LT3748B - Method and device for treatment of water and valve system for regulation of fluid streams - Google Patents

Description

Sis išradimas priskiriamas vandens apdorojimo būdui ir ir jo įgyvendinimo įtaisui, kuriame gali būti užtikrintas nepertraukiamas apdoroto vandens tiekimas vartotojui net tuo atveju, kuomet bendras vandens apdorojimo įtaiso tūris yra, palyginus, nedidelis. Tai suteikia galimybę pastatyti įtaisą, kaip taisyklė, po kriaukle arba skaitliuku ar bet kurioje kitoje tinkamoje vietoje, tuo būdu, šeima, kuri neturi rūsio arba kokios nors kitos vietos, gali naudotis suminkštinto vandens nepertraukiamo tiekimo nauda iš šio *

išradimo vandens tiekimo įtaiso net tuo atveju, kuomet įtaise vyksta vandens apdorojimo terpės regeneracija.

Vandens suminkštinimas ir kiti jo apdorojimo būdai yra gerai žinomi ir egzistuoja įvairiausi šio tikslo konstrukcijų variantai. Pavyzdžiui, JAV patente Nr.2274732 nagrinėjamos katijonų pašalinimo iš skysčių problemos. Skystis perskiriamas į du atskirus srautus vienalaikiam jo pratekėjirnui per du ar daugiau vandenilinius katijoninius keitiklius, dirbančius lygiagrečiai. Aukščiau minėto JAV patento atskiri vandens apdorojimo įtaisai demontuojami regeneracijai.

Pagal šį išradimą sukuriamas vandens įtaisas, turintis automatinę regeneracijos priemonę, kuri užtikrina nepertraukiamą apdoroto vandens tiekimo galimybę vartotojui tuo metu, kuomet terpės regeneracija įtaise vyks automatiškai, tuo pačiu išvengiama jo vandens apdorojimo savybių išsekimo galimybė.

gali būti apdoroj imo išradimas priskiriamas apdorojimo įtaisui, turinčiam įvadą nevirintam vandeniui ir išvedimą apdorotam vandeniui, mažiausiai, pirma ir antrą bakus vandens apdorojimui ir vamzdyną vandens praėjimui nuo jo įvedimo iki išvedimo lygiagrečiais srautais per pirmą ir antrą bakus. Kaip taisyklė, kiekvienas vandens apdorojimo bakas turi vandenį minkštinančią jonų keitimo dervą.

Pagal šį išradimą numatomos bako regeneravimo · priemonės, kuomet šie bakai yra, automatinio kraštutiniu atveju, dalinio išsekimo būvyje. Numatoma pirma sklendė srauto reguliavimui operaciniam pajungimui vožtuvinio prietaiso regeneratoriaus numatyta pirmo ir automatinio prie bakų. Taip pat valdymo priemonė, skirta automatiniam pakaitiniam perjungimui tarp bakų, atsakant į iš anksto apibrėžtą kriterijų, pavyzdžiui, kokį nors laiko tarpą arba jonų keitimo dervos išsekimo laipsnį, tuo metu, kuomet per bako, pajungto prie regeneratoriaus, išėjimą neteka vanduo.

To rezultate, užtikrinama pakaitinė automatinė terpės regeneracija bakuose.

Tikslinga, kad vidinė kiekvieno bako talpa neviršytų 15 litrų tam, kad visą įtaisą būtų galima patalpinti virtuvėje po kriaukle arba kitoje tinkamoje vietoje ir užtikrinti nepertraukiamą apdoroto vandens tiekimą labai suvaržytose sąlygose. Vienok, šis išradimas gali būti puikiai pritaikomas ir didelės talpos bakams.

Pagal šį išradimą įtaisas gali turėti ir vieną regeneracinio tirpalo chloratorių, kurį, kaip taisyklė, sudaro druskos tirpalas jonų keitimo terpės regeneravimui. Toks chloratorius gali būti pajungiamas prie kiekvieno bakF pakaitiniam chloruoto regeneranto tiekimui į bakus tokiu būdu, kad bakas, pajungtas prie chloratoriaus, netenka galimybės išleisti apdorotą vandenį, o kitas bakas tuo metu gali įleisti ir išleisti vandeni, bet atjungiamas nuo chloratoriaus. Tikslinga, kad, įleidus chloruotą regenerantą į baką, vandens perleidimas šiuo baku apibrėžtam laiko tarpui būtų sustabdytas šio bako ilgesniam chloravimui.

Esant norui.

galima patalpinti šildytuvą chloruoto regeneranto, naikinančio mikroorganizmus, temperatūros pakėlimui,

Taip pat tikslinga pajungti kiekvieną baką prie nutekėjimo vamzdyno, aprūpinti juos antra sklende.

Pagal ši išradimą įtaisas gali turėti daugybę spaudimo vožtuvų su šių vožtuvų valdymo priemone, kurią sudaro kontrolinių vožtuvų sistema, įjungianti pumpuojamo skysčio šaltinį ir paskirstytoją, kurį sudaro du besisukantys vienas kito atžvilgiu diskai, besi ribojantys priekinėmis pusėmis. Pirmas vamzdynas užtikrina pirmojo pumpuojamojo skysčio šaltinio susisiekimą su kiauryme viename diske, susisiekiančiame su zona tarp diskų besiribojančių priekinių pusių. Zonoje tarp šių pusių susidaro kanalas srauto praėjimui, be to, šis kanalas susisiekia minėta kiauryme. Kitame diske numatytos kiaurymės, kurios susisiekia su antrais vamzdynais, kurie, atatinkamai, sujungti su srauto slėgimo reguliavimo vožtuvais.

Vadinasi, skysčio srautų vožtuvai gali būti valdomi spaudimu antruose vamzdynuose, be to, kiaurymės gali susisiekti su kanalu tam tikrose, bet ne visose, diskų posūkių padėtyse. Spaudimas gali kristi, kuomet atskiras kanalas susisiekia su išleidimo kiaryme, kad pakeistų vožtuvų padėtis išėjimui iš jų valdymo spaudimu režimo.

Toliau numatomas santykinio diskų pasukimo prietaisas, valdantis srautų vožtuvus duotame režime. Vadinasi, įvairūs sistemos vožtuvai gali būti valdomi tokiu būdu, kad jie bus atidarytoje arba uždarytoje padėtyse, priklausomai nuo diskų santykinės posūkių padėties. Viename konkrečiame srauto vožtuvo variante numatytos šešios posūkių padėtys, kuriose vožtuvai yra atidarytoje arba uždarytoje padėtyje ir dėl to atliekamos įvairios viso įtaiso funkcijos.

Besisukantys vienas kito atžvilgiu diskai gaminami iš keraminės medžiagos, kurios kietumas pagal Mooso skalę apytikriai lygus 8. Tai apriboja tuštumų susidarymą kietame vožtuvų paviršiuje. Be to, naudojant keraminius diskinius vožtuvus, žymiai sumažėja ir kitos susidėvėjimo formos. Pavyzdžiui, gali būti naudojama keraminė medžiaga, kurios pagrindą sudaro aliuminio oksidas arba titano oksidas. Vienok, gali būti naudojamos ir kitos medžiagos, pasižyminčios būtinu kietumu, pavyzdžiui, topazas, berilas ir kiti. Tinkamiausios yra medžiagos, turinčios kietumą pagal Mooso skalę apytikriai lygų 9, pavyzdžiui, silicio karbidas, kurio kietumas 9,5.

Papildomai įtaisą pagal šį išradimą gali sudaryti treti vamzdynai ir treti vožtuvai, nukreipiantys apdorotą vandenį grįžtamuoju srautu į bakų apačią tuo metu, kuomet šis bakas atjungtas nuo išėjimo. Vadinasi, sūrymas arba koks nors kitas regeneruojantis agentas šiame bake gali būti pašalintas grįžtamuoju padavimu prieš vėl pastatant baką linijoje sekančiam vandens apdirbimui. Sis grįžtamojo padavimo vanduo gali būti praleistas išvedimo linijomis, sujungtomis bakais.

Tokiu būdu, vanduo gali būti apdorojamas perleidžiant nevirintą vandenį lygiagrečiais srautais per daugybę vandens apdorojimo bakų. Proceso eigoje vieno bako turinys automatiškai regeneruojamas, be to, regeneruojamas kiekvieno atjungto nuo išėjimo bako turinys. Tuo laiku, mažiausiai, vienas bakas laikomas pajungtu tarp Įėjimo ir išėjimo, taigi, vandens srautas įtaisu ir jo apdorojimas nesustoja. Tokiu būdu, antro bako turinio regeneracijos procese gali vykti pertraukiamas vandens apdorojomas.

Automatinė regeneracija šiuo įtaisu ir pagal ši išradimą bus atliekama didesniu periodiškumu ir priklausys nuo jonų keitimo dervos galimybės atatinkamuose bakuose, kuri apsprendžiama apdorojamo vandens tūriu arba laiko tarpu. Tokiu būdu, regeneracijos procesas vyks automatiškai ir priklausys nuo vandens praleidimo per įtaisą galimybės. Vienok, regeneracijos ciklas gali kartotis kiekvienam bakui praėjus apibrėžtam laiko tarpui, pavyzdžiui, kas 96 vai., bakterijų augimo bakuose kontroliavimui.

Gali būti numatytas žinomas elektroninis sensorius dervos laidumui matuoti kartu su drėgmės laidumo voltmetru. Tokiu būdu, automatizuota sistema gali turėti du skirtingus sensorius jonų keitimo dervos būvio įvertinimui kiekviename bake, kad nustatyti užsibrėžtą bako turinio regeneracijos laiką.

Kaip minėta aukščiau, išradimas pagal šią paraišką gali būti pritaikytas jonų keitimo, vandens minkštinimo įrengimuose. ' Vienok, jis gali būti panaudojamas ir dejonizacijos įrengimuose arba filtruojančiose sistemose.

Fig.l - šio išradimo schematinis nukreiptų vandens srautų apdorojomo itaise vaizdas;

Fig.2 - lentelė, rodanti vandens apdorojimo įtaiso pagal fig.l šešias darbines konfigūracijas ir atitinkamų vožtuvų padėtis kiekvienoje konfigūracijoje;

Fig.3 - dalinis pagrindinių vandens srautų krypčių įtaise pagal fig.l aksonometrinis vaizdas;

Fig.4 - dalinis vandens apdorojimo įtaiso pagal fig.l kontrolinio vožtuvo mazgo šoninis vaizdas;

Fig.5	apatinio	besiribojančio	disko	pagal	fig.4
vi ršutinis	vaizdas;
Fig. 6	- viršutinio	besiribojančio	disko	pagal	fig.4
apatinis vaizdas;
Fig.7	- sumontuoto	viršutinio disko	pagal	fig.4	liniją

7-7 vaizdas ;

Fig.8-10 - srautų schemos, iliustruojančios šio išradimo automatizuotą funkcijonavimą.

Fig.l ir 3 schematiškai iliustruojamas vandens apdorojimo įtaisas su nevirinto vandens įvadu 12 ir apdoroto vandens išvedimu 14. Sį įtaisą sudaro du vandens apdorojimo bakai 16a, 16b, kiekvienas bakas turi žinomą jonų keitimo dervos sluoksnį vandens suminkštinimui ir, kaip taisyklė, mažesnių gabaritų žinomą konstrukciją, t.y. kiekvienas bakas turi 4-10 litrų jonų keitimo dervos.

Vamzdynai 18a, 18b skirti nevirinto vandens praleidimui nuo įėjimo 12 link vožtuvų 21a, 21b ir po to lygiagrečiais srautais linijomis 17a, 17b per pirmą ir antrą bakus 16a, 16b. Vamzdynai 20a, 20b praeina nuo atatinkamų bakų link vandens išėjimo 14.

21a, 21b. Analogiškai, išėjimo srautas iš bakų 16a, vamzdynais 20a, 20b kontroliuojamas vožtuvais 22a, reguliuojamas jei atidaryti

Srautas vamzdynais 18a, 18b reguliuojamas vožtuvais 16b

22b.

Išleidimo vožtuvai 24a, 24b išdėstyti vamzdyne 26, kuris vožtuvais 24a, 24b susisiekia su linijomis 17a, 17b ir atsidaro i išleidimo kiaurymę 29.

Priešsrovinis vožtuvas 23 reguliuoja srautą tarp išvedimo 14 ir linijos 28, kuri susisiekia su linijomis 20a, 20b, be to, priešpriešinis srautas atatinkamais vožtuvais 25a, 25b. Tokiu būdu, abu vožtuvai 23, 25a, apdorotas vanduo iš išėjimo 14 gali tekėti linija 28 ir toliau vamzdynu 20a bako 16 priešsroviniam praplovimui. Jei vožtuvas 25a uždarytas, o vožtuvas 25b atidarytas, vanduo gali tekėti atgal per atidarą vožtuvą 23 linijomis 28 ir 20b ir sudaryti priešsrovę baku 16b.

Sūrymo 30 šaltinį gali sudaryti vamzdynas 32, kuris išeina iš vožtuvų 23 ir kerta liniją 28, kad sujungtų su ventiliuojamu druskos baku 34 (fig.3). Šaltinis 30 gali turėti žinomą sūrymo, skirto jonų keitimo bakų 16a, 26b regeneravimui, tiekimo konstrukciją.

Nukreipiantysis kanalas 40 užtikrina pastoviai atvirą srautą tarp linijų 14 ir 28. Elektrocheminiu būdu gaminamo chloro šaltinis 36 gali tiekti chlorą į tirpalą, kuomet jis teka iš bako 34 i liniją 28 ir iš ten tam tikru nuoseklumu į baką 16a arba 16b. Chloruotas sūrymas gali būti pašildomas kaitinimo rite 38, be to, vienas iš atatinkamų bakų 16a arba 16b užpildomas chloruotu tirpalu priešpriešinio srauto tekėjimo metu. Linija 32 sujungime 36 susisiekia su priešpriešinio srauto linija 28, bet linija 32 apribojama linija 32a, kuri, kaip parodyta pav.3, susisiekia su vožtuvu 23. Srauto ribotuvas 39 randasi linijos 32a tęsinyje ir šia linija. Ištraukimo tūta 44 taške 36, taigi, tirpalas įtraukiamas į liniją 28 iš linijos 32 atvirais vožtuvais 35a arba 25b.

apriboja srauto tekėjimą patalpinta persikirtimo

Tokiu būdu, šio išradimo įtaisas gali būti panaudotas įvairiuose pritaikymo variantuose. Normaliame darbo režime nevirintas vanduo iš išėjimo 12 prateka vožtuvais 21a, 21b, lygiagrečiais srautais per bakus 16a, 16b ir po to linijomis 20a, 20b.

Vienok, kuomet ateina laikas vandeniui regeneruoti bake

16a, vožtuvas 22a gali užsidaryti ir apdorotas vanduo išėjimo linijoje 14 gali praeiti kanalu 40, to dėka tirpalas iš sistemos 30 gali patekti vožtuvu 25a į liniją 23 ir į baką 16a. Vožtuvas 21a tuo pat metu bus uždarytas, o vožtuvas 24a - atidarytas. Vandens apdorojimo bako 16b įvadas vandeniui 12 lieka atviras, kad aprūpintų nepertraukiamą slegiamo vandens padavimą link išėjimo linijos 14. Tuo būdu, praeinantis baku 16a druskos tirpalas tekės linija 17a, vožtuvu

Vadinasi, bako 16a turinys gali į išleidimo liniją 26. būti regeneruojamas tuo metu, kuomet bakas 16a tiekia apdorojamą vandenį.

Esant norui, chloras bet kokiu pavidalu gali būti paduotas iš šaltinio 36 į vandens, tiekiamo Venturi sistema arba aspi ratori urrii 44 iš linijos 32, srautą. Kažkokiu regeneracijos proceso momentu, kuomet bakas 16a užpildomas chloruotu vandeniu, vienas arba du vožtuvai 24a, 25a gali būti uždaryti tam tikram laiko tarpui, kad chloruotas vanduo liktų bake 16a tam laikui vandens antimikrobiniam apdorojimui.

Toliau, regeneruoto bako 16a praplovimui atidaromas vožtuvas 23, atjungiantis aspiratorių 44 tokiu būdu, kad tirpalas jau netekės iš linijos 32. Tokiu būdu, apdorotas vanduo iš išėjimo linijos 14 teka priešsrove, nepapildant jo druskos tirpalu, vožtuvu 23, baku 16a ir išėjimu 29 tol, kol esantis bake 16a ir linijose 17a, 20a druskos tirpalas ir chloras nebus pašalinti. Toliau, atatinkami vožtuvai gali turėti tokią konstrukciją, kad vanduo vėl pradės tekėti linijomis 18a, 17a į baką 16a ir liniją 20 apdoroto vandens padavimui link išėjimo 14.

atlikus bakų 16a, 16b tekėti linija 32a į

Tam tikru laiku atatinkami vožtuvai gali atsidarinėti ir užsidarinėti priešsrovės bake 16a sudarymui, bakas 16a ir toliau dirbs, tiekdamas slegiamą apdorotą vandeni i išėjimo liniją 14.

Fig.2 pateikta lentelė, rodanti atitinkamų vožtuvų padėtis įtaiso šešiuose darbo rėžimuose, parodytuose paveiksluose. Sąlyginis ženklas O reiškia, kad vožtuvas atidarytas, o ženklas X - vožtuvas uždarytas.

Kuomet vožtuvas 23 atidarytas, praplovimą sūrimu, vanduo gali vėl liniją 32 vandens tiekimo papildymui druskos bake 34. Be to, vožtuvas 23 yra pastoviai atidarytas ir užtikrina nepertraukiamą srautą iš išėjimo linijos 14 linija 40 (fig.3) i praplovimo linijos 28 ežektorinę sistemą 41. Vanduo praeina per filtrą 32 ir ištraukimo ventiliatorių 44 į liniją 28. Vienok, praplovimo linija 25 neteka joks srautas, jei abu vožtuvai 25a, 25b uždaryti.

Parodytame įtaise vožtuvų padėčių kontrolės įtaisas yra automatinis, kuris atidaro arba uždaro vožtuvus kiekvienoje iš šešių įmanomų padėčių, pažymėtų pav.2 skaičiais 1-6. Šias atatinkamas vožtuvų padėtis užtikrina, savo ruožtu, slėgio paskirstymo kontrolinių vožtuvų sistema 46 (žr.fig.3), kuri tiekia pumpuojamą vandenį iš įėjimo linijos 18 linija 48.

Fig.4 pavaizduotas kontrolinių vožtuvų sistemos 48 dalinio pjūvio vaizdas. Spaudimo linija 48 susisiekia tarp įėjimo linijos 18a ir korpuso 50, kuris gali būti pagamintas iš acetalinio plastiko ir pan., pavyzdžiui, iš plastiko “Derlin, kurį gamina firma Du Pont, vidinės dalies. Kontrolinių vožtuvų sistemos pagrindą sudaro pirmas diskas 52 ir antras diskas 54, kurie išlaikomi kartu sujungti vienas su kitu prispaudimo spyruokle 56. Pirmas diskas 52 nejuda korpuso 50 viduje.

Fig.7 parodytas pirmo disko 52 ir korpuso 50 vaizdas iš viršaus. Matomas ryšys su spaudimo linija 48 kartu su dalinai išpjauta korpuso 50 dalimi 60, tai leidžia pumpuojamam skysčiui įtekėti linija 48 ir, aptekėjus abudu diskus 52, 54, patekti į kamerą 62 (fig.4) korpuso 50 ribose už antrojo disko 54.

Iš čia pumpuojamas skystis patenka i dvi antrojo disko 54 kiaurymes 64, 66, kuriomis skystis pasiekia dviejų diskų susilietimo paviršių 68. Atatinkami diskų 52, 54 paviršiai, susi 1iečiantys vienas su kitu paviršiumi 68, pavaizduoti f ig . 5 i r 6.

Abu diskaiai 52, 54 pagaminami iš aliuminio oksido arba titano oksido su keraminiu pagrindu, kad kietumas pagal

Mooso skalę būtų lygus maždaug 9 ir padidėtų atsparumas susidėvėjimui.

Nejudantis diskas 52 taip pat turi eilę praeinančių pro jį kiaurymių 70-75. Kiaurymės 71-75 susisiekia, atatinkamai, su skysčio srautų linijomis 76, kurios susisiekia su atatinkamais vožtuvais 21-25. Vožtuvai 21-25 atsidaro arba užsidaro veikiami spaudimo, kurį sukelia konkreti srautinė linija 76, su kuria toks vožtuvas yra sujungtas. Būtent, kiaurymė 71 gali susisiekti srautine linija 76 su vožtuvais 24b ir 25b, kiaurymė 72 analogišku būdu susisiekia su vožtuvais 21a ir 22a, kiaurymė 73 - su vožtuvu 23, kiaurymė 74 - su vožtuvais 21b ir 22b, kiaurymė 75 - su vožtuvais 24a ir 25a.

Kiaurymė 70 susisiekia su išleidimo linija 78, kad vanduo galėtų praeiti ir išeiti iš sistemos, nuimdamas spaudimą nuo vožtuvų.

Kaip parodyta fig.5, antrojo disko 54 paviršius, kuris liečiasi su pirmuoju disku 52, apibrėžia kanalus 80, kurie susisiekia su kiauryme 64, ir antrą kanalą 82, susisiekiantį su kiauryme 66. Taip pat yra numatyti išleidimo kanalai 84, susisiekiantys su centrine plokštuma 85, iš kurios vanduo patenka į išleidimo kiaurymę 70 slėgimą sumažinant, būvio pakeitimui viename arba daugiau vožtuvuose 2125 pagal iš anksto numatytas sąlygas.

Antras diskas 54, sukdamasis ašimi 86, kurią suka elskros variklis 88, perkeliamas tarp šešių skirtingų, vienodai nutolusių apskritimu, padėčių pirmojo disko 52 atžvilgiu. Kiekviena ši posūkio padėtis atitinka vožtuvų padėtis nuo pirmos iki šeštos, kaip pavaizduota fig.2.

82, 84 santykis užtikrina skirtingą

Kampinis vožtuvų 80, susisiekimo variantą tarp kanaluose 80, 82 pumpuojamo vandens, išleidimo kanalo 84 ir atatinkamų kiaurymių 70-75. Tuo būdu, antrojo disko 54 pirmoje posūkio padėtyje disko 52 atžvilgiu vožtuvo atidarymo slėgis susisiekia tarp diskų 52, 54 ir atatinkamų kiaurymių 71, 75, atidarydamas vožtuvus 21a-22b, o vožtuvai 23-25b užsidaro ( žr.fig.2). Po to antras diskas 54 gali būti pasuktas 60° kampu i antrą padėtį, kurioje vožtuvai 21a, 22a, 23, 24b, 25b užsidaro, o likę vožtuvai atsidaro. Sekantis antrojo disko posūkis 60° kampu užima trijų kontrolinių vožtuvų padėtis, dar vienas 60° posūkis užtikrina vožtuvų padėtis 4-6.

Pavyzdžiui, mikroprocesorius 90 gali užtikrinti variklio 88 paleidimo loginę sistemą pagal užsibrėžtą grafiką, automatiškai užtikrinti šio išradimo įtaisui užduotus darbo režimus, atlikti paeiliui bakų 16a, 16b praplovimą sūrymu su chloru arba kitomis dezinfekuojančiomis priemonėmis, po to tam tikru laiku atlikti praplovimą priešsrove, atatinkamai pasukant antrą diską 54 iš vienos padėties į sekančią.

Kanalai 77 (fig.7), nejudančiojo disko 52 numatyti, esant būtinybei, pirmojo kontaktuojančioje su korpusu 50 plokštumoje 52, užtikrina susisiekimą tarp atatinkamų kiaurymių 72, 73, 74 ir srautinėmis linijomis 76, perskyrimo riboje 79 gali būti patalpinta tarpinė.

Mikroprocesoriui 90 numatoma srautų schema su viena įtaiso automatinio darbo priemone, skirta automatiniam vandens apdirbimui pagal šį išradimą. Kaip iliustruojama pav.S-10, yra trys kanalai A, B ir C, kartu sudarantys uždarą kilpinį procesą. Kanalas C pagrinde skirtas vandens suminkštinimo operacijai šiuo įtaisu, o kanalai A ir B atatinkamų bakų 16a, 16b regeneracijai.

Kaip parodyta fig.3, kanalas C užduoda paklausimą atnaujinimo taimeriui A. Jei užduotas laiko periodas baigėsi, sistema pereina I A kanalą bako 16a regeneracijai. Priešingu atveju sistema patikrina atnaujinimo taimeri. Jeigu šiame taimeryje laikas baigėsi, sistema persijungia i 8 kanalą bako 16b regeneravimui. Tokiu būdu, bakai 16a ir 16b regeneruojami kanalais A ir 8 nustatytu laikiniu nuoseklumu. Taimeriai, kaip taisyklė, nustatomi 96val. arba mažesniam laiko periodui.

Po to patikrinama, ar veikia bendras taimeris 79. Jei taip, patikrinamas laikrodis A. Raidė A priskiriama, kaip taisyklė, bako 16a funkcijoms, o raidė 8 - bako 16b funkcijoms. Laikrodžiai A ir B gali būti pastatomi tam, kad sistema regeneruotų bakus 16a ir 16b tam tikru užduotu laiku. Kuomet laikrodis A rodo nustatyta laiką, sistema persijungia į A kanalą, kaip parodyta pav.10. Priešingu atveju stebimas laikrodis B, ir jei jis užfiksavo užduotą laiką, sistema persijungia į kanalą B, kas taip pat pavaizduota pav.10. Tokiu būdu, laikrodžiai A ir B užtikrina antrą sistemos regeneracijos grafiką absoliučiai tiksliu laiku.

Kuomet taimeris 79 neveikia, reikia išsiaiškinti, ar veikia vienintelis debitmatis 80. Debitmatis 80 matuoja vandens srautą per abu bakus 16a, 16b. Jei šis debitmatis neveikia, sistema perjungiama i padėtį D, parodyta pav.8 apatinėje dalyje. Jei šis debitmatis veikia, sistema užklausia apie bakų 16a, 16b darbą. Jei abu bakai dirba, viena debitmačio parodymų dalis pridedama prie reikšmės A, o kita dalis - prie reikšmės B, kadangi debitmatis B matuoja srautus per abu bakus. Jei sistema negauna jokio atsako į paklausimą apie abiejų bakų darbą, sekančiu klausimu atliekamas regeneracijos B nustatymas bake 16b. Jei taip, tuomet debitmačio 80 pilni parodymai pridedami prie reikšmės A. Jei bakas 16b neregeneruojamas, tai reiškia, kad bakas 16a regeneruojamas ir pilni debitmačio parodymai pridedami prie reikšmės B.

Sekant šias tris pakaitines funkcijas, nustatoma, ar randasi A vėliavėlė lygioje padėtyje. Jei taip, sistema pervedama į kanalą A. Jei ne, tai nustatoma, ar randasi vėliavėlė B lygioje padėtyje. Jei taip, sistema pervedama į kanalą B. O jei ne, sistema pervedama į dervos laidumo sensoriaus pokanalį. Vėliavėlė A ir vėliavėlė B turi leistinas reikšmes, lygias 0 arba 1. Kaip minėta aukščiau, reikšmė 1 nukreips kanalą regeneracijai. Vėliavėlių A dervos laidumo atitinkamų

C į kanalą A arba B bakų ir B reikšmės 1 nustatomos sensorių, aprašytų žemiau, signalais arba debitmačio 80 bendru parodymu, kurie padidina duotas ribas iš maitinimo perjungimo arba klaidos signalo, kuris atsiranda, kuomet vienas iš bakų regeneruojamas du kartus be kito bako regeneracijos pradžios signalo. Reikšmės 0 nustatomos atatinkamoje vėliavėlėje A arba B kiekvieną kartą, kuomet pradedama jos bako regeneracija,

Ankstesnės funkcijos, prasidedančios debitmačio 80 įvedimu, priskiriamos įtaiso kontrolės posistemei. Sekančios funkcijos priskiriamos tokio pat įtaiso dervos laidumo sensoriaus lygiagrečiai kontrolei. Tokie dervos laidumo sensoriai gaminami firmoje Calligan International Company ir vadinami Aguasensor.

Visų pirma, nustatoma, ar dervos laidumo sensorius 82 generuoja signalą (A - sensorius 82 bakui 16a ir B sensorius 84 bakui 16b). Jei taip, tuomet nustatoma, ar funkcijonuoja debitmatis 80, ar A reikšmė didesnė, nei A minimumas. A'minimumas- tai dydis, kurį galima nustatyti rankiniu būdu, kaip taisyklė, pradžioje- 4500 lygyje. Galima pastebėti, kad C kanale reikšmės taps plaukiojančiu“ dydžiu, kuris gali varijuoti, keisdamas kanalo A panaudojimo pradžios laiką bako 16a regeneracijai. Sis pokytis įvyksta automatiškai kaip atsakas į priverstinę regeneracijos būtinybę, priklausantis nuo dervos būvio bake 16a, vandens kietumo ir pan. Jei A reikšmės mažesnės, nei A minimumas, sistema vėl recirkuliuoja į kanalo C viršų. Jei ne, A talpa sumažinama 0,75, kad sumažinti jos dydį. Talpa A vėliau patikrinama, kad įsitikinti, jog ji mažesnė, nei minimumas. Jei taip, talpa A nustatoma lygi A minimumui, ir regeneracija atliekama kanalu A. Jei ne, tuomet regeneracija atliekama nedelsiant. Šio pakutiniojo pokanalio paskirtis tame, kad turėti galimybę mažinti kintamus rodiklius, jei patenkantis vduo turi padidintą kietumą, tačiau, tuo pat metu, neleisti šiems kintamiems rodikliams sumažėti žemiau užsibrėžto minimalaus dydžio.

Jei debitmatis 80 nesuveikia, nustačius A sensoriaus 82 teigiamą reikšmę , kanalas A įjungiamas į darbą nedelsiant.

Visa tai, kas išdėstyta aukščiau, užtikrina vieną pokanalį bako 16a regeneracijos grafiko kontrolei.

Jei A sensorius nesignalizuoja apie dervos regeneracijos būtinybę, apklausiamas 8 sensorius 84. Jei atsakymas teigiamas , B sensorius 84 įjungiamas į keitimą bake 16b ir įjungiamas analogiškas prieš tai buvusiam pokanalis talpos B pastatymui ir kanalo B įjungimui į darbą.

Jei neduoda nei' A sensorius 82, nei B sensorius 84 teigiamo ženklo apie dervos laidumą, tuomet klausiama, ar ne didesnė A talpos A reikšmė plius 25%. Jei taip, klausiama, ar A reikšmė didesnė už A maksimumą, kurio pradinis lygis gali būti 90000. Jei taip, A talpa nustatoma lygi A maksimumui, ir įjungiamas į darbą regeneracinis kanalas A. Jei A reikšmė nedidesnė už A maksimumą, A talpa padauginama iš 1,25 naujos A talpos nustatymui. Po to išsiaiškinama, ar A talpa nėra didesnė už A maksimumą. Jei taip, A talpa nustatoma lygi A maksimumui ir pradeda veikti regeneracinis kanalas A. Jei ne, tuomet iš karto pradeda veikti kanalas A.

Šio pastarojo pokanalio paskirtis tame, kad, jei nėra dervos sensoriaus parodymų, o debitmačio parodymai viršija talpumo parodymus, perjungiant maitinimą, arba kietumo parodymus i r, vadi naši, A ir B maksimumai keičiami programa, tuomet A talpa arba B talpa, arba ir viena, ir kita, turi didėti, bet tik iki maksimalaus dydžio. Sis skiriamasis požymis priverčia dervos sensorių siųsti signalą net ir trumpam nutrukus naudojamas, maitinimo tiekimui, kuomet vanduo bakuose 16a i r 16b jo suminkštinimas nefiksuojamas. Kuomet A talpa keičiama jos pokanaliu, B talpa gali būti keičiama analogišku būdu.

Tokiu būdu, gali būti nustatytas pakaitinis bako 16a regeneracijos valdymo ciklas. Atatinkamai, 8 talpa, kaip ir A talpa, gali būti pakaitomis nustatoma tokiu būdu, kad bakų 16a ir 16b regeneracijos grafikai galės priklausyti nuo 8 sensoriaus 84 ir sensoriaus 82 parodymų, kurių kitimas gali priklausyti nuo vandens kietumo, dervos būvio bakuose 16a ir 16b ir t.t.

Fig.10 schemoje parodytas regeneracinių kanalų sąryšis.

Abiem atvejais užklausiama apie sūrymo, esančio bake 34, atitikimą regeneracijai. Jei šis sūrymas nepakankamas regeneracijai, sistema perjungiama i kanalą C. Jei sūrymas tinkamas, abiem atvejais kanaluose A ir B atliekamas maitinimo įjungimo šiam regeneraciniam kanalui patikrinimas. Jei taip, regeneruojamas atatinkamas bakas. Jei ne, patikrinamas 60 minučių taimeris, kad nustatyti, kiek laiko praėjo nuo paskutinio maitinimo įjungimo momento. Jei 60 minučių dar nepraėjo, sistema dirba iki laikas pasibaigs, po to vėl atliekamas maitinimo perjungimas būtinam laiko periodui.

Galima atlikti regeneraciją ir rankiniu būdu, įjungiant regeneracinį perjungėją 86. Perjungiant maitinimą, vėliavėlė AA nustatoma ties vienetu.Esant įjungtam maitinimui arba nustačius vėliavėlę ties vienetu, regeneruojamas A 16a bakas ir užsidega IEI (šviesinis diodas), nurodantis apie regeneracijos etapo vyksmą. Druskos kiekis sūrymo bake kontroliuojamas elektroniniu būdu ir, jei druskos koncentracija žema, užsidega atatinkama žemos druskos koncentracijos IEI ir tuo pat metu užklausiama, ar vėliavėlės AA padėtis lygi vienetui. Jei druskos koncentracija randasi užduotose ribose, užklausiama, ar vėliavėlės AA padėtis lygi vienetui. Jei taip, vėliavėlė 8 pastatoma ties vienetu, tuo pradedama regeneracija kanalu 8 kanalo C linijoje (žr. fig.8). Jei AA nelygi vienetui, 8 vėliavėlės nustatymo etapas praleidžiamas ir, bet kuriuo atveju, etapo 88 reikšmės perstatomos tokiu būdu, kad ft parodymai lygūs nuliui, vėliavėlė AA lygi vienetui, ft vėliavėlė lygi nuliui, vėliavėlė BB lygi nuliui, ft laikrodis lygus nuliui, ft taimeris lygus nuliui ir sanitarinis taimeris lygus nuliui. Po to sistema perjungiama į C kanalą ir bakas 16a naujai regeneruojamas.

Įjungus kanalą B ir patvirtinus maitinimo įjungimą, regeneruojamas B 16b bakas ir užsidega regeneracijos lemputė IEI. Kaip ir A kanale, kontroliuojamas druskos lygis ir užklausiama, ar vėliavėlės BB padėtis lygi vienetui. Jei taip, vėliavėlės ft padėtis padaroma lygi vienetui, o jei ne, paskutinis etapas apeinamas ir etape 90 B parodymai perstatomi ties nuliu, vėliavėlės AA- ties nuliu, vėliavėlės 88- ties vienetu, 8 vėliavėlės- ties nuliu, B laikrodžioties nuliu ir B taimerio- ties nuliu.

Tokiu būdu, aukščiau aprašyto kanalų ft, B ir C sąryšio dėka sukuriamas vandens apdorojimo įtaisas, kuriame gali būti regeneruojama lygiagrečiais srautais daugybė bakų, esant sąlygoms, kurių varijavimas priklauso nuo duotų aplinkybių ir laiko periodų. Tuo pat metu užtikrinamas nepertraukiamas apdoroto vandens srautas vartotojui. Įtaisas, esant norui, gali būti mažagabaritinis, kas labai patogu, naudojant jį gyvenamose patalpose ir pan.

Visa, kas išdėstyta aukščiau, tik iliustruoja išradimą ir jokiu būdu neapriboja išradimo srities, išdėstytos siūlomoje apibrėžtyje

Claims (13)

1. APIBRĖŽTIS

   1. Vandens apdorojimo įtaisas, turintis įėjimą nevirintam vandeniui ir išėjimą apdorotam vandeniui, turintis, mažiausiai, pirmą ir antrą bakus apdorotam vandeniui plius vamzdynus vandens tekėjimui nuo įėjimo link išėjimo per pirmą ir antrą bakus lygiagrečiais srautais, besiskiriantis tuo, kad turi minėtų bakų automatinio regeneravimo priemonę, kuomet šie bakai yra dalinai išsękinti, pirmą vožtuvų priemonę, skirtą srautų valdymui ir automatinės regeneruojančios priemonės operatyviam jungimui prie bakų, ir pirmos vožtuvų priemonės valdymo priemonę, skirtą automatiniam pakaitiniam bakų sujungimui su regeneruajančia priemone, pagal užduotas sąlygas tuo metu, kai sujungtas su regeneruojančia priemone bakas negali išleisti vandenį per išėjimą, ir tuo metu, kai nesujungtas su regeneruojančia priemone bakas turi galimybę išleisti vandenį per jo išėjimą, dėka ko sudaroma nepertraukiamo vandens apdirbimo su pakaitine minėtų bakų regeneracija galimybė.
2. 2. Įtaisas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad toliau kaip automatinės regeneruojančios priemonės dalį turi regeneranto šaltinį ir vienetinį regenerantinį-chloruojantį aparatą, kurį galima pajungti prie kiekvieno iš dviejų bakų, leidžiantį užtikrinti pakaitinius chloruoto regeneranto srautus iš chloruojančio aparato į bakus tuo metu, kuomet bakas, pajungtas prie chloruojančio aparato, atjungiamas nuo apdoroto vandens išėjimo, o kitas bakas gali įleisti ir išleisti vandenį ir yra atjungtas nuo chloruojančio aparato.
3. 3. Įtaisas pagal 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad pirma vožtuvų priemonė užtikrina kiekvieno bako užpildymą chloruotu regenerantu ir tam tikro laiko tarpo išlaikymą be srauto tuo metu, kuomet antras bakas pajungtas prie įėjimo ir išėjimo.
4. 4. Įtaisas pagal 1-3 punktus, besiskiriantis tuo, kad jį sudaro išleidimo priemonės, sujungtos su abiem bakais, ir antra vožtuvų priemonė, valdanti išleidimo priemones.
5. 5. Įtaisas pagal 1-4 punktus, besiskiriantis tuo, kad pirmą vožtuvų priemonę sudaro daugybė spaudimu valdomų vožtuvų srautams valdyti, ir minėta pirmos vožtuvų priemonės valdymo priemonė turi kontrolinių vožtuvų sistemą, kurią sudaro pumpuojamo skysčio šaltinis, pumpuojamo skysčio paskirstytojas, turintis porą besisukančių vienas kito atžvilgiu diskų besiribojančiais paviršiais, pirmą vamzdyną, susisiekiantį tarp pumpuojamo skysčio šaltinio ir kiaurymėmis viename diske, susisiekiančiomis su besiribojančių paviršių zona, daugybę srautų kanalų, susisiekiančių su minėtomis kiaurymėmis, kiaurymes kitame diske, susisiekiančias su antrais vamzdynais, kurie atatinkamai sujungiami su spaudimu valdomais vožtuvais, dėka to vožtuvai valdomi spaudimo antruosiuose vamzdynuose kitimo sąskaita, be to, kiaurymės antrame diske atskirai susisiekia su kanalais kai kuriose, bet ne visose, santykinėse diskų posūkių padėtyse, spaudimo sumažinimo tam tikrose kiaurymėse tam tikrose diskų posūkių padėtyse priemonę ir santykinio diskų pasukimo priemonę, skirtą srautų vožtuvų valdymui užsibrėžtu būdu.
6. 6. Įtaisas pagal 1-5 punktus, besiskiriantis tuo, kad turi trečius vamzdynus ir trečius vožtuvus, skirtus apdoroto vandens nukreipimui žemyn iš bakų, užtikrinant srautą priešsrove pakaitomis per bakus tuo metu, kuomet bakas su tokia priešsrove atjungtas nuo jo išėjimo.
7. 7. Vandens apdorojimo būdas, kuri sudaro nevirinto vandens tekėjimas išsišakojančiais lygiagrečiais srautais per daugybę vandens apdirbimo bakų, besiskiriantis tuo, kad atlieka automatinį, mažiausiai, vieno iš bakų regeneravimą, kuomet bakai yra dalinio išsekimo būvyje ir kiekvieną regeneruojamą baką pajungia tokiu būdu, kad pašalina vandens ištekėjimo per išėjimą galimybę, o antras bakas turi tokią galimybę, taigi vandens apdorojimo ir jo išėjimo iš įtaiso nenutraukia, regeneruotą baką po to pajungia prie įėjimo ir išėjimo, ir tą pačią regeneracijos operaciją atlieka su antru baku, taip pasiekia vandens apdorojimą ir išėjimą iš į taiso.
8. 8. Būdas pagal 7 punktą, besiskiriantis tuo, kad apdoroto vandens srautą paduoda žemyn iš bakų į kievieną baką priklausomai nuo regeneracijos ir jis praeina per kievieną baką regeneruojančią priešsrovę.
9. 9. Būdas pagal Spunktą, besiskiriantis tuo, kad bakus regeneruoja sūrymu, kurį įveda į apdorojamą vandenį priešsrove Venturi metodu.
10. 10. Būdas pagal 9 punktą, besiskiriantis tuo, kad dezinfekuojančią medžiagą įveda į priešsrovinį vandenį jo tolimesniam įvedimui į regeneruojamą baką, ir po to vandens srautas šiuo baku sustabdo apibrėžtam laiko tarpui, kad ši medžiaga galėtų nusėsti bake, po to, bet prieš pajungimą prie įėjimo ir išėjimo II, seka suminkštinto vandens priešsrovė.
11. 11. Skysčių srautų valdymo vožtuvų sistema, turinti kontrolinių vožtuvų sistemą, besiskirianti tuo, kad turi pumpuojamo skysčio šaltinį, pumpuojamo skysčio paskirstytoją su dviem besisukančiais vienas kito atžvilgiu ir besiribojančiais savo paviršiais diskais, pirmą vamzdyną, susisiekiantį tarp pumpuojamo skysčio šaltinio ir kiaurymėmis viename diske, kurios susisiekia su zona tarp besiribojančių paviršių, srautų kanalus zonoje, susisiekiančius su minėtomis kiaurymėmis, kiaurymes kitame diske, susisiekiančias su antru vamzdynu slegiamo skysčio perdavimui iš pirmo vamzdyno, kuomet abu vamzdynai susisiekia vienas su kitu kanalu, be to, kiekviena iš kiaurymių atskirai susisiekia su kanalu kai kuriose, bet ne visose santykinėse diskų posūkių padėtyse, ir priemonę santykiniam diskų pasukimui.
12. 12. Sistema pagal 11 punktą, besiskirianti tuo, kad antri vamzdynai pajungti spaudimu valdomų vožtuvų, kurie valdo srautus kitais vamzdynais, atskyrimui, to rezultate šie vožtuvai gali būti valdomi keičiant spaudimus atatinkamuosiuose antruose vamzdynuose, kintant diskų posūkių padėtims.
13. 13. Sistema pagal 12 punktą, besiskirianti tuo, kad papildomai turi priemonę spaudimo sumažinimui pasirinktose kiaurymėse ir antrojo vamzdyno pajungimui prie jų, esant pasirinktoms diskų posūkių padėtims.