LT4353B - Gyvūnų maisto priedai ir maisto produktai, turintys minėtus priedus - Google Patents

Gyvūnų maisto priedai ir maisto produktai, turintys minėtus priedus Download PDF

Info

Publication number
LT4353B
LT4353B LT97-176A LT97176A LT4353B LT 4353 B LT4353 B LT 4353B LT 97176 A LT97176 A LT 97176A LT 4353 B LT4353 B LT 4353B
Authority
LT
Lithuania
Prior art keywords
weight
food
additives
additive
type
Prior art date
Application number
LT97-176A
Other languages
English (en)
Other versions
LT97176A (lt
Inventor
Leif Hjoernevik
Freddy Johnsen
Franz Ploenes
Original Assignee
Norsk Hydro Asa
Priority date (The priority date is an assumption and is not a legal conclusion. Google has not performed a legal analysis and makes no representation as to the accuracy of the date listed.)
Filing date
Publication date
Application filed by Norsk Hydro Asa filed Critical Norsk Hydro Asa
Publication of LT97176A publication Critical patent/LT97176A/lt
Publication of LT4353B publication Critical patent/LT4353B/lt

Links

Classifications

    • AHUMAN NECESSITIES
    • A23FOODS OR FOODSTUFFS; TREATMENT THEREOF, NOT COVERED BY OTHER CLASSES
    • A23KFODDER
    • A23K20/00Accessory food factors for animal feeding-stuffs
    • A23K20/10Organic substances
    • A23K20/105Aliphatic or alicyclic compounds
    • AHUMAN NECESSITIES
    • A23FOODS OR FOODSTUFFS; TREATMENT THEREOF, NOT COVERED BY OTHER CLASSES
    • A23KFODDER
    • A23K20/00Accessory food factors for animal feeding-stuffs
    • A23K20/20Inorganic substances, e.g. oligoelements
    • A23K20/22Compounds of alkali metals
    • AHUMAN NECESSITIES
    • A23FOODS OR FOODSTUFFS; TREATMENT THEREOF, NOT COVERED BY OTHER CLASSES
    • A23KFODDER
    • A23K20/00Accessory food factors for animal feeding-stuffs
    • A23K20/20Inorganic substances, e.g. oligoelements
    • A23K20/24Compounds of alkaline earth metals, e.g. magnesium
    • AHUMAN NECESSITIES
    • A23FOODS OR FOODSTUFFS; TREATMENT THEREOF, NOT COVERED BY OTHER CLASSES
    • A23KFODDER
    • A23K50/00Feeding-stuffs specially adapted for particular animals
    • YGENERAL TAGGING OF NEW TECHNOLOGICAL DEVELOPMENTS; GENERAL TAGGING OF CROSS-SECTIONAL TECHNOLOGIES SPANNING OVER SEVERAL SECTIONS OF THE IPC; TECHNICAL SUBJECTS COVERED BY FORMER USPC CROSS-REFERENCE ART COLLECTIONS [XRACs] AND DIGESTS
    • Y10TECHNICAL SUBJECTS COVERED BY FORMER USPC
    • Y10STECHNICAL SUBJECTS COVERED BY FORMER USPC CROSS-REFERENCE ART COLLECTIONS [XRACs] AND DIGESTS
    • Y10S426/00Food or edible material: processes, compositions, and products
    • Y10S426/807Poultry or ruminant feed

Landscapes

  • Chemical & Material Sciences (AREA)
  • Life Sciences & Earth Sciences (AREA)
  • Polymers & Plastics (AREA)
  • Animal Husbandry (AREA)
  • Zoology (AREA)
  • Engineering & Computer Science (AREA)
  • Food Science & Technology (AREA)
  • Birds (AREA)
  • Inorganic Chemistry (AREA)
  • Fodder In General (AREA)
  • Feed For Specific Animals (AREA)

Description

Šis išradimas susijęs su gyvūnų maisto priedais, turinčiais skruzdžių rūgšties dvigubų druskų. Išradimas taip pat apima maisto produktus su minėtais priedais.
Bendra problema, vartojant maisto priedus, turinčius monokarboksirūgščių ir ypač skruzdžių rūgšties, yra rūgšties nuostoliai dėl išgaravimo. Tai pablogina produkcijos kokybę ir sukelia maisto gamybos įrenginių koroziją, o taip pat pavojų dirbantiems su priedais bei maisto produktais. Kita problema pagaminti birius priedus, kuriuos galima būtų lengvai sumaišyti su kitais maisto produkto ingredientais. Be to, priedai turi pasižymėti stabilumu juos sandėliuojant ir nesuirdami išlaikyti temperatūrų maisto gamybos proceso metu poveikį.
Monokarboksirūgščių, kaip antai, skruzdžių rūgšties, ir formiatų, kaip antai, kalcio formiato, taikymas bei poveikis gyvūnų maisto produktams yra gerai žinomas šioje srityje. Pastebėta, kad šie priedai paspartina augimą, pagerina maisto įsisavinimą, sumažina viduriavimo dažnumą. Iš EP 0317668 A1 yra žinoma, kad pagreitintą paršelių augimą galima pasiekti, naudojant įprastą maistą, turintį 5-25% sauso mišinio su 3-5 dalimis kalcio formiato. Šis sausas mišinys dar turi 1-25 dalis riebalų, 18-28 dalis baltymų, 13-20 dalių •mineralinių medžiagų, 3-5 dalis citrato ir 30-50 dalių laktozės. Tačiau šis priedas turi trūkumų, ir jo panaudojimas yra ribotas. Kalcio formiatas yra mažo tirpumo vandenyje ir vartotinas tik ribotais kiekiais, siekiant išvengti per didelio bendro kalcio kiekio maisto sudėtyje. Formiato koncentracija priede gana maža, ir jo poveikis yra toks pat, ar net mažesnis, negu, kai j maistą yra pridėta skruzdžių rūgšties. Tai parodyta dar ir M.Kirchgessner ir F.X.Roth straipsnyje Ūse of formates in the feeding of piglets (“Formiatų naudojimas paršelių šėrimui”), Landvvirtsch. Forschung 40, 2-3, 1987.149-ame puslapyje pažymėta: Kalcio formiatas daro labai mažą įtaką paršelių pašarų sunaudojimui; net aukščiausios dozės (2,7/2,6% kalcio formiato) tepagerina maisto įsisavinimą vos 5%.
Patente EP 0219997 dar aprašoma konservuojanti kompozicija, skirta dėti j gyvūnų maisto produktus, apimanti binarinį skruzdžių ir propiono rūgščių mišinj su sinergetiniu poveikiu. Vandeniniu rūgščių mišiniu yra įmirkomas kietas nešiklis, kaip antai, kvarcas. 0,1-10% mišinio naudojama kiaulių, galvijų ar naminių paukščių pašarams. Vienas šio priedo trūkumų - maža aktyviosios medžiagos procentinė dalis nešiklyje. Be to, dėl produktui būdingo mažo terminio stabilumo galimi tam tikri rūgšties nuostoliai gamybos ir sandėliavimo metu, ir dėl to padidėja aktyviosios medžiagos kaina. Be to, įmirkytas nešiklis gali pakenkti įrenginiams ir tiems, kurie yra produkto veikiami, dėl rūgšties sunkimosi/garavimo iš nešiklio.
Maistinis fumaro rūgšties poveikis viščiukų penėjimui, keičiant maisto sudėtyje proteino kiekį ir kokybę, aprašytas straipsnyje, Archiv fur Geflūgelkunde (Naminių paukščių pirkėjų archyvas) 1991, 55 (5), p.p. 224232, Eugen Ulmer & Co., Stuttgart, Vokietija. Atrodė, kad fumaro rūgštis didina galutinį gyvąjį svorį 3,9%, o maisto įsisavinimą 2,6%, tuo tarpu maisto sunaudojimas nepakinta. Maitinimo įtaka priesvoriui mažėjo nuo 4,2% iki 2% per kelis auginimo periodus. Maisto sunaudojimas kito nuo 3%, viršijant 2%, iki 2,5%. Organinių rūgščių poveikio augimas, susijęs su mažesniu maisto medžiagų tiekimu, buvo ryškesnis tiktai 0-14 dienų laikotarpiu.
Produkto duomenų sąraše PRESCO International yra aprašytas priedo “Formic Spray” (skruzdžių rūgštis ant nešiklio) 0,5-1,5% kiekio panaudojimas paršelių, kiaulių, karvių, viščiukų ir dedeklių maistui. Tvirtinama, kad šis priedas pakelia bendrą maisto, naudojamo minėtiems gyvūnams šerti, veiksmingumą. Tačiau nustatyta, kad šis priedas sandėliavimo metu, netenka žymios skruzdžių rūgšties dalies.
GB patente Nr. 1505388 yra aprašytas kompleksinių druskų, sudarytų iš amonio jonų ir/ar Periodinės lentelės I ir II grupių metalų ir bent vienos karboksirūgšties, vandeninių tirpalų susidarymas. Cheminis ekvivalentinis rūgšties su amonio ir/ar metalų jonais santykis yra 2:1^4:1. Vandens kiekis vandeniniame tirpale yra 15-75 masės % bendros sudėties atžvilgiu. Tvirtinama, kad šis karboksirūgščių kompleksinių druskų ar dvigubų druskų tirpalas yra konservuojanti kompozicija, stabdanti pelėsių, bakterijų, grybelių augimą, ir dėl to tinkanti vartoti gyvūnų maisto, patente vadinamo “substratu”, sudėtyje. Skystoji kompozicija, naudojama kaip konservantas substratui, atitinkamai turi 0,1-5% neorganinės kompleksinės rūgšties druskos apdorojamo substrato masės atžvilgiu. Vienintelis formiatų taikymo pavyzdys - amonio diformiatas silose, kuris nėra tokio pat tipo gyvūnų maistas, kaip nagrinėjamas šioje paraiškoje. Amonio diformiatas yra nestabiliausias iš visų diformiatų, ir minėtame patente nepateikta jokių diformiatų taikymo pavyzdžių, išskyrus taikymą silose ir panašiuose maisto produktuose, o taip pat pelėsių, grybelių ir bakterijų vystymosi sumažinimui ar apsisaugojimui nuo jų.
Pagrindinis šio išradimo tikslas - gauti naujus priedus, turinčius skruzdžių rūgšties druskas.
Kitas tikslas - gauti didelės aktyviųjų ingredientų koncentracijos priedus, tuo pačiu išliekančius biriais, stabiliais sandėliavimo ir darbo su jais metu, įskaitant galutinių maisto produktų gamybą.
Dar vienas tikslas - gauti maisto produktus, turinčius pageidaujamą kiekį įvairių naujų priedų, pasižyminčius reikalingomis savybėmis ir tuo pačiu atitinkančius elementų, kaip antai, natrio, kalio bei kalcio bendro kiekio technines sąlygas.
Ieškodami naujų priedų gyvūnų maisto produktams, išradėjai siekė išlaikyti aukščiau aprašytų aktyviųjų ingredientų pranašumus ir teigiamą poveikį. Problemą sudarė žinomų priedų trūkumų pašalinimas. įvairių specialių mišinių, sudarytų iš formiatų, acetatų ir pan., tyrimai buvo nesėkmingi. Tuomet dėmesys buvo sutelktas į įvairaus tipo diformiatų ir jų mišinių pritaikymo galimybes.
Iš literatūros žinoma, kad kalio, natrio ir amonio formiatai galėtų sudaryti dvigubas druskas su skruzdžių rūgštimi. Kalcio formiatai tokių dvigubų druskų nesudaro. Panašios dvigubos druskos taip pat gali būti gaunamos iš acto, propiono ir fumaro rūgščių ir atitinkamų jų druskų. Pagal literatūros šaltinį: Gmelins Handbuch der anorganischen Chemie (Neorganinės chemijos žinynas), 8 Ed. System Nr. 21 and 22, Verlag Chemie G.M.B.H., Berlin 1928, atitinkamai 818-857 ir 919-949 puslapiai.
Kalio diformiatas yra stabiliausia kristalinė druska, kurios skilimo temperatūra yra virš 120°C, tuo tarpu, kai amonio diformiatai yra ne tokie stabilūs ir skyla esant 20-25°C. Minima natrio diformiato skilimo temperatūra 100-120°C. Panašia reakcija taip pat gali būti gaunamas ir natrio tetraformiatas. Kai šios druskos skyla, išsiskiria rūgštis.
Informacija apie minėtas dvigubas druskas yra gana ribota, ir visiškai neskelbiama apie tokių druskų komercinę gamybą. Tačiau susidomėjimą kelia pranešimas apie natrio ir kalio druskų stabilumą, kadangi maisto produktų gamyba gali būti atliekama esant temperatūrai, prie kurios kai kurios šios druskos yra stabilios. Tolesni tyrimai parodė žymiai mažesnį higroskopiškumą, lyginant su formiatais, ir jų sumaišymas su nežymiu džioviklių, tokių kaip specialių kvarco atmainų, krakmolo ir pan., kiekiu, davė daug žadančius rezultatus, susijusius su laikymo saugyklose ir vartojimo savybėmis.
Buvo tirtos įvairios diformiatų sudėtys ir mišiniai, siekiant sukurti priedus, turinčius didelį rūgšties ir jos druskos kiekj, ypatingai natrio ir/ar kalio formiatų bei skruzdžių rūgšties. Teorinė skruzdžių rūgšties dalis dviguboje druskoje didėjo nuo kalio formiato link amonio formiato taip:
lentelė
Formiatas Skruzdžių rūgštis, % Formiatas, % Skilimo temperatūra, °C
Kalio diformiatas 35,3 69,2 120-125
Natrio diformiatas 40,3 78,9 100-120
Amonio diformiatas 42,2 82,5 25-30
Natrio tetraformiatas 18,4 72 100-120
Diformiatų terminis stabilumas turi silpnėjimo tendenciją nuo kalio link amonio diformiato. Pasitvirtino žymiai intensyvesnis skruzdžių rūgšties nuotėkis iš amonio diformiato, palyginus su kalio diformiatų, o tai patvirtina nurodyta žema pirmesniojo komponento skilimo temperatūra.
Iš 1-osios lentelės matyti, kad palyginti dideli skruzdžių rūgšties kiekiai gali būti gaunami, maisto prieduose kaip formiatų šaltinį naudojant diformiatus. Be to, skruzdžių rūgštis patvariai surišama dviguboje druskoje, ypač kalio ir natrio druskose. Tai reiškia, kad rūgšties nuotėkis ir iš to kylantis jos nestabilumas iš esmės sumažinamas. Buvo nustatyta, kad tai yra labai svarbu tiek stabilumui, tiek darbui galutinio maisto produkto su formiato priedais gamybos metu.
Remiantis aukščiau aptartais pradiniais tyrimais, diformiatų pagrindu pagamintiems maisto priedams buvo nustatyti šie reikalavimai:
formiato kiekis >50%, skruzdžių rūgšties kiekis > 20%, vandens kiekis - kiek galint mažesnis, paprastai <1%, džioviklių - kiek galint mažiau, paprastai <1%.
Galutinis maisto produktas paprastai turi 0,5-2% priedų formiatų pagrindu, ir bendras natrio, kalio, kalcio, amonio ir džioviklio kiekis maisto produktuose turi būti palaikomas tiksliai apibrėžto dydžio, ypač natrio ir kalcio kiekis. Pageidautina, kad priedo medžiaga būtų sausa ir biri, kad būtų galima supaprastinti darbą su ja pakavimo bei apdorojimo maisto gamybos įrengimais metu.
Maisto priedas neturi sukelti gamybos įrengimų korozijos, todėl skruzdžių rūgšties nuotėkis iš sauso priedo ir galutinio maisto produkto turi būti labai mažas.
Praktiniais tikslais įvairūs priedų mišiniai gaminami keliais etapais. Iš pradžių pagaminamas kalio diformiatas, iš kurio centrifuguojant pašalinamas vanduo iki apytikriai 5%, ir pageidautina, kad vandens liekana būtų pašalinama džiovykloje, tačiau džioviklį galima dėti tik į tokius priedus, kurie turi mažiau, negu 5% vandens. Šitaip gaunamas sausas, birus produktas. Panašiai ruošiami natrio ir amonio diformiatų produktai. Po to šie tarpiniai produktai sumaišomi reikalingomis proporcijomis ir gaunami maisto priedai. Priedų gaminimo laboratoriniu būdu patirtis tokia.
Priedai, turintys didelį kiekį kalio diformiato, buvo birūs, termiškai stabilūs ir beveik bekvapiai.
Kai priedo sudėtyje buvo padidintas natrio diformiato/tetraformiato kiekis, produktas ėmė labiau kvepėti.
Primaišius į priedą amonio diformiato, buvo nustatyta, kad produktas sunkiai džiūva. Tokie produktai buvo higroskopiškesni, negu produktai, pagaminti kalio ir natrio diformiato pagrindu. Amonio diformiatas sustiprino skruzdžių rūgšties kvapą, sklindantį iš produkto.
Koncentruoti, pavyzdžiui, 55-70%, diformiatų tirpalai, teikiant pirmenybę kalio ir/ar natrio diformiatams, taip pat galėtų būti naudojami kaip priedų komponentai, sumaišyti su pagrindiniu pašaru, kiekiais, suteikiančiais formiatų kiekius maisto produktams, kaip ir aukščiau aprašyti sausieji priedai. Kai naudojami diformiatų tirpalai, ypač svarbu pasirūpinti priedo tolygiu pasiskirstymu pagrindiniame pašare.
Pagal išradimą, priedai 0,2-2,5 masės % kiekiu buvo sumaišyti su įprastiniu pašaru. Nustatyta, kad tokie gyvūnų maisto produktai, pagal išradimą, ypač tinka paršeliams ir kiaulėms. Panašių rezultatų tikimasi šeriant naminius paukščius, veršiukus ir karves, tačiau tai dar kruopščiai neištirta.
Pagal išradimą, gyvūnų maisto priedai turi skruzdžių rūgšties dvigubų druskų tokiais kiekiais; 20-99 masės % kalio diformiato, 0-50 masės % natrio di/tetraformiato, 0-25 masės % kalcio formiato ir 0-5 masės % vandens. Priedas taip pat gali turėti ir džioviklio. Pirmenybė teikiama priedams, besiskiriantiems tuo, kad juose yra 20-60 masės % kalio diformiato, 20-50 masės % natrio di/tetraformiato, 0-25 masės % kalcio formiato, 1-4 masės % džioviklio ir 0-5 masės % vandens.
Kitą rekomenduotiną priedo tipą sudaro 60-99 masės % kalio diformiato, 0-28 masės % kalcio formiato, 1 -4 masės % džioviklio ir 0-5 masės % vandens. Specialių išradimo ypatybių apimtis apibrėžta pridėtoje išradimo apibrėžtyje. Išradimas toliau aiškinamas pavyzdžiais.
pavyzdys
Šiame pavyzdyje parodyti kelių priedo sudėčių stabilumo tyrimų rezultatai, matuojant jį kaip skruzdžių rūgšties nuostolius. Buvo paruoštos 26 skirtingos priedų sudėtys, turinčios diformiatus. Prieduose buvo skirtingo tipo diformiatai, įvairiais santykiais, o taip pat papildomai galėjo būti pridėta kalcio formiato ir džioviklio. Vandens kiekis prieduose taip pat buvo matuojamas. Bendras priedų svoris buvo keičiamas nuo 173 iki 536 gramų ir iš kiekvieno priedo sudėties buvo imami 25-ių gramų bandiniai stabilumui nustatyti.
Tyrimai buvo atliekami, patalpinus 25 gramų bandinius, esant 25°C, į stiklinį platėjantį indą drauge su laboratorine stikline 1 N NaOH šarmo tirpalo. Stiklinis indas buvo užsandarintas ir atitinkamai po 2, 4 ir 7 dienų išėmus laboratorinę stiklinę ir išanalizavus šarmo tirpalą atžvilgiu rūgšties, buvo išmatuoti rūgšties nuostoliai arba nuotėkis iš priedo. Tokiu būdu galėjo būti nustatomas įvairių priedo sudėčių santykinis stabilumas. Be to, tokiu pat būdu buvo ištirti du, turintys skruzdžių rūgšties, prekyboje žinomi priedai, ir rezultatai buvo palyginti su priedų pagal išradimą tyrimų rezultatais.
Šiuose žinomuose prieduose skruzdžių rūgštis yra ant poringo kvarco nešiklio. Receptūrų, kuriose tirti rūgšties nuostoliai, sudėtys, parodytos 1a lentelėje. Kaip matyti iš 1b lentelės, ne visos receptūros buvo tirtos. Sudėties ir rūgšties nuostolių priklausomybė nuo laiko parodyta toliau 1b lentelėje.
w ·©
TJ ω
o
Ό
Φ (d xn
CCS
Q_ •Φ ω
c _φ nj
Priedo bendrasis svoris, g 256 237 216 | 346 270 ,4· co CM 268 T“ cn CM 536 378 268 234 201 173 402 334 246 402 | 368 394 475 ω in m· 473 347 368 226
Pridėta silikato, g 20,25 23,93 17,4 42,8 11,91 I 18,95 66,85 45,4 20
w“ <0 į® o ?Λ 33 o co o CM o Τ- Ο 82 _ o 'J“ 20 co o T“ co 20 o T— co 5 o CM 32 o o 5 co T“
CJ) 22 N· T“ co 22 CO r- 27 20 55 35 27 M- 20 - T“ 27 27 27 CM CM 27 27 27 -
CM X o O σ> O <U O OS 50 I o o 50 50 100 100 70 200 100 50 200 50
w 1 — o O σι 1 f 2 50 | 100 100 100
I O o O cj) 1 2 50 50 200 100 09 200 100
NaCOOH g 50 OS 50
X O o O τ CJ) X δ 2 50 50 50 Į 100 i 50 į 100 o o T— 100 100 100
cj X o O σ) X a 2 * I ioo 100 100 100 100
CM X o O cj) O X y: o o T~ 100 100 Į 100 150 100 50 50 100 100 100 100 06 | 08 o o 100 I ioo o o T“ 100 100 400 400 o o T~ 200 o o 100
Receptūros Nr. - CM co in co h- co σ> o - CM co in CO T- b- co T™ O) 20 CM 22 23 24 25 26
<0
E o ·♦—» Crt O □ c ω Φ
KO
CT
O
CC •Φ
Φ c
Φ
JD
Vidutiniai HCOOH nuostoliai, % ΊΓ- σ>~ T“ r~- M- co CM O_ T“ 2,66 2,93 5,38 I 3,80 I CM cd I 0,82 I co CM CD CO I 42,59 | | 29,98 |
7 dienos HCOOH nuostoliai, mg | 39,50 I 77,78 | 84,20 | 3202
6 dienos HCOOH nuostoliai, mg r- iri o 282 | 49,95 1 [ 133,5 I Τ- Ο τ- I 437 | 301,04 05 K co CM
4 dienos HCOOH nuostoliai, mg | 19,80 | 35,44 | 32,20 | 3598 | 1430
3 dienos HCOOH nuostoliai, mg l< in 58 | 1 23 I I 83,3 I i 72,1 I I 153,1 I 173,2 co co co
2 dienos HCOOH nuostoliai, mg I 17,50 | 32,20 | 22,10 I 1772 οεε |
1 diena HCOOH nuostoliai, mg 19,5 | 188,7 | 43,3 | 31,3 | L 13,8 I I 109,5 I T— co <o 05 co‘ 05
HCOOH bandinys tyrimui, g T“ o iri 4,36 | 4,91 | Γ 5,‘03 ] Į 3,45 I I 8.12 I 7,93 co co I 4,84 I 6,32 | 6,06 o IO O | 10,72
Tiriamas kiekis, g 25,0 | 25,0 1 25,0 | I 25,0 I I 25,0 | I 25,0 I 25,0 o LO CM I 25,0 I 25,0 I 25,0 I 25,0 I 25,0
Receptūros Nr. - CM co in co r-'- co σι o Tr— CM T“ co v- M- T- LO CO T“ h- CO T* 05 o CM T- CM I 22 co CM CM m CM co CM ĮFormic Stabil |Formic Spray
Pateikti tyrimų rezultatai rodo, kad skruzdžių rūgšties ryšys su kalio diformiatu ir/arba su natrio di/tetraformiatu yra žymiai patvaresnis, negu su amonio diformiatu. Tyrimų duomenimis geriausia priedo kompozicija per 7 dienas netenka apie 2% skruzdžių rūgšties, lyginant su 3-6% per 7 dienas, kai priedas turėjo didelį kiekį amonio diformiato. Prekyboje naudojamų produktų “Formic Spray” ir “Formic Stabil” skruzdžių rūgšties nuostoliai jau po 4 dienų buvo 12-18%.
Remiantis aukščiau minėtų atliktų tyrimų rezultatais, prieita išvados, kad pirmenybė teiktina priedų kompozicijoms, pagamintoms kalio ir/ar natrio diformiatu bei džioviklio pagrindu.
Du pagrindiniai priedo sudėčių tipai buvo pagaminti tyrimams maisto produktuose.
1-asis tipas:
kalio diformiatas
40-50 masės %, natrio di/tetraformiatas 20-25 masės % kalcio formiatas džioviklis vanduo kalio diformiatas kalcio formiatas vanduo džioviklis
20-25 masės %,
2- 5 masės %,
3- 6 masės %.
Skruzdžių rūgšties kiekis - apie 20%, o bendras formiato kiekis - apie 65%.
2-asis tipas:
82-85 masės %,
9-12 masės %,
2-4 masės %,
2-4 masės %.
Skruzdžių rūgšties kiekis - apie 30%, o bendras formiato kiekis - apie 65%. 2 pavyzdys.
Abu minėti priedai buvo tiriami 42 dienas trunkančio šėrimo eksperimento metu. Tyrimas buvo atliktas su 96 paršeliais (patelėmis ir kastruotais patinėliais) dviem nuosekliais periodais. 2x6 vados po 8 nujunkytus paršelius kiekvienoje buvo pirktos paršelių veisimo fermoje, siekiant gauti visiškai atsitiktinę grupių sudėtį. Šie 8 kiekvienos vados paršeliai, sudarantys vieną eksperimentinę grupę, buvo kaip papuola išskirstyti po žemiau aprašytas 8 priežiūros grupes, į kiekvieną po vienodą skaičių patelių ir kastratų:
Grupė Maistas, papildytas:
be papildymo = negatyvioji priežiūra
0,85% skruzdžių rūgšties=pozityvioji priežiūra
0,65% 1 tipo priedo
1,30% 1 tipo priedo
1,95% 1 tipo priedo
0,65% 2 tipo priedo
1,30 % 2 tipo priedo
1,95% 2 tipo priedo
Pirmuoju eksperimento periodu (1-21 diena) pradinis maistas, o antruoju periodu (22-42 diena) paršelių auginimo maistas buvo duodamas iki soties. 2-oje lentelėje parodyta šių maisto mišinių sudėtis, kuri turėjo būti pastovi visiems priežiūros variantams baltymų, amino rūgščių, Ca, P ir energijos požiūriu.
Kadangi nauji tiriamieji priedai turėjo nemažus kiekius Na, Ca ir K, ir kadangi jie taip pat teikė tik nedidelį energijos kiekį, tai, priklausomai nuo pridedamo skruzdžių rūgšties bei 1-ojo ar 2-ojo tipo priedų kiekio, į patį mišinį reikėjo įdėti kukurūzinių, sojos pupelių išspaudų miltų, ir/ar CaC03. 3-je lentelėje pateiktos išanalizuotos maistinių medžiagų žaliavų koncentracijos, ir apskaičiuoti mineralų kiekiai bei medžiagų apykaitos energija. Abu maisto mišiniai atitiko paršelių auginimo reikalavimus maistinėms medžiagoms, mikroelementams ir energijai ir buvo duodami granulių pavidalo.
Maisto mišinių sudėtis (%) 2 lentelė
Pradinis maistas Paršelių auginimo maistas
Kukurūzai 28,2 28,5
Miežiai - 5,0
Kviečiai - 30,0
Kviečių sėlenos 14,0 10,0
Traiškytos avižinės kruopos 10,0 -
Sojos pupelių išspaudų miltai 15,1 9,5
Nugriebto pieno milteliai 14,0 -
Kukurūzų glitimo pašaras 5,0 5,0
Žuvies miltai 5,0 5,7
Riebalų mišinys 3,0 -
Sojos aliejus - 1,1
Vitaminų - mineralų mišinys 1) 1,6 1,6
L-lizinas HCI 0,10 0,17
DL-metioninas 0,09 -
1 ir 2 tipo priedas ir energijos, proteino bei Ca kiekio koregavimas 3,91 3,43
1) pašaro kilogramui: 3,2 g Ca; 1,3 g P; 0,9 g Na; 0,2 g Mg; 77 mg Fe; 17 mg Cu; 22mg Mn; 64 mg Zn; 0,8 mg J; 0,2 mg Se; 9600 I.U.Vit.A; 960 I.U.Vit. D3; 32 mg Vit. E; 0,7 mg Vit. B,; 1,4 mg Vit. B2; 1,1 mg Vit. B8; 10 pg Vit. B12; 9 mg nikotino rūgšties; 5,6 mg pantoteno rūgšties; 0,4 mg Vit. K3; 190 mg cholino chlorido; 0,3 mg folinės rūgšties, 48 pg biotino.
Maisto medžiagų ir energijos koncentracija naudotuose maisto mišiniuose (%-ais nuo maisto mišinio) lentelė
Pradinis maistas Paršelių auginimo maistas
Sausoji medžiaga 89,7 87,9
Neapdirbti pelenai 6,9 5,4
Neapdirbti baltymai 22,1 18,0
Neapdirbti riebalai 4,9 5,0
Neapdirbta ląsteliena 5,5 4,4
Beazočiai ekstraktai 50,3 55,1
Lizinas 13,5 10,0
MetioninasW) 5,1 3,4
Kalcis *} 10,5 9,0
Fosforas 8,6 7,5
Natris *} 1,4 2,0
Energija (MJ MR/kg) *} 13,2 13,0
apskaičiuota pavyzdys
4-oje lentelėle parodytas panaudotų priedų poveikis pH reikšmei ir rūgšties rišamajai gebai, būdingas atskiriems maisto mišiniams (10% maisto suspensijoms).
Naudotų maisto mišinių pH ir rūgšties rišamoji geba lentelė
Grupė 1 2 3 4 5 6 7 8
Priedas - 0,83% 0,65% 1,30% 1,95% 0,65% 1,30% 1,96%
Skruz- džių rūgštis ------------1 tipas....................2 tipas--------
Pradinis maistas
pH reikšmė 5,10 4,10 5,18 4,57 4,41 4,76 4,69 4,50
Rūgšties rišamoji geba (mekv HCI/kg pH=3,0 pasiekti) 672 660 716 748 760 706 756 805
Paršelių auai- nimo maistas
pH reikšmė 5,16 4,28 5,00 4,71 4,63 6,38 5,12 4,94
Rūgšties rišamoji geba (mekv HCI/kg pH=3,0 pasiekti) 544 529 595 605 672 608 639 664
Abiejose dietose pradinė pH reikšmė 5,1-5,2 kontroliniame maiste be priedų, kuri jau pakankamai žema, sumažėja iki minimumo - pH=4,4, pridėjus 1 ir 2 tipo priedų, priklausomai nuo dozės, tačiau niekada nepasiekia reikšmės, gaunamos pridėjus grynos skruzdžių rūgšies. Nebuvo skirtumo tarp 1 ir 2-ojo tipo priedų poveikio pradinio maisto pH reikšmei, tačiau paršelių auginimo maiste 1-ojo tipo priedai sumažino pH reikšmę 0,4 dalimi, palyginus su 2-ojo tipo priedais. Rūgšties rišamoji geba, kuri reiškia HCI priedo kiekj, reikalingą, kad maisto pH pasiektų 3,0, veikė priešingai negu pH reikšmės. Juo daugiau priedo dedama j maistą ir mažesnė pH, tuo didesnė buvo rūgšties rišamoji geba, rodanti didesnę pridedamų medžiagų buferinę talpą.
Pastarasis efektas buvo labiau išreikštas su 2-ojo tipo priedais. Žymiai stipresnė pradinio maisto rūgšties rišamoji geba, lyginant su paršelių auginimo maisto mišiniu, buvo dėl šio mišinio sudėtyje esančio didesnio baltymų ir mineralų kiekio.
Paršelių svorio augimas, maisto sunaudojimas ir įsisavinimas viso eksperimento metu parodytas 5-je lentelėje.
Gyvasis svoris, kasdieninis svorio prieaugis, kasdieninis maisto sunaudojimas ir maisto įsisavinimo laipsnis per visą eksperimento trukmę (1-42 dienas) lentelė
Grupė 1 2 3 4 5 6 7 8
Priedas - 0,86% 0,65% 1,30% 1,95% 0,65% 1,30% 1,95%
Skruz- džių rūgštis -------1 tipas..............2 tipas -.......
Pradinis svoris 6,66 6,73 6,66 6,65 6,65 6,67 6,66 6,65
(kg) ±0,70 ±0,56 ±0,81 ±0,82 ±0,69 ±0,72 ±0,90 ±0,89
santykinis 100 101 100 100 100 100 100 100
Galutinis svoris 26,66 28,67 27,80 29,54 29,85 29,50 28,04 29,07*
(kg) ±3,23 ±4,81 ±2,54 ±4,08 ±3,29 ±3,87 ±3,11 ±3,63
santykinis 100 108 104 111 112 111 105 112
Kasdieninis svorio prieaugis 476 523 503 545 553* 544 509 656*
(g) ±71 ±105 ±52 ±82 ±73 ±79 ±61 ±73
santykinis 100 110 106 115 116 114 107 117
Kasdieninis maisto sunaudojimas 768 817 7,888 816 848 860 780 845
(g) ±113 ±159 ±96 ±126 ±117 ±121 ±88 ±102
santykinis 100 106 103 110 110 112 102 110
Pašaro įsisavi- · nimas 1,62a 1,57bc 1,58bc 1,55bc 1,53bc 1,59ab 1,53bc 1,52 a
(kg maisto/ kg prieaugio) ±0,07 ±0,07 ±0,05 ±0,04 ±0,05 ±0,07 ±0,06 ±0,05
santykinis 100 97 96 96 94 98 94 94
a,b,c žymiai besiskiriantys vidurkiai (P<0,05; SNK - testas) *žymiai skiriasi nuo 1 grupės (negatyvioji priežiūra, Dunnett testas (P<0,05)
Kiekvienoje grupėje esant tam pačiam vidutiniam gyvajam svoriui 6,7 kg, paršeliai, per visą 42 dienų eksperimento trukmę šerti papildytu naujaisiais priedais maistu, priaugo 22,5 kg. Tuo tarpu negatyviosios priežiūros grupės gyvuliai priaugo tik 20,0 kg., o šertieji naudojant grynos skruzdžių rūgšties priedus - 22,0 kg. Tačiau 8 grupė (1,95% 2 tipo priedas) turėjo žymiai didesnį svorį, negu 1 grupė. 16-17 % didesnis kasdieninis svorio prieaugis buvo pastebimas per visą eksperimento trukmę tik panaudojus didžiausias naujųjų priedų dozes. Pašaro įsisavinimo laipsnis dėl priedų žymiai pagerėjo, ypač vartojant 1,95% 1 tipo (5-oji grupė) arba 1,30%, o taip pat 1,95% 2 tipo priedų atitinkamai (7 ir 8 grupė). Tiek 1, tiek 2 tipo priedai pasirodė esantys efektyvesni, negu gryna skruzdžių rūgštis.
pavyzdys
Atliekant tyrimus dviem atskirais eksperimentiniais periodais (žiūr. 6 lentelę) buvo įrodyta, kad naujieji priedai yra veiksmingesni pradinio šėrimo periodu (1-21 diena) pagal svorio augimą nuo 6,5 iki 16 kg, palyginus su vėlesniu auginimo šėrimu (22-42 dienos). Lyginant su 1-ąja grupe, šeriama be priedų, vidutiniai kasdieniniai priesvoriai pirmuoju periodu 20% didesni, šeriant su 2ojo tipo, ir 13% didesni su 1-ojo tipo priedais. Didesniais pranašumais ypač pasižymi 2-asis priedų tipas, lyginant su grynos skruzdžių rūgšties priedu.
Gyvasis svoris, kasdieninis svorio prieaugis, kasdieninis pašaro sunaudojimas ir maisto įsisavinimo laipsnis per abu eksperimento periodus (1 -21 diena ir 22-42 dienos)6 lentelė
Grupė 1 2 3 4 5 6 7 8
Priedas - 0,85% 0,65% 1,30% 1,95% 0,65% 1,30% 1,95%
Skruz džių rūgštis --------1 tipas..................2 tipas--------
1 periodas (1-21 diena)
Kasdieninis svorio prieaugis 372b 432ab 396ab 435ab 434ab 458a 410ab 461a
(g) ±71 ±89 ±54 ±77 ±86 ±80 ±78 ±68
santykinis 100 116 106 117 117 123 110 124
Kasdieninis pašaro sunaudojimas 487 516 498 521 520 550 484 646
(g) ±77 ±92 ±64 ±85 ±83 ±90 ±81 ±71
santykinis 100 106 102 107 107 113 99 112
Pašaro įsisavinimas 1,32a 1,20b 1,26b 1,20b 1,21b 1,21b 1,19b 1,19b
(kg maisto/kg prieaugio ±0, 10 ±0, 06 ±0, 06 ±0, 05 ±0, 07 ±0,0 8 ±0,0 7 ±0, 05
santykinis 100 91 95 91 92 92 90 90
2 periodas (22-42 dienos)
Kasdienis svorio prieaugis 580 613 611 654 871* 629 608 649
(g) ±110 ±124 ±78 ±100 ±76 ±83 ±65 ±98
santykinis 100 106 105 113 116 108 105 112
Kasdieninis pašaro sunaudojimas 1,049 1,117 1,078 1,172 1,176 1,171 1,078 1,144
(g) . ±171 ±230 ±143 ±187 ±163 ±158 ±111 ±147·
santykinis 100 106 103 112 112 112 103 109
Pašaro įsisavinimas 1,82ab 1,83 ab 1,77ab 1,79ab 1,75b 1,86a 1,77ab 1,77ab
(kg maisto/kg prieaugio) ±0,12 ±0,11 ±0,10 ±0,07 ±0,12 ±0,09 ±0,11 ±0,09
santykinis 100 101 97 98 96 102 97 97
a,b žymiai besiskiriantys vidurkiai (P<0,05; SNK - testas) * žymiai besiskiriantys nuo 1 grupės (negatyvioji priežiūra), Dunnett testas (P < 0,05)
Papildant pateiktus duomenis, buvo apskaičiuotas paršelių viduriavimo procentinis dažnumas (viduriavimo dienos x 100/gyvūnų skaičius/eksperimento dienų skaičius). Gauti rezultatai:
Grupė Maisto priedas Viduriavimo dažnumas
1 nėra 8,2%
2 0,85% skruzdžių rūgšties 6,7%
3 0,65% 1-ojo tipo priedo 8,7%
4 1,30% 1 -ojo tipo priedo 6,6%
5 1,95% 1 -ojo tipo priedo 6,3%
6 0,65% 2-ojo tipo priedo 8,4%
7 1,30% 2-ojo tipo priedo 5,8%
8 1,95% 2-ojo tipo priedo 5,4%
Kaip matyti iš šio eksperimento, viduriavimo dažnumas faktiškai buvo labai mažas. Nedaug viduriavimo atvejų tebuvo pastebėta. Jie dažniausiai pasitaikė tuomet, kai paršeliai buvo šeriami iki soties. Tam tikra viduriavimo dažnumo mažėjimo tendencija pasireiškė, esant didesnėms naujųjų priedų, ypač 2- ojo tipo priedų, dozėms.
pavyzdys
Šis pavyzdys rodo tyrimų, atliktų su skerstinomis kiaulėmis, rezultatus. Tyrimai apėmė keturių skirtingų pašarinių produktų panaudojimą. Pirmasis, vadinamas “Standartinis maistas, buvo tokios sudėties:
“Standartinis maistas”: Masės %:
Miežiai 78,78
Sojos miltai 21 10,00
Rapso miltai, Canola 8,00
Kalkakmenio miltai 1,50
Kalcio - divandenilio fosfatas 1,00
Druska (natrio chloridas) 0,50
Mikromineralai 0,04
Vitaminai 0,03
L-Betainas 0,15
Naudoti šie maisto produktai:
grupė: Standartinis maistas grupė: Standartinis maistas + Ca/Na formiatai 50/50, atitinkantys 1% skruzdžių rūgšties.
grupė: Standartinis maistas + 1% grynos skruzdžių rūgšties.
grupė: Standartinis maistas + 2 -ojo tipo priedas, atitinkantis
1% skruzdžių rūgšties.
lentelė
Tiriamoji grupė: 1 2 3 4
Gyvulių skaičius 12 12 12 12
Paskersti gyvuliai 11 11 12 12
Pradinis svoris, kg 23,19 22,54 23,00 23,17
Skerdienos svoris, kg 98,00 99,18 99,00 99,33
Mėsos plotas muštinyje, cm2 39,85 39,51 42,50 43,00
Riebalų plotas muštinyje, cn? 29,98 19,63 19,21 17,29
Mėsa muštinyje, % 51,90 66,86 68,87 71,32
Penėjimo pašariniai vienetai/ kg patikslinto svorio prieaugio 2,35 2,26 2,22 2,19
Iš šių tyrimų matyti, kad naujasis priedas ir maisto produktas pagal išradimą pagerina pašaro įsisavinimą bei skerstinų kiaulių mėsos ir riebalų santykį, net ir skruzdžių rūgšties atveju.
Iš aukščiau minėtų eksperimentų galima matyti, kad naujieji priedai tinka augimo skatinimui ir, svarbiausia, pašaro įsisavinimo pagerinimui, ypač šėrimo pradiniu pašaru laikotarpiu. Nors tarp abiejų priedų žymių skirtumų ir nėra, tačiau, atrodytų, kad kartais būtų reikalingos didesnės 1-ojo tipo priedų dozės, norint pasiekti tokį pat efektyvumą kaip su 2-ojo tipo priedais. Pasirodė, kad naujųjų priedų įtaka viduriavimo dažnumui yra šiek tiek teigiama.

Claims (6)

  1. IŠRADIMO APIBRĖŽTIS
    1. Gyvūnų maisto priedas, turintis diformiatus, besiskiriantis tuo, kad jis susideda iš 20-99 masės % kalio diformiato, 0-50 masės % natrio di/tetraformiato, 0-25 masės % kalcio formiato ir 0-5 masės % vandens.
  2. 2. Gyvūnų maisto priedas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad jis turi 0-4 masės % džioviklio.
  3. 3. Gyvūnų maisto priedas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad jis susideda iš 20-60 masės % kalio diformiato, 20-50 masės % natrio di/tetraformiato, 0-25 masės % kalcio formiato, 1-4 masės % džioviklio ir 05 masės % vandens.
  4. 4. Gyvūnų maisto priedas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad jis susideda iš 60-99 masės % kalio diformiato, 0-25 masės % kalcio formiato, 1-4 masės % džioviklio ir 0-4 masės % vandens.
  5. 5. Gyvūnų maisto priedas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad jis gali būti 55-70 masės % koncentracijos kalio - ir/arba natrio diformiato vandeninis tirpalas.
  6. 6. Gyvūnų maisto produktas, turintis skruzdžių rūgšties dvigubas druskas, besiskiriantis tuo, kad jis turi 0,2-2,5 masės % priedų pagal 1-5 apibrėžties punktus.
LT97-176A 1995-05-12 1997-11-07 Gyvūnų maisto priedai ir maisto produktai, turintys minėtus priedus LT4353B (lt)

Applications Claiming Priority (1)

Application Number Priority Date Filing Date Title
NO951883A NO300912B1 (no) 1995-05-12 1995-05-12 Additiv for dyrefôr og fôr inneholdende slike additiv

Publications (2)

Publication Number Publication Date
LT97176A LT97176A (lt) 1998-03-25
LT4353B true LT4353B (lt) 1998-06-25

Family

ID=19898204

Family Applications (1)

Application Number Title Priority Date Filing Date
LT97-176A LT4353B (lt) 1995-05-12 1997-11-07 Gyvūnų maisto priedai ir maisto produktai, turintys minėtus priedus

Country Status (23)

Country Link
US (1) US5935625A (lt)
EP (2) EP1273238A3 (lt)
JP (2) JPH11504818A (lt)
KR (1) KR100419039B1 (lt)
CN (1) CN1082346C (lt)
AR (1) AR001929A1 (lt)
AU (1) AU709672B2 (lt)
BG (1) BG102089A (lt)
BR (1) BR9608833A (lt)
CA (1) CA2220672C (lt)
CZ (1) CZ350697A3 (lt)
DE (1) DE825818T1 (lt)
EA (1) EA000406B1 (lt)
ES (1) ES2114515T1 (lt)
HU (1) HU224633B1 (lt)
LT (1) LT4353B (lt)
MX (1) MX9708690A (lt)
NO (1) NO300912B1 (lt)
NZ (1) NZ308235A (lt)
PL (1) PL183238B1 (lt)
RO (1) RO117141B1 (lt)
SK (1) SK150497A3 (lt)
WO (1) WO1996035337A1 (lt)

Families Citing this family (35)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
NO304093B1 (no) * 1996-11-01 1998-10-26 Norsk Hydro As FremgangsmÕte for fremstilling av fiskef¶r samt fiskef¶r
DE19739319A1 (de) * 1997-09-08 1999-03-11 Basf Ag Getränkte Salze, ein Verfahren zu ihrer Herstellung ihre Verwendung
MD1782G2 (ro) * 2000-12-28 2002-05-31 Государственный Университет Молд0 Procedeu de stimulare a productivităţii la iepurele de puf
NO313371B1 (no) * 2001-02-13 2002-09-23 Norsk Hydro As Impregneringsmiddel
US6986909B2 (en) 2001-07-30 2006-01-17 Kemin Industries, Inc. Solid phase synthesis of salts of organic acid
US7001625B2 (en) * 2001-07-30 2006-02-21 Kemin Industires, Inc. Solid phase synthesis of salts of organic acids including butyric acid
AR040415A1 (es) * 2002-07-12 2005-04-06 Basf Ag Preparaciones que contienen diformiatos y acidos carboxilicos de cadena corta, un procedimiento para su obtencion y su uso como alimento animal
DE10231891A1 (de) * 2002-07-12 2004-01-22 Basf Ag Zubereitungen, enthaltend Diformiate
DE10237380A1 (de) * 2002-08-12 2004-02-19 Basf Ag Verfahren und Vorrichtung zur Herstellung von ameisensauren Formlaten und deren Verwendung
DE10237379A1 (de) * 2002-08-12 2004-02-19 Basf Ag Verfahren und Vorrichtung zur Herstellung von ameisensauren Formiaten und deren Verwendung
DK1531672T3 (da) * 2002-08-30 2011-08-29 Novus Int Inc Antimikrobielle sammensætninger
DE10261577A1 (de) * 2002-12-23 2004-07-01 Basf Ag Verwendung von Hydroformiat(en)
US7465471B2 (en) 2003-03-21 2008-12-16 Novus International, Inc. Palatability of aquaculture feed
DE10321733A1 (de) * 2003-05-14 2004-12-02 Basf Ag Verfahren zur Herstellung von ameisensauren Formiaten
US20060141010A1 (en) * 2003-06-24 2006-06-29 Basf Aktiengesellschaft Coated preparations that contain at least one hydroformate
DE10328519A1 (de) * 2003-06-24 2005-03-17 Basf Ag Zubereitungen, enthaltend mindestens ein Hydroformiat
NO320989B1 (no) * 2003-12-05 2006-02-20 Pigeon Vitality As Fôrtilsatsstoff inneholdende en karboksylsyre og/eller dens salt som basis komponent i tilsatsstoffet.
MY158458A (en) 2005-04-13 2016-10-14 Basf Ag Sodium diformate production and use
DE102005020890A1 (de) * 2005-05-04 2006-11-09 Basf Ag Herstellung von Natriumformiat
US7631544B2 (en) 2005-08-26 2009-12-15 Canon Semiconductor Equipment, Inc. Flow analysis system
DE102005062931A1 (de) 2005-12-29 2007-07-05 Basf Ag Herstellung von Natriumdiformiat
US8691843B2 (en) 2006-07-12 2014-04-08 Novus International, Inc. Antioxidant combinations for use in ruminant feed rations
CN101790305A (zh) 2007-07-03 2010-07-28 诺华丝国际股份有限公司 可发酵碳水化合物水平低的仔猪饲料配给
WO2009088879A1 (en) 2008-01-04 2009-07-16 Novus International Inc. Combinations to improve animal health and performance
CN101502299B (zh) * 2009-03-17 2011-10-19 湛江市第一兽药厂 一种罗非鱼用饲料添加剂
US8877272B2 (en) * 2009-08-17 2014-11-04 Paulo Roberto De Lima Portilho 1-monopropionine compound and its isomer 3-monopropionine as preserving agents for animal feed, grains and animal-origin meals
CN101744098B (zh) * 2009-12-25 2013-03-20 广州市闽益生物科技有限公司 高活性发酵豆粕的干燥保护剂
US8834945B2 (en) 2010-01-15 2014-09-16 Mos Holdings Inc. Granulated phosphate product containing abrasivity and lubricity additives
TW201141387A (en) * 2010-01-15 2011-12-01 Mosaic Co Granulated monocalcium phosphate product containing abrasivity and lubricity additives
AT510946B1 (de) 2010-11-26 2015-03-15 Erber Ag Futtermittelzusatz und Verwendung
GB2524458B (en) 2013-03-11 2020-06-17 Mosaic Co Granulated feed phosphate compsition including feed enzymes
DE102014007673A1 (de) * 2014-05-27 2015-12-03 AQ Marketing AG Salzmischung zur Ergänzung des Mineralienhaushalts im Aquaristikbereich, gebrauchsfertige Lösung der Salzmischung, Verwendung der Salzmischung und durch Letzteres erhaltener Aquaristikzierstein
DE102016203477A1 (de) 2016-03-03 2017-09-07 Addcon Europe Gmbh Herstellung und Verwendung von Alkalimetalldiformiaten mit mittelkettigen Fettsäurederivaten
CN108208318A (zh) * 2018-01-05 2018-06-29 浙江新篁生物技术有限公司 一种海蟹用饲料添加剂及其制造方法
CN111109466B (zh) * 2019-12-18 2023-08-22 南京同凯兆业生物技术有限责任公司 一种高钙高钾构树树叶饲料添加剂及其制备方法与应用

Citations (3)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
GB1505388A (en) 1975-11-27 1978-03-30 Bp Chem Int Ltd Acid salt solutions
EP0219997A1 (en) 1985-10-10 1987-04-29 BP Chemicals Limited Antimicrobial additives for compound animal feedstuffs
EP0317668A1 (en) 1986-07-10 1989-05-31 Coöperatieve Weiproduktenfabriek "Borculo" W.A. A method of promoting the health and the growth of piglets

Family Cites Families (5)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
US4182940A (en) * 1978-08-29 1980-01-08 Ford Motor Company High voltage distributor for dual ignition system
IE790121L (en) * 1978-09-14 1980-03-14 Bp Nutrition U K Ltd Milk replacer compositions
DE112080T1 (de) * 1982-12-11 1985-03-28 Bp Chemicals Ltd., London Gemischte tiernahrung.
EP0316683A3 (de) * 1987-11-13 1990-08-16 BASF Aktiengesellschaft Futtermittel für Ferkel, Mastschweine und Geflügel
US5637312A (en) * 1995-03-29 1997-06-10 Tock; Richard W. Digestion enhancer for ruminant animals comprising a formate salt

Patent Citations (3)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
GB1505388A (en) 1975-11-27 1978-03-30 Bp Chem Int Ltd Acid salt solutions
EP0219997A1 (en) 1985-10-10 1987-04-29 BP Chemicals Limited Antimicrobial additives for compound animal feedstuffs
EP0317668A1 (en) 1986-07-10 1989-05-31 Coöperatieve Weiproduktenfabriek "Borculo" W.A. A method of promoting the health and the growth of piglets

Non-Patent Citations (1)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Title
M KIRCHGESSNER, F. X. ROTH: "Use of formates in the feeding of piglets", LANDWIRTSCH. FORSCHUNG, 1987, pages 149

Also Published As

Publication number Publication date
LT97176A (lt) 1998-03-25
MX9708690A (es) 1998-02-28
CN1187759A (zh) 1998-07-15
US5935625A (en) 1999-08-10
CA2220672A1 (en) 1996-11-14
EA000406B1 (ru) 1999-06-24
EA199700377A1 (ru) 1998-06-25
BR9608833A (pt) 1999-06-15
HUP9801943A1 (hu) 1998-11-30
EP1273238A3 (en) 2003-01-15
NO300912B1 (no) 1997-08-18
KR100419039B1 (ko) 2004-05-20
WO1996035337A1 (en) 1996-11-14
KR19990014699A (ko) 1999-02-25
DE825818T1 (de) 1998-06-25
BG102089A (en) 1998-07-31
PL323476A1 (en) 1998-03-30
CN1082346C (zh) 2002-04-10
NO951883D0 (no) 1995-05-12
NZ308235A (en) 1999-04-29
ES2114515T1 (es) 1998-06-01
CZ350697A3 (cs) 1998-03-18
JPH11504818A (ja) 1999-05-11
AU5781696A (en) 1996-11-29
AR001929A1 (es) 1997-12-10
EP1273238A2 (en) 2003-01-08
SK150497A3 (en) 1998-04-08
RO117141B1 (ro) 2001-11-30
AU709672B2 (en) 1999-09-02
MX201115B (lt) 2001-03-22
JP2004321191A (ja) 2004-11-18
HU224633B1 (hu) 2005-12-28
NO951883L (no) 1996-11-13
EP0825818A1 (en) 1998-03-04
HUP9801943A3 (en) 1999-05-28
PL183238B1 (pl) 2002-06-28
CA2220672C (en) 2007-08-07

Similar Documents

Publication Publication Date Title
LT4353B (lt) Gyvūnų maisto priedai ir maisto produktai, turintys minėtus priedus
MXPA97008690A (en) Food additives for animals and food containing these aditi
Rojas et al. Factors affecting the nutritive value of cottonseed meal as a protein source in chick diets
US5030657A (en) L-carnitine supplemented catfish diet
US7226947B1 (en) Use of creatine as a fat substitute
CA1208063A (en) Feed supplement for ruminant animals
CS237345B2 (en) Method of filling of fodder with l-lysine
FI82178B (fi) Proteinhaltig foderkomposition foer oekning av koett- eller mjoelkproduktionen hos boskap och foerfarande foer utfodring av boskap med saodan foderkomposition.
US4296132A (en) Dog food of improved acceptability
CN107427035B (zh) 食用油加工中的废白土在配制家禽和家畜饲料产品中的用途
US4925637A (en) Liquid feed supplement for monogastric animals
US3965266A (en) Methyl rosaniline chloride additive for prevention of fungi and molds in poultry and animal feedstuffs
US4196195A (en) Feeding beef cattle
US4196194A (en) Feeding dairy cattle
US4044152A (en) Methods of preparing methylrosaniline chloride anti-microbial compositions
RU2392829C1 (ru) Селенсодержащая кормовая добавка &#34;цеохол-se&#34; для крупного рогатого скота
RU2048121C1 (ru) Кормовая добавка
JPH02286047A (ja) 乳牛用飼料
Paik et al. Effects of ammoniation, iodination and supplementation of avoparcin on the nutritional value of rapeseed meals
PL181276B1 (pl) Sypki preparat paszowy

Legal Events

Date Code Title Description
MM9A Lapsed patents

Effective date: 20030510