LT3670B - Stimulating preparation with nicotine - Google Patents

Description

Išradimas skirtas tirpstančiam seilėse stimuliuojančiam preparatui, turinčiam nikotino.

Gerai žinoma, kad tiek aktyvus, tiek ir pasyvus tabako gaminių, tokių kaip pypkių tabakas, cigarai ir cigaretės, rūkymas kelia rimtą pavojų žmonių sveikatai bei socialinei aplinkai .

Taip pat gerai žinoma, kad mesti rūkyti yra didelė problema rūkančiajam.

Šios problemos iš esmės yra susiję su įpratimu prie nikotino. Iš tikrųjų, nustatyta, kad užkietėję rūkoriai jaučia didžiulį poreikį stimuliacijai tabaku, kai tokių asmenų kraujyje nikotino koncentracija nukrenta maždaug iki 15 ng/ml.

Be to, yra žinoma, kad stipraus potraukio tabakui būklės palengvinimui galima vartoti įvairius nikotino turinčius bedūminius stimuliatorius (t.y. vartojamus ne per kvėpavimo takus) ir taip padėti rūkančiajam atprasti nuo kenksmingo įpročio rūkyti su kiek įmanoma mažesniais nepatogumais.

Jau seniai žinomi nikotininiai stimuliatoriai naudojami ne per kvėpavimo takus, kaip bedūminiai tabako gaminiai, tokie kaip kramtomasis tabakas ir uostomasis tabakas, ir nuolat tobulinama jų kokybė.

JAV patento Nr. 1.376.586 aprašyme pateikiamas produktas, į kurį įeina smulkiai supjaustytas arba kramtomasis tabakas, tablečių arba atskirų kramtomosios gumos gabaliukų pavidalo, kurių visas paviršius padengtas kramtomąja guma; tai padaro jį neprieinamą tiek orui, tiek ir drėgmei ir labai efektyviai apsaugo nuo tabako sulčių išgaravimo.

JAV patento Nr.4.545.392 aprašyme pateikiamas bedūminis tabako produktas, į kurį įeina supjaustytas arba kokiu nors kitu būdu susmulkintas tabakas, o pagrindu naudojama 1-35 svorio % nesacharidinės netirpios vandenyje mastikinės dervos, skai2 čiuojant pagal sausą tabaką; be to, į preparato sudėtį įeina vandenyje tirpios dervos, tokios kaip, pavyzdžiui, gumiarabikas, dervos kompozicijos stabilizavimui. Preparatas suformuotas kaip supjaustyto arba kitu būdu susmulkinto tabako gabaliukai, o jo kompozicijos pagrindą sudaranti mastikinė derva

1«^· istis/ė plėvele padengia jų paviršių. Taigi, pagal aprašymą, atskiri tabako' gabaliukai turi išlikti disperguoti burnoje.

Paraiškoje PCT patentui Nr. 81/02090 pateikiamas kramtomojo tabako produktas kaip atskiros porcijos, kuriose kramtomasis tabakas yra arba padengtas, arba paskirstytas smulkiomis dalelėmis kietoje arba pusiau kietoje medžiagoje-nešėjoje. Parenkant medžiagą-nešėją, pirmenybė teikiama kramtomosios gumos mišiniui. Tačiau toliau nurodoma, kad kaip medžiaga-nešėja gali būti panaudojami krakmolo hiarolizatai, pavyzdžiui, nelipnūs produktai, naudojami guminių ledinukų gamyboje, nors šis panaudojimas neiliustruojamas atitinkamais pavyzdžiais. Nešėjo medžiagoje gali taip pat būti papildomų medžiagų, tokių kaip pavyzdžiui, priedai dėl skonio ir aromato, ir sausų,tirpių vandenyje gamtinių produktų, tokių kaip kavos ir arbatos ekstraktai ,

Purškikliai arba aerozoliai su nikotinu, skirti oraliniam naudojimui, aprašomi DE-OS32 41 437 ir GB-PS 15 28 391. Tačiau nikotino įvedimas įpurškimo būdu arba aerozoliu duoda tik trumpalaikį efektą.

Apie nikotino turintį preparatą, vartojamą per nosį, žinoma iš DE-OS 34 01 763 patento. Tačiau naudojimas per nosį ne visai malonus, kadangi nosies gleivinė yra jautresnė negu burnos gleivinė, o be to toks preparato vartojimas taip pat duoda trumpalaikio veikimo efektą. Iš to seka, kad įvedimą per nosį reikia vertinti kaip mažiau tinkamą.

DE-OS 34 38 284 patente siūloma uždėti pleistrą, iš kurio patektų nikotinas, tačiau naudojant šį būdą, nikotino įsisavinimas vyksta labai lėtai ir nekontroliuojamai. Be to, norimas staigus nikotino koncentracijos padidinimas tiriamų subjektų kraujyje ir jį lydintis fiziologinis būvis, atitinkantis būvį įtraukus pirmuosius cigaretės dūmus, nepasiekiamas naudojant uždedamą pleistrą.

JAV patente PA 3 901 248 siūlomas preparatas, kurio pagrindą sudaro rūkymo pakeitimas kramtymu ir kuris pateikiamas kaip nikotino turinti kramtomoji guma. Į preparatą įeina maždaug nuo 15 iki 80 % dervos pavidalo substrato ir nikotino su katijonitinę derva kompleksas, disperguotas substrate. Į kompleksą su katijonitinę derva įeina maždaug 10 % kramtomosios gumos, todėl kramtant išsikiria toks pats kiekis nikotino, kaip ir rūkant paprastas cigaretes.

JAV patente PS 3 845 217 pranešama apie kitus optimizuotus preparatus, kurių pagrindą sudaro rūkymo pakeitimas kramtymu ir kurie nepasižymi erzinančiu gomurį poveikiu. Į šių pagerintų preparatų sudėtį įeina maždaug nuo 15 iki 80 % dervos pavidalo substrato, nikotinas ir bent viena fiziologiškai priimtina tirpi vandenyje buferinė medžiaga, kuri kramtant palaiko seilių pH didesnį negu normalus fiziologinis pH, t.y. apie 7,4.

Nikotinas gali būti parenkamas iš grupės, kurią sudaro lais va nikotino bazė, vandenyje tirpi fiziologiškai priimtina jo druska, adsorbuotas ant fiziologiškai priimtino sorbento nikotinas, o taip pat nikotino kompleksas su netirpia katijonitine medžiaga.

Nikotino kiekis, paskaičiuotas pagal laisvą bazę, sudaro nuo 1 iki 10, geriau nuo 1 iki 3 mg nikotino vienai kramtomajai gumai.

Norint sukurti kontroliuojamą, ne per greitai išskiriančią nikotiną medžiagą, rekomenduojama naudoti nikotino su netirpia katijonitinę medžiaga kompleksą.

Paraiškoje FR patentui, publ. Nr. 2 608 156 pateikiami kiti kramtomosios gumos tipo preparatai, kurių esmė yra rūkymo pakeitimas kramtymu. Šiuose preparatuose nikotinas yra dalelių, kurių paviršius padengtas vandenyje tirpios medžiagos sluoksniu, pavidalo, o tai, pagal autorius, įgalina kontroliuoti ne per greitą nikotino išsiskyrimą.

Paprastai metus rūkyti naudojami tabako gaminiai, kuriuose yra susmulkintas tabakas ir substratų medžiagos, pavyzdžiui, kramtomasis tabakas, machorka, patalpintos tirpiose vandenyje dervose (kramtomosios gumos) arba krakmolo hidrolizatuose (guminiai ledinukai), pagal turimus duomenis, charakterizuojami tuo, kad po jų panaudojimo lieka tabakas ir/arba substratai, kurie sunkiai arba aplamai netirpsta seilėse.

Be to, šie pašaliniai produktai gali sukelti nemalonius pojūčius ir gali būti nepriimtini socialine prasme, o didelė ingredientų iš susmulkinto tabako koncentracija, būtina nikotino stimuliuojančio efekto gavimui, sukelia skausmus skrandyje.

Nepageidautinas staigus ingredientų, pvz., nikotino ir įvairių skonio komponentų išsiskyrimas gali atsirasti, naudojant metus rūkyti skirtus tabako gaminius, kai šie gaminiai sukramtomi. Šiuo atveju gali atsidengti nauji produkto paviršiai ir rūkorius gauna dideles ingredientų koncentracijas, o tai sukelia nepageidaujamus laukiamų fiziologinių stimuliacijos efektų pakitimus.

Panašus nekontroliuojamas nikotino išsiskyrimas pastebimas ir vartojant kramtomąsias gumas su nikotinu, kai jos susikramto.

Šio išradimo pirmaeilis uždavinys buvo gauti papildantį arba pakeičiantį tabaką produktą, kaip stimuliuojantį preparatą su nikotinu, skirtą oraliniam vartojimui, kurio nikotino ir papildomų ingredientų, pvz., priedų dėl skonio ir aromato, išsiskyrimas būtų kontroliuojamas.

Specifinis išradimo tikslas yra gauti tirpstantį seilėse stimuliuojantį preparatą su nikotinu ir pasižymintį nikotinine stimuliacija didesne ar bent adekvačia įprastų tabako gaminių, tokių kaip cigaretės, cigarai, pypkių tabakas, ir aukščiau minėtų kitų tabaką pakeičiančių produktų stimuliacijai, kartu išvengiant tabako ir/arba substrato atliekų, nepageidaujamų fiziologinių efektų pakitimų bei nemalonių tabako produktų ir jo pakaitalų.

išradimo tikslas taip pat buvo gauti seilėse tirpstantį stimuliuojantį preparatą, kurį būtų galima naudoti oraliniu būdu įvairiomis sąlygomis, pvz., kartu su gėrimais - kava, vynu, alumi - bei tokios formos, kad nikotino dozė šiame preparate atitiktų dozę, gaunamą surūkius cigarą, cigaretę arba išrūkius Pypkę.

Pagal išradimą, kontroliuojamą nikotino ir papildomų ingredientų, tokių kaip priedai dėl aromato ir skonio, išsiskyrimą nerūkant galima pasiekti, naudojant seilėse tirpstantį stimuliuojantį preparatą, į kurio sudėtį įeina gelis, gaunamas naudojant surišantį vandenį agentą geliui gauti; nikotinas arba kiti panašaus veikimo alkaloidai; papildomi ingredientai, tokie kaip aromatinės- ir skonį suteikiančios medžiagos. Preparatas turi apibrėžtą, aprašytą žemiau struktūros profilį,nusakomą tam tikromis mechaninėmis savybėmis, tokiomis kaip tvirtumas, kietumas, trapumas, adheziškumas, koheziškumas, elastingumas, o taip pat tam tikrą nikotino arba minėtų alkaloidų koncentraciją.

Platesne prasme, išradimas skirtas tirpstančiam seilėse stimuliuojančiam preparatui, į kurio sudėtį įeina aktyvus ingredientas bei papildomi komponentai, tokie kaip skonį suteikiančios bei aromatinės medžiagos, pridėtos į gelį, gaminamą panaudojant vandenį surišantį agentą, kuriame aktyvusis ingredientas yra nikotinas arba kitas panašaus poveikio alkaloidas; minėtas preparatas turi tokias savybes:

I. Iš struktūros profilio analizės nustatytos tokios parametrų ribos:

„ 2

a) tvirtumas, t.y. modulis - didesnis uz 100 n(niutonų)/cm

b) kietumas, t.y. didžiausias jėgos poveikis , taikomas „ 2 pirmojo suspaudimo periodu - didesnis uz 5 n/cm ;

c) trapumas, t,y. gelio suardymui reikalingas deformacijos dydis, išreikštas procentais - apie 30 %;

d) adheziškumas, t.y. neigiamo piko ploto tarp dviejų spaudimo stadijų santykis su pirmojo piko plotu - tarp 0 ir 70 %;

e) elastingumas, t.y. santykis 100x(D-d)/D, kur D - aukštis (cm) prieš pirmąjį suspaudimo periodą, o d - liekamoji bandinio deformacija (cm) prieš antrąjį suspaudimo periodą - nuo 25 iki 100 %;

f) koheziškumas, t.y. bendras santykis tarp pirmojo ir antrojo suspaudimo periodų - nuo 25 iki 100 %.

II. Dezintegracijos laikas, nustatytas 37 °C temperatūroje, naudojant dezintegravimo testo aparatą (pagal Ph. Eur. antrąjį leidinį) - 5-60 min. ribose.

III. Nikotino kiekis - nuo 0,5 iki 10 mg, arba atitinkamas minėtų alkaloidų kiekis.

Dezintegracijos laikas nustatomas 37 °C temperatūrojepanaudojant šio testo aparatą, aprašytą antrame Ph.Eur. leidinyje, t.5. 1.1 žemiau apršytomis sąlygomis. Pažymėtina, kad kitais atvejais nustatytas dezintegracijos laikas sudaro apie vieną trečdalį aukščiau nurodyto dydžio.

Terminų struktūros profilis ir struktūros profilio analizė apibrėžimai pateikti J.Sanderson et ai. Maisto pramonėje naudojamos dervos ir stabilizatoriai, Proceedings of the 4th International Conference, Wrexham, Cluyd, Wales, July 1987, IRL Press Ltd.(1988) ir Sczesniak et ai., J. Food Science, 28, (1963) 385-403, kurie įeina į literatūros sąrašą. Čia naudojamame struktūros profilio analizės variante matuojama jėgos poveikis - deformacija kreivė, dukart suspaudžiant mėginį iki 70 % jo pradinio aukščio naudojant tam tikrą suspaudimo greitį. Pagal šią kreivę objektyviai nustatomi fizikiniųparametrų dydžiai, tampriai susiję su tvirtumo, kietumo, trapumo, adheziškumo, koheziŠkumo ir elastingumo charakteristikomis.

Tokiu būdu,

a) tvirtumas nustatomas pagal pradinį kreivės jėgos poveikis - deformacija polinkio kampą ir išreiškiama jėga/ploto viene tui ;

b) kietumas nustatomas iš maksimalaus jėgos poveikio į ploto vienetą bet kuriuo laiko momentu pirmojo suspaudimo periodo metu ;

c) trapumas nustatomas pagal pirmą patikimą kreivės jėgos poveikis - deformacija kritimą pirmojo suspaudimo periodo metu, t.y. pirmojo linkio taškas, išreikštas deformacijos, reikalingos mėginiui suardyti, procentu;

d) adheziškumas nustatomas (šiame aprašyme) kaip neigiamo piko ploto tarp dviejų suspaudimo periodų ir pirmojo piko ploto santykis;

e) elastingumas nustatomas kaip santykis 100x(D-d)/D, kur D - mėginio aukštis (cm) prieš pirmąjį suspaudimo periodą, o d - liekamoji bandinio deformacija (cm) prieš antrąjį suspaudimo periodą; ir

f) koheziškumas nustatomas kaip atrojo ir pirmojo suspaudimo periodų pikų santykis, išreikštas %.

Rasta, kad parenkant struktūrą, pagal išradimą, gaunamas kontroliuojamas nikotino išsiskyrimas iš preparato:

- kadangi veikiamas stimuliuojančio preparato paviršiaus plotas išlieka praktiškai stabilus kramtymo metu, t.y. laipsniško stimuliuojančio preparato paviršiaus sluoksnių tirpimo metu;

- kadangi kramtymo metu preparatas žymiai nesideformuoja; ir

- kadangi ingredientas, esantis stimuliuojančio preparato tūrio vienete, išsiskiria tik tada, kai preparato dalis yra paviršiuje ir jo matrica ištirpsta, veikiant seilėms.

Pasirinktos ribos:

- kietumo ir trapumo - garantuoja, kad veikiamas paviršiaus plotas staigiai nepadidės dėl stimuliuojančio preparato suirimo;

- tvirtumo, elastingumo ir koheziškumo - garantuoja, kad stimuliatorius nebus susmulkintas kramtymo metu; ir

- adheziškumo - garantuoja, kad stimuliuojantis preparatas nebus lipnus, o tai reiškia, kad jis neprilips prie dantų.

Pageidautina, kad struktūros profilio parametrų dydžiai ir dezintegracijos laikas atitiktų išradimo apibrėžties 2 ir 3 punktus.

Buferinė medžiaga arba agentas

Nikotino absorbcija iš seilių į kraujo plazmą priklauso nuo seilių pH, plazmos pH ir nikotino pK (=8,02).

Laikant, kad plazmos pH yra 7,4, seilių 7,0, tik 30 % nikotino bus laisvos bazės formoje. Taigi, norint pagerinti nikotino įsisavinimą, reikia padidinti seilių pH. Kai pH 8,5, apie 80 % nikotino yra laisvos bazės formoje, o nikotino koncentracija plazmoje, skaičiuojant pagal formulę:

|l+10^_(pHp^pKa⁾Į/|l+10^_(pHs^pKa⁾Į, kurią pateikė Martin et ai., Clin. Pharmacol. Ther., 16, 1052-1058 (1974), yra 3,8 karto didesnė, negu koncentracija seilėse.

Tokiu būdu, labiausiai pageidaujamais atvejais į stimuliuojančio preparato sudėtį, kaip priedai, įeina fiziologiškai priimtinos buferinės medžiagos arba agentai, o jų koncentracijos parenkamos tokios, kad seilių pH preparato dezintegracijos metu būtų palaikomas 8-10 ribose. Bendru atveju buferinės medžiagos arba agento stimuliuojančiame preparate yra nuo 5 iki 50 mg .

Nikotino dozės

Stimuliuojantys preparatai gaminami taip, kad būtų užtikrin ta nikotino dozė, kurios stimuliuojantis efektas prilygtų pvz. surūkytos cigaretės efektui.

Tokiu būdu labiausiai pageidautinais atvejais nikotino kiekis stimuliuojančiame preparate yra toks, kuris atitinka 0,5 -5,0 mg nikotino dozę preparato vienete. Nikotino kiekis stimuliuojančiame preparate gali būti parenkamas taip, kad tam tikromis sąlygomis būtų užtikrinta stimuliacija nikotinu, kuri yra jautri šviesai, aplinkai, koncentracijai ir t.t. Optimaliausios koncentracijos yra šiose ribose: 1,0-1,5 mg, 1,5-2,5 mg, 2,5 3,0 mg nikotino preparato vienetui.

Nikotino išsiskyrimo profiliai

Stimuliuojantys preparatai gaminami tokios formos, kuri leidžia realizuoti norimus nikotino išsiskyrimo profilius. Nenutrūkstamas išsiskyrimas. Esant reikaiui, nenutrūkstamas nikotino išsiskyrimas realizuojamas homogeniškai paskirstant nikotiną visoje preparato masėje.

Paprastai nikotino išsiskyrimo profilis priklauso nuo preparato efektyvaus paviršiaus ploto dezintegracijos metu. Pirmame artutinume, nekreipiant dėmesio į kraštų efektus, laikoma, kad preparatui yrant, pastoviai^iššiškiria nikotinas, kurio išsiskyrimo greitis palaipsniui mažėja, mažėjant preparato masei.

Pradinis, pagrindinis ir palaikomasis nikotino išsiskyrimas. Pagal kitokias reikmes, galimas dvipakopis nikotino išsiskyrimo variantas, kuris apima pradinę ir palaikomąją nikotino išsiskyrimo stadijas, realizuojamas netolygiai paskirsčius nikotiną daugiasluoksniame stimuliuojančiame preparate:

1) išorinis sluoksnis gaminamas taip, kad būtų trumpas dezintegracijos laikas ir didelis nikotino kiekis ir kad pradinėje nikotino išsiskyrimo stadijoje nikotino koncentracija rūkoriaus kraujo plazmoje viršytų mažiausią efektyvią koncentraciją;

II) vidinis sluoksnis gaminamas taip, kad būtų ilgesnis dezintegracijos laikas ir išsiskyręs nikotinas palaikytų rūkoriaus kraujo plazmoje nikotino koncentraciją didesnę už mažiausią efektyvią koncentraciją norimą laiko tarpą.

Stimuliuojančių preparatų formos.

Išsiskyręs iš nikotininių stimuliuojančių preparatų nikotinas, pagal išradimą, geriausiai absorbuojamas burnos ertmėje, jeigu preparatas laikomas po liežuviu, prie skruosto arba prieš gomurį. Tokiu būdu nikotininio stimuliuojančio preparato forma gali būti tokia, kad jį būtų galima laikyti minėtose vietose.

Be to, esant tam tikrai formai, preparatas fiksuojasi ir gali būti vartojamas ir geriant.

Pageidautina, kad stimuliuojantis preparatas turėtų formą, atitinkančią visiškai arba dalinai gomurio formą.

Vartojimo būdas.

Pagal išradimą, nikotininius stimuliuojančius preparatus galima naudoti, norint gauti nikotininės stimuliacijos efektą nerūkant, panašų į stimuliaciją, gaunamą rūkymo metu arba varto- . jant tabako gaminius; atitinkamas stimuliuojantis preparatas vartojamas oraliniu būdu, patalpinant jį į atitinkamą norimą burnos ertmės vietą liežuviu, šiek tiek pačiulpiant arba aplaižant preparatą burnos ertmės vietoje, pasirinktoje priklausomai nuo ingividualių pojūčių ir nikotino stimuliuojančio efekto.

(a) Struktūros profilio analizė

Šiame aprašyme terminas medžiagos struktūra naudojamas medžiagos konsistencijos charakteristikoms apibrėžti. Medžiagos struktūrą galima objektyviai apibūdinti šešių fizikinių parametrų dydžių rinkiniu, o struktūros profilis nusakomas struktūros analizės būdu, aprašytu Sanderson et ai., kaip jau buvo minėta aukščiau.

Toliau aiškinama šių parametrų dydžių, t.y. struktūros profilio, apskaičiavimo metodika remiantis jėgos poveikis-deformaci ja (20° temp.) kreivės analize, kuri pateikta atitinkamame piešinyje ir gauta, testuojant stimuliuojančio cilindrinio preparato bandinį, turintį 15,4 mm skersmenį ir 12,3 mm aukštį, kuris nuosekliai, per dvi stadijas suspaudžiamas iki 70 % pradinio bani o ainio aukščio, naudojant 50 mm/min suspaudimo greitį.

Struktūros profilis apima pirmąjį, suspaudimo periodą 10 ir antrąjį suspaudimo periodą 20. Pj rmojoje, si'spaudinio stadijoje 10 2' ' tvirtumas (modulis), 16S η/cm , nustatomas kaip kreivės 11 pradinis polinkio kampas jos pradžioje 12 kai prasideda deformacijos procesas, padaugintas iš bandinio aukščio prieš suspaudimą ir padalintas iš galutinio bandinio paviršiaus ploto.

Toliau, kietumas, 58 n/cm^, nustatomas kaip maksimalus jėgos poveikis 13 (pirmojo piko aukštis), vykdomas bet kuriuo pirmos ios suspaudimo fazės 10 metu, t.y. deformacijos 14 lygyje, padalintas iš galutinio bandinio paviršiaus ploto.

Trapumas, daugiau kaip 30 %, nustatomas kaip pirmojo linkio taškas (šiame teste nepasisekė gauti), t.y. šio mėginio trapumas didesnis už 30 %, kadangi duotas mėginys buvo suspaudžiamas ikų30 % deformacijos be linkio (didesnė reikšmė rodo, kad struktūra mažo trapumo).

Adheziškumas, apie 4 %, nustatomas kaip neigiamo piko 17 ploto santykis po pirmosios suspaudimo stadijos 10 ... su pirmosios suspaudimo stadijos piko plotu. Jeigu medžiaga pasižymi adhezinėmis savybėmis, tai ji limpa prie spaudžiančių plokštelių ir ištempia plokšteles skirtinga kryptimi , negu jos juda.

Elastingumas, 85 %, nustatomas pagal santykį mėginio aukščio D (12,3 mm) prieš pirmosios stadijos suspaudimą 10 minus deformacija d (1,8 mm), t.y. atstumas 22-18 ir mėginio aukščio prieš pirmąją suspaudimo stadiją. Pradinė reikšmė 18 antrajai suspaudimo stadijai surandama kaip dvigubas atstumas 30 % deformacijos 14-12.

Koheziškumas, 57 %, nustatomas kaip santykis tarp pirmosios ir antrosios suspaudimo stadijų pikų plotų. Visų pirma šis santykis apskaičiuojamas, dauginant ··.' . .pikų 23 ir 13 aukščių santykį iš jų pagrindų santykio, t.y. atstumų 26-22 ir 16-12 santykio. Pikų plotus galima apskaičiuoti ir kitais būdais, pvz., kompjuteriu skaitmeniškai, grafiškai, panaudojant planimetrą arba sveriant piko apibrėžtų sričių iškirptas kopijas.

(b) Aktyvusis ingredientas

Pagal išradimą, kaip aktyvusis ingredientas gali būti naudo jamas bet kuris junginys iš šios grupės:

nikotinas (3-(1-metil-2-pirolidini1)piridinas), įskaitant sintetinį nikotiną ir nikotino ekstraktus iš tabako augalų, pvz., nikotiana šeimos; ir kiti panašaus aktyvumo tipo alkaloidai, įskaitant nornikotiną ir lobeliną, pavyzdžiui, iš lobeliaceae ir lobelia rūšių; metilanabazinas ir anabazinas.

Gali būti naudojamas vienas junginys arba jų kombinacija; kaip laisva bazė arba jos druskos su rūgštimis. Taip pat kaip aktyvusis ingredientas gali būti įvairūs šių junginių oksidinimo produktai, tokie kaip nikotin-1'-N-oksidas.

(c) Surišantis vandenį gelį sudarantis agentas

Svarbus faktorius reikiamai stimuliuojančio preparato struktūrai gauti, pagal išradimą, yra tinkamo surišančio vandenį gelį sudarančio agento parinkimas.

Pagal išradimą, surišantį vandenį gelį sudarantį agentą galima pasirinkti iš tokių medžiagų grupės:

organiniai gelį sudarantys agentai, įskaitant želatiną, modifikuotą ir nemodifikuotą krakmolą; ir dervos, tokios kaip: agaras, alginatas, gumiarabikas, karob-derva, karagenas, gati-derva, karaja-derva, pektinas, tragakanto derva, derva iš pseudoakacijos (lokusto) kamieno, ksantino derva.

Labiausiai tinkami gelį sudarantys agentai yra gumiarabikas, krakmolas, želatina, agaras ir pektinas. Tinkamiausias iš jų yra gumiarabikas, sudarantis 50-70 % visos kietosios medžiagos. Minkštesniems stimuliuojantiems preparatams gaminti rekomenduojamas kitas gelį sudarantis agentas, pavyzdžiui, želatina; be to, galima naudoti ir kelis agentus kartu.

(d) Nebūtini (papildomi) ingredientai

Nebūtiniems, papildomiems ingredientams priklauso priedai pasaldinimui, tam tikro skonio, kvapo, spalvos suteikimui, priedai stabilizacijai, vitaminai, mineralinės druskos, buferinės medžiagos arba agentai, suteikiantys reikiamą pH seilėms, kad ni kotinas galėtų sėkmingai patekti į kraują.

Pasaldinimas. Pasaldinimui gali būti naudojamas vienas arba daugiau sintetinių arba natūralių cukrų, t.y. bet kuris iš angliavandenių, tinkamų konditerijos gaminiams pasaldinti.

Pagal išradimą, pasaldinimui medžiagą galima pasirinkti iš grupės tokių medžiagų:

atskiri cukrus, kuriems priklauso: cukranendrių ir cukrinių runkelių cukrus (sacharozė), dekstrozė (taip pat vadinama gliukoze), fruktozė (taip pat vadinama levulioze) ir laktozė (taip pat vadinama pieno cukrumi); sorbitas, manitas , glicerinas, ksilitas·, natrio sacharinas; ir cukrų mišiniai, tokie kaip gliukozės sirupas, pavyzdžiui krakmolo hidrolizatai, kuriuose yra dekstrozės, maltozės ir kitų sudėtingų cukrų mišinys, invertuotų cukrų sirupas, pavyzdžiui, invertaze invertuota sacharozė (taip vadinama sacharazės invertazė), kurioje yra dekstrozės ir fruktozės mišinys, aukštesniųjų cukrų sirupai, tokie kaip melasa ir medus, kuriuose pagrindinai yramišinys iš levuiiozės, dekstrozės, maltozės, sacharozės, dekstrino ir sudėtingesnių cukrų.

Prįedai. dėl. skonio_ir aromato. Priedais dėl skonio ir aromato gali būti viena arba keletas sintetinių arba gamtinių medžiagų, turinčių tinkamą skonį ir kvapą.

Pagal išradimą, priedus dėl skonio ir aromato galima pasirinkti iš šių medžiagų:

eterinių aliejų, gaunamų distiliuojant, ekstrahuojant tirpikliu, išspaudžiant šaltyje susmulkintų žiedų, lapų, žievelių ar vaisių tyrės masę, kurioje yra alkoholių, eterių, aldehidų ir laktonų mišinys;

esencijų, į kurias įeina arba eterinių aliejų praskiesti tirpalai, arba sintetinių medžiagų mišiniai, kurie sumaišomi siekiant gauti natūralų vaisių, pvz., žemuogių, aviečių, juodųjų serbentų, skonį, dirbtiniai ir natūralūs uogienių ir gėrimų, pavyzdžiui, konjako, viski, romo, džino, šeri, prtveino, vyno, priedai; tabakas, kava, arbata, kakao, mėtos; vaisių sultys, gautos iš nuplautų, nuvalytų vaisių, tokių kaip citrinos, apelsinai; saldymedžio šaknis, mentolas, eukaliptas, anyžiai, riešutai (pavyzdžiui, žemės riešutai, kokoso riešutai, lazdynų rie šutai, kaštonai, graikiški riešutai) migdolai, razinos; ir milteliai, miltai arba susmulkintos vegetatyvinės augalų dalys, tame tarpe ir tabako, pvz. nikotiana rūšies, augalo dalys, ku* ir rių kiekis nepakeičia nikotino kiekio preparate, imbieras.

Labiausiai tinkami priedai dėl skonio ir aromato gaunami iš eterinių aliejų, esencijų, miltelių, miltų ir susmulkintų tabako augalo dalių, kurių kiekis dedamas toks, kad neturėtų didelės įtakos į nikotino kiekį.

Ypatingai tinkami priedai dėl skonio ir aromato yra eteriniai aliejai, tabako, kavos, arbatos, kakao, o taip pat mėtos ekstraktai .

jPr.iedai_ dėl_ s_pa_lvo_s. Pagal išradimą, priedai dėl spalvos gali būti gaunami iš dažų, kuriuose yra sugeriančios šviesą cheminės grupės, t.y. dažai, kurių neveikia redukcinėmis savybėmis pasižymintys cukrus ir konditerijoje naudojamos rūgštys; šviesai ir šilumai atsparūs dažai, dažai, kurie neskyla į atskiras pagrindines spalvas; ypatingai tinkami dažai yra mišiniai iš tartracino ir indigo karmino, duodantys žirnių žalumo spalvą; eritrozino ir indigo karmino mišiniai, duodantys purpurinę spalvą ir tartracino, amaranto ir indigo karmino mišiniai, duodantys šokoladinę spalvą; karamelė, kurioje yra deginto cukraus miltelių arba skysčio, suteikianti rudą spalvą; anglis, suteikianti juodą spalvą ir titano dioksidas, suteikiantis baltą spalvą,

Stabilizatoriai. Pagal išradimą, priedai stabilizavimui gali būti pasirinkti iš šių medžiagų:

antioksidantai, įskaitant vitaminą E, askorbino rūgštį, natrio pirosulfatą, butiloksitoluolą, ir konservantai, tokie kaip citrinos rūgštis, vyno rūgštis, pieno rūgštis, acto rūgštis, benzoinė rūgštis, sorbino rūgštis. Vitaminai^ jLr_mirieraljjąėS-medjįiagos^ Yra nustatyta, kad rūkant organizme sumažėja mineralinių medžiagų ir vitaminų, ypač vitamino C. Šie nuostoliai gali būti kompensuojami naudojant stimuliuojančius preparatus, kuriuose yra vitaminų ir mineralinių priedų.

Todėl, pagal išradimą, kaip papildomi priedai preparate gali būti vienas arba keletas vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Labiausiai tinkami vitaminai parenkami iš grupės, į kurią įeina vitaminai A, Bl, B2, B5, C, D2, D3, E, F, K ir P, ypatingai vitaminas C.

Tinkamiausios mineralinės medžiagos parenkamos iš grupės, į kurią įeina magnis, geležis, cinkas, varis, jodas, manganas, chromas, selenas, molibdenas, kobaltas, vanadis, nikelis, alavas, fluoras, silicis. Tačiau, pagal išradimą, apart vitaminų ir mineralinių medžiagų pridėjimo į preparatą, dar reikia ir sukurti sąlygas, kad minėtosios medžiagos nesuskiltų; tas stebima vitaminams A, B, C ir E kontaktuojant su oru, ir visiems vitaminams - veikiant aukštai temperatūrai. Be to, vitaminai ir mineralinės medžiagos gali suteikti preparatui nepageidaujamą, sunkiai pašalinamą prieskonį, bei nepalankiai veikti kitus ingredientus, būtent rūgštis. Be to, vitaminai labai jautrūs šviesai ir skyla, nors ir lėtai, laikant.

Buferinės medž_ia£os arba_a£eritai__r Pagal išradimą, buferines medžiagas arba agentus galima pasirinkti iš grupės, kuriai priklauso fiziologiškai nekenksmingos buferinės medžiagos ir agentai, galintys stabilizuoti pH tarp 6,5 ir 9, tokios kaip šarminių metalų karbonatai ir bikarbonatai arba fosfatinės sistemos; ypatingai tinkami natrio karbonatas ir natrio bikarbonatas, kalio karbonatas ir kalio bikarbonatas, trinatrio fosfatas, natrio hidrofosfatas, natrio dihidrofosfatas, kalio fosfatas, kalio hidrofosfatas, kalio dihidrofosfatas ir šių junginių mišiniai.

(e) Stimuliuojančių preparatų pagaminimas

Pagrindiniai parametrai, kurie apsprendžia stimuliuojančio preparato struktūrą, yr^medžiagų receptūra, pH dydis ir pradinio mišinio ar tirpalo temperatūra, bei atskirų proceso, kurio metu pradinis mišinys/tirpalas paverčiamas į pusfabrikačius, iš kurių kondensavimo ir konservavimo būdu ir gaunamas stimuliuojantis preparatas, stadijų sąlygos. Jeigu gumos, žele arba pastilių tipo produktai gaminami koncentruojant presformose,panaudojant krakmolą arba dervas, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad drėgmės kiekis galutiniame produkte atitiktų normą, kuri paprastai neviršija 20% ir priklauso nuo pasirinktos gelį sudarančios medžiagos. Pagal išradimą, stimuliuojantys preparatai gali būti gaminami pagal daugelį praktikoje naudojamų metodų (žr. Sugar, Confectionary and Chocolade Manifacture, R.Lees and E.B. Jackson, Leonard Hill Books, 1973), tokių kaip gumiarabiko gumos, agaro želė, želatininių želė, krakmolinių želė bei pastilės gavimo būdai; krakmolinės želė gali būti kaip apelsinų skiltelės, marmeladas ir želė pupos; vaisinės pastilės ., kaip kramtomosios gumos pavidalo,tablečių pavidalo želė, tabletės, paplotėliai, saldymedžio pasta ir pektino želė.

Gelį sudarančių vandenį surišančių agentų (žinomų praktikoje) receptūros ir gavimo būdai (a) Gumiarabiko guma

Receptūra: Gumiarabikas Šaltas vanduo Cukrus

Gliukozės sirupas Vanduo

Svorio dalys 100 120 90

Dažų , medžiagų dėl skonio ir aromato bei rūgšties kiekiai priklauso nuo pageidaujamo skonio ir atspalvio.

Gavimo būdas

Gumiarabiko gabaliukai lėtai tirpinami vandenyje.

Tirpalas rūpestingai perkošiamas per tankų sietą arba audinį priemaišoms ir kitokioms pašalinėms medžiagoms pašalinti.

3. Cukrus ištirpinamas vandenyje, pridedama gliukozės sirupo, ir šildoma iki 124 °C (257 °F).

4. Pašildytas tirpalas supilamas į gumiarabiko tirpalą ir kruopščiai išmaišoma.

5. Pamaišoma ir paliekama stovėti bent vieną valandą.(Per šį laiką mišinys pradeda skaidrėti ir jo paviršiuje atsiranda putos, kurias prieš kitą procedūros etapą būtina pašalinti).

6. Pridedama dažų, medžiagų dėl spalvos ir kvapo ir rūgšties tirpalo.

7. Išmaišoma.

8. Supilstoma į krakmolines presformas.

9. Supresuotas gaminys perkeliamas į džiovinimo krosnį ir laikomas tol, kol įgauna reikiamą tvirtumą.

10. Produktas kruopščiai nuvalomas ir padengiamas glazūra.

(b) Agaro želė Receptūra Agaras Vanduo

Natrio citratas Cukrus

Gliukozės sirupas

Priedai dėl skonio ir kvapo, dažai ir rūgštis

Svorio dalys 2,0

70,0 0,7

60,0

40,0 pagal skonį

Gavimo būdas

1. Agarą, priklausomai nuo jo kilmės, pradžioje būtina pamerkti šaltame vandenyje 3-12 vai.

2. Mišinys lėtai šildomas atvirame garų katile kol susidaro tirpalas.

3. Pridedama natrio citrato.

4. Perleidžiama per smulku sietą.

5. Į agaro tirpalą pridedama cukraus ir gliukozės sirupo ir šildoma iki 107 °C (225 °F).

6. Atvėsinama iki temperatūros, neviršijančios 76 °C (170 °F) ir pridedama bet kokios rūgšties tirpalo.

7. Pridedama dažų ir medžiagų dėl skonio ir kvapo.

8. Supilstoma į šiltas sausas krakmolines presformas.

9. Krakmolinėse presformose želė laikoma 12-24 valandas.

10. Reikia patikrinti, kad bendras tirpių kietų medžiagų kiekis jau pagamintoje želė, prieš pašalinant krakmolą, būtų daugiau už 76 %. Formuojančio krakmolo drėgnumas turi būti 5-7 % ribose ir turi būti laikomas 26-43 °C (73-110 °F) temperatūroje.

(c) Želatinos želė

Receptūra Svorio dalys

Želatinos.180 Bloom milteliai 25

Karštas vanduo 50

Cukrus 80

Gliukozės sirupas 80

Vanduo 40

Gavimo būdas

1. Iš anksto pagaminamas želatinos tirpalas, reikiamą kiekį želatinos miltelių lėtai supilant į šiltą vandenį, išmaišoma, kad pasidarytų tirpalas, ir paliekama kol nuskaidrėja.

2. Cukrus ištirpinamas vandenyje ir pridedama gliukozės sirupo. Pašildoma iki 116 °C (241 °F) temperatūros.

3. Šioje stadijoje, prieš pridedant želatinos tirpalą, rekomenduojama tirpalą atšaldyti iki maždaug 70 °C (158 °F) temperatūros.

4. Pašildytas tirpalas supilamas į želatinos tirpalą ir išmaišoma.

5. Pridedama ištirpintų dažų ir rūgšties tirpalo ir išmaišoma. Pridedamas reikiamas kiekis medžiagų dėl skonio ir kvapo ir išmaišoma.

6. Supiistoma į krakmolines presformas.

7. Supresuotas gaminys perkeliamas į džiovinimo krosnį ir laikomas tol, kol įgauna reikiamą tvirtumą.

Tuo atveju, kai naudojamas lapelių pavidalo arba granuliuota želatina, ją reikia ne mažiau kaip tris valandas mirkyti tokiame vandens tūryje, koks yra želatinos svoris. Daugumoje fabrikų paprastai mirkoma per naktį.

(d) Dekstrinų želė ir pastilė

Receptūra

Ingredientai A B (svorio dalys}dekstrinai	Kieta pastilė	Minkšta vaisinė pastilė	Vidutinio kietumo pastilė
Cukrus	40,0	34,0	30,0	40,0
Gliukozės sirupas	40,0	54,0	48,0	48,0
Praskiestas virtas krakmolas	12,5	12,0	12,0	11,0
Vanduo	100,0	120,0	110,0	100,0
Džemas			10,0

Dažai, medžiagos dėl kvapo, rūgštis pagal poreikį

Pagrindinis gavimo būdas

1. Cukrus ir gliukozės sirupas kaitinamas su dviem trečdaliais vandens puode su dvigubomis sienelėmis, tar p kurių leidžiami garai.

2. Likusiame vandens kiekyje pagaminama krakmolo suspensija.

3. Krakmolo suspensija lėtai pilama į verdančią cukraus masę tokiu greičiu, kad cukraus masė nenustotų virti. Šioje stadijoje rekomenduojama smarkiai maišyti.

4. Verdama iki reikiamos konsistencijos.

5. Pridedami dažai, medžiagos dėl skonio ir kvapo ir rūgšties tirpalas.

6. Supilstoma į krakmolines formas ir džiovinama karštoje patalpoje 24 valandas.

Džemą galima paruošti, verdant 50 % cukraus ir 50 % vaisių minkštimo. Praskiesto virto krakmolo tipų, kuriuos rekomenduojama parūgštinti, takumas turi būti 20, 30, 40 ir 50.

(e) Krakmolinės želė (nepertraukiama gamyba) Receptūra:

Želė su krakmolu kaip pagrindas

Cukrus

Gliukozės sirupas 42 DE

Vanduo

Praskiestas virtas krakmolas, kurio takumas 7 5

Dažai, aromatinės medžiagos, rūgštis

Svorio dalys 25 25 19 pagal poreikį

Gaminimo būdas

1. Į indą su maišykle pripilama vandens (šaldoma)

2. Pridedama cukraus ir išmaišoma (šaldoma)

3. Pridedama krakmolo ir išmaišoma (šaldoma).

4. Pridedama gliukozės sirupo ir išmaišoma.

5. Temperatūra pakeliama iki 80-90 °C (176-194 °F).

6. Patikrinamas bendras kietų medžiagų kiekis pirmiau išmai šytoje masėje 20 °C (68 °R) temperatūroje, panaudojant refraktometrą. Želė turi turėti šį dydį 76-82 % ribose.

7. PerpumpuotOfflfl į krosnį virimui.

8. Pa tikrintina bendra kietų medžiagų kiekję po virimo; jis ne turi pakisti daugiau negu 2 % vandens.

9. Supilstoma į krakmolines presformas ir laikoma karštoje patalpoje 24 valandas.

Apelsininės skiltelės (kaip pagrindas naudojamas krakmolas )

Svorio dalys

Gliukozės sirupas 200,0 Cukrus 200,0 Gliukozė 104,0 Krakmolas (takumas 85) 60,0 Vanduo 100,0

Bendras kietų medžiagų kiekis 76-80 %. Virimo temperatūra 278285 °F.

Struktūra: trapi/ švelni.

Marmeladas

Svorio dalys

Gliukozės sirupas 200,0 Cukrus 160,0 Krakmolas (takumas 75) 64,0 Gliukozė 80,0 Vanduo 80,0

Bendras kietų medžiagų kiekis 78 %. Virimo temperatūra 275-285 °F Struktūra: trapi/kietesnė.

Želė pupos

Svorio dalys

Vanduo 132,0 Krakmolas (takumas 70) 60,0 Gliukozės sirupas 330,0 Cukrus 130,0

Bendras kietų medžiagų kiekis 68-70 %. Virimo temperatūra 285-295 °F.

Struktūra: tvirta/kramtomos gumos tipo.

(f) Vaisinė pastilė

A: Pastilė, kurios pagrindas yra krakmolas

Receptūra:

Cukrus

DE gliukozės sirupas

Vanduo

Praskiestas virtas krakmolas (takumas 60) Želatina (terpė Bloom)

Vaisių minkštimas Vyno rūgštis

Dažai ir aromatinės medžiagos

Svorio dalys 90,0 90,0 35,0 20,0 12,0 16,0

3,5 pagal skonį dali

Gaminimo būdas

1. Cukrus supilamas į vandenį ir pašildoma iki virimo.

2. Pridedamas pašildytas iki virimo gliukozės sirupas.

3. Lėtai supilama krakmolo suspensija 50-je šalto vandens ų ir virinama 10 minučių.

4. Sudedamas vaisių minkštimas ir oašildoma iki 110 °C (230_Q

5. Atvėsinama iki 93 °C (200 °F).

6. Pridedama želatina, ištirpinta 24 dalyse karšto vandens.

7. Pridedami dažai, aromatinės medžiagos ir rūgštis, ištirpinta 5 dalyse vandens.

8. Patalpinama į šiltą sausą krakmolą.

9. Laikoma 54 °C (130 °F) temperatūros krosnyje 48 vai..

10. Pašalinamas krakmolas ir padengiama kristaliniu cukrumi arba drėgnai apcukrinama.

B: Pastilė, kurios pagrindas yra derva

Svorio dalys

Cukrus 100,0

Gliukozės sirupas 75,0

Vanduo 30,0

Paruoštas gumiarabiko tirpalas 100,0

Želatina 10,0

Vanduo 20,0

Dažai, aromatinės medžiagos, rūgštis pagal skonį

Gaminimo būdas

1. Ištirpinamas cukrus vandenyje, supilamas gliukozės sirupas, pašildoma iki 127 °C (260 °F).

2. Išmaišomas paruoštas gumiarabiko tirpalas.

3. Želatina tirpinama dvigubai didesniame negu jos kiekis tūryje karšto vandens.

4. Supilama į bendrą partiją 82 °C (180 °F) temperatūroje.

5. Pridedami dažai, medžiagos dėl skonio ir rūgštis, ištirpinti tokiame pačiame, kaip jų svoris, kiekyje vandens.

6. Sudedama į sausą šiltą krakmolą.

7. Džiovinama krosnyje 54 °C (130 °F) temperatūroje iki reikiamos struktūros.

(g) Želė plytelės

Receptūra: Svorio dalys

Cukranendrių ir runkelių cukrus 280,0

Sirupas iš invertuoto cukraus (70 %) 245,0

Vanduo 70,0

Partijos išeiga 595,0

Gaminimo būdas

1. Supilam^reikiamas karšto vandens kiekis į didelį šildomą katilą.

2. Pašildoma iki 90 °C (.194 °F) temperatūros.

3. Pridedamas atitinkamas cukranendrių arba runkelių cukraus kiekis ir ištirpinama.

4. Pridedamas atitinkamas kiekis invertuoto cukraus sirupo ir išmaišoma.

5. Slegiant perfiltruojama per filtrą.

6. Laikoma·, tiek kiek reikia, 60 °C (140 °F) temperatūroje. Virinimas

7. Nusiurbiama 590 dalių sirupo.

8. Greitai pašildoma iki 123 °C (252 °F). Kaip alternatyva, perleidžiama per karštą šilumokaitį, sukoncentruojant sirupą tiek, kad bendras kietų tirpių medžiagų kiekis jame būtų 90%. Atšaldymas

9. Nutraukbn)2$šildymą5 ir Iei4žiaw3pasiekti mažesnė negu 100 °C temperatūra (212 °F).

Kitų ingredientų paruošimas

Želatina

10. 80 dalių želatinos lėtai sudedama į 145 dalis karšto vandens, esant 90 °C (194 °F) temperatūrai maišymo kubile.

11. Maišymo lopetėlės turi suktis nedideliu greičiu, kol visas sirupas nebus supiltas į kubilą.

Rūgštis

12. 12 dalių citrinos rūgšties ištirpinama 12-je dalių vandens.

Buferis

13. 2,5 dalies natrio citrato ištirpinama 2,5 dalies vandens .

Priedai dėl skonio ir kvapo (jeigu norima)

14. Atmatuojama 45 dalys aromatinių priedų ir sudedama į partiją.

15. Ištirpinama 0,025 dalys dažo 0,25-se dalyse vandens ir sudedama į partiją.

Sumaišymas

16. Pasibaigus 8 stadijai,sirupas paduodamas savitaka arba siurbliu į 11 stadijos želatininę masę.

17. Maišoma 3-5 minutes.

18. Šioje stadijoje gali būti pridedama iki 5% želė atliekų

19. Pridedamas buferio tirpalas, aromatiniai priedai, dažai ir pagaliau rūgštis.

20. Baigus maišyti, sustabdomos lopetėlės ir mišinys perpilamas į pakrovimo piltuvą, iš kurio jis perleidžiamas per sietą su didelėmis skylėmis.

Nusistovėjimas

21. Duodama galimybė'putoms'susidaryti.

22. Tikrin’ama, ar laikančiosios plokštelės arba presformos gerai padengtos atsiskiriančia medžiaga.

23. Paliekama nusistovėti, esant palyginus nedideliam greičiui, kad būtų išvengiama oro burbuliukų susidarymo.

(h) Tabletės

Receptūra:

Svorio dalys 100 0,75 1,25 0,75 0,5 4,0 0,125

Cukraus glazūra

Stearino rūgštis

Izopropanolis

Želatina

Gliukozės sirupas

Vanduo

Aromatiniai priedai Gaminimo būdas. Šlapia granuliacija

1. Stearino rūgštis ištirpinama izopropanolyje.

2. Želatina ištirpinama reikiamame kiekyje šilto vandens ir sumaišoma su gliukozės sirupu.

3. Cukraus glazūra sudedama į maišytuvo indą.

4. Pridedami skysti komponentai ir suformuojama partija.

5. Patikrinama, ar iš mišinio pasidaro rutuliukas, laikant jį rankoje.

6. Tuo atveju, jei mišinys turi patenkinamą konsistenciją, jis granuliuojamas ir sijojamas per atitinkamus sietus (norma Nr.6), kad būtų gaunamas smulkių granulių mišinys.

7. Susmulkinta masė paskleidžiama ant padėklo ir perkeliama į džiovinimo krosnį.

8. Džiovinama 60 °C (140 °_F> temperatūroje 10 valandų.

9. Perkeliama į maišytuvą su jungikliu ir pridedama tepimo medžiagos bei aromatinių priedų. Išmaišoma.

10. Perkeliama į tabletavimo aparatą ir spaudžiama iki ati tinkamos formos.

(i) Bandelės

Cukraus glazūra Dervos A tirpalas

Gumiarabikas

Vanduo

Želatinos tirpalas

Želatina (100 Bloom)

Vanduo

Dervos B tirpalas

Tragakantas

Vanduo

Aromatiniai priedai

Svorio dalys 300

0,03

0,5

Gaminimo būdas

1. Cukraus glazūra sudedama į maišytuvą.

2. Paruošiamas želatinos mišinys su vandeniu, kurio tempera tūra neviršija 80 °C (176 °F).

3. Į želatinos mišinį pridedama dervų tirpalai (pagaminti prieš dieną). Šis želatinos-dervų mišinys filtruojamas ir prieš naudojant išmaišomas.

4. Aromatiniai priedai sumaišomi su dalimi cukraus glazūros ir sudedami į likusią partijos dalį.

5. Želatinos-dervų mišinys sudedamas į cukraus glazūrą.

6. Lėtai ir kruopščiai mišinys maišomas tiek laiko, kiek reikia duoto modelio maišytuvui.

7. Išpilama į talpas ir perkeliama į štampavimo įrenginių pakrovimo piltuvus.

Dydis: didelės bandelės - 200/1 pak. (440/kg); Kachonai 1000/i pak. (2200/kg), mažos bandelės - 500/1 pak. (1100/kg).

Variantai

Centrai su kambariniais katilais

I-je stadijoje pridedama 10 dalių ryžių miltų - taip pagaminamos bandelės, pasižyminčios didesniu tvirtumu ir mažiau subyra besisukančiuose katiluose.

Nudažytos ir kvepiančios bandelės (Kachonai). Norint gauti pageidaujamą pastelinį atspalvį, rekomenduojama naudoti 0,05 dalis dažų, o reikiamam kvapui gauti pridedama 0,02 dalis žibučių, persiko žiedų, rožių arba lelijų aliejų.

(j) Saldymedžio pasta

Receptūra

Atviro katilo partija _T Lapeliai Naujovės’ Nepertraukiamas viriIngredientai ^J „

ΙΪ1 ei ί * *

Lapeliai .

svorio d. svorio d. svorio d.

Suspensija vandenyje Kvietiniai miltai	50 150	50 150	125
Mišinys vandenyje	130	160	80
Geltonas smulkus cukrus	125	100	60
Žalia melasa	7 5	150	140
Hidrolis	25	-	25
Gliukozės sirupas (didelio tamprumo laipsnio (DE) 12,5	12,5	10
Sulčių blokas	20	25	18
Vanduo kaip tirpiklis	15	20	10
Skysta karamelė	15	25	10
Hardened Palm kauliukų aliejus	2,5	2,5	2,5
Anyžių sėklų aliejus	0,25	0,25	0,25
Black Colour	1	1	1
Druska	0,5	0,5	0,5
Vanduo	5	5	-
Želatina	5	5	-
JMS	0,5	0,5	0,5

Virimo laikas (min.	)	80	150
Padavimo greitį ir	temperatūrą	reikia kontroliuoti pagal reika-
laujamas normas.
Atliekų pridėtine daugiau, kaip		25	50 25

Raudonąjį, saldymedį galima pagaminti, skystą karamelę pakeičiant auksinės spalvos melasos sirupu. Norint gauti ryškiai raudoną atspalvį, pakeičiantį juodą· nudažymą , reikia pridėti 1 dalį raudonų dažų.

A metodas - nepertraukiamas procesas

1. Gliukozės sirupas ir vanduo supilamas į dezintegratoriaus arba maišytuvo su garo sienelėmis indą ir pridedamas geltonas smulkus cukrus, išmaišoma.

2. Temperatūra pakeliama iki 40 °C (104 °F)

3. Sudaužomas blokas su sultimis ir praskiedžiama iki 1 galono karštu vandeniu; pašildoma iki ištirps ir supilama į ankstesnį mišinį.

4. Sudedami likusieji ingredientai ir, naudojant 20 min. recirkuliaciją, pagaminama homogeninė suspensija.

5. Temperatūra pakeliama iki 60 °C (140 °F) ir recirkuliuojama 2 minutes.

6. Siurblio pagalba mišinys paduodamas į rotatorinį įrenginį, esant pastoviam greičiui (mechanizmas nustatomas pagal tai, kokios struktūros produktą norima gauti).

B metodas - Porcijinis procesas

1. Vandeninė suspensija supilama į maišytuvo indą ir pridedami kvietiniai miltai; išmaišoma.

2. Mišinys vandenyje supilamas į virimui skirtą indą, pašil doma iki virimo ir pridedamas hidrolis, geltonas cukrus, druska ir ištirpintas verdančiame vandenyje sulčių blokas.

4. Norint gauti saldymedžio lapus, pridedama melasos, gliukozės sirupo ir juodosios melasos.

5. Toliau kaitinama ir, mišiniui užvirus, supilama į krakmolo suspensiją.

6. Sudėjus visą kiekį krakmolo suspensijos, pašildoma iki virimo ir virinama nustatytą laiką.

7. Norint gauti naujoves ir kamštį, reikia likus 30 min. iki virimo pabaigos, pridėti reikiamą kiekį gliukozės sirupo ir juodosios melasos.

8. Baigus virti, išleidžiama šiluma ir pridedama skysta karamelė, aromatą duodančios anyžių sėklos,iBlack Colour ir paruoštas želatinos tirpalas.

8. Maišoma tol, kol gaunama pastovi spalva.

?. išvirta masė išimama ir perkeliama į formavimo aparatus. C metodas - Gamykla su VSN NK konvejeriu skysti

1. Sumaišomi partijos nemodifikuotos receptūros⁷ingredientai ir supilami į įrenginį su iš anksto paruošta suspensija

2. Įjungiama maišyklė ir pridedami likusieji kieti ingredientai; norint gauti homogeninę masę, recirkuliuojama.

3. Įjungiama:

a) garai Fm virimo aparate,

b) ekstraktoriaus ventiliatorius vandens garams pašalinti ,

c) vandens srautas kondensatoriuje, įmontuotame garų išėjimo vietoje.

4. Siurbliu paduodamas mišinys į virimo aparatą ir pradedama virti.

5. Stebėti kondensato, susirinkusio matavimo inde, lygį ir srovės stiprumo parodymus. (Reikia pažymėti, kad susikondensavusio vandens kiekis yra kietų medžiagų kiekio padidėjimo rodiklis, o energijos sunaudojimo padidėjimas parodo želatinavimosi laipsnio padidėjimą).

6. Kai tik susikondensavusio vandens kiekis pasiekia lygį, atitinkantį norimą saldymedžio pastos drėgnumą virimo pabaigoje, reikia išjungti garus, ventiliatorių ir atšaldymo vandenį.

7. Išvirta pasta kraunama ant konvejerio ir transportuojama į formuojančius aparatus. Formuojama 70-82 °C (158-180 °F) temperatūroje.

8. Išspaustas lapas perleidžiamas per 40 pėdų atšaldymo tunelį per 1,5-5 minutes (priklausomai nuo formos) ir želatina supjaustoma atskirais gabaliukais pjaustymo mašina.

(k) Pektinų želė

Receptūra:

(A) Buferiniai lėtai kietėjantys pektinai

Svorio dalys

Pektinas 1,25

Citrinos rūgštis, monohidratas 0,4

Cukrus 51

Gliukozės sirupas 42 DE 29

Vanduo 40

Dažai ir aromatinės medžiagos pagal reikalą išeiga 100 (B) Buferiniai lėtai kietėjantys pektinai (panaudojant 63 DE gliukozės sirupą)

Pektinas

Citrinos rūgštis, monohidratas

Svorio dalys

1,25

0,4

Cukrus

Gliukozės sirupas 63 DE Vanduo

Dažai ir aromatinės medžiagos Išeiga pagal reikalą 100

0,82

0,28

0,25 pagal reikalą 100

Pagal (A) receptūrą gaunama pakankamai kieta želė, o pagal (B) - galima pagaminti minkštesnį produktą.

(C) Nebuferiniai lėtai kietėjantys pektinai

Svorio dalys

Pektinas

Citrinos rūgštis, monohidratas

Kalio citratas

Cukrus

Gliukozės sirupas

Vanduo

Dažai ir aromatinės medžiagos

Išeiga

Naudojamo citrinos rūgšties monohidrato kiekis priklauso nuo pektino tipo. Kai kuriems nebuferiniams lėtai kietėjantiems obuolių pektinams reikia 0,28 dalių, o nebuferiniams lėtai kėtėjantiems citrusiniams pektinams - 0,4 dalių citrinos rūgšties.

(D) Nebuferiniai lėtai kietėjantys pektinai (panaudojant 63 DE gliukozės sirupą)

Svorio dalys

Pektinas 0,82

Citrinos rūgštis, monohidratas 0,28

Kalio citratas 0,25

Cukrus 38

Gliukozės sirupas 42

Vanduo 37

Dažai ir aromatinės medžiagos pagal reikalą

Išeiga 100

Nepertraukiamos gamybos metodai

Nepertraukiamai gamybai visų pirma reikia pagaminti stabilų pektino tirpalą. Labiausiai tinkami yra lėtai kietėjantys buferiniai ir mažai metoksiliniai (buferiniai) pektinai. Labai svorį ir iš pektino gamintojo reikia tipą ir naudojamos buferinės druskos Pektino tirpalas

Pektinas

Cukrus

Vanduo

Pagaminimo būdas

1. Sumaišoma sausas pektinas ir svarbu įsitikinti prieš naudojant, ar pilnai ištirpo pektinas. Priešingu atveju gali susidaryti silpnas gelis ir visa gelio sudarymo geba bus nepakankamai išnaudojama. Tirpalus rekomenduojama gaminti taip, kad jų koncentracija būtų gaunama pagal gauti instrukciją apie jo tirpumą.

Svorio dalys 2

88 sausas cukrus.

2. Į sumaišymo indą supilamas vanduo ir pašildoma iki 70-77 °C (158-170 °F).

3. Įjungiama maišyklė ir į vandenį supilamas pektino ir cukraus mišinys.

4. Šildoma iki virimo ir pamaišoma 1 minutę.

5. Tirpalas atšaldomas.· iki 50-60 °C (122-140 °F).

Atšaldymas reikalingas tam, kad nesuskiltų pektinas. Jeigu tirpalas bus naudojamas tuoj pat, galima neatšaldyti.

Kitus įvairių tipų gumos gaminių, želė, pastilių gamybos aprašymus galima surasti straipsnių serijoje guma-želė-pastilė, 1-6 dalys, Sweetmaker konditerijos pramonėje, pradedant nuo 1983 m. birželio iki 1983 m. lapkričio mėn.; nuorodos į šiuos straipsnius duotos literatūros sąraše.

Toliau išradimas iliustruojamas eile pavyzdžių.

Pavyzdžiai

Toliau duodamuose pavyzdžiuose pateikta, nemažai formuluočių, kurios gali būti panaudotos išradime siūlomiems stimuliuojantiems preparatams gaminti.

Stimuliuojančio preparato gamyba paremta skysto homogeninio sąstato, į kurį įeina cukrus, vanduo, kiekvienam atskiram atvejui parinkti sacharidai arba angliavandeniai, o taip pat, esant reikalui, papildomos, neapdorotos, nepakankamai išvalytos gyvulinės kilmės medžiagos, tokios kaip želatina, gavimu.

Šiame sąstate naudojami dažai, aromatinės medžiagos, konservan tai bei kiti priedai. Pagal rekomendacijas, aktyvusis ingredientas, pavyzdžiui nikotinas, dedamas į mišinį prieš pat formavimo procesą. Ši procedūra reikalinga tam, kad būtų griežtai kontroliuojamas labai chemiškai aktyvaus junginio - nikotino kiekis. Turi būti užtikrinama, kad bendras aktyviosios medžiagos, naudojamos gamyboje tam tikro proceso metu, kiekis plius aktyviojo ingrediento kiekis bet kurioje iš pridedamų medžiagų turi atitikti veikliojo ingrediento kiekį galutiniame produkte Kiekviena iš šių pridedamų medžiagų, pagal formuluotę ir naudojamą metodiką, gali būti perlydyta naudojimui tolimesnėje gamyboje; tuo atveju, jeigu tai neįmanoma, medžiagą reikia kruopščiai surinkti ir suskaidyti, pavyzdžiui, kaitinimo būdu. Išradime siūlomiems preparatams gaminti galima panaudoti bet kokį tinkamą, specialistams žinomą būdą. Tokie metodai, kaip polisacharidų ir/arba krakmolų bei želatinos tirpalų gamyba ir tolimesnis jų sumaišymas su cukraus (įskaitant kitus angliavandenius , pavyzdžiui, sirupą iš dekstrozės) tirpalais turi būti pasirenkami, atsižvelgiant į pasirinktas žaliavas; tai leis gauti tinkamos struktūros produktus, turinčius aukščiau minėtus parametrus.

Paprastai naudojamas gamybos būdas paremtas tuo, kad skys tas sąstatas formuojamas atitinkamose ertmėse, padarytose atitinkamo švarumo ir drėgmės krakmole, kuriame jos įspaudžiamos prieš formavimą rreikiamo dydžio ir formos. Norint galima naudoti ir kitus formavimo būdus, pavyzdžiui, naudojant presformas iš elastinių medžiagų, pavyzdžiui, elastomerų. Ypatingais atvejais išradime siūlomus stimuliuojančius preparatus galima gauti tokiais žinomais būdais, kaip ekstruzija su išpjaustymu, arba štampuojant tabletes iš tinkamo miltelių arba granulių pavidalo ingredientų mišinio.

Laikant atitinkamą laiką kontroliuojamoje temperatūroje ir esant kontroliuojamai santykinei drėgmei, sukietėję stimuliuojantys preparatai išimami iš krakmolo žinomais metodais, krakmolas nuvalomas nuo preparatų šepetukais arba oro srove; po šių operacijų rekomenduojama produktą glazūruoti arba poliruoti, naudojant aliejus, tiek pačius, tiek ir jų tirpalus lakiuose tirpikliuose; susidariusi plona plėvelė, suteikia paviršiui patrauklų blizgesį, pašalina . lipnumą ir apsaugo preparatą nuo vandens kiekio svyravimų jame, esant per daug sausai arba per daug drėgnai aplinkai.

Nors pavyzdžiuose pateikiamas preparato gavimo būdas serijomis daugiau ar mažiau naudoja rankų darbą, kur preparatas formuojamas padėkluose su krakmolo formomis, gali būti taip pat naudojamas dalinai arba pilnai automatizuotas gamybos būdas, toks kaip' pav., Modul įrenginys, tačiau pakeitimas tokio tipo greitaeige technika aišku pareikalaus · formavimui paruoštos medžiagos sąstato tam tikro koregavimo.

Pavyzdžiuose buvo panaudotos tokios medžiagos:

Žaliavos, neišvalytos medžiagos:

Sirupas iš dekstrozės, Glycosum Liquidum (Lot No. 302 589), Mecobenson, Denmark;

Cukrus (pageidautina forminis) Dannsukker Mėlis, DDS, Denmark;

Gumiarabikas (išvalytas), Gummi Arabicum (chemiškai švarūs milteliai) Lk(E414), (lot.No. 233 200) Nordisk Droge Handels A/S, Denmark;

Želatina ( pageidautina Bloom 215), želatinos milteliai 215 (lot No. 232 883), Nordisk Droge Handel A/S, Denmark;

Vandentiekio vanduo;

Tabako dulkės, pusė granuliuoto ir pusė pypkių tabako, American Branch;

Citrinos rūgštis;

Pipirmėtės esencija;

Anyžiai;

Migdolų esencija; ir

Kakao.

Medžiagos džiovinimui

Kukurūzų krakmolas, Maydis Amylum (lot. No. 257 329), Mecobenson, Denmark;

Kviečių krakmolas, Tritici Amylum (lot No. 257 535), Mecobenson, Denmark;

Prieš naudojant krakmolą, jį būtina džiovinti 150-200 °C temperatūroje bent 2 valandas, t.y. tol, kol drėgmės kiekis neviršis 10 %.

Gumiarabiko tirpalai tirpalas (50 % gumiarabiko)

3,5 kg vandens, pašildyto iki 30 °C, maišant,'lėtai supilama į 3,5 kg gumiarabiko, stipriai suplakama ir paliekama stovėti apytikriai 20 valandų. Nuo tirpalo paviršiaus nuimamos putos ir paliekama stovėti 1 valandą. Prieš naudojimą tirpalo paviršius vėl nuvalomas.

tirpalas (50 % gumiarabiko)

3,5 kg gumiarabiko, pastoviai maišant, lėtai sudedama į

3,5 kg vandens, pašildyto iki 30 °C; po to šis tirpalas apdorojamas taip pat, kaip ir 1 tirpalas.

tirpalas (33,3 % gumiarabiko) kg šilto vandens (30 °C), pastoviai maišant, lėtai .supilama į 1 kg gumiarabiko, o po to apdorojama taip pat, kaip ir 1 tirpalas.

Iš anksto pamirkytos želatinos tirpalai tirpalas (33,3 % želatinos)

900 g želatinos, pastoviai maišant, lėtai sudedama į vandenį (12 °C), po to į šį tirpalą, maišant, įpilama 900 g šilto (70 °C) vandens ir paliekama stovėti 20 vai.

Atkreipti dėmesį: 4 tirpalo negalima naudoti vėl nepašildžius ir nenufiltravus.

tirpalas (33,3 % želatinos)

900 g želatinos, pastoviai maišant, lėtai sudedama į 1800 g šilto (70 °C) vandens, stipriai suplakama ir paliekama stovėti 20 vai.

tirpalas (33,3 % želatinos)

1800-se g šilto (50 °C) vandens, pastoviai maišant, lėtai ištirpinama 900 g želatinos, stipriai suplakama ir paliekama stovėti 20 vai.

tirpalas (33,3 % želatinos)

150 g želatinos ir 300 g vandens supilama į lėtai šildomą iki 95 C temperatūros indą, ir kai visa medžiaga istirsta, tirpalas atvėsinamas iki 50 °C ir tuoj pat naudojamas.

θ tirpalas (25 % želatinos)

1800 g šilto vandens (70 °C) lėtai supilama, pastoviai maišant, į 600 g želatinos, stipriai suplakama ir paliekama stovėti 20 vai.

Pavyzdžiai

Skliausteliuose nurodytas sausas svoris %.

A receptas

210 g cukraus (25 %)

210 g dekstrozės (25 %) g vandens

420 g gumiarabiko (50 %) (1260 g 3 tirpalo)

Cukrus sumaišomas su vandeniu ir šildoma iki pilnai ištirps Pridedama dekstrozė ir mišinys lėtai šildomas iki 125 °C (virinimo laikas - 23 min.). Pridedamas gumiarabikas ir mišinys virinamas ant silpnos ugnies 80 min., po to paliekamas stovėti 3 vai. 35 °C temperatūroje. Galutinis mišinio pH 4,0-5,0.

Mišinio paviršius kruopščiai nuvalomas, po to mišinys išpilstomas į atskiras presformos su kukurūzų krakmolu duobutes ir džiovinama 50 °C temperatūroje tol, kol drėgmės kiekis bus 5-10 %.

B receptas

210 g cukraus (19 %)

365 g dekstrozės (32 %) g vandens

560 g gumiarabiko (49 %) (1 tirpalas)

Cukrus sumaišomas su vandeniu ir šildoma, kol visai ištirpsta. Pridėjus dekstrozę, mišinys šildomas iki 125 °C (šildymo laikas - 55 min.). Pastoviai maišant, į mišinį supilamas gumiarabikas ir šildoma iki 75 °C. Po to mišinys palaikomas 1,5 vai. 35 °C temperatūroje. Galutinis mišinio pH 5,0-5,5.

Mišinio paviršius kruopščiai nuvalomas, po to mišinys pilstomas į presformas su kukurūzų krakmolu ir džiovinama 50 °C temperatūroje tol, kol drėgmės kiekis bus 5-10 %.

C receptas

210 g cukraus (24 %)

350 g dekstrozės (41 %) g vandens

300 g gumiarabiko (35 %) (1 tirpalas)

Mišinys iš cukraus ir t.t., pagamintas pagal A ir B receptus, pašildomas iki 117 °C (šildymo laikas - 20 min.). Pridedamas gumiarabikas ir šildoma iki virimo. Mišinys paliekamas stovėti apie 1 vai. 35 °C temperatūroje. Mišinio galutinis pH 4,5-5,5.

Mišinio paviršius kruopščiai nuvalomas nuo putų, po to mišinys išpilstomas į krakmolo duobutes presformose ir džiovinama 50 °C temperatūroje tol, kol drėgmė yra 5-10 %.

D receptas

210 g cukraus (23 %)

210 g dekstrozės (23 %) g vandens

480 g gumiarabiko (53 %) (2 tirpalas)

Cukrų mišinys šildomas 23 minutes iki 118 °C. Pastoviai maišant, į mišinį sudedamas gumiarabikaspo to mišinys palie-, karnas stovėti 1,5 vai. 35 °C temperatūroje. Mišinio galutinis pH 3,5-5,0.

Mišinio paviršius kruopščiai nuvalomas nuo putų, po to mišinys išpilstomas į presformų duobutes su kukurūzų krakmolu ir džiovinama 50 °C temperatūroje tol, kol drėgmės kiekis tampa lygus 5-10 %.

E receptas

210 g cukraus (17 %)

360 g dekstrozės (30 %) g vandens

640 g gumiarabiko (53 %) (2 tirpalas)

Cukrų mišinys šildomas iki 122 °C (šildymo laikas - 20 min.), po to mišinys atšaldomas iki 115 °C. Pridedamas gumiarabikas ir mišinys paliekamas stovėti 1,5 vai. 35 °C temperatūroje. Mišinio galutinis pH 3,0-5,0.

Mišinio paviršius kruopščiai nuvalomas nuo putų. Po to mišinys supilstomas į presformos duobutes su kukurūzų krakmolu ir džiovinama 50 °C temperatūroje tol, kol drėgmės kiekis tampa lygus 5-10 %.

F receptas

210 g cukraus (23 %)

280 g dekstrozės (31 %) g vandens

400 g gumiarabiko (44 %) (2 tirpalas) g želatinos (8 tirpalas)

Cukrų mišinys pašildomas iki 140 °C (šildymo laikas - 25 min.). Pridedamas gumiarabikas ir mišinys atšaldomas iki 80 °C. Želatina pašildoma iki 70 °C ir sudedama į mišinį. Mišinys paliekamas stovėti 1,5 vai. 35 °C temperatūroje. Galutinis mišinio pH 4,0-5,0.

Mišinio paviršius kruopščiai nuvalomas nuo putų, po to mišinys išpilstomas į presformos duobutes su kukurūzų krakmolu ir džiovinama tol, kol drėgmė sudaro 5-10 %.

G receptas

210 g cukraus (33%)

280 g dekstrozės (44 %) g vandens

150 g želatinos (23 %) (5 tirpalas)

Cukrų mišinys šildomas iki 120 °C (šildymo laikas - 25 min.). Mišinys atšaldomas iki 90 C. Želatina pašildoma iki 70 °C ir supilama.į mišinį. Mišinys paliekamas stovėti 35 min. Galutinis mišinio pH 4,0-5,0.

Mišinio paviršius kruopščiai nuvalomas nuo putų, po to mišinys išpilstomas į presformų duobutes su kukurūzų krakmolu ir džiovinama kambario temperatūroje tol, kol lieka 5-10 % drėgmės.

H receptas

210 g cukraus (32 %)

350 g dekstrozės (53 %) g vandens

100 g želatinos (15 %) (6 tirpalas)

Cukrų mišinys pašildomas iki 116 °C (šildymo laikas - 15 min.). Po to mišinys atšaldomas iki 80 C. Želatina pašildoma iki 60 °c ir, pastoviai maišant, supilama į mišinį. Mišinys paliekamas stovėti 35 min. 35 °C temperatūroje. Galutinis mišinio pH 4,0-5,0.

Mišinio paviršius kruopščiai nuvalomas nuo putų. Po to mišinys išpilstomas į presformų su kukurūzų krakmolu duobutes ir džiovinama kambario temperatūroje tol, kol lieka 5-10% drėgmės.

J receptas

210 g cukraus (23 %)

290 g deks’trozės (31 %) g vandens

350 g gumiarabiko (38 %) (2 tirpalas) g želatinos (8 %) (6 tirpalas)

Cukrų mišinys šildomas iki 120 °C (šildymo laikas - 25 min.). Maišant, į mišinį sudedamas gumiarabikas ir mišinys atšaldomas iki 90 °C. Želatina pašildoma iki 60 °C ir, maišant, supilama į mišinį. Mišinys paliekamas stovėti 80 min. 35 C temperatūroje. Galutinis mišinio pH 3,0-5,5.

Mišinio paviršius kruopščiai nuvalomas nuo putų, po to mišinys išpilstomas į presformų su krakmolu duobutes ir džiovinama kambario temperatūroje tol, kol lieka 5-10 % drėgmės.

K receptas

210 g cukraus (20 %)

350 g dekstrozės (34 %) g vandens

400 g gumiarabiko (39 %) (2 tirpalas) g želatinos (7 %) (7 tirpalas)

Cukrų mišinys šildomas iki 120 °C (šildymo laikas - 20 min.) Pridedamas gumiarabikas, po to mišinys atšaldomas iki 100 °C ir į jį supilama pašildyta iki 60 °C želatina. Mišinys paliekamas stovėti 100 min. 35 °C temperatūroje. Galutinis mišinio pH 4,5-5,0.

Mišinio paviršius kruopščiai nuvalomas nuo putų, po to mišinys išpilstomas į presformų duobutes su krakmolu ir džiovinama kambario temperatūroje tol, kol lieka 5-10 % drėgmės. Papildomi ingredientai

Pavyzdžiai, pažymėti I, neturi jokių priedų.

Į pavyzdžius, pažymėtus II, pridėta citrinos rūgšties (pH reikšmės duotos įvairiuose receptuose).

Į pavyzdžius, pažymėtus III-VII, pridėta citrinos rūgšties ir medžiagų, priduodančių skonį, kas parodyta žemiau:

I nėra priedų

II citrinos rūgštis

III pipirmėtės esencija

IV anyžiai (milteliai)

V migdolų esencija

VI kakao

VII tabako milteliai

Gumiarabiko tirpalai tirpalas (50 % gumiarabiko)

2000 g gumiarabiko pridedama į 2000 g šilto (50 °C) vandens. Mišinys stipriai suplakamas ir paliekama stovėti 24 valandas, kartas nuo karto stipriai supurtant. Sumaišomos dvi visiškai vienodos porcijos.

Želatinos tirpalai tirpalas (33,3 % želatinos)

100 g želatinos sumaišoma su 100 g šilto (70 °C) vandens kad susidarytų vienalytis -mišinys. Į šį mišinį pripilama dar 100 g šilto (70 °C) vandens, po to mišinys paliekamas stovėti 5 valandas.

L receptas

400 g cukraus (33 %) g vandens

100 g dekstrozės (8 %)

100 g želatinos (8 %) (10 tirpalas)

600 g gumiarabiko (50 %) (9 tirpalas)

Cukrus sumaišomas su vandeniu ir šildoma kol visiškai iš tirpsta. Sudėjus dekstrozę, mišinys šildomas iki 120 °C (šildymo laikas 15 min.). Po to pašildoma želatina iki 70 °C ir supilama į mišinį. Į jį pridedamas gumiarabikas,pastoviai mai šant, kad tolygiai pasiskirstytų. Pusė mišinio (į/) nupilama ir laikoma 35 °C temperatūroje 30 minučių. Kita pusė virinama dar 35 minutes, po to paliekama stovėti 35 °C temperatūroje 80 minučių. Galutinis mišinių pH 3,5-5,0.

Nuo abiejų mišinių paviršių kruopščiai nugraibomos putos

Po to mišinys L·' išpilstomas į presformų su kukuruzų krakmolu

V O duobutes ir džiovinama 50 C temperatūroje tol, kol drėgmės lieka 5-10 %. Po to mišinys L· supilstomas į presformų su kviečių krakmolu duobutes ir džiovinamas 50 °C temperatūroje tol, kol lieka 5-10 % drėgmės.

M receptas

400 g cukraus (29 %) g vandens

100 g dekstrozės (7 %)

900 g gumiarabiko (64 %) (9 tirpalas)

Sumaišomas vanduo ir cukrus ir šildoma, kol pilnai ištirpsta cukrus. Pridedama dekstrozė ir šildoma iki 117 °C (šildymo laikas - 15 min.). Pridedamas gumiarabikas ir maišoma^tol, kol pasidaro vienalytis mišinys. Viena pusė (M') nudekantuojama ir laikoma 65 min. 35 °c temperatūroje. Kita pusė virinama dar 45 minutes, o po to paliekama stovėti 70 minučių 35 °C temperatū roję. Galutinis mišinių pH 3,0-5,0.

Nuo abiejų mišinių (M ir M') kruopščiai nugraibomos putos, po to jie supilstomi į presformos su kukurūzų krakmolu duobutes ir 50 °C temperatūroje džiovinama tol, kol lieka 5-10% drėgmės.

N receptas

400 g cukraus (27 %) g vandens

100 g dekstrozės (7 %)

1000 g gumiarabiko (67 %) (9 tirpalas)

Sumaišoma vanduo ir cukrus ir šildoma kol pilnai ištirpsta cukrus. Pridedama dekstrozė, po to mišinys šildomas iki 118 °C (šildymo laikas - 12 min.). Pridedamas gumiarabikas ir maišoma tol, kol pasidaro homogeninis mišinys. Viena pusė (Ν') nupilama ir laikoma 70 min. 35 °C temperatūroje. Kita pusė virinama dar 50 min., po to paliekama stovėti 120 min. 35 °C temperatūroje. Galutinis mišinio pH 4,0-5,0.

Nuo abiejų mišinių (N ir N') paviršių kruopščiai nugraibomos putos. Po to mišinys N' išpilstomas į presformos su kukurūzų krakmolu duobutes ir džiovinama 50 °C temperatūroje tol, kol lieka 5-10 % drėgmės, o mišinys M' išpilstomas į presformos su kviečių krakmolu duobutes ir džiovinama 50 °C temperatūroje tol, kol lieka 5-10 % drėgmės.

Papildomi ingredientai, naudojami L-N receptuose

Pavyzdžiai, pažymėti I, pagaminti nenaudojant jokių papildomų ingredientų. Pavyzdžiai, pažymėti II, gauti pridedant nikotino po pirminio gelio susidarymo (pH nepakito). Pavyzdžiai, pažymėti III, gaminami pridedant nikotino ir citrinos rūgšties.

Toliau duodamuose pavyzdžiuose pagal Q ir R receptus galima pagaminti įvairių stimuliuojančių preparatų pagrindus, į kuriuos pridedama tam tikras aktyviojo ingrediento kiekis, bei aromatizuojama, pridedant tabako. Šių stimuliuojančių preparatų pagrindu yra 11 gumiarabiko tirpalas.

tirpalas (50 % gumiarabiko)

1500 g gumiarabiko sumaišoma su 1500 g šilto vandens (50 °C). Mišinys paliekamas stovėti apie 40 valandų.

Q receptas

200 g cukraus (25,6 %) g vandens g dekstrozės (10,3 %)

500 g gumiarabiko (6;,1 %) (11 tirpalas)

Pridedami ingredientai:

I 4 ml 10 % nikotino bazės

II 1 ml 50 % tabako, kaip aromatizuojančio agento lg

III 5 g Na₂CC>₃ + 5 g NaHCO^

Sumaišomas vanduo ir cukrus ir šildoma kol visiškai ištirpsta. Pridedama dekstrozė ir šildoma iki 116 °C (šildymo laikas - 14 min.). Pridedamas gumiarabikas ir maišoma kol jis vienodai pasiskirsto mišinyje. Mišinys virinamas ant silpnos ugnies 26 min., kol jis tampa skaidrus. Tada mišinys paliekamas stovėti 155 min. apie 30 °C temperatūroje, o po to nuo jo paviršiaus nugraibomos putos.

I ir II priedai

Nikotino kiekis: 0,5-1,0 mg/g Aromatizuojančio tabako kiekis 1,0-1,5 mg/g pH apie 5,0

Kaip ę¹ ir Q²+III

Nikotino kiekis: 0,5-1,0 mg/g

Aromatizuojančio tabako kiekis: 1,0-1,5 mg/g

Na„C0.

'2 3

NaHCO

3' pH:

apie apie apie

1,

1.

9,

R receptas

200 g cukraus (25,8 %) g vandens g dekstrozės (9,8 %)

500 g gumiarabiko (64,4 %) (11 tirpalas) Pridedami ingredientai:

I :

II:

IV:

V:

VI:

VII ml 10 % nikotino bazės 1 ml 50 % aromatizuojančio tabako lg 7,5 g Na2CC>3, ištirpinto 15 ml vandens

7,5 g NaHCO^, ištirpinto 15 ml vandens g Na2CC>3, ištirpinto 5 ml vandens g NaHCO^, ištirpinto 5 ml vandens

Mišinys virinamas taip, kaip aprašyta Q recepte, tokiems parametrams:

esant

Virimo temperatūra:	120 °C
Virinimo laikas	12 min.
Lėto virinimo laikas:	28 min.
Nusistojimo laikas:	150 min.
„1 · „2
R ir R
Pridėti I+II+IV+V
Nikotino kiekis:	0,5-1,0 mg/g
Aromatizuojančio tabako kiekis:	1,0-1,5 mg/g
Na2CO3:	apie 0,9 %
NaHCO3:	apie 0,9 %
pH:	apie 8,0

2

Ekvivalentas R +R +VI+VII

Nikotino kiekis:

Aromatizuojančio tabako kiekis:

0,5-1,0 mg/g 1,0-1,5 mg/g

Na₂CO₃: NaHCO-,:

apie apie apie pH:

3

Mišinys R +Q Nikotino kiekis: Aromatizuojančio tabako kiekis: Na₂CO₃:

NaHCO

3' _PH:

Visi pavyzdžiai, pažymėti Q i

2,3 %

2,3 %

9,0 su krakmolu 50 temperatūroje.

0,5-1,0 mg/g 1,0-1,5 mg/g apie 1,8 % apie 1,8 % apie 9,0 r R džiovinami presformose

Atkreipti dėmesį: visais atvejais -įvairių junginių kiekis, nurodytas bendruose mišiniuse, paskaičiuotas pagal sausą medžiagą. Be to, pridėjus karbonatinio buferio ir prieš džiovinimą krakmolo presformose, tirpalų negalima dar kartą kaitinti, kad nesusidarytų CO^.

Struktūros profilio nustatymas

Struktūros profilio nustatymas pagal aukščiau minėtą Sanderson et a., ibid, metodą buvo atliekamas pagal tokią metodiką;

(a) Metodika:

Padaromas 15 mm diametro ir 7-10 mm aukščio cilindrinis pavyzdys ir padedamas tarp dviejų medžiagų testavimui skirto prietaiso (J.J. Instrument M3OK, Lloyd Instrument, PZC) plokštelių. Aplink plokšteles yra kaitinimo elementas, kuris palaiko pastovią norimą temperatūrą.

Pavyzdys du kartus suspaudžiamas 50 mm/min greičiu iki 70 % jo pirminio aukščio ir tuo pačiu metu matuojama ir registruojama pavyzdžio pasipriešinimo jėga, kuri priklauso nuo medžiagos.

Po pirmojo suspaudimo spaudžiančiosios plokštelės grąžinamos į pradinę padėtį ir iš karto pradedama antroji suspaudimo stadija.

(b) Pavyzdžio pagaminimas

Struktūros analizei pavyzdžiai gaminami, sudedant vieną arba keletą stimuliuojančių preparatų į presformą, turinčią 15 mm vidinį diametrą ir spaudimo stūmoklį. Ši presformą kartu su jos turiniu dedama į 80 °C temperatūros krosnį 10-15 min. Išėmus iš krosnies, stūmoklis spaudžiamas apie 3 kg jėga tol, kol bus gaunama stabili kambario temperatūroje forma. Po to, forma ir jos turinys atšaldomi skystu azotu ir tam tikros struktūros pavyzdys išimamas iš formos.

(C) Testavimo sąlygos

Struktūros analizei skirti pavyzdžiai sudedami į vandens nepraleidžiantį polietileninį paketą ir laikomi reikiamoje temperatūroje, pvz., 35 °C, 24 valandas.

Dezintegracijos laiko matavimas

Kai kuriais atvejais dezintegracijos laikas buvo matuojamas pagal Ph. Eur. 2 Ed., V.5.1.1, panaudojant tokią metodiką:

(a) Metodika. Testuojami 10 mm x 10 mm x 5 mm dydžio ir 0,5-1,5 g svorio pavyzdžiai įdedami į cilindrinius stiklinius mėgintuvėlius, laikomus specialiame stove, ir suspenduojami smulkintuve, į kurį pripilta švaraus vandens, 37 °C temperatūroje, naudojant dezintegracinį Pharma Tęst PT 21 aparatą.

Dezintegracijos laikas išreiškiamas kaip laikas, reikalingas visiškam pavyzdžio suardymui.

(b) pH matavimas pH matuojamas pH-metru, pvz., Metrom 691.

Rezultatai

Rezultatai duoti 1 ir 2 lentelėse.

lentelė

Struktūra Parametras	BU	Pagaminimas	O'I
CII	Fl	M'II	M'III
2 Tvirtumas (n/cm )	690	170	1960	450	310	12βθ
2 Kietumas (n/cm )	100	20	270	80	60	210
Trapumas (%)	>30	>30	>30	>30	>3 0	>30
Adheziškumas (%)	Λ. 0	-0	-0	~0	~ 0
Elastingumas (%)	88	83	88	86	87	91
Koheziškumas (%)	50	44	54	68	70	61

Pastaba: Struktūros parametrai išmatuoti 35 °C temperatūroje.

lentelė

Dezintegracija

	Pagaminimas
BI	CI	FU O'II	O'III
Dezintegracijos laikas (min.)	31,6	32,0	28,0 33,6 —-y=—e— -	38,5

Pastaba: dezintegracijos laikas nustatytas 37 °C temperatūroje.

Pagal A-R receptus pagamintų stimuliuojančių preparatų struktūros parametrai ir dezintegracijos laikas buvo išradimo apibrėžties 1 punkte nurodytuose intervaluose.

Išradime siūlomų stimuliuojančių preparatų buferinė geba iliustruojama 1,0773 g mėginio, pagaminto pagal R receptą, kurio dezintegracijos laikas 25-26 min., pH matavimais. Gautos tokios pH reikšmės:

Laikas (min) pH

8,66

8,84

8,95

9,01

8,89

IŠRADIMO APIBRĖŽTIS

Claims (15)

1. IŠRADIMO APIBRĖŽTIS

   1. Tirpstantis seilėse stimuliuojantis preparatas, besiskiriantis tuo, kad jame yra aktyvusis ingredientas, į kurio sudėtį įeina 5-10 mg nikotino arba kitų panašaus veikimo alkaloidų ir papildomi komponentai, esantys gelyje, kurį pagamina dalyvaujant vandenį surišančiam gelį sudarančiam agentui, pasižymintis tokiomis struktūros profilio parametrų reikšmėmis, gautomis iš struktūrinės analizės:

   a) tvirtumas, t.y. modulis - didesnis uz 100 n/cm ;

   b) kietumas, t.y. didžiausia jėga, naudojama pirmojo sus paudimo stadijoje - didesnė už 5 η/οπΛ

   c) trapumas, t.y. gelio suardymui reikalingas deformacijos dydis, išreikštas procentais - daugiau, už 30 %·,

   d) adheziškumas, t.y. neigiamojo piko tarp dviejų suspau dimo stadijų ir pirmojo piko plotų santykis - nuo 0 iki 70 %.

   e) elastingumas, t.y. santykis 100x(D-d)/D, kur D - aukš tis (cm) prieš pirmąją suspaudimo stadiją, o d - liekamoji bandinio deformacija (cm) prieš antrąją suspaudimo stadiją 25-100 % ribose;

   f) koheziškumas, t.y. bendras darbinis santykis tarp pir mojo ir antrojo suspaudimo stadijų - 25-100 % ribose;

   bei turintis dezintegracijos laiką, nustatytą 37 °C temperatū roję, panaudojant dezintegracijos testavimo aparatą pagal II leidimo Europos farmakopėją - 5-60 min. ribose.
2. 2. Stimuliuojantis preparats pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad jo struktūros profilio parametrų reikšmės yra tokiose ribose:

   „ 2

   a) tvirtumas - didesnis uz 200 n/cm ;

   b) kietumas - didesnis už 25 n/cm ;

   c) trapumas - daugiau už 30 %;

   d) adheziškumas - nuo 0 iki 40 %;

   e) elastingumas - 50-100 % ribose;

   f) koheziškumas - 40-100 % ribose;

   ir dezintegracijos laikas - 6-45 min. ribose.
3. 3. Stimuliuojantis preparatas pagal 1 arba 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad jo struktūros profilio parametrų reikšmės yra tokiose ribose:

   a) tvirtumas - didesnis 2 už 400 n/cm b) kietumas - nuo 80 iki 300 n/cm^; c) trapumas - daugiau už 3 0 %; d) adheziškumas - nuo Q iki 20 %; e) elastingumas - 30-100 % ribose,

   ir dezintegracijos laikas - 15-45 min. ribose.
4. 4. Stimuliuojantis preparatas pagal bet kurį iš 1-3 punktų, besiskiriantis tuo, kad kaip gelį sudarantis agentas yra želatina arba vienas ir daugiau sintetinių arba gamtinių polisacharidų, geriausia konditerijos pramonėje naudojamų. polisacharidų.
5. 5. Stimuliuojantis preparatas pagal bet kurį iš 1-3 punktų, besiskiriantis tuo, kad gelį sudarantį agentą parenka iš grupės, į kurią įeina: agaras, alginas, karagenas, gar-derva, gumiarabikas, gati-derva, tragakanto derva, karaja-derva, derva iš pseudoakacijos (lokusto) kamieno, ksantino derva, geriausia gumiarabikas ir karagenas, o ypatingai gumiarabikas.
6. 6. Stimuliuojantis preparatas pagal bet kurį iš 1-5 punktų, besiskiriantis tuo, kad, kaip priedus dėl skonio ir kvapo, į jį deda vieną arba daugiau sintetinių arba gamtinių kvapniųjų junginių, gautų iš eterinių aliejų, esencijų, vaisių sulčių, o taip pat sumaltų į miltus augalų, tokių kaip tabakas, kava, arbata, mėtos, vegetatyvinių dalių.
7. 7. Stimuliuojantis preparatas pagal bet kurį iš 1-6 punktų, besiskiriantis tuo, kad kaip priedai jame yra vienas arba keletas vitaminų ir mineralinių medžiagų.
8. 8. Stimuliuojantis preparatas pagal bet kurį iš 1-7 punktų, besiskiriantis tuo, kad kaip priedai jame yra fiziologiškai priimtinos buferinės medžiagos arba agentai.
9. 9. Stimuliuojantis preparatas pagal 8 punktą, b e s i 45 skiriantis tuo, kad buferinės medžiagos arba agento kiekis preparate yra toks, kuris užtikrina seilių pH palaikymą 8-10 ribose preparato dezintegracijos metu.
10. 10. Simuliuojantis preparatas pagal 8 arba 9 punktą, besiskiriantis tuo, kad buferinės medžiagos arba agento kiekis preparate yra nuo 5 iki 50 mg.
11. 11. Stimuliuojantis preparatas pagal bet kurį iš 8-10 punktų, besiskiriantis tuo, kad į jo sudėtį įeina buferinė medžiaga arba agentas, susidedantis iš šarminių metalų karbonatų, bikarbonatų, fosfatų ir/arba hidrofosfatų.
12. 12. Stimuliuojantis preparatas pagal bet kurį iš 1-11 punktų, besiskiriantis tuo, kad į jį įeina nikotinas, kurio kiekis gali svyruoti nuo 0,5 iki 5,0 mg, geriausia nuo 1,0 iki 1,5 mg, nuo 1,5 iki 2,5 mg arba nuo 2,5 iki 3,0 mg, nikotininei stimuliacijai pasiekti.
13. 13. Stimuliuojantis preparatas pagal bet kurį iš 1-12 punktų, besiskiriantis tuo, kad pakankamai pastovaus nikotino kiekio išsiskyrimas iš preparato gaunamas, tolygiai jį paskirsčius visoje preparato masėje.
14. 14. Stimuliuojantis preparatas pagal bet kurį iš 1-12 punktų, besiskiriantis tuo, kad diferencijuotas nikotino išsiskyrimas iš preparato, apimantis pradinį, pagrindinį ir palaikomąjį nikotino išsiskyrimą, yra gaunamas netolygiai jį paskirsčius daugiasluoksnėje preparato struktūroje.
15. 15. Stimuliuojantis preparatas pagal bet kurį iš 1-14 punktų, besiskiriantis tuo, kad jo forma yra labai patogi pritvirtinti prie kietojo gomurio.