LT3875B

LT3875B - Fungicidal preparations and fungi control method

Info

Publication number: LT3875B
Application number: LTIP1644A
Authority: LT
Inventors: Ruth Kueng; Dominique Guy Georges Driant
Original assignee: Ciba Geigy Ag; Rohm & Haas
Priority date: 1990-11-02
Filing date: 1993-12-21
Publication date: 1996-04-25
Also published as: IL99911A; EE9400353A; LV10830B; FI97853B; CH680895A5; LTIP1644A; MD371C2; EP0485330A3; ATE145316T1; CA2054666A1; CS329391A3; PL292229A1; PT99395A; PA7866001A1; EP0727142A2; JPH06145009A; BR9104752A; HUT59284A; MX9101870A; FI97853C

Description

Šio išradimo objektu yra naujos biologiškai aktyvių medžiagų kombinacijos, skirtos kovai su augalų ligomis, ir tokių mišinių, skirtų lapų, dirvos apdorojimui ir sėklų beicavimui, naudoji mo būdai.

Išradime pasiūlytos kombinacijos skiriasi

a) formulę I turinčio 4-(4-chlorfenil)-2-f“enil-2-/(lH-1,2,4-triazol-l-il)metil/-butilnitrilo

aroa Jo druskų, gautų prijungus rūgštis, ir metalų kompleksų kie kiu, ir

b) formulę II turinčio cis-4-/3-(4-tret. butilfenil)-2-metilpropil/-2,6-dimetilmorfolino

(II) arba jo druskų, gautų prijungus rūgštis, ir/arba formulę III turinčio l-/3-(4-tret. butilfenil) -2-raetilpropil/-piperidino

(III) ir jo druskų, gautų prijungus rūgštį, kiekiu.

Komponentė a) žinoma kodu rh-7592:. Jos sintezė ir fungicidinės savybės aprašytos Europos patente Nr. 0251775Komponentė b) žinoma pavadinimu fenpropimorf’a s ir komponen tė c) žinoma pavadinimu fenpropidin’a s. Jų sintezė ir fungicidinė savybės aprašytos VFR paraiškoje patentui gauti Nr. 2752135.

Netikėtai buvo rasta, kad išradime siūlomų bioligiškai aktyvių medžiagų kombinacijų fungicidinis poveikis yra žymiai didesnis negu atskirų aktyvių medžiagų poveikių suma. Tokiu būdu, yra nenumatytas sinergetiškai padidintas poveikis, o ne paprastas jo padidėjimas, ko buvo galima laukti, sumaišius dvi komponentes.

Išradime siūlomos biologiškai aktyvių medžiagų kombinacijos praturtina tuo pačiu žinomą technikos lygį.

Tais atvejais, jei biologiškai aktyvios medžiagos išradime pasiūlytose kombinacijose turi tam tikrus svorių santykius, tai sinergetinis efektas pasireiškia ypač ryškiai. Tačiau biologiškai aktyvių medžiagų svorių santykiai mišiniuose gali keistis santykinai ..plačiose ribose. Aplamai vienai svorio daliai veikliosios medžiagos, turinčios formulę (I), tenka 0,2 -j>20 svorio dalių, bet geriau nuo 0,5 iki 10 svorio dalių veikliosios medžiagos (veiksliųjų medžiagų), turinčios formulę (II) ir/arba (III). Tai atitinka komponenčių a) ir b) svorių santykiams nuo 5 : 1 iki 1 : 20. Ypač tinkamos yra kombinacijos, kuriose vienai svorio daliai junginio, turinčio formulę I, tenka nuo 1 iki 8 svorio dalių veikliosios medžiagos (veikliųjų medžiagų), turinčių formulę (II) ir/ arba (III), geriau, kai a) : b) = nuo 2 : 1 iki 1 : 10, ir geriausi rezultatai yra, kai santykis yra nuo 1 : 1 iki 1:4. Naudojimo praktikoje pavyzdžiais gali būti išvardinti tinkami komponenčių santykiai mišiniuose, būtent, : a) : b) = 2 : 3, 2 : 5, 2 : 2 ir 1 : 3. Druskoms, gautoms prijungus rūgštis, arba metalų kompleksams biologiškai aktyvių junginių naudojami tokie pat kiekybiniai santykiai.

Rūgštys, kurios gali būti panaudotos formulę I, II ir III turinčių junginių druskų gavimui, yra šios: halogenvandenilinės rūgštys, tokios kaip bromovandenilio ar chlorovandenilio rūgštys, be to fosforo, azoto ir sieros rūgštys, be to, mono-, bi- ir trifunkcinės karboninės rūgštys ir hidroksikarboninės rūgštys, tokios kaip skruzdžių, gintaro, propijono, acto, glikolio, fumaro, trifluoracto, pieno, oksalo, sorbino, trichloracto,/Citrinos rūgštys, ir be to gštys, tokios kaip benzolo sulforūgštis, 1, 5-naftalino disulforūgštis ir p-toluolo sulforūgštis, o taip pat (tio)sacharina

Metalų kompleksai yra sudaryti iš organinės molekulės, sudarančios pagrindų, ir neorganinės arba organinės metalo druskos, tokių kaip, pavyzdžiui, antros pagrindinės grupės elementų, pavyzdžiui, aliuminio, alavo arba švino, o taip pat nuo I iki VIII šalutinių grupių elementų, pavyzdžiui, chromo, mangano, geležies, kobalto, nikelio, vario, cinko ir t.t., halogenidų, nitratų, sulfatų, fosfatų, acetatų, trifluoracetatų, trichloraceta tų, propijo natų, tartratų, sulfonatų, salicilatų, benzoatų ir t.t. Pirmenybė teikiama šalutinių 4 periodo grupių elementams. Metalai gali būti įvairaus, jiems būdingo valentingumo.

Išradime siūlomi biologiškai aktyvių medžiagų ir jų druskų, gautų prijungus rūgštis, mišiniai turi fungicidinį poveikį augalams ir dėl gali būti naudojami kovai su grybais žemės ūkyje ir sodininkystėje. Jie tinka, būtent, augimo stabdymui arba fitopato geninių grybų ant atskirų augalų dalių, pavyzdžiui, ant lapų, sti· ebų, šaknų, gumbų, ant vaisių arba žiedų, ant grūdų sunaikinimui, ir taip pat sunaikinimui kenksmingų grybų, atsirandančių dirvoje.

Išradime siūlomi biologiškai aktyvių medžiagų mišiniai labiausiai tinka kovai su askomicetomis (Erysiphe graminis,Uncinula neca tor, Venturia, Sphaerotheca pannosa, Erysiphe be tae) ir bazidiomicetomis, sukeliančiomis rūdines ligas, įeinančiomis, pavyzdžiui, į Puccinia, Uromyces ir Hemileia gentis (būtent, Puccinia recondita, Puccinia striiformis, Puccinia graminis, Puccinia coronata, Uromyces faboe, Uromyces appendiculatus, Hemileid vastratix). Be to,išradime siūlomų biologiškai aktyvių medžiagų

- 5 kombinacijos prieš rungi imperfekti iš genčių Helminthos _ porium ( pavyzdžiui, Helminthosporium oryzal, Helminthosporium teres, Helminthosporium sativum, Helminthosporium tretici - repentis), Alternaria (pavyzdžiui, Alternaria Brassicola, Alternaria brassical), Septoria (pavyzdžiui, Septoria avenac), Cercospora (pavyzd ž i u i, Cercospora beticola), Cera tocystis (pavyzdžiui, Cera tocystis ulmi), Pyricularia (pavyzdžiui, Pyricularia orizal ir Mycosphaerella fijensis) sukeltas ligas.

Išradime pasiūlytos biologiškai aktyvių medžiagų kombinacijos tinka, būtent, taip pat ir kovai su grybų kamienais ₍kurie įgavo tam tikrą atsparumą triazolo klasės biologiškai aktyvioms medžiagoms.

Atviroje vietovėje naudojamos vienam apdorojimui nuo 75 iki 1000 g veikliųjų: medžiagų mišinio 1 ha dozės. Kovai su grybais, beicuojant sėklas, geriau naudoti dozę - nuo 0,01 iki 1, 0 g veikliųjių medžiagų mišinio 1 kg sėklų. Atrodo logiška naudoti tokius pat kiekius apdorojimui medžiagų, naudojamų augalų dauginimui, ta; yra, skaičiuojant 1 kg auginių, gumbų, daigų iš šaknų ir kt.

Išradime siūlomi fungicidiniai mišiniai turi sisteminį, gydomąjį ir apsauginį poveikį.

Išradime siūlomų biologiškai aktyvių medžiagų mišiniai gali būti perdirbti į įvairaus pavidalo priemones, pavyzdžiui, į tirpalus, suspensijas, emulsijas, emulguojamus koncentratus ir miltelių pavidalo prepa;ratus. Tokios fungicidinės priemonės ir yra šio išradimo objektu . Išradime siūlomos fungicidinės priemonės skiriasi tuo, kad jos turi medžiagų RH-7592 ir fenpropimorf’o ir/arba fenpropidin'o arba . druskų, gautų prijungus rūgštis arba šių veikliųjių medžiagų metalų kompleksų. , veiklųjį kiekį, ir taip pat pagalbines medžiagas. Priemonės dažniausia turi mažiausiai vieną iš šių pagalbinių medžiagų: kietų užpildų, tirpiklių, ir dispergentų, paviršiaus aktyvių medžiagų( drėkikliai ir emulsikliai), dispergentų (neturinčių paviršiaus aktyvaus veikimo) ir kitų tipų priedų, kaip, pavyzdžiui, stabilizatorių.

Kaip kieti užpildai pagrindinai naudojamos gamtinės mineralinės medžiagos, tokios kaip kaolinas, molžemis, diatomitas, talkas, bentonitas, kreida, pavyzdžiui, flotuota kreida, magnio karbonatas, klintis, kvarcas, dolomitas, atapulgitas, montmorilonitas ir infuzorinė žemė, sintetinės mineralinės medžiagos, tokios kaip labai dispersiškos silicio rūgštys, aliuminio oksidas ir silikatai, organinės medžiagos, tokios kaip celiuliozė, krakmolas, šlapalas ir sintetinės dervos, ir trąšos, tokios kaip fosfatai ir nitratai, be to, užpildai gali būti naudojami granuliuotų produktų ar miltelių pavidalo.

Kaip tirpiklius ir dispe'rgentus naudoja aromatinius jungi-r nius, tokius kaip toluolas, ksilolas, aukšto alkilinimo laipsnio benzolai ir alkilnaftalinai, chlorinti aromatiniai junginiai ir chlorinti alifatiniai angliavandeniliai, tokie kaip chlorbenzolai, cbloretilenai ir metileno chloridas, (cikloįalifa tiniai angliavandeniliai, tokie kaip cikloheksanas ir parafinai, pavyzdžiui, naftos frakcijos, alkoholiai, tokie kaip butanolis ir glikolis, ir taip pat jų eteriai ir esteriai, ketonai, tokie kaip acetonas, metiletilketonas, metilizobutilketonas, izoforonas ir cikloheksa— nonas, ir labai poliariniai tirpikliai ir dispergentai, tokie kaip dimetilformamidas, N-metilpirolidonas ir dimetilsulfoksidas, be to, geriausia, kad tokie tirpikliai arba dispergentai turėtų pliūpsnio temperatūrą ne mažesnę negu 90 °C ir virimo temperatūrą ne mažesnę negu 50 °C, ir vanduo. Kaip tirpikliai ir dispergentai taip pat naudojami taip vadinami suskystinti dujiniai skiedikliai, ar užpildai. Tai yra tokie produktai, kurie kambario temperatūroje, normaliame slėgyje yra dujų pavidalo. Naudojant vandenį kaip tirpiklį, papildomu tirpikliu galima naudoti, pavyzdžiui, ir organinius tirpiklius.

Paviršiaus aktyviomis medžiagomis (drėkikliai ir emulsikliai) gali būti nejoniniai junginiai, tokie kaip riebiųjų rūgščių, riebiųjų alkoholių arba fenolių, pakeistų riebiaisiais radikalais, kondensacijos produktai su etileno oksidu, riebiųjų rūgščių ir cukrų arba daugiaatomių alkoholių eteriai ir esteriai, produktai, kurie gauti iš cukrų arba daugiaatomių alkoholių kondensuojant su etileno oksidu, etileno oksido ir propileno oksido blokiniai polimerai arba alkildimetilaminoksidai.

Paviršiaus aktyviomis medžiagomis gali būti ir joniniai junginiai, tokie kaip muilai, riebiųjų sulfatų esteriai, tokie kaip natrio dodecilsulfatas, natrio oktadecilsulfatas ir natrio cetilsulfatas, alkilo sulfonatai, arilsulfonatai,ir riebieji aromati:niai sulfonatai, tokie kaip, pavyzdžiui,alkilbenzolsulfonatai, kaip, pavyzdžiui, kalcio dodecilbenzolsulfonatas, ir butilnaftalinsulfonatai, ir kompleksiniai riebieji sulfonatai, pavyzdžiui, sviesto rūgšties ir N-metiltaurino amidokondensuoti produktai ir dioktilsukcinato natrio sulfonatas.

Paviršiaus aktyviomis medžiagomis gali būti pagaliau ir katijoniniai junginiai, tokie kaip alkildimetilbenzilo amonio chloridai, dialkildimetilo amonio chloridai, alkiltrimetilo amonio chloridai ir etoksilinti ketvirtiniai amonio chloridai..

Kaip dispergentai (neturintys paviršiaus aktyvaus veikimo) pagrindinai yra naudojami lignino sulforūgšties natrio ir amonio druskos, maleino rūgšties anhidrido ir diizobulileno kopolime rų natrio druskos, naftalino ir formaldehido polikondensacijos sulfonintų produktų natrio ir amonio druskos, polimerinių karboni nių rūgščių ir sulfidinio šarmo natrio druskos.

Dispergentais, kurie taip pat naudojami kaip tirštiklis arba antinusodintojas, galima naudoti, pavyzdžiui, metilceliuliozę, karboksimetilceliuliozę, hidroksimetilceliuliozę, polivinilo alkoholį, alginatus, kazeinatus ir kraujo albuminą.

Tinkamų stabilizatirių pavyzdžiais gali būti rūgštį surišančios priemonės, pavyzdžiui, epichlorhidrinas, fenilglicidinis eteris ir sojos epoksidai, antioksidantai, pavyzdžiui, galinės rūgšties esteriai_sbutilhidroksitoluolas, UV-sugėrėjai, pavyzdžiui pakeisti benzofenonai, difenilakrilnitrilo rūgšties esteriai ir cinamono rūgšties esteriai, ir dezaktyvatoriai, pavyzdžiui, etilendiaminotetraacto rūgšties druskos ir poliglikoliai.

Išradime siūlomos fungicidinės priemonės be pasiūlytų kombinacijų gali turėti ir kitas veikliąsias medžiagas, pavyzdžiui, kitas fungicidinės priemones ./veikliąsias medžiagas c) ir d)/, insekticidines ir akaricidines priemones, baktericidus, augalų augimo reguliatorius ir trąšas. Tokios kombinuotos priemonės įgalina išplėsti veikimo spektrą ir turi kitą teigiamą poveikį augalų augimui.

Aplamai išradime siūlomos fungicidinės priemonės priklausomai nuo jų tipo turi nuo 0,0001 iki 95 pasiūlytos veikliųjų medžiagų kombinacijos svorio %. Koncentratuose veikliųjų medžiagų koncentracija paprastai yra paminėtų koncentracijų intervalb vir9 šutinėje dalyje. Tokias formas vėliau galima skiesti vienodomis arba skirtingomis pagalbinėmis medžiagomis, kad gautų tokias veik liųjų medžiagų koncentracijas, kurios tinka praktiniam naudojimui ir šios koncentracijos paprastai yra žemutinėje šio paminėto koncentracijų intervalo dalyje. Emulguojami koncentratai turi aplamai nuo 5 iki 95 svorio geriau nuo 25 iki 85 svorio % pasiūlytos veikliųjų medžiagų kombinacijos. Praktikoje jie gali būti naudojami be kitų formų taip pat paruoštų naudojimui tirpalų, emulsijų ir suspensijų pavidalo, kuriuos galima naudoti .pavyzdžiui, kaip tirpalus purškimui. Tokiuose tirpaluose medžiagų koncentracija gali sudaryti, pavyzdžiui, nuo 0,0001 iki 20 svorio %. Naudojant Utra-Low-Volume” (labai maža tūrio) būdą, tirpalai purškimui ruošiami tokiu būdu, kad veikliųjų medžiagų koncentracija būtų nuo 0,5 iki 20 svorio %, tuo metu, kai dirbant Low - Volume (mažas tūris) ir High -Volume” (didelis tūris) būdu _}paruoštuose purškimui tirpaluose veikliųjų medžiagų koncentracija paprastai yra nuo 0,02 iki 1,0 arba nuo 0,002 iki 0,1 svorio %.

Išradime siūlomos fungicidinės priemonės gali būti gaunamos sumaišius išradime siūlomas veikliųjų medžiagų kombinacijas su pagalbinėmis medžiagomis.

Priemonių paruošimas gali būti realizuotas žinomais būdais, pavyzdžiui, kruopščiai sumaišius veikliąją medžiagą su kietais užpildais, ištirpinus ar suspendavus tinkamuose tirpikliuose arba dispergentuose, tam tikrais atvejais panaudojus paviršiaus aktyvias medžiagas kaip drėkiklius ar emulsiklius ar dispergentus, praskiedus jau iš anksto paruoštus emulguoja:mūš koncentratus tirpikliais ar dispergentais ir t.t.

Tais atvejais, kai naudojamos miltelių pavidalo priemonės, veikliąsias medžiagas sumaišo su kietais užpildais, pavyzdžiui, kartu sumalant, arba kietą užpildą gali;;.·. įmirkyti veikliųjų medžiagų tirpalu ar suspensija, ir po to tirpiklį arba dispergentą pašalinti garinant, šildant arba atsiurbiant, esant sumažintam slėgiui. Pridėjus paviršiaus aktyvių medžiagų ar dispergentų tokius miltelių pavidalo mišinius galima padaryti lengvai sudrėkinamais vandeniu, taip kad iš jų lengva gauti vandenyje suspensijas, naudojamas, pavyzdižiui, kaip purškimo priemones.

Išradime pasiūlyti veikliųjų medžiagų mišiniai gali būti sumaišyti taip pat su paviršiaus aktyviomis medžiagomis ir kietais užpildais, kad gautų drėkstančius miltelius, disperguojančius vandenyje, arba jie gali maišytis su kietu granuliuotu užpildu, kad gautų granuliuoto pavidalo produktą.

Jei reikia, pasiūlyti išradime veikliųjų medžiagų mišiniai gali ištirpti nesimaišančiame su vandeniu tirpiklyje, pavyzdžiui, alicikliniame ketone, turinčiame ištirpusį emulsiklį tam, kad tirpalas ·., jeigu jį pridėtum į vandenį turėtų gebą be siemulguoti. .

Iš kitos pusės, veikliųjų medžiagų kombinacija gali maišytis su emulsikliu, ir po to mišinį galima skiesti vandeniu iki norimos koncentracijos. Be to, veikliųjų medžiagų mišiniai gali tirpti tirpiklyje ir po to maišytis su emulsikliu. Tokį mišinį taip pat galima skiesti vandeniu iki norimos koncentracijos. Tokiu būdu, gaunami emulguojami koncentratai arba paruoštos naudojimui emulsijos.

Išradime pasiūlytos priemonės gali būti panaudojamos praktikoje įprastais būdais, naudojamais augalų apsaugos arba žemės ūkio technologijose. Išradime pasiūlytas būdas kovai su kenksmin gaiš grybais skiriasi tuo, kad saugomas pasėlių sklypas arba sau goma sėklinė medžiaga, pavyzdžiui, patys augalai, jų dalys arba sėklos, apdorojami išradime pasiūlytų veikliųjų medžiagų kombinacijos arba išradime pasiūlytos priemonės veikliu kiekiu.

Jei reikia, grybų paveikta arba sužalota vieta apdorojama bet kokia seka arba tuo pačiu metu veikliąją medžiaga I, jos druska, arba kompleksu ir veikliąją medžiaga II, jos druska arba kompleksu ir/arba veikliąją medžiaga III arba jos druska.

Mišinių pavyzdžiai.

Pavyzdys: Emulguojamas koncentratas ( EC)

Penpropimorf’as 375 g/l

RH-7592

0 g/1

N-metilpirolidonas (pagalbinis tirpiklis) 100 g/1

Nonilfenol-polietoksilatas (rajoninis emulsiklis) 50 g/1 Kalcio dodecilbenzolsulfonata s (anijoninis emulsiklis) 25 g/1

Alkilbenzolų mišinys (tirpiklis) iki 1000 ml.

Tokio tipo koncentratą galima praskiesti vandeniui gavimui tirpalų, skirtų lapų, dirvos arba kitų augalų dalių apdorojimui.

Pavyzdys: Emulguojamas koncentratas (EG)

Fenpropidin’a s

240 g/1 4 0 g/1

RH-7592

Fenpropimorf’a s Fenpropidin’a s RH-7592

Visi komponentai ištirpsta sumaišius, be to, nestiprus šildymas pagreitina tirpimo procesą.

Pavyzdys: Emulguojamas koncentratas (EG) g/1 5 0 g/1 5 0 g/1

N-metilpirolidonas (pagalbinis tirpiklis) 50 g/1 Nonilfenolpolietoksilatas (nejoninis emulsiklis) 50 g/1 Kalcio dodecilbenzolsulfonatas (anijoninis emulsiklis) 25 g/1 Alkilnaftalinų mišinys (tirpiklis) iki 1000 ml.

Visi komponentai tirpsta maišant, be to, nestiprus pašildy mas pagreitina tirpimo procesą.

Tirpalai, gauti pagal 1-3 pavyzdžius, emulguoja vandenyje,, ir tokiu būdu gauna paruoštus naudojimui tirpalus, turinčius norimo laipsnio praskiedimą, skirtus purškimui. Tokie tirpalai nau dojami augalų arba jų dalių (sėklos, auginiai, gumbai ir t.t.) apsaugai nuo grybų pakenkimo.

Pavyzdys Fenpropimorf’as

Drėkstantis milteliai (WP) 25%

RH-7592 25%

Silicio rūgšties Hidratas (silicio užpildas) 25%

Nonilfenolpolietoksilatas (drėkiklis) 4%

Natrio polikarboksilata s (dispergentas ) 4%

Kalcio karbonatas (inertinė medžiaga, užpildas) 17%.

Šių drėkstančių miltelių gavimui pirmojoje proceso stadijo je sumaišomas fenpropidin’as ir nonilfenolpolietoksilatas, ir mišinys išdulkinamas miltelių maišytuve ant ten esančios silicio

- 13 Po to pridedama kita komponentė ir kruopščiai sumalama, pavyzdžiui; smūgio diskiniu malūnu.

Gauti drėkstantys milteliai, maišant su vandeniu, sudaro norimo praskiedimo laipsnio smulkiadispersinę suspensiją, kuri g Ii būti paruoštu naudojimui tirpalu, pavyzdžiui, sėklinės medžią gos, skirtos augalų dauginimui, pavyzdžiui, augalų gumbų, šaknų, sodinukų lapijos, apdorojimui ir sėklų beicavimui.

Pavyzdys: Drėkstantys milteliai (WP)

Fenpropimorf’as 15%

Penpropidin’as 25%

RH-7592

10%

Natrio ligninsulfonatas 5%

Natrio diizobutilnaftalinsulfonata s 6%

Oktilfenolpolietileno eteris (7-8 molių etileno oksido) 2%

labai dispersiška	silicio rūgštis 10%
Kaolinas 27%.
6 Pavyzdys:	Drėkstantys milteliai (WP)
Fenpropimorf ’ a s	5 0%
Fenpropidin’as	20%
RH-7592	5%

Natrio laurilsulfatas 5%

Natrio diizobutilnaftalinsulfonatas 10%

Labai dispersiška silicio rūgštis 10%.

ir 6 pavyzdžiuose veikliosios medžiagos gerai sumaišomos su priedais ir kruopščiai sumalamos tinkamu malūnu. Gaunami drėkstantys milteliai, kuriuos galima praskiesti vandeniu bet ko kios norimos koncentracijos suspensijos gavimui.

7 Pavyzdys:	Dulkių pavidalo	priemonė
Penpropimor f’a s	6%
BH-7592	2%
Kaolinas	87%
labai dispersišką	silicio rūgštis	5%.

Paruošta naudojimui dulkių pavidalo priemonė gaunama sumaišius veikliąją medžiagą su užpildu ir sumalus tinkamu malūnu.

Biologinių bandymų pavyzdžiai.

B-l. Grybienos Helminthosporium repentc - tritici augimo bandymas a) metodas:

Grybų kamienas auginamas 7 dienas 18 °C temperatūroje, esant dirbtinam saulės šviesos apšvietimui, 16 vai į parą, bulvių-dekstrozės-agaro (PDA) terpėje, turinčioje vieną iš dviejų arba abi veikliąsias medžiagas arba agare, neturinčiame veikliosios medžiagos (kontrolinis variantas). Dėl šių priežąsčių kiekviena iš veikliųjų medžiagų I ir II tirpinama gryname etanolyje , ir tirpalai sumaišomi norimais kiekybiniais santykiais ir praskiedžiami. Po to tam tikras mišinio kiekis pridedamas 50 °G temperatūroje į skystą PDA terpę, ir kruopščiai išmaišoma. Gaunama agaro terpė, turinti veikliųjų medžiagų koncentraciją - 3, 1, 0,3, 0,1, 0,03 ir 0,01 mg/1. Etanolio koncentracija terpėje visuomet yra 0,1%.

Po to skysta mitybinė terpė supilama į Petri lėkštutes (^9 cm) ir infekuojama, įdėjus į lėkštutės centrą agaro cilindriuką ( <f> 5 mm),.išpjautą iš 7 dienų amžiaus grybų kultūros. Infekuotos lėkštutės inkubuojamos 5 dienas 18 °C temperatūroje klimatinėje kameroje, tamsoje. Kiekvieną bandymą kartoja 3-4 kartus.

- 15 b) įvertinimas:

Po inkubacinio periodo matuojamas grybų kolonijos diametras. Remiantis Abbott’u fungicidinis poveikis vertinamas Probit reikšmėmis (C.I. Bliss, 1935) , ir jas įstato į lygtį dozė - poveikis fungicidines medžiagos koncentracijos logaritmo atžvilgiu. Probit - log pagalba kreivė dozė / poveikis transformuojama į tiesę (D.Z. Pinney 1971 , Probit analysis, 3rd ed., Cambridge University Press). Tiesinė regresija ir ED - 50 (efektyvus dozavimas) nustatomi iš šios tiesės.

c) Sinergetinių faktorių ( SP) išskaičiavimas fungicidinių medžiagų mišinyje

Teorinis mišinio poveikis (ED^) gali būti išskaičiuojamas panaudojant Wadley formulę, jei žinomos atskirų mišinio komponenčių ED-reikšmės:

a -f- b

ED - 50_(t) = a b

--+ ED - 5 0a ED - 5 0b a, b = fungicidinių medžiagų santykis mišinyje.

Santykis tarp teoriškai išskaičiuoto poveikio (ED^.) ir fak^x C.I. Bliss, Ann. Appl. Biol., 22, 134 - 167 (1935) ^Χ5ίρ.Μ. Wadley (1945 ), The evidence reųuired to show synergistic action of insecticides and a short cut in analysis, ET-223, U.S. Department of Agriculture, Θ pp.

p.M. Wadley (1967 ), Experimental Statistics in Entomology, Washington, U.S.A. Graudual school Press V.S.D.A.

tiškai stebimo raižinio poveikio (ED ) duoda sinergetinį faktorių S (SF) :

ED - 50_(t)

SF = ED - 50 z x (s J

SF > 1,2. sinergetinė sąveika

0,5 ž SF < 1,2 adityvinė sąveika

SF > 0,5 antagonistinė sąveika.

Pagal U. Gisi ir kt. (1987) ir J. Levy ir kt. (1986) duomenis SF-reikšraės didesnės negu 1,0 jau rodo sinergetinę sąveiką*. Tam tikro mišinio sinergetinio faktoriaus ribos nustatomos pagal stebimų ED - reikšmių standartinius nukrypimus. SF - reikšmės didesnės negu 1,2 duoda statistiškai charakteringą sinergizmą.

d) Bandymų su veikliosiomis medžiagomis I ir IX rezultatai

Atskirų komponenčių ir mišinio aktyvumai (ED - 50) 1 lentelė

Bandymas Nr.	1	2	3
Veiklioji
medžiaga
I	2,7	3,5	2, 2
II	2,3	1,7	0,9
I;II =1:1	1,6	1,5	0, 6
SF - reikšmių	1,6	1,5	2,1
ED - 50
^KU. Gisi, H. Binder, E.	Rimbąch	(1985),	Synergistics interactions

of fungicides with different modas of actions,—Trans.Br. mycol. Soc.j 85(2), 299 - 306.

J. Levy et ai. (1986). The joint action of fungicides in mixture comparison of two methods of synergy calculation, - Bulletih 0EPP, !6, 651 - 657 (1986)^į

e) Bandymų su veikliosiomis medžiagomis I ir III rezultatai. Atskirų komponenčių ir mišinio aktyvumai (ED - 50) lentelė

Bandymas Nr.	1	2	3	4
Veiklioji
medžiaga
I	2,7	3,5	2,9	2,2
III	2,5	1,8	1,4	2,2
I:111=1:1	1,9	1,7	0,9	0,7
SF reikšm ių
ED - 50	1,4	1,4	2,1	3,1

f) Komentaras:

ir 2 lentelių duomenys rodo, kad kiekviename iš trijų ar keturių nepriklausomai vykusių bandymų tiek mišinio iš veikliųjų medžiagų I ir II, tiek ir mišinio iš veikliųjų medžiagų I ir III fungicidinis poveikis žymiai padidėja, tai yra stebimas sinergetiškai padidėjęs poveikis.

Matome, kad šio poveikio rezultatai atsikartoja bet kuriuo laiku.

Panašūs rezultatai gaunami taip pat ir naudojant Alteruaria brassical, Helminthosporium oryzal, Phizoctonia solani ir Fusarium culmorum.

Claims

IŠRADIMO APIBRĖŽTIS

1. Fungicidinė priemonė, mažiausiai, dviejų komponenčių ir jei reikia, tikslinių priedų pagrindu, besiskirianti tuo, kad viena veiklioji komponentė yra 4-(4-chlorfenil)-2-fenil -2/(lH-l,2,4-triazol-l-il)-metil/ -butilnitrilas, turintis formulę I arba viena iš jo druskų, gautų prijungus rūgštį, arba metalų kom pleksai, ir kad

b) kita veiklioji komponente yra fenpropimorf’a s - cis4-/3-(4-tret. butilfenil)-2-metilpropil/-2,6-dimetilmorfolinas, turintis formulę II,

II arba jo druska, gauta prijungus rūgštį, ir/arba fenpropidin’as 1-/3-(4-tret. butilfenil)—2-metilpropil/-piperidinas, turintis formulę III,

III arba jo druską, gauta prijungus rūgštis.

2. Priemonė pagal 1 punktą, besi s k i r i a n t i tuo, kad veikliųjų 'komponenčių svorių santyki s yra a) : b) = nuo 5 : 1 iki 1 : 20. 3. Priemonė pagal 1 punktą, besi s k i r i a n t i tuo, kad veikliųjų komponenčių svorių : santykis yra a) : b) = nuo 2 : ' 1 iki 1 : 10. 4. Priemonė pagal 1 punktą, besi s k i ι- i a n t i tuo, kad veikliųjų komponenčių svorių santyki: έ yra a ) : b) = nuo 1 : 1 iki 1:4. 5. Priemonė pagal 1 punktą, besi s k i r i a n t i tuo,

kad veiklioji komponentė b) yra veikliųjų komponenčių II ir III mišinys.

6. Priemonė pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad veiklioji komponentė b) yra veiklioji medžiaga II.
7. Priemonė pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad veiklioji komponentė b) yra veiklioji medžiaga III.
8. Veikliųjų medžiagų kombinacijų pagal 1 punktą panaudojimas kovai su grybais ir apsaugai nuo grybų pakenkimo.
9. Būdas kovai su grybais, be siskiriantis tuo, kad vieta, pakenkta arba apgadinta grybų, apdorojama fungicidine priemone pagal 1-7 punktus veikliųjų medžiagų mišiniu 75 - 1000 g į 1 ha.
10. Būdas pagal 9 punktą, be siskiriantis tuo, kad sėklinė augalinė medžiaga apdorojama fungicidine priemone pagal 1-7 punktus , turinčia nuo 0,01 iki 1,0 g veikliųjų medžiagų mišinio vienam kg sėklų.