LT4157B

LT4157B - Pushing unit

Info

Publication number: LT4157B
Application number: LT96-121A
Authority: LT
Inventors: Dieter Grimmig
Original assignee: Grimmig Hans Gmbh & Co Kg; Schiffswerft Oberelbe Gmbh
Priority date: 1994-02-18
Filing date: 1996-08-14
Publication date: 1997-05-26
Also published as: KR970701141A; JPH09511196A; RU2141428C1; CN1046912C; LV11826A; WO1995022485A2; PL177223B1; US5850801A; AU1753495A; EE9600106A; DE4405177A1; CZ242996A3; LV11826B; WO1995022485A3; LT96121A; EP0745044A1; DE59500648D1; PL316074A1; CN1144512A; CA2183444A1

Description

Išradimas yra susijęs su stumiamuoju sąstatu, sudarytu iš stūmiko ir iš stūmiko stumiamo ir vairuojamo plokščiadugnio laivo.

Stūmimas - vilkimas - tai speciali laivybos vidaus vandenyse forma, kai dažniausiai keli laivai be įgulos, vadinamieji stumiamieji lichteriai arba plokščiadugniai laivai, sujungiami j daugiau ar mažiau standų laivų sąstatą (stumiamąjį sąstatą), kurį stumia ir vairuoja stūmikas. Praktikoje žinomi stūmikai dažniausiai yra kompaktiško pontono formos su plačiu priekiu ir prie jo pritvirtintais stūmimo pečiais, kaip atrama lichteriui arba plokščiadugniui laivui. Stumiamieji lichteriai - tai dažniausiai paprastos, pontono formos sekcinės plieninės konstrukcijos, kurių vienas galas paprastai baigiasi vertikalia galine plokštuma. Jų skaičius ir išsidėstymas stūmiko priekyje arba greta priklauso nuo esamų farvaterio sąlygų. Praktikoje žinomų atskirų lichterių keliamoji galia yra nuo kelių šimtų iki trijų tūkstančių tonų.

Kiti stumiamieji sąstatai sudaryti iš motorlaivio ir su juo standžiai sujungto lichterio; jie paprastai vadinami sudėtiniais stumiamaisiais sąstatais. Ekonominiai stumiamojo sąstato pranašumai yra nedidelė įgula, žemos lichterių statybos išlaidos, didelė keliamoji galia, geros tipizacijos galimybės, sudaromų sąstatų įvairovė, o ypač motorlaivio nepriklausomumas nuo krovinių nešėjų laivų pakrovimo ir iškrovimo metu.

Daugelis upių tik ribotai tinka krovininiams laivams plaukti, kadangi, kai nėra specialių užtvankų, jų vandens lygis, bent jau atskiruose ruožuose, labai nusenka ir, ypač, vasarą, t.y. geriausio statybų sezono metu. Prie šiuo požiūriu problematiškų upių priklauso Elbė, kuri, sudarius tinkamas laivybos sąlygas, būtų idealus statybinių medžiagų, ypač smėlio ir žvyro, gabenimo kelias. Pavyzdžiui, Elbe ir Brandenburgo vandens keliais būtų galima medžiagas, kurias kitaip tenka vežti tik sunkvežimiais, atgabenti iki pat Berlyno, bet tam reikalingi specialūs krovininiai laivai, kurie, ir esant pačiam žemiausiam vandens lygiui, turėtų optimalią keliamąją galią.

Todėl išradimo tikslas ir yra aptarti aukščiau nurodytos rūšies krovininį laivą arba stumiamąjį sąstatą, tinkamą žemam vandens lygiui ir turintį optimalią keliamąją galią.

Iškeltas uždavinys išspręstas pagal išradimo apibrėžties 1 punkto požymius. Pagal jį krovininis laivas yra stumiamasis sąstatas, kurio stūmikas yra motorlaivis su užpakalinėje dalyje įrengta laivaratine pavara.

Pagal išradimą pirmiausia teigiama, kad birioms medžiagoms, pavyzdžiui, žvyrui, smėliui, skaldai, anglims ir t.t. gabenti, esant žemam vandens lygiui, geriausiai tinka stumiamasis sąstatas. Toliau teigiama, kad stumiamųjų sąstatų grimzlė turi būti nedidelė, esant optimaliai keliamajai galiai. Pakankama arba patikima galinga pavara su aukštu naudingumo koeficientu, esant mažai grimzlei, pagal išradimą yra galima, stūmiko užpakalinėje dalyje įrengus laivaratinę pavarą. Tokia laivaratine pavara, iš vienos pusės, laiduoja reikiamą varomąją jėgą, o iš kitos - laiduoja žemam vandens lygiui reikalingą mažą grimzlę.

Išradime nurodyta laivaratine pavara gali būti paprasčiausios konstrukcijos, pavyzdžiui, sudaryta iš vieno arba, geriau, iš dviejų laivaračių, įtvirtintų ant bendro veleno. Kad sąstato manevringumas būtų pakankamas mažiausioje erdvėje, tinkamesnė laivaratinės pavaros konstrukcija būtų tokia, kad du laivaračiai būtų įtvirtinti ant dviejų atskirų bendraašių velenų ir, viena vertus, galėtų būti varomi sinchroniškai, o kita vertus - skirtingu apsisukimų dažniu ir, esant reikalui, skirtingomis sukimosi kryptimis. Su skirtingomis sukimosi kryptimis besisukančiais laivaračiais stūmikas gali praktiškai suktis vietoje. Asinchroniškai ta pačia kryptimi besisukančiais laivaračiais galima koreguoti plaukimo kryptį arba patogiai vairuoti stūmiką.

Kadangi laivas skirtas žemam vandens lygiui, ir jo grimzlė turi būti ne didesnė už maksimalią leistiną, pavaros privalumas būtų galimybė padaryti laivaračių veleną arba velenus reguliuojamus vertikalia kryptimi, taip kompensuojant laivo su pilnu ir tuščiu baku grimzlės skirtumą. Tokiu būdu, laivaratis arba laivaračiai visada būtų optimaliai ir pakankamai panardinti, nežiūrint į bako užpildymą. Tokios konstrukcijos trūkumas - didesnis sudėtingumas, o kartu ir didesnės gamybos išlaidos. Be to, padidėja svoris, o kartu ir grimzlė.

Laivaračių skersmuo turi būti mažiausiai 3,5 m, atsižvelgiant į stūmiko matmenis. Pageidautina, kad bendras abiejų laivaračių plotis maždaug atitiktų stūmiko plotį, t.y., kad laivaratį sudarančių menčių efektyvus plotas būtų maksimalus reikalingai traukai pasiekti.

Mentės ir kitos laivaračio detalės gali būti pagamintos iš medžio. Kad būtų kuo mažesnis svoris, tiek mentės, tiek ir kitos laivaračio detalės gali būti pagamintos iš aliuminio. įmanoma ir mišri konstrukcija. Be to, jeigu laivaračių atramos nejudamos, pageidautina, kad laivo su pilnu baku vertikaliai apačioje stovinti laivaračio mentė būtų panirusi po vandens paviršiumi iki pat viršutinio krašto, o kai bakas beveik tuščias - pakiltų virš nejudamo vandens paviršiaus kelis centimetrus. Pagal šiuos duomenis reikia parinkti ir kitus stūmiko matmenis. Jeigu pavarą sudaro ne mažiau kaip du nepriklausomai vienas nuo kito sukami laivaračiai, pageidautina, kad jie būtų varomi dviejų sinchroniškai reguliuojamų dyzelinių motorų. Šie dyzeliniai motorai gali varyti laivaračius nepriklausomai vienas nuo kito. Taip galima nuolat palyginti abu variklius ir kontroliuoti jų naudingumo koeficientą, todėl nesunku aptikti pavaros sutrikimus.

Reikalingas dyzelinio kuro atsargas galima laikyti, pageidautinai, iš polietileno pagamintame bake; toks bakas turėtų būti sumontuotas stūmiko svorio centro srityje. Kai yra keli bakai, jie yra išdėstyti beveik pagal įstrižainę, einančią per stūmiko svorio centrą, stūmiko gale ir priekyje, taip padidinant laivo stabilumą. Tas pats pasakytina ir apie variklių pastatymą. Bakas arba bakai turi talpinti apie 30000 litrų dyzelinio kuro.

Labai pageidautina, kad jėgos perdavimas nuo motorų laivaračiams būtų hidraulinis, nes tokio jėgos perdavimo detalių svoris yra mažiausias. Tokiam hidrauliniam jėgos perdavimui sukurti, remiantis atitinkamu technikos lygiu, ypač, statybos mašinų gamybos patirtimi, pakanka vidutinio atitinkamos srities specialisto bendrųjų profesinių žinių. Be to, svarbu, kad motorų arba laivaračių apsisukimų dažnį būtų galima reguliuoti sklandžiai. Naudojant hidraulinį jėgos perdavimą tarp variklių ir laivaračių, tai nesunku padaryti reguliuojamais siurbliais ir paprasčiausiomis priemonėmis.

Stūmiko korpusą geriausia daryti pontono tipo. Pontonas gali būti su uždaromis ir atviromis skersinėmis pertvaromis bei įstrižomis pertvaromis stabilizacijai, kurios, kad būtų mažesnis svoris, taip pat gali būti skylėtos. Uždaros skersinės pertvaros bent iš dalies reikalingos saugumo sumetimais, kad, įvykus avarijai, į pontoną patekęs vanduo nepakeistų svorio centro padėties taip, kad laivas apsiverstų.

Kad laivas galėtų nuolat plaukioti Elbe, net esant žemiausiam vandens lygiui, laivo korpuso grimzlė turi būti tarp 60cm ir 65 cm. Stūmiko konstrukcija turi būti tokia, kad plaukiant su pilnu baku, jokios jo dalies grimzlė neviršytų maksimalios, apie 90cm grimzlės.

Kad būtų kuo geresnis laivaračių aptekėjimas, laivo dugnas laivaračių kryptimi turi būti pakilęs mažesniu kaip 30° kampu. Taip pasiekiama, kad vanduo link laivaračių tekėtų laminarine srove, ir išvengiama galios nuostolius sukeliančios turbulencijos.

Paprastai stūmikas yra daromas be vairo. Jis, o kartu ir visas stumiamasis sąstatas, vairuojamas, keičiant nepriklausomai vienas nuo kito reguliuojamų laivaračių apsisukimų dažnį arba sukimosi kryptį. Tačiau manevringumui pagerinti galima numatyti ir vairą, kuris turėtų būti montuojamas laivo dugno pakilimo srityje, t.y. prieš laivaračius.

Kad tiek stumiamasis sąstatas, tiek atskirai plaukiantis stūmikas stabiliai plauktų tiesiai, pageidautina laivo korpuse, iš abiejų šonų, kaip bortų sienų prailginimą padaryti apie 25 cm žemyn išsikišančius kilius. Nors šie kiliai padidina bendrąjį stūmiko svorį, laivas su kiliais daug stabiliau plaukia tiesia kryptimi.

Laivo korpusas iš šonų, laivaračių srityje yra uždaras, kad vanduo nuo menčių netekėtų į šonus, ir dėl to nesumažėtų naudingumo koeficientas.

Dar vienas stūmiko privalumas - reguliuojamo aukščio kapitono tiltelis, kurio aukščio reguliavimo galimybė leidžia laivui praplaukti net po žemais tiltais. Konkrečiai kalbant, kapitono tiltelio kėlimo mechanizmas gali būti žirklių stalo pavidalo arba stūmoklinis-cilindrinis, su atitinkamomis kreipiamosiomis. Bet kuriuo atveju kapitono tiltelis turėtų būti įrengtas laivo korpuso priekyje, kad iš jo gerai matytųsi ir plokščiadugnis laivas. Be to, stūmike gali būti įrengtas dar vienas antstatas, naudojamas kaip gyvenamoji patalpa ir mašinų skyrius, kuris o

iš esmės yra įrengtas laivo korpuso centre. Ilgų reisų atveju toks antstatas net būtinai reikalingas.

Toliau aptariama tinkamiausia plokščiadugnio laivo konstrukcija. Jo, kaip ir stūmiko, korpusas, turėtų būti pontono tipo, tik, pageidautina, su aptakiu priekiu. Skersinėms pertvaroms ir įstrižoms stabilizacijos pertvaroms tinka viskas, kas tuo klausimu pasakyta, aptariant laivo korpusą, todėl atskirai apie tai nebus kalbama.

Dėl palyginti didelės keliamosios galios ir mažos grimzlės su kroviniu, tuščio plokščiadugnio laivo grimzlė, savaime suprantama, yra minimali, todėl toks plokščiadugnis laivas yra linkęs dreifuoti. Pučiant stipriam šoniniam vėjui arba didesniu greičiu plaukiant pasroviui, gali sutrikti stumiamojo sąstato manevringumas. Vadinasi, pageidautina plokščiadugniame laive įrengti bent vieną vertikaliai veikiantį, esant reikalui atlenkiamą švertą. Kad stabilizavimas būtų geresnis, reikia numatyti mažiausiai du šoninius švedus; tinkamiausios konstrukcijos pavyzdyje numatytos dvi šoninių švedų poros plokščiadugnio laivo priekinėje dalyje ir viena švedų pora plokščiadugnio laivo užpakalinėje dalyje. Švedai veikia, t.y. nuleidžiami ir pakeliami, mechaniniu ir/arba hidrauliniu ar pneumatiniu būdu.

Siekiant dar pagerinti stumiamojo sąstato manevringumą, galima, geriausiai, plokščiadugnio laivo priekinėje dalyje įrengti iš stūmiko valdomą specialią pavarą. Ši speciali pavara yra reguliuojamo aukščio, ir, esant reikalui, pasukama 360° kampu. Konkrečiai kalbant, tai galėtų būti sukamo vandensvaidinio varytuvo tipo pavara. Plokščiadugnis laivas su tokia pavara turėtų didelį privalumą, nes turėtų, nors ir ribotą, savarankiško manevringumo galimybę, o tai ypač praverstų uoste ir žvyro krovimo vietoje. Savarankiškai judantis plokščiadugnis laivas gali pats priplaukti ir nuplaukti nuo krantinės. Švedų ir papildomos pavaros kombinacija laiduoja gerą stumiamojo sąstato manevringumą, ypač plaukiant tuščiomis, nes ir pats plokščiadugnis laivas turi ribotą manevringumo galimybę. Šiam tikslui, nors laikinai, reikia numatyti atskirą energijos tiekimą pavarai, kad galima būtų įjungti atskido nuo stūmiko plokščiadugnio laivo pavarą.

Kaip jau minėta, plokščiadugnio laivo pagrindas yra pontonas, todėl jame nėra vidinių ertmių kroviniams, o tik uždara dvišlaičio stogo profilio krovinių platforma su maždaug 2° šoniniu nuolydžiu. Kad būtų galima patikimai pilti smėlį arba žvyrą, krovinių platformą reikia apriboti ribotuvais. Krovinių platformos šonų ribotuvai yra apie 0,3m aukščio. Galinis krovinių paviršiaus ribotuvas padarytas kaip apribojimo sienelė prieš gabenamo krovinio pasislinkimą. Reikia numatyti galimybę galinių sienelių aukštį padidinti iki 0,7m. Tokios konstrukcijos ir matmenų sienelės patogios iškraunant bei mechaniškai valant baržą vadinamuoju Babcat, o ribojanti priekinė arba užpakalinė sienelė tarnauja prieš krovinių pasislinkimą. Krovinių platformos šoninės sienelės daromos skylėtos, ir tai yra ypatingas privalumas, nes pro praėjimus gali nutekėti vanduo, ir šviežiai supiltas smėlis arba žvyras plaukiant gali pradžiūti.

Plokščiadugnis laivas, kaip ir stūmikas, sukonstruotas taip, kad nors jo grimzlė yra tik 90cm, į jį galima dar sukrauti beveik 700 tonų krovinio, todėl stumiamasis sąstatas tinka plaukti esant labai žemam vandens lygiui. įvertinus realius gabaritus ir matmenis, galima pastatyti ir 1250 tonų keliamosios galios baržą. Tokio stumiamojo sąstato bendras ilgis būtų 110 m, ir jis tiktų eksploatuoti Elbės sąlygomis. Stūmiko ilgis galėtų būti 18,5 m, o plokščiadugnio laivo 91,5m. Pageidautina, kad stumiamojo sąstato plotis būtų ne didesnis kaip 11,4m. Toks sąstatas galėtų plaukti Elbe ir Brandenburgo vandens keliais. Be to, stumiamojo sąstato aukštis turėtų būti ne didesnis kaip 3,0m, esant mažiausiam leistinam laivo praėjimo aukščiui, kad jis galėtų praplaukti po egzistuojančiais upių tiltais.

Yra įvairių galimybių šį išradimą tinkamiausiai realizuoti ir toliau tobulinti. Tam reikia remtis po išradimo apibrėžties 1 punkto einančiais punktais ir, kita vertus, žemiau pateiktu išradimo konstrukcijos pavyzdžio brėžinių paaiškinimu.

Išradime aprašyto stumiamojo sąstato konstrukcijos pavyzdžio paaiškinime remiantis brėžiniais aptariamos ir bendrai tinkamiausios konstrukcijos, ir kiti variantai.

Brėžiniuose pavaizduota:

fig. Išradime aprašyto stumiamojo sąstato stūmiko scheminis vaizdas iš šono;

fig. Objekto iš 1 fig.scheminis vaizdas iš viršaus;

fig. Objekto iš 2 fig. pjūvis pagal liniją A-A;

fig. Objekto iš 2 fig. pjūvis pagal liniją B-B;

fig.Išradime aprašyto stumiamojo sąstato plokščiadugnio laivo scheminis dalinis vaizdas iš šono fig. Objekto iš 5 fig. scheminis vaizdas iš viršaus;

fig. Objekto iŠ 6 fig. pjūvis pagal liniją B-B;

fig. Objekto iš 6 fig. pjūvis pagal liniją A-A.

Išradime aprašyto stumiamojo sąstato konstrukcijos pavyzdžio figūrose 1-8 parodytos svarbiausios stumiamojo sąstato dalys, būtent - stūmikas 1 ir stūmiko stumiamas ir iš jo vairuojamas plokščiadugnis laivas 2. Pagal išradimą stūmiko 1 užpakalinėje dalyje įrengta laivaratinė pavara 3.

Kaip matyti iš 2 ir 4 fig., pavara sudaryta iš dviejų laivaračių 4, įtvirtintų ant dviejų atskirų, bendraašių velenų 5; laivaračiai 4 gali būti atskirai, t.y. nepriklausomai vienas nuo kito, sukami motoro. Figūrose neparodytas hidraulinis jėgos perdavimas yra labai nedidelio svorio ir ilgio, todėl stūmikas gali būti trumpas, o plokščiadugnis laivas kuo ilgesnis, be to, kaip galima mažesnė viso stumiamojo sąstato grimzlė, esant pakankamai didelei keliamajai galiai.

Iš 2 ir 4 fig. taip pat matyti, kad abu laivaračiai 4 užima beveik visą stūmiko plotį. Dėl to laivaračių mentės 6 gali būti maksimalaus ploto, priklausomai nuo pavaros. Reikia pridurti, kad mentės 6 pagamintos iš aliuminio.

Iš 1-4 fig. taip pat matyti, kad stūmiko 1 korpusas 7 yra pontono tipo. Be to, stūmiko arba laivo korpuso konstrukcija tokia, kad atitinkamai plaukiant su pilnu baku, jokios jo dalies grimzlė neviršija maksimalios, apie 90cm , grimzlės.

Iš 1, 3 ir 4 fig. taip pat galima matyti, kad laivo korpuso 7 abiejuose šonuose, kaip bortų 10 prailginimas, yra padaryti apie 25 cm žemyn išsikišę kiliai 11, kad stūmikas stabiliai plauktų tiesia kryptimi. Be to, iš 1 ir 4 fig. matyti, kad laivo korpusas 7 laivaračių srityje 4 yra uždaras.

Iš 1 fig. galima suprasti, kad laivo dugnas 8 yra pakilęs laivaračių 4 kryptimi ne mažesniu kaip 30° kampu. Laivo dugno 8 pakilimo srityje galima įrengti vairą, kuris dar padidintų mažos grimzlės laivo stabilumą plaukiant tiesia kryptimi. Vairą galima įrengti ties velenų 5 vidurine atrama 9.

Virš pontono, t.y., ant laivo korpuso 7 įrengtas reguliuojamo aukščio kapitono tiltelis 12. Kapitono tiltelis 12 sumontuotas ant žirklių stalo pavidalo kėlimo įrenginio 13, kuris yra valdomas cilindrinio - stūmoklinio mechanizmo. Svarbu ir tai, kad kapitono tiltelis 12 įrengtas laivo korpuso 7 priekinėje dalyje.

Be to, ant stūmiko 1 korpuso 7 įrengtas antstatas 14, kuris gali būti naudojamas kaip gyvenamoji patalpa ir mašinų skyrius. Antstatas 14 įrengtas iš esmės laivo korpuso 7 centre.

5-8 fig. pavaizduotas išradime aprašyto stumiamojo sąstato plokščiadugnis laivas 2. Plokščiadugnis laivas 2, kaip ir stūmiko 1 korpusas 7, yra padarytas pontono tipo. Iš 5, 6 ir 8 fig. matyti, kad priekinėje dalyje įrengtos dvi šoninių švertų 15 poros, o užpakalinėje dalyje - viena švertų 15 pora. Švedai 15 reikalingi tam, kad sumažintų stumiamojo sąstato dreifavimą.

Iš 5 ir 6 fig. galima matyti, kad plokščiadugnio laivo 2 priekinėje dalyje įrengta iš stūmiko 1 valdoma pavara 16. Pavara 16 yra reguliuojamo aukščio ir pasukama 360° kampu. Šiame konstrukcijos pavyzdyje panaudotas sukamo vandensvaidinio varytuvo tipo pavara.

Iš 6, 7 ir 8 fig. matyti, kad plokščiadugnio laivo 2 krovinių platforma 17 yra dvišlaičio stogo profilio, kurio skersinis nuolydis apie 2°. Krovinių platforma apribota šoninėmis sienelėmis 18. Šoninių krovinių platformos sienelių aukštis yra apie 0,3m. Galuose, reikalui esant, numatyta 0,7m aukščio ribojanti sienelė 19, prieš gabenamų medžiagų pasislinkimą.

Didžiausia leistina grimzlė, didžiausia keliamoji galia, didžiausi galimi matmenys ir kiti duomenys, kurių nėra figūrose, čia nepateikiami, siekiant išvengti pasikartojimų. Juos galima rasti bendrojoje aprašymo dalyje.

Baigiant reikia ypač pabrėžti, kad čia aptartas konstrukcijos pavyzdys tik iliustruoja pateikiamą išradimą, bet jokiu būdu nėra vienintelis.

Claims

Išradimo apibrėžtis

1. Stumiamas sąstatas, sudarytas iš stūmiko (1) ir iš stūmiko (1) stumiamo ir vairuojamo plokščiadugnio laivo (2), kuriame stūmikas (1) turi laivaratinę pavarą (3), įrengtą jo užpakalinėje dalyje, besiskiriantis tuo, kad plokščiadugnis laivas (2) turi pavarą (16), kuri yra valdoma iš stūmiko (1).
2. Stumiamas sąstatas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad pavara (16) yra įrengta plokščiadugnio laivo (2) priekinėje dalyje
3. Stumiamas sąstatas pagal 1 ir 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad pavara (16) yra vertikaliai reguliuojama ir, esant reikalui, pasukama 360° kampu.
4. Stumiamas sąstatas pagal 1, 2 arba 3 punktą, besiskiriantis tuo, kad pavara (16) yra sukamas vandensvaidinis varytuvas.
5. Stumiamas sąstatas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad laivaratinėje pavaroje (3) įrengti du laivaračiai (4), įtvirtinti ant veleno (5).
6. Stumiamas sąstatas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad laivaratinė pavara (3) sudaryta iš dviejų laivaračių (4), įtvirtintų ant dviejų vienas su kitu bendraašių velenų (5).
7. Stumiamas sąstatas pagal 6 punktą, besiskiriantis tuo, kad abu laivaračiai (4) gali būti varomi sinchroniškai, kita vertus - skirtingu apsisukimų dažniu, o esant reikalui, taip pat ir skirtingomis kryptimis.
8. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 5-7 punktų, besiskiriantis tuo, kad velenas arba velenai (5) yra reguliuojami vertikaliai.
9. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 5-8 punktų, besiskiriantis tuo, kad laivaračių (4) skersmuo yra mažiausiai 3,5 m.
10. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 5-9 punktų, besiskiriantis tuo, kad abiejų laivaračių (4) bendras plotis beveik lygus stūmiko (1) pločiui.
11. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1-10 punktų, besiskiriantis tuo, kad laivaračio (4) mentės (6) yra pagamintos bent jau iš medžio.
12. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1-10 punktų, besiskiriantis tuo, kad laivaračio (4) mentės (6) yra pagamintos bent jau iš aliuminio.
13. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1-12 punktų, besiskiriantis tuo, kad laivo su pilnu baku vertikaliai apačioje stovinti laivaračio (4) mentė (6) yra panirusi po vandens paviršiumi savo viršutiniu kraštu, o kai bakas beveik tuščias - iškilusi virš nejudamo vandens paviršiaus kelis centimetrus.
14. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1-13 punktų, besiskiriantis tuo, kad, pageidautinai, pavara varoma dviejų sinchroniškai reguliuojamų dyzelinių motorų.
15. Stumiamas sąstatas pagal 14 punktą, besiskiriantis tuo, kad stūmiko (1) svorio centro srityje yra sumontuotas mažiausiai vienas, pageidautinai, iš polietileno pagamintas, bakas.
16. Stumiamas sąstatas pagal 14 punktą, besiskiriantis tuo, kad du, pageidautinai, iš polietileno pagaminti bakai, yra išdėstyti beveik pagal įstrižainę, einančią per stūmiko (1) svorio centrą, stūmiko (1) gale ir priekyje.
17. Stumiamas sąstatas pagal 15 arba 16 punktą, besiskiriantis tuo, kad bakas arba bakai talpina apie 30000 litrų dyzelinio kuro.
18. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1-17 punktų, besiskiriantis tuo, kad jėgos perdavimas nuo motorų laivaračiui (4) yra hidraulinis, t.y. pasiekiamas su mažiausiu jėgos perdavimui reikalingų detalių svoriu.
19. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 14-18 punktų, besiskiriantis tuo, kad motorų arba laivaračių (4) apsisukimų dažnis yra reguliuojamas sklandžiai.
20. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1-19 punktų, besiskiriantis tuo, kad stūmiko (1) laivo korpusas (7) yra padarytas pontono tipo.
21. Stumiamas sąstatas pagal 20 punktą, besiskiriantis tuo, kad laivo dugno (8) grimzlė yra tarp 60 cm ir 65 cm.
22. Stumiamas sąstatas pagal 20 arba 21 punktą, besiskiriantis tuo, kad stūmiko (1) konstrukcija yra tokia, kad, kai bakas yra visiškai užpildytas, jokios jo dalies grimzlė neviršija maksimalios, apie 90 cm, grimzlės.
23. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1 -22 punktų, besiskiriantis tuo, kad laivo dugnas (8) laivaračio (4) kryptimi pakilęs mažesniu kaip 30° kampu.
24. Stumiamas sąstatas pagal 23 punktą, besiskiriantis tuo, kad stūmikas (1), pageidautina, laivo dugno 8 pakilimo srityje turi vairą (9).
25. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1 -24 punktų, besiskiriantis tuo, kad laivo korpuse (7), iš abiejų šonų, kaip bortų sienų (10) prailginimas, yra padaryti, pageidautina, apie 25 cm žemyn išsikišę kiliai (11).
26. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1-25 punktų, besiskiriantis tuo, kad laivo korpusas (7) iš šonų, laivaračių (4) srityje yra uždaras.
27. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1 -26 punktų, besiskiriantis tuo, kad stūmikas (1) turi reguliuojamo aukščio kapitono tiltelį (12).
28. Stumiamas sąstatas pagal 27 punktą, besiskiriantis tuo, kad kapitono tiltelis (12) yra įrengtas ant žirklių stalo pavidalo kėlimo įrenginio (13).
29. Stumiamas sąstatas pagal 27 arba 28 punktą, besiskiriantis tuo, kad kapitono tiltelis (12) iš esmės įrengtas laivo korpuso (7) priekinėje dalyje.
30. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1-29 punktų, besiskiriantis tuo, kad stūmikas (1) turi antstatą (14), naudojamą kaip gyvenamąją patalpą ir mašinų skyrių.
31. Stumiamas sąstatas pagal 30 punktą, besiskiriantis tuo, kad antstatas (14) įrengtas laivo korpuso (7) centre.
32. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1 -31 punktų, besiskiriantis tuo, kad plokščiadugnis laivas (2) yra padarytas pontono tipo.
33. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1-32 punktų, besiskiriantis tuo, kad plokščiadugnis laivas (2) turi nors vieną vertikaliai veikiantį ir, esant reikalui, atlenkiamą Svertą (15).
34. Stumiamas sąstatas pagal 33 punktą, besiskiriantis tuo, kad jame yra mažiausiai du šoniniai Svertai (15).
35. Stumiamas sąstatas pagal 34 punktą, besiskiriantis tuo, kad yra dvi šoninių švertų (15) poros priekinėje dalyje ir viena švertų (15) pora užpakalinėje dalyje.
36. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 33-35 punktų, besiskiriantis tuo, kad švedas (15) veikia mechaniniu ir/arba hidrauliniu arba pneumatiniu būdu.
37. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1 -36 punktų, besiskiriantis tuo, kad plokščiadugnio laivo (2) krovinių platforma (17) yra dvišlaičio stogo profilio su maždaug 2° skersiniu nuolydžiu.
38. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1-37 punktų, besiskiriantis tuo, kad plokščiadugnis laivas (2) turi aplinkui einantį krovinių platformos ribotuvą (18).
39. Stumiamas sąstatas pagal 38 punktą, besiskiriantis tuo, kad krovinių platformos šonų ribotuvas (18) yra apie 0,3m aukščio.
40. Stumiamas sąstatas pagal 38 arba 39 punktą, besiskiriantis tuo, kad krovinių platformos galų ribotuvas (18) yra atitinkamai padarytas kaip gabenamo krovinio pasislinkimą ribojanti sienelė (19).
41. Stumiamas sąstatas pagal 40 punktą, besiskiriantis tuo, kad ribojančių sienelių (19) aukštis yra apie 0,7m.
42. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 38-41 punktų, besiskiriantis tuo, kad bent jau šoninis krovinių platformos ribotuvas (18) turi praėjimus vandeniui nutekėti.
43. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1-42 punktų, besiskiriantis tuo, kad plokščiadugnio laivo (2) konstrukcija yra tokia, kad esant grimzlei tik 90cm, jis gali išlaikyti apie 700 tonų krovinio.
44. Stumiamas sąstatas pagal 43 punktą, besiskiriantis tuo, kad plokščiadugnio laivo (2) konstrukcija yra tokia, kad jis galėtų išlaikytų apie 1250 tonų krovinį, esant grimzlei mažiau kaip 1,5 m.
45. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1-44 punktų, besiskiriantis tuo, kad stumiamojo sąstato bendras didžiausias ilgis yra apie 110m.
46. Stumiamas sąstatas pagal 45 punktą, besiskiriantis tuo, kad stūmikas (1) yra 18,5m, o plokščiadugnis laivas (2) - 91,5 m ilgio.
47. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1 -46 punktų, besiskiriantis tuo, 5 kad stumiamojo sąstato didžiausias plotis yrą 11,4m.
48. Stumiamas sąstatas pagal vieną iš 1 -47 punktų, besiskiriantis tuo, kad jo aukštis, esant mažiausiam leistinam laivo praėjimo aukščiui, yra ne didesnis kaip 3m.