LT3018B - Preparatas, vartojamas atviru budu vietiniam nudegimu gydymui - Google Patents

Description

Išradimas priklauso medicinai, konkrečiai - nudegimų gydymui ir gali būti naudojamas medicinos greitosios pagalbos įstaigose, poliklinikose, medicinos punktuose, ligoninių stacionaruose .ir buityje vietiniam nudegimu gydymui atviru būdu.

Kaip žinome, nudegimai labai skausmingi.' Iš patyrimo taip pat žinome, kad nudeginti paviršiai parausta, kaista, tinsta. Nesukeliant skausmo ir kitų paminėtų 'uždegimo požymių nudegimą įvykdyti' neįmanoma, kaip neįmanoma taip pat patikimai .išgydyti nudegimą savalaikiškai nepašalinus minėtųjų požymių. Tad nudegimų gydymo koncepcijos privaloma sąlyga turi būti sugebėjimas laiku šalinti minėtus uždegimo požymius.

Tačiau akivaizdu, kad nudegimuose pasireiškiantiej i uždegimo požymiai - skausmas., paraudimas, karštis ir sutinimas ’ yra tie patys .-uždegimo požymiai, kurie yra padėti uždegimo problemos pagrindan ir kurių nesugebama šalinti-, nes uždegimo problema tebėra neišspręsta.

' .

Vietiniam nudegimų gydymui medicinoj ' žinomi įvairūs tepalai, kremai, milteliai, balzamai, aerozoliai {pav., tepalas Festin, kremas Demazin, milteliai Terrilitin, balzamas Šostakovskio). Labiausiai .artimi pareikštajam ir progresyvūs nudegimų vietinio gydymo srityje yra aerozoliai, tokie kaip Oksiciklazol, Olazol”, Livian, Legražol, Levovinizol , ’’ Tegralizel ,

Vinizol, Pantenol ir jo sinonimai (Bepanthen, Cozyme, Doxpanthenol,. Ilopan, Intra-Pan, Motilyn, B30 Panthene, D-Panthenolum, Panthoderm, Panthothenol, Pantothenyl alkohol, Tonestat).

• t

Paminėtų analogų gydomasis efektyvumas glūdi jų siekime apsaugoti ' nudegintą paviršių nuo infekcijos, intoksikacijos, sumažinti skausminį pojūtį, stimuliuoti granuliuojančių audinių vystymąsį ir regeneracijos procesą. Todėl pagrindiniai aktyvūs ingredientai visų labiausiai progresyvių analogų yra antibiotikai, antiseptikai, analgetikai ir įvairios maitinančios medžiagos, daugiausiai vitaminai ir vitamingieji.

5'

Labiausiai labiausiai artimas turiniu išsiskiria .aerozolis artimiausias analogas pagal pasiekiamą efektą ir iš kitų aerozolių skaičiaus Olazol kaip pareikšto objekto

10· Jo veikliomis medžiagomis' yra šaltalankių aliejus, anestezinas, levomicitinas ir boro rūgštis. Nurodytas preparatas naudojamas nudegimo v ir ilgai negyjančioms žaizdoms gydyti paskleidžiant jį kasdien arba kas aritrą dieną nudegintame paviršiuje iš aerozolinio balono, o atviru.būdu - 1-4 sykius per parą. Kontraindikuoja nepakenčiant į jo sudėtį įeinančių įngredientų.

Esminis artimiausio analogo požymis, kaip' ir'pareikšto objekto,- galimybė naudoti nudegimų gydymui atviru būdu.

Šis analogas pripažintas Maskvos Farmakologijos komiteto (Registracijos'Nr. 81/610/4).

Esminis šio-analogo trūkumas yra antibiotikų naudojimas nudegimų gydymui. Nudegimas - tai pats ryškiausias uždegimo pavyzdys, kuriame jo požymiai - skausmas,

- paraudimas, karštis ir sutinimas pasireiškia visa apimtimi, ypatingai greit, ryškiai ir vizualiai prieinamai. Uždegimo požymių sukėlėju nudegime yra ne bakterijos, o nudeginančios priemonės ir todėl uždegimo požymių pašalinimui negali būti naudojami antibiotikai.

Skausmui mažinti naudojamas anestezinas taip pat yra

- nepilnavertis nudegimų gydymo _priemonės komponentas.

Stabilų skausmo pašalinimą' gydant nudegimus tegalima pasiekti vien realiai išgydant nudegintą paviršių, t.y.

laiku ' pašalinant uždegimo požymius. Anestezino panaudojimas tik laikinai sukelia skausmo slopinantį jausmą ir visai nepadeda odai pasveikti.

Nurodyti artimiausio analogo trūkumai šalinami pareikšta gydomąja priemone, nes, savalaikiai pašalinant uždegimo požymius užtikrintai vyksta nudegintų paviršių sveikimas.

. Galimybė šiuo būdu nurodytam,tikslui naudoti išrastąjį preparatą /buvo patikrinta.' eksperimento sąlygomis. Kadangi išrastasis nudegimų gydymo preparatas unikalus ir savo universalumu, nes gali būti naudojamas ne vien odos paviršiams, bet ir gleiviniams paviršiams gydyti (tokiems, kaip kvėpavimo takų, burnos ertmės, skrandžio ir kt.), todėl biologiškai eksperimento būdu tiriant jo toksiškumų,· be ūminio ir chroniško toksiškumo buvo taip pat ištirtas ir peroralinis toksiškumas. Visų rūšių • eksperimentams, jų tarpe ir pagrindiniam, t.y. gydymo efeJctyvumo eksperimentui, -buvo panaudota 180 gyvūnų: 103 baltosios žiurkės, 72 baltosios pelės ir . 5 triušiai.

Biologiniai tyrimai · ,

Ūminis toksiškumas

Ūminis toksiškumas buvo tirtas ’Lichtfieldo metodu (Lichtfield J. T., Wilcoxon F. J.’ J. Pharmacol. Ekp.

Terap. 1949 Vol. 106 P. 99-113), naudojant baltąsias peles vidutinio 28 g svorio ir baltąsias neveislines abiejų lyčių žiurkes vidutinio 132 g svorio, suleidžiant preparatą parenteraliai (įšvirkščiant .po oda () pelėms 10; 12; 13,5; 15; 17,5 ir 25 g/KG dozėmis, o žiurkėms 20, 25, 30 ir 35 g/kg dozėmis tiriamo preparato..

Nustatytos tokios patikimumo.ribos:

Tiriant pele^.

ED₅q = 15,5 (14,09 -17, 05) g/kg esant P - 0,0*5

V .5

Tiriant žiurkes:

. ED_S0 = 23 (19,41-27,37) g/kg esant P = 0,05

Aukštos patikimumo ribos pelėms ir dar aukštesnės 10 žiurkėms byloja apie tiriamojo preparato ' ūminį, netoksiškumą.

Chroniškas toksiškumas

Chroniško toksiškumo tyrimui buvo panaudoti triušiai ir baltosios neveislinės abiejų lyčių 'žiurkės. Pastarosioms tiriamas preparatas buvo naudojamas odos paviršiuje, o triųšiamt - lašinant į akių gleivinį paviršių.

²⁰ .

Ruošiantis eksperimentuoti toksiškumą odos paviršiuje, buvo sudarytos dvi žiurkių grupės: vienoje grupėje (žiurkės - Nr. 1-7) žiurkėms žirklėmis buvo. nukirpti nugaros ir abiejų šonų plaukuoti paviršiai, o kitoje 25 (žiurkės Nr.,8-12) nukirpti paviršiai skyrėsi tik tuo, kad visas nukirptas plotas buvo padalintas į dvi maždaug vienodo dydžio dalis, palikus tarp jų siaurą nenukirpto paviršiaus ruoželį. Dešinioji nukirpto paviršiaus dalis buvo skiriama preparato vietiniam panaudojimui, .o kairioji - buvo neliečiama, ir turėjo būti panaudota kaip kontrolinė aiškinant eventualų skirtumą su eksperimentuojamąja dalimi.

Naudojant preparatą odos paviršiuje chroniško toksiškumo tyrimui buvo sudarytos palankios sąlygos.

• Visų pirma todėl, kad ' tyriamieji paviršiai eksperimentui buvo kruopščiai paruošti. 'Taip pat ir todėl, kad tyriamieji plotai buvo dideli - nuo 18,9 % iki 37 % viso odos- paviršiaus (žiūr. lentelė Nr. 4) . Šie - dydžiai buvo nustatyti eksperimentą užbaigus, kai visos 12 žiurkių buvo numarintos. Tas leido, nu’dirus jų •5 kailiukus ir panaudojus milime’trinį popierių, tiksliai apskaičiuoti kiekvienos eksperimentui panaudotos žiurkės bendrąjį odos paviršių ir tą.jo dalį, kuri buvo panaudota eksperimentui. Be. to, nudirtieji žiurkių kailiukai, žiūrint per .juos į šviesą, įgalino matyti,* koks sveikąs išliko eksperimentuotas odos paviršius ir visa kraujotakos sistema jame. Chroniško toksiškumo eksperimento . patikimumą laidavo ir ta -aplinkybė, .kad preparatas' buvo naudojamas pakartotinai ir įvairiomis dozėmis. Iš pridedamos lentelės (žiūr. lentelė. Nr. 1) matyti, kad per įvairios trukmės (nuo 19 iki 30 dienų) tiriamus laikotarpius kiekviena žiurkė gavo po dvylika įvairių dozių tiriamojo preparato.· Iš bendro chroniškam toksiškumui tirti sunaudoto 336,5 ml preparato kiekio žiurkėms su pilnu eksperimentuotu paviršium (žiurkės

20; Nr. 1-7) vidutiniškai kiekvienai buvo sunaudota po 33,8 ml, o žiurkėms su eksperimentuotu pusiniu paviršium po 20 ml preparato.·

Be to, pagilinant eksperimento duomenų patikimumą, be minėtųjų dvylikos, dar septynios žiurkės buvo panaudotos kaip kontrolinės tiriant pagal leukocitinę formulę preparato vietinio panaudojimo poveikį kraujui. Šis tyrimas parodė (žiūr. lentelė Nr. 3), kad ir preparato vietinio panaudojimo datai, ir žymiai vėlesnei datai (po dviejų savaičių) pagrindinių leukocitų grupių procentiniai. santykiai pas eksperimentuotas žiurkes išliko normos ir kontrolinių žiurkių leukocitų lygio ribose.

Nei eksperimento vykdymo laikotarpyje, nei ištiso mėnesio eigoje jam pasibaigus, nebuvo pastebėta jokių toksiškumo , požymių. Priešingai, buvo žymu, kad preparato vietinis panaudojimas paveikė teigiamai raminančiai ir švelniai: odos paviršius darėsi skaistus ir švelnus, nukirptas plaukuotas . paviršius greit atsinaujindavo. Ęksperimentuotų žiurkių savijauta buvo žvali,’ apetitas geras. Chroniško toksiškumo nebuvimą ir žiurkių gerą savijautą patvirtino ir jų veislumas.

. Visos septynios patelės, buvusios dvylikos žiurkių grupėje, atnešė gausų prieauglį - pagimdė 55 žiurkytes (žiūr. lentelė Nr. 2) . Visas prieauglis, nepaisant besitęsiančio eksperi-merito, . normaliai maitinosi patelių · pienu, gerai išsivystė ir tuo sėkmingai papildė eksperimentams· tinkamų žiurkių kontingentą. Ši

K kokybiško prieauglio aplinkybė lejLdžia taip pat daryti išvadą, kad vietinis šio preparato panaudojimas nesukelia ir teratogeninių savybių gimdymui.

Tas viskas patikimai byloja apie tai, kad chroniško toksiškumo, vietiniai naudojant, šį preparatą,, nebūna.

Tiriant preparato toksiškumą akių gleiviniam paviršiui, eksperimentui buvo panaudoti triušiai·. ,

Žmogaus ir gyvūno akys yra'labai sudėtingi ir jautrūs organai, ir todėl į kiekvieną, kad ir menkiausį, pažeidimą akys reaguoja įvairiomis įgimtomis saugumo priemonėmis. Todėl tiriant preparato toksiškumą, akims, metodika ypač skirtinga yra dozavimo atžvilgiu. Šiam reikalui pakankama dozė - vienas lašas.

Tiriamas preparatas buvo lašinamas ant akies, gleivinio paviršiaus tik po dešinės akies voku, o kairioji akis nebuvo liečiama ji buvo paliekama kontroline.

Įlašinamo preparato aštrus gnybimas vertė triušius užmerkti akį, neramiai išbūnant taip apie 3 minutes, o po to apie 2 minutes akis ir atsimerkdavo ' ir vėl • užsimerkdavo, ir tik maždaug po 5 minučių nuo įlašinimo triušiai žiūrėdavo abejom akim. Per visą šį laiką nuo įlašinimo pradžios tiriamoji akis gausiai ašarojo, akies ragena buvo ryškiai paraudusi. Tačiau pamažu ašarojimas ir paraudimas nyko. Valandai .‘praslinkus, ragenos paraudimas vi-sai išnyktavo, akis riebeašarojo ir niekuo nesiskyrė nuo kontrolinės kairiosios akies.

Eksperimentuotų triušių stebėjimai parodė, kad preparato panaudojimas akims nesukelia jokių, paskesnių

- išdavų, ir todėl leidžia daryti - išvadą apie jo netoksiškumą akims.

-F.

Peroralinio (pe.r os) panaudojimo toksiškumas

Tyrimai buvo atlikti naudojant CBVA eilės abiejų lyčių baltąsias 19-45 g masės peles ir abiejų lyčių baltąsias . 103-309 g masės žiurkes.

Iš panaudotų tyrimui 36 vienetų baltųjų pelių šešiose vienodose grupėse, taikant Įvairias tiriamojo preparato . dozes - po 10, 15, 20, 25,· 30 ir 35 g/kg, žuvo 7 vienetai,esant 25. g/kg dozei žuvo viena, esant 30 g/kg dozei - dvi, esant 35 g/kg dozei - keturios. Esant dozėms 10, 15, 20 g/kg žuvusiųjų nebuvo. Aukščiausia panaudota dozė taip pat nesukėlė 100%-tinės žūties, nors ir buvo ribotai leistina baltosioms pelėms, t.y. neturėjo viršyti 1 ml (Laboratornyje životnyje razvedenije, sodėržanije, ispolzovanije v eksperimente, . J. P. Zapodniuk, V. J. Zapodniuk, E. A. Zacharija, B. V. Zapodniuk, tretje izd. Kiev - 1985; psl. 282),.

Preparato toksiškumo per os tyrimo rezultatai, naudojant baltąsias peles, buvo nustatyti pagal Lichtfieldo metodą (Belenkij M. L. Elemehty količeStvennoj ocenki farmakologičeskogo effekta. Gos.

izd. medic. L-ry L. 1963).

Nustatytos tokios patikimumo ribos:

ED₅₀ = 30,5 (26, 75 7 34,77) g/kg esant P = 0,05

Tiriant baltosioms žiurkėms panaudoto · preparato toksiškumą pradinė dozė taip pat buvo 10 g/kg. Šios dozės toksiškumas žiurkėms, matyt, buvo menkas, nes' ne viena žiurkę nežuvo. Nežymų toksiškumą parodė ir didesnė dozė (12,5 'g/kg), nes žuvo tik dvi žiurkės. Kadangi, tiriant toksiškumą, suleidžiamas baltosioms žiurkėms skysčio kiekis neturi viršyti 1,5 ihl, o 10 g/kg dozė jį viršija vidutiniškai 85 %, t-odėl nustatyti šio preparato · toksiškumą žiurkėms neįmanoma, taip pat neįmanoma pasinaudoti ir Lichtfieldo metodu.

Aukšta. patikimumo riba pelėms leidžia tvirtinti, kad tiriamasis preparatas, naudojamas .atviru būdu vietiniam nudegimų gydymui, pagal medžiagų toksiškumo klasifikaciją (pagal K. K. Sidorovą, 1973) priskiriamas prie netoksiškų medžiagų naudojant jį peroraliniai.

Tokią išvadą galima daryti ir pagal preparato toksiškumą žiurkėms,, naudojant jį net dozėmis, žymiai viršijančiomis leistinas normas.

Gydymo efektyvumo eksperimentas

Įvertinant bet kurį gydomąjį preparatą, pagrindiniu vertinimo kriterijum turėtų būti jo gydomasis patikimumas.

Eksperimentui buvo parinkti trys gydymo variantai:

I. Nudeginant ' gyvūnų · nugarą suslėgta'is garais pasinaudojant buitiniu šutintuvu su įtvirtinta šlanga garams išleisti. Ekspozicijos trukmė - 10 sekundžių. Šiam variantui panaudojant septynias· žiurkes, iš kurių trys bus kontrolinės.

II. Nudeginant užpakalines letenėles, panardinant jas vienai - pusantroms sekundėms į verdantį vandenį. Šiam variantui panaudoti devynias žiurkes, iš kurių penkios bus kontrolinės. 5

III. Nudeginant didesnės apimties odos''paviršius, kurie būtų vienai-dviems sekundėms 'panardinami į verdantį vandenį, o nudeginant ugnimi - tuose paviršiuose benzinu būtų sukeliama tris sekundes t-runkanti liepsna.

' Šiam variantui panaudoti 44 baltąsias žiurkes, iš kurių < · devyniolika kontrolinių ir penkios gydomos prototipu ir analogu Oksiciklazoliu .

Šių gydymo variantų įvykdymui 1984 metais Vilniaus

Valstybiniame Universitete buvo atliktas unikalus nudegintų gyvūnų gydymo eksperimentas, kurio rezultatai patvirtiho nudegimų gydymo koncepcijos gyvybingumą patikimą nudegimų gydymą, t. y. pareikšto išradimo sugebėjimą laiku šalinti uždegimo požymius ir tuo įteisino pradinį uždegime problemos išsprendimą. ·.

Iš pateiktų eksperimento ataskaitos duomenų matome, kad uždegimo požymių pašalinimas vyko per maksimaliai trumpą laiką. Taip, pav., nudeginus gyvūnų nugaras suslėgtais -garais, uždegimo požymiai buvo pašalinti tą pačią dieną (žiūr. lentelės Nr. 5 tęsinys V).1,5 - 2 vai. (žiūr. lentelės Nr. 5 tęsinys V). Nudeginus

- plačius gyvūnų odos paviršius verdančiu vandeniu ir benzino liepsna, uždegimo požymiams pašalinti bereikėjo apytikriai tik vienos valandos (žiūr. lentelės Nr. 5 tęsinys VI).

Uždegimo požymiams išnykstant, nudegintųjų gyvūnų patologinė būklė staiga kišdavo. o per tolimesnes sveikimo dienas būdavo mažai skirtinga nuo neeksperimentuotų' gyvūnų būklės. Visi eksperimentuotieji gyvūnai, kurie buvo gydomi išrastuoju preparatu, pasveiko be jokių komplikacijų ir nudegintųjų paviršių deformacijų.

Konkretaus išpildymo pavyzdys *

Pateikiamas preparato išpildymo pavyzdys. Preparatui gauti buvo sumaišyta 11,5 sv.% (400 g) žalio muilo su 23,3 sv.% (810 g) etilo alkoholio 96o ir 7,2 sv.% (250 g) distiliuoto vandens. Ištirpus muilui, tirpalas filtruotas. Gautas skaidrus filtratas - 42 %· bendros masės (1390 ¹ g) Pripylus prie šio kiekio 58 % masės dalys glicerino gautas 3400 g skaidrus šviesiai gelsvos spalvos savotiško kvapo skystis ^x(priedas 6.1).

Claims (1)

1. Preparatas vietiniam besiskiriant 5 gleiviniams susidedanti distiliuoto sąstatui, žalias muilas · etilo alkoholis 96° distiliuotas vanduo glicerinas nudegiiP'¹ i s tuo, kad paviršiams gydyti iš žalio muilo, vandens ir glicerino, svorio %:

   gydymui atviru būdu, nudegintiems odos arba naudojama kompozicija, o, etilo alkoholio, >, esant šiam komponentų