LT3616B - Waste processing - Google Patents

Waste processing Download PDF

Info

Publication number
LT3616B
LT3616B LTIP991A LTIP991A LT3616B LT 3616 B LT3616 B LT 3616B LT IP991 A LTIP991 A LT IP991A LT IP991 A LTIP991 A LT IP991A LT 3616 B LT3616 B LT 3616B
Authority
LT
Lithuania
Prior art keywords
pyrolysis
gas
reactor
carried out
process according
Prior art date
Application number
LTIP991A
Other languages
English (en)
Inventor
Rolf Hesboel
Lars Evert Holst
Original Assignee
Studsvik Radwaste Ab
Priority date (The priority date is an assumption and is not a legal conclusion. Google has not performed a legal analysis and makes no representation as to the accuracy of the date listed.)
Filing date
Publication date
Application filed by Studsvik Radwaste Ab filed Critical Studsvik Radwaste Ab
Publication of LTIP991A publication Critical patent/LTIP991A/xx
Publication of LT3616B publication Critical patent/LT3616B/lt

Links

Classifications

    • AHUMAN NECESSITIES
    • A62LIFE-SAVING; FIRE-FIGHTING
    • A62DCHEMICAL MEANS FOR EXTINGUISHING FIRES OR FOR COMBATING OR PROTECTING AGAINST HARMFUL CHEMICAL AGENTS; CHEMICAL MATERIALS FOR USE IN BREATHING APPARATUS
    • A62D3/00Processes for making harmful chemical substances harmless or less harmful, by effecting a chemical change in the substances
    • A62D3/30Processes for making harmful chemical substances harmless or less harmful, by effecting a chemical change in the substances by reacting with chemical agents
    • A62D3/37Processes for making harmful chemical substances harmless or less harmful, by effecting a chemical change in the substances by reacting with chemical agents by reduction, e.g. hydrogenation
    • AHUMAN NECESSITIES
    • A62LIFE-SAVING; FIRE-FIGHTING
    • A62DCHEMICAL MEANS FOR EXTINGUISHING FIRES OR FOR COMBATING OR PROTECTING AGAINST HARMFUL CHEMICAL AGENTS; CHEMICAL MATERIALS FOR USE IN BREATHING APPARATUS
    • A62D3/00Processes for making harmful chemical substances harmless or less harmful, by effecting a chemical change in the substances
    • A62D3/40Processes for making harmful chemical substances harmless or less harmful, by effecting a chemical change in the substances by heating to effect chemical change, e.g. pyrolysis
    • GPHYSICS
    • G21NUCLEAR PHYSICS; NUCLEAR ENGINEERING
    • G21FPROTECTION AGAINST X-RADIATION, GAMMA RADIATION, CORPUSCULAR RADIATION OR PARTICLE BOMBARDMENT; TREATING RADIOACTIVELY CONTAMINATED MATERIAL; DECONTAMINATION ARRANGEMENTS THEREFOR
    • G21F9/00Treating radioactively contaminated material; Decontamination arrangements therefor
    • G21F9/28Treating solids
    • G21F9/30Processing
    • G21F9/32Processing by incineration
    • AHUMAN NECESSITIES
    • A62LIFE-SAVING; FIRE-FIGHTING
    • A62DCHEMICAL MEANS FOR EXTINGUISHING FIRES OR FOR COMBATING OR PROTECTING AGAINST HARMFUL CHEMICAL AGENTS; CHEMICAL MATERIALS FOR USE IN BREATHING APPARATUS
    • A62D2101/00Harmful chemical substances made harmless, or less harmful, by effecting chemical change
    • A62D2101/20Organic substances
    • A62D2101/28Organic substances containing oxygen, sulfur, selenium or tellurium, i.e. chalcogen
    • AHUMAN NECESSITIES
    • A62LIFE-SAVING; FIRE-FIGHTING
    • A62DCHEMICAL MEANS FOR EXTINGUISHING FIRES OR FOR COMBATING OR PROTECTING AGAINST HARMFUL CHEMICAL AGENTS; CHEMICAL MATERIALS FOR USE IN BREATHING APPARATUS
    • A62D2203/00Aspects of processes for making harmful chemical substances harmless, or less harmful, by effecting chemical change in the substances
    • A62D2203/02Combined processes involving two or more distinct steps covered by groups A62D3/10 - A62D3/40

Landscapes

  • Health & Medical Sciences (AREA)
  • General Health & Medical Sciences (AREA)
  • Toxicology (AREA)
  • Chemical & Material Sciences (AREA)
  • Chemical Kinetics & Catalysis (AREA)
  • General Chemical & Material Sciences (AREA)
  • Business, Economics & Management (AREA)
  • Emergency Management (AREA)
  • Engineering & Computer Science (AREA)
  • Environmental & Geological Engineering (AREA)
  • Physics & Mathematics (AREA)
  • General Engineering & Computer Science (AREA)
  • High Energy & Nuclear Physics (AREA)
  • Processing Of Solid Wastes (AREA)
  • Gasification And Melting Of Waste (AREA)

Description

Šiame išradime kalbama apie organinės kilmės atliekų apdorojimą. Šiuo atveju apdorojimas reiškia minėtų atliekų suskaidymą šiluminiu būdu. Visų pirma tuo siekiama sumažinti atliekų apimtį, bei su tuo susijusias darbo su jomis bei laikymo problemas. Konkrečiau sakant, jame kalbama apie naują kietų savo sudėtyje turinčių sieros atliekų apdorojimo būdą, bei tam tikslui skirtą aparatą. Šio proceso metu vykstantis šiluminis atliekų suskaidymas faktiškai reiškia jų pirolizę. Šio išradimo nauju būdu ne tik pasiekiamas geidžiamas apimties sumažinimo tikslas, bet jis siūlo ir tokius privalumus, kaip, pavyzdžiui, sieros ir bet kokių radioaktyvių medžiagų pašalinimą iš išsiskiriančių dujų pačiu efektyviausiu ir tiesiausiu būdu. Dėl to šis išradimas yra ypatingai naudingas branduoliniuose įrenginiuose vykstančio jonų mainų susidarančių produktų apdorojimui. Tokioms medžiagoms yra būdingas tam tikras radioaktyvumas ir dėl to prieš galutinį atliekų pašalinimą ir nusėsdinimą būtų reikalingos tokiais atvejais paprastai taikomos priemonės.
Kiekvienais metais branduolinėje pramonėje susidaro didelis atliekų kiekis, kuris klasifikuojamas kaip radioaktyvumu užkrėstos jonų mainų produktai. Švedijoje prieš galutinį tokių atliekų pašalinimą į gruntinėje uolienoje įrengtus rezervuarus, jos apdorojamos įvairiais būdais. Šis darbas yra techniškai sudėtingas ir, kaip taisyklė, susijęs su apimties padidėjimu. Dėl to padidėja jų laikymo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, apimties sumažinimas priimtina kaina būtų naudingas komercine prasme.
Jonų mainų produktai yra organinė medžiaga. Pagrindine jos sudėtine dalimi yra stireno polimeras, turintis įskiepytas sulforūgšties ir amino grupes. Dėl to ši medžiaga yra degi, tačiau degimo metu reikalingas oras ir todėl susidaro sieros bei azoto oksidai, kuriuos kokiu nors būdu reikia atskirti. Be to, degimo metu susidaranti gana aukšta temperatūra leidžia dalinai išgaruoti radioaktyviam ceziui. Radioaktyvumo likučiai tam tikru laipsniu taip pat pastebimi ir susidarančiuose lakiuose pelenuose. Tai kelia būtinybę turėti labai kokybiškus filtrus. Atitinkamai su deginimo būdu siejasi tiek techninio, tiek ir ekonominio pobūdžio problemos.
Pirolizė yra alternatyva degimui. Vienok, iki šiol žinomi pirolizės metodai kai kuriais aspektais yra nepakankami šiai technikos sričiai. Iki šiol niekam nepavyko sukurti toki pirolizės procesą, kuris įgalintų išsamiai išspręsti savo sudėtyje sieros bei azoto turinčių radioaktyvių atliekų problemą ir pasiekti tai ekonomiškai priimtinomis sąlygomis. Galima pateikti sekančius šia prasme žinomų technologijų pavyzdžius:
SE-B 8405113-5 aprašoma skystame sluoksnyje vienos technologinės operacijos metu atliekama pirolizė, po kurios seka susidarančių dujų sudėtyje esančių dervų pavertimas nedegiomis dujomis, katalizatoriumi naudojant kalkakmenį.
JAV patentuose Nr. Nr. 4 628 837, 4 636 635 bei 4 654 172 aprašoma jonų mainų dervų pirolizė, susidedanti iš dviejų technologinių operacijų, kai kiekvienos operacijos paskirtimi yra paties jonų mainų produkto, t.y. kietos medžiagos pirolizė. Kalbant bendrais bruožais, abi operacijos vyksta palyginti žemose temperatūrose. Be to, nei viename iš šių išradimų aprašymų nepateikiama jokio išsamaus kietų organinės kilmės savo sudėtyje turinčių sieros atliekų naikinimo problemos sprendimo. Tai pasiekiama tik šį išradimą atitinkančiu būdu.
Pagrindinis šio išradimo tikslas - sukurti aukščiau nurodyto tipo kietų atliekų apdorojimo būdą. Dirbant šiuo būdu, gaunamos negyvos (išsireiškiant biologijoje vartojamu terminu) tinkamos presavimui pirolizės metu susidarančios nuosėdos. Tai įgalina efektyviai sumažinti atliekų apimtį.
Kitas šio išradimo tikslas - sukurti tokį būdą, kuris be aukščiau minėto apimties sumažinimo, įgalintų efektyviai apdoroti išsiskiriančias dujas.
Toliau šiuo išradimu siekiama sukurti tokį būdą, kuris be kita ko, įgalintų pasiekti ypatingai didelį pirolizės metu susidarančių nuosėdų radioaktyvumo sulaikymą .
Dar vienas šio išradimo tikslas - sukurti techniškai betarpišką būdą, kuris to dėka būtų kartu ir ekonomiškas. Tai pasakytina tiek apie kietų atliekų apimties sumažinimą, tiek ir apie išsiskiriančių dujų sutvarkymą .
Aukščiau paminėti tikslai pasiekiami, dirbant būdu, kurį bendrais bruožais galima apibūdinti kaip dviem etapais atliekamą pirolizė. Esminės reikšmės turi tai, kad pirmasis pirolizės etapas, kurio metu temperatūra nėra aukšta, yra skirtas kietų atliekų apdorojimui, o antrojo etapo metu aukštesnėje temperatūroje susidarančios dujos. Po šių dviejų pirolizės etapų seka dar vienas, kurio metu dujoms leidžiama paveikti galintį sudaryti sulfidus metalą. Tai pageidautina atlikti po tarpinio etapo, kurio metu sudaromos dujas redukuojančios sąlygos.
Kalbant konkrečiau, šį išradimą atitinkančiam būdui būdinga tai, kad:
a) temperatūroje iki 700°C, o geriausiai - iki 600°C atliekama atliekų pirolizė, kurios metu susidaro savo sudėtyje organinės sieros turintys junginiai bei kietos iš atliekų perėjusios radioaktyvios medžiagos turinčios nuosėdos;
b) atskiriamos dujos nuo pirolizės metu susidariusių nuosėdų. Po to pirolizė, kurią dar kitaip galima pavadinti skaldymu, vykdoma toliau. Jos metu dujose esantys organinės sieros junginiai suskaidomi į mažesnį arba mažą anglies atomų kiekį turinčius anglingus junginius bei į neorganinius sieros junginius;
c) technologinės operacijos b) metu susidariusios dujos laikomos kieto reduktoriaus sluoksnyje sudarytoje redukuojančioje aplinkoje, kad bet kokie jose esantys sieros oksidai galėtų redukuotis į vandenilio sulfidą ir
d) technologinės operacijos b) arba c), jeigu ji buvo atlikta, metu susidariusios dujos laikomos galinčio sudaryti sulfidus metalo aplinkoje sudarius tokias sąlygas, kurioms esant, ankstyvesnės technologinės operacijos metu susidarę sieros junginiai galėtų su tuo metalu sudaryti jo sulfidus.
Kitais žodžiais tariant, pradinės technologinės operacijos metu temperatūroje iki 700°C, o geriausiai - iki 600°C, atliekama kietų atliekų pirolizė. Terminą pirolizė reikia suprasti jo įprastine prasme - tai yra, kaip medžiagos sudarymą arba suskaidymą šiluminiu būdu, realiai nenaudojant deguonies arba bent jau tokį nedidelį jo kiekį, kuris nesudarytų sąlygų tikram degimui. Tai reiškia, jog pirolizės metu anglingos atliekos virsta palyginti puriomis pirolizės nuosėdomis, kurias galima surinkti nuo- pirolizės reaktoriaus dugno, o po to presavimo būdu suteikti joms žymiai mažesnę apimtį. Be to, palaikant ne aukštesnes už aukščiau nurodytas temperatūras, praktiškai visos radioaktyvios medžiagos, tame tarpe ir 13'Cs, lieka pirolizės metu susidarančiose nuosėdose. Tai įgalina minimaliomis priemonėmis bei sąnaudomis pašalinti papildomą radioaktyvumą. Visus lakius pelenus iš susidariusių dujų galima pašalinti savaime žinomu būdu, tuo tikslu panaudojant pirolizės reaktoriuje esantį keraminį filtrą. Tai įgalina lakiuose pelenuose esančias radioaktyvias medžiagas, surinktas filtre, sugrąžinti į pirolizės metu susidarančias nuosėdas.
Taikant šį išradimą praktikoje, pasirodė įmanoma šiuo būdu pasiekti labai didelį radioaktyvumo sulaikymų pirolizės metu susidarančiose nuosėdose. Šia prasme, atliekant bandymus su atominėse elektrinėse susidarančia jonų mainų terpe, buvo pasiektas beveik santykiu 106:l išreikštas sulaikymas. Tai reiškia, jog išvalymo koeficientas yra 10 . Be minėtos radioaktyvios medžiagos, pirolizės metu susidarančiose nuosėdose dar esama anglies ir, galimas dalykas, tokių geležies junginių, kaip geležies oksidų bei geležies sulfidų. Šiuo tikslu atliktų bandymų metu buvo pastebėta, jog sieros sulaikymas pirolizės metu susidarančiose nuosėdose viršija 90%.
Technologinės operacijos a) metu atliekama pirolizė neturi jokios kritiškos apatinės ribos, tačiau ją sąlygoja efektyvumas ir/arba kaina. Vienok, praktiškumo dėlei, apatinę ribą paprastai galima nustatyti 400°C ir dėl to, dirbant pagal geriausiai šį išradimą atitinkantį būdą, technologinė operacija a) atliekama 400°C700°C intervale, pageidautina, 400°C-600°C, o geriausiai 450°C-600°C intervale, pvz., 450°C-550°C intervale.
Be to, kadangi šį išradimą atitinkantis būdas kaip visuma pasirodė ypatingai efektyvus tiek kietų medžiagų, tiek ir išsiskiriančių dujų atžvilgiais, pageidautina technologinę operaciją a) atlikti nenaudojant jokio atliekose esančių anglies junginių suskaidymą skatinančio katalizatoriaus. Be abejo, toks šį išradimą atitinkantis būdas yra labai ekonomiškas, kadangi katalizatoriaus kaina panašiais atvejais dažnai sudaro didelę bendrų išlaidų dalį.
Technologinę pirolizės operaciją a) galima atlikti žinomu būdu. Ypač tai pasakytina apie pirolizės reaktoriaus tipą. Pavyzdžiui, pirolizė gali būti atliekama skystame sluoksnyje. Vienok, bendrais bruožais kalbant apie šio išradimo įgyvendinimo būdą, ypatingai geri rezultatai buvo pasiekti, dirbant momentinės pirolizės būdu. Terminas momentinė pirolizė čia naudojamas savo įprastine prasme, tai yra, norint apibūdinti palyginti sparčiai vykstantį medžiagos praleidimą. Kitais žodžiais tariant, čia susiduriama su labai nedidele buvimo technologiniame įrenginyje trukme. Paprastai šis laikas yra mažesnis nei 30 sekundžių, o dažniausiai būna dar trumpesnis, pavyzdžiui, mažiau nei 15 sekundžių. Ypatingai gerai momentinę pirolizę atlikti gravitaciniame arba momentiniame reaktoriuje, kuriame buvimo laikas yra nuo 3 iki 15 sekundžių, dar geriau - nuo 4 iki 10 sekundžių, pavyzdžiui, nuo 5 iki 8 sekundžių arba apie 6 sekundes. Tinkamą buvimo technologiniame įrenginyje trukmę specialistai gali nesunkiai nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju.
Šiuo atveju reikia suprasti, kad kietos atliekos nereiškia minimos medžiagos tirpalo. Jomis gali būti ne tik būtinai sausa medžiaga, bet taip pat ir medžiaga, savo sudėtyje turinti kažkiek drėgmės, pavyzdžiui, iki 50% o paprastai - nuo 30% iki 50%, kas dažnai pasitaiko jonų mainų produktuose. Vienok, dirbant momentinės pirolizės būdu, prieš atliekant technologinę pirolizės operaciją a) gali būti naudinga atlikti medžiagos kondicionavimą. Tai reiškia šios medžiagos išdžiovinimą
LT 361δ B i
tam tikru laipsniu ir, galbūt, jos susmulkinimą į miltelius. Buvo pastebėta, jog ypatingai geri pradinės technologinės pirolizės operacijos a) rezultatai gaunami, naudojant į miltelius susmulkintą medžiagą.
Technologinės pirolizės operacijos a) metu susidarančių dujų sudėtyje yra organinių atliekų irimo produktų, kurie vadinami degutais. Šių degutu sudėtyje yra grynų angliavandenilių ir vandens garų arba organinių sieros junginių bei aminų, jeigu atliekos yra sieros ir azoto turinčių jonų mainų produktų tipo. Antrosios technologinės operacijos b) metu atliekamas dujų atskyrimas nuo nuosėdų bei jų pirolizė. Šiai technologinei operacijai atlikti parenkama tokia temperatūra, kuri, atsižvelgiant ir į kitas aplinkybes, įgalina dujas, savo sudėtyje turinčias organinių junginių su siera bei gana dideliu anglies atomų kiekiu suskaidyti į junginius su mažu arba mažesniu anglies atomų kiekiu bei į neorganinius junginius su siera. Jeigu atliekų sudėtyje yra azoto, taip pat susidaro ir neorganiniai junginiai su azotu. Kitaip sakant, temperatūra technologinei operacijai b) atlikti pasirenkama, atsižvelgiant į technologinės operacijos a) metu gaunamų dujų sudėtį. Paprastai tai reiškia, kad temperatūra technologinei operacijai b) atlikti yra aukštesnė negu technologinės operacijos a) metu, bet su sąlyga, kad nenaudojamas suskaidymą skatinantis katalizatorius. Jeigu temperatūra technologinės operacijos a) metu yra aukšta, tai gali, pavyzdžiui, reikšti, kad temperatūra technologinės operacijos b) metu bus didesnė nei 700°C. Vienok, jeigu naudojamas suskaidymą skatinantis katalizatorius, apie ką bus kalbama toliau, technologinė operacija b) gali būti atliekama prie kažkiek žemesnės temperatūros negu technologinė operacija a) arba bent jau prie žemesnės už viršutinę technologinės operacijos a) temperatūros ribą. Ja gali būti 600°C, o dar geriau - 650°C viršijanti temperatūra. Pageidaujama suskaidymui paLT 3616 B
-siekti viršutinė temperatūros riba neturi ypatingai didelės reikšmės. Šią viršutinę ribą greičiau apsprendžia apdorojimo technologija (mokslas apie medžiagas) arba ekonominiai faktoriai. Dėl to, pavyzdžiui, ekonomiškumo požiūriu gali būti sunku panaudoti aukštesnės už 1500°C temperatūros poveikį išlaikančias medžiagas. Atsižvelgiant į tai pageidautina, kad temperatūra būtų iki 1500°C. Vienok, 1300°C yra optimalesnė temperatūros riba ir todėl patogus temperatūrų intervalas, ypač nenaudojant katalizatoriaus, bus nuo virš 700°C iki 1300°C. Ypatingai tinkamu techno&oginei operacijai b) atlikti temperatūrų intervalu yra nuo virš 700°C iki 1000°C, o geriausiai - nuo virš 700°C iki 850°C.
Naudojant katalizatorių, atitinkamomis pageidautinomis temperatūromis yra nuo 600°C iki 1300°C, dar geriau nuo 650°C iki 1300°C, o geriausiai - nuo 650°C iki 1300°C, kaip, pavyzdžiui, nuo 650°C iki 850°C.
Technologinės operacijos b) metu atliekamos pirolizės aplinkybės nėra tokios reikšmingos kaip technologinės operacijos b) metu, kadangi svarbiausia pilnai suskaidyti sierą bei bet kokius azoto ir nedidelį anglies atomų kiekį turinčius junginius į mažesnį anglies atomų kiekį turinčius junginius, išvengiant visokių trukdančių pašalinių reakcijų ar šalutinių produktų susidarymo. Atsižvelgiant į tai, technologinės operacijos b) metu vykstančią pirolizę galima alternatyviai vadinti suskaldymu visuotinai terminologijoje sutinkama prasme. Suskaldymo metu susidaro daug suodžių. Kuo didesnė temperatūra, tuo daugiau suodžių susidaro. Galimas dalykas, kad suodžių susidarymas·pareikalaus aukštos temperatūros sąlygomis atliekamo suskaldymo metu išsiskiriančių dujų filtravimo, kuris atliekamas įprastiniais būdais. Vienok, paprastesnių ir mažesnių laiko sąnaudų reikalaujančiu būdu yra aukščiau aprašytas prieš suskaldymą atliekamas degutu kondensavimas. Be to, kondensavimas sudaro palankias sąlygas organiniams junginiams su siera atskirti.
Analogiškai tam, apie ką kalbama aukščiau, technologinę operaciją b) patogu tam tikrais atvejais atlikti, panaudojant iki šiol panašiais atvejais vartotą skaldymą skatinantį katalizatorių. Tinkamu technologinei operacijai b) katalizatoriumi yra kalkės, pavyzdžiui, iš dolomitų gaunamos kalkės.
Kai technologinės operacijos a) metu susidarančių dujų sudėtyje yra deguto produktų ir vandens, dirbant tinkamiausiu šio išradimo įgyvendinimo metodu, prieš pradedant technologinę operaciją b), sudaromos palankios sąlygos dujų kondensavimuisi, kurioms esant, jose esantys deguto tipo produktai kondensuojasi ir yra atskiriami, o po to su dujomis atliekama aukščiau minėta technologinė operacija b). Šiame kontekste dervos produktais laikomi anglingi junginiai, kurie po technologinės operacijos a) yra dujų pavidalo ir kurie iškrinta daugiau ar mažiau klampesnės su vandeniu susimaišiusios dervos pavidalu. Šį kondensatą galima atskirti frakcionuoto kondensavimo budu, kurio metu susidaro didelio kaloringumo mažai klampus degutas, vanduo bei klampus turtingas siera degutas. Tolimesnis technologinės operacijos b) metu atliekamo pirolizės ar suskaldymo proceso tobulinimas yra susijęs su aukščiau minėtu deguto atskyrimu ir dėl to reikalauja didesnių išlaidų.
Jeigu pirolizės metu išsiskiriančių dujų sudėtyje yra sieros oksidų, o ypač S02, su jais reikia atitinkamai elgtis ir atminti griežtus reikalavimus, kurie šiuo metu yra keliami sieros oksidų bei kitokių junginių su siera išleidimui.
io
Tai pasiekiama paprastu ir efektyviu būdu ši išradimą atitinkantį būdą panaudojant integruoto proceso metu. Vykdant technologinę operaciją b) susidariusios dujos technologinės operacijos c) metu leidžiamos į kieto reduktoriaus sluoksnį, sukūrus tokias redukavimosi sąlygas, kurioms esant, sieros oksidai redukuojąs! į vandenilio sulfidą ir į anglies disulfidą. Dirbant šį išradimą atitinkančiu būdu, anglis pasirodė esąs ypatingai tinkamu reduktoriumi. Be to, anglies panaudojimo dėka susidaro tam tikri nekenksmingi galutiniai produktai, tame tarpe anglies dioksidas, kuriuos iš principo galima išleisti tiesiog į atmosferą.
Šios srities specialistai technologinės operacijos c) metu atliekamam redukavimui gali parinkti tokią temperatūrą, kuri įgalintų atlikti pageidaujamas vėliau vykdomas reakcijas. Tai reiškia, tinkama redukcijai temperatūra yra 700°C-900°C intervale, o pačia tinkamiausia optimaliai yra maždaug 800°C temperatūra.
Be to, technologinės operacijos c) metu dar įvyksta azoto oksidų redukcija, žinoma, jeigu jų yra dujose po technologinių pirolizės operacijų. Jeigu po technologinės operacijos b) dujų išvalymui nuo suodžių naudojamas darbui aukštose temperatūrose skirtas anglies ar panašaus tipo filtras, jį galima laikyti papildomos šį išradimą atitinkančios technologinės operacijos c) metu vartojamomis priemonėmis.
Ir galiausiai, technologinės operacijos d) metu dujos leidžiamos į galinčio sudaryti sulfidus metalo sluoksnį. Tuo tikslu sudaromos sąlygos, kurioms esant, likusieji sieros junginiai sudaro šio metalo sulfidus. Šiuo atveju tai technologinės operacijos c) metu susidarančios dujos, žinoma, jeigu jų yra arba antrosios technologinės pirolizės operacijos b) metu susidarančios dujos. Kiekvienu atveju svarbiausiu klausimu u
yra vandenilio sulfido pavertimas metalo sulfidu. Pageidautina, kad sugebančiu sudaryti sulfidus metalu būtų naudojama geležis, kadangi tai pigi medžiaga ir šiuo atveju susidaro nekenksmingi produktai. Geriausiai, kad ji būtų geležies disulfido ar pirito pavidalu. Be to, tinka ir kiti metalai, kurių pavyzdžiu gali būti nikelis. Šios srities specialistai gali parinkti tokią technologinės operacijos d) temperatūrą, kuri įgalintų įvykdyti tolimesnes pageidaujamas reakcijas. Vienok, ypatingai tinkamu temperatūros intervalu yra nuo 400°C iki 600°C, o daugeliu atveju geriausiai tinka 500°C temperatūra .
Labai lakios organinės kilmės dujos, kurios nesikondensuoja technologinės operacijos metu ir kurios susidaro atliekant skaldymą, taipogi prasiskverbia į technologinės operacijos c) metu vartojamus reduktorius ir į technologinės operacijos d) metu naudojamą reduktorių. Šiems išleidžiamomis medžiagomis esantiems produktams Švedijoje keliami tinkamumo perdirbimui arba atskyrimo reikalavimai. Jeigu tokios dujos oksiduojasi, jas galima sunaikinti oksidavimo (degimo), pvz., katalitinio oksidavimo būdu. Oksidavimas yra tinkamas jonų mainų produktų pirolizei, nes išleidžiamų dujų sudėtyje nėra chloro ir dėl to nesusidaro jokių dioksinu.
Anksčiau jau buvo minėta, kad tiek kieti, tiek ir dujiniai šį išradimą atitinkantys galutiniai produktai yra tinkami apdorojimui. To dėka susidarantys pelenai tinka tolimesniam apdorojimui paprasčiausio presavimo būdu. Praktinis šio išradimo pritaikymas parodė, kad šiuo būdu apimtą galima sumažinti iki 75%. Be to, susidarančios dujos yra turtingos lengvais organiniais junginiais, o tai reiškia, kad jų degimo metu išsiskiria didelis šilumos kiekis. Be to, minimos rūšies dujos nėra kenksmingos aplinkai. Tai anglies dvideginis, azotas bei vandenilis dujų pavidalu ir vandens garai. Tai reiškia, jog šį išradimą atitinkantis būdas kaip visuma turi neprilygstamų pranašumų žinomų būdų atžvilgiu.
Norint efektyviai panaudoti šį būdą ir išvengti radioaktyvių, nemalonių ar pavojingų dujų nutekėjimo sistemoje, galinčio sukelti pavojų aptarnaujančiam personalui, siūloma dirbti, sudarius tam tikro laipsnio vakuumo ar neigiamo slėgio sąlygas. Tuo tikslu patogu technologinės operacijos d) metu naudoti įsiurbimo arba išretinančio dujas tipo siurblį.
Be to, šis išradimas yra susijęs su jo įgyvendinimui skirtu aparatu. Toks aparatas susideda iš:
A) kietų atliekų pirolizei skirto reduktoriaus. Pageidautina, kad pirolizė būtų atliekama 400°C-700°C temperatūroje, o geriausiai - 400°C-600°C temperatūroje;
B) pirolizės arba skaldymo reaktoriaus, kuriame atliekama iš reaktoriaus A) sklindančių dujų pirolizė. Pageidautina tai atlikti nuo 700°C iki 1300°C temperatūroje, jeigu katalizatorius nenaudojamas ir nuo 600°C iki 1300°C, katalizatoriaus naudojimo atveju;
C) papildomo kieto reduktoriaus sluoksnio, kuriame turi redukuotis bet koks dujose esantis sieros dioksidas ir
D) sugebančio sudaryti sulfidus metalo sluoksnio, kuriame, dalyvaujant technologinių operacijų B) arba C) metu išsiskiriančiomis dujomis, susidaro metalo sulfidas .
Be to, kalbant apie^ šio išradimo įgyvendinimui skirtą aparatą, reikia pasakyti, jog visos aukščiau aprašyto būdo savybės bei siūlomi jo pritaikymo būdai yra pri13 taikyti darbui su šiuo aparatu ir dėl to smulkus jo apibūdinimas nėra reikalingas.
Nežiūrint to, verta atkreipti dėmesį į sekančius ypatingai svarbius šio aparato įgyvendinimus.
Konkrečiai kalbant, pirolizei atlikti skirtas reaktorius yra gravitacinio tipo reaktorius.
Pageidautina dujose esančių deguto produktų kondensavimui atlikti skirtą kondensatorių įrengti prieš reaktorių B.
Reaktoriuje A) pageidautina įrengti bet kokių lakių pelenų atskyrimui nuo dujų skirtą filtrą.
Pageidautina aparate įrengti filtrą, skirtą suodžių pašalinimui iš dujų, sklindančių iš reaktoriaus B).
Pageidautina Įsirengti reaktoriuje A) susidarančių pirolizės nuosėdų supresavimui skirtą presą.
Aukščiau paminėtoms dujoms sudeginti už sluoksnio D) patogu įsirengti degiklį.
Figūros aprašymas
Brėžinyje schematiškai parodytas šį išradimą atitinkančio aparato vaizdas.
Pavaizduotas aparatas susideda iš sekančių detalių bei funkcinių mazgų. Kietos atliekos padavimo mechanizmu Z paduodamos į gravitacinio tipo pirmąjį pirolizės reaktorių 1. Kietų atliekų pirolizei aukščiau minėtame reaktoriuje 1 pasibaigus, kietos pirolizės nuosėdos (pelenai) sraigtinėmis priemonėmis 3 nukreipiamos į konteinerį, kuriame papildomai įrengtas šių atliekų suspaudimui skirtas presas.
Reaktoriuje 1 vykstančios pirolizės metu susidarančios dujos praleidžiamos pro keraminį filtrą 5 ir vamzdžiu 6 patenka į antrąjį pirolizės reaktorių, kuriame, esant aukščiau apibūdintoms sąlygoms, atliekama jų pirolizė. Pavaizduotame konstrukciniame šį išradimą atitinkančio aparato variante papildomai įrengtas kondensatorius 8, turintis visus reikiamus sujungimus, kurie gali būti panaudoti, jeigu dujų sudėtyje yra dervinių produktų, kurių kondensavimą reikia atlikti prieš pirolizės reaktorių 7. Tokiu atveju šie derviniai produktai ištraukiamuoju vamzdžiu 9 ištraukiami iš kondensatoriaus 8.
Reaktoriuje 7 pirolizuotos dujos vamzdžiu 10 nukreipiamos į redukuojantį anglies sluoksnį 11, kuriame sieros oksidai redukuojasi, sudarydami vandenilio sulfidą bei anglies disulfidą.
Po to redukuotos dujos iš sluoksnio 11 vamzdžiu 12 nukreipiamos į sugebančio sudaryti sierą metalo sluoksnį 13. Tokio metalo pavyzdžiu gali būti geležis. Po to susidaręs metalo sulfidas vamzdžiu 14 gali būti pašalintas nuo šio sluoksnio 13 dugno. Jeigu sluoksnyje esančiu metalu yra geležis, tai reiškia, jog ištrauktas metalo sulfidas pagrindinai susideda iš pirito.
Pavaizduotame šį išradimą atitinkančio aparato konstrukciniame variante papildomai gali būti įrengtas galutiniam išleidžiamų dujų oksidavimui ar sudeginimui skirtas degiklis 15 bei siurblys 16, kuris šiuo atveju talpinamas tarp sluoksnio 13 ir degiklio 15 ir yra skirtas neigiamam slėgiui aparate sukurti.
i
IŠRADIMO APIBRĖŽTIS

Claims (21)

  1. IŠRADIMO APIBRĖŽTIS
    1. Kietų organinių sieros turinčių atliekų, o ypač jonų mainų produktų, susidarančių atominiuose įrenginiuose, apimantis minėtų atliekų pirolizę, sumažinančią jų apimtį, apdorojimo būdas, besiskiriantis tuo, kad:
    a) 700°C, o geriausiai - 600°C temperatūroje vykdo atliekų pirolizę, kuria siekiama sudaryti dujas, turinčias organinių sieros junginių ir kietas pirolizės liekanas, turinčias radioaktyvių medžiagų iš atliekų,
    b) dujas atskiria nuo pirolizės liekanų ir atlieka jų pirolizę arba, kitaip sakant, skaldymą, kuriuo siekiama suskaidyti organinius sieros junginius į mažesnį anglies atomų kiekį turinčius anglingus junginius ir į neorganinius sieros junginius,
    c) technologinės operacijos b) metu susidariusias dujas pasirinktinai nukreipia į kieto reduktoriaus, pageidautina, anglies sluoksnį, sudarant tokias redukavimo sąlygas, kad visus esančius sieros oksidus redukuoja į vandenilio sulfidą, ir
    d) technologinės operacijos b), arba alternatyviai c), metu susidarančias dujas nukreipia į sugebančio sudaryti sulfidus metalo sluoksnį, sudarant tokias sąlygas, kad ankstyvesnės technologinės operacijos metu susidarę sieros junginiai sudaro aukščiau minėto metalo sulfidus.
  2. 2. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad prieš pradedant technologinę operaciją b), sukuria dujų kondensavimuisi palankias sąlygas, kurioms esant, deguto produktai kondensuojasi ir yra atskiriami
    - prieš nukreipiant dujas į aukščiau minėtą technologinę operaciją b).
  3. 3. Būdas pagal 1 arba 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad technologinei operacijai a) pasibaigus, nuo dujų atskiria visus lakius pelenus, panaudojant keraminį filtrą.
  4. 4. Būdas pagal bet kurį ankstyvesnįjį punktą, besiskiriantis tuo, kad technologinės operacijos a) metu pirolizę atlieka nuo 400°C iki 700°C, pageidautina, nuo 400°C iki 600°C, o geriausiai - nuo 450°C iki 550°C temperatūroje.
  5. 5. Būdas pagal bet kurį ankstyvesnįjį punktą, besiskiriantis tuo, kad technologinės operacijos a) metu atliekose esančių anglies junginių suskaldymui, pirolizę vykdo nenaudojant katalizatoriaus.
  6. 6. Būdas pagal bet kurį ankstyvesnįjį punktą, besiskiriantis tuo, kad technologinės operacijos a) metu pirolizę atlieka gravitaciniame arba momentiniame reaktoriuje, per mažiau nei 10 sekundžių, pageidautina nuo 5 iki 8 sekundžių.
  7. 7. Būdas pagal bet kurį iš ankstyvesnių punktų, besiskiriantis tuo, kad pirolizę arba skaldymą technologinės operacijos b) metu vykdo nenaudojant skaldymą skatinančio katalizatoriaus, o temperatūra yra aukštesnė už technologinės operacijos a) metu atliekamos pirolizės temperatūrą ir pageidautina, kad ji
    būtų virš 700°C, geriausiai - nuo 850°C. dar geriau -' nuo 700°C iki 1300°C 700°C , o iki 700°C iki 1000°C, pvz., ✓ nuo 8. Būdas pagal bet kurį iš 1-7 punktų, b e s i s k i - r i a n t i s tuo, kad technologinės operacijos b)
    metu pirolizę arba skaldymą atlieka, panaudojant skaldymą skatinantį katalizatorių, temperatūrai esant virš 600°C, pageidautina, intervale nuo 600°C iki 1300°C, o geriausiai - nuo 650°C iki 1300°C.
  8. 9. Būdas pagal 8 punktą, besiskiriantis tuo, kad technologinės operacijos b) metu pirolizę arba skaldymą atlieka, panaudojant iš dolomitų gaunamas kalkes.
  9. 10. Būdas pagal bet kurį iš ankstyvesnių punktų, besiskiriantis tuo, kad technologinės operacijos c) metu redukciją atlieka nuo 700°C iki 900°C, o geriausiai - 800°C temperatūroje.
  10. 11. Būdas pagal bet kurį iš ankstyvesnių punktų, besiskiriantis tuo, kad sulfido susidarymas technologinės operacijos d) metu vyksta nuo 400°C iki 600°C, o geriausiai - 500°C temperatūroje.
  11. 12. Būdas pagal bet kurį iš ankstyvesnių punktų, besiskiriantis tuo, kad technologinės operacijos a) metu susidarančių liekanų apimtį sumažina jas supresuojant.
  12. 13. Būdas pagal bet kurį iš ankstyvesnių punktų, besiskiriantis tuo, kad dirba neigiamo slėgio sąlygomis.
  13. 14. Būdas pagal bet kurį iš ankstyvesnių punktų, besiskiriantis tuo, kad pasibaigus technologinei operacijai b), dujas filtruoja panaudojant, pageidautina, anglies filtrą.
  14. 15. Būdas pagal bet kurį iš ankstyvesnių punktų, besiskiriantis tuo, kad pasibaigus technologinei operacijai d), išleidžiamas dujas oksiduoja.
  15. 16. Kietų organinių sieros turinčių atliekų, ypač jonų mainų produktu iš atominių įrenginių apdorojimo pirolizės būdu pagal 1-15 punktus, aparatas, besiskiriantis tuo, kad jis susideda iš:
    A) pirolizės reaktoriaus (1), skirto atlikti kietų atliekų pirolizę pageidautina, nuo 400°C iki 700°C, o geriausiai - nuo 400°C iki 600°C temperatūroje,
    B) pirolizės arba skaldymo reaktoriaus (7) , skirto iš reaktoriaus A sklindančių dujų pirolizei atlikti pageidautina, nuo 700°C iki 1300°C temperatūroje, jeigu katalizatorius nenaudojamas, ir nuo 600°C iki 1300°C temperatūroje, katalizatoriaus naudojimo atveju,
    C) pasirinktinai kieto reduktoriaus sluoksnio (11), skirto bet kokio dujose esančio sieros dioksido redukcijai, ir
    D) sugebančio sudaryti sulfidus metalo sluoksnio (13), kuriame, dalyvaujant technologinių operacijų b) arba c) metų išsiskiriančioms dujoms, susidaro metalo sulfidas.
  16. 17. Aparatas pagal 16 punktą, besiskiriantis tuo, kad pirolizės reaktorius A) (1) yra gravitacinio arba momentinio tipo reaktorius.
  17. 18. Aparatas pagal 12 arba 17 -punktą, besiskiriantis tuo, kad prieš reaktorių B) jame įrengtas kondensatorius (8) , skirtas dujose esantiems deguto produktams kondensuoti.
    I
  18. 19. Aparatas pagal bet kurį iš 16-18 punktų, besiskiriantis tuo, kad reaktoriuje A) (1) yra įrengtas, pageidautina, keraminis filtras (5) , skirtas bet kokių lakių pelenų atskyrimui nuo dujų.
  19. 20. Aparatas pagal bet kurį iš 16-19 punktų, besiskiriantis tuo, kad jame yra, pageidautina, anglies filtras, skirtas suodžių atskyrimui nuo iš reaktoriaus B) sklindančių dujų.
  20. 21. Aparatas pagal bet kurį iš 16-20 punktų, besiskiriantis tuo, kad jame yra presas reaktoriuje A) susidarančioms pirolizės liekanoms supresuoti .
  21. 22. Aparatas pagal bet kurį iš 16-21 punktų, besiskiriantis tuo, kad už sluoksnio D jame yra Įrengtas degiklis (15).
LTIP991A 1992-09-17 1993-09-17 Waste processing LT3616B (en)

Applications Claiming Priority (1)

Application Number Priority Date Filing Date Title
SE9202690A SE470469B (sv) 1992-09-17 1992-09-17 Förfarande och anordning för bearbetning av fast, organiskt, svavelhaltigt avfall, speciellt jonbytarmassor, från kärntekniska anläggningar

Publications (2)

Publication Number Publication Date
LTIP991A LTIP991A (en) 1995-02-27
LT3616B true LT3616B (en) 1995-12-27

Family

ID=20387205

Family Applications (1)

Application Number Title Priority Date Filing Date
LTIP991A LT3616B (en) 1992-09-17 1993-09-17 Waste processing

Country Status (12)

Country Link
US (1) US5536896A (lt)
EP (1) EP0659257B1 (lt)
JP (1) JP2934508B2 (lt)
AU (1) AU4987893A (lt)
CA (1) CA2143841C (lt)
DE (1) DE69306405T2 (lt)
ES (1) ES2096940T3 (lt)
FI (1) FI114168B (lt)
LT (1) LT3616B (lt)
SE (1) SE470469B (lt)
TW (1) TW259873B (lt)
WO (1) WO1994007088A1 (lt)

Families Citing this family (18)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
US6084147A (en) * 1995-03-17 2000-07-04 Studsvik, Inc. Pyrolytic decomposition of organic wastes
JP4154029B2 (ja) * 1998-04-07 2008-09-24 株式会社東芝 廃棄物の処理方法および廃棄物処理装置
RU2160300C2 (ru) * 1998-09-15 2000-12-10 Новосибирский государственный проектно-изыскательский институт "ВНИПИЭТ" Способ переработки твердых органических отходов, установка и деструктор для его осуществления
US7011800B1 (en) 2000-10-19 2006-03-14 Studsvik, Inc. Single stage denitration
US7476194B2 (en) * 1999-10-20 2009-01-13 Studsvik, Inc. In-container mineralization
US7125531B1 (en) 1999-10-20 2006-10-24 Studsvik, Inc. Single stage denitration
US7491861B2 (en) * 2002-07-31 2009-02-17 Studsvik, Inc. In-drum pyrolysis
US7531152B2 (en) * 2000-10-19 2009-05-12 Studsvik, Inc. Mineralization of alkali metals, sulfur, and halogens
US20030198584A1 (en) * 2002-04-19 2003-10-23 Mason Bradley J. Single stage denitration
US20060167331A1 (en) * 1999-10-20 2006-07-27 Mason J B Single stage denitration
SE0301071D0 (sv) * 2003-04-11 2003-04-11 Hoeganaes Ab Gas purification
TWI559329B (zh) * 2012-11-07 2016-11-21 Taiheiyo Cement Corp A method for removing radioactive cesium, and a method for producing a calcined product
JP2014190882A (ja) * 2013-03-28 2014-10-06 Meiwa Industries Ltd 放射性セシウムが付着したバイオマスの処理方法
US20160379727A1 (en) 2015-01-30 2016-12-29 Studsvik, Inc. Apparatus and methods for treatment of radioactive organic waste
GB2536049B (en) * 2015-03-05 2017-06-07 Standard Gas Ltd Advanced thermal treatment method
KR101668727B1 (ko) * 2015-11-25 2016-10-25 한국원자력연구원 방사성 핵종을 포함하는 폐이온 교환수지 처리방법 및 장치
US10876057B1 (en) * 2019-10-13 2020-12-29 M.E.D. Energy Inc. Waste to energy conversion without CO2 emissions
GB2616315B (en) * 2022-03-04 2024-11-20 Recycling Lives Compliance Services Ltd An apparatus and method for thermally processing waste

Citations (4)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
SE8405113L (sv) 1984-10-12 1986-04-13 Goetaverken Energy Syst Ab Forfarande for att ur biomassa framstella en tjerfattig brennbar gas
US4628837A (en) 1983-12-09 1986-12-16 Hitachi, Ltd. Method and apparatus for processing spent ion exchange resin
US4636635A (en) 1984-02-29 1987-01-13 Hermann Kronseder Inspection machine for bottles
US4654172A (en) 1983-05-30 1987-03-31 Hitachi, Ltd. Method for processing radioactive waste resin

Family Cites Families (8)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
US4053432A (en) * 1976-03-02 1977-10-11 Westinghouse Electric Corporation Volume reduction of spent radioactive ion-exchange material
US4303477A (en) * 1979-06-25 1981-12-01 Babcock Krauss-Maffei Industrieanlagen Gmbh Process for the pyrolysis of waste materials
US4347226A (en) * 1981-03-03 1982-08-31 Mobil Oil Corporation Method for treating sulfur-containing effluents resulting from petroleum processing
WO1984002174A1 (fr) * 1982-12-01 1984-06-07 Steweag Procede et installation de rechauffage de gaz de combustion desulfures
JPS59107300A (ja) * 1982-12-10 1984-06-21 株式会社日立製作所 放射性廃樹脂の処理方法および装置
US4602573A (en) * 1985-02-22 1986-07-29 Combustion Engineering, Inc. Integrated process for gasifying and combusting a carbonaceous fuel
US4762647A (en) * 1985-06-12 1988-08-09 Westinghouse Electric Corp. Ion exchange resin volume reduction
JP6153104B2 (ja) 2013-01-11 2017-06-28 株式会社アンノオフィス 直管型ledランプに接続する簡易非常灯カートリッジ

Patent Citations (4)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
US4654172A (en) 1983-05-30 1987-03-31 Hitachi, Ltd. Method for processing radioactive waste resin
US4628837A (en) 1983-12-09 1986-12-16 Hitachi, Ltd. Method and apparatus for processing spent ion exchange resin
US4636635A (en) 1984-02-29 1987-01-13 Hermann Kronseder Inspection machine for bottles
SE8405113L (sv) 1984-10-12 1986-04-13 Goetaverken Energy Syst Ab Forfarande for att ur biomassa framstella en tjerfattig brennbar gas

Also Published As

Publication number Publication date
JPH08504261A (ja) 1996-05-07
AU4987893A (en) 1994-04-12
FI114168B (fi) 2004-08-31
LTIP991A (en) 1995-02-27
US5536896A (en) 1996-07-16
WO1994007088A1 (en) 1994-03-31
JP2934508B2 (ja) 1999-08-16
SE9202690L (sv) 1994-03-18
DE69306405D1 (de) 1997-01-16
CA2143841A1 (en) 1994-03-31
FI951163A7 (fi) 1995-03-13
EP0659257B1 (en) 1996-12-04
ES2096940T3 (es) 1997-03-16
SE470469B (sv) 1994-05-02
DE69306405T2 (de) 1997-06-26
CA2143841C (en) 2001-10-02
TW259873B (lt) 1995-10-11
EP0659257A1 (en) 1995-06-28
SE9202690D0 (sv) 1992-09-17
FI951163A0 (fi) 1995-03-13

Similar Documents

Publication Publication Date Title
LT3616B (en) Waste processing
JP3263094B2 (ja) あらゆる種類の廃棄物の輸送方法、中間貯蔵方法、エネルギー的利用方法、材料的利用方法、及びそれらの方法を実施する装置
US4620492A (en) Process for purifying flue gas
CA1284470C (en) Process and apparatus for fixing, encapsulating, stabilizing and detoxifying heavy metals and the like in metal-containing sludges, soils, ashand similar materials
EP0509134B1 (de) Verfahren und Anlage zum thermischen Aufbereiten von mit organischen Komponenten verunreinigten Abfällen, insbesondere von Metallschrott
EP0545241A1 (de) Verfahren zur thermischen Verwertung von Abfallstoffen
US5909654A (en) Method for the volume reduction and processing of nuclear waste
US7052661B1 (en) Method for abatement of mercury emissions from combustion gases
DE2948305A1 (de) Verfahren zur trockenen reinigung von quecksilberhaltigen gasen, insbesondere abgasen, thermischer prozesse
KR100807700B1 (ko) 폴리염화비페닐 함유 폐유 및 이를 내장한 폐기기 재활용장치 및 방법
JP2902384B2 (ja) 中・低準位放射性廃棄物の処理装置
EP0376971B1 (de) Verfahren und anlage zur rückgewinnung von verwertbarem gas aus müll durch pyrolyse
CN110748895A (zh) 高硫废弃物焚烧处理系统及处理方法
CN115547534A (zh) 一种放射性废油无机化处理方法及系统
CN115681995A (zh) 一种基于等离子熔炉的危废品处理方法
JPH10180222A (ja) ごみ焼却飛灰の処理方法
KR100364379B1 (ko) 중·저준위 방사성 폐기물 처리 장치
JPH10180221A (ja) ごみ焼却飛灰の処理方法
JP2000167514A (ja) ダイオキシンの排出を削減する排ガス処理方法
EP0479286B1 (de) Verfahren zur Reinigung von Dioxine und Furane enthaltendem Abgas
US4530292A (en) Treatment of acidic organic and alkaline inorganic wastes
DE4127872C2 (de) Verfahren zur Hochtemperatur Konversion von Abfällen
JP7056793B1 (ja) 廃棄物処理装置及び廃棄物処理方法
DE4315359A1 (de) Verfahren zur Abscheidung von Schadstoffen, insbesondere Quecksilber und Dioxin aus den Abgasen von Abfallverbrennungsanlagen und Vorrichtung zur Durchführung des Verfahrens
JPH1034133A (ja) 廃棄物の管理型埋立地から発生する浸出水の処理方法及び装置

Legal Events

Date Code Title Description
MM9A Lapsed patents

Effective date: 20090917