LT5988B - Aktyvuotos-potencijuotos formos antikūno poveikio padidinimo būdas - Google Patents

Abstract

Šiame išradime yra pateikiamas antikūno prieš endogeninę biologinę molekulę aktyvuotos-potencijuotos formos poveikio padidinimo būdas, sumaišant minėtą endogeninę biologinę molekulę su antikūno prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuota-potencijuota forma. Šiame išradime taip pat pateikiama farmacinė kompozicija, apimanti a) antikūno prieš endogeninę-biologinę molekulę aktyvuotą-potencijuotą formą ir b) antikūno prieš NO-sintazę aktyvuotą-potencijuotą formą.

Description

1

LT 5988 B Šis išradimas yra susijęs su aktyvuotos-potencijuotos antikūno formos poveikio sustiprinimo būdu ir farmacine kompozicija, į kurią įeina aktyvuota-potencijuota antikūno prieš endogeninę biologinę molekulę ir aktyvuota-potencijuota antikūno prieš endotelinę NO-sintazę forma.

IŠRADIMO LYGIS

Azoto oksidas (NO) yra dujinė molekulė, kuri, kaip buvo parodyta, veikia perduodant signalą įvairiuose biologiniuose procesuose. Endotelinis NO yra pagrindinė vaskuliarinį tonusą reguliuojanti molekulė, ir jos ryšys su kraujagyslių ligomis yra pripažintas pakankamai seniai. NO inhibuoja daugelį procesų, kurie yra žinomi kaip turintys ryšį su aterosklerozinės plokštelės susidarymu, įskaitant monocitų adheziją, trombocitų agregaciją ir vaskuliarinių lygiųjų raumenų ląstelių proliferaciją. Kitas svarbus endotelinio NO vaidmuo yra vaskuliarinės sienelės apsauga nuo oksidacinio streso, kurį sukelia jo paties metaboliniai produktai ir lipidų bei lipoproteinų oksidacijos produktai. Endotelio funkcijos sutrikimas atsiranda labai ankstyvose aterosklerozės stadijose. Todėl galimas daiktas, kad lokalinio NO prieinamumo stoka yra galutinė bendra priežastis, dėl kurios greitėja žmonių aterogenezė. Buvo parodyta, kad apart jo vaidmens vaskuliariname endotelyje, NO prieinamumas moduliuoja lipoproteinų metabolizmą. Buvo paskelbta apie neigiamą koreliaciją tarp NO metabolinių produktų koncentracijos plazmoje ir bendrojo ir mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio kiekio plazmoje, tuo tarpu kai didelio tankio lipoproteinai (DTL) gerina hipercholesteroleminų subjektų vaskuliarinę funkciją. NO netekimas turi ryškų poveikį šios ligos atsiradimui. Cukrinis diabetas yra susijęs su padidintais sergamumo ir mirtingumo rodikliais pirmiausia dėl pagreitinto aterosklerozės išsivystymo. Be to, yra parodyta, kad diabetikų plaučių funkcijos yra pablogėję. Buvo pateiktas teiginys, kad rezistentiškumas insulinui sukelia kvėpavimo takų uždegimą. Habib et ai., Nitric Oxide Measurement From Blood To Lungs, Is There A Link? Pak J Physiol 2007; 3(1).

Azoto oksidą sintezuoja endotelis iš L-arginino veikiant azoto oksido sintazei (NO sintazei). Atsiranda įvairių izoformų NO sintazė, įskaitant konstitutyvinę formą (cNOS) ir indukuotą formą (iNOS). Konstitutyvinę forma yra normaliose endotelinšse 2

LT 5988 B ląstelėse, neuronuose ir kai kuriuose kituose audiniuose.

Ypatingai praskiestos formos (arba ultra-mažos formos) antikūnų, potencijuotų panaudojant homeopatinę technologiją, (aktyvuota potencijuota forma) terapinį poveikį atrado Dr. Oleg I. Epshtein. JAV patente Nr. 7700096 aprašoma homeopatiškai potencijuota antikūnų forma prieš endotelinę NO-sintazę. Homeopatiškai potencijuota antikūnų forma prieš endotelinę NO-sintazę prekiauja Rusijos Federacija ir kitos šalys; jos prekinis ženklas yra Impaza®.

Taigi išlieka pastovus poreikis surasti būdą aktyvuotos-potencijuotos antikūno formos poveikiui sustiprinti. IŠRADIMO ESMĖ

Pagal vieną aspektą, šiame išradime pateikiamas aktyvuotos-potencijuotos formos antikūno prieš endogeninę biologinę molekulę poveikio sustiprinimo būdas, apimantis minėtos endogeninės biologinės molekulės sumaišymą su aktyvuotos-potencijuotos formos antikūnu prieš endotelinę NO-sintazę. Geriau, kai išradimo metodas pagal šį aspektą apima minėto derinio skyrimą pacientui, kuriam reikalingas gydymas minėta aktyvuota-potencijuota antikūno forma.

Viename variante minėtos aktyvuotos-potencijuotos formos antikūnas prieš endogeninę biologinę molekulę yra antikūnas prieš S-100 baltymą. Kitame variante minėtos aktyvuotos-potencijuotos formos antikūnas prieš endogeninę biologinę molekulę yra antikūnas prieš prostatos specifinį antigeną. Kitame variante minėtos aktyvuotos-potencijuotos formos antikūnas prieš endogeninę biologinę molekulę yra antikūnas prieš insulino receptorių. Dar kitame variante minėtos aktyvuotos-potencijuotos formos antikūnas prieš endogeninę biologinę molekulę yra antikūnas prieš angiotenzino receptorių II.

Pagal kitą aspektą, šiame išradime pateikiama farmacinė kompozicija, apimanti a) aktyvuotos-potencijuotos formos antikūną prieš endogeninę biologinę molekulę ir b) aktyvuotos-potencijuotos formos antikūną prieš NO-sintazę. Geriau, kai farmacinė kompozicija yra farmaciškai priimtinas kietas nešiklis. Geriau, kai antikūno prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuota-potencijuota forma yra mišinys iš 3

LT 5988 B C12, C30 ir C-200 homeopatinių praskiedimų, kuriais impregnuotas šis kietas nešiklis. Aktyvuotos-potencijuotos formos antikūnas prieš endogeninę biologinę molekulę gali būti monokloninis, polikloninis arba natūralus antikūnas. Geriau, kai antikūnas prieš žmogaus insulino receptorių yra polikloninis antikūnas.

Turima omenyje, kad ši farmacinė kompozicija apima antikūno prieš endogeninę biologinę molekulę aktyvuotą-potencijuotą formą, pagamintą panaudojant seką vieno po kito einančių 100-kartinių praskiedimų, susietų su kiekvieno praskiedimo supurtymu. Taip pat turima omenyje, kad antikūnas prieš endotelinę NO-sintazę yra monokloninis, polikloninis arba natūralus antikūnas. Ypatingai pageidautina, kad antikūnas prieš endotelinę NO-sintazę būtų polikloninis antikūnas. Turima omenyje, kad antikūno prieš endtelinę NO-sintazę aktyvuota-potencijuota forma yra pagaminam panaudojant seką vieno po kito einančių 100-kartinių praskiedimų, susietų su kiekvieno praskedimo supurtymu.

TRUMPAS BRĖŽINIŲ FIGŪRŲ APRAŠYMAS

Fig. 1 iliustruoja tirtųjų preparatų poveikį į žiurkių, turinčių streptozotocinu sukeltą cukrinį diabetą, gliukozės kiekį kraujo plazmoje.

Fig. 2 iliustruoja tirtųjų preparatų poveikį 14-tą dieną po injekcijos į ploto po koncentracijos priklausomybės nuo laiko kreive (AUC) gliukozės tolerancijos tyrime su žiurkėmis, turinčiomis streptozotocinu sukeltą cukrinį diabetą.

Fig. 3 iliustruoja tirtųjų preparatų poveikį į žiurkių, turinčių spontaninį nuo insulino nepriklausomą cukrinį diabetą, gliukozės kiekį kraujo plazmoje.

Fig. 4 iliustruoja tirtųjų preparatų poveikį 28-tą dieną po injekcijos į ploto po koncentracijos priklausomybės nuo laiko kreive (AUC) gliukozės tolerancijos tyrime su žiurkėmis, turinčiomis spontaninį nuo insulino nepriklausomą cukrinį diabetą.

IŠSAMUS IŠRADIMO APRAŠYMAS Šis išradimas yra apibūdintas remiantis aprašymo gale pridėta 4

LT 5988 B apibrėžtimi. Dėl šios apibrėžties toliau einančiame terminų aprašyme pateikiami su ja susiję apibrėžimai. Čia naudojamas terminas „antikūnas“ reiškia imunoglobuliną, kuris specifiškai jungiasi prie tam tikros erdvinės ir polinės organizacijos kita molekule (ir todėl apibrėžiamas kaip komplementarus su ja). Apibrėžties punktuose išvardinti antikūnai gali apimti visą imunoglobuliną arba jo fragmentus, gali būti natūralūs, polikloniniai arba monokloniniai ir gali apimti įvairias klases ir izotipus, tokius kaip IgA, IgD, IgE, lgG1, lgG2a, lgG2b, ir lgG3, IgM ir t.t. Jų fragmentai gali apimti Fab, Fv ir F(ab‘)2, Fab‘ ir panašius. Singuliarinis „antikūnas“ apima pliuralinius „antikūnus“.

Terminas „aktyvuota-potencijuota forma“ arba atitinkamai „potencijuota forma“ čia minimų antikūnų atžvilgiu yra naudojamas bet kokio pradinio antikūnų tirpalo homeopatinės potenciacijos produktui pažymėti. „Homeopatinė potenciacija“ reiškia homeopatinių metodų panaudojimą homeopatinei potencijai suteikti pradinio tam tikros medžiagos tirpalo atžvilgiu. Nors ir nėra tuo apribota, „homeopatinė potenciacija“ gali apimti, pavyzdžiui, pakartotinus vienas po kito einančius skiedimus, susietus su išoriniu apdorojimu, ypatingai vertikaliu (mechaniniu) purtymu. Kitaip tariant, pradinis antikūno tirpalas yra daug kartų skiedžiamas ir kiekvienas gautas tirpalas daug kartų vertikaliai purtomas pagal homeopatinę technologiją. Tinkamiausia pradinio antikūno tirpalo koncentracija tirpiklyje (geriau vandenyje arba vandens-etilo alkoholio mišinyje) yra nuo maždaug 0,5 iki maždaug 5,0 mg/ml. Tinkamiausia kiekvieno komponento, t.y. antikūno tirpalo, pagaminimo metodika yra pirminio matricinio antikūnų tirpalo (motininės tinktūros) mišinio trijų antikūno vandeninių arba vandeninių-alkoholinių praskiedimų, praskiestų atitinkamai 10012, 10030 ir 1002°° kartų, kas yra ekvivalentiška 100-kartiniams homeopatiniams praskiedimams (C12, C30 ir C200), panaudojimas arba pirminio matricinio antikūnų tirpalo trijų antikūno vandeninių arba vandeninių-alkoholinių praskiedimų, praskiestų atitinkamai 10012,10030 ir 1005° kartų, kas yra ekvivalentiška 100-kartiniams homeopatiniams praskiedimams (C12, C30 ir C50), panaudojimas. Homeopatinės potenciacijos pavyzdžiai yra aprašyti JAV patentuose Nr. 7572441 ir 7582294, kurie yra įtraukti čia kaip literatūros šaltiniai ir aukščiau minėtam tikslui. Kadangi terminas „aktyvuota-potencijuota forma“ yra naudojamas apibrėžtyje, pavyzdžiuose yra naudojamas terminas „ultra-mažos dozės“. Terminas „ultra-mažos dozės“ tapo terminu, kuris buvo sukurtas šioje mokslo srityje, atsiradusioje tiriant ir 5

LT 5988 B naudojant homeopatiškai praskiestą ir potecijuotą medžiagos formą. Terminas „ultra-maža dozė“ arba „ultra-mažos dozės“ yra pilnai palaikantis ir visų pirma yra sinonimiškas apibrėžtyje naudojamam terminui „aktyvuota-potencijuota“ forma.

Kitaip tariant, antikūnas yra „aktyvuotos-potencijuotos“ arba „potencijuotos“ formos, kada yra trys faktoriai. Pirma, „aktyvuota-potencijuota“ antikūno forma yra homeopatinėje srityje gerai žinomo gamybos proceso produktas. Antra, „aktyvuota-potencijuota“ antikūno forma turi turėti biologinį aktyvumą, nustatomą visų pripažintais moderniosios farmakologijos metodais. Ir trečia, „aktyvuotos-potencijuotos“ antikūno formos turimas biologinis aktyvumas negali būti paaiškintas homeopatinio proceso galutinio produkto antikūno molekuline forma.

Pavyzdžiui, antikūnų aktyvuota-potencijuota forma gali būti paruošta paveikiant pradinę išskirto antikūno molekulinę formą daugeliu vienas po kito einančių praskiedimų, susietų su išoriniu poveikiu, tokiu kaip mechaninis purtymas. Išorinis poveikis koncentacijos mažinimo eigoje taip pat gali būti vykdomas, pavyzdžiui, veikiant ultragarsiniu, elektromagetiniu arba kitais fizikiniais faktoriais. V. Schvvabe "Homeopathic medicines”, M., 1967, JAV patentuose Nr. 7229648 ir 4311897, kurie yra pridedami kaip literatūros šaltiniai ir minėtiems tikslams, yra aprašytu tokie būdai, kurie yra visų pripažiti homeopatinės potenciacijos metodais homeopatijos srityje. Ši metodika duoda galimybę gauti vienodą pradinės molekulinės formos antikūno molekulių koncentracijos mažėjimą. Ši procedūra kartojama tol, kol pasiekiamas norimas homeopatinis pajėgumas. Individualiam antikūnui reikiamas homeopatinis pajėgumas gali būti nustatytas atliekant tarpinių praskiedimų biologinį testavimą pagal norimą farmakologinį modelį. Nors tai ir neapriboja, „homeopatinė potenciacija“ gali apimti, pavyzdžiui, pakartotinius vienas po kito einančius skiedimus, susietus su išoriniu poveikiu, ypatingai vertikaliu (mechaniniu) purtymu. Kitaip tariant, pradinis antikūno tirpalas yra skiedžiamas daug vienas po kito einančių kartų ir kievienas gautas tirpalas daug kartų vertikalai purtomas pagal homeopatinę technologiją. Tinkamiausia pradinio antikūno tirpalo koncentracija tirpiklyje (geriau vandenyje arba vandens-etilo alkoholio mišinyje) yra nuo maždaug 0,5 iki maždaug 5,0 mg/ml. Tinkamaiusia kiekvieno komponento t.y. antikūno tirpalo, pagaminimo metodika yra panaudojimas mišinio trijų antikūno vandeninių arba vandeninių-alkohoiinių praskiedimų pirminio matricinio antikūnų tirpalo (motininės tinktūros), praskiestų atitinkamai 10012, 10030 ir 100200 Kartų, kas yra ekvivalentiška 100-kartiniams 6

LT 5988 B homeopatiniams praskiedimams C12, C30 ir C200 arba panaudojimas mišinio trijų antikūno vandeninių arba vandeninių-alkoholinių praskiedimų pirminio matricinio antikūnų tirpalo (motininės tintūros), praskiestų atitinkamai 10012,10030 ir 10050 kartų, kas yra ekvivalentiška 100-kartiniams homeopatiniams praskiedimams C12, C30 ir C50. Pavyzdžiai, kaip gauti norimą pajėgumą, yra pateikti, pavyzdžiui, JAV patentuose Nr. 7229646 ir 4311897, kurie yra įtraukti čia kaip literatūros šaltiniai ir aukščiau minėtam tikslui. Metodika, tinkama čia aprašytai „aktyvuotai-potencijuotai“ antikūnų formai gauti, smulkiai aprašoma toliau.

Požiūris į žmonių homeopatinį gydymą yra gana kontroversiškas. Nepaisant to, kad šis išradimas susijęs su priimtomis homeopatinėmis metodikomis „aktyvuotai-potencijuotai“ antikūnų formai gauti, jis nesiremia vien tik žmonių homeopatija aktyvumo požiūriu. Šios paraiškos išradėjai netikėtai atrado ir, naudodami priimtus farmakologinius modelius, pakankamai aiškiai pademonstravo, kad tirpiklis, galiausiai gautas iš vienas po kito einančių antikūno pradinės molekulinės formos praskiedimų, turi apibrėžtą aktyvumą, nesusijusį su buvimu šio antikūno molekulinės formos pėdsakų tiksliniame praskiedime. Čia yra pateiktas „aktyvuotos-potencijuotos“ formos antikūno biologinis aktyvumas naudojant visų pripažintus farmakologinius aktyvumo modelius tiek irt vitro eksperimentuose, tiek ir in vivo tyrimuose su tinkamais gyvūnų modeliais. Žemiau aprašyti eksperimentai pateikia biologinio aktyvumo įrodymus šiuose modeliuose. Žmonių klinikiniai tyrimai taip pat rodo, kad aktyvumas, pastebėtas bandymuose su gyvūnais, gali būti gerai pritaikomas žmonių terapijoje. Tyrimai su žmonėmis taip pat rodo, kad čia aprašytos „aktyvuotos-potencijuotos“ formos gali būti tinkamos tam tikrų žmonių ligų arba sutrikimų, kurie medicinos moksle yra visuotinai priimti kaip patologinės būklės, gydymui.

Be to, apibrėžties antikūno „aktyvuota-potencijuota forma“ apima tik tirpalus arba kietus preparatus, kurių biologinio aktyvumo negalima paaiškinti molekulinės formos antikūno, likusio iš pradinio, startinio tirpalo, biologiniu aktyvumu. Kitaip tariant, nors ir galima manyti, kad antikūno „aktyvuotoje-potencijuotoje“ formoje gali būti pradinės molekulinės formos antikūno pėdsakai, šios srities specialistai su tam tikru patikimumo laipsniu negalėtų priskirti stebimo biologinio aktyvumo priimtuose farmakologiniuose modeliuose likusio antikūno molekulinei formai dėl ypatingai mažų šio antikūno molekulinės formos koncentracijų, likusių po vienas po kito einančių praskiedimų. Nors išradimas ir nėra apribotas kokios nors konkrečios teorijos, šio 7

LT 5988 B išradimo „aktyvuotos-potencijuotos“ formos antikūnų biologinis aktyvumas nėra priskirtinas antikūno pradinei molekulinei formai. Geriau, kai „aktyvuotos-potencijuotos“ formos antikūnas yra skystoje arba kietoje formoje, kurioje molekulinės formos antikūno koncentracija yra žemiau visuotinai priimtų analitinių metodų, tokių kaip kapiliarinė elektroforezė arba didelio efektyvumo skysčių chromatografija, detektavimo ribos. Ypatingai gerai, kai „aktyvuotos-potencijuotos“ formos antikūnas yra skystoje arba kietoje formoje, kurioje molekulinės formos antikūno koncentracija yra mažesnė už Avogadro skaičių. Terapinių medžiagų molekulinių formų farmakologijoje įprasta konstruoti dozės-atsako kreivę, kurioje braižoma farmakologinio atsako priklausomybė nuo subjektui skiriamos arba testuojamos in vitro veikliosios medžiagos koncentracijos. Mažiausias vaisto kiekis, kuris duoda kokį nors detektuojamą atsaką, yra žinomas kaip slenkstinė dozė. Ypatingai svarstytina ir pageidautina, kad „aktyvuotos-potencijuotos“ formos antikūnai, turėtų molekulinės formos antikūno Geigu aplamai jo turi) koncentraciją, mažesnę už molekulinės formos antikūno slenkstinę dozę duotam biologiniam modeliui.

Derinio farmacinė kompozicija pagal šį išradimo aspektą gali būti skystos formos arba kietos formos. Visos farmacinėje kompozicijoje esančios antikūnų aktyvuotos-potencijuotos formos yra pagamintos iš pradinės molekulinės antikūno formos, panaudojant homeopatijos srityje priimtus būdus. Pradiniai antikūnai gali būti monokloniniai arba polikloniniai antikūnai, gauti žinomais būdais, pavyzdžiui tokiais, kaip aprašyti imunotechnikoje. G. Frimel, M., “Meditsyna”, 1987, p. 9-33; “Hum. Antibodies. Monoclonal and recombinant antibodies, 30 years after” by Laffly E., Sodoyer R. - 2005 - Vol. 14. - N 1-2. P.33-55; abu jie pridedami kaip literatūros šaltiniai.

Monokloniniai antikūnai gali būti gaunami, pvz., panaudojant hibridomų technologiją. Pradinė proceso stadija apima imunizaciją, paremtą principais, jau ištobulintais gaminant polikloninius antiserumų preparatus. Kitos darbo stadijos apima hibridinių ląstelių, generuojančių identiško specifiškumo antikūnų klonus, paruošimą. Jų išskirstymas atliekamas naudojant tuos pačius metodus, kaip ir polikloninio antiserumo gavimo atveju.

Polikloniniai antikūnai gali būti gaunami panaudojant aktyviąją gyvūnų imunizaciją. Šiam tikslui, pavyzdžiui, tinkami gyvūnai (pvz. triušiai) gauna eilę atitinkamo antigeno, pavyzdžiui NO sintazės, injekcijų. Gyvūno imuninė sistema 8

LT 5988 B generuoja atitinkamus antikūnus, kurie išskiriami iš gyvūnų žinomu būdu. Ši metodika duoda galimybę gauti monospecifiniu antikūnu praturtintą serumą.

Jeigu norima, antikūnų turintis serumas gali būti gryninamas, pavyzdžiui, naudojant giminingumo chromatografiją, frakcionavimą nusodinant druska arba jonų mainų chromatografiją. Gautas išgrynintas antikūnu praturtintas serumas gali būti naudojamas kaip pradinė medžiaga antikūnų aktyvuotai-potencijuotai formai gauti. Tinkamiausia gauto pradinio antikūno tirpalo koncentracija tirpiklyje (geriau vandenyje arba vandens-etilo alkoholio mišinyje) yra nuo maždaug 0,5 iki maždaug 5,0 mg/ml.

Tinkamiausia kiekvieno šio išradimo derinio vaisto komponento pagaminimo metodika yra panaudojimas mišinio trijų antikūno vandeninių arba vandeninių-alkoholinių praskiedimų pirminio matricinio antikūnų tirpalo, praskiesto atitinkamai 10012, 10030 ir 10050 kartų, kas yra ekvivalentiška 100-kartiniams homeopatiniams praskiedimams C12, C30 ir C50 arba praskiesto 10012, 10030 ir 100200 kartų, kas yra ekvivalentiška 100-kartiniams homeopatiniams praskiedimams C12, C30 ir C200. Norint pagaminti šio išradimo derinio kietą dozuotą vienetinę formą, nešiklio masė yra veikiama norimu praskiedimu, gautu homeopatinio proceso metu. Norint pagaminti šio išradimo derinio kietą dozuotą formą, nešiklio masė impregnuojama kiekvienu praskiedimu. Norimo derinio dozuotai formai paruošti tinka abi impregnavimo tvarkos.

Tinkamiausiame išradimo įgyvendinimo variante pradinė medžiaga aktyvuotai potencijuotai formai, kurią apima šio išradimo derinys, gauti yra polikloninis gyvūne sukeltas antikūnas prieš atitinkamą antigeną, būtent NO sintazę ir endogeninę biologinę molekulę. Norint gauti polikloninių antikūnų prieš NO sintazę aktyvuotą-potencijuotą formą, norimas antigenas gali būti suleidžiamas kaip imunogenas laboratoriniam gyvūnui, geriausia triušiams. Polikloniniai antikūnai prieš NO sintazę gali būti gaunami naudojant visą jaučio NO sintazės molekulę, kurios seka yra tokia: SEQ ID NO: 1

Met Gly Asn Leu Lys Ser Vai Gly Gln Glu Pro Gly Pro Pro Cys 1 5 10 15 9

LT 5988 B

Gly Leu Gly Leu Gly Leu Gly Leu Gly Leu Cys Gly Lys Gln Gly 16 20 25 30 Pro Ala Ser Pro Ala Pro Glu Pro Ser Arg Ala Pro Ala Pro Ala 31 35 40 45 Thr Pro His Ala Pro Asp His Ser Pro Ala Pro Asn Ser Pro Thr 46 50 55 60 Leu Thr Arg Pro Pro Glu Gly Pro Lys Phe Pro Arg Vai Lys Asn 61 65 70 75 Trp Glu Leu GLys er Ile Thr Tyr Asp Thr Leu Cys Ala Gln Ser 76 80 85 90 Gln Gln Asp Gly Pro Cys Thr Pro Arg Cys Cys Leu GLy Ser Leu 91 95 100 105 Vai Leu Pro Arg Lys Leu Gln Thr Arg Pro Ser Pro Gly Pro Pro 106 110 115 120 Pro Ala Glu Gln Leu Leu Ser Gln Ala Arg Asp Phe Ile Asn Gln 121 125 130 135 Tyr Tyr Ser Ser Ile Lys Arg Ser GLys Ser Gln Ala His GluGlu 136 140 145 150 Arg Leu Gln Glu Vai Glu Ala Glu Vai Ala Ser Thr Gly Thr Tyr 151 155 160 165 His Leu Arg Glu Ser Glu Leu Vai Phe Gly Ala Lys Gln Ala Trp 166 170 175 180 Arg Asn Ala Pro Arg Cys Vai Gly Arg Ile Gln Trp Gly Lys Leu 181 185 190 195 Gln Vai Phe Asp Ala Arg Asp Cys Ser Ser Ala Gln Glu Met Phe 196 200 205 210

Thr Tyr lle Cys Asn His Ile Lys Tyr Ala Thr Asu Arg Gly Asn 10 LT 5988 B 211 215 220 225 Leu Arg Ser Ala Ile Thr Vai Phe Pro Gln Arg Ala Pro Gly Arg 226 230 235 240 Gly Asp Phe Arg Ile Trp Asn Ser Gln Leu Vai Arg Tyr Ala Gly 241 245 250 255 Tyr Arg Gln Gln Asp GLy Ser Vai Arg Gly Asp Pro Ala Asn Vai 256 260 265 270 Glu Ile Thr Glu Leu Cys Ile Gln His Gly Trp Thr Pro Gly Asn 271 275 280 285 Gly Arg Phe Asp Vai Leu Pro Leu Leu Leu Gln Ala Pro Asp Glu 286 290 295 300 Ala Pro Glu Leu Phe Vai Leu Pro Pro Glu Leu Vai Leu Glu Vai 301 305 310 315 Pro Leu Glu His Pro Thr Leu Glu Trp Phe Ala Ala Leu Gly Leu 316 320 325 330 Arg Trp Tyr Ala Leu Pro Ala Vai Ser Asn Met Leu Leu Glu Ile 331 335 340 345 Gly Gly Leu Glu Phe Ser Ala Ala Pro Phe Ser Gly Trp Tyr Met 346 350 355 360 Ser Thr Glu Ile Gly Thr Arg Asn Leu Cys Asp Pro His Arg Tyr 361 365 370 375 Asn Ile Leu Glu Asp Vai Ala Vai Cys Met Asp Leu Asp Thr Arg 376 380 385 390 Thr Thr Ser Ser Leu Trp Lys Asp Lys Ala Ala Vai Glu Ile Asn 391 395 400 405 Leu Ala Vai Leu His Ser Phe Gln Leu Ala Lys Vai Thr Ile Vai 406 410 415 420 11

LT 5988 B

Asp His Hls Ala Ala Thr Vai Ser Phe Met Lys His Leu Asp Asn 421 425 430 435 Glu Gln Lys Ala Arg Gly Gly Cys Pro Ala Asp Trp Ala Trp Ile 436 440 445 450 Vai Pro Pro Ile Ser GLy Ser Leu Thr Pro Vai Phe His Gln Glu 451 455 460 465 Met Vai Asn Tyr Ile Leu Ser Pro Ala Phe Arg Tyr Gln Pro Asp 466 470 475 480 Pro Trp Lys GLy Ser Ala Thr Lys Gly Ala Gly Ile Thr Arg Lys 481 485 490 495 Lys Thr Phe Lys Glu Vai Ala Asn Ala Vai Lys Ile Ser Ala Ser 496 500 505 510 Leu Met Gly Thr Leu Met Ala Lys Arg Vai Lys Ala Thr Ile Leu 511 515 510 525 Tyr Ala Ser Glu Thr Gly Arg Ala Gln Ser Tyr Ala Gln Gln Leu 526 530 535 540 Gly Arg Leu Phe Arg Lys Ala Phe Asp Pro Arg Vai Leu Cys Met 541 545 550 555 Asp Glu Tyr Asp Vai Vai Ser Leu Glu His Glu Ala Leu Vai Leu 556 560 565 570 Vai Vai Thr Ser Thr Phe Gly Asn Gly Asp Pro Pro Glu Asn Gly 571 575 580 585 Glu Ser Phe Ala Ala Ala Leu Met Glu Met Ser Gly Pro Tyr Asn 586 590 595 600 Ser Ser Pro Arg Pro Glu Gln His Lys Ser Tyr Lys Ile Arg Phe 601 605 610 615

Asn Ser Vai Ser Cys Ser Asp Pro Leu Vai Ser Ser Trp Arg Arg 12

LT 5988 B 616 620 625 630 Lys Arg Lys Glu Ser Ser Asn Thr Asp Ser Ala Gly Ala Leu Gly 631 635 640 645 Thr Leu Arg Phe Cys Vai Phe Gly Leu Gly Ser Arg Ala Tyr Pro 646 650 655 660 His Phe Cys Ala Phe Ala Arg Ala Vai Asp Thr Arg Leu Glu Glu 661 665 670 675 Leu Gly Gly Glu Arg Leu Leu Gln Leu Gly Gln Gly Asp Glu Leu 676 680 685 690 Cys Gly Gln Glu Glu Ala Phe Arg Gly Trp Ala Lys Ala Ala Phe 691 695 700 705 Gln Ala Ser Cys Glu Thr Phe Cys Vai Gly Glu Glu Ala Lys Ala 706 710 715 720 Ala Ala Gln Asp Ile Phe Ser Pro Lys Arg Ser Trp Lys Arg Gln 721 725 730 735 Arg Tyr Arg Leu Ser Thr Gln Ala Glu Gly Leu Gln Leu Leu Pro 736 740 745 750 Gly Leu Ile His Vai His Arg Arg Lys Met Phe Gln Ala Thr Vai 751 755 760 765 Leu Ser Vai Glu Asn Leu Gln Ser Ser Lys Ser Thr Arg Ala Thr 766 770 775 780 Ile Leu Vai Arg Leu Asp Thr Ala Gly Gln Glu Gly Leu Gln Tyr 781 785 790 795 Gln Pro Gly Asp His Ile Gly Ile Cys Pro Pro Asn Arg Pro Gly 796 800 805 810 Leu Vai Glu Ala Leu Leu Ser Arg Vai Glu Asp Pro Pro Pro Pro 811 815 820 825 13

LT 5988 B

Thr Glu Ser Vai Ala Vai Glu Gln Leu Glu Lys GLys i er Pro Gly 826 830 835 840 Gly Pro Pro Pro Ser Trp Vai Arg Asp Pro Arg Leu Pro Pro Cys 841 845 850 855 Thr Leu Arg Gln Ala Leu Thr Phe Phe Leu Asp Ile Thr Ser Pro 856 860 865 870 Pro Ser Pro Arg Leu Leu Arg Leu Leu Ser Thr Leu Ala Glu Glu 871 875 880 885 Pro Ser Glu Gln Gln Glu Leu Glu Thr Leu Ser Gln Asp Pro Arg 886 890 895 900 Arg Tyr Glu Glu Trp Lys Trp Phe Arg Cys Pro Thr Leu Leu Glu 901 905 910 915 Vai Leu Glu Gln Phe Pro Ser Vai Ala Leu Pro Ala Pro Leu Leu 916 920 925 930 Leu Thr Gln Leu Pro Leu Leu Gln Pro Arg Tyr Tyr Ser Vai Ser 931 935 940 945 Ser Ala Pro Asn Ala Hls Pro Gly Glu Vai His Leu Thr Vai Ala 946 950 955 960 Vai Leu Ala Tyr Arg Thr Gln Asp Gly Leu Gly Pro Leu His Tyr 961 965 970 975 Gly Vai Cys Ser Thr Trp Leu Ser Gln Leu Lys Thr Gly Asp Pro 976 980 985 990 Vai Pro Cys Phe Ile Arg Gly Ala Pro Ser Phe Arg Leu Pro Pro 991 995 1000 1005 Asp Pro Tyr Vai Pro Cys Ile Leu Vai Gly Pro Gly Thr Gly Ile 1006 1010 1015 1020

Ala Pro Phe Arg Gly Phe Trp Gln Glu Arg Leu His Asp Ile Glu 14

LT 5988 B 1021 1025 1030 1035 Ser Lys Gly Leu Gln Pro Ala Pro Met Thr Leu Vai Phe Gly Cys 1036 1040 1045 1050 Arg Cys Ser Gln Leu Asp His Leu Tyr Arg Asp Glu Vai Gln Asp 1051 1055 1060 1065 Ala Gln Glu Arg Gly Vai Phe Gly Arg Vai Leu Thr Ala Phe Ser 1066 1070 1075 1080 Arg Glu Pro Asp Ser Pro Lys Thr Tyr Vai Gln Asp Ile Leu Arg 1081 1085 1090 1095 Thr Glu Leu Ala Ala Glu Vai His Arg Vai Leu Cys Leu Glu Arg 1096 1100 1105 1110 Gly His Met Phe Vai Cys Gly Asp Vai Thr Met Ala Thr Ser Vai 1111 1115 1120 1125 Leu Gln Thr Vai Gln Arg Ile Leu Ala Thr Glu Gly Asp Met Glu 1126 1130 1135 1140 Leu Asp Glu Ala Gly Asp Vai Ile Gly Vai Leu Arg Asp Gln Gln 1141 1145 1150 1155 Arg Tyr His Glu Asp Ile Phe Gly Leu Thr Leu Arg Thr Gln Glu 1156 1160 1165 1170 Vai Thr Ser Arg Ile Arg Thr Gln Ser Phe Ser Leu Gln Glu Arg 1171 1175 1180 1185 His Leu Arg Gly Ala Vai Pro Trp Ala Phe Asp Pro Pro Gly Pro 1186 1190 1195 1200 Asp Thr Pro Gly Pro 1201 1205

Polikloniniai antikūnai prieš NO sintazę gali būti gaunami naudojant visą 15

LT 5988 B žmogaus NO sintazės molekulę, kurios seka yra tokia: SEQ ID NO:2

Met Gly Asn Leu Lys Ser Vai Ala Gln Glu Pro Gly Pro Pro Cys 1 5 10 15 Gly Leu Gly Leu Gly Leu Gly Leu Gly Leu Cys Gly Lys Gln Gly 16 20 25 30 Pro Ala Thr Pro Ala Pro Glu Pro Ser Arg Ala Pro Ala Ser Leu 31 35 40 45 Leu Pro Pro Ala Pro Glu His Ser Pro Pro Ser Ser Pro Leu Thr 46 50 55 60 Gln Pro Pro Glu Gly Pro Lys Phe Pro Arg Vai Lys Asn Trp Glu 61 65 70 75 Vai GLy Ser Ile Thr Tyr Asp Thr Leu Ser Ala Gln Ala Gln Gln 76 80 85 90 Asp Gly Pro Cys Thr Pro Arg Arg Cys Leu GLy Ser Leu Vai Phe 91 95 100 105 Pro Arg Lys Leu Gln Gly Arg Pro Ser Pro Gly Pro Pro Ala Pro 106 110 115 120 Glu Gln Leu Leu Ser Gln Ala Arg Asp Phe Ile Asn Gln Tyr Tyr 121 125 130 135 Ser Ser Ile Lys Arg Ser GLys er Gln Ala His Glu Gln Arg Leu 136 14 0 145 150 Gln Glu Vai Glu Ala Glu Vai Ala Ala Thr Gly Thr Tyr Gln Leu 151 155 160 165

Arg Glu Ser Glu Leu Vai Phe Gly Ala Lys Gln Ala Trp Arg Asn 16

LT 5988 B 166 170 175 180 Ala Pro Arg Cys Vai Gly Arg Ile Gln Trp Gly Lys Leu Gln Vai 181 185 190 195 Phe Asp Ala Arg Asp Cys Arg Ser Ala Gln Glu Met Phe Thr Tyr 196 200 205 210 Ile Cys Asn His Ile Lys Tyr Ala Thr Asn Arg Gly Asn Leu Arg 211 215 220 225 Ser Ala Ile Thr Vai Phe Pro Gln Arg Cys Pro Gly Arg Gly Asp 226 230 235 240 Phe Arg Ile Trp Asn Ser Gln Leu Vai Arg Tyr Ala Gly Tyr Arg 241 245 250 255 Gln Gln Asp GLy Ser Vai Arg Gly Asp Pro Ala Asn Vai Glu Ile 256 260 265 270 Thr Glu Leu Cys Ile Gln His Gly Trp Thr Pro Gly Asn Gly Arg 271 275 280 285 Phe Asp Vai Leu Pro Leu Leu Leu Gln Ala Pro Asp Glu Pro Pro 286 290 295 300 Glu Leu Phe Leu Leu Pro Pro Glu Leu Vai Leu Glu Vai Pro Leu 301 305 310 315 Glu His Pro Thr Leu Glu Trp Phe Ala Ala Leu Gly Leu Arg Trp 316 320 325 330 Tyr Ala Leu Pro Ala Vai Ser Asn Met Leu Leu Glu Ile Gly Gly 331 335 340 345 Leu Glu Phe Pro Ala Ala Pro Phe Ser Gly Trp Tyr Met Ser Thr 346 350 355 360 Glu Ile Gly Thr Arg Asn Leu Cys Asp Pro His Arg Tyr Asn Ile 361 365 370 375 17

LT 5988 B

Leu Glu Asp Vai Ala Vai Cys Met Asp Leu Asp Thr Arg Thr Thr 376 380 385 390 Ser Ser Leu Trp Lys Asp Lys Ala Ala Vai Glu Ile Asn Vai Ala 391 395 400 405 Vai Leu His Ser Tyr Gln Leu Ala Lys Vai Thr Ile Vai Asp His 406 410 415 420 His Ala Ala Thr Ala Ser Phe Met Lys His Leu Glu Asn Glu Gln 421 425 430 435 Lys Ala Arg Gly Gly Cys Pro Ala Asp Trp Ala Trp Ile Vai Pro 436 440 445 450 Pro Ile Ser GLys er Leu Thr Pro Vai Phe His Gln Glu Met Vai 451 455 460 465 Asn Tyr Phe Leu Ser Pro Ala Phe Arg Tyr Gln Pro Asp Pro Trp 466 470 475 480 Lys Gly Ser Ala Ala Lys Gly Thr Gly Ile Thr Arg Lys Lys Thr 481 485 490 495 Phe Lys Glu Vai Ala Asn Ala Vai Lys Ile Ser Ala Ser Leu Met 496 500 505 510 Gly Thr Vai Met Ala Lys Arg Vai Lys Ala Thr Ile Leu Tyr Gly 511 515 510 525 Ser Glu Thr Gly Arg Ala Gln Ser Tyr Ala Gln Gln Leu Gly Arg 526 530 535 540 Leu Phe Arg Lys Ala Phe Asp Pro Arg Vai Leu Cys Met Asp Glu 541 545 550 555 Tyr Asp Vai Vai Ser Leu Glu His Glu Thr Leu Vai Leu Vai Vai 556 560 565 570

Thr Ser Thr Phe Gly Asn Gly Asp Pro Pro Glu Asn Gly Glu Ser 18

LT 5988 B 571 575 580 585 Phe Ala Ala Ala Leu Met Glu Met Ser Gly Pro Tyr Asn Ser Ser 586 590 595 600 Pro Arg Pro Glu Gln His Lys Ser Tyr Lys Ile Arg Phe Asn Ser 601 605 610 615 Ile Ser Cys Ser Asp Pro Leu Vai Ser Ser Trp Arg Arg Lys Arg 616 620 625 630 Lys Glu Ser Ser Asn Thr Asp Ser Ala Gly Ala Leu Gly Thr Leu 631 635 640 645 Arg Phe Cys Vai Phe Gly Leu GLys er Arg Ala Tyr Pro His Phe 646 650 655 660 Cys Ala Phe Ala Arg Ala Vai Asp Thr Arg Leu Glu Glu Leu Gly 661 665 670 675 Gly Glu Arg Leu Leu Gln Leu Gly Gln Gly Asp Glu Leu Cys Gly 676 680 685 690 Gln Glu Glu Ala Phe Arg Gly Trp Ala Gln Ala Ala Phe Gln Ala 691 695 700 705 Ala Cys Glu Thr Phe Cys Vai Gly Glu Asp Ala Lys Ala Ala Ala 706 710 715 720 Arg Asp Ile Phe Ser Pro Lys Arg Ser Trp Lys Arg Gln Arg Tyr 721 725 730 735 Arg Leu Ser Ala Gln Ala Glu Gly Leu Gln Leu Leu Pro Gly Leu 736 740 745 750 Ile His Vai His Arg Arg Lys Met Phe Gln Ala Thr Ile Arg Ser 751 755 760 765 Vai Glu Asn Leu Gln Ser Ser Lys Ser Thr Arg Ala Thr Ile Leu 766 770 775 780 19

LT 5988 B

Vai Arg Leu Asp Thr Gly Gly Gln Glu Gly Leu Gln Tyr Gln Pro 781 785 790 795 Gly Asp His Ile Gly Vai Cys Pro Pro Asn Arg Pro Gly Leu Vai 796 800 805 810 Glu Ala Leu Leu Ser Arg Vai Glu Asp Pro Pro Ala Pro Thr Glu 811 815 820 825 Pro Vai Ala Vai Glu Gln Leu Glu Lys Gly Ser Pro Gly Gly Pro 826 830 835 840 Pro Pro Gly Trp Vai Arg Asp Pro Arg Leu Pro Pro Cys Thr Leu 841 845 850 855 Arg Gln Ala Leu Thr Phe Phe Leu Asp Ile Thr Ser Pro Pro Ser 856 860 865 870 Pro Gln Leu Leu Arg Leu Leu Ser Thr Leu Ala Glu Glu Pro Arg 871 875 880 885 Glu Gln Gln Glu Leu Glu Ala Leu Ser Gln Asp Pro Arg Arg Tyr 886 890 895 900 Glu Glu Trp Lys Trp Phe Arg Cys Pro Thr Leu Leu Glu Vai Leu 901 905 910 915 Glu Gln Phe Pro Ser Vai Ala Leu Pro Ala Pro Leu Leu Leu Thr 916 920 925 930 Gln Leu Pro Leu Leu Gln Pro Arg Tyr Tyr Ser Vai Ser Ser Ala 931 935 940 945 Pro Ser Thr His Pro Gly Glu Ile His Leu Thr Vai Ala Vai Leu 946 950 955 960 Ala Tyr Arg Thr Gln Asp Gly Leu Gly Pro Leu His Tyr Gly Vai 961 965 970 975

Cys Ser Thr Trp Leu Ser Gln Leu Lys Pro Gly Asp Pro Vai Pro 20

LT 5988 B 976 980 985 990 Cys Phe Ile Arg Gly Ala Pro Ser Phe Arg Leu Pro Pro Asp Pro 991 995 1000 1005 Ser Leu Pro Cys Ile Leu Vai Gly Pro Gly Thr Gly Ile Ala Pro 1006 1010 1015 1020 Phe Arg Gly Phe Trp Gln Glu Arg Leu His Asp Ile Glu Ser Lys 1021 1025 1030 1035 Gly Leu Gln Pro Thr Pro Met Thr Leu Vai Phe Gly Cys Arg Cys 1036 1040 1045 1050 Ser Gln Leu Asp His Leu Tyr Arg Asp Glu Vai Gln Asn Ala Gln 1051 1055 1060 1065 Gln Arg Gly Vai Phe Gly Arg Vai Leu Thr Ala Phe Ser Arg Glu 1066 1070 1075 1080 Pro Asp Asn Pro Lys Thr Tyr Vai Gln Asp Ile Leu Arg Thr Glu 1081 1085 1090 1095 Leu Ala Ala Glu Vai His Arg Vai Leu Cys Leu Glu Arg Gly His 1096 1100 1105 1110 Met Phe Vai Cys Gly Asp Vai Thr Met Ala Thr Asn Vai Leu Gln 1111 1115 1120 1125 Thr Vai Gln Arg Ile Leu Ala Thr Glu Gly Asp Met Glu Leu Asp 1126 1130 1135 1140 Glu Ala Gly Asp Vai Ile Gly Vai Leu Arg Asp Gln Gln Arg Tyr 1141 1145 1150 1155 His Glu Asp Ile Phe Gly Leu Thr Leu Arg Thr Gln Glu Vai Thr 1156 1160 1165 1170 Ser Arg Ile Arg Thr Gln Ser Phe Ser Leu Gln Glu Arg Gln Leu 1171 1175 1180 1185 21

LT 5988 B

Arg Gly Ala Vai Pro Trp Ala Phe Asp Pro Pro Gly Ser Asp Thr 1186 1190 1195 1200

Asn Ser Pro 1201 1203

Norint gauti polikloninius antikūnus prieš NO sintazę, taip pat galima naudoti NO sintazės fragmentą, pasirinktą iš tokių sekų: SEQ ID NO: 3

Pro Trp Ala Phe 1192 1195 SEQ ID NO: 4

Gly Ala Vai Pro 1189 1192 SEQ ID NO: 5

Arg 1185

His Leu Arg Gly Ala Vai Pro Trp Ala Phe Asp Pro Pro Gly Pro 1186 1190 1195 1200

Asp Thr Pro Gly Pro 1201 1205 SEQ ID NO: 6

Ala Phe Asp Pro Pro Gly Pro 11941195 1200

Asp Thr Pro Gly Pro 1205 1201 22

LT 5988 B SEQ ID NO: 7

His Leu Arg Gly Ala Vai Pro Trp Ala Phe Asp 1186 1190 11951196 SEQ ID NO: 8

His Leu Arg Gly Ala Vai Pro Trp Ala Phe Asp Pro Pro Gly Pro 1186 1190 1195 1200

Asp Thr Pro Gly Pro 1201 1205

Pradinių polikloninių antikūnų prieš NO sintazę paruošimo pavyzdinė metodika gali būti tokia kaip aprašyta žemiau. Norint padidinti polikloninių antikūnų kiekį triušių kraujyje, padaromos 1-3 norimo antigeno intraveninės injekcijos ir po 7-9 dienų paimamas kraujas. Po imunizacijos imami kraujo mėginiai antikūno kiekiui nustatyti. Paprastai tirpaus antigeno maksimalus imuninės reakcijos lygis yra pasiekiamas po 40-60 dienų nuo pirmosios antigeno injekcijos. Pasibaigus pirmam imunizacijos ciklui, triušiams duodamas 30 dienų reabilitacijos laikotarpis, po to pakartotinai imunizuojama kitomis 1-3 intraveninėmis injekcijomis.

Norimus antikūnus turinčiam serumui gauti, paimamas imunizuotų triušių kraujas ir supilamas į 50 ml talpos centrifuginį mėgintuvėlį. Medine mentele nuimami ant mėgintuvėlio sienelių susidarę produkto gumulėliai ir į gumulą mėgintuvėlio centre įstatoma lazdelė. Tada kraujas padedamas į šaldytuvą nakčiai ir laikomas maždaug 40 °C temperatūroje. Kitą dieną išimamas ant mentelės esantis gumulas ir likęs skystis centrifuguojamas 10 min esant 13000 apsisukimų per minutę. Skystas nuopilas yra reikiamas antiserumas. Gautasis antiserumas paparastai yra geltonos spalvos. į antiserumą pridedama 20 % NaN3 (koncentracija pagal masę), kad galutinė koncentracija būtų 0,02 % ir laikomas užšaldytas -20 °C temperatūroje arba be NaN3 -70 °C temperatūroje. Norint atskirti reikiamus antikūnus nuo gama interferono iš antiserumo, tinka toliau aprašyta kietafazinės absorbcijos seka: 10 ml triušių antiserumo praskiedžiama du kartus su 0,15 M NaCI, po to 23

LT 5988 B pridedama 6,26 g Na2S04, sumaišoma ir inkubuojama 12-16 valandų 4 °C temperatūroje. Nuosėdos nucentrifuguojamos, praskiedžiama 10 ml fosfatinio buferio ir dializuojama prieš tą patį buferį per naktį kambario temperatūroje. Pašalinus nuosėdas, tirpalas supilamas į DEAE-celiuliozės kolonėlę, subalansuotą pagal fosfatinį buferį. Antikūno frakcija nustatoma matuojant eliuato optinį tankį esant 280 nm bangos ilgiui. Išskirti negryninti antikūnai gryninamai naudojant giminingumo chromatografijos metodą, prijungiant gautus antikūnus prieš NO sintazę, eančią ant netirpios chromatogarinės terpės matricos, o po to eliuuojant koncentruotais vandeniniais druskų tirpalais.

Gautas buferinis tirpalas yra naudojamas kaip pradinis tirpalas homeopatinio skiedimo procese, naudojamame antikūno aktyvuotai-potencijuotai formai paruošti. Tinkamiausia antigenu išgrynintų polikloninių triušio antikūnų prieš NO sintazę pradinio matricinio tirpalo koncentracija yra nuo 0,5 ikt 5,0 mg/ml, geriau nuo 2,0 iki 3,0 mg/ml.

Polikloniniai antikūnai prieš endogeninę biologinę molekulę taip pat gali būti gauti pagal metodologiją, panašią į metodologiją, aprašytą endotelinės NO sintazės antikūnams gauti, naudojant adjuvantą.

Gautas buferinis tirpalas yra naudojamas kaip pradinis tirpalas homeopatinio praskiedimo procese, naudojamame antikūnų aktyvuotai-potencijuotai formai paruošti.

Kiekvieno darinio komponento aktyvuota-potencijuota forma gali būti pagaminama iš pradinio tirpalo panaudojant homeopatinę potenciaciją, geriausia naudojant proporcinį koncentracijos mažinimo metodą, darant kiekvieno pirmiau pagaminto tirpalo (pradedant nuo pradinio tirpalo) 1 dalies serijinius praskiedimus 9 dalimis (10-kartinis praskiedimas) arba 99 dalimis (100-kartinis praskiedimas) arba 999 dalimis (1000-kartinis praskiedimas) neutralaus tirpiklio, pradedant nuo pradinio antikūno tirpalo tirpiklyje (geriausia vandenyje arba vandens-etilo alkoholio mišinyje), kur antikūno koncentracija yra nuo maždaug 0,5 iki maždaug 5,0 mg/ml, susietą su išoriniu poveikiu. Geriausia, kai išorinis poveikis yra daugkartinis kiekvieno praskiedimo vertikalus purtymas (dinamizacija). Geriau, kad kiekvienam kitam praskiedimui būtų naudojami atskiri konteineriai iki reikalaujamo pajėgumo lygio arba 24

LT 5988 B praskiedimo koeficiento. Šis būdas yra gerai žinomas homeopatijos srityje. Žr., pvz. W. Schvvabe „Homeopathic medicinas“, M., 1967, p. 14-29, kuris čia duodamas kaip literatūros šaltinis minėtam tikslui.

Pavydžiui, norint pagaminti 12-kartinį praskiedimą (pažymėtą C12) viena pradinio matricinio antikūnų prieš NO sintazę tirpalo, kurio koncentracija yra 3,0 mg/ml, dalis yra praskiedžiama 99 dalimis neutralaus vandeninio arba vandeninio-alkoholinio tirpiklio (geriausia 15 % etilo alkoholio) ir vertikaliai purtoma daug kartų (10 ir daugiau), gaunant 1-ąjjį 100-kartinį praskiedimą (pažymėtą C1). Antras 100-kartinis praskiedimas (C2) yra pagaminamas iš 1-ojo 100-kartinio praskiedimo C1. Ši procedūra kartojama 11 kartų, gaunant 12-jj 100-kartinį praskiedimą C12. Taigi 12-tasis 100-kartinis praskiedimas reiškia tirpalą, gautą panaudojant 12 serijinių praskiedimų 1 dalies pradinio matricinio antikūnų tirpalo, kuriame antikūnų koncentracija yra 3,0 mg/ml 99 dalimis neutralaus tirpiklio skirtinguose konteineriuose, kuris yra ekvivalentiškas 100-kartiniam homeopatiniam praskiedimui C12. Panašios procedūros naudojant atitinkamą praskiedimo koeficientą yra atliekamos norimems praskiedimams gauti. Tarpiniai praskiedimai gali būti naudojami aktyvumo pagal norimą biologinį modelį tyrimams. Tinkamiausios aktyvuotos-potencijuotos formos antikūnams, įeinantiems į šio išradimo derinį, yra kiekvienos aktyvuotos-potenciuotos formos praskiedimai C12, C30 ir C200. Naudojant veikliosios medžiagos kaip biologiškai aktyvaus skysto komponento įvairių homeopatinių praskiedimų (pirmiausia 100-kartinių) mišinį, kiekvienas kompozicijos komponentas (pvz. C12, C30, C50, C200) yra pagaminamas atskirai pagal aukščiau aprašytą metodiką, kol gaunamas priešpaskutinis praskiedimas (pvz., atitinkamai iki C11, C29 ir C199) ir tada viena kiekvieno komponento dalis yra įdedama į vieną konteinerį pagal mišinio kompoziciją ir sumaišoma su reikiamu kiekiu tirpiklio (pvz. su 97 dalimis 100-kartinio praskiedimo).

Galima naudoti veikliąją medžiagą kaip įvairių homeopatinių praskiedimų mišinį, pvz., dešimtainių ir (arba) šimtakartinių (D20, C30, C100 arba C12, C30, C50 arba C12, C30, C200 ir t.t.), kurių veiksmingumas yra nustatytas eksperimentiškai, tiriant šį praskiedimą pagal tinkamamą biologinį modelį, pavyzdžiui, pagal čia pateikiamuose pavyzdžiuose aprašytus modelius.

Potenciacijos ir koncentracijos mažėjimo eigoje vertikalus purtymas gali būti keičiamas išoriniu poveikiu ultragarsu, elektromagnetiniu lauku arba panašia 25

LT 5988 B homeopatijos srityje priimta išorinio poveikio priemone. Šio išradimo farmacinės kompozicijos kieta dozuota forma gali būti pagaminama naudojant kieto, farmaciškai priimtino nešiklio impregnavimą veikliųjų komponentų, kurie yra sumaišyti, geriausia santykiu 1:1, ir naudojami skystoje dozuotoje formoje, aktyvuotos-potencijuotos formos vandeninių arba vandeninių-alkoholinių tirpalų mišiniu. Kitu atveju, nešiklis gali būti impregnuojamas kiekvienu vienas po kito einančiu reikalingu praskiedimu.

Pageidautina kietos dozuotos formos farmacines kompozicijas gaminti iš farmaciškai priimtino nešiklio granulių, kurios prieš tai buvo prisotintos aktyvuotos-potencijuotos formos antikūnių vandeninias arba vandeniniais praskiedimais. Kieta dozuota forma gali būti bet kokios farmacijoje žinomos formos, įskaitant tabletę, kapsulę, piliulę ir kitas. Neaktyviais farmaciniais ingredientais galima naudoti gliukozę, sacharozę, maltozę, amilumą, izomaltozę, izomaltą ir kitus mono-, oligo- ir polisachacharidus, naudojamus vaistų gamyboje, o taip pat ir aukščiau minėtų neaktyvių farmacinių ingredientų technologinius mišinius su kitomis farmaciškai priimtinomis pagalbinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, izomaltu, krospovidonu, natrio ciklamatu, natrio sacharinu, bevandene citrinų rūgštimi ir 1.1., įskaitant tepalus, dezintegrantus, rišiklius ir nuspalvinančius agentus. Tinkamiausi nešikliai yra laktozė ir izomaltas. Į farmacinę dozuotą formą taip pat gali įeiti standartinės farmacinės pagalbinės medžiagos, pavyzdžiui, mikrokristalinė celiuliozė, magnio stearatas ir citrinų rūgštis. Žemiau duodamas kietos dozuotos formos pagaminimo pavyzdys. Norint pagaminti kietą peroralinę formą, 100-300 pm dydžio laktozės granulės impregnuojamos antikūnų prieš histaminą aktyvuotos-potencijuotos formos, antikūnų prieš NO sintazę aktyvuotos-potencijuotos formos ir antikūnų prieš endogeninę biologinę molekulę aktyvuotos-potencijuotos formos vandeniniais arba vandeniniais-alkoholiniais tirpalais santykiu 1 kg antikūno tirpalo su 5 arba 10 kg laktozės (nuo 1:5 iki 1:10). Impregnavimui gauti laktozės granulės laikomos iki įsotinimo sususkystintame verdančiame sluoksnyje, verdančio sluoksnio agregate (pvz. "Hūttlin Pilotlab" by Huttlin GmbH), po to džiovinamos pašildyto oro srove mažesnėje nei 40 °C temperatūroje. Nustatytas išdžiovintų granulių kiekis (nuo 10 iki 34 masės dalių), įsotintų aktyvuotos-potencijuotos formos antikūnais sudedamas į maišyklę ir sumaišomas su nuo 25 iki 45 masės dalių “neprisotintos” grynos laktozės 26

LT 5988 B (naudojamos kainos sumažinimui ir supaprastinimui bei technologinio proceso pagreitinimui nesumažinant gydymo efektyvumo) kartu su nuo 0,1 iki 1 masės dalies magnio stearato ir nuo 3 iki 10 masės dalių mikrokristalinės celiuliozės. Gauta tablečių masė vienodai išmaišoma ir tabletuojama tiesioginio sauso presavimo būdu (pvz. Korsch - XL 400 tabletavimo presu), suformuojant 100-500 mg apvalias piliules, geriausia 300 mg. Po tabletavimo gaunamos 300 mg piliulės, kurios yra įsotintos aktyvuotos-potencijuotos formos antikūnų derinio vandeniniu-alkoholiniu tirpalu (3,0-6,0 mg/piliulėje). Kiekvienas nešikliui impregnuoti naudojamas derinio komponentas yra 100-kartinių homeopatinių praskiedimų, geriausia C12, C30 ir C200, mišinio formos.

Nors išradimas ir nėra apribotas kokios nors konkrečios teorijos, manoma, kad čia aprašytos „aktyvuotos-potencijuotos“ formos antikūnai neturi tokio šio antikūno molekulinės formos kiekio, kad jo pakaktų biologiniam aktyvumui, kurį būtų galima priskirti tokiai formai. Šio išradimo vaistinio derinio (derinio farmacinė kompozicija) biologinis aktyvumas yra plačiai pademonstruotas pridedamais pavyzdžiais.

Pageidautina gydymo tikslams šio išradimo derinį vartoti nuo 1 iki 4 kartų per dieną, geriau 2 kartus per dieną, imant šio derinio vieną arba dvi vienetines dozuotas formas.

Toliau išradimas iliustruojamas pridedamais jo neapribojančiais pavyzdžiais.

PAVYZDŽIAI 1 pavyzdys

Kompleksinio preparato, turinčio išgrynintų gimingumo chromatografijos būdu triušio polikloninių antikūnų prieš smegenims būdingą baltymą S-100 (anti-S100) ir prieš endotelinę NO-sintazę (anti-eNOS) aktyvuotos-potencijuotos formos, gautos panaudojant pradinio matricinio tirpalo (jo koncentracija 2,5 mg/ml) superpraskiedimą (10012, 10030, 1002o° kartų), ekvivalentišką 100-kartinių homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 deriniui (santykiu 1:1) (anti-S100+anti-eNOS ULD), o taip pat ir jo komponentų - išgrynintų gimingumo chromatografijos būdu polikloninių triušio 27

LT 5988 B antikūnų prieš smegenims būdingo baltymo S-100, išgryninto per antigeną, ultra-mažas dozes (ULD) (anti-S100) aktyvuotos-potencijuotos formos, gautos panaudojant pradinio matricinio tirpalo superpraskiedimą (10012,10030,100200 kartų), ekvivalentišką 100-kartinių homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 deriniui, ir polikloninių triušio antikūnų prieš endotelinės NO-sintazės ultramažą dozę (anti-eNOS ULD) aktyvuotos-potencijuotos formos, gautos panaudojant pradinio matricinio tirpalo superpraskiedimą (10012, 10030, 100200 kartų), ekvivalentišką 100-kartinių homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 deriniui, poveikio į standartinio ligando [3H]pentazocino susirišimą su žmogaus rekombinantiniu o1 receptoriumi tyrimai in vitro buvo vertinami panaudojant radioligandų metodą. Bandymo kontrolei buvo naudojamas potencijuotas distiliuotas vanduo (homeopatinių praskiedimų C12+C30+C200 mišinys).

Sigma-1 (σ1) receptorius - intraląstelinis receptorius - yra lokalizuotas centrinės nervų sistemos ląstelėse, daugelio periferinių audinių ir imuninių komponentų ląstelėse. Receptoriai turi unikalią gebą translokuotis, kurią sukelia dauguma psichotropinių vaistų. Sigma-1 receptorių dinamika yra tiesiogiai susijusi su įvairiais poveikiais, kuriuos sukelia preparatai, veikiantys sigma-1 receptorius. Tokiais poveikiais yra aktyvumo kanalų reguliacija, ekocitozė, signalo perdavimas, plazmos membranos persitvarkymas (plaustų susidarymas) ir lipidų transportavimas/metabolizmas. Visa tai gali turėti įtakos į neuronų plastiškumą smegenyse.Yra duomenų, kad sigma-1 receptoriai turi moduliuojantį poveikį į daugumą neuromediatorinių sistemų: noradrenreginę, serotonerginę, dopaminerginę, cholinerginę sistemas ir NMDA-reguliuojamus glutamato poveikius. Sigma-1 receptoriai vaidina svarbų vaidmenį neurodegeneracinių ligų patofiziologijoje (pvz. Alcheimerio liga, Parkinono liga), psichiniai ir emociniai sutrikimai ir apopleksija; ir taip pat mokymosi procesuose ir atmintyje. Šiuo požiūriu vaistų gebėjimas veikti ligandų su sigma-1 receptoriumi sąveiką rodo, kad jų farmakologinio aktyvumo spektre yra neuroapsauginis, anti-išeminis, anksiolitinis antidepresinis ir anti-asteninis komponentai, kas duoda pagrindo laikyti šiuos vaistus veiksmingais preparatais ypatingai smegenų kraujagyslių ligoms gydyti.

Tyrimo metu (bendro surišimo matavimas) į inkubavimo terpę įdedama 20 pi kompleksinio preparato anti-S100+anti-eNOS ULD arba 10 μΙ AB prieš S100 ULD arba 10 μΙ AB prieš NOS ULD. Tokiu būdu, įdėtas į tyrimo indelį anti-S100+anti- 28

LT 5988 B eNOS ULD kiekis, kai tiriamas kompleksinis preparatas, buvo toks pats kaip ir AB prieš S100 ULD ir AB prieš NOS ULD, kai tiriami kaip monopreparatai, kas leidžia palyginti preparato ir atskirų jo komponentų veiksmingumą. į inkubavimo terpę pridedama 20 μΙ ir 10 pi potencijuoto vandens.

Po to pridedamai60 μΙ (maždaug 200 μg baltymo) Jurkat ląstelių linijos membranų homogenato (žmogaus leukeminių T-limfocitų linija) ir pabaigoje 20 μΙ tričiu žymėto radioligando [3H]pentazocino (15 nm).

Norint išmatuoti nespecifinį surišimą, j inkubavimo terpę vietoj preparatų arba potencijuoto vandens pridedama 20 μΙ nežymėto ligando haloperidolio (10 μΜ).

Po 120 minučių inkubacijos 22 °C temperatūroje 50 mM Tris-HCI buferyje (pH = 7,4) ir nufiltravus per stiklo pluošto filtrus (GF/B, Packard) matuojamas radioaktyvumas, naudojant scintilometrą (Topcount, Packard) ir scintiliacijos mišinį (Microscint 0, Packard). Specifinis surišimas (tyrimo metu arba kontrolė) apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp bendro (tyrimo metu arba kontrolė) ir nespecifinio surišimo.

Rezultatai pateikti kaip specifinio surišimo inhibavimo, lyginant su kontrole, procentai (1 lentelė). 1 lentelė

Tyrimo grupė Kiekis tyrimo indelyje Radioligando specifinio surišimo %, lyginant su kontrole Radioligando surišimo inhibicija %, lyginant su kontrole 1as tyrimas 2“ tyrimas Vidurkis anti-S100 +anti-eNOS ULD 20 μΙ 48,4 35,5 42,0 58,0 anti-S100 ULD 10 μΙ 67,3 63,1 65,2 34,8 anti-eNOS ULD 10 μΙ 147,5 161,1 154,3 -54,3 Potencijuo-tas vanduo 20 μΙ 98,1 75,8 86,9 13,1 Potencijuo-tas vanduo 10 μΙ 140,1 106,2 123,2 -23,2

Preparatų ir potencijuoto vandens poveikis j standartinio ligando [3H]pentazocino susirišimą su žmogaus rekombinantiniu σ 1 receptoriumi 29

LT 5988 B

Pastaba: specifinis susirišimas % lyginant su kontrole = (bandyme gautas specifinis susirišimas/ kontrolinis specifinis susirišimas)* 100%; specifinio susirišimo inhibicija % lyginant su kontrole = 100% - (bandyme gautas specifinis susirišimas/ kontrolinis specifinis susirišimas) * 100%).

Duomenys, rodantys didesnę nei 50% inhibiciją, simbolizuoja žymius tirtųjų junginių poveikius; inhibicija nuo 25% iki 50% patvirtina kad poveikis yra nuo silpno iki vidutinio; mažesnė nei 25% inhibicija rodo nežymų tiriamojo junginio poveikį ir yra fono lygio.

Tokiu būdu, šio tyrimo modelio sąlygos rodo, kad standartinio radioligando [1 2H]pentazocino susirišimą su žmogaus rekombinantiniu o1 receptoriumi kompleksinis preparatas anti-S100+anti-eNOS ULD inhibuoja stipriau nei jo atskiri komponentai (anti-S100 ULD ir anti-eNOS ULD); pridėtas į tyrimo indą anti-S100 ULD (būtent 10 pi), inhibuoja standartinio radioligando [2H]pentazocino susirišimą su žmogaus rekombinantiniu o1 receptoriumi, bet poveikio dydis yra mažesnis nei kompleksinio preparato anti-S100+anti-eNOS ULD; pridėtas į tyrimo indą anti-eNOS ULD (būtent 10 μΙ), neturi poveikio į standartinio radioligando [2H]pentazocino susirišimą su žmogaus rekombinantiniu o1 receptoriumi; potencijuotas vanduo, pridėtas į tyrimo indą (būtent 10 μΙ arba 20 μΙ) neturi poveikio į standartinio radioligando [2H]pentazocino susirišimą su žmogaus rekombinantiniu o1 receptoriumi. 1 pavyzdys 2

Alcheimerio liga (AD) yra neurodegeneracinė liga, kuriai būdingas kognityvinių funkcijų sumažėjimas, atminties pablogėjimas, sąmonės sutrikimas ir emociniai pokyčiai. Nors šiuo metu laikoma, kad šios patologijos pagrindinė priežastis yra beta-amiloido susikaupimas, kuris sukelia beta-amiloidinių plokštelių susidarymą ir neurofibrilių raizginius smegenų audiniuose, AD taip pat lydi ir cholinerginės sistemos nepakankamumas. Tai yra pagrindas bendriausiu būdu modeliuoti AD gyvūnuose cholinerginės sistemos antagonisto skopolamino pagalba. Skopolamino injekcijos eksperimentiniams gyvūnams (paprastai žiurkėms arba pelėms) sutrukdo gebėjimą mokytis ir priveda prie atminties pablogėjimo. 30

LT 5988 B Žiurkių ir pelių kognityvinėms funkcijoms įvertinti buvo naudojami įvairūs metodai, įskaitant Morris vandens labirintą. Šio tyrimo esmė yra tai, kad gyvūnai paleidžiami į konteinerį su drumstu vandeniu iš įvairių taškų ir yra priversti ieškotis paslėptos fiksuotos platformos. Šio metodo privalumas yra tas, kad jis leidžia tyrėjui kontroliuoti gyvūno mokymosi procesą (susidarymą nuovokos apie erdvinę platformos padėtį nepriklausomai nuo to, kur gyvūnas buvo įleistas į vandenį) taip, kad būtų galima įvertinti atminties stiprumą (tam tikslui bandymas vykdomas išėmus platformą).

Buvo tiriamas šio išradimo derinio farmcinės kompozicijos, turinčios išgryninto gimingumo chromatografijos būdu triušio polikloninių antikūnų prieš smegenims būdingą baltymą S-100 (anti-S1Q0) ir endotelinę NO-sintazę (anti-eNOS) ULD aktyvuotos-potencijuotos formos, gautos panaudojant šaldiklyje laikyto pradinio tirpalo (jo koncentracija 2,5 mg/ml) superpraskiedimą (10012, 10030, 100200 kartų), ekvivalentišką 100-kartiniams homeopatiniams praskiedimams C12, C30, C200, (anti-S100+anti-eNOS ULD), efektyvumas bandyme su žiurkėmis, turinčiomis skopolamino sukeltą amneziją.

Vaisto anti-S100 + anti-eNOS ULD efektyvumo bandyme su žiurkėmis, turinčiomis skopolamino sukeltą amneziją (Alcheimerio ligos modelis) buvo panaudoti Rj:Wistar (Han) linijos 48 žiurkių patinėliai (180-280 g svorio). Keturias dienas žiurkėms po oda buvo leidžiamas normalus fiziologinis tirpalas (n = 12, sveikos) arba skopalaminas, kurio dozė buvo 0,5 mg/kg (n = 36) (skopalamino sukelta amnezija). Žiurkės su skopalamino sukelta amnezija buvo padalintos į tris grupes ir į skrandį leidžiamas distiliuotas vanduo (7,5 ml/kg, n = 12, kontrolinė grupė 1) arba anti-S-100 ULD (7,5 ml/kg, n = 12, grupė 2) arba anti-S-100 ULD + anti-eNOS ULD (7,5 ml/kg, n = 12, grupė 3) 9 dienas (4 dienas prieš leidžiant skopolaminą, 4 dienas prieš skopolamino foną ir 1 dieną po paskutinės skopolamino injekcijos).

Treniruotė Morris vandens labirinte buvo vykdoma keturių skopolamino leidimo dienų laikotarpyje 60 minučių po tiriamųjų vaistų suleidimo ir 30 minučių po skopolamino suleidimo (4 nuoseklūs testai 60 sekundžių intervalais). Morris labirintas yra apvalus rezervuaras (150 cm skersmens, 45 cm aukščio) iki 30 cm pripiltas vandens (26-28 °C). 18 cm atstumu nuo konteinerio krašto paslėpta platforma (15 cm skersmens) 1,5 cm gylyje žemiau vandens lygio. Drumstas vanduo padaromas pridedant netoksiško dažo (pvz., pieno miltelių), ir platforma tampa nematoma. 31

LT 5988 B

Kiekviename bandyme gyvūnas paleidžiamas labirinte viename iš pradinių taškų, esančių vienodu atstumu nuo paslėptos platformos ir gyvūnui leidžiama ieškoti platformos. Jeigu gyvūnas negali rasti platformos per 120 sekundžių, gyvūnas uždedamas ant platformos, palaikomas 60 sekundžių ir vėl pradedamas bandymas. Per keturis bandymus atsitiktine tvarka gyvūnams leidžiama pereiti per labirintą du kartus iš kiekvieno pradinio taško. Bandymai buvo užrašomi vaizdajuostėje, po to analizuojami nustatant atstumą, nueitą ieškant platformos kiekviename tyrime, ir latentinį ieškojimo laikotarpį ieškant platformos. Penktą dieną buvo atliktas toks tyrimas: iš labirinto išimama platforma ir žiurkėms ledžiama laisvai plūduriuoti 60 sekundžių. Registruojamas laikas, praleistas toje vietoje, kur būdavo platforma.

Skopolamino suleidimas žymiai pablogino gyvūnų gebėjimą mokytis. Kontrolinėje grupėje žymiai pailgėjo laikas, kurį praleido gyvūnai ieškodami platformos, o atstumas, kurį gyvūnai nuplaukė ieškodami platformos, žymiai padidėjo (2, 3 lentelės). Tyrimas rodo, kad kontrolinės grupės gyvūnų atmintis pablogėjo; šios grupės gyvūnai praleido mažiau laiko toje vietoje, kur būdavo platforma, lyginant su sveikais gyvūnais (4 lentelė). Anti-S-100 ULD suleidimas nedavė tirtųjų parametrų pagerėjimo (2, 3, 4 lentelės). Anti-S-100 + anti-eNOS ULD suleidimas davė tam tikrą mokymosi pagerėjimą, kuris pasireiškė platformos ieškojimo latentinio laiko sutrumpėjimu (2 lentelė) ir atstumo sumažėjimu (3 lentelė) 4 treniruotės dienų laikotarpyje bei atminties pagerėjimu, kurį rodo laiko, praleisto toje vietoje, kur būdavo platforma, pailgėjimas (4 lentelė). 2 lentelė

Platformos ieškojimo latentinis laikas, sek

Grupė Treniruotė 1ma diena 2ra diena 3aa diena 4a diena Sveikųjų, n=12 54,7±6,2 30,8±2,8 26,9±5,1 20,5±3,6 Kontrolė, n=12 100,1 ±6,8*** 92,4±9,3*** 81,4±10,7*** 77,7±9,4*** anti-S100 ULD, n=12 106,8±7,0 99,3±7,8 95,6±9,0 80,4±11,1 anti-S100 + anti-eNOS ULD.n=12 94,4±7,2 90,7±8,2 78,3±8,6 60,1±10,2 - yra žymus skirumas nuo sveikųjų, p<0,05 3 lentelė

Atstumas įveiktas ieškant platformos, cm 32

LT 5988 B

Grupė Treniruotė 1 ma diena 2m diena 3cia diena 4® diena Sveikųjų, n=12 1055,7±94,6 659,5±62,2 564,8±119,3 406,1 ±61,2 Kontrolė, n=12 2587,1 ±217,2*** 2559,6±250,5*** 2397,9±312,6 2366,1 ±293,8*** anti-S100 ULD, n=12 2797,2±208,9 2865,2±255,1 2857,0±300,8 2457,4±344,4 anti-S100+ anti-eNOS ULD, n=12 2434,3±222,8 2529,9±282,7 2344,2±283,0 1905,1 ±343,7 - yra žymus skirtumas nuo sveikųjų, p<0.05 4 lentelė

Laikas, praleistas toje vietoje, kurioje būdavo platforma, sek

Grupė Tyrimas 0-30 sek. 30-60 sek. 0-60 sek. Sveikųjų, n=12 40.8±4.1 36.8±3.6 38.5±2.6 Kontrolė, n=12 18.4±2.8*** 18.8±1.9*** 18.8±1.7*** anti-S100 ULD, n=12 13.3±2.1 21.5±2.6 17.6±1.3 anti-S100 + anti-eNOS ULD, n=12 19.1 ±4.8 23.8±2.2 21.2±2.5 - yra žymus skirtumas nuo sveikųjų, p<0.05

Tokiu būdu Alcheimerio ligos modelyje komplekso anti-S100 + anti-eNOS ULD suleidimas buvo veiksmingesnis nei anti-D-100 ULD ir tirpiklio suleidimas. 3 pavyzdys

Priešklinikiniai polikloninų išgrynintų gimingumo chromatografijos būdu triušio antikūnų prieš smegenims būdingą baltymą S-100 (anti-S100) išgrynintą per antigeną ir prieš endotelinę NO-sintazę (anti-eNOS) aktyvuotų-potencijuotų formų ultramažų dozių (ULD), gautų panaudojant pradinio matricinio tirpalo (jo koncentracija 2,5 mg/ml) superpraskiedimą (10012, 10030, 1002°° kartų), ekvivalentišką 100-kartinių homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišiniui (santykiu 1:1) (anti-S100+anti-eNOS ULD), tyrimai išeminio smūgio, sukelto žiurkėms panaudojant priekakčio smegenų žievės fototrombozę, tyrimai.

Clmi smegenų kraujagyslių liga (insultas) išsivysčiusiose šalyse užima trečią vietą tarp mirties priežasčių ir yra viena iš pagrindinių žmonių neįgalumo priežasčių (GusevE.I., 2003; Janardhan V., QureshiA.I„ 2004). 33

LT 5988 B

Fotoindukuotos trombozės modelis atitinka beveik visus eksperimentinio židininės smegenų išemijos modeliui keliamus reikalavimus. Šis VVatsono (Watson B. et ai, 1985) sukurtas modelis yra paremtas 560 nm bangos ilgio šviesos poveikiu į fotojautrų Bengalijos rožės pigmentą, įvestą į kraujotaką. Čia susidaro aktyvios deguonies formos, kurios sukelia endotelinių ląstelių ir trombocitų sulipimą ir krešulių, užkemšančių kraujagyslių spindį, susidarymą. Išeminio smegenų pažeidimo sukėlimo, panaudojant fotoindukuotą trombozę, metodas yra techniškai paprastas ir yra labai artimas klinikinėms smegenų išeminio priepuolio formoms. Didelis šio modelio privalumas yra tas, kad jis yra neinvazinis, t.y. nereikalauja kraniotomijos ir todėl tiksliau atgamina klinikinį cerebrinės trombozės vaizdą.

Anti-S-100+anti-eNOS ULD aktyvumui tirti bandyme su žiurkėmis, kurioms buvo sukeltas išeminis smūgis priekakčio smegenų žievės fototrombozės būdu, buvo paimti 37 VVistar žiurkių patinėliai (150-180 g svorio, 2-3 mėn amžiaus). Abipusis židininis išeminis priekakčio smegenų žievės pažeidimas žiurkėms buvo sukeltas panaudojant VVatsono (Watson B. et ai., 1985) fotocheminės trombozės metodą, modifikuotą I.V. Viktorovo (Romanovą G.A. et ai, 1998). Bengalijos rožės pigmentas (3% tirpalas) buvo suleistas anestezuotoms žiurkėms (n = 37) į jungo veną (anestezija: chloralio hidratas 300 mg/kg, į pilvą). Panaudojant šviesolaidžių pluoštą (3 cm skersmens) iš halogeninės lempos (24 V, 250 W) buvo nukreiptas šviesos spindulys į kaukolės paviršių virš kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių kaktinės žievės, kad būtų sukelta fototrombozė. Ta pati procedūra buvo atlikta su fiktyviai paveiktomis žiurkėmis (n=6), išskyrus tai, kad joms nebuvo suleistas Bengalijos rožės pigmentas ir nešviesta halogenine lempa. Sveikųjų grupėje buvo 6 žiurkės. Žiurkėms su fototrombozė 5 dienas prieš ir 9 dienas po priepuolio sukėlimo buvo skiriami tokie preparatai: distiliuotas vanduo (kontrolinė fototrombozė, 5 mg/kg per dieną, n = 12), S-100 ULD (5 mg/kg per dieną, n = 7) ir anti-S100+anti-eNOS ULD (5 mg/kg per dieną, n =6). Aštuntą dieną po operacijos (arba fiktyvios operacijos) žiurkių gebėjimo mokytis ir atminties įvertinimui buvo atliekamas sąlyginio pasyvaus vengimo reflekso testas (CPAR). Žiurkės buvo patalpintos į įtaisą, susidedantį iš apšviestos vietos, sujungtos su tamsia kamera, kur gyvūnai gaudavo elektrinį 0,45 mA šoką per koją, dėl kurio paprastai tinkamesne vieta laikoma tamsioji kamera darėsi pavojingesnė. Sąlyginio pasyvaus vengimo reflekso atsiradimas buvo tiriamas sekančią dieną. Šiam tikslui žiurkes buvo patalpintos į apšviestą kamerą.

LT 5988 B

Buvo registruojamas latentinis pirmojo įėjimo į tamsią kamerą laikotarpis. Jeigu žiurkė vengė tamsaus kambario ilgą laiką, buvo padaryta išvada, kad ji prisiminė pavojų (elektrinį šoką). Kuo ilgesnis įėjimo į tamsią kamerą latentinis laikotarpis, tuo geresnė atmintis.

Insulto apimtis buvo morfologiškai įvertinta daliai eksperimentinių grupių žiurkių devintą dieną.

Kontrolinių žiurkių atveju fototrombozė sukėlė didelį insulto plotą, kuris iššaukė atminties sutrikimą: CPAR reprodukcija pablogėjo 9,6 % lyginant su sveikomis žiurkėmis ir 22,9 % - lyginant su fiktyviai apdorotomis (5 lentelė). Anti-S-100 ULD įvedimas sumažino insulto tūrį 42,2 % ir pagerino atmintį 14,0 %, lyginant su kontroline fototrombozine grupe. Anti-S-100 + anti-eNOS ULD įvedimas buvo veiksmingesnis: insulto tūris sumažėjo 44,0 %, o sąlyginio reflekso reprodukcija -33,4 %, lyginant su kontroline fototrombozine grupe.

Taigi kompleksinis anti-S-100+anti-eNOS ULD preparatas buvo veiksmingesnis nei monokomponentinis anti-S-100 ULD preparatas. 5 lentelė Židininio insulto tūris (mm3); gyvūnų skaičius CPAR latentinis laikotarpis (sekundės); gyvūnu skaičius Sveiki gyvūnai - 135,8 ± 28,8; n=6 Fiktyviai paveikti - 159,3 ±18,7; n=6 Fototrombozine kontrolė 3,41 ± 0,5; n=9 122,8 ±20,9; n=12 Fototrombozė + anti-S100 ULD 1,97 ±0,6; n=4 140,0 ± 26,5; n=7 Fototrombozė + anti-S-100+anti-eNOS ULD 1,91 ±0,5; n=4 163,8 ±16,2; n=6 4 pavyzdys

Antikūnų prieš C-terminalinį angiotenzino II AT1-receptoriaus fragmentą aktyvuotų-potencijuotų formų homeopatinių praskedimų C12, C30, C200 mišinyje derinio su antikūnais prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuotų-potencijuotų formų homeopatinių praskedimų C12, C30, C200 mišinyje tyrimas panaudojant SRH žiurkių hipertenzijos modelį. 35

LT 5988 B

Buvo tirtas tirpalo formos antikūnų prieš C-terminalinį angiotenzino II AT1-receptoriaus fragmentą aktyvuotų-potencijuotų formų homeopatinių praskedimų C12, C30, C200 mišinyje derinys su antikūnais prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuotų-potencijuotų formų homeopatinių praskedimų C12, C30, C200 mišinyje, panaudojant SRH žiurkių hipertenzijos modelį. Tyrimai atlikti su 40 SHR linijos žiurkių patinėlių (350±50 g svorio, 4,5-5 mėnesių amžiaus), turinčių hipertenziją, kurie buvo padalinti į 4 grupes po 10 gyvūnų kiekvienoje. 28 dienas gyvūnai buvo gydyti tokiu būdu: 1 grupė - 2,5 mg/kg antikūnų prieš C-terminalinį žmogaus angiotenzino II AT-1 receptoriaus fragmentą aktyvuotos-potencijuotos formos (vandeninių praskiedimų C12, C30, C200 mišinys) derinyje su 2,5 ml/kg distiliuoto vandens, 2 grupė - 2,5 mg/kg antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuotos-potencijuotos formos (vandeninių praskiedimų C12, C30, C200 mišinys) derinyje su 2,5 ml/kg distiliuoto vandens, 3 grupė - 5 mg/kg derinio farmacinės kompozicijos (kievieno komponento vandeninių praskiedimų C12, C30, C200 mišinys) ir 4 grupė - 5 ml/kg distiliuoto vandens.

Nemiegančių žiurkių sistolinis kraujo spaudimas (SBP) buvo matuotas netiesioginiu metodu uodegos arterijoje (panaudojant apmovą) vieną kartą per savaitę praėjus 9 valandoms po paskutinio vaisto panaudojimo karto.

Visos tirtosios kompozicijos rodė hipotenzinį poveikį (p<0.05): 28-tą dieną sistolinis kraujo spaudimas (SBP) sumažėjo, lyginant su pradine reikšme, 1-je grupėje - 20,6 %, 2-je grupėje - 14,4 %, 3-je grupėje - 27,6 %. Kontrolinėje 4-je grupėje SDB pokyčiai buvo 1,6 % lyginant su pradinėmis reikšmėmis. Rezultatai demonstruoja kombinuotos farmacinės kompozicijos aiškų sinerginį hipotenzinį poveikį. 5 pavyzdys

Antikūnų prieš C-terminalinį angiotenzino II AT1-receptoriaus fragmentą aktyvuotų-potencijuotų formų homeopatinių praskedimų C12, C30, C200 mišinyje derinio su antikūnais prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuotų-potencijuotų formų homeopatinių praskedimų C12, C30, C200 mišinyje eksperimentinis tyrimas, panaudojant NISAG žiurkių hipertenzijos modelį.

Buvo tirtas tirpalo formos antikūnų prieš C-terminalinį angiotenzino II AT1- 36

LT 5988 B receptoriaus fragmentą aktyvuotų-potencijuotų formų homeopatinių praskedimų C12, C30, C200 mišinyje derinys su antikūnais prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuotų-potencijuotų formų homeopatinių praskedimų C12, C30, C200 mišinyje, panaudojant NISAG žiurkių hipertenzijos modelį. Tyrimai atlikti su 50 NISAG linijos žiurkių patinėlių (300 g svorio, 4 mėnesių amžiaus) turinčių paveldėjimo sąlygotą arterinę stresui jautrią hipertenziją, kurie buvo padalinti į 5 grupes po 10 gyvūnų kiekvienoje.

Gyvūnams peroraliniu būdu 28 dienas vieną kartą per dieną buvo duodami tokie vaistai: 1 grupė - 2,5 mg/kg antikūnų prieš C-terminalinį žmogaus angiotenzino II AT-1 receptoriaus fragmentą aktyvuotos-potencijuotos formos (vandeninių praskiedimų C12, C30, C200 mišinys) derinyje su 2,5 ml/kg distiliuoto vandens, 2 grupė - 2,5 mg/kg antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuotos-potencijuotos formos (vandeninių praskiedimų C12, C30, C200 mišinys) derinyje su 2,5 ml/kg distiliuoto vandens, 3 grupė - 5 mg/kg derinio farmacinės kompozicijos (kievieno komponento homeopatinių vandeninių praskiedimų C12, C30, C200 mišinys), 4 grupė - 5 ml/kg (10 ml/kg dozė) palyginamojo vaisto (losartano) ir 5 grupė - 5 ml/kg distiliuoto vandens.

Du karus per savaitę, praėjus nuo 2 iki 6 valandų po VSD antikūnų ir losartano sugirdymo, buvo matuojamas sistolinis kraujo spaudimas (SBP) netiesioginiu metodu uodegos arterijoje (panaudojant apmovą). 6 lentelėje parodyta NISAG linijos žiurkių sistolinio kraujo spaudimo pokyčių dinamika, išmatuota netiesioginiu metodu. 6 lentelė

Indikatorius Pradinis SBP, mmHg SBP po 28 vaisto vartojimo dienu, mmHg Δ lyginant su pradine reikšme, mmHg % nuo pradinės reikšmės VSD antikūnai prieš žmogaus angiotenzino II receptoriaus C-terminalinį fragmentar 176 150 -26 -14,7% VSD antikūnai prieš endotelinęl NO-synthazę 175 164,5 -10,5 1 O) Vaistas-derinys VSD antikūnų prieš angiotenzino II receptoriaus C-galinį fragmentą ir endotelinę NO-sintazę pagrindu 179,5 140 -39,5 -22% Losartanas 173,5 140,5 -33 -19% 37

LT 5988 B

Kontrolė (distiliuotas 181 178 -3 -1,6% vanduo) 6 pavyzdys

Antikūnų prieš insulininio receptoriaus β-subvieneto C-terminalinį fragmentą, išgrynintų per giminingumą su antigenu, ultramažų dozių, gautų panaudojant pradinio matricinio tirpalo superpraskiedimą 10012, 1003°, 1002o° kartų (anti-IR ULD), antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę, išgrynintų per antigeną, ultramažų dozių, gautų panaudojant pradinio matricinio tirpalo superpraskiedimą 10012, 10030, 100200 kartų (anti-eNOS ULD), bei antikūnų prieš insulininio receptoriaus β-subvieneto C-terminalinį fragmentą ultramažų dozių ir antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę ultramažų dozių derinio (anti-IR ULD +anti-e-NOS ULD) poveikio eksperimentinis tyrimas. Šiame tyrime buvo panaudota 150 Wistar žiukių patinėlių (svoris tyrimo pradžioje buvo 250-300g, 3,5-4 mėnesių amžiaus). 10 žiurkių buvo sveikos. Likusioms intraveniniu būdu buvo suleista 50 mg/kg streptozotocino dozė (eksperimentinis cukrinio diabeto modelis). Praėjus 72 valandoms po streptozotocino injekcijos, buvo atrinktos žiurkės, kurių gliukozės kiekis plazmoje ne mažesnis nei 12 mmol/l, padalintos j 7 grupes (po 20 žiurkių kievienoje grupėje), kurioms per 21 dieną buvo duodamas distiliuotas vanduo (5 ml/kg/per dieną, vieną kartą per dieną, j skrandį), insulinas® (8 vienetai/kg/per dieną, suleidžiant po oda), Rosiglitazonas® (8 mg/kg/per dieną, vieną kartą per dieną, j skrandį), anti-IR ULD (2,5 mg/kg/per dieną 5 ml/kg/per dieną tūryje, vieną kartą per dieną, į skrandį), anti-IR ULD + anti-eNOS ULD (5 ml/kg/per dieną, vieną kartą per dieną, į skrandį) ir taip pat Rosiglitazonas® ir insulinas® kartu, arba anti-IR ULD + anti-eNOS ULD ir insulinas® pagal režimus, atitinkančius kiekvieną preparatą (kaip aprašta aukščiau). Sveikos žiurkės gavo tą patį tūrį vandens. 7-tą, 14-tą ir 21-ą preparato suleidimo dienomis žiurkėms buvo matuojamas gliukozės kiekis kraujo plazmoje neėdus fermentiniu metodu (gliukozės oksidazės metodu) naudojant “gliukozės FKD” rinkinius (Rusija).

Peroralinis gliukozės toleravimo testas (OGTT) buvo atliekamas 14-tą tyrimo dieną (14-tą preparato gavimo dieną) standartiniu metodu (Du Vigneaud and Karr, 1925). Žiurkėms 18 valandų buo neduodama vandens. Šešiasdešimt minučių prieš tyrimą joms paskutinį kartą buvo duotos tiriamosios medžiagos. Sveikos žiurkės gavo 38

LT 5988 B tą patį tūrį vandens. Gliukozė buvo įvedama per gerklę 50 % (pagal masę) vandeninio tirpalo pavidalu (1 g/kg žiurkės svorio). Gliukozės kiekis serume iš uodegos venos buvo matuotas naudojant “Gliukozės FKD” rinkinį (OOO “Pharmaceutical and clinical diagnostics, Rusija, www.fkd.ru) po O, 30, 60, 90, 120 min. Buvo skaičiuojami plotų po gliukozės koncentracijos kraujyje priklausomybės nuo laiko kreive vidurkiai.

Streptozotocino injekcijos žymiai padidino gliukozės kiekį žiurkių kraujo plazmoje lyginant su sveikais gyvūnais (18 mmol/l lyginant su 3,5 mmol/l, p <0,05). Anti-IR ULD grupėje 7, 14 ir 21 preparato suleidimo dienomis gliukozės kiekis vidutiniškai 22-28 % buvo mažesnis nei kontrolinėje grupėje, tačiau skirtumai nepasiekė statistiškai patikimo lygio. Anti-IR ULD ir anti-eNOS derinys buvo veiksmingesnis; gliukozės kiekio sumažėjimas 14-tą ir 21-ą eksperimento dieną buvo atitinkamai 47 % ir 42 % (p <0,05 lyginant su kontrole). Etaloninis preparatas (Rosiglitazonas) taip pat sumažino gliukozės kiekį 14-tą ir 21-ą eksperimento dieną; poveikis pasiekė statistinį reikšmingumą tik 14-tą eksperimento dieną (36 %, p<0,05 lyginant su kontrole).

Insulinas, suleistas imant Ά veiksmingos dozės (parinkta preliminariniame tyrime) efektyviau mažino gliukozės kiekį per visus stebėjimo laikotarpius (iki sveikųjų žiurkių kontrolės lygio) (Fig.1). Reikia atsižvelgti, kad tyrime buvo naudojamas trumpojo veikimo insulinas, o gliukozės kiekis plazmoje buvo matuojamas praėjus 1 valandai po injekcijos, kas taip pat veikė V* insulino dozės poveikį į gliukozės kiekį plazmoje. Jo fone nebuvo galima gerai nustatyti koks yra insulino ir rosiglitazono arba isulino ir anti-IR + anti-eNOS ULD bendro vartojimo poveikis.

Gliukozės tolerancijos sutrikdymas (gliukozės, kurią sunaudoja kūnas, sumažėjimas) yra vienas iš svarbiausių cukrinio diabeto diagnostinių ir gydymo rodiklių. Sveikųjų gyvūnų atveju peroraliniame gliukozės tolerancijos teste (14-tą preparatų leidimo dieną) kompleksinis preparatas anti-IR + anti-eNOS ULD ir insulinas veiksmingiau padidno gliukozės toleranciją, kai buvo suleidžiamas vienas. Rosiglitazonas taip pat sumažino plotą po gliukozės koncentracijos kraujyje priklausomybės nuo laiko kreive (padidinta gliukozės tolerancija), tačiau jo veiksmingumas nebuvo statistiškai reikšmingas, lyginant su kontroline grupe (Fig.2). 39

LT 5988 B 7 pavyzdys

Antikūnų prieš insulininio receptoriaus β-subvieneto C-terminalinj fragmentą, išgrynintų per antigeną, ultramažų dozių, gautų panaudojant pradinio matricinio tirpalo superpraskiedimą 10012, 10030, 100200 kartų (anti-IR ULD), antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę, išgrynintų per giminingumą su antigenu, ultramažų dozių, gautų panaudojant pradinio matricinio tirpalo hiperpraskiedimą 10012, 10030, 100200 kartų (anti-eNOS ULD), bei antikūnų prieš insulininio receptoriaus β-subvieneto C-terminalinį fragmentą ultramažų dozių ir antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę ultramažų dozių derinio (anti-IR ULD +anti-e-NOS ULD) poveikio eksperimentinis tyrimas. Šiame tyrime buvo panaudoti 36 Goto-Kakizaki žiurkių patinėliai (svoris tyrimo pradžioje buvo 250-2800g, 10-12 savaičių amžiaus). Šios linijos žiurkės pasižymi nuo insulino nepriklausomo cukrinio diabeto savaiminiu atsiradimu. Gyvūnai buvo padalinti į 3 grupes (po 12 gyvūnų kiekvienoje grupėje) ir 28 dienas gavo arba distiliuotą vandenį (5 ml/kg, vieną kartą per dieną į skrandį) arba anti-IR ULD (2,5 mg/kg vieną kartą per dieną į skrandį) arba anti-IR ULD + anti-eNOS ULD (5 mg/kg vieną kartą per dieną į skrandį). Gliukozės kiekis kraujo plazmoje buvo matuotas gliukozės analizatoriumi (Beckman, Fullerton, Kalifornija, JAV) prieš pradedant preparatų leidimą ir 4, 5, 12, 16, 20 24, 28-tą perparato leidimo dieną. 28-tą dieną buvo atliktas gliukozės tolerancijos tyrimas (gliukozė, p.o., 1 g/kg).

Anti-IR ULD injekcijos davė žymų (p<0,05) gliukozės kiekio žiurkių kraujo plazmoje kritimą, tačiau anti-IR ULD + anti-eNOS ULD komplekso panaudojimas buvo veiksmingesnis (p<0,001 lyginant su kontrole) (Fig.3).

Rezultatai buvo patvirtinti duomenims, gautais atliekant gliukozės tolerancijos testą, kuris buvo vykdomas 28-tą preparatų leidimo dieną. Anti-IR ULD injekcijos davė gliukozės tolerancijos padidėjimą (statistiškai nereikšmingas 44 % AUC lyginant su kontrole). Tuo pačiu metu šio parametro (AUC) sumažėjimas, kurį sukėlė anti-IR ULD + anti-eNOS ULD komplekso suleidimas, buvo 62 % ir jis buvo statistiškai reikšmingas, lyginant su kontrole (p<0,05). 8 pavyzdys

Buvo naudojami tokie preparatai: 300 mg tabletės, impregnuotos triušio 40

LT 5988 B polikloninių antikūnų prieš smegenims būdingą baltymą S-100, išgrynintų per antigeną, aktyvuotos-potencijuotos formos ultramažų dozių (anti-S-100 ULD), gautų panaudojant pradinio matricinio tirpalo (jo koncentracija 2,5 mg/ml) superpraskiedimą 10012, 10030, 10020° kartų, ekvivalentišką 100-kartinių homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišiniui, vandeniniu alkoholiniu tirpalu (3 mg/tabletei); 300 mg tabletės, impregnuotos farmacinės kompozicijos, susidedančios iš triušio polikloninių antikūnų prieš smegenims būdingą baltymą S-100 (anti-S-100) ir prieš eNOS (anti-eNOS) aktyvuotų-potencijuotų formų ultramažų dozių (ULD), gautų panaudojant pradinio matricinio tirpalo (jo koncentracija 2,5 mg/ml) superpraskiedimą 10012,10O30, 100200 kartų, ekvivalentišką 100-kartinių homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišiniui, (anti-S100+anti-eNOS ULD), vandeniniais-alkoholiniais tirpalais (6 mg/tabletei); 300 mg tabletės, impregnuotos triušio polikloninių antikūnų prieš eNOS, išgrynintų per antigeną, aktyvuotos-potencijuotos formos ultramažų dozių (anti-S-100 ULD), gautų panaudojant pradinio matricinio tirpalo (jo koncentracija 2,5 mg/ml) superpraskiedimą 10012, 1003°, 1002°° kartų, ekvivalentišką 100-kartinių homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišiniui, vandeniniu alkoholiniu tirpalu (3 mg/tabletei); ir, kaip placebo, 300 mg tabletės, kuriose yra pagalbinės medžiagos: laktozė (laktozės monohidratas) - 267 mg, mikrokristalinė celiuliozė - 30 mg, magnio stearatas - 3 mg.

Tirtųjų vaistų veiksmingumas gydant galvos svaigimą (vertigo) ir kitus judėjimo sukeliamus pykinimus buvo vertinamas, panaudojant kinetozės modelį arba judėjimo ligas/judėjimo sukeliamą pykinimą, kurie atsiranda dėl vestbuliarinių vegetacinių sutrikimų. Galvos svaigimas yra tipiškas įvairios prigimties vestibuliarinio analizatoriaus pažeidimo ženklas, įskaitant vestibuliarinio nervo ir sraiginės sistemos funkcijos sutrikimą, kraujo apytakos apsunkinimą galvos smegenyse, centrinės nervų sistemos (CNS) patologiją ir t.t. Galvos svaigimą kaip kinetozės pasireiškimą lydi kiti vestibuliariniai-vegetaciniai sutrikimai, į kuriuos įeina trys reakcijų tipai: vestibuliarinis-motorinis (nistagmas ir deviacijos reakcija), vestibiuliarins-sensorinis (apart galvos svaigimo, nistagmas (arba postrotacijos reakcija) yra gynybiniai judesiai) ir vegetacinis (šleikštulys, vėmimas, prakaitavimas, smarkus širdies plakimas, karščio pylimas, pulso ir kraujo spaudimo fliuktuacijos).

Norint nustatyti įvairių kompozicijų poveikio prieš judėjimo sukeliamą pykinimą savybes, buvo atliktas dvigubai aklas, kontroliuojamas placebo 41

LT 5988 B palyginamasis tyrimas lygagrečiose grupėse, susidedančiose iš 15 somatiškai sveikų subjektų - vyrų ir moterų nuo 15 iki 60 metų amžiaus (vidutinis amžius 33,3±0,75 metai) su mažu (n = 5; 33%) arba vidutiniu (n = 10; 67%) rezistentiškumo judėjimo sukeliamam pykinimui laipsniu. 1 grupė gavo anti-S100 + anti-eNOS ULD, 2 grupė -anti-S100 ULD ir 3 grupė - anti-eNOS.

Norint imituoti judėjimo sukeliamą pykinimą ir įvertinti tiriamųjų vaistų poveikį, buvo panaudoti tinkamiausi ir pripažinti kinetozės modeliai - nepertraukiamo kumuliacinio greitėjimo Coriolis testas (CCEAC). Visų tirtųjų subjektų pradinė tolerancija CCAEC teste buvo ne daugiau 5 minučių. Kinetinio poveikio sukelti vestibiuliariniai-vegetaciniai sutrikimai buvo registruojami naudojant diagnostinių metodų kompleksą, įskaitant subjektų apklausą, kiekybinį vestibuliarinio-vegetatyvinio jautrumo sutrikimų įvertinimą (Halle skalė), širdies susitraukimų dažnio kitimų (HRV) analizę ir funkcinės būklės saviįvertinimą (WBAM - savijauta, aktyvumas ir nuotaika). Kaip tirtojo gydymo veiksmingumo kriterijai buvo vertinama tolerancijos dinamika ir išgijimo laikotarpis po kinetinio poveikio, o taip pat ir sensorinių-motorinių reakcijų (nistagmo) duomenų rodikliai, HRV rodikliai (naudojant Biocom VVellness Scan sistemą, sukurtą AWS, LLC pagal Europos kardiologų asociacijos ir Šiaurės Amerikos elektrofiziologų asociacijos internacionalinį standartą) ir WBAM duomenis. Saugumo kriterijais buvo galimų kenksmingų poveikių (AE) gydymo metu, susijusių su vaistų priėmimu, charakteris, akivaizdumas ir atsiradimo laikas; tirtųjų vaistų įtaka į rodiklius, kurie charakterizuoja centrinės nervų sistemos (CNS) veiklą (reakcija į judantį objektą (RMO)), paprastos motorinės reakcijos laikas (TSMR); fizinių ir funkcinių faktorių (širdies susitraukimų dažnis (HR), sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas (SBP, DBP), Stange testas, fizinių pratimų toleravimas (Harvardo laiptų testo rodiklis) dinamika. Saugumas buvo įvertintas po anti-S-100 ir anti-eNOS ULD derinio vienos dozės priėmimo ir po 7 dienų vaisto vartojimo kurso.

Visi subjektai vieną mėnesį prieš pradedant tyrimą negavo jokių vaistų. Po atrankos subjektai buvo atsitiktinai padalinti į 4 grupes (1 grupė - anti-S100+anti-eNOS ULD, 2 grupė - anti-S100 ULD, 3 grupė - anti-eNOS ULD ir 4 grupė -placebas).

Pirmąją tyrimo dieną (1 vizitas) buvo aprašyta žmonių funkcinė ir psichofiziologinė būklė, tada jiems duotos 5 tabletės atitinkamų antikūnų ULD, po to buvo atliktas CCEAC testas. Aprašyta testo trukmė; panaudojant kompleksinę 42

LT 5988 B diagnostinę aplausą, nustatytyti vegetatyviniai-vestibuliariniai sutrikimai ir su judėjimo sukeliamu pykinimu susiję AE. Per kitas 2-6 dienas subjektai gavo paskirto vaisto po 1 tabletę 3 kartus per dieną. Septintą dieną (2 vizitas) subjektams duota dozė buvo tokia pati kaip ir pirmą dieną (1 vizitas). Diagnostinių tyrimų kompleksas buvo atliktas prieš ir po CCEAC testo. Tyrimas buvo organizuotas taip, kad tyrimų komanda dirbtų tik su vienu subjektu. Tyrimas buvo lygiagretus ir vykdomas pirmojoje dienos pusėje, dalyvaujant, kaip taisyklė, 4 asmenims per dieną (po vieną asmenį vaistui arba placebui). Kitas tris savaites buvo išvalymo laikotarpis, o jo gale kiekvienai žmonių grupei buvo paskirtas naujas vaistas arba placebas; tyrimo ciklas buvo kartojamas (1 vizitas, vaisto vartojimo kursas, 2 vizitas). Tokiu būdu kiekvienas subjektas dalyvavo kiekvienoje grupėje su trijų savaičių trukmės išvalymo laikotarpiu tarp kiekvieno ciklo. Tai leido tyrinėtojui suvienodinti visokius tiriamojo asmens savitumus gydymo poveikiui. Vaisto veiksmingumo analizė buvo atlikta su visų tiriamųjų subjektų, kurie praėjo visą gydymo kursą tiriamuoju vaistu pagal tyrimo protokolą, duomenimis (n=15).

Judėjimo sukelto pykinimo simptomų (vertigo, vėmimas, neveiklumas, odos blyškumas, prakaitavimas ir t.t.) įrodymo po kinetinio poveikio (CCEAC) faktorių priklausomybė nuo foninio tiriamųjų vaistų vienadienės dozės įvedimo parodė, kad visiems tirtiesiems subjektams buvo maždaug vienodas judėjimo sukeltas pykinimas; gydytojo-tyrėjo nustatytų vegetacinių funkcijų sutrikimo pagal Haile skalę duomenys taip pat beveik nesiskyrė visose tyrimo grupėse (7 lentelė, 1 vizitas). Vis dėlto, kinetinis pakenkimas, kuris davė panašius į judėjimo sukelto pykinimo simptomus, visose keturiose grupėse buvo skirtingas ir priklausė nuo vaisto, kurį gavo tyrime dalyvaujantys subjektai (8 lentelė, 1 vizitas). Anti-S100 + anti-eNOS ULD vienadienis priėmimas davė aiškesnį judėjimo sukelto pykinimo simptomų sumažėjimą, kuris pasireiškė ne tik žymiai didesniu tolerancijos laiku CCEAC teste (104,10 ± 13,14 sek. lyginant su 68,50 ± 6,57 sek. - anti-S100 ULD grupėje; 75,50 ± 6,79 sek. - anti-eNOS ULD grupėje; ir 61,30 ±3,15 sek. - placebo grupėje) bet ir mažesniu nistagmo laiku (atitinkamai 9,90 ± 1,20 sek. palyginus su 13,50 ± 1,51; 16,10 ± 1,68 and 13,30 ± 1,12 sek) ir maksimaliai greitu pagijimu (96,90 ± 13,54 sek. lyginant su atitinkamai 194,20 ± 18,45; 202,50 ± 21,72 ir 241,70 ± 38,41 sek).

Gana panašūs rodikliai buvo užregistruoti per 2 vizitą, kai tiriamieji subjektai gavo vaistų kursą. Panašiems judėjimo sukelto pykinimo simptomams pasiekti 43

LT 5988 B ilgesnis kinetinio poveikio laikas buvo taikomas subjektams, kurie gavo anti-S100 + anti-eNOS ULD kompoziciją 7 dienas (8 lentelė, 2 vizitas). Žymiai ryškesnis anti-S100 + anti-eNOS ULD kompozicijos poveikis prieš judėjimo sukeliamą pykinimą buvo išreikštas trumpesniu nistagmo laiku (9,50 ± 1,38 sek, p < 0,01) ir išgijimo laikotarpio trukme (117,90 ± 15.65 sek., p <0,01). Vienkomponentinis preparatas anti-S100 ULD pasižymėjo geresniais poveikio prieš judėjimo sukeltą pykinimą tolerancijos rodikliais CCEAC teste, nistagmo ir išgijimo laiku lyginant su placebu (8 lentelė, 1 ir 2 vizitai), bet anti-S100 ULD veiksmingumas buvo mažesnis už anti-S100 + anti-eNOS ULD kompozicijos veiksmingumą. Vienkomponentinis preparatas anti-eNOS ULD nerodė jokio poveikio prieš judėjimo sukeliamą pykinimą, kadangi CCEAC testų ir paskesnio išgijimo laiko rezultatai nelabai skyrėsi nuo placebo grupės (8 lentelė, 1 ir 2 vizitai). CCEAC testo rodiklių anti-S100 + anti-eNOS ULD ir anti-S100 ULD grupėse, kai buvo skirta tik vienadienė dozė, palyginamoji analizė parodė, kad anti-eNOS pridėjimas padidino toleranciją judėjimo poveikiui 52 %, sumažino nistagmo laiką 27 % ir sutrumpino išgijimo po kinetinio poveikio laiką 50 %, įskaitant galvos sukimosi laiką - 49 %. Vis dėlto, didžiausias anti-eNOS komponento įnašas suteikė veiksmingumą kombinuotam prepatatui (anti-S100 + anti-eNOS ULD) vaisto vartojimo kurso eigoje, kuris buvo išreikštas rezultato, pasiekto anti-S100 ULD grupėje, 30 % padidėjimu pagal toleranciją judėjimo poveikiui ir nistagmo trukmei (abiejų parametrų reikšmėms). Be to, poveikio padidėjimas per 2 vizitą pagal toleranciją CCEAC teste ir nistagmo trukmę, palyginus su 1 vizito duomenimis, kai buvo vartojama anti-S100 + anti-eNOS ULD kompozicija, lyginant su vienkomponentiniu preparatu anti-S100, buvo išreikštas didesniu laipsniu, ką rodo šių rodiklių 30 % ir 4 % pokytis (palyginus su 21 % ir 0 % anti-S100 ULD grupėje). Įvertinant vaistų veiksmingumą prieš judėjimo sukeltą pykinimą ypatingas dėmesys buvo kreipiamas į galimą vaistų įnašą į autonominės nervų sistemos (ANS) stabilumą, būtent į balanso tarp simpatinės ir parasimpatinės sričių poslinkį. Šiam tikslui kiekvieno vizito metu buvo tiriami HRV parametrai ramybės būklėje ir atliekant funkcinius testus (kvėpavimo ir ortostatinį testus). 7 lentelė

Halle skalės rodiklių priklausomybė nuo panaudoto preparato po CCEAC testo 44

LT 5988 B

Preparatas Halle skalė (taškai) 1 vizitas (vienadienis vartojimas) (n=15; Vidurkis±SN) 2 vizitas (vaisto vartojimo kursas) (n=15; Vidurkis±SN) anti-S100 + anti-eNOS ULD 12,00±0,63 12,30±0,59 anti-S100 ULD 13,30±0,65 12.30±0,46 anti-eNOS ULD 13,10±0,78 12,00±0,55 Placebas 13,40±0,77 13.,30±0,45 8 lentelė CCEAC testo rodiklių priklausomybės nuo panaudoto preparato dinamika

Preparatas 1 viz tas (vienadienis vartojimas) CCEAC testo tolerancija, sek. (n=15; Vidurkis±SN) Nistagmo laikas, sek. (n=15; VidurkislSN) Recovery time, sec. (n=15; M±SD) anti-S100 + anti-eNOS ULD 104,10±13,14 ** 9.90±1.20 * 96.90±13.54 *** anti-S100 ULD 68,50±6,57 x 13,50±1,51 194,20±18,45 χχχ anti-eNOS ULD 75,00±6,79 16,10±1,68 202,50±21,72 xxx Placebas 61,30±3,15 13,30±1.12 241,70±3841 Kruskal-VVallis testo 1 P reikšmė 0,0182 0,0658 0,0001 2 vizitas(vaisto varto imo kursas) anti-S100 + anti-eNOS ULD 134,70±20,24 ** 9,50±1,38 ** 117,90±15,65 ** anti-S100 ULD 82,70±10,33 13,50±1,69 167,50±14,72 x anti-eNOS ULD 74,30±9,49 x 17,30±2,40 xxx 209,20±21,62 xx Placebas 63,70±3,91 15,00±1,47 199,60±31,19 Kruskal-Wallis testo 1 P reikšmė 0,0341 0,0244 0,0061

Pastabos: 1 reikšmingo skirtumo tarp grupių nustatymui buvo panaudotas Kruskai-VValls testas. Jeigu testas rodė didelį p<0,05 skirtumą lyginant grupes vieną su kita, tada buvo naudojamas Mann-Whitney testas. ^didelis skirtumas lyginant su placebu, p<0,05; **didelis skirtumas lyginant su placebu, p<0,01; ***didelis skirtumas lyginant su placebu, p<0,001. "didelis skirtumas lyginant su anti-S100 + anti-eNOS, p<0,05; ""didelis skirtumas lyginant su anti-S100 + anti-eNOS, p<0,01; """didelis skirtumas lyginant su anti-S100 + anti-eNOS, p<0,001. 45

LT 5988 B HRV prieš ir po CCEAC testą ramybės būsenoje (sėdint) analizė (9 lentelė) parodė, kad tiriamuosius vaistus gavusiems subjektams stebima SDNN greičio padidėjimo tendencija, rodanti širdies susitraukimų dažnio kaitaliojimųsi dėl parasimpatinio poveikio į širdies ritmą. Kaip atsakas j kinetinį poveikį visose tyrimo grupėse padidėjo RMS-SD reikšmė, kuri charakterizuoja autonominio reguliavimo parasimpatinio komponento aktyvumą. Grupėse, gavusiose kompoziciją anti-S100 ULD + anti-eNOS ULD, pastebėtas HF padidėjimas, kas taip pat rodo autonominio balanso poslinkį į parasimpatinę pusę. Taigi, atlikus CCEAC testus, visose grupėse buvo stebimas parasimpatinių poveikių į širdies susitraukimų dažnį padidėjimas. 9 lentelė

Tyrimo dalyvių HRV parametrai ramybės būklėje prieš ir po kinetinio poveikio

Parameteras 1 vizitas (vienadienis vartojimas) 2 vizitas (vaisto vartojimo kursas) Po vaisto priėmimo Po CCEAC testo Po vaisto priėmimo Po CCEAC testo anti-S100 + anl i-eNOS ULD groupė (VidurkisiSN) SDNN, msek. 57,7±5,51 68,2±7,42 59,4±5,03 65,6±4,66 RMSSD, msek. 43,1 ±6,77 51,4*9,22 47,0±6,21 47,6±5,33 TP, msek.2 979,0±186.06 1678,3±397.1# 1067.2±167.24 1381.0±166.30 LF, msek.2 437,5±709,6 709,6±178,72 391,9±75.61 588,5±87,48 HF, msek 2 171,5±51.08 228,4±76,79 206,5±58,32 218,5±43,96 LF/HF, s.v. 4,2±0,82 4,9±0,83 3,3±0,83 42,2±0,91 anti-S1 00 ULD groupė (Vi< Jurkis±SN) SDNN, msek. 60,9±4,62 70,9±5,90 59,1 ±4,80 68,8±4,87 RMSSD, msek. 44,3±5,39 50,6±6,56 42,4±4,63 47,8±5,57 TP, msek.2 832,2±124,93* 1342,8*217,09 841,4±149,93 1288.0±163,52# LF, msek.2 315,2±52,38* 550,9±72,44# 313,6±66,71 540,7±87,57# HF, msek.2 151,4*41,19 247,0±69,53# 138,3±38,42 187,1 ±39,80 LF/HF, s.v. 3,0±0,54 4,0±0.2 2,8±0,53 4,0±0,52 anti-eNOS ULD groupė (V durkis±SN) SDNN, msek. 67,4±7,73 78,6±6,14 65,8±8,68 69,0±5,23 RMSSD, msek. 53,0±8,86 58,4±7,68 59,6±12,45 52,2±5,30 TP, msek.2 1307,8±324,24 1841,1 ±359,79 # 1232,3±292,51 1275,4±172,47 LF, msek. 'l 576,5±167,07 849,9*194,2# 527,2±167,07 562,1 ±89,38 HF, msek.2 313,3±139,90 285,3±65,92 218,9±74,78 216,3±63,72 LF/HF, s.v. 3,6±0,87 3,9±0,82 3,7±1,14 3,8±0,58 Placebo groupė (Vidurkis±SN) SDNN, msek. 64,6±6,10 75,7±6,42 61,1±6,72 70,8±6,79 RMSSD, msek. 50,9±7,74 53,1 ±6,62 44,6±6,63 44,3±5,31 TP, msek.2 1062,2±150,02 1917,8±318,96 # 898,8±169,62 1418,5±227,59# LF, msek.* 440,6±77,30 832,4*181,15 334,8±75,94 611,4*113,64# 46

LT 5988 B HF, msek.2 253,9±59,95 266.7±61.94 166,0±48,14 174,1 ±44.96 LF/HF, s.v. 3,4±0,72 5,0±1.33 3,4±0,93 4,8±0,83

Pastaba: * ^didelis skirtumas lyginant su placebu, p^0,05. # didelis skirtumas lyginant su bazinės linijos parametrais, p^0,05. HRV analizė pereinamosiose būsenose parodė, kad anti-S100 ULD + anti-eNOS ULD kompozicijos vienadienis priėmimas padidino reakcijos laiką (13,9 ±1,14; p<0,05) ir stabilizacijos laiką (24,2 ± 1,28; p^0,05) lyginant su anti-S100 ULD ir placebu. Tie patys faktoriai viršijo placebo grupės reikšmes ir po kinetinio poveikio, kas parodė vaisto-derinio teigiamą efektą į ANS reaktyvumą (tolerancijos j kūno padėties pokyčius padidėjimą). Mažiausias skirtumas tarp maksimalios ir minimalios širdies susitraukimo dažnio reikšmės kvėpavimo teste patvirtino geresnį abiejų ANS dalių balansą po vienadienės anti-S100 + anti-eNOS ULD kompozicijos dozės (25,1 ± 2,66 kartų/min, p£0,05). Savaitės gydymo kurso pabaigoje stabilizuojantis poveikis į ANS balansą po CCEAC testo (ortostatinis ir kvėpavimo testai) taip pat buvo pastebėtas grupėje, kuri gavo anti-S100 + anti-eNOS ULD kompoziciją (10 ir 11 lentelės). 10 lentelė

Tyrimo dalyvių HRV parametrai ortostatiniame teste prieš ir po kinetinio poveikio

Parametras 1 vizitas (vienadienis vartojimas) 2 vizitas (vaisto vartojimo kursas Po vaisto priėmimo Po CCEAC testo Po vaisto priėmimo Po CCEAC testo anti-S100 + anti-eNOS ULD (vidurkis±SN) grupė Reakcija į pratimus, s.v. 1,30±0,06 1,40±0,04 1,30±0,06 1,40±0,06 Reakcijos laikas, sek. 13,9±1,14*x 12,7±1,24* 11,8±0,57 11,7±1,09 Stabilizacijos laikas, sek. 24,2±1,28*x 21,9±1,44* 20,6±0,74 22,4±1,44*x anti-S100 U LD (vidurkis±SN) grupė Reakcija į pratimus, s.v. 1,40±0,04 1,30±0,04 1,30±0,04 1,30±0,05 Reakcijos laikas, sek. 7,60±1,05 10,6±1,55 9,7±1,21 10,0±1,73 Stabilizacijos laikas, sek. 15,1 ±1,16* 18,3±1,43 18,0±1,18 18,0±1,80 anti-eNOS ULD (vidur kis±SN) grupė Reakcija į pratimus, s.v. 1,30±0,04 1,30±0,04 1,50 ±0,12 1,30±0,04 Reakcijos laikas, 8,20±0,94 9,10±1,12 9,2 ±0,77 8,3±0,70 47

LT 5988 B sek. Stabilizacijos laikas, sek. 16,5±1,02 17,1±1,33 19,0 ±2,04 16,7±0,98 Placebo grupė (vidurkis±S N) Reakcija j pratimus, s.v. 1,30±0,04 1,30±0,04 1,40 ±0,06 1,30±0,06 Reakcijos laikas, sek. 9,5±1,28 8,1±0,90 10,4 ± 1,58 8,8±1,09 Stabilizacijos laikas, sek. 18,3±0,94 16,8±1,09 18,0 ± 1,37 16,5±1,11

Pastaba: * ‘didelis skirtumas lyginant su placebu, p<0,05; x didelis skirtumas lyginant su anti-S100 ULD, p^0.05. 11 lentelė

Tyrimo dalyvių HRV parametrai kvėpavimo teste prieš ir po kinetinio poveikio

Parametras 1 vizitas (vienadienis vartojimas) 2 vizitas (vaisto vartojimo kursas Po vaisto priėmimo Po CCEAC testo Po vaisto priėmimo anti-S100 + anti-eN OS ULD (vidurkis±SN) grupė Koreliacija max HR / min HR, s.v. 1.5 ±0.05* 1.5 ±0.06 1.5 ±0.05 1.5 ±0.05 Skirtumas max HR - min HR, kartu/min. 25.1 ±2.66* 26.5 ± 2.77 26.5 ± 2.37 24.9 ± 2.24* anti-S100 L ILD (vidurkis±SN) grupė Koreliacija max HR / min HR, s.v. 1.5±0.06 1.6±0.05 1.5±0.04 1.6±0.06 Skirtumas max HR - min HR, kartu/min. 27.7±2.68 27.2±2.40 25.7±2.24 26.9±2.67 anti-eNOS JLD(vidurkis±SN) grupė Koreliacija max HR / min HR, s.v. 1.5±0.05 1.5±0.04 1.5±0.06 1.6±0.05 Skirtumas max HR - min HR, kartu/min. 26.7±2.44 26.2±2.04 27.7±2.47 27.3±2.12 Placebo grupė (vidurkis±SN) Koreliacija max HR / min HR, s.v. 1.6±0.07 1.6±0.06 1.5±0.05 1.6±0.05 Skirtumas max HR - min HR, kartu/min. 31.2±3.06 28.2±2.50 27.7±2.37 29.2±2.44

Pastaba: * ‘didelis skirtumas lyginant su placebu, p<0,05. 48

LT 5988 B

Savos funkcinės būklės įvertinimo (savijauta, aktyvumas, nuotaika), kurį atliko patys tyrimo dalyviai po judėjimo sukelto pykinimo imitavimo (CCEAC testai) gydymo pradžioje ir gale, rezultatai parodė, visų grupių subjektai kiekvienam iš šių parametrų priskyrė “vidutinius” balus (12 lentelė). Taigi vaistų vartojimo požiūriu CCEAC tolervimas buvo patenkinamas. Didžiausi padidėjimo koeficientai, lyginant su placebo grupės duomenimis 7-tos vaisto vartojimo dienos pabaigoje (daugiau nei 10%), buvo pastebėti anti-S100 + anti-eNOS kompozicijos grupėje. 12 lentelė

Tyrimo dalyvių atliktos savo funkcinės būklės (savijautos-aktyvumo-nuotaikos) įvertinimo parametrų dinamika

Parametras 1 vizitas (vienadienis vartojimas) 2 vizitas (vaisto vartojimo kursas anti-S100 + anti-eNOS ULD (vidurkis±SN) grupė Savijauta 4,3±0,26 4,6±0,27 Aktyvumas 4,2±0,20 4,2±0,22 Nuotaika 5,0±0,16 5,2±0,13 anti-S100 + anti-eNOS ULD (vidurkis±SN) grupė Savijauta 3,7±0,21 4,3±0,22 Aktyvumas 3,6±0,17 4,0±0,19 Nuotaika 4,5±0,16 4,9±0,19 anti-S100 ULD (vidurkis±SN) grupė Savijauta 3,9±0,25 4,1 ±0,26 Aktyvumas 3,8±0,25 3,9±0,23 Nuotaika 4,4±0,19 4,6±0,19 Placebo grupė (vidurkis±SN) Savijauta 4,0±0,24 4,0±0,24 Aktyvumas 3,8±0,20 3,7±0,26 Nuotaika 4,3±0,20 4,7±0,24

Saugumo analizė apėmė visų tyrime dalyvavusių subjektų duomenis. Stebėjimo laikotarpiu buvo pastebėtas geras tirtųjų preparatų toleravimas. Nebuvo nustatyta jokių su vaisto vartojimu susijusių kenksmingų šalutinių poveikių. Visi tirtųjų grupių subjektai baigė gydymą tyrimo protokoke nustatytu laiku; iš tyrimo anksti iškritusių asmenų nebuvo. 49

LT 5988 B

Tyrimo metu pagal fizinio apžiūrėjimo duomenis, įskaitant širdies susitraukimų dažnio, sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo rodiklius ir pagal Harvardo laiptų testo duomenis nebuvo užregistruota subjektų su kokiais nors nenormalumais. (13 lentelė). Visi identifikuoti pokyčiai buvo normos ribose. Šiuo atveju subjektyviai imant visi subjektai jautėsi gerai. 13 lentelė

Tyrimo dalyvių fizinių parametrų ir pratimų toleravimo parametrų dinamika prieš ir po kinetinio poveikio

Parametras 1 vizitas (vienadienis vartojimas) 2 vizitas (vaisto vartojimo kursas Po vaisto priėmimo Po CCEAC testo Po vaisto priėmimo Po CCEAC testo anti-S100 + anti-eNOS ULD (vidurkis±SN) grupė HR (tvinksniai/min) 74,6±3,36 68,4±3,67 74,1 ±3,10 67,7±2,62 Sistolinis kraujo spaudimas (mmHg) 123,4±2,83 125,9±4,08 121,8±2,65 128,3±4,25 Diastolinis kraujo spaudimas (mmHg) 74,0±3,09 79,3±2,62 76,2±2,43 80,3±3,30 Laiptų testo rodiklis — 53,6±2,60 — 52,3±2,09 anti-S100 ULD (vidurkis±SN) grupė HR (tvinksniai/min) 73,5±2,57 69,7±2,78 72,1 ±2,84 67,7±2,39 Sistolinis kraujo spaudimas (mmHg) 127,5±2,55 133,5±4,77 127,1 ±2,55 129,9±5,06 Diastolinis kraujo spaudimas (mmHg) 75,5±2,65 82,6±3,31 74,9±2,41 82,3±3,19 Laiptų testo rodiklis — 50,6±1,71 — 53,0±1,63 anti-eNOS U .D (vidurkisiSN) c irupė HR (tvinksniai/min) 76,5±2,59 67,3±1,98 77,3±2,02 70,1 ±3,23 Sistolinis kraujo spaudimas (mmHg) 127,3±3,14 131,5±5,16 123,5±3,06 129,3±4,13 Diastolinis kraujo spaudimas (mmHg) 75,2±2,24 80,3±2,66 73,9±2,83 81,0±3,22 Laiptu testo rodiklis — 51,8±2,12 — 51,2±2,21 Placebo jrupė (VidurkistSN ) HR (tvinksniai/min) 74,5±2,78 68,9±3,46 73,9±3,23 72,3±3,58 Sistolinis kraujo spaudimas (mmHg) 125,3±3,30 133,3±4,73 124,3±2,83 126,9±3,95 50

LT 5988 B

Diastolinis kraujo spaudimas (mmHg) 76,2±2,15 81,7±2,83 75,4±1,86 79,7±3,03 Laiptu testo rodiklis - 50.0±2,03 - 50,1 ±1,99

Apart hemodinaminių parametrų, tirtųjų vaistų saugumui ir jų galimam neigiamam įnašui į centrinės nervų sistemos funkcijas įvertinti buvo tiriami tokie subjektų psichologiniai parametrai (RMO (reakcija į judantį objektą), SMRT (paprastos motorinės reakcijos laikas), RA (dėmesio apimtis), dėmesio trukmė (AS) ir dėmesio stabilumo faktorius (ASF). Be to, hipoksijos toleravimui įvertinti buvo daromas Stange testas.

Pagal gautus rezultatus (9 lentelė) matyti, kad nei vienadienis vaisto priėmimas, nei vaisto vartojimo kursas neturėjo pastebimos įtakos vertinamiems parametrams. Sensorinės motorinės kordinacijos rodikliai (SMRT, RMO) abiejų vizitų metu nesiskiria nuo placebo grupės duomenų prieš CCEAC ir po jo. Tokių sudėtingų funkcijų kaip dėmesio apimtis ir stabilumas tyrimo duomenys parodė, kad tirtieji vaistai tiek prieš, tiek ir po CCEAC testo nepakeitė susikoncentravimo laipsnio ir dėmesio poslinkio ir nesiskiria nuo placebo grupės duomenų.

Standartinių pratimų testų su kvėpavimo sulaikymu analizė parodė, kad subjektai geriau toleruoja hipoksiją (14 lentelė). Kvėpavimo sulaikymo metu Stange testo trukmė augo po visų tyrimo vaistų priėmimo. Vis dėlto, tik derinio kompozicijos anti-S100 + anti-eNOS įvedimas rodė žymiai ilgesnį kvėpavimo sulaikymą po kinetinio poveikio (68,1 ± 18,8 sek. bazinėje linijoje ir 91,7 ± 27,4 sek. po CCEAC testo, p <0,05). Hipoksijos toleravimo padidėjimas taip pat buvo pastebėtas naudojant Gench testą (Stange testas) (kvėpavimo sulaikymas iškvepiant, P >0,05). 14 lentelė

Tyrimo dalyvių psichofiziologinės būklės parametrų dinamika prieš ir po kinetinio poveikio

Parametras 1 vizitas (vienadienis vartojimas) 2 vizitas (vaisto vartojimo kursas Po vaisto priėmimo Po CCEAC testo Po vaisto priėmimo anti-S100 + anti-eN OS ULD (vidurkis±SN) grupė SMRT 257,5±8,67 268,9±10,18 269,6±9,75 279,9±12,24 RMO, s.v. 50,1 ±3,92 49,5±4,50 47,3±4,86 47,0±3,54 RMO, pataikymo % 3,0±0,95 4,5±1,15 5,3±1,58 4,0±1,11 51

LT 5988 B AS, sek. 5,2±0,34 5,2±0,35 5.2±0,41 5.1 ±0,40 Dėmesio apimtis, sek. 41,7±2,36 39,9±2,38 38,1 ±2,17 37,5±2,04 ASF 17,4±1,66 17,2±1,51 18,0±1,71 18,8±1,72 Stange testas 68,1 ±4,85 91,7±7,07* 71,8±6.02 85,5±9,36 Gench testas 47,1 ±4,03 50,1 ±3,94 46,7±3,28 48,1 ±4,52 anti-S100 ULD (vid urkis±SN) grupė SMRT 258,9±9,95 282,4±13,56 268.4±11.37 279,1 ±9,20 RMO, s.v. 58,1 ±6,40 57,5±6,34 55,1 ±5,06 53,8±5,02 RMO, pataikymo % 3,7±1,50 2,0±0,82 2,3±0,83 5,0±1,69 AS, sek. 6,0±0,40 6,4±0,52 6.2±0,42 6,0±0,41 Dėmesio apimtis, sek. 42,6±2,68 42,1 ±2,27 42,7±2,30 41,9±2,52 ASF 14,5±1,16 14,9±1,26 15,3±1,13 15,4±1,18 Stange testas 59,0±4,09 72,6±6,19 64,5±4,93 75,9±5,67 Gench testas 47,1 ±4,48 49,4±4,69 48,3±4,30 48,8±4,14 anti-eNOS (vidurkis±SN) grupė SMRT 257,7±8,49 279,4±14,23 266,7±13,19 275,5±11,44 RMO, s.v. 48,3±3,67 51,9±4,39 52,5±4,79 49,6±4,22 RMO, pataikymo % 2,3±0,83 2,0±0,82 3,3±1,26 5,7±1,68 AS, sek. 5,9±0,25 6,0±0,34 5,5±0,24 5,9±0,33 Dėmesio apimtis, sek. 41,9±2,10 43,8±2,39 41,3±2,00 42,5±2,22 ASF 13,7±1,34 14,8±1,31 15,6±1,24 14,1 ±1,40 Stange testas 62,5±5,49 69,5±5,09 56,7±3,34 73,1 ±7,98 Gench testas 43,1±3,51 45,7±3,15 43,4±3,77 45,8±4,03 Placebo grupė (vidurkis±SN) SMRT 267,6±7,64 290,1±11,33 281,1 ±9,78 263,3±6,85 RMO, s.v. 60,7±8,31 54,1 ±5,57 51,1 ±3,69 52,6±5,38 RMO, pataikymo % 3,7±1,03 3,7±1,24 3,3±0,93 4,3±1,61 AS, sek. 6,1±0,71 5,7±0,36 5.5±0,32 5,9±0,71 Dėmesio apimtis, sek. 41,9±2,09 42,4±2,81 41,3±2,18 39,6±2,26 ASF 14,5±1,64 14,5±1,79 15,3±1,55 15,9±1,58 Stange testas 63,7±4,71 67,9±6,90 64,8±5,94 83,0±12,24 Gench testas 44,7±2,52 47,1 ±3,30 43,7±2,71 47,8±3,78

Tokiu būdu, tyrimas, naudojant eksperimentinį judėjimo sukeliamą pykinimą, parodė anti-S100 + anti-eNOS ULD kompozicijos derinio ir monokomponentinio preparato ULD-S100 veiksmingumą. Tirtieji vaistai padidina subjektų atsparumą kinetiniam poveikiui po klinikinių ir fiziologinių judėjimo sukeliamo pykinimo klinikinių ir fiziologinių efektų imitavimo, duodami švelnesnius judėjimo sukeliamo pykinimo klinikinius procesus ir greitesnį subjektų pasveikimą nutraukus gydymą. Be to, buvo parodyta, kad derinio kompozicijos (anti-S100 + anti-eNOS ULD kompozicija) padidina atskirų komponentų veiksmingumą prieš judėjimo sukeliamą pykinimą. 52

LT 5988 B

Derinio kompozicijos anti-S100 + anti-eNOS ULD veksmingumas kūno vestibiuliarinių-autonominių ir sensorinių reakcijų kontroliavimui eksperimentinio judėjimo sukeliamo pykinimo atveju didėja gydymo eigoje. Reikia pastebėti, kad anti-eNOS ULD monopreparato formoje neturi apsauginio poveikio prieš judėjimo sukeliamą pykinimą, tačiau sumaišius jį su anti-S100, pastarojo poveikis prieš judėjimo sukeliamą pykinimą, kuris pasireiškė tik vienadienio jo vartojimo atveju, t.y. trumpai vartojant vaistą, yra stipriai padidinamas. Geriausias sugebėjimas sutvarkyti trumpalaikius procesus, tai yra paveikti parasimpatinių ir simpatinių ANS dalių reaktyvumą, o taip pat ANS adaptacijos gebą judėjimo sukeliamo pykinimo būsenoje (padidinti staigių kūno padėties pokyčių toleravimą), kuris yra svarbiausias komonentas vaisto prieš judėjimo sukeltą pykinimą veiksmingumo savybėse, buvo pastebėtas anti-S100 + anti-eNOS ULD kompozicijos atveju. Anti-S100 + anti-eNOS ULD kompozicija ir vienkomponentinis preparatas anti-S100 ULD, naudojant juos kaip preparatus nuo judėjimo sukeliamo pykinimo, atliekant operatoriaus funkcijas, yra saugūs ir neturi neigiamo poveikio į fizinius ir psichofiziologinius parametrus.

Derinio kompozicija anti-S100 + anti-eNOS ULD ir anti-S100 ULD gali būti rekomenduota kinetozės palengvinimui ir profilaktikai judėjimo sukelto pykinimo atveju (įskaitant jūros, oro ir automobilio judėjimo sukeltą vėmimą) žmonėms, turintiems mažą arba vidutinį stabilumo laipsnį. Derinio kompozicija yra labai saugi ir neturi kenksmingų poveikių į profesinės veiklos kokybę. 9 pavyzdys

Tiriant šios paraiškos derinio farmacinės kompozicijos savybes psichoorganinio sindromo gydymui buvo naudojamos 300 mg tabletės. Tabletės buvo impregnuotos farmacinės kompozicijos, susidedančios iš triušio polikloninių antikūnų prieš smegenims būdingą baltymą S-100, išgrynintų giminingumo chromatografijos būdu (anti-S100), ir prieš endotelinę NO-sintazę (anti-eNOS) aktyvuotų-potencijuotų formų ultramažų dozių ULD), gautų panaudojant pradinio matricinio tirpalo (jo koncentracija 2,5 mg/ml) superpraskiedimą 10012, 10030, 1002°° kartų, ekvivalentišką 100-kartinių homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišiniui, vandeniniais-alkoholiniais tirpalais (6 mg/tabletei).

Kontrolinės grupės pacientai gavo 300 mg tabletes, impregnuotas farmacine 53

LT 5988 B kompozicija iš triušio polikloninių antikūnų prieš smegenims būdingą baltymą S-100, išgrynintų giminingumo chromatografijos būdu (anti-S-100) aktyvuotų-potencijuotų formų ultramažų dozių (ULD), gautų panaudojant pradinio matricinio tirpalo (jo koncentracija 2,5 mg/ml) superpraskiedimą 10012, 10030, 10O200 kartų, vandeniniais-alkoholiniais tirpalais (6 mg/tabletei). J tyrimą buvo įtraukti pacientai, kuriems diagnozuotas potrauminės kilmės psicoorganinis sindromas. Psichoorganinis sindromas yra charakterizuojamas tokia požymių triada: atminties silpnumas, supratimo pablogėjimas, emocijų nevaldymas (VValther Buel triada).

Tyrimas buvo atviro žymėjimo, atsitiktinės atrankos, lygiagrečių grupių tipo pacientų su potrauminės kilmės psichoorganiniu sindromu klinikinis gydymo veiksmingumo ir saugumo bandymas (pirmoji pacientų grupė gavo anti-S100 ULD preparatą, antroji pacientų grupė - anti-S100 + anti-eNOS ULD preparatą.

Tyrime dalyvavo 6 pacientai nuo 35 iki 90 metų amžiaus (amžiaus vidurkis 70,83 ± 21,95), kuriems buvo diagnozuotas psichoorganinis sindromas.

Buvo patikrintas pacientų sutikimas šiems įtraukimo ir atmetimo kriterijams: Įtraukimo kriterijai:

Pacientai, kuriems diagnozuota potrauminė encefalopatija su psichoorganiniu sindromu arba kompleksinės etiologijos (vaskulinės, potrauminės) encefalopatija su psichoorganiniu sindromu, patvirtintos ligos istorija, neurologiniais tyrimais ir medicininiais įrašais.

Pacientai be lydinčiosios terapijo pakeitimų mažiausiai vieno mėnesio laikotarpyje prieš 1 vizitą.

Nereikalingas lydinčiosios terapijos keitimas per visą stebėjimo laikotarpį.

Nereikalingas imunomoduliacinių vaistų skyrimas kitus 6 mėnesius.

Pacientai, kurių išsimokslinimo lygis yra pakankamas adekvačiam bendravimui su tyrėju ir tyrimo koordinatoriumi.

Pacientai, kuriuos tyrinėtojas įvertino kaip patikimus ir pasiruošusius dalyvauti visuose užplanuotuose klinikiniuose vizituose, testuose ir procedūrose pagal protokolą. 54

LT 5988 B

Pacientai turintys galiojantį namų adresą.

Atmetimo kriterijai:

Ligos istorijoje nėra smegenų chirurginių operacijų. Ūmus miokardo infarktas.

Hemoraginis priepuolis.

Psichozė, bipolinis sutrikimas arba šizoafektinis sutrikimas ligos istorijoje. Žymi depresija pagal tarptautinio neuropsichatrinio mini interviu (MINI) depresijos modulio kriterijus.

Medicininio arba kitokio charakterio faktoriai/būklės, kurie pagal tyrėjo nuomonę gali paveikti tiriamųjų pacientų testo rezultatus.

Atsakymai „2A“, „2B“, „2C“ arba „3“ Beck Depression klausimyno „I“ skyriuje (aktyvi savižudybės idejacija su tam tikru ketinimu veikti be konkretaus plano arba aktyvi savižudybės ideacija su konkrečiu planu ir ketinimu).

Autoimuninė liga ligos istorijoje. Ūmus kepenų pakenkimas arba sunki cirozė (C klasė pagal Child-Pugh).

Nekoreguotas skydliaukės funkcijos sutrikimas.

Dekompensuota arterinė hipertenzija ligos istorijoje.

Sunki arba dekompensuota širdies kraujagyslių liga, kepenų liga, inkstų liga, metabolinė, respiratorinė arba hematologinė liga, simptominė periferinių kraujagyslių liga arba kita medicininė arba psichinė būklė, kuri tyrėjo nuomone gali paveikti paciento dalyvavimą tyrime arba galėtų paskatinti ilgą hospitalizaciją arba hospitalizacijos pakartojimą tyrimo metu.

Ligos arba būklės, kurios tyrėjo nuomone, gali sukliudyti pacientui dalyvauti tyrime.

Vaisto, turinčio anti-eNOS ULD arba vaisto, turinčio anti-S100 ULD, naudojimas prieš paciento įtraukimą į tyrimą.

Bet kurios grupės antidepresantų, įskaitant augalinius ir homeopatinius preparatus, vartojimas.

Bet kurios grupės anksiolitikų, įskaitant augalinius ir homeopatinius 55

LT 5988 B preparatus, vartojimas.

Imunomoduliatorių, įskaitant augalinius ir homeopatinius preparatus, vartojimas.

Gydymas sisteminiais steroidais mėnesio prieš 0 vizitą laikotarpyje.

Dalyvavimas vaisto, turinčio anti-eNOS ULD arba vaisto, turinčio anti-S100 ULD, tyrime, jeigu pacientas priėmė bent vieną preparato dozę.

Dalyvavimas kituose klinikiniuose bandymuose 1 mėnesio prieš įtraukiant į šį tyrimą laikotarpyje. Nėštumas, maitinimas krūtimi, negalėjimas naudoti adekvačią kontracepciją tyrimo laikotarpiu ir 1 mėnesį po paskutinio tiriamojo vaisto priėmimo.

Alergijos/netoliaravimo bet kurių vaistų komponento, įskaitant laktozę, buvimas.

Pacientai vartojantys narkotinius vaistus ir neuroleptikus, pacientų priklausomybės nuo alkoholio ir psicinės ligos.

Pacientai, kurie yra centro, tiesiogiai susijusio ir vykdančio tyrimą, personalas ir (arba) yra tyrimo centro personalo, kuris yra susijęs su vykdomu tyrimu, šeimos nariai. „Šeimos nariai“ yra vyras (žmona), tėvai, vaikai, broliai (seserys).

Dalyvavimas teisme arba galimas kompensacijos gavimas, arba dalyvavimas teisminiuose procesuose tyrėjo nuomone.

Nustačius paciento atitikimą įtraukimo ir atmetimo kriterijams, pacientai buvo atsitiktinai padalinti į dvi tyrimo grupes: grupė pacientų, kurie gauna anti-S100 ULD (3 pacientai, moterų - 33,33 %, vyrų - 66,66 %, vidutinis amžius - 71,33 ± 16,25 metai), ir grupė pacientų, kurie gauna anti-S100 + anti-eNOS ULD (3 pacientai, moterų -66,66 %, vyrų - 33,33%, vidutinis amžius - 70,33 ± 30,66 metai). Šio tyrimo metu buvo padaryti penki vizitai. Gydymo fazė truko nuo 1 vizito iki 4 vizito vidutiniškai 84 ± 5 dienas. Ketvirtas vizitas (84 ± 5 dieną) buvo pirmasis tyrimo galinis taškas, po kurio ėjo paskesnis stebėjimas. Stebėjimo fazė tęsėsi nuo 4 vizito iki 5 vizito (vidutiniškai iki 168 ± 5 dienos).

Saugumo analizėje buvo imami visų tyrime dalyvaujančių pacientų (n = 6) 56

LT 5988 B duomenys. Tyrimo metu buvo užregistruotas geras vaisto toleravimas. Nebuvo užregistruota jokių kenksmingų vaisto poveikių. Visi tyrimo grupių dalyviai baigė gydymą pagal protokolą; ankstyvų iškritimų nebuvo.

Buvo vertinamas anti-S100 + anti-eNOS preparato poveikis j paciento pagrindinius psichoorganinio sindromo požymius ir simptomus (NPI neuropsichatrinė inventorizacija, intensyvumo dalis), į pacientą lydinčių asmens negalavimų intensyvumą (NPI neuropsichiatrinė inventorizacija, lydinčių negalavimų dalis), o taip pat ir į paciento pažintines funkcijas (Mini pažintinės būklės tyrimas MMSE). Buvo rastas pagrindinių psichoorganinio sindromo faktorių pagerėjimas, toks kaip statistiškai reikšmingas NPI neuropsichiatrinės inventorizacijos intensyvumo dalies sumažėjimas (nuo 91,0 ± 15,13 iki 69,0 ± 6,24, p < 0,05), NPI neuropsichiatrinės inventorizacijos lydinčių negalavimų dalies balų skaičiaus sumažėjimas (nuo 44,33 ± 17,78 iki 36,33 ± 3,21, p < 0,05) 4 vizito metu (15 lentelė).

Pacientų, gavusių vien tik anti-S100 ULD grupėjej nebuvo užregistruota jokio klinikinio pagerėjimo.

Be to, skirtumas tarp pacientų grupių NPI neuropsichiatrinės inventorizacijos intensyvumo dalies bendro balų skaičiaus gydymo pabaigoje buvo statistiškai reikšmingas, p < 0,05. 15 lentelė NPI (intensyvumas) NPI (negalavimai) ADS-ADL MMSE anti-S100+anti-eNOS ULD prieš gydymą 91,0+15,13 44,33+17,78 42,66+4,93 22,33+3,21 anti-S100+anti-eNOS ULD po gydymo 69,0+6,244*# 36,33+3,21* 52,0+5,57 22,66+2,08 anti-S100 ULD prieš gydymą 114,0+25,53 45,66+14,47 33,0+13,89 22,33+4,16 anti-S100 ULD po gydymo 99,66+18,0 49,0+17,05 31,66+10,69 23,0+4,36 * - p nuo bazinės linijos <0,05; # - p nuo kontrolės <0,05

Tokiu būdu, atliktame klinikiniame tyrime derinio farmacinė kompozicija anti-S100 + anti-eNOS ULD turėjo teigiamą poveikį į psichoorganinio sindromo 57

LT 5988 B pagrindinius klinikinius požymius ir simptomus ir tendenciją veikti pažintines funkcijas su psichoorganiniu sindromu. Be to, buvo patvirtintas geras vaisto toleravimas. Nebuvo užregistruota jokių vaisto kenksmingumo atvejų. 10 pavyzdys

Tiriant šios paraiškos derinio farmacinės kompozicijos savybes Alcheimerio ligos gydymui buvo naudojamos 300 mg tabletės. Tabletės buvo impregnuotos farmacinės kompozicijos, susidedančios iš triušio polikloninių antikūnų prieš smegenims būdingą baltymą S-100, išgrynintų giminingumo chromatografijos būdu (anti-S100), ir prieš endotelinę NO-sintazę (anti-eNOS) aktyvuotų-potencijuotų formų ultramažų dozių ULD), gautų panaudojant pradinio matricinio tirpalo Qo koncentracija 2,5 mg/ml) superpraskiedimą 10012, 10030, 100200 kartų, ekvivalentišką 100-kartinių homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišiniui, vandeniniais-alkoholiniais tirpalais (6 mg/tabletei).

Kontrolinės grupės pacientai gavo 300 mg tabletes, impregnuotas farmacine kompozicija iš triušio polikloninių antikūnų prieš smegenims būdingą baltymą S-100, išgrynintų giminingumo chromatografijos būdu (anti-S-100) aktyvuotų-potencijuotų formų ultramažų dozių (ULD), gautų panaudojant pradinio matricinio tirpalo 0° koncentracija 2,5 mg/ml) superpraskiedimą 10012, 10030, 100200 kartų, vandeniniais-alkoholiniais tirpalais (3 mg/tabletei). Į tyrimą buvo įtraukti pacientai, kuriems diagnozuota Alcheimerio liga. Alcheimerio ligai yra būdinga demencija (įgyta demencija, pastovus kognityvinio aktyvumo pablogėjimas su anksčiau įgytų žinių ir praktinių įgūdžių praradimu, sunkumai arba negalėjimas įgyti naujų žinių).

Tyrimas buvo atviro žymėjimo, atsitiktinės atrankos, palyginamasis klinikinis gydymo efektyvumo ir saugumo tyrimas dviejose lygiagrečiose grupėse (anti-S100 ULD ir anti-S100 + anti-eNOS ULD) gydymui pacientų, sergančių nuo nedidelio iki vidutinio sunkumo Alcheimerio liga.

Tyrime dalyvavo 6 pacientai nuo 55 iki 64 metų amžiaus (amžiaus vidurkis 59,0 ± 3,58), kuriems buvo diagnozuota nelabai sunki Alcheimerio liga.

Buvo patikrintas pacientų sutikimas šiems įtraukimo ir atmetimo kriterijams: 58

LT 5988 B Įtraukimo kriterijai buvo tokie:

Pacientai, sergantys nelabai sunkia Alcheimerio liga, patvirtinta ligos istorija, neurologiniais ir medicininiais įrašais. 2. Pacientai be lydinčiosios terapijos pakeitimų mažiausiai vieno mėnesio laikotarpyje prieš 1 vizitą. 3. Nereikalingas lydinčiosios terapijos keitimas per visą stebėjimo laikotarpį.

Nereikalingas imunomoduliacinių vaistų skyrimas kitus 6 mėnesius.

Pacientai, kurių išsimokslinimo lygis yra pakankamas adekvačiam bendravimui su tyrėju ir tyrimo koordinatoriumi.

Pacientai, kuriuos tyrinėtojas įvertino kaip patikimus ir pasiruošusius dalyvauti visuose užplanuotuose klinikiniuose vizituose, testuose ir procedūrose pagal protokolą.

Pacientai turintys galiojantį namų adresą.

Atmetimo kriterijai buvo tokie: 1. Ligos istorijoje nėra smegenų chirurginių operacijų. 2. Omus miokardo infarktas. 3. Hemoraginis priepuolis.

Psichozė, bipolinis sutrikimas arba šizoafektinis sutrikimas ligos istorijoje. Žymi depresija pagal tarptautinio neuropsichiatrinio mini interviu (MINI) depresijos modulio kriterijus.

Medicininio arba kitokio charakterio faktoriai/būklės, kurie pagal tyrėjo nuomonę gali paveikti tiriamųjų pacientų testo rezultatus.

Atsakymai „2A“, „2B“, „2C“ arba „3“ Beck Depression klausimyno „I“ skyriuje (aktyvi savižudybės idejacija su tam tikru ketinimu veikti be konkretaus plano arba aktyvi savižudybės ideacija su konkrečiu planu ir ketinimu).

Autoimuninė liga ligos istorijoje.

Omus kepenų pakenkimas arba sunki cirozė (C klasė pagal Child-Pugh).

Nekoreguotas skydliaukės funkcijos sutrikimas. 59

LT 5988 B

Dekompensuota arterinė hipertenzija ligos istorijoje.

Sunki arba dekompensuota širdies kraujagyslių liga, kepenų liga, inkstų liga, metabolinė, respiratorinė arba hematologinė liga, simptominė periferinių kraujagyslių liga arba kita medicininė arba psichinė būklė, kuri tyrėjo nuomone gali paveikti paciento dalyvavimą tyrime arba galėtų paskatinti ilgą hospitalizaciją arba hospitalizacijos pakartojimą tyrimo metu.

Ligos arba būklės, kurios tyrėjo nuomone, gali sukliudyti pacientui dalyvauti tyrime.

Vaisto, turinčio anti-eNOS ULD arba vaisto, turinčio anti-S100 ULD, naudojimas prieš paciento įtraukimą į tyrimą.

Bet kurios grupės antidepresantų, įskaitant augalinius ir homeopatinius preparatus, vartojimas.

Bet kurios grupės anksiolitikų, įskaitant augalinius ir homeopatinius preparatus, vartojimas.

Imunomoduliatorių, įskaitant augalinius ir homeopatinius preparatus, vartojimas.

Gydymas sisteminiais steroidais mėnesio prieš 0 vizitą laikotarpyje.

Dalyvavimas vaisto, turinčio anti-eNOS ULD arba vaisto, turinčio anti-S100 ULD, tyrime, jeigu pacientas priėmė bent vieną preparato dozę.

Dalyvavimas kituose klinikiniuose bandymuose 1 mėnesio prieš įtraukiant į šį tyrimą laikotarpyje. Nėštumas, maitinimas krūtimi, negalėjimas naudoti adekvačią kontracepciją tyrimo laikotarpiu ir 1 mėnesį po paskutinio tiriamojo vaisto priėmimo.

Alergijos/netoliaravimo bet kurių vaistų komponento, įskaitant laktozę, buvimas.

Pacientai vartojantys narkotinius vaistus ir neuroleptikus, pacientų priklausomybės nuo alkoholio ir psicinės ligos.

Pacientai, kurie yra centro, tiesiogiai susijusio ir vykdančio tyrimą, personalas ir (arba) yra tyrimo centro personalo, kuris yra susijęs su vykdomu tyrimu, šeimos nariai. „Šeimos nariai“ yra vyras (žmona), tėvai, vaikai, broliai (seserys). 60

LT 5988 B

Dalyvavimas teisme arba galimas kompensacijos gavimas, arba dalyvavimas teisminiuose procesuose tyrėjo nuomone.

Nustačius paciento atitikimą įtraukimo ir atmetimo kriterijams, pacientai buvo atsitiktinai padalinti į dvi tyrimo grupes: grupė pacientų, kurie gauna anti-S100 ULD (3 pacientai, moterų - 100%, vyrų - 0%, vidutinis amžius - 59,0 ± 3,6 metai), ir grupė pacientų, kurie gauna anti-S100 + anti-eNOS ULD (3 pacientai, moterų -66,66%, vyrų - 33,33%, vidutinis amžius - 59,0 ± 4,36 metai). Šio tyrimo metu buvo padaryti penki vizitai. Gydymo fazė truko nuo 1 vizito iki 4 vizito vidutiniškai 84 ± 5 dienas. Ketvirtas vizitas (84 ± 5 dieną) buvo pirmasis tyrimo galinis taškas, po kurio ėjo paskesnis stebėjimas. Stebėjimo fazė tęsėsi nuo 4 vizito iki 5 vizito (vidutiniškai iki 168 ± 5 dienos).

Saugumo analizėje buvo imami visų tyrime dalyvaujančių pacientų (n = 6) duomenys. Tyrimo metu buvo užregistruotas geras vaisto toleravimas. Nebuvo užregistruota jokių kenksmingų vaisto poveikių. Visi tyrimo grupių dalyviai baigė gydymą pagal protokolą; ankstyvų iškritimų nebuvo.

Buvo vertinamas anti-S100 + anti-eNOS preparato poveikis į paciento pagrindinius Alcheimerio ligos požymius ir simptomus (NPI neuropsichatrinė inventorizacija, intensyvumo dalis), į asmenį lydinčių negalavimų sunkumą (NPI neuropsichatrinė inventorizacija, lydinčių negalavimų dalis), o taip pat ir į paciento kognityvines funkcijas (Mini pažintinės būklės tyrimas, MMSE). Buvo rastas pagrindinių Alcheimerio ligos simtomų pagerėjimas, toks kaip statistiškai reikšmingas NPI neuropsichiatrinės inventorizacijos intensyvumo dalies sumažėjimas (nuo 24,33 ± 4,73 iki 12,0 ± 3,46, p < 0,05) 4 vizito metu (16 lentelė).

Taip pat gydymo gale buvo pastebėta tendencija mažinti pacientą lydinčius asmens negalavimus, o taip pat ir paciento kasdienio gyvenimo aktyvumo mažėjimą (tačiau nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo tikriausiai dėl mažo tyrime dalyvaujančių pacientų skaičiaus).

Be to, buvo pastebėta tendencija gerinti kognityvines funkcijas, ką rodo MMSE balų skaičiaus padidėjimas nuo 23,66 ± 3,21 iki 26,66 ± 1,53 taškų, tačiau šis skirtumas taip pat nėra statistiškai reikšmingas gydymo gale, kas taip pat gali būti susiję su maža mėginio apimtimi. 61

LT 5988 B

Ta pati situacija yra ir su pacientų, gavusių vien tik anti-S100 ULD, grupe, kurioje nebuvo stebėta pagerėjimo tendencijos, išskyrus statistiškai nereikšmingą MMSE balo padidėjimą nuo 22,66 ± 0,58 iki 23,33±0,58 taškų.

Vis tik, bendro MMSE balų skaičiaus skirtumas tarp pacientų grupių gydymo pabaigoje buvo statistiškai reikšmingas, p < 0,05. 16 lentelė NPI (intensyvumas) NPI (negalavimai) ADCS-ADL MMSE anti-S100+anti-eNOS ULD prieš gydymą 24,33±4,73 9,66±1,53 71,0±6,56 23,66±3,21 anti-S100+anti-eNOS ULD po gydymo 12,0±3,46 * 5,0±3,61 74,33±2,51 26,66±1,53# anti-S100 ULD prieš gydymą 35,66±5,50 22,33±5,50 61,66±5,13 22,66±0,58 anti-S100 ULD po gydymo 38,33±8,5 23,0±5,0 61,33±5,86 23,33±0,58 * - p nuo bazinės linijos <0.05; # - p nuo kontrolės <0.05

Tokiu būdu, atliktame klinikiniame tyrime derinio farmacinė kompozicija anti-S100 + anti-eNOS ULD turėjo teigiamą poveikį į Alcheimerio ligos pagrindinius klinikinius požymius ir simptomus ir tendenciją veikti kognityvines funkcijas su Alcheimerio liga. Be to, buvo patvirtintas geras vaisto toleravimas. Nebuvo užregistruota jokių vaisto kenksmingumo atvejų. 11 pavyzdys 1 grupė - aktyvaus vaisto grupei buvo duodamos 300 mg tabletės, impregnuotos triušio polikloninių antikūnų prieš smegenims būdingą baltymą S-100 (anti-S-100) ir prieš endotelinę NO-sintazę (anti-eNOS) aktyvuotos-potencijuotos formos ultramažų dozių (anti-S100 ULD + anti-eNOS ULD) išgrynintų per antigeną, gautų panaudojant pradinio matricinio tirpalo (jo koncentracija 2,5 mg/ml) superpraskiedimą 10012, 10030, 1002°° kartų, ekvivalentišką 100-kartinių homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišiniui, vandeniniu alkoholiniu tirpalu (6 mg/tabletei); 62

LT 5988 B 2 grupė - palyginamojo vaisto grupei buvo duodamos 300 mg tabletės, impregnuotos triušio polikloninių antikūnų prieš smegenims būdingą baltymą S-100 aktyvuotos-potencijuotos formos ultramažų dozių (anti-S100 ULD) išgrynintų per antigeną, gautų panaudojant pradinio matricinio tirpalo superpraskiedimą 10012, 10030, 10050 kartų, ekvivalentišką 100-kartinių homeopatinių praskiedimų C12, C30, C50 mišiniui, vandeniniu alkoholiniu tirpalu (3 mg/tabletei); 3 grupė - kontrolinei grupei (placebo) buvo duodamos 300 mg tabletės, kuriose yra pagalbinės medžiagos (laktozės monohidratas - 267 mg, mikrokristalinė celiuliozė - 30 mg, magnio stearatas - 3 mg).

Veikliojo vaisto anti-S100 + anti-eNOS ULD efektyvumas pacientams su dėmesio stokos sindromu ir hiperaktyvumo sutrikimu (ADHD) gydyti buvo nustatinėjamas panaudojant palyginamąjį dvigubai aklą, placebo kontroliuojamą tyrimą su 146 vaikais nuo 6 iki 12 metų (vidutinis amžius 9,3 ± 0,24 metai), kurie buvo atsitiktinai paskirstyti į 3 grupes priklausomai nuo paskirto gydymo. Per 12 savaičių 1 grupės pacientai (n = 46) gavo po 2 tabletes du kartus per dieną anti-S100 + anti-eNOS ULD kompozicijos; palyginamosios 2 grupės nariai (n = 46) gavo po 2 tabletes du kartus per dieną anti-S100 ULD; kontrolinės 3 grupės nariai (n = 50) gavo po 2 tabletes du kartus per dieną placebo. Visi įtraukti į tyrimą pacientai turėjo kliniškai išreikštą ADHD, kuris buvo patvirtintas aukštais taškais ADHD simptomų vertinimo skalėje (ADHDRS-IV-Home Version): 33,8 ± 0,92 -1 grupėje; 32,5 ± 1,14 -2 grupėje ir 33,6 ± 0,91 - 3 grupėje. Pagal CGI-ADHD-Severity klausimyną dauguma vaikų turėjo vidutinio sunkumo laipsnio ADHD. Bendras balas šioje skalėje buvo 4,0 ± 0,02 taškai 1 grupėje, 4,0 ± 0,03 taškai 2 grupėje ir 4,0 ± 0,00 taškai 3 grupėje. Taigi pradžioje visų trijų grupių pacientai turėjo palyginamus ADHD sunkumo rodiklius. Pagal neurologinių, klinikinių laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatus prieš pradedant tyrimą nei vienam pacientui nebuvo rasta jokių anomalijų. Per 12 tyrimo savaičių gydytojas apžiūrėjo pacientus šešis kartus. Per šį laikotarpį gydytojas-tyrėjas registravo klinikinio ADHD pasireiškimo intensyvumo dinamiką (bendrą balų skaičių pagal ADHDRS-IV-Home Version) ir ligos sunkumą (pagal CGI-ADHD-Severity), prižiūrėjo vaistų paskyrimus ir vartojimą ir įvertino gydymo saugumą.

Dvylikos savaičių trukmės gydymo efektyvumas visose trijose grupėse parodė daugiau nei 25 % sumažėjimą nuo pradinio bendro balo ADHDRS-IV-Home Version skalėje 75-se % (n = 36) vaikų gydytų anti-S100 + anti-eNOS ULD 63

LT 5988 B kompozicija; 66-se % (n = 33) pacientų gydytų anti-S100 ULD ir 56-se % vaikų gavusių placebą. Efektyvumo skirtumai tarp grupių, rodantys detalesnį įvertinimą, priimant dėmesin būklės pagerėjimo trijų lygių gradaciją (bendro balų skaičiaus pagal ADHDRS-IV skalę sumažėjimą < 25 %, 25-49,9 % arba 2: 50 % nuo foninės linijos) pateikti 17 lentelėje. Žymus pagerėjimas esant bendro balų skaičiaus 50 arba daugiau % sumažėjimui, lyginant su bazine linija, buvo pastebėtas 52-se % vaikų 9 grupėje, kurie priiminėjo anti-S100 + anti-eNOS ULD ir 34-se % vaikų 2 grupėje, kurie priiminėjo anti-S100 ULD (lyginant su 8 % pacientų 3 grupėje, gavusių placebą). Žymus klinikinių ADHD implikacijų sumažėjimas (p < 0,001) lyginant su pradine būsena atsirado jau po 2 gydymo savaičių visose trijose stebėjimo grupėse. Teigiama dinamika buvo reikšmingesnė 9 ir 2 grupės pacientams, kadangi dideli jų skirtumai buvo nustatyti tarp bendrų ADHDRS-IV-Home Version balų skaičiaus ne tik palyginus su atrinkimo vizitu, bet ir lyginant su 3 grupės rodikliais su placebu. Per paskesnes gydymo savaites gydymo anti-S100 + anti-eNOS ULD kompozicija ir monokomponentiniu preparatu ULD-S100 efektyvumas pradėjo augti, daugiau aktyviojo vaisto grupėje (p< 0,05). Suminis bendro balų skaičiaus ADHDRS-IV-Home Version skalėje sumažėjimas 9 grupės vaikams, gavusiems anti-S100 + anti-eNOS ULD, buvo 16,5 taškų, 2 grupės pacientams, gavusiems anti-S100 ULD - 12,4 taškų (lyginant su 6,3 taško 3-je grupėje su placebu). Per 12 savaičių gydymą vaikų, gydytų anti-S100 + anti-eNOS ULD kompozicija, klinikinių ADHD implikacijų intensyvumas sumažėjo beveik per pusę (-48,8%), o pacientų, gydytų anti-S100 ULD - daugiau nei trečdaliu (-32,2%) lyginant su bazine linija.

Anti-S100 + anti-eNOS ULD kompozicijos arba anti-S100 ULD priėmimas turėjo įtakos abiems ADHD simptomų klasteriams, kas buvo patvirtinta vertinimų dinamika pagal dvi ADHDRS-IV-Home Version dalis. Be to, gydymo anti-S100 + anti-eNOS ULD kompozicija efektyvumas buvo žymiai didesnis nei gydymo monopreparatu anti-S100 pagal įtakos į implikacijų intensyvumo laipsnį ir dėmesio stoką bei hiperaktyvumą/impulsyvumą.

Aktyviojo vaisto anti-S100 + anti-eNOS ULD ir palyginamojo vaisto ULD-S100 teigiamas terapinis poveikis buvo parodytas vertinant pacientų gydymo rezultatus pagal ADHD sunkumo vertinimo skalę (CGI-ADHR-Severity) (17 lentelė). Beveik ketvirtadalio pacientų anti-S100 + anti-eNOS ULD grupėje ligos sunkumas 64

LT 5988 B buvo sumažintas nuo vidutinio iki nedidelio ir netgi iki minimalaus, ką patvirtina vidutinės reikšmės CGI-ADHD-Severity skalėje sumažėjimas 15% po 3 mėnesių gydymo (nuo 4,0 ± 0,02 iki 3,4 ± 0,06; p < 0,001). Gydymo monopreparatu anti-S100 ULD efektyvumas per 3 mėnesius buvo šiek tiek mažesnis ir sudarė -10% CGI-ADHD-Severity skalėje (palyginus su 5 % placebo grupėje).

Saugumo analizėje buvo imti visų tyrime dalyvaujančių pacientų duomenys. Per visą kontroliavimo laiką ir aktyviojo vaisto anti-S100 + anti-eNOS ULD, ir palyginamojo preparato ULD-S100 toleravimas sutapo su placebo toleravimu. Šalutiniai poveikiai buvo užregistuoti vienam pacientui anti-S100 ULD grupėje (per keturias savaites nurimo galvos skausmas) ir vienam placebo grupėje (lunatizmas antro stebėjimo mėnesio metu). Šie šalutiniai poveikiai nebuvo susiję su gydymu. Be to, gydymo metu buvo stebimi atskiri ūmios respiratorinės ligos atvejai, kurie taip pat nėra susiję su gydymu. Visi tyrimo grupių pacientai užbaigė tyrimą pagal tyrimo protokole numatytą planą; ankstyvų iškritimų nebuvo. Patologinių pokyčių pagal pacientų fizinę apžiūrą ir pakatrotinų laboratorinių parametrų analizę nebuvimas rodo tirtojo gydymo saugumą.

Pagal fizinės apžiūros rezultatus (širdies susitraukimų dažnis, SBP, DBP, kūno temperatūra) gydymo laikotarpiu pacientams nebuvo užregistruota jokių patologinių pakitimų. Skirtumai analizuojant rodiklius pagal vizitus ir lyginamosiose grupėse nepasiekė statistinio reikšmingumo ir neviršijo fiziologiškai leistinų nukrypimų ribų. Dideli terapijos priimtinumo rodikliai papildomai liudija tiek apie tirtųjų preparatų efektyvumą, tiek ir apie saugumą. Trečiojo gydymo mėnesio gale gydymo priimtinumas 9 grupėje su anti-S100 + anti-eNOS ULD ir 2 grupėje su anti-S100 ULD buvo atitinkamai 99,8±1,15 % ir 98,8 ± 2,25 % (lyginant su 74,6 ± 2,54 % 3 grupėje su placebu).

Tokiu būdu, tyrimas parodė anti-S100 + anti-eNOS ULD kompozicijos ir monokomponentinio preparato ULD-S100 veiksmingumą, gydant vaikus su ADHD. Labiausiai išreikštas terapinis poveikis 12 savaičių eigoje buvo stebėtas kompleksinio vaisto (anti-S100 + anti-eNOS ULD) atveju, ką aiškiai parodė teigiama klinikinių simptomų dinamika daugumai (75 %) vaikų. Anti-S100 + anti-eNOS ULD kompozicija turėjo korekcinę įtaką į abu ADHD simptomų klasterius, ir dėl to buvo pastebėtas aiškus pacientų su ADHD dėmesio sutrikimų ir hiperaktyvumo sumažėjimas. 65

LT 5988 B 17 lentelė

Bendro balų skaičiaus pagal ADHDRS-Home Version skalę dinamika 12 gydymo savaičių pabaigoje

Pacientų grupės Pacientų su sumažinto bendro balų skaičiaus pagal ADHDRS-IV-Home Version skalę dalis Mažiau nei 25.0% nuo bazinės linijos 25.0 - 49.9% nuo bazinės linijos 50.0% ir daugiau nuo bazinės linijos anti-S100 + anti-eNOS ULD,n=48 12 (25%) 11 (23%) 25 (52%) ** anti - S100 ULD, n=50 17 (34%) 16(32%) 17 (34%)m Placebas, n=50 22 (44%) 24 (48%) 4 (8%)

Skirtumas yra reikšmingas, lyginant su placebo grupe: m p<0.01. 18 lentelė ADHD pagal ADHDRS-IV-Home Version skalę klinininių implikacijų požymių dinamika

Gydymo stadija anti-S100 + anti-eNOS ULD, n=48 Anti-S100 ULD, n=50 Placebas, n=50 Reikšmė (Vid±SN) A nuo bazinės linijos Reikšmė (Vid±SN) A nuo bazinės linijos Reikšmė (Vid±SN) A nuo bazinės linijos Bendras balų skaičius Atrinkimas 33,8 ±0,96 32,5 ± 1,14 33,6 ±0,91 2 savaitės 24,1 ±0,97 *** # -28,7% 25,1 ±1,03 *** # -22,8% 28,8 ± 1,26 *** -14,3% 4 savaitės 22,6 ±0,98 *** ## -33,1% 22,7 ±1,23 *** u -30,2% 29,9 ± 1,06 *** -11,0% 6 savaitės 19,4 ±0,95 *** ## -42,6% 20,8 ± 1,06 *** ## -36,0% 29,0 ± 1,25 *** -13,7% 8 savaitės 18,9 ±0,94 *** ### -44,1% 20,9 ±1,30 *** ### -35,7% 27,6 ± 1,35 *** -17,9% 12 savaičių 17,3 ±0,96 *** ###& -48,8% 20,1 ± 1,21 *** ### -38,2% 27,3 ± 1,48 *** -18,8% Dėmesio sutrikimai 66

LT 5988 B

Atrinkimas 18,4 ±0,55 17,4 ±0,57 18,4 ±0,43 2 savaitės 12,8 ±0,57 *** # -30,4% 13,7 ±0,68 *** # -21,3% 16,1 ±0,66 *** -12,5% 4 savaitės 11,6 ±0,56 ***### -37,0% 12,9 ±0,79 *** ### -25,9% 16,4 ±0,57 *** -10,9% 6 savaitės 10,7 ±0,54 *** ### -41,8% 11,9 ±0,64 *** -31,6% 16,0 ± 0,70 *** -13,0% δ savaitės 10,3 ±0,53 *** ### -44,0% 11,5 ±0,70 *** UitU -33,9% 15,1 ±0,76 *** -17,9% 12 savaičių 9,7 ±0,55 *** ##& -47,3% 11,4 ±0,68 *** ## -34,5% 14,9 ±0,78 *** -19,0% Hiperaktyvumas /Impulsyvumas Atrinkimas 15,4 ±0.61 15,1 ±0,77 15,2 ±0,62 2 savaitės 11,3 ±0,63 *** -26,6% 11,4 ± 0,61 *** -24,5% 12,7 ±0,74 *** -16,4% 4 savaitės 11,0 ±0,62 *** ### -28,6% 9,8 ±0,64 *** ### -35,1% 13,5 ±0,67 ** -11,2% 6 savaitės 8,7 ±0,59 ·** m -43,5% 8,9 ±0,64 •kirtt ΛΜΗί -41,1% 12,9 ±0,73 ** -15,1% 8 savaitės 8,6 ±0,60 *** ## -44,2% 9,5 ±0,76 *** ## -37,1% 12,5 ±0,81 *** -17,8% 12 savaičių 7,6 ±0,57 *** ###& -50,6% 8,7 ±0,70 *** ### -42,4% 12,5 ±0,82 -17,8%

Pastaba: Skirtumas yra reikšmingas lyginant su bazinės linijos parametru: * p<0,05, ** p<0,01, *** p<0,001. .

Skirtumas yra reikšmingas lyginant su placebo grupe: * p<0,05, m p<0,01, *** p<0,001.

Skirtumas yra reikšmingas lyginant su anti-S100 ULD grupe: & p<0,05. 19 lentelė 67

LT 5988 B ADHD sunkumo laipsnio pagal CGI-ADHD-Severity skalę dinamika

Parametras ADHD sunkumas Vid±SD Δ nuo bazinės linijos anti-S100 + anti-eNOS ULD, n=48 Atrinkimas 4,0±0,02 4 savaitės 3,6±0,02** -10% 12 savaičių 3,4±0,06*** -15% anti-S100 ULD, n=50 Atrinkimas 4,0±0,03 4 savaitės 3,8±0,06** -5% 12 savaičių 3,6±0,08*** -10% Placebas, n=50 Atrinkimas 4,0±0,01 4 savaitės 3,9±0,05 -2,5% 12 savaičių 3,8±0,06*** -2,5%

Skirtumas yra reikšmingas lyginant su bazinės linijos parametru: ** p<0,01, *** p<0,001, 12 pavyzdys

Dvigubai aklas, placebo kontroliuojamas antikūnų prieš angiotenzino II AT 1-receptoriaus C-galinj fragmentą aktyvuotų potencijuotų formų homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišinyje derinio su antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuota potencijuota forma homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišinyje klinikinis tyrimas su žmonėmis-pacientais, turinčiais lėtinį širdies nepakankamumą, pagrindiniams CHF patologijos parametrams įvertinti. 80 pacientų (II-IV funkcinės klasės (FC) CHF, kairiojo skilvelio išmetimo dalis (LVEF) mažiau nei 40%) buvo padalinti į 4 lygias gydymo ir kontrolines grupes 6 mėnesių trukmės tyrimui. Foninis gydymas nebuvo nutrauktas (bisprololio β-blokatorius, ACE inhibitorius enaprilis, aspirinas (jeigu nėra kontraindikacijų); taip pat buvo leista skirti diuretikus, nitratus, digoksiną). 1 grupė gavo antikūnų prieš angiotenzino II AT 1-receptoriaus C-galinį fragmentą aktyvuotą potencijuotą formą (homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišinį) (3 tabletės/per dieną, n = 20). 2 grupė gavo antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuotą potencijuotą formą (homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišinį) (3 tabletės/per dieną, n = 20). 3 grupė gavo farmacinę kompoziciją-derinį, susidedantį iš antikūnų prieš angiotenzino II AT 1-receptoriaus C-galinį fragmentą aktyvuotos potencijuotos formos 68

LT 5988 B (homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišinys) ir antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuotos potencijuotos formos (homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišinys) (3 tabletės/per dieną, n = 20). 4 grupė gavo placebą (3 tabletės/per dieną, n = 20). Grupių pradiniai tyrimų parametrai buvo panašūs: amžius ir lytis, ligos sunkumas (CHF klasė ir LVEF) ir trukmė.

Prieš ir po gydymo buvo vertinamas pacientams skirtų vaistų poveikis į kraujagyslių pasikeitimą ir endotelio funkcijos sutrikimą, kas yra svarbu CHF procesui ir progresavimui. Vaistų poveikis j kraujagyslių pasikeitimą buvo vertinamas pagal pulso bangos greitį (PWV) (“Colson” sistema) karotidiniame-femoraliniame (CF) (elastinio tipo) ir karotidiniame-radialiniame (CR) (raumens tipo) arterijų segmentuose. 20 lentelėje parodyta pulso bangos greičio karotidiniame-femoraliniame (CF) (elastinio tipo) ir karotidiniame-radialiniame (CR) (raumens tipo) arterijų segmentuose rodiklių dinamika. 20 lentelė

Grupė/ Parame tras Angiotenzino II AT1 receptoriaus C-galinio fragmento AB1 ULD2 Endotelinės NO-sintazės AB ULD Angiotenzino II AT1 receptoriaus C-galinio fragmento AB ULD ir endotelinės NO-sintazės AB ULD derinys Placebas A & Δ% A & Δ% A & Δ% A & Δ% CF, m/c 9,7 8± - 10, 9,8 - 10, 8,6± -20,3* 8,2 8,2± 0,1 ±0, 0,6 14,8 1±0 ±0, 2,9 8± 0,6 ±0,4 0,5 5 * ,5 4 7 0,3 CR, 8,6 8,9 2,9 8,8 8,3± - 8,9 7,6± -15,6* 9,1 9.7± 6,4* m/c ±0, ± ± 0,3 5,7 ± 0,7 #$ ±0,3 0,3 2 0,3 0,1 0,5_ (Λ) žymi pradinę reikšmę. (&) žymi 6 mėn. nuo vaisto vartojimo pradžios. (*) žymi skirtumą nuo pradinės reikšmės, kuris yra patikimas, o jo p reikšmė yra < 0.05. (#) žymi skirtumą nuo grupės, gavusios AB prieš angiotenzino II AT1 receptoriaus C-galinį fragmentą ULD, kuris yra patikimas ir jo p reikšmė yra < 0.05. ($) žymi skirtumą nuo grupės, gavusios AB prieš endotelinę NO-sintazę ULD, 69

LT 5988 B kuris yra patikimas, o jo p reikšmė yra < 0.05. AB žymi antikūnus. ULD žymi ultra-mažas dozes.

Po 6 mėnesių gydymo tik 3 grupė parodė įrodomą farmacinės kompozicijos pagal šį išradimą poveikį į raumeninio tipo arterijų nelankstumą. 1 grupė, kuri gavo antikūnų prieš angiotenzino II AT-1 receptoriaus C-galinį fragmentą ULD, ir 3 grupė, kuri gavo šio išradimo farmacinę kompoziciją-derinį, parodė įrodomą poveikį į elastinio tipo arterijų nelankstumą. 13 pavyzdys

Dvigubai aklas, placebo kontroliuojamas antikūnų prieš angiotenzino II AT 1-receptoriaus C-galinį fragmentą aktyvuotų potencijuotų formų homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišinyje derinio su antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuota potencijuota forma homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišinyje klinikinis tyrimas su žmonėmis-pacientais, turinčiais lėtinį širdies nepakankamumą, svarbiausiam gyvenimo kokybės matavimui įvertinti. 80 pacientų (ll-IV funkcinės klasės (FC) CHF, kairiojo skilvelio išmetimo dalis (LVEF)) mažiau nei 40%) buvo padalinta į 4 lygias gydymo ir kontrolines grupes 6 mėnesių trukmės tyrimui. Foninis gydymas nebuvo nutrauktas (bisprololio β-blokatorius, ACE inhibitorius enaprilis, aspirinas Geigu nėra kontraindikacijų); taip pat buvo leista skirti diuretikus, nitratus, digoksiną). 1 grupė gavo antikūnų prieš angiotenzino II AT 1-receptoriaus C-galinį fragmentą aktyvuotą potencijuotą formą (homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišinį) (3 tabletės/per dieną, n = 20). 2 grupė gavo antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuotą potencijuotą formą (homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišinį) (3 tabletės/per dieną, n = 20). 3 grupė gavo farmacinę kompoziciją-derinį, susidedantį iš antikūnų prieš angiotenzino II AT 1-receptoriaus C-galinį fragmentą aktyvuotos potencijuotos formos (homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišinys) ir antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuotos potencijuotos formos (homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišinys) (3 tabletės/per dieną, n = 20). 4 grupė gavo placebą (3 tabletės/per dieną, n 70

LT 5988 B = 20). Grupių pradiniai tyrimų parametrai buvo panašūs: amžius ir lytis, ligos sunkumas (CHF klasė ir LVEF) ir trukmė. Prieš gydymą ir po jo buvo vertinama pacientų gyvenimo kokybė (Minnesota ir Kansas klausimynai), širdies morfologiniai parametrai ir fizinių pratimų toleravimas. 3 lentelėje parodyti tyrimo rezultatai pagrindinių gydymo efektyvumo parametrų dinamikos pavidalu.

Po 6 mėnesių gydymo 1 grupės pacientų, gydytų antikūnų prieš angiotenzino II AT 1-receptoriaus C-galinį fragmentą ULD, gyvenimo kokybė žymiai pagerėjo (kairiojo skilvelio sistolinės funkcijos pagerėjimas ir padidjęs fizinių pratimų toleravimas). 2 grupėje buvo stebimas įrodytas nerimo ir depresijos lygio sumažėjimas ir gyvenimo kokybė, kurie buvo įvertinti naudojant Kansas klausimyną. Tyrimas patvirtino, kad maksimalus terapinis poveikis buvo gautas su šio išradimo farmacine kompozicija-deriniu (kombinuojant su įprasta CHF terapija), kuris buvo skiriamas 3 grupės pacientams, kurie rodė teigiamą visų tirtųjų parametrų dinamiką.

Antikūnų prieš angiotenzino II AT 1-receptoriaus C-galinį fragmentą ir prieš endotelinę azoto oksido sintazę (NO-sintazę) aktyvuotų (potencijuotų) formų derinys šio išradimo farmacinėje kompozicijoje (kombinuotas vaistas) turi netikėtą sinerginį terapinį poveikį, reiškiantį sustiprintą poveikį į kraujagyslių rekonstravimą ir endotelio funkcijos sutrikimą, kurie yra svarbiausi CHF eigai ir jo progresavimui, ir taip pat į pacientų gyvenimo kokybės pagerėjimą, į širdies morfologinius parametrus ir fizinių pratimų toleravimą, ką ir patvirtina klinikiniai tyrimai.

Rezultatai yra pateikti toliau duodamoje 21 lentelėje. 21 lentelė

Grupė/ parametras

Angiotenzino II AT1 receptoriaus C-galinio fragmento AB1 ULD2 Λ & Δ%

Endotelinės NO- Angiotenzino II AT1 sintazės AB ULD receptoriaus C-galinio fragmento AB ULD ir & Δ% endotelinės NO-sintazės AB ULD derinys _ & Δ%

Placebas & Δ%

Minnesota3 47, 5± 39, 1±3 17,6 48, 1± 40, 8± 15, 43, 9 32,0± 4,9 -27,1 48,3 ±3,7 42,4 ±2,9 -12,2 71

LT 5988 B 2,8 ,8 ** 3,7 3,8 2 ± 2,8 ***$ ** Kansas4 82, 1± 2,3 70, 1±5 ,5 *** 14,6 81, 5±2 ,5 72, 0±8 ,2 * 11, 7 87, 7± 2,3 65,7± 7,3 ***$ -25,1 83,8 + 3,5 60,3 ±6,8 -7,2 HADS5 15, 3± 1,0 12, 5±0 ,9** 18,5 16, 2+1 ,7 11, 34 ±2, 1 *** 30, 3 16, 2± 1,3 8,4±0, 9 *** ^ $$ -48,1 17,3 ±1,1 15,9 ±1,1 -8,1 FC CHF6 2,7 ± 0,1 2,2 ±0, *| *** 17,3 2,9 ±0, 1 2,7 +0, 2 7,3 3,0 ± 0,2 1,9±0, 1 ***#$ -36,6 2,7± 0,1 2,5± 0,1 -6,2 FFLV7 27, 1± 0,9 33, 6±1 ,5** 24,0 28, 2+1 .5 25, 3±1 ,7 10, 3 25, 3± 1,1 34,6±1 ,9 ***#$ 36,7 26,4 ± 1,1 28,0 ±1,4 6,3 6 minučių ėjimo testas 378 ,7 ± 12, 4 419 ,6 ± 13, 7 *** 10,8 383 ,1 + 15, 3 416 .8 ± 17, 2 8,8 37 8,7 ± 12, 4 450,1 ±17,7* *#$ 18,9 390, 5± 11,9 409, 1±11 ,5 4,8 * ** *** _ p rej|<šm£S atitinkamai < 0,05, 0,01 ir 0,001 #- skirtumas nuo grupės, gavusios AB prieš angiotenzinoreceptoriaus II C- galinj fragmentą ULD, kuris yra patikimas ir turi p reikšmę < 0,05 $, $$ - skirtumas nuo grupės, gavusios AB prieš endotelinę NO-sintazę ULD, kuris yra patikimas ir turi p reikšmę atitinkamai 0,05 ir 0,01. (1) AB reiškia antikūnus (2) ULD reiškia ultramažas dozes (3) “Minnesota” žymi Minnesota Questionnaire (4) “Kansas” žymi Kansas Questionnaire (5) HADS žymi HADS bendrą balų skaičių 72

LT 5988 B (6) FC CHF žymi pacientus su lėtiniu širdies nepakankamumu, funkcinę klasę (7) FF LV žymi kairiojo skilvelio funkcionavimo dalį. 14 pavyzdys

Norint ištirti pasiūlytos farmacinės kompozicijos savybes gydyti pacientams su gerybine prostatos hiperplazija, buvo naudojamos 300 mg piliulės, prisotintos farmacinės kompozicijos, turinčios aktyvuotų-potencijuotų triušio polikloninių antikūnų prieš prostatos specifinį antigeną (anti-PSA), išgrynintų giminingumo chromatografijos būdu, ir prieš endotelinę NO-sintazę (anti-eNOS) ultramažas dozes (ULD), gautas panaudojant pradinio matricinio tirpalo superpraskiedimą 10012, 10030, 100200 kartų, ekvivalentišką 100-kartinių homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišiniui (anti-PSA + anti-eNOS ULD), vandeniniu alkoholiniu tirpalu (6 mg/piliulei), ir 300 mg piliulės, prisotintos farmacinės kompozicijos, turinčios aktyvuotų-potencijuotų triušio polikloninių antikūnų prieš prostatos specifinį antigeną (anti-PSA), išgrynintų giminingumo chromatografijos būdu, ultramažas dozes (ULD), gautas panaudojant pradinio matricinio tirpalo superpraskiedimą 10012,10030, 100200 kartų, ekvivalentišką 100-kartinių homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 mišiniui (anti-PSA ULD), vandeniniu alkoholiniu tirpalu (3 mg/piliulei).

Gerybinė prostatos hiperplazija (BPH) yra vienas iš vyrams dažniausiai atsirandančių sutrikimų (Bruskevvitz R.C., 2003; Rosen R., 2003): viena vertus, Rusijoje atlikti epidemiologiniai tyrimai rodo laipsniškai didėjantį BPH dažnumą nuo 11,3% 40-49 metų amžiaus iki 81,4% 80 metų amžiaus vyrams ((Gorilovskiy, L.M., 1999); antra vertus, demografiniai tyrimai, kuriuos atliko PSO, patvirtina ryškiai didėjantį skaičių gyventojų virš 60 metų amžiaus, pralenkiantį augimą bet kokioje kitoje amžiaus grupėje.

Pagrindiniai gerybinės prostatos hiperplazijos simptomai yra apatinio šlapimo trakto simptomai, kurie sukelia didelį diskomfortą ir gyvenimo kokybės pablogėjimą (Bruskevvitz R.C., 2003; Lepor H., 2004; O’Leary M.P., 2005). Sunkiais atvejais šią ligą gali lydėti komplikacijos, tokios kaip ūmus šlapimo susilaikymas, šlapimo trakto infekcija, eritrurija, inkstų susilpnėjimas (Stepanov, V.N., 1999; Jacobsen S.J., 1997; Lepor H., 2004). BPH yra taip pat susijusi su pacientų erekcinės funkcijos sutrikimo 73

LT 5988 B atsiradimu (Bruskevvitz R.C., 2003; Daly MP, 2005). J atviro žymėjimo, palyginimo su lygiagrečia grupe farmacinių kompozicijų, turinčių anti-PSA ULD + anti-eNOS ULD, efektyvumo ir saugumo tyrimą dėl šlapinimosi pakenkimų, sukeltų prostatos gerybinės hiperplazijos (BPH), pagerinimo buvo įtraukta 40 pacientų, atrinktų pagal įtraukimo/atmetimo kriterijus. Pacientai buvo atsitiktinai paskirstyti į 2 grupes - viena grupė gavo po 1 piliulę 3 kartus per dieną 12 savaičių (n = 21) anti-PSA ULD + anti-eNOS ULD, kita grupė - po 1 piliulę 3 kartus per dieną 12 savaičių (n = 19) anti-PSA ULD. Grupės buvo maždaug vienodos pagal amžių, BPH simptomų sunkumą, šlapinimosi parametrus ir prostatos tūrį.

Tyrime dalyvavo pacientai apie 45 metų amžiaus su BPH istorija su atitinkamais apatinio šlapimo trakto simptomais ne mažiau nei 6 mėnesius, IPSS £ 13, prostatos tūris parai transrektalinę ultrasonografiją > 30 cm3, su maksimaliu šlapimo tekėjimo laiku 2:4 ml/s ir £ 15 ml/s, ir minimaliu likusio šlapimo tūriu lygiu 125 ml, su PSA lygiu £ 4 ng/ml. Būtinas įtraukimo kriterijus buvo nebuvimas ligos istorijoje tokių vaistų: finasterido, dutasterido arba kito eksperimentinio vaisto 6 mėnesius prieš įtraukimą į tyrimą, a1-adrenoreceptoriaus blokatorių ir augalinių vaistų 4 savaites prieš įtraukimą į tyrimą, kokių nors 5 tipo fosfodiesterazės inhibitorių ir kitokio erekcinės funkcijos sutrikimo gydymo 4 savaites prieš įtraukimą į šį tyrimą. į tyrimą nebuvo įtraukti pacientai, kuriems buvo naudoti invaziniai BPH gydymo metodai, įskaitant transuretrinę prostatos rezekciją, termoterapiją, transuretrinę adatinę abliaciją, stentinę angioplastiką ir kitas; su piktybine onkologine liga, ūmiu šlapinimosi užlaikymu, akmenimis šlapimo pūslėje, šlaplės susiaurėjimu, Marion’o liga, urogenitalinės sistemos infekcijomis aktyvioje uždegimo fazėje ir kiti.

Klinikinis farmacinių kompozicijų efektyvumas buvo vertinamas pagal apatinio šlapimo trakto klinikinių simptomų pagerėjimą, įvertintų naudojant IPSS klausimyną (International Prostate Symptom Score), šlapinimosi parametrus (maksimalus ir vidutinis šlapimo srovės greitis, šlapimo tūris, liekamojo šlapimo tūris) ir prostatos tūris remiantis transuretiniu ultragarsu (TU), o erekcijos funkcija buvo įvertinta remiantis duomenimis, gautais iš IIEF klausimyno (International lndex of Erectile Function). Tyrimo rezultatai parodyti 22 ir 23 lentelėse. 22 lentelė 74

LT 5988 B anti-PSA ULD anti-PSA ULD + anti-eNOS ULD n/N (%)1 ln., vid. 12 savai čių., vid. Δ, cp n/N (%)1 ln., vid. 12 savai čių., vid. Δ, cp IPSS, balų skaičius 19/19 (100,0) 17,8 11,9 -5,9 20/21 (95,2) 16,0 10,5 -5,6 QoL/, balų skaičius (gyvenimo kokybė) 19/19 (100,0) 3,4 2,4 -1,0 20/21 (95,2) 3,4 2,3 -1,1 IIEF, balų skaičius 2/19 (10,5) 17,8 18,6 0,8 4/21 (19,0) 17,5 18,9 1,4 Qmax, ml/s (maksimalus šlapimo greitis) 16/19 (84,2) 10,8 13,1 2,2 15/21 (71,4) 11,7 13,7 2,0 Qvid, ml/s vidutinis šlapimo greitis) 15/19 (78,9) 5,8 7,1 1,3 18/21 (85,7) 5,8 7,1 1,3 V, ml (šlapinimosi tūris) 10/19 (52,6) 218,6 206,8 -11,8 15/21 (71,4) 203, 7 252,0 48,3 RV, ml (liekamojo šlapimo tūris) 15-19 (78,9) 23,6 19,4 -4,3 14/21 (66,6) 19,1 14,1 -5,0 PV, cm3 (prostatos tūris) 18/19 (94,7) 55,9 48,9 -7,0 15/21 (71,4) 57,0 52,4 -4,6 1 - skaitiklyje yra pacientų, kuriems buvo stebimas pagerėjimas, skaičius (n), vardiklyje - bendras tyrime dalyvaujančių pacientų skaičius (N). 23 lentelė

Obstrukcinių ir dirginančių simptomų poskalės dinamika ir IPSS klausimyno 7 klausimas anti-PSA ULD anti-PSA +anti-eNOS ULD Vid.±SN 1 vizitas Vid.iSN 2 vizitas Vid.±SN 1 vizitas Vid.±SN 2 vizitas Obstrukcins 10,0±3,02# 6,5±2,81*** 8,2±2,96 6,0±3,39** Dirginimas 7,5±2,21& 5,3±1,90*** 7,8±2,16& 4,5±2,34*** 7as klausimas 2,1 ±0,78 1,9±0,75 2,3±0,90 1,4±0,98*** Obstrukcija, %2 -33,4±26,85 -25,2±34,50 Dirginimas, %2 -28,2±1730 -40,3±30,35 7as klausimas, %2 -2,0±49,61## -37,7±39,23 75

LT 5988 B * - p<0.05 nuo bazinės linijos; ** - p<0.01 nuo bazinės linijos; *** - p<0.001 nuo bazinės linijos

## - p<0,01 nuo anti-PSA ULD 2 - rodo sumažėjimą lyginant su bazine linija, %, vidutinė grupės reikšmė.

Parodyti duomenys patvirtina, kad ir anti-PSA ULD, ir anti-PSA ULD + anti-eNOS ULD panaudoti efektyviam apatinio šlapimo trakto simptomų gydymui, padidino vidutinį ir maksimalų šlapimo srovės greitį, pagerino pacientų gyvenimo kokybę. Gydymo kursas buvo neilgas (12 savaičių), todėl prostatos tūrio mažėjimo nebuvo pastebėta nei vienoje grupėje. Anti-PSA ULD neveikia šlapinimosi tūrio, kuris padidėjo tik 52,6% pacientų, pagal vidurkį grupėje stebėtas tam tikras statistiškai nereikšmingas šlapinimosi tūrio sumažėjimas 11,8 ml (5,4 %) lyginant su bazinės linijos reikšmėmis. Tuo pačiu metu, pacientų gydytų anti-PSA ULD + anti-eNOS ULD, šlapinimosi tūrio padidėjimas buvo 71,4 %, o pagal vidurkį tūrio padidėjimas buvo 48,3 ml (23,7 %) lyginant su bazine linija.

Obstrukcijos ir dirginimo simptomų dinamikos analizė pagal IPSS poskales o taip pat ir pagal šlapinimosi naktį dažnį (IPSS 7 klausimas) parodė, kad abi farmacinės kompozicijos turi įnašą į obstrukcijos ir dirginimo simptomų duomenis, o taip pat ir į šlapinimosi naktį simptomo sumažėjimą. Tuo pačiu metu, anti-PSA ULD + anti-eNOS ULD, lyginant su anti-PSA ULD, efektyviau mažino apatinio šlapimo trakto dirginimo simptomus (28,2 % lyginant su 40,3 %, p<0,05) ir šlapinimosi poreikį naktį (2,0 % lyginant su 37,7 %).

Reikia pažymėti, kad anti-PSA ULD + anti-eNOS ULD, lyginant su anti-PSA ULD, taip pat efektyviau gerina pacientų erekcijos funkciją. Anti-PSA ULD + anti-eNOS ULD pacientų grupėje bendras IIEF (International lndex of Erectille Dysfunction) balų skaičius padidėjo 19 % pacientų (anti-PSA ULD grupėje 10,5 %), vidutinis IIEF balų skaičiaus padidėjimas anti-PSA ULD + anti-eNOS ULD grupėje buvo 8 % lyginant su 4,5 % anti-eNOS ULD grupėje.

Farmacinės kompozicijos buvo labai saugios; tyrimo metu nebuvo pastebėta jokių su vaisto vartojimu susijusių kenksmingų poveikių.

Tokiu būdu, anti-PSA ULD + anti-eNOS ULD rodė geresnį efektyvumą, 76

LT 5988 B lyginant su anti-PSA ULD, gydant gerybinę prostatos hiperplaziją. Be to, taip pat buvo parodyta, kad anti-PSA ULD + anti-eNOS ULD turi geresnį poveikį į pacientų erekcijos funkciją, lyginant su anti-PSA ULD.

Claims (15)

1. 77 LT 5988 B IŠRADIMO APIBRĖŽTIS 1. Farmacinė kompozicija, besiskirianti tuo, kad turi a) antikūno prieš endogeninę biologinę molekulę aktyvuotą-potencijuotą formą ir b) antikūno prieš NO sintazę aktyvuotą-potencijuotą formą.
2. 2. Farmacinė kompozicija pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad dar turi ir farmaciškai priimtiną kietą nešiklį.
3. 3. Farmacinė kompozicija pagal 2 punktą, besiskirianti tuo, kad minėta antikūno prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuota-potencijuota forma yra C12, C30 ir C200 homeopatinių praskiedimų, impregnuotų ant minėto kieto nešiklio, formos.
4. 4. Farmacinė kompozicija pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad minėta antikūno prieš endogeninę biologinę molekulę aktyvuota-potencijuota forma yra monokloninis, polikloninis arba natūralus antikūnas.
5. 5. Farmacinė kompozicija pagal 4 punktą, besiskirianti tuo, kad minėtas antikūnas prieš endogeninę biologinę molekulę yra polikloninis antikūnas.
6. 6. Farmacinė kompozicija pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad minėta antikūno prieš endogeninę biologinę molekulę aktyvuota-potencijuota forma yra pagaminta, panaudojant vienas po kito einančius praskiedimus, susietus su kiekvieno praskiedimo purtymu.
7. 7. Farmacinė kompozicija pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad minėtas antikūnas prieš endotelinę NO-sintazę yra monokloninis, polikloninis arba natūralus antikūnas. 78 LT 5988 B
8. 8. Farmacinė kompozicija pagal 7 punktą, kurioje minėtas antikūnas prieš endotelinę NO-sintazę yra polikloninis antikūnas.
9. 9. Farmacinė kompozicija pagal 3 punktą, kurioje minėta antikūno prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuota-potencijuota forma yra pagaminta, panaudojant vienas po kito einančius praskiedimus, susietus su kiekvieno praskiedimo purtymu.
10. 10. Farmacinė kompozicija pagal vieną iš 1-9 punktų, skirta panaudoti antikūno prieš endogeninę biologinę molekulę aktyvuotos-potencijuotos formos poveikiui padidinti.
11. 11. Farmacinė kompozicija pagal 10 punktą, skirta panaudoti antikūno prieš endogeninę biologinę molekulę aktyvuotos-potencijuotos formos poveikiui padidinti pacientui, kuriam yra reikalingas gydymas minėta antikūno aktyvuota potencijuota forma.
12. 12. Farmacinė kompozicija pagal 11 punktą, besiskirianti tuo, kad minėta antikūno prieš endogeninę biologinę molekulę aktyvuota-potencijuota forma yra antikūnas prieš S-100 baltymą.
13. 13. Farmacinė kompozicija pagal 11 punktą, besiskirianti tuo, kad minėta antikūno prieš endogeninę biologinę molekulę aktyvuota-potencijuota forma yra antikūnas prieš prostatos specifinį antigeną.
14. 14. Farmacinė kompozicija pagal 11 punktą, besiskirianti tuo, kad minėta antikūno prieš endogeninę biologinę molekulę aktyvuota-potencijuota forma yra antikūnas prieš insulino receptorių. 79 LT 5988 B
15. 15. Farmacinė kompozicija pagal 11 punktų, besiskirianti tuo, kad minėta antikūno prieš endogeninę biologinę molekulę aktyvuota-potencijuota forma yra antikūnas prieš angiotenzino receptorių II.