Tyr

Leu

Asp

Gly

Arg

Cys

Vai

Glu

Thr

Cys

Pro

256

260

265

270

Pro

Tyr

His

Phe

Gln

Asp

Trp

Arg

Cys

Vai

Asn

Phe

Ser

Phe

271

275

280

285

Cys

Gln

Asp

Leu

His

Lys

Cys

Lys

Asn

Ser

Arg

Gln

Gly

286

290

295

300

Cys

His

Gln

Tyr

Vai

Ile

His

Asn

Lys

Cys

Ile

Pro

Glu

Cys

301

305

310

315

Pro

Ser

Gly

Tyr

Thr

Met

Asn

Ser

Asn

Leu

Cys

Thr

Pro

316

320

325

330

Cys

Leu

Gly

Pro

Cys

Pro

Lys

Vai

Cys

His

Leu

Glu

Gly

Glu

331

335

340

345

Lys

Thr

Ile Asp Ser Vai Thr Ser Ala Gln

Glu

Leu

Arg

Gly

Cys

346

350

355

360

Thr

Vai

Ile

Asn

Gly

Ser

Leu

Ile

Asn

Ile

Arg

Gly

Asn

361

365

370

375

Asn

Leu

Ala

Glu

Leu

Glu

Ala

Asn

Leu

Gly

Leu

Ile

Glu

376

380

385

390

Ile

Ser

Gly

Tyr

Leu

Lys

Ile

Arg

Ser

Tyr

Ala

Leu

Vai

Ser

391

395

400

405

Leu

Ser

Phe

Arg

Lys

Leu

Arg

Leu

Ile

Arg

Gly

Glu

Thr

Leu

406

410

415

420

Glu

Ile

Gly

Asn

Tyr

Ser

Phe

Tyr

Ala

Leu

Asp

Asn

Gln

Asn

Leu

421

425

430

435

Arg

Gln

Leu

Trp

Asp

Trp

Ser

Lys

His

Asn

Leu

Thr

Ile

Thr

Gln

436

440

445

450

Gly

Lys

Leu

Phe

His

Tyr

Asn

Pro

Lys

Leu

Cys

Leu

Ser

Glu

451

455

460

465

Ile

His

Lys

Met

Glu

Vai

Ser

Gly

Thr

Lys

Gly

Arg

Gln

Glu

466

470

475

480

Arg

Asn

Asp

Ile

Ala

Leu

Lys

Thr

Asn

Gly

Asp

Gln

Ala

Ser

Cys

481

485

490

495

Glu

Asn

Glu

Leu

Lys

Phe

Ser

Tyr

Ile

Arg

Thr

Ser

Phe

Asp

496

500

505

510

Lys

Ile

Leu

Arg

Trp

Glu

Pro

Tyr

Trp

Pro

Asp

Phe

Arg

511

515

510

525

Asp

Leu

Gly

Phe

Met

Leu

Phe

Tyr

Lys

Glu

Ala

Pro

Tyr

Gln

526

530

535

540

Asn

Vai

Thr

Glu

Phe

Asp

Gly

Gln

Asp

Ala

Cys

Gly

Ser

Asn

Ser

541

545

550

555

Trp

Thr

Vai

Asp

Ile

Asp

Pro

Leu

Arg

Ser

Asn

Asp

Pro

556 560 565 570

Lys Ser Gln Asn His Pro Gly Trp Leu Met Arg Gly Leu Lys Pro

571 575 580 585

Trp Thr Gln Tyr Ala Ile Phe Vai Lys Thr Leu Vai Thr Phe Ser

586 590 595 600

Asp Glu Arg Arg Thr Tyr Gly Ala Lys Ser Asp Ile Ile Tyr Vai

601	605	610	615
Gln Thr	Asp Ala Thr	Asn Pro Ser Vai Pro Leu Asp	Pro Ile Ser
616	620	625	630
Vai Ser	Asn Ser Ser	Ser Gln Ile Ile Leu Lys Trp	Lys Pro Pro
631	635	640	645
Ser Asp	Pro Asn Gly	Asn Ile Thr His Tyr Leu Vai	Phe Trp Glu
646	650	655	660
Arg Gln	Ala Glu Asp	Ser Glu Leu Phe Glu Leu Asp	Tyr Cys Leu
661	665	670	675
Lys Gly	Leu Lys Leu	Pro Ser Arg Thr Trp Ser Pro	Pro Phe Glu
676	680	685	690
Ser Glu	Asp Ser Gln	Lys His Asn Gln Ser Glu Tyr	Glu Asp Ser
691	695	700	705
Ala Gly	Glu Cys Cys	Ser Cys Pro Lys Thr Asp Ser	Gln Ile Leu
706	710	715	720
Lys Glu	Leu Glu Glu	Ser Ser Phe Arg Lys Thr Phe	Glu Asp Tyr
721	725	730	735
Leu His	Asn Vai Vai	Phe Vai Pro Arg Lys Thr Ser	Ser Gly Thr
736	740	745	750
Gly Ala	Glu Asp Pro	Arg Pro Ser Arg Lys Arg Arg
751	755	760 762
Žmogaus insulino receptoriaus α-subvieneto fragmentai:
SEQIDNO:2
		Leu Gly Leu Tyr	Asn
		131	135

Leu Met Asn Ile Thr Arg Gly Ser Vai

136

140

144

SEQIDNO:3

Lys Gly Lys Thr Asn

191 195

Cys Pro Ala Thr Vai Ile Asn Gly

196 200 203

SEQID NO: 4

Trp Ser Lys His Asn Leu Thr Ile Thr Gln 441 445 450

Gly Lys Leu

451 453

SEQIDNO:5

Asn Vai Thr Glu Phe Asp Gly Gln Asp Ala Cys Gly Ser Asn Ser
541	545	550	555
Trp Thr Vai	Vai Asp
556	560
SEQIDNO:6
		Asp	Ile Ile Tyr Vai
		611	615
Gln Thr Asp	Ala Thr
616	620
SEQIDNO:7
			Tyr Glu Asp Ser
			702 705
Ala Gly Glu	Cys Cys	Ser Cys Pro Lys Thr Asp	Ser Gln Ile
706	710	715	719

Visas žmogaus insulino receptoriaus β-subvienetas: SEQIDNO:8

Ser

Leu

Gly

763

765

Asp Vai

Gly

Asn

Vai

Thr

Vai

Ala

Vai

Pro

Thr

Vai

Ala

Phe

766

770

775

780

Pro Asn

Thr

Ser

Thr

Ser

Vai

Pro

Thr

Ser

Pro

Glu

His

781

785

790

795

Arg Pro	Phe Glu	Lys Vai	Vai	Asn	Lys Glu	Ser Leu	Vai Ile	Ser
796		800			805			810
Gly Leu	Arg His	Phe Thr	Gly	Tyr	Arg Ile	Glu Leu	Gln Ala	Cys
811		815			820			825
Asn Gln	Asp Thr	Pro Glu	Glu	Arg	Cys Ser	Vai Ala	Ala Tyr	Vai
826		830			835			840
Ser Ala	Arg Thr	Met Pro	Glu	Ala	Lys Ala	Asp Asp	Ile Vai	Gly
841		845			850			855
Pro Vai	Thr His	Glu Ile	Phe	Glu	Asn Asn	Vai Vai	His Leu	Met
856		860			865			870
Trp Gln	Glu Pro	Lys Glu	Pro	Asn	Gly Leu	Ile Vai	Leu Tyr	Glu
871		875			880			885
Vai Ser	Tyr Arg	Arg Tyr	Gly	Asp	Glu Glu	Leu His	Leu Cys	Vai
886		890			895			900
Ser Arg	Lys His	Phe Ala	Leu	Glu	Arg Gly	Cys Arg	Leu Arg	Gly
901		905			910			915
Leu Ser	Pro Gly	Asn Tyr	Ser	Vai	Arg Ile	Arg Ala	Thr Ser	Leu
916		920			925			930
Ala Gly	Asn Gly	Ser Trp	Thr	Glu	Pro Thr	Tyr Phe	Tyr Vai	Thr
931		935			940			945
Asp Tyr	Leu Asp	Vai Pro	Ser	Asn	Ile Ala	Lys Ile	Ile Ile	Gly
946		950			955			960
Pro Leu	Ile Phe	Vai Phe	Leu	Phe	Ser Vai	Vai Ile	Gly Ser	Ile
961		965			970			975
Tyr Leu	Phe Leu	Arg Lys	Arg	Gln	Pro Asp	Gly Pro	Leu Gly	Pro
976		980			985			990
Leu Tyr	Ala Ser	Ser Asn	Pro	Glu	Tyr Leu	Ser Ala	Ser Asp	Vai
991		995			1000		1005
Phe Pro	Cys Ser	Vai Tyr	Vai	Pro	Asp Glu	Trp Glu	Vai Ser Arg
1006	1010			1015	1020
Glu Lys	Ile Thr	Leu Leu	Arg	Glu	Leu Gly Gln Gly	Ser Phe Gly
1021	1025			1030		1035
Met Vai	Tyr Glu	Gly Asn	Ala	Arg	Asp Ile	Ile Lys	Gly Glu	Ala

1036 1140 1145 1050

Glu Thr	Arg	Vai Ala	Vai	Lys	Thr	Vai Asn	Glu	Ser	Ala	Ser Leu
1051 Arg Glu	Arg	1155 Ile Glu	Phe	Leu	Asn	1160 Glu Ala	Ser	Vai	Met	1065 Lys Gly
1066 Phe Thr	Cys	1170 His His	Vai	Vai	Arg	1175 Leu Leu	Gly	Vai	Vai	1080 Ser Lys
1081 Gly Gln	Pro	1185 Thr Leu	Vai	Vai	Met	1190 Glu Leu	Met	Ala	His	1095 Gly Asp
1096 Leu Lys	Ser	1100 Tyr Leu	Arg	Ser	Leu	1105 Arg Pro	Glu	Ala	Glu	1110 Asn Asn
1111 Pro Gly	Arg	1115 Pro Pro	Pro	Thr	Leu	1120 Gln Glu	Met	Ile	Gln	1125 Met Ala
1126 Ala Glu	Ile	1130 Ala Asp	Gly	Met	Ala	1135 Tyr Leu	Asn	Ala	Lys	1140 Lys Phe
1141 Vai His	Arg	1145 Asp Leu	Ala	Ala	Arg	1150 Asn Cys	Met	Vai	Ala	1155 His Asp
1156 Phe Thr	Vai	1160 Lys Ile	Gly	Asp	Phe	1165 Gly Met	Thr	Arg	Asp	1170 Ile Tyr
1171 Glu Thr	Asp	1175 Tyr Tyr	Arg	Lys	Gly	1180 Gly Lys	Gly	Leu	Leu	1185 Pro Vai
1186 Arg Trp	Met	1190 Ala Pro	Glu	Ser	Leu	1195 Lys Asp	Gly	Vai	Phe	1200 Thr Thr
1201 Ser Ser	Asp	1205 Met Trp	Ser	Phe	Gly	1210 Vai Vai	Leu	Trp	Glu	1215 Ile Thr
1216 Ser Leu	Ala	1220 Glu Gln	Pro	Tyr	Gln	1225 Gly Leu	Ser	Asn	Glu	1230 Gln Vai
1231 Leu Lys	Phe	1235 Vai Met	Asp	Gly	Gly	1240 Tyr Leu	Asp	Gln	Pro	1245 Asp Asn
1246 Cys Pro	Glu	1250 Arg Vai	Thr	Asp	Leu	1255 Met Arg	Met	Cys	Trp	1260 Gln Phe
1261		1265				1270				1275
Asn Pro	Lys	Met Arg	Pro	Thr	Phe	Leu Glu	Ile	Vai	Asn	Leu Leu
1276 Lys Asp	Asp	1280 Leu His	Pro	Ser	Phe	1285 Pro Glu	Vai	Ser	Phe	1290 Phe His

1291 1295 1300 1305

Ser Glu Glu Asn Lys Ala Pro Glu Ser Glu Glu Leu Glu Met Glu

1306 1310 1315 1320

Phe Glu Asp Met Glu Asn Vai Pro Leu Asp Arg Ser Ser His Cys

1321 1325 1330 1335

Gln Arg Glu Glu Ala Gly Gly Arg Asp Gly Gly Ser Ser Leu Gly

1336 1340 1345 1350

Phe Lys Arg Ser Tyr Glu Glu His Ile Pro Tyr Thr His Met Asn

1351 1355 1360 1365

Gly Gly Lys Lys Asn Gly Arg Ile Leu Thr Leu Pro Arg Ser Asn

1366 1370 1375 1380

Pro Ser

13811382

Žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinio fragmento fragmentai: SEQIDNO:9

Lys Lys Asn Gly Arg Ile Leu Thr Leu Pro

1368 1370 1375 1377

SEQIDNO: 10

Arg Ile Leu Thr Leu Pro Arg Ser Asn

1372 1375 1380

Pro Ser

13811382

SEQIDNO: 11

Lys Asn Gly Arg Ile Leu Thr

13691370 1375

SEQ ID NO: 12

Gly Gly Lys Lys Asn Gly Arg Ile Leu Thr Leu Pro Arg Ser Asn

1366 1370 1375 1380

Pro Ser

13811382

SEQ IDNO: 13

Asn

1365

Gly Gly Lys Lys Asn Gly Arg Ile Leu Thr Leu Pro Arg Ser Asn

1366 1370 1375 1380

Pro Ser

13811382

Žmogaus insulino panaudojimas antigenu taip pat yra svarstomas. Tinkama

seka tokiam antigenui yra ši:

SEQIDNO: 14

Met

Ala

Thr

Gly

Arg

Gly

Ala

Pro

Leu

1

5

10

15

Vai

Ala

Vai

Ala

Leu

Gly

Ala

Gly

His

Leu

Tyr

16

20

25

30

Pro

Gly

Glu

Vai

Cys

Pro

Gly

Met

Asp

Ile

Arg

Asn

Leu

Thr

31

35

40

45

Arg

Leu

His

Glu

Leu

Glu

Asn

Cys

Ser

Vai

Ile

Glu

Gly

His

Leu

46

50

55

60

Gln

Ile

Leu

Met

Phe

Lys

Thr

Arg

Pro

Glu

Asp

Phe

Arg

Asp

61

65

70

75

Leu

Ser

Phe

Pro

Lys

Leu

Ile

Met

Ile

Thr

Asp

Tyr

Leu

76

80

85

90

Phe

Arg

Vai

Tyr

Gly

Leu

Glu

Ser

Leu

Lys

Asp

Leu

Phe

Pro

Asn

91

95

100

105

Leu

Thr

Vai

Ile

Arg

Gly

Ser

Arg

Leu

Phe

Asn

Tyr

Ala

Leu

106

110

115

120

Vai

Ile

Phe

Glu

Met

Vai

His

Leu

Lys

Glu

Leu

Gly

Leu

Tyr

Asn

121

125

130

135

Leu

Met

Asn

Ile

Thr

Arg

Gly

Ser

Vai

Arg

Ile

Glu

Lys

Asn

136

140

145

150

Glu

Leu

Cys

Tyr

Leu

Ala

Thr

Ile

Asp

Trp

Ser

Arg

Ile

Leu

Asp

151

155

160

165

Ser

Vai

Glu

Asp

Asn

Tyr

Ile

Vai

Leu

Asn

Lys

Asp

Asn

Glu

166

170

175

180

Glu

Cys

Gly

Asp

Ile

Cys

Pro

Gly

Thr

Ala

Lys

Gly

Lys

Thr

Asn

181

185

190

195

Cys

Pro

Ala

Thr

Vai

Ile

Asn

Gly

Gln

Phe

Vai

Glu

Arg

Cys

Trp

196

200

205

210

Thr

His

Ser

His

Cys

Gln

Lys

Vai

Cys

Pro

Thr

Ile

Cys

Lys

Ser

211

215

220

225

His

Gly

Cys

Thr

Ala

Glu

Gly

Leu

Cys

His

Ser

Glu

Cys

Leu

226

230

235

240

Gly

Asn

Cys

Ser

Gln

Pro

Asp

Pro

Thr

Lys

Cys

Vai

Ala

Cys

241

245

250

255

Arg

Asn

Phe

Tyr

Leu

Asp

Gly

Arg

Cys

Vai

Glu

Thr

Cys

Pro

256

260

265

270

Pro

Tyr

His

Phe

Gln

Asp

Trp

Arg

Cys

Vai

Asn

Phe

Ser

Phe

271

275

280

285

Cys

Gln

Asp

Leu

His

Lys

Cys

Lys

Asn

Ser

Arg

Gln

Gly

286

290

295

300

Cys

His

Gln

Tyr

Vai

Ile

His

Asn

Lys

Cys

Ile

Pro

Glu

Cys

301

305

310

315

Pro

Ser

Gly

Tyr

Thr

Met

Asn

Ser

Asn

Leu

Cys

Thr

Pro

316

320

325

330

Cys

Leu

Gly

Pro

Cys

Pro

Lys

Vai

Cys

His

Leu

Glu

Gly

Glu

331

335

340

345

Lys

Thr

Ile

Asp

Ser

Vai

Thr

Ser

Ala

Gln

Glu

Leu

Arg

Gly

Cys

346

350

355

360

Thr

Vai

Ile

Asn

Gly

Ser

Leu

Ile

Asn

Ile

Arg

Gly

Asn

361

365

370

375

Asn

Leu

Ala

Glu

Leu

Glu

Ala

Asn

Leu

Gly

Leu

Ile

Glu

376

380

385

390

Ile

Ser

Gly

Tyr

Leu

Lys

Ile

Arg

Ser

Tyr

Ala

Leu

Vai

Ser

391

395

400

405

Leu

Ser

Phe

Arg

Lys

Leu

Arg

Leu

Ile

Arg

Gly

Glu

Thr

Leu

406

410

415

420

Glu

Ile

Gly

Asn

Tyr

Ser

Phe

Tyr

Ala

Leu

Asp

Asn

Gln

Asn

Leu

421 425 430 435

Arg Gln Leu Trp Asp Trp Ser Lys His Asn Leu Thr Ile Thr Gln

436 Gly

Lys Leu Phe

440 Phe His Tyr Asn Pro

445 Lys Leu

Cys

Leu

Ser

450 Glu

451

455

460

465

Ile

His

Lys

Met

Glu

Vai

Ser

Gly

Thr

Lys

Gly

Arg

Gln

Glu

466

470

475

480

Arg

Asn

Asp

Ile

Ala

Leu

Lys

Thr

Asn

Gly

Asp

Gln

Ala

Ser

Cys

481

485

490

495

Glu

Asn

Glu

Leu

Lys

Phe

Ser

Tyr

Ile

Arg

Thr

Ser

Phe

Asp

496

500

505

510

Lys

Ile

Leu

Arg

Trp

Glu

Pro

Tyr

Trp

Pro

Asp

Phe

Arg

511

515

510

525

Asp

Leu

Gly

Phe

Met

Leu

Phe

Tyr

Lys

Glu

Ala

Pro

Tyr

Gln

526

530

535

540

Asn

Vai

Thr

Glu

Phe

Asp

Gly

Gln

Asp

Ala

Cys

Gly

Ser

Asn

Ser

541

545

550

555

Trp

Thr

Vai

Asp

Ile

Asp

Pro

Leu

Arg

Ser

Asn

Asp

Pro

556

560

565

570

Lys

Ser

Gln

Asn

His

Pro

Gly

Trp

Leu

Met

Arg

Gly

Leu

Lys

Pro

571

575

580

585

Trp

Thr

Gln

Tyr

Ala

Ile

Phe

Vai

Lys

Thr

Leu

Vai

Thr

Phe

Ser

586

590

595

600

Asp

Glu

Arg

Thr

Tyr

Gly

Ala

Lys

Ser

Asp

Ile

Tyr

Vai

601

605

610

615

Gln

Thr

Asp

Ala

Thr

Asn

Pro

Ser

Vai

Pro

Leu

Asp

Pro

Ile

Ser

616

620

625

630

Vai

Ser

Asn

Ser

Gln

Ile

Leu

Lys

Trp

Lys

Pro

631

635

640

645

Ser

Asp

Pro

Asn

Gly

Asn

Ile

Thr

His

Tyr

Leu

Vai

Phe

Trp

Glu

646

650

655

660

Arg

Gln

Ala

Glu

Asp

Ser

Glu

Leu

Phe

Glu

Leu

Asp

Tyr

Cys

Leu

661

665

670

675

Lys

Gly

Leu

Lys

Leu

Pro

Ser

Arg

Thr

Trp

Ser

Pro

Phe

Glu

676

680

685

690

Ser

Glu

Asp

Ser

Gln

Lys

His

Asn

Gln

Ser

Glu

Tyr

Glu

Asp

Ser

691 695 700 705

Ala Gly Glu Cys Cys Ser Cys Pro Lys Thr Asp Ser Gln Ile Leu

706 710 715 720

Lys

Glu

Leu

Glu

Ser

Phe

Arg

Lys

Thr

Phe

Glu

Asp

Tyr

721

725

730

735

Leu

His

Asn

Vai

Phe

Vai

Pro

Arg

Lys

Thr

Ser

Gly

Thr

736

740

745

750

Gly

Ala

Glu

Asp

Pro

Arg

Pro

Ser

Arg

Lys

Arg

Ser

Leu

Gly

751

755

760

765

Asp

Vai

Gly

Asn

Vai

Thr

Vai

Ala

Vai

Pro

Thr

Vai

Ala

Phe

766

770

775

780

Pro

Asn

Thr

Ser

Thr

Ser

Vai

Pro

Thr

Ser

Pro

Glu

His

781

785

790

795

Arg

Pro

Phe

Glu

Lys

Vai

Asn

Lys

Glu

Ser

Leu

Vai

Ile

Ser

796

800

805

810

Gly

Leu

Arg

His

Phe

Thr

Gly

Tyr

Arg

Ile

Glu

Leu

Gln

Ala

Cys

811

815

820

825

Asn

Gln

Asp

Thr

Pro

Glu

Arg

Cys

Ser

Vai

Ala

Tyr

Vai

826

830

835

840

Ser

Ala

Arg

Thr

Met

Pro

Glu

Ala

Lys

Ala

Asp

Ile

Vai

Gly

841

845

850

855

Pro

Vai

Thr

His

Glu

Ile

Phe

Glu

Asn

Vai

His

Leu

Met

856

860

865

870

Trp

Gln

Glu

Pro

Lys

Glu

Pro

Asn

Gly

Leu

Ile

Vai

Leu

Tyr

Glu

871

875

880

885

Vai

Ser

Tyr

Arg

Tyr

Gly

Asp

Glu

Leu

His

Leu

Cys

Vai

886

890

895

900

Ser

Arg

Lys

His

Phe

Ala

Leu

Glu

Arg

Gly

Cys

Arg

Leu

Arg

Gly

901

905

910

915

Leu

Ser

Pro

Gly

Asn

Tyr

Ser

Vai

Arg

Ile

Arg

Ala

Thr

Ser

Leu

916

920

925

930

Ala

Gly

Asn

Gly

Ser

Trp

Thr

Glu

Pro

Thr

Tyr

Phe

Tyr

Vai

Thr

931

935

940

945

Asp

Tyr

Leu

Asp

Vai

Pro

Ser

Asn

Ile

Ala

Lys

Ile

Gly

946

950

955

960

Pro

Leu

Ile

Phe

Vai

Phe

Leu

Phe

Ser

Vai

Ile

Gly

Ser

Ile

961

965

970

975

Tyr Leu	Phe	Leu Arg	Lys	Arg	Gln	Pro Asp	Gly	Pro	Leu	Gly Pro
976 Leu Tyr	Ala	980 Ser Ser	Asn	Pro	Glu	985 Tyr Leu	Ser	Ala	Ser	990 Asp Vai
991 Phe Pro	Cys	995 Ser Vai	Tyr	Vai	Pro	1000 Asp Glu	Trp	Glu	Vai	1005 Ser Arg
1006 Glu Lys	Ile	1010 Thr Leu	Leu	Arg	Glu	1015 Leu Gly Gln	Gly	Ser	1020 Phe Gly
1021 Met Vai	Tyr	1025 Glu Gly	Asn	Ala	Arg	1030 Asp Ile	Ile	Lys	Gly	1035 Glu Ala
1036		1140				1145				1050
Glu Thr	Arg	Vai Ala	Vai	Lys	Thr	Vai Asn	Glu	Ser	Ala	Ser Leu
1051 Arg Glu	Arg	1155 Ile Glu	Phe	Leu	Asn	1160 Glu Ala	Ser	Vai	Met	1065 Lys Gly
1066 Phe Thr	Cys	1170 His His	Vai	Vai	Arg	1175 Leu Leu	Gly	Vai	Vai	1080 Ser Lys
1081 Gly Gln	Pro	1185 Thr Leu	Vai	Vai	Met	1190 Glu Leu	Met	Ala	His	1095 Gly Asp
1096 Leu Lys	Ser	1100 Tyr Leu	Arg	Ser	Leu	1105 Arg Pro	Glu	Ala	Glu	1110 Asn Asn
1111 Pro Gly	Arg	1115 Pro Pro	Pro	Thr	Leu	1120 Gln Glu	Met	Ile	Gln	1125 Met Ala
1126 Ala Glu	Ile	1130 Ala Asp	Gly	Met	Ala	1135 Tyr Leu	Asn	Ala	Lys	1140 Lys Phe
1141 Vai His	Arg	1145 Asp Leu	Ala	Ala	Arg	1150 Asn Cys	Met	Vai	Ala	1155 His Asp
1156 Phe Thr	Vai	1160 Lys Ile	Gly	Asp	Phe	1165 Gly Met	Thr	Arg	Asp	1170 Ile Tyr
1171 Glu Thr	Asp	1175 Tyr Tyr	Arg	Lys	Gly	1180 Gly Lys	Gly	Leu	Leu	1185 Pro Vai
1186 Arg Trp	Met	1190 Ala Pro	Glu	Ser	Leu	1195 Lys Asp	Gly	Vai	Phe	1200 Thr Thr
1201 Ser Ser	Asp	1205 Met Trp	Ser	Phe	Gly	1210 Vai Vai	Leu	Trp	Glu	1215 Ile Thr

1216 1220 1225 1230

Ser Leu Ala Glu Gln Pro Tyr Gln Gly Leu Ser Asn Glu Gln Vai

1231 Leu Lys	Phe	1235 Vai Met	Asp	Gly	Gly	1240 Tyr Leu	Asp	Gln	Pro	1245 Asp Asn
1246 Cys Pro	Glu	1250 Arg Vai	Thr	Asp	Leu	1255 Met Arg	Met	Cys	Trp	1260 Gln Phe
1261		1265				1270				1275
Asn Pro	Lys	Met Arg	Pro	Thr	Phe	Leu Glu	Ile	Vai	Asn	Leu Leu
1276 Lys Asp	Asp	1280 Leu His	Pro	Ser	Phe	1285 Pro Glu	Vai	Ser	Phe	1290 Phe His
1291 Ser Glu	Glu	1295 Asn Lys	Ala	Pro	Glu	1300 Ser Glu	Glu	Leu	Glu	1305 Met Glu
1306 Phe Glu	Asp	1310 Met Glu	Asn	Vai	Pro	1315 Leu Asp	Arg	Ser	Ser	1320 His Cys
1321 Gln Arg	Glu	1325 Glu Ala	Gly	Gly	Arg	1330 Asp Gly	Gly	Ser	Ser	1335 Leu Gly
1336 Phe Lys	Arg	1340 Ser Tyr	Glu	Glu	His	1345 Ile Pro	Tyr	Thr	His	1350 Met Asn
1351 Gly Gly	Lys	1355 Lys Asn	Gly	Arg	Ile	1360 Leu Thr	Leu	Pro	Arg	1365 Ser Asn
1366 Pro Ser		1370				1375				1380
13811382

Pradinių plolikloninių antikūnų prieš žmogaus insulino receptoriaus βsubvieneto C-galinį fragmentą pavyzdinė metodika gali būti aprašyta taip. Norint padidinti polikloninių antikūnų kiekį triušių kraujyje, buvo atliekamos 1-3 norimo antigeno intraveninės injekcijos triušiams ir po 7-9 dienų paimamas kraujas. Po imunizacijos kraujo mėginiai tiriami antikūno kiekiui nustatyti. Paprastai tirpaus antigeno maksimalus imuninės reakcijos lygis pasiekiamas po 40-60 dienų nuo pirmosios antigeno injekcijos. Pasibaigus pirmam imunizacijos ciklui, triušiams duodamas 30 dienų reabilitacijos laikotarpis, po kurio pakartotinai imunizacija atliekama kitomis 1-3 intraveninėmis injekcijomis.

Norimus antigenus turinčiam antiserumui gauti, paimamas imunizuotų triušių kraujas ir supilamas į 50 ml centrifūgos mėgintuvėlį. Medine mentele nuimami ant mėgintuvėlio sienelių susidarę produkto gumulėliai ir į gumulą mėgintuvėlio centre įstatoma lazdelė. Po to kraujas patalpinamas j šaldytuvą nakčiai ir laikomas apie 40°C temperatūroje. Kitą dieną išimamas ant mentelės esantis gumulas ir likęs skystis centrifuguojamas 10 min esant 13000 apsisukimų. Skystas nuopilas yra reikiamas antiserumas. Gautasis antiserumas paprastai yra geltonos spalvos. J antiserumą pridedama 20% NaN3 (koncentracija pagal masę), kad galutinė koncentracija būtų 0,02% ir laikomas užšaldytas -20°C temperatūroje (arba be NaN3 -70°C temperatūroje). Norint atskirti reikiamus antikūnus prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą iš antiserumo, tinka toliau aprašyta kietafazinės absorbcijos seka:

ml triušio antiserumo praskiedžiama du kartus su 0,15 M NaCI, po ko pridedama 6,26 g Na₂S0₄, sumaišoma ir inkubuojama 12-16 valandų 4°C temperatūroje. Nuosėdos nucentrifuguojamos, praskiedžiama 10ml fosfatinio buferio ir dializuojama prieš tą patį buferį per naktį kambario temperatūroje. Pašalinus nuosėdas, tirpalas supilamas į DEAE-celiuliozės kolonėlę, subalansuotą pagal fosfatinį buferį. Antikūno frakcija nustatoma matuojant eliuato optinį tankį esant 280 nm bangos ilgiui.

Išskirti negryninti antikūnai gryninami naudojant giminingumo chromatografijos metodą pririšant gautuosius antikūnus prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą, esantiems ant chromatografinės terpės netirpios matricos, o po to eliuuojant koncentruotais vandeniniais druskų tirpalais.

Gautasis buferinis tirpalas yra naudojamas kaip pradinis tirpalas homeopatinio skiedimo procese, naudojamam antikūnų aktyvuotai-potencijuotai formai paruošti. Tinkamiausia antigenu išgrynintų polikloninių triušio antikūnų prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą pradinio matricinio tirpalo koncentracija yra nuo 0,5 iki 5,0 mg/ml, geriau, nuo 2,0 iki 3,0 mg/ml.

Polikloniniai antikūnai prieš endotelinę NO-sintazę taip pat gali būti gauti pagal analogišką metodologiją naudojant adjuvantą. Norint gauti polikloninius antikūnus prieš NO-sintazę, imunogenu (antigenu) galima naudoti visą toliau aprašytos sekos jaučio endotelinės NO-sintazės molekulę: SEQ ID NO: 15

Met

Gly

Asn

Leu

Lys

Ser

Vai

Gly

Gln

Glu

Pro

Gly

Pro

Cys

1

5

10

15

Gly

Leu

Gly

Leu

Gly

Leu

Gly

Leu

Gly

Leu

Cys

Gly

Lys

Gln

Gly

16

20

25

30

Pro

Ala

Ser

Pro

Ala

Pro

Glu

Pro

Ser

Arg

Ala

Pro

Ala

Pro

Ala

31

35

40

45

Thr

Pro

His

Ala

Pro

Asp

His

Ser

Pro

Ala

Pro

Asn

Ser

Pro

Thr

46

50

55

60

Leu

Thr

Arg

Pro

Glu

Gly

Pro

Lys

Phe

Pro

Arg

Vai

Lys

Asn

61

65

70

75

Trp

Glu

Leu GLys er Ile

Thr Tyr Asp Thr Leu Cys Ala Gln Ser

76

80

85

90

Gln

Asp

Gly

Pro

Cys

Thr

Pro

Arg

Cys

Leu

GLys

i er

Leu

91

95

100

105

Vai

Leu

Pro

Arg

Lys

Leu

Gln

Thr

Arg

Pro

Ser

Pro

Gly

Pro

106

110

115

120

Pro

Ala

Glu

Gln

Leu

Ser

Gln

Ala

Arg

Asp

Phe

Ile

Asn

Gln

121

125

130

135

Tyr

Ser

Ile

Lys

Arg

Ser

GLys er

Gln

Ala

His

Glu

136

140

145

150

Arg

Leu

Gln

Glu

Vai

Glu

Ala

Glu

Vai

Ala

Ser

Thr

Gly

Thr

Tyr

151

155

160

165

His

Leu

Arg

Glu

Ser

Glu

Leu

Vai

Phe

Gly

Ala

Lys

Gln

Ala

Trp

166

170

175

180

Arg

Asn

Ala

Pro

Arg

Cys

Vai

Gly

Arg

Ile

Gln

Trp

Gly

Lys

Leu

181

185

190

195

Gln

Vai

Phe

Asp

Ala

Arg

Asp

Cys

Ser

Ala

Gln

Glu

Met

Phe

196

200

205

210

Thr

Tyr

Ile

Cys

Asn

His

Ile

Lys

Tyr

Ala

Thr

Asn

Arg

Gly

Asn

211

215

220

225

Leu

Arg

Ser

Ala

Ile

Thr

Vai

Phe

Pro

Gln

Arg

Ala

Pro

Gly Arg

226

230

235

240

Gly

Asp

Phe

Arg

Ile

Trp

Asn

Ser

Gln

Leu

Vai

Arg

Tyr

Ala

Gly

241

245

250

255

Tyr

Arg

Gln

Asp

GLys er

Vai

Arg

Gly Asp

Pro

Ala

Asn

Vai

256

260

265

270

Glu

Ile

Thr

Glu

Leu

Cys

Ile

Gln

His

Gly

Trp

Thr

Pro

Gly

Asn

271

275

280

285

Gly

Arg

Phe

Asp

Vai

Leu

Pro

Leu

Gln

Ala

Pro

Asp

Glu

286

290

295

300

Ala

Pro

Glu

Leu

Phe

Vai

Leu

Pro

Glu

Leu

Vai

Leu

Glu

Vai

301

305

310

315

Pro

Leu

Glu

His

Pro

Thr

Leu

Glu

Trp

Phe

Ala

Leu

Gly

Leu

316

320

325

330

Arg

Trp

Tyr

Ala

Leu

Pro

Ala

Vai

Ser

Asn

Met

Leu

Glu

Ile

331

335

340

345

Gly

Leu

Glu

Phe

Ser

Ala

Pro

Phe

Ser

Gly

Trp

Tyr

Met

346

350

355

360

Ser

Thr

Glu

Ile

Gly

Thr

Arg

Asn

Leu

Cys

Asp

Pro

His

Arg

Tyr

361

365

370

375

Asn

Ile

Leu

Glu

Asp

Vai

Ala

Vai

Cys

Met

Asp

Leu

Asp

Thr

Arg

376

380

385

390

Thr

Ser

Leu

Trp

Lys

Asp

Lys

Ala

Vai

Glu

Ile

Asn

391

395

400

405

Leu

Ala

Vai

Leu

His

Ser

Phe

Gln

Leu

Ala

Lys

Vai

Thr

Ile

Vai

406

410

415

420

Asp

His

Ala

Thr

Vai

Ser

Phe

Met

Lys

His

Leu

Asp

Asn

421

425

430

435

Glu

Gln

Lys

Ala

Arg

Gly

Cys

Pro

Ala

Asp

Trp

Ala

Trp

Ile

436

440

445

450

Vai

Pro

Ile

Ser

GLys er

Leu

Thr

Pro

Vai

Phe

His

Gln

Glu

451

455

460

465

Met

Vai

Asn

Tyr

Ile

Leu

Ser

Pro

Ala

Phe

Arg

Tyr

Gln

Pro

Asp

466

470

475

480

Pro

Trp

Lys

GLy

Ser

Ala

Thr

Lys

Gly

Ala

Gly

Ile

Thr

Arg

Lys

481

485

490

495

Lys

Thr

Phe

Lys

Glu

Vai

Ala

Asn

Ala

Vai

Lys

Ile

Ser

Ala

Ser

496

500

505

510

Leu

Met

Gly

Thr

Leu

Met

Ala

Lys

Arg

Vai

Lys

Ala

Thr

Ile

Leu

511

515

510

525

Tyr

Ala

Ser

Glu

Thr

Gly

Arg

Ala

Gln

Ser

Tyr

Ala

Gln

Leu

526

530

535

540

Gly

Arg

Leu

Phe

Arg

Lys

Ala

Phe

Asp

Pro

Arg

Vai

Leu

Cys

Met

541

545

550

555

Asp

Glu

Tyr

Asp

Vai

Ser

Leu

Glu

His

Glu

Ala

Leu

Vai

Leu

556

560

565

570

Vai

Thr

Ser

Thr

Phe

Gly

Asn

Gly

Asp

Pro

Glu

Asn

Gly

571

575

580

585

Glu

Ser

Phe

Ala

Leu

Met

Glu

Met

Ser

Gly

Pro

Tyr

Asn

586

590

595

600

Ser

Pro

Arg

Pro

Glu

Gln

His

Lys

Ser

Tyr

Lys

Ile

Arg

Phe

601

605

610

615

Asn

Ser

Vai

Ser

Cys

Ser

Asp

Pro

Leu

Vai

Ser

Trp

Arg

616

620

625

630

Lys

Arg

Lys

Glu

Ser

Asn

Thr

Asp

Ser

Ala

Gly

Ala

Leu

Gly

631

635

640

645

Thr

Leu

Arg

Phe

Cys

Vai

Phe

Gly

Leu

GLy

Ser

Arg

Ala

Tyr

Pro

646

650

655

660

His

Phe

Cys

Ala

Phe

Ala

Arg

Ala

Vai

Asp

Thr

Arg

Leu

Glu

661

665

670

675

Leu

Gly

Glu

Arg

Leu

Gln

Leu

Gly

Gln

Gly

Asp

Glu

Leu

676

680

685

690

Cys

Gly

Gln

Glu

Ala

Phe

Arg

Gly

Trp

Ala

Lys

Ala

Phe

691

695

700

705

Gln

Ala

Ser

Cys

Glu

Thr

Phe

Cys

Vai

Gly

Glu

Ala

Lys

Ala

706

710

715

720

Ala

Gln

Asp

Ile

Phe

Ser

Pro

Lys

Arg

Ser

Trp

Lys

Arg

Gln

721

725

730

735

Arg

Tyr

Arg

Leu

Ser

Thr

Gln

Ala

Glu

Gly

Leu

Gln

Leu

Pro

736

740

745

750

Gly

Leu

Ile

His

Vai

His

Arg

Lys

Met

Phe

Gln

Ala

Thr

Vai

751

755

760

765

Leu

Ser

Vai

Glu

Asn

Leu

Gln

Ser

Lys

Ser

Thr

Arg

Ala

Thr

766

770

775

780

Ile

Leu

Vai

Arg

Leu

Asp

Thr

Ala

Gly

Gln

Glu

Gly

Leu

Gln

Tyr

781

785

790

795

Gln

Pro

Gly

Asp

His

Ile

Gly

Ile

Cys

Pro

Asn

Arg

Pro

Gly

796

800

805

810

Leu

Vai

Glu

Ala

Leu

Ser

Arg

Vai

Glu

Asp

Pro

811

815

820

825

Thr

Glu

Ser

Vai

Ala

Vai

Glu

Gln

Leu

Glu

Lys

GLys er

Pro

Gly

826

830

835

840

Gly Pro	Pro	Pro	Ser Trp Vai	Arg Asp Pro Arg	Leu Pro Pro Cys
841			845	850	855
Thr Leu	Arg	Gln	Ala Leu Thr	Phe Phe Leu Asp	Ile Thr Ser Pro
856			860	865	870
Pro Ser	Pro	Arg	Leu Leu Arg	Leu Leu Ser Thr	Leu Ala Glu Glu
871			875	880	885
Pro Ser	Glu	Gln	Gln Glu Leu	Glu Thr Leu Ser	Gln Asp Pro Arg
886			890	895	900
Arg Tyr	Glu	Glu	Trp Lys Trp	Phe Arg Cys Pro	Thr Leu Leu Glu
901			905	910	915
Vai Leu	Glu	Gln	Phe Pro Ser	Vai Ala Leu Pro	Ala Pro Leu Leu
916			920	925	930
Leu Thr	Gln	Leu	Pro Leu Leu	Gln Pro Arg Tyr	Tyr Ser Vai Ser
931			935	940	945
Ser Ala	Pro	Asn	Ala His Pro	Gly Glu Vai His	Leu Thr Vai Ala
946			950	955	960
Vai Leu	Ala	Tyr	Arg Thr Gln	Asp Gly Leu Gly	Pro Leu His Tyr
961			965	970	975
Gly Vai	Cys	Ser	Thr Trp Leu	Ser Gln Leu Lys	Thr Gly Asp Pro
976			980	985	990
Vai Pro	Cys	Phe	Ile Arg Gly	Ala Pro Ser Phe	Arg Leu Pro Pro
991			995	1000	1005
Asp Pro	Tyr	Vai	Pro Cys Ile	Leu Vai Gly Pro	Gly Thr Gly Ile
1006			1010	1015	1020
Ala Pro	Phe	Arg	Gly Phe Trp	Gln Glu Arg Leu	His Asp Ile Glu
1021			1025	1030	1035
Ser Lys	Gly	Leu	Gln Pro Ala	Pro Met Thr Leu	Vai Phe Gly Cys
1036			1040	1045	1050
Arg Cys	Ser	Gln	Leu Asp His	Leu Tyr Arg Asp	Glu Vai Gln Asp
1051			1055	1060	1065
Ala Gln	Glu	Arg Gly Vai Phe	Gly Arg Vai Leu	Thr Ala Phe Ser
1066			1070	1075	1080
Arg Glu	Pro	Asp	Ser Pro Lys	Thr Tyr Vai Gln	Asp Ile Leu Arg
1081			1085	1090	1095
Thr Glu	Leu	Ala	Ala Glu Vai	His Arg Vai Leu	Cys Leu Glu Arg
1096			1100	1105	1110
Gly His	Met	Phe	Vai Cys Gly	Asp Vai Thr Met	Ala Thr Ser Vai
1111			1115	1120	1125
Leu Gln	Thr	Vai	Gln Arg Ile	Leu Ala Thr Glu	Gly Asp Met Glu
1126			1130	1135	1140
Leu Asp	Glu	Ala	Gly Asp Vai	Ile Gly Vai Leu	Arg Asp Gln Gln
1141			1145	1150	1155
Arg Tyr	His	Glu	Asp Ile Phe	Gly Leu Thr Leu	Arg Thr Gln Glu
1156			1160	1165	1170
Vai Thr	Ser	Arg	Ile Arg Thr	Gln Ser Phe Ser	Leu Gln Glu Arg
1171			1175	1180	1185
His Leu	Arg	Gly Ala Vai Pro	Trp Ala Phe Asp	Pro Pro Gly Pro
1186			1190	1195	1200
Asp Thr	Pro	Gly	Pro
1201		1205

Polikloniniai antikūnai prieš endotelinę NO-sintazę gali būti gauti naudojant visą šios sekos žmogaus NO-sintazės molekulę:

SEQIDNO:16

Met	Gly Asn Leu Lys Ser Vai Ala	Gln Glu Pro	Gly Pro Pro Cys
1	5	10	15
Gly	Leu Gly Leu Gly Leu Gly Leu	Gly Leu Cys	Gly Lys Gln Gly
16	20	25	30
Pro	Ala Thr Pro Ala Pro Glu Pro	Ser Arg Ala	Pro Ala Ser Leu
31	35	40	45
Leu	Pro Pro Ala Pro Glu His Ser	Pro Pro Ser	Ser Pro Leu Thr
46	50	55	60
Gln	Pro Pro Glu Gly Pro Lys Phe	Pro Arg Vai	Lys Asn Trp Glu
61	65	70	75
Vai	GLys er Ile Thr Tyr Asp Thr	Leu Ser Ala	Gln Ala Gln Gln
76	80	85	90
Asp	Gly Pro Cys Thr Pro Arg Arg	Cys Leu GLys er Leu Vai Phe
91	95	100	105
Pro	Arg Lys Leu Gln Gly Arg Pro	Ser Pro Gly	Pro Pro Ala Pro
106	110	115	120
Glu	Gln Leu Leu Ser Gln Ala Arg	Asp Phe Ile	Asn Gln Tyr Tyr
121	125	130	135
Ser	Ser Ile Lys Arg Ser GLys er	Gln Ala His	Glu Gln Arg Leu
136	140	145	150
Gln	Glu Vai Glu Ala Glu Vai Ala	Ala Thr Gly	Thr Tyr Gln Leu
151	155	160	165
Arg	Glu Ser Glu Leu Vai Phe Gly	Ala Lys Gln	Ala Trp Arg Asn
166	170	175	180

Ala

Pro

Arg

Cys

Vai

Gly

Arg

Ile

Gln

Trp

Gly

Lys

Leu

Gln

Vai

181

185

190

195

Phe

Asp

Ala

Arg

Asp

Cys

Arg

Ser

Ala

Gln

Glu

Met

Phe

Thr

Tyr

196

200

205

210

Ile

Cys

Asn

His

Ile

Lys

Tyr

Ala

Thr

Asn

Arg

Gly

Asn

Leu

Arg

211

215

220

225

Ser

Ala

Ile

Thr

Vai

Phe

Pro

Gln

Arg

Cys

Pro

Gly

Arg

Gly

Asp

226

230

235

240

Phe

Arg

Ile

Trp

Asn

Ser

Gln

Leu

Vai

Arg

Tyr

Ala

Gly

Tyr

Arg

241

245

250

255

Gln

Asp

GLy

Ser

Vai

Arg

Gly

Asp

Pro

Ala

Asn

Vai

Glu

Ile

256

260

265

270

Thr

Glu

Leu

Cys

Ile

Gln

His

Gly

Trp

Thr

Pro

Gly

Asn

Gly

Arg

271

275

280

285

Phe

Asp

Vai

Leu

Pro

Leu

Gln

Ala

Pro

Asp

Glu

Pro

286

290

295

300

Glu

Leu

Phe

Leu

Pro

Glu

Leu

Vai

Leu

Glu

Vai

Pro

Leu

301

305

310

315

Glu

His

Pro

Thr

Leu

Glu

Trp

Phe

Ala

Leu

Gly

Leu

Arg

Trp

316

320

325

330

Tyr

Ala

Leu

Pro

Ala

Vai

Ser

Asn

Met

Leu

Glu

Ile

Gly

331

335

340

345

Leu

Glu

Phe

Pro

Ala

Pro

Phe

Ser

Gly

Trp

Tyr

Met

Ser

Thr

346

350

355

360

Glu

Ile

Gly

Thr

Arg

Asn

Leu

Cys

Asp

Pro

His

Arg

Tyr

Asn

Ile

361

365

370

375

Leu Glu Asp Vai Ala Vai Cys Met Asp Leu Asp Thr Arg Thr Thr

376 380 385 390

Ser

Leu

Trp

Lys

Asp

Lys

Ala

Vai

Glu

Ile

Asn

Vai

Ala

391

395

400

405

Vai

Leu

His

Ser

Tyr

Gln

Leu

Ala

Lys

Vai

Thr

Ile

Vai

Asp

His

406

410

415

420

His

Ala

Thr

Ala

Ser

Phe

Met

Lys

His

Leu

Glu

Asn

Glu

Gln

421

425

430

435

Lys

Ala

Arg

Gly

Cys

Pro

Ala

Asp

Trp

Ala

Trp

Ile

Vai

Pro

436

440

445

450

Pro

Ile

Ser

GLys er

Leu

Thr

Pro

Vai

Phe

His

Gln

Glu

Met

Vai

451

455

460

465

Asn

Tyr

Phe

Leu

Ser

Pro

Ala

Phe

Arg

Tyr

Gln

Pro

Asp

Pro

Trp

466

470

475

480

Lys

Gly

Ser

Ala

Lys

Gly

Thr

Gly

Ile

Thr

Arg

Lys

Thr

481

485

490

495

Phe

Lys

Glu

Vai

Ala

Asn

Ala

Vai

Lys

Ile

Ser

Ala

Ser

Leu

Met

496

500

505

510

Gly

Thr

Vai

Met

Ala

Lys

Arg

Vai

Lys

Ala

Thr

Ile

Leu

Tyr

Gly

511

515

510

525

Ser

Glu

Thr

Gly

Arg

Ala

Gln

Ser

Tyr

Ala

Gln

Leu

Gly

Arg

526

530

535

540

Leu

Phe

Arg

Lys

Ala

Phe

Asp

Pro

Arg

Vai

Leu

Cys

Met

Asp

Glu

541

545

550

555

Tyr

Asp

Vai

Ser

Leu

Glu

His

Glu

Thr

Leu

Vai

Leu

Vai

556

560

565

570

Thr

Ser

Thr

Phe

Gly

Asn

Gly

Asp

Pro

Glu

Asn

Gly

Glu

Ser

571

575

580

585

Phe

Ala

Leu

Met

Glu

Met

Ser

Gly

Pro

Tyr

Asn

Ser

586

590

595

600

Pro

Arg

Pro

Glu

Gln

His

Lys

Ser

Tyr

Lys

Ile

Arg

Phe

Asn

Ser

601

605

610

615

Ile

Ser

Cys

Ser

Asp

Pro

Leu

Vai

Ser

Trp

Arg

Lys

Arg

616

620

625

630

Lys

Glu

Ser

Asn

Thr

Asp

Ser

Ala

Gly

Ala

Leu

Gly

Thr

Leu

631

635

640

645

Arg

Phe

Cys

Vai

Phe

Gly

Leu

GLys er

Arg

Ala

Tyr

Pro

His

Phe

646

650

655

660

Cys

Ala

Phe

Ala

Arg

Ala

Vai

Asp

Thr

Arg

Leu

Glu

Leu

Gly

661

665

670

675

Gly

Glu

Arg

Leu

Gln

Leu

Gly

Gln

Gly

Asp

Glu

Leu

Cys

Gly

676

680

685

690

Gln

Glu

Ala

Phe

Arg

Gly

Trp

Ala

Gln

Ala

Phe

Gln

Ala

691

695

700

705

Ala

Cys

Glu

Thr

Phe

Cys

Vai

Gly

Glu

Asp

Ala

Lys

Ala

706

710

715

720

Arg

Asp

Ile

Phe

Ser

Pro

Lys

Arg

Ser

Trp

Lys

Arg

Gln

Arg

Tyr

721

725

730

735

Arg

Leu

Ser

Ala

Gln

Ala

Glu

Gly

Leu

Gln

Leu

Pro

Gly

Leu

736

740

745

750

Ile

His

Vai

His

Arg

Lys

Met

Phe

Gln

Ala

Thr.

Ile

Arg

Ser

751

755

760

765

Vai

Glu

Asn

Leu

Gln

Ser

Lys

Ser

Thr

Arg

Ala

Thr

Ile

Leu

766

770

775

780

Vai Arg Leu Asp Thr Gly Gly Gln Glu Gly Leu Gln Tyr Gln Pro

781

785

790

795

Gly

Asp

His

Ile

Gly

Vai

Cys

Pro

Asn

Arg

Pro

Gly

Leu

Vai

796

800

805

810

Glu

Ala

Leu

Ser

Arg

Vai

Glu

Asp

Pro

Ala

Pro

Thr

Glu

811

815

820

825

Pro

Vai

Ala

Vai

Glu

Gln

Leu

Glu

Lys

Gly

Ser

Pro

Gly

Pro

826

830

835

840

Pro

Gly

Trp

Vai

Arg

Asp

Pro

Arg

Leu

Pro

Cys

Thr

Leu

841

845

850

855

Arg

Gln

Ala

Leu

Thr

Phe

Leu

Asp

Ile

Thr

Ser

Pro

Ser

856

860

865

870

Pro

Gln

Leu

Arg

Leu

Ser

Thr

Leu

Ala

Glu

Pro

Arg

871

875

880

885

Glu

Gln

Glu

Leu

Glu

Ala

Leu

Ser

Gln

Asp

Pro

Arg

Tyr

886

890

895

900

Glu

Trp

Lys

Trp

Phe

Arg

Cys

Pro

Thr

Leu

Glu

Vai

Leu

901

905

910

915

Glu

Gln

Phe

Pro

Ser

Vai

Ala

Leu

Pro

Ala

Pro

Leu

Thr

916

920

925

930

Gln

Leu

Pro

Leu

Gln

Pro

Arg

Tyr

Ser

Vai

Ser

Ala

931

935

940

945

Pro

Ser

Thr

His

Pro

Gly

Glu

Ile

His

Leu

Thr

Vai

Ala

Vai

Leu

946

950

955

960

Ala

Tyr

Arg

Thr

Gln

Asp

Gly

Leu

Gly

Pro

Leu

His

Tyr

Gly

Vai

961

965

970

975

Cys

Ser

Thr

Trp

Leu

Ser

Gln

Leu

Lys

Pro

Gly

Asp

Pro

Vai

Pro

976

980

985

990

Cys Phe	Ile	Arg Gly	Ala	Pro	Ser	Phe Arg	Leu	Pro	Pro	Asp Pro
991		995				1000				1005
Ser Leu	Pro	Cys Ile	Leu	Vai	Gly	Pro Gly	Thr	Gly	Ile	Ala Pro
1006		1010				1015			1020
Phe Arg	Gly	Phe Trp	Gln	Glu	Arg	Leu His	Asp	Ile	Glu	Ser Lys
1021		1025				1030				1035
GIy Leu	Gln	Pro Thr	Pro	Met	Thr	Leu Vai	Phe	Gly	Cys	Arg Cys
1036		1040				1045				1050
Ser Gln	Leu	Asp His	Leu	Tyr	Arg	Asp Glu	Vai	Gln	Asn	Ala Gln
1051		1055				1060				1065
Gln Arg	Gly	Vai Phe	Gly	Arg	Vai	Leu Thr	Ala	Phe	Ser	Arg Glu
1066		1070				1075				1080
Pro Asp	Asn	Pro Lys	Thr	Tyr	Vai	Gln Asp	Ile	Leu	Arg	Thr Glu
1081		1085				1090				1095
Leu Ala	Ala	Glu Vai	His	Arg	Vai	Leu Cys	Leu	Glu	Arg	Gly His
1096		1100				1105				1110
Met Phe	Vai	Cys Gly	Asp	Vai	Thr	Met Ala	Thr	Asn	Vai	Leu Gln
1111		1115				1120				1125
Thr Vai	Gln	Arg Ile	Leu	Ala	Thr	Glu Gly	Asp	Met	Glu	Leu Asp
1126		1130				1135				1140
Glu Ala	Gly	Asp Vai	Ile	Gly	Vai	Leu Arg	Asp	Gln	Gln	Arg Tyr
1141		1145				1150				1155
His Glu	Asp	Ile Phe	Gly	Leu	Thr	Leu Arg	Thr	Gln	Glu	Vai Thr
1156		1160				1165				1170
Ser Arg	Ile	Arg Thr	Gln	Ser	Phe	Ser Leu	Gln	Glu	Arg	Gln Leu
1171		1175				1180				1185
Arg Gly	Ala	Vai Pro	Trp	Ala	Phe	Asp Pro	Pro	Gly	Ser	Asp Thr
1186		1190				1195				1200

Asn Ser Pro

1201 1203

Šios endotelinės NO-sintazės sekos, manoma, yra ypatingai tinkami antigenai:

SEQIDNO: 17 Pro Trp Ala Phe

1192 1195

SEQIDNO: 18

Gly Ala Vai Pro

1189 1192

SEQIDNO: 19

Arg

1185

His Leu Arg Gly Ala Vai Pro Trp Ala Phe Asp Pro Pro Gly Pro 1186 1190 1195 1200

Asp Thr Pro Gly Pro

1201 1205

SEQIDNO: 20

Ala Phe Asp Pro Pro Gly Pro 11941195 1200

Asp Thr Pro Gly Pro

1201 1205

SEQIDNO:21

His Leu Arg Gly Ala Vai Pro Trp Ala Phe Asp 1186 1190 11951196

SEQID NO: 22

His Leu Arg Gly Ala Vai Pro Trp Ala Phe Asp Pro Pro Gly Pro 1186 1190 1195 1200

Asp Thr Pro Gly Pro

1201 1205

Kiekvieno derinio komponento aktyvuota-potencijuota forma gali būti pagaminama iš pradinio tirpalo, panaudojant homeopatinį potencijavimą, geriausia naudojant proporcinį koncentracijos mažinimo metodą, darant kiekvieno pirmiau pagaminto tirpalo (pradedant nuo pirminio tirpalo) 1 dalies serijinius praskiedimus 9 dalimis (10-kartinis praskiedimas) ar 99 dalimis (100-kartinis praskiedimas) ar 999 dalimis (1000-kartinis praskiedimas) neutralaus tirpiklio, susietą su išoriniu poveikiu. Geriausia, kai išorinis poveikis yra daugkartinis kiekvieno praskiedimo vertikalus purtymas (dinamizacija). Geriau, kad kiekvienam kitam praskiedimui būtų naudojamos atskiros talpos iki reikalaujamo potencijos lygio ar praskiedimo koeficiento. Šis būdas yra gerai žinomas homeopatijos srityje. Žr., pavyzdžiui, V. Schvvabe Homeopathic medicines, M., 1967, p. 14-29, kuris čia duodamas kaip literatūros šaltinis minėtam tikslui.

Pavyzdžiui, norint pagaminti 12-ą šimtakartinį praskiedimą (pažymėtą CI2), viena pradinio matricinio antikūnų prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą tirpalo, kurio koncentracija 3,0 mg/ml, dalis praskiedžiama 99 dalimis neutralaus vandeninio ar vandeninio-alkoholinio tirpiklio (geriausia, 15% etilo alkoholio) ir purtoma vertikaliai daug kartų (10 ir daugiau), gaunant 1-ą šimtakartinį praskiedimą (pažymėtą C1). 2-as šimtakartinis praskiedimas (C2) gaunamas iš 1-jo šimtakartinio praskiedimo C1. Ši procedūra kartojama 11 kartų, gaunant 12-ą šimtakartinį praskiedimą C12. Taigi, 12-as šimtakartinis praskiedimas C12 atitinka tirpalą gautą atlikus 12-ą serijinių praskiedimų paėmus vieną dalį pradinio matricinio antikūnų prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą tirpalo, kuriame antikūnų koncentracija yra 3,0 mglml, su 99 dalimis neutralaus tirpiklio skirtingose talpose, kuris yra ekvivalentiškas 100-kartiniam homeopatiniam praskiedimui C12. Panašios procedūros naudojant atitinkamą praskiedimo koeficientą yra atliekamos norimiems C30 ir C200 praskiedimams gauti.

Tarpiniai praskiedimai gali būti naudojami aktyvumui pagal norimą biologinį modelį tyrimams. Tinkamiausios aktyvuotos-potencijuotos formos abiems antikūnams, įeinantiems į šio išradimo derinį, yra praskiedimų C12, C30 ir C200 mišinys. Naudojant veikliosios medžiagos kaip biologiškai aktyvaus skysto komponento įvairių homeopatinių praskiedimų (pirmiausia 100-kartinių) mišinį, kiekvienas kompozicijos (pavyzdžiui, C12, C30, C200 ) komponentas pagaminamas atskirai pagal anksčiau aprašytą metodiką, kol gaunamas priešpaskutinis praskiedimas (pvz., iki C11, C29 ir C199, atitinkamai) ir tada viena kiekvieno komponento dalis įdedama į vieną talpą pagal mišinio kompoziciją ir sumaišoma su reikiamu kiekiu tirpiklio (pavyzdžiui, su 97 dalimis 100-kartiniam praskiedimui).

Galima naudoti veikliąją medžiagą kaip įvairių homeopatinių praskiedimų mišinį, pvz. dešimtkartinių ir/ar šimtakartinių (D 20, C30, C100 ar C12, C30, C50 ir t.t.), kurių veiksmingumas eksperimentiškai patvirtintas tiriant praskiedimą pagal tinkamą biologinį modelį, pavyzdžiui, pagal čia pateikiamų pavyzdžių modelius.

Potencijavimo ir koncentracijos mažėjimo eigoje purtymas vertikalia kryptimi gali būti keičiamas išoriniu poveikiu ultragarsu, elektromagnetiniu lauku ar bet kuria panašia homeopatijos srityje priimta išorinio poveikio priemone.

Geriau, farmacinė kompozicija pagal išradimą gali būti skysta ar kieta vienetinė dozuota forma. Farmacinės kompozicijos priimtina skystoji forma yra geriau santykiu 1:1 aktyvuotos potencijuotos antikūnų prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą formos ir aktyvuotos potencijuotos antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę formos mišinys. Pageidautinas skystas nešiklis yra vanduo ar vandens-etilo alkoholio mišinys.

Geriau, farmacinės kompozicijos kietoji vienetinė dozuota forma pagal išradimą gali būti gaunama naudojant impregnavimui kietą farmaciniu požiūriu priimtiną nešiklį maišant su aktyvuotos-potencijuotos formos vandens ar vandensalkoholio tirpalų komponento mišiniu, pirmiausia 1:1 santykiu, ir naudojama skystoje dozuotoje formoje. Iš kitos pusės, nešiklis gali būti impregnuotas nuosekliai kiekvienu reikiamu atskiedimu. Abi impregnavimo tvarkos yra priimtinos.

Pageidautina kietos dozuotos formos farmacines kompozicijas gaminti iš farmaciniu požiūriu priimtino nešiklio granulių, kurios prieš tai buvo prisotintos aktyvuotos-potencijuotos antikūnų prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą formos ir aktyvuotos-potencijuotos antikūnų prieš endotelinę NOsintazę formos vandeniniais arba vandeniniais-alkoholiniais praskiedimais. Kieta dozuota forma gali būti bet kokios farmacijoje žinomos formos, įskaitant tabletę, kapsulę, piliulę ir kitas. Neaktyviomis farmacinėmis sudedamosiomis dalimis galima naudoti gliukozę, sacharozę, maltozę, amilumą, izomaltozę, izomaltą ir kitus mono-, oligo- ir polisacharidus, naudojamus vaistų gamyboje, o taip pat ir ankščiau minėtų neaktyvių farmacinių sudedamųjų dalių su kitomis farmaciniu požiūriu priimtinomis pagalbinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, izomaltu, krospovidonu, natrio ciklamatu, natrio sacharinu, bevandene citrinų rūgštimi ir t.t., įskaitant lubrikantus, disintegrantus, rišiklius ir nuspalvinančius agentus. Tinkamiausi nešikliai yra laktozė ir izomaltas. į farmacinę dozuotą formą taip pat gali įeiti standartinės farmacinės pagalbinės medžiagos, pavyzdžiui, mikrokristalinė celiuliozė ir magnio stearatas.

Norint pagaminti kietą peroralinę formą, 100-300 ųm dydžio laktozės granulės impregnuojamos antikūnų prieš histaminą aktyvuotos-potencijuotos formos, antikūnų prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą aktyvuotos-potencijuotos formos ir antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuotos potencijuotos formos vandens ar vandens-alkoholio tirpalais santykiu 1 kg antikūno tirpalo nuo 5 iki 10 kg laktozės (nuo 1:5 iki 1:10). Impregnavimui gauti, laktozės granulės laikomos iki jsotinimo suskystintame verdančiame sluoksnyje verdančio sluoksnio įrenginyje (pavyzdžiui, Huttlin Pilotlab by Huttlin GmbH), po to džiovinamos pašildyto oro srove mažesnėje nei 40°C temperatūroje. Nustatytas išdžiovintų granulių kiekis (nuo 10 iki 34 masės dalių), įsotintų antikūnų aktyvuotapotencijuota forma, patalpinamas į maišytuvą ir sumaišoma su nuo 25 iki 45 masės dalių neprisotintos grynos laktozės (naudojama kainos sumažinimui ir bei technologinio proceso supaprastinimui ir pagreitinimui ne sumažinant gydymo veiksmingumo) kartu su nuo 0,1 iki 1 masės dalies magnio stearato ir nuo 3 iki 10 masės dalių mikrokrlstalinės celiuliozės. Gauta tablečių masė vienodai išmaišoma ir daromos tabletės tiesioginio sauso presavimo būdu (pvz. Korsch -XL 400 tablečių presu) suformuojant nuo 150 iki 500 mg apvalias tabletes, geriausia 300 mg. Pagaminus tabletes, gaunamos 300 mg piliulės, kurios įsotintos vandeniniu alkoholiniu tirpalu (3,0 - 6,0 mg/piliulei) derinio, sudaryto iš antikūnų prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą aktyvuotos-potencijuotos formos ir antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuotos-potencijuotos formos. Kiekvienas komponentas, naudotas impregnuoti nešiklį, yra 100-kartinių homeopatinių praskiedimų, geriausia C12, C30 ir C50 mišinio ar 100-kartinių homeopatinių praskiedimų C12, C30 ir C200 mišinio formos.

Nors išradimas ir nėra apribotas kokios nors konkrečios teorijos, manoma, kad čia aprašytos aktyvuotos-potencijuotos antikūnų formos neturi tokio šio antikūno molekulinės formos kiekio, kad jo pakaktų biologinim aktyvumui, kurį būtų galima priskirti tokiai formai. Šio išradimo vaistinio derinio biologinis aktyvumas plačiai parodytas pridedamais pavyzdžiais.

Farmacinė kompozicija pagal šį išradimą gali būti panaudota pacientų, sergančių bet kurio tipo diabetu, gydymui.

Minėtoji farmacinė kompozicija gali būti naudojama cukrinio diabeto gydymui kaip hiperglikemijos monoterapija ir kompleksiniame gydyme kaip priedas insulino pakaitiniam gydyme; ir/ar su peroraliniais hipoglikeminiais agentais, tokiais kaip biguanidai (metforminas); sulfonilkarbamidai (glibenklamidas, glipizidas, gliklazidas, glikvidonas, glimepiridas): tiazolidindionai (roziglitazonas); α-gliukozidazės slopintojai (akarbozė) ir t.t., taip pat kaip priedas palydinčiajam gydymui cukrinio diabeto, kad apsaugotų nuo diabeto komplikacijų.

Kaip parodyta pridėtuose pavyzdžiuose, kompozicijos pagal išradimą vartojimas tokiems pacientams pagerina gliukozės lygį kraujyje.

PAVYZDŽIAI pavyzdys

Abiejuose eksperimentiniuose tyrimuose tiriami ultra mažų dozių antikūnų prieš insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą, išgrynintų ant antigeno remiantis giminingumu, gautų pradinio matricinio tirpalo 100¹², 100³°, 1OO²⁰⁰ kartų superpraskiedimu (ULD anti-IR), ultra mažų dozių antikūnų prieš endotelinę NOsintazę, išgrynintų ant antigeno remiantis giminingumu, gautų pradinio matricinio tirpalo 100¹², 100^3θ, 1OO²⁰⁰ kartų superpraskiedimu (ULD anti-ULD anti-eNOS), taip pat ir ultra mažų dozių antikūnų prieš insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą ir ultra mažų dozių antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę (ULD anti-IR + ULD anti-eNOS) poveikiai.

Pagal pasaulinės sveikatos organizacijos (WH0) kriterijus cukrinis diabetas (I ir II tipai) charakterizuojamas gliukozės kiekio kraujyje padidėjimu (hiperglikemija) ir gliukozės tolerancijos sutrikimu. Pastarasis gali būti sukeltas nenormalia insulino sekrecija ir/ar sumažėjusiu periferinių audinių jautrumu insulinui. Gliukozės tolerancijos testas, pagrįstas kūno audinių gebėjimo sunaudoti gliukozę dinaminiu įvertinimu, yra jautrus būdas įvertinti kūno audinių gliukozės tolerancijos sutrikimą.

tyrimas

Šiame tyrime buvo panaudota 150 VVistar žiurkių patinėlių (svoris tyrimo pradžioje buvo 250-300g, 3,5-4 mėnesių amžiaus). 10 žiurkių buvo sveikos. Likusioms intraveniniu būdu buvo suleista 50 mg/kg streptozotocino dozė (eksperimentinis cukrinio diabeto modelis). Praėjus 72 valandoms po streptozotocino injekcijos, buvo atrinktos žiurkės, kurių gliukozės kiekis plazmoje ne mažesnis nei 12 mmol/l, padalintos j 7 grupes (po 20 žiurkių kiekvienoje grupėje), kurioms 21-os dienos laikotarpiu buvo duodamas distiliuotas vanduo (5 ml/kg/per dieną, vieną kartą per dieną, į skrandį), insulinas® (8 vienetai/kg/per dieną, suleidžiant po oda), Rosiglitazonas® (8 mg/kg/per dieną, du kartus per dieną, j skrandį), ULD anti-IR (2,5 mg/kg/per dieną 5 ml/kg/per dieną tūryje, vieną kartą per dieną, j skrandį), ULD antiIR + ULD anti-eNOS (5 ml/kg/per dieną, vieną kartą per dieną, į skrandį) ir taip pat Rosiglitazonas® ir insulinas® kartu, arba ULD anti-IR + ULD anti-eNOS ir insulinas® pagal režimus, atitinkančius kiekvieną preparatą (kaip aprašyta anksčiau). Sveikos žiurkės gavo tą patį distiliuoto vandens tūrį. 7-tą, 14-tą ir 21-ą preparato įvedimo dienomis žiurkėms buvo matuojamas gliukozės kiekis kraujo plazmoje neėdus fermentiniu metodu (gliukozės oksidazės metodu) naudojant gliukozės FKD rinkinius (Rusija).

Peroralinis gliukozės tolerancijos testas (OGTT) buvo atliekamas 14-tą tyrimo dieną (14-tą preparato gavimo dieną) standartiniu metodu (Du Vigneaud and Karr, 1925). Žiurkėms 18 valandų buvo neduodama vandens. Šešiasdešimt minučių prieš tyrimą joms paskutini kartą buvo duota tiriamosios medžiagos. Sveikos žiurkės gavo tą patį distiliuoto vandens tūrį. Gliukozė buvo įvedama peroraliniu būdu 50 % (pagal masę) vandeninio tirpalo pavidalu (1 g/kg žiurkės svorio). Gliukozės kiekis serume kraujo mėginyje iš uodegos venos buvo matuotas naudojant „Gliukozės FKD“ rinkinį (000 „Pharmaceutical and clinical diagnostics, Rusija, www.fkd.ru) po O, 30, 60, 90, 120 min. Buvo skaičiuojami plotų po gliukozės koncentracijos kraujyje priklausomybės nuo laiko kreive vidurkiai (AUC).

Streptozotocino injekcijos žymiai padidino gliukozės kieki žiurkių kraujo plazmoje lyginant su sveikais gyvūnais (18 mmol/l lyginant su 3,5 mmol/l, p <0,05). ULD anti-IR grupėje 7-ą, 14-ą ir 21-ą preparato įvedimo dienomis gliukozės kiekis vidutiniškai 22-28 % buvo mažesnis nei kontrolinėje grupėje, tačiau skirtumai nepasiekė statistiškai patikimo lygio. ULD anti-IR ir anti-eNOS derinys buvo veiksmingesnis; gliukozės kiekio sumažėjimas 14-tą ir 21-ą eksperimento dieną buvo atitinkamai 47% ir 42% (p <0,05 lyginant su kontrole). Etaloninis preparatas (Rosiglitazonas) taip pat sumažino gliukozės kieki 14-tą ir 21-ą eksperimento dieną; be to poveikis pasiekė statistinį reikšmingumą tik 14-tą eksperimento dieną (36%, p<0,05 lyginant su kontrole).

Insulinas, suleistas imant ‘Λ veiksmingos dozės (parinkta preliminariniame tyrime) efektyviausiai mažino gliukozės kiekį per visus stebėjimo laikotarpius (iki sveikųjų žiurkių kontrolės lygio) (1. Fig.). Reikia atsižvelgti, kad tyrime buvo naudojamas trumpo veikimo insulinas, o gliukozės kiekis plazmoje buvo matuojamas praėjus 1 valandai po injekcijos, kas taip pat turėjo įtakos 12 insulino dozės poveikiui į gliukozės kiekį plazmoje. Dėl to jo fone nebuvo galima gerai nustatyti, koks yra insulino ir rosiglitazono arba insulino ir ULD anti-IR + anti-eNOS bendro vartojimo poveikis.

Gliukozės tolerancijos sutrikdymas (gliukozės, kurią sunaudoja kūnas, sumažėjimas) yra vienas iš svarbiausių cukrinio diabeto diagnostinių ir gydymo rodiklių. Sveikųjų gyvūnų atveju peroraliniame gliukozės tolerancijos teste (14-tą preparatų leidimo dieną) kompleksinis preparatas ULD anti-IR + ULD anti-eNOS ir insulinas veiksmingiausiai padidino gliukozės toleranciją, kai buvo įvedamas vienas. Rosiglitazonas taip pat sumažino plotą po gliukozės koncentracijos kraujyje priklausomybės nuo laiko kreive (padidinta gliukozės tolerancija), tačiau jo veiksmingumas nebuvo statistiškai reikšmingas, lyginant su kontroline grupe (2. Fig.).

tyrimas

Šiame tyrime buvo panaudoti 36 Goto-Kakizaki žiurkių patinėliai (svoris tyrimo pradžioje buvo 250-280g, 10-12 savaičių amžiaus). Šios linijos žiurkės pasižymi nuo insulino nepriklausomo cukrinio diabeto savaiminiu atsiradimu. Gyvūnai buvo padalinti į 3 grupes (po 12 gyvūnų kiekvienoje grupėje) ir 28 dienas gavo arba distiliuotą vandenį (5 mllkg, vieną kartą per dieną, į skrandį) arba ULD anti-IR (2,5 mglkg, vieną kartą per dieną, į skrandį) arba ULD anti-IR + ULD anti-eNOS (5 mglkg, vieną kartą per dieną į skrandį), Gliukozės kiekis kraujo plazmoje buvo matuotas gliukozės analizatoriumi (Beckman, Fullerton, Kalifornija, JAV) prieš pradedant preparatų įvedimą ir 4-ą, 8-ą, 12-ą, 16-ą, 20-ą, 24-ą, 28-tą preparato įvedimo dienomis. 28-tą dieną buvo atliktas gliukozės tolerancijos tyrimas (gliukozė, peroraliniu būdu, 1 g/kg).

ULD anti-IR injekcijos lėmė žymų (p<O,05) gliukozės kiekio žiurkių kraujo plazmoje sumažėjimą, tačiau ULD anti-IR + ULD anti-eNOS komplekso panaudojimas buvo veiksmingesnis (p<O,OOI lyginant su kontrole) (3. Fig.).

Rezultatai buvo patvirtinti duomenims, gautais atliekant gliukozės tolerancijos testą, kuris buvo vykdomas 28-tą preparatų įvedimo dieną (4. Fig.). ULD anti-IR injekcijos padidino gliukozės toleranciją (statistiškai nereikšmingą sumažėjimą 44% AUC lyginant su kontrole). Tuo pačiu metu šio parametro (AUC) sumažėjimas, kurį sukėlė ULD anti-IR + ULD anti-eNOS komplekso suleidimas, buvo 62 % ir jis buvo statistiškai reikšmingas, lyginant su kontrole (p<0,05).

pavyzdys

Klinikiniai tyrimai derinio, sudaryto iš antikūnų prieš insulino receptoriaus βsubvieneto C-galinį fragmentą ultra mažų dozių (ULD anti-IR) ir antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę ultra mažų dozių (ULD anti-eNOS), kiekviena jų homeopatinių atskiedimų C12, C30 ir C200, impregnuotų izomalte, vandens-alkoholio mišinio formoje, buvo atliekami su žmonėmis.

Atviro žymėjimo nepalyginamieji ULD anti-IR + ULD anti-eNOS veiksmingumo ir saugumo tyrimai pacientams, sergantiems I tipo cukriniu diabetu (DM), apėmė pacientus su Ί tipo DM nuo lengvo iki vidutinio sunkumo be rimtų makro- ir mikrovaskulinės patologijos diagnozėmis. Po to kai buvo gautas pacientų savanoriškas informuotas sutikimas dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, buvo atliktas pirminis tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti, ar pacientas atitinka įtraukimo/atmetimo kriterijus. Prieš atliekant tyrimus, buvo duotas dviejų savaičių „išplovimo“' laikotarpis, kurio metu buvo atliktas pacientų sveikatos patikrinimas (nusiskundimai, glikemija nevalgius, glikuotas hemoglobinas, paros glikemijos profilis ir lipoproteinograma, taip pat ir gydymo veiksmingumas ir saugumas buvo vertinami). 12-os savaičių tyrime pagrindiniai galutiniai taškai buvo matuojami per „išplovimo“ savaites, po to po 6 ir 12 savaičių gydymo. 4 pacientams „išplovimo“' laikotarpiu ir tyrimų pabaigoje buvo atliekamas pastovus glikemijos lygio stebėjimas CGMS sistema. Nepertraukiama gliukozės matavimo sistema (CGMS) leidžia kontroliuoti gliukozės kiekį 3 dienų laikotarpyje. Tyrimų rezultatai parodo, kaip keičiasi gliukozės kiekis per 3 dienas, priklausomai nuo gydymo insulinu ir gyvenimo būdo. Šie duomenys padeda nustatyti didelio ar mažo gliukozės kiekio laikotarpius priklausomai nuo dietos, medikamentų gavimo ar fizinio krūvio. Sistema grafinėje formoje rodo minimalų gliukozės kiekį 2,2 mmol/l, maksimalias reikšmes iki 22,2 mmol/l, ir taip pat paros gliukozės kiekio kraujyje vidurkį.

Pacientai, sergantys I tipo DM, vidutinio sunkumo, nepakankamumo stadijoje, gavo standartinį gydymą insulinu prieš tyrimą ir tyrimo laikotarpiu:

1. Ilgo veikimo insulinai (Protaphanas®, Lantusas®) vidutinėmis dozėmis nuo 12 iki 26 vienetai/per dieną.

2. Trumpo veikimo insulinai (Apidra®, Novorapidas®, Aktropidas® ) vidutinėmis dozėmis:

ryte 8-10 vienetai I per dieną per pietus 8-12 vienetai / per dieną vakare 8-13 vienetai / per dieną.

Patvirtinus paciento galimybę dalyvauti, pacientas yra įjungiamas j tyrimus ir papildomai prie standartinio I tipo DM gydymo gavo ULD anti-IR + ULD anti-eNOS preparatus; vartojimo režimas priklausė nuo I tipo DM sunkumo ir kompensacijos laipsnio. Pacientai, įjungti j tyrimus, buvo gydomi ULD anti-IR + ULD anti-eNOS preparatais skirtingomis dozėmis:

1. Keturi pacientai - po 1 tabletę 4 kartus dienoje 8:00 ryte, 12:00 po pietų, 6:00 vakare, 10:00 vakare.

2. Du pacientai - po 1 tabletę 2 kartus dienoje 8:00 ryte, 6:00 vakare.

3-ą ir 8-ą savaitę buvo kontroliuojamas taip pat paros glikemijos profilis (aštuonių taškų matavimas) ir su pacientais kontaktuojama telefonu („vizitai“ telefonu). Klinikiniai patikrinimai buvo atliekami kiekvieną savaitę. Iš viso pacientai buvo stebimi 14 savaičių.

Šeši pacientai buvo įjungti j tyrimus, penki jų užbaigė pilnai pagal tyrimo protokolą. Glikemijos įvertinimas buvo atliekamas aštuonių taškų paros gliukozės profiliu įjungimo etape ir po 3, 6 ir 12 gydymo savaičių. Glikuoto hemoglobino kiekis buvo nustatytas įjungimo etape ir po 12 savaičių gydymo.

Visi pacientai, sergantys I tipo DM, įjungti į tyrimus, pastebėjo, kad po 6 savaičių gydymo tiriamais vaistais paros glikemiją turėjo tendenciją mažėti. Pagal aštuonių taškų paros gliukozės profilį buvo užregistruotas vidutinis 20% glikemijos sumažėjimas pacientams, sergantiems I tipo DM. Po 12 savaičių gydymo glikuoto hemoglobino buvo vidutiniškai 10-15% mažiau lyginant su įjungimo etapo reikšme.

Pagal nepertraukiamo gliukozės matavimo sistemos (CGMS) rezultatus 3-jų mėnesių gydymas ULD anti-IR + ULD anti-eNOS visiems pacientams sumažino vidutinę paros glikemiją ir glikemijos minimumo ir maksimumo svyravimus lyginant su įjungimo etapo duomenimis 15-20%. Pacientui No. 103, sergančiam I tipo DM, nepakankamumo stadijoje, buvo nelauktai stebimas žymus paros glikemijos sumažėjimas 48% (1 savaitė - 8,0 mmol/L, 12 savaičių - 4,8 mmol/L), kas pareikalavo insulino terapijos korekcijos (trumpo veikimo insulino paros dozės sumažinimas iki 8 vienetai/per dieną). Vidutinio gliukozės kiekio kraujyje ir glikuoto hemoglobino kitimai parodyti 5 Fig.

Tyrimų eigoje nebuvo užregistruota jokių šalutinių poreikių poveikių, įskaitant rimtus, kas rodo preparatų saugumą.

pavyzdys

Atviro žymėjimo nepalyginamieji ULD anti-IR + ULD anti-eNOS veiksmingumo ir saugumo tyrimai pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu (DM), apėmė pacientus su 2 tipo DM nuo lengvo iki vidutinio sunkumo be rimtų makro- ir mikrovaskulinių patologijų diagnozėmis, kurie gavo vidutinę metformino terapinę dozę. Po to kai buvo gautas pacientų savanoriškas informuotas sutikimas dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, buvo atliktas pirminis tyrimas, turintis tikslą nustatyti, ar pacientas atitinka įtraukimo/atmetimo kriterijus. Patvirtinus galimybę dalyvauti tyrimuose, pacientas gavo 1 tabletę Subbetta 4 kartus per dieną papildomai šalia standartinio 2 tipo DM gydymo. Prieš atliekant tyrimus buvo duotas dviejų savaičių „išplovimo“ laikotarpis, kurio metu buvo atliktas pacientų sveikatos patikrinimas (nusiskundimai, glikemiją nevalgius, glikuotas hemoglobinas, paros glikemijos profilis ir lipoproteinograma, atsparumo insulinui indekso rodikliai (HOMA), taip pat ir gydymo veiksmingumas ir saugumas buvo vertinamas). 12-os savaičių tyrime pagrindiniai galutiniai taškai buvo išmatuoti per „išplovimo“' savaites, po to 6-ą ir 12-ą gydymo savaites. 4 pacientams „išplovimo“ laikotarpiu ir tyrimų pabaigoje

Al buvo atliekamas nepertraukiamas glikemijos lygio stebėjimas CGMS sistema. 3-ią ir 8-ą savaitę aštuonių taškų glikemijos profilis papildomai buvo kontroliuojamas ir atliekami telefoniniai „vizitai“. Klinikinė būklė stebima kiekvieną savaitę. Iš viso pacientas buvo stebimas 14 savaičių.

Vienuolika pacientų, sergančių 2 tipo DM nepakankamumo stadijoje, buvo įjungti į tyrimą. Vienas pacientas savanoriškai pasitraukė iš tyrimo. Likę pacientai tęsė gydymą. Pagal aštuonių taškų paros profilio duomenis pacientams, sergantiems 2 tipo DM, 6-ą savaitę buvo registruojamas vidutinis glikemijos sumažėjimas 20%. 12-ą savaitę buvo nustatytas vidutinis glikuoto hemoglobino sumažėjimas 15-19% lyginant su įjungimo etapo reikšme.

savaičių laikotarpiu VISŲ pacientų kraujo testo parametrai (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai, leukocitų formulė, ESR), lipoproteinograma, EKG, hepatinės funkcijos tyrimas (ALT, AST, bilirubinas ir jo frakcijos) pasiliko normos ribose. Atsparumas insulinui, nustatytas HOMA-IR testu, sumažėja vidutiniškai 17-19% lyginant su įjungimo etapo reikšme.

savaičių trukmės tyrime nebuvo užregistruota jokių pašalinių poveikių, įskaitant rimtus, kas rodo preparatų saugumą. Jokių nenormalumų kepenų veikloje taip pat nebuvo pastebėta.

Vidutinio gliukozės kiekio kraujyje ir glikuoto hemoglobino kiekio kitimai yra parodyti 6 Fig.

pavyzdys

Pacientas X. (vyras, 74 metų amžiaus), diagnozuotas II tipo diabetas, gaudavo 5 mg dozę maninilo (Glibenclamide, Berlin Chemie) 2 kartus per dieną. Nepaisant gaunamo gydymo prieš trejus metus ant kulniakaulio kaulo pasirodė gili nekrotinė pėdos opa. Pacientas buvo du kartus hospitalizuotas chirurginėje palatoje; tokiu būdu, gydymas nedavė žymesnio pagerėjimo. Apibrėžties farmacinė kompozicija, 250 mg tabletė, apimanti aktyvuotą-potencijuotą antikūnų prieš insulino receptoriaus β-subvieneto C-galą (Ab IR) formą ir endotelinę NO-sintazę (Ab NOS) formą (ultra mažos dozės), impregnuotą ant izomalto kaip vandens-etanolio homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 (Ab Rl + Ab NOS) mišinį buvo duodama papildomai šalia gydymo maninilu. Po vieno mėnesio gydymo maninilo® dozė sumažinama iki 5 mg per dieną (viena tabletė prieš miegą). Gliukozės kiekis kraujyje sumažėjo iki normalaus dydžio (nuo 8-10 mmol/l iki 5-6 mmol/l). Šis gydymas sustabdė pėdos opos vystymąsi. Opa apsivalė nuo nekrotinės masės ir pasidengė odele. Apžiūrėjus pėdą matome, kad opa dingo, ant kulniakaulio kaulo stebima pleiskanotos odos apvali balta sritis (3,5 cm skersmens).

Claims

IŠRADIMO APIBRĖŽTIS

1. Farmacinė kompozicija, apimanti a) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formą ir b) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formą.
2. Farmacinė kompozicija, apimanti a) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-terminalinj fragmentą formą ir b) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formą.
3. Farmacinė kompozicija pagal 1 punktą, apimanti a) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formą ir b) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formą, besiskirianti tuo, kad insulino receptoriaus molekulė yra sudaryta iš vieno α-subvieneto ir vieno β-subvieneto.
4. Farmacinė kompozicija pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad apima farmaciniu požiūriu priimtiną kietą nešiklį ir a) aktyvuotą-potencijuotą formą antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą C12, C30 ir C200 homeopatinių praskiedimų, impregnuotų j minėtąjį kietą nešiklį, mišinio formoje ir b) aktyvuotą-potencijuotą formą antikūno prieš endotelinę NO-sintazę C12, C30 ir C200 homeopatinių praskiedimų, impregnuotų į minėtąjį kietą nešiklį, mišinio formoje.
5. Farmacinė kompozicija pagal vieną iš 1-4 punktų, besiskirianti tuo, kad aktyvuota-potencijuota kiekvieno antikūno forma pagaminta, panaudojant vieną po kito einančius 100-kartinius praskiedimus, susietus su kiekvieno praskiedimo purtymu.
6. Farmacinė kompozicija pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad minėtasis žmogaus insulino receptorius sudarytas iš sekos, pateiktos SEQ ID NO: 1.
7. Farmacinė kompozicija pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad minėtoji endotelinė NO-sintazė sudaryta iš sekos, pateiktos SEQ ID NO:2.
8. Farmacinė kompozicija pagal vieną iš 1-7 punktų, skirta panaudoti žmonėms I tipo diabeto gydymui ir prevencijai.
9. Farmacinė kompozicija pagal vieną iš 1-7 punktų, skirta panaudoti žmonėms II tipo diabeto gydymui ir prevencijai.
10. Farmacinė kompozicija pagal vieną iš 1-7 punktų, skirta panaudoti žinduoliams sumažinti gliukozės kiekį kraujyje.
11. Farmacinė kompozicija pagal vieną iš 1-7 punktų, skirta panaudoti žinduoliams gydyti atsparumą insulinui.
12. Farmacinė kompozicija pagal vieną iš 8-11 punktų, besiskirianti tuo, kad minėtos farmacinės kompozicijos skiriama pacientui viena arba dvi dozuotos vienetinės formos.
13. Farmacinė kompozicija pagal 12 punktą, besiskirianti tuo, kad minėtos dozuotos formos (dozuotų formų) skiriama nuo vieno iki keturių kartų per dieną.
14. Farmacinė kompozicija pagal 13 punktą, besiskirianti tuo, kad minėtos dozuotos formos (dozuotų formų) skiriama tris kartus per dieną.
15. Farmacinė kompozicija pagal 8 punktą, besiskirianti tuo, kad minėtoji farmacinė kompozicija dar turi insulino ar kitų papildomų farmacinių agentų, tinkamų I tipo diabeto gydymui.
16. Farmacinė kompozicija pagal 9 punktą, besiskirianti tuo, kad minėtoji farmacinė kompozicija dar turi papildomų farmacinių agentų, tinkamų II tipo diabeto gydymui.

Ghunezės kiekis kraujo plazmoje, mtnol/l

2C

A _________________——„..............-.....—........................-.........,--------------------.--------------,

0 7 Preparatų injekcijų dienos 14 $v«iki Diet, vanduo Ri Ab i Rl Ab -NOSAb ..............Rl Ab + NOS Ab + insulinas Insulinas

skinumai yra statlstlSkal reikšmingi kontrolės atžvilgiu (distiliuotas vanduo), p < 0.05