LT3610B

LT3610B - Micronutrient fertilizer composition

Info

Publication number: LT3610B
Application number: LTIP795A
Authority: LT
Inventors: Otto Danneskiold-Samsoe
Original assignee: Danneskiold Samsoe Otto
Priority date: 1990-01-04
Filing date: 1993-07-15
Publication date: 1995-12-27
Also published as: LV10707A; NZ236673A; CA2072372A1; HU9202223D0; AU642201B2; LV10707B; DK1890D0; HUT63594A; WO1991009818A1; LTIP795A; AU7060791A; EP0509030A1

Description

Šis išradimas skirtas kietam miroelementinių trąšų mišiniui, susidedančiam iš metalo druskų pavidalo mikroelementų kartu su mažiausiai vienu vandenyje tirpiu nitratu, mikroelementinių trąšų mišinio paruošimo būdui ir pasėlių tręšimo būdui, panaudojant mikroelementinių trąšų mišinį.

Žemės ūkio srityje gerai žinoma, kad optimalus augalų vystymąsis priklauso nuo to, ar tinkamai aprūpinami įvairiomis būtinomis maistinėmis medžiagomis. Tik vienos būtinos maistinės medžiagos trūkumas, kuris tinkamam augimui gal būt reikalingas labai mažais kiekiais, gali būti prasto augimo, maistinių medžiagų stokos simptomų ir smarkiai sumažėjusio derliaus priežastimi. Net jeigu visas kitas būtinas maistines medžiagas augalai gavo optimaliais kiekiais, vienos maistinės medžiagos gavimas suboptimaliu kiekiu gali tapti ribojančiu faktoriumi, tuo rimtai sulaikydamas augalų vystymąsį.

Iš kitos pusės,, mažiau žinoma, kaip pateikti įvairius mikroelementus, kad augalai gautų juos tinkamais kiekiais, tuo būdu užtikrinant optimalų augimą, kartu užtikrinant mikroelementų pateikimą tokia forma, kuri leidžia juos panaudoti praktiškai ir ekonomiškai. Tuo būdu praktinio ir ekonominio jau turimų mikroelementų panaudojimo, pvz., lauko kultūroms, būdo nebuvimas gali būti priežastimi, kad pasėliai gaus suboptimalų tam tikrų būtinų mikroelementų kiekį.

Standartinės makroelementinės trąšos, pvz., azotinės trąšos arba N-P-K trąšos dažnai neturi daugelio būtinų mikroelementų, nors tai gali nesukelti jokių greitai matomų problemų, kadangi daugelis dirvožemiu, turi tam tikrą šių mikroelementų atsargą. Tačiau jei dirvožemis nėra papildomas šiais mikroelementais, per ilgesnį laiką mikroelementų atsargos išsenka ir bus gautas mažesnis derlius. Todėl būtina reguliariai aprūpinti būtinais mikroelementais, kad būtų palaikomas optimalus augalų augimas ir gautas maksimalus derlius. Tačiau praktikoje tai dažnai sudaro tam tikrų problemų, kadangi dažnai pasirodo sunku augalams taikyti turimus trąšų mišinius ir kurie taip pat tenkintų reikalavimą, kad jie santykinai nebrangūs ir patogūs naudoti.

Ir taip, mikroelementinių trąšų mišinys turi tenkinti tokius kriterijus, kad užtikrintų geriausią efektą ir optimalų augalų augimą:

1) jis turėtų turėti eilę būtinų mikroelementų, dar geriau visus būtinų mikroelementų, kurių iš anksto nėra dirvožemyje;

2) jis turėtų būti sudarytas ir taikomas taip, kad užtikrintų augaluose geriausią galimą mikroelementų absorbciją;

,3) .jis turėtų būti taikomas tinkamu laiku, priklausomai nuo augalų augimo, t, y, ypač augalų augimo ciklo pradžioje ir kada dirvožemio temperatūra yra mažausiai apie 5°C; ir

4) pageidaujama, kad jis galėtų būti panaudojamas kartu su standartinėmis komercinėmis azotinėmis arba N-P-K trąšomis ir, kad jis būtų santykinai nebrangus.

Yra žinomi trąšų su mikroelementais mišiniai, aprašyti šiuose patentiniuose dokumentuose:

DK-C-102527 (1965), US-A-3635691 (1972), DK-C-100822 (1965),

SE-C-175356 (1961), GB-A-825612, NO-B-146742 (1982).

Tačiau juose aprašytos mikroelementu nės trąšos nepilnai atitinka joms keliamus reikalavimus.

Dabar buvo atrasta, kad grūdinės kultūros gali būti paprastai ir nebrangiai aprūpintos tinkamu mikroelementų balansu būtinų jau turimo pavidalo naujų kietų mikroelementinių trąšų mišiniu, susidedančiu iš metalo druskų pavidalo mikroelementų kartu su mažiausiai vienu vandenyje tirpiu nitratu.

Vienas išradimo aspektas skirtas sausų agregatinio pavidalo mikroelementinių trąšų mišiniui, tinkančiam sumašyti su makroelemenuinių trąšų mišiniu, kiekvienai agregato daliai esant sudarytai iš mažiausiai dviejų druskų, parinktų iš grupės, sudarytos iš 1000-8000 g Cu 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 500-3000 g Mn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 150-2500 g Zn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 5-100 g Co 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio 10-300 g Mo 100-e kg mišinio, neskaitant jokių rišikiių kaip ir mažiausiai vieno vandenyje tirpaus nitrato, kuris nėra aukščiau paminėtų metalų druskos pavidalo, mikroelementų ir makroelementų santykiui mikroelementinių trąšų mišinyje esant žymiai didesniam už santykį, kuriuo mikroelementai ir makroelementai yra reikalingi grūdinėms kultūroms.

Antras šio išradimo aspektas yra skirtas sausų agregato dalių pavidalo mikroelementinių trąšų mišinio, kuris pritaikytas sumaišyti su makroelementinių trąšų mišiniu, paruošimo būdui, susidedančiam iš sauso maišymo be jokio žymesnio vandens pridėjimo mažiausiai dviejų metalų, pasirinktų iš grupės, susidedančios iš Cu, Mn, Zn, Co ir Mo druskų, kaip mažiausiai vieno vandenyje tirpaus nitrato, kuris nėra minėtų metalų druskos pavidale, minėtoms druskoms ir minėtam nitratui esant miltelių pavidale, santykiui tarp mikroelementų ir makroelementų esant žymiai didesniam už santyki,, kuriuo mikroelementai ir makroelementai yra reikalingi grūdinėms kultūroms, kad butų gautas gerai sumaišytas mikroelementų mišinys, ir gauto mikroelementų mišinio sumaišymo su rišikliu, kad būtų gautas minėtas sausų agregato dalių pavidalo mikroelementinių trąšų mišinys.

Trečias šio išradimo aspektas skirtas kietam trąšų mišiniui, sudarytam iš anksčiau paminėto kieto mikroelementinių trąšų mišinio, kaip pirmos komponentės, ir kieto makroelementinių trąšų mišinio, sudaryto mažiausiai iš N, P ir/arba K, kaip antros komponentės.

Ketvirtas šio išradimo aspektas skirtas pasėlių tręšimo būdui, susidedančiam iš aukščiau minėto trąšų arba aukščiau minėto mikroelementinio trąšų mišinio panaudojimo pasėliams arba dirvožemiui.

Mikroelementinių trąšų mišinys pagal šį išradimą tenkina visus aukščiau paminėtus kriterijus, t.y. turi kelis arba visus esminius mikroelementus, kurių pavidalas ·užtikrina efektyvią absorbciją, jis lengvai taikomas reikalingu metu kartu su pvz., standartinėmis komercinėmis azoto arba N-P-K trąšomis, ir yra sudaromas iš mikroelementų turinčių junginių, kurie yra santykinai nebrangūs. Be to, kaip parodyta pavyzdžiuose, pateiktuose žemiau, naujo mikroelementinio trąšų mišinio vertė buvo įrodyta žymiai padidėjusiais derliais lauko bandymuose per kelis metus.

Terminai mikroelementinių trąšų mišinys ir išradimo trąšų mišinys nurodo aukščiau minėtus mišinius, susidedančius iš metalo druskų pavidalo mikroelementų, kartu su mažiausiai vienu vandenyje tirpiu nitratu. Aišku, kad mišinys taip pat turės azoto ir taip pat būdingai turės tam tikrą kiekį įvairių makroelementų, bet mikroelementų ir makroelementų santykis trąšų mišinyje bus b

žymiai didesnis už santykį, kuriuo aptariamos maistinės medžiagos yra reikalingos grūdinėms kultūroms. Šio išradimo mikroelementinių trąšų mišinys, kitais žodžiais tariant, nėra numatytas naudoti atskirai kaip išimtinė pasėlių trąša, bet geriau kartu su, pvz., komercine makroelementine trąša. Kadangi įvairių mikroelementų, reikalingų įvairiems augalams, kiekiai gali keistis, mikroelementai pagal apibrėžimą yra tos maistinės medžiagos, kurios reikalingos tik labai mažais kiekiais, ir šie kiekiai yra tam tikroje srityje. Lauko pasėliams reikalingi tokie būdingi makroelementų ir mikroelementų kiekiai (hektarui per metus):

Makroelementai Mikroelementai

N	40-250	kg	Fe	100-10000	g
P	8-40	kg	B	5-500	g
K	25-220	kg	Cu	10-75	g
s	4-80	kg	Mn	20-600	g
Mg	5-100	kg	Z n	10-500	g
Ca	10-180	kg	Co	1-10	g
			Mo	0,5-10	g
			Na	2-40	kg
Remiantis	šiais aukščiau	pateiktais	maistingųjų me

džiagų kiekiais, tvirtinimas santykiui tarp mikroelementų ir makroelementų mikroelementinių trąšų mišinyje esant žymiai didesniam už santykį, kuriuo aptariami mikroelementai ir makroelementai, reikalingi grūdinėms kultūroms nurodo faktą, kad būdingas santykis tarp mikroelementų ir makroelementų mišinyje yra mažiausiai dvigubai didesnis už santykį, kuriuo aptariami mikroelementai ir makroelementai yra reikalingi augalams, dar būdingiau - mažiausiai 10 kartų didesnis už šį santykį, dar būdingiau - mažiausiai 20 kartų diLT 3610 B dėsnis už šį santykį, dar būdingiau - mažiausiai 50 kartų didesnis už šį santykį, toks kaip mažiausiai 100 kartų didesnis už šį santykį, kas paaiškės iš aukščiau pateiktų kiekių ir to, kas čia aprašyta, remiantis atskirais elementais, kaip ir iš pavyzdžių.

Nors trąšų mišinys tam tikrais atvejais gali būti panaudotas vienas, jis ypač pritaikytas naudoti jį kaip ; standartinių makroelementinių trąšų, pvz., N-P-K trąšų arba azotinių trąšų papildymą, kadangi, kaip taisyklė, nėra numatyta, kad šios trąšos aprūpins esminiais mikroelementais.

Terminas makroelementinių trąšų mišinys nurodo stan15 dartinį trąšų mišinį, pritaikytą aprūpinti vienu arba daugiau svarbių makroelementinių, ypač N, P ir/arba K. Tokios trąšos, kaip pvz., komercinės N-P-K trąšos arba azoto trąšos yra taikomos santykinai dideliais kiekiais grūdinėms kultūroms arba dirvožemiui, kad būtų paten20 kinti augalų pagrindinių maistinių medžiagų poreikiai. Tačiau, kaip paaiškinta aukščiau, šios dažnai neturi daugelio esminių mikroelementų, arba tie mikroelementai yra tokio pavidalo, kuris neleidžia augalams juos absorbuoti pakankamais kiekiais.

Posakis vandenyje tirpus nitratas nurodo nitratą, kuris yra lengvai tirpstantis vandenyje. Vandenyje tirpūs nitratai, naudojami pagal šį išradimą, bus toliau tokie, kurie yra priimtini žemės ūkyje. Konkrečiai, van30 denyje tirpus nitratas gali būti šarminio metalo nitratas, pvz., natrio nitratas, kalio nitratas arba kalcio nitratas, arba amonio nitratas. Šio išradimo trąšų mišinys gali turėti du arba daugiau tokių vandenyje tirpių nitratų, kaip ir kitokių čia nepa35 minėtų vandenyje tirpių nitratų, pvz., kalcio amonio nitratas.

Kaip paminėta aukščiau, šio išradimo trąšų mišinys, sudarytas iš mažiausiai dviejų metalų, parinktų iš grupės, susidedančios iš Cu, Mn, Zn, Co ir Mo druskų. Tačiau kadangi visi šie metalai priklauso būtinų mikroelementų grupei, trąšų mišinys paprastai turės mažiausiai trijų šių metalų druskas, dar būdingičiu - 4 šių metalų druskas. Ypač tinkamas trąšų mišinys yra toks, kuris sudarytas iš visų penkių metalų druskų.

Papildomai, prie aukščiau paminėtų mikroelementų, gali būti pageidaujama įjungti tam tikrus kitus svarbius mikroelementus į šio išradimo mišinį. Tai gali būti B, Fe, Cl, Na bei ir gal būt Se, Rb, Ag, Ti ir V. Ypač gali būti pageidaujama įjungti į trąšų mišinį boro turinčią druską ir/arba geležies druską, kadangi abu šie elementai yra būtini mikroelementai, kurių trūksta tam tikrais atvejais. Toliau gali reikėti įjungti į trąšų mišinį tam tikrus elementus, kurie, kaip tikimasi, nėra būtini daugelio augalų rūšims, bet yra būtini žmogui ir gyvuliams, pvz., selenas.

Patyręs šioje srityje žmogus supras, kad tikslus įvairių mokroelementų turinys mikroelementinių trąšų mišinyje gali keistis, atsižvelgiant į tokius faktorius, kaip dirvožemio, kuriame kultūra auginama, tipas, klimatas ir konkretus reikalingas mikroelementų mišinys, paremtas šiais ir kitais faktoriais. Todėl yra sunku pateikti bendrus nurodymus dėl Įvairių maistinių medžiagų, kurios bus trąšų mišinyje visais atvejais, konkretaus kiekio. Tačiau tokie kiekiai^ (paskaičiuoti pagal aptariamų maistinių elementų (atomo) svorį) yra pateikiami kaip bendri neapriboj antys kiekių nurodymai, kurie, kaip tikimasi, tiks įvairiems dirvožemiams, pasėliams ir klimatams. Konkrečius įvairių mikroelementų kiekius konkrečiu atveju galės nustatyti patyręs šioje srityje asmuo, pvz., remdamasis dirvožemio ir/arba augalų maistinių medžiagų analize, atsižvelgdamas į kitus aukščiau paminėtus faktorius.

Kai šio išradimo trąšų mišinyje yra vario junginys, bū5 dingas Cu kiekis bus apie 2000-5000 g, dar būdingiau apie 1000 - 8000 g, 100-e kg mikroelementinių trąšų mišinio, neskaitant jokio rišiklio. Kai šio išradimo trąšų mišinyje yra mangano, būdingas Mn kiekis bus bū, dingiau apie 500-3000 g, toks kaip apie 1000-2000 g

100-e kg mikroelementinių trąšų mišinio, neskaitant jokio rišiklio. Kai cinko junginys yra šio išradimo trąšų mišinyje, būdingas Zn kiekis bus apie 150-2500 g, toks kaip apie 300-1500 g 100 e kg mikroelementinių trąšų mišinio, neskaitant jokio rišiklio. Kada šio išradimo trąšų mišinyje yra molibdeno junginys, būdingas Mo kiekis bus būdingiau apie 10-300 g, toks kaip apie 20-150 g 100-e kg mikroelementinių trąšų mišinio,

- neskaitant jokio rišiklio. Kai išradimo junginyje yra kobalto, būdingas Co kiekis bus apie 5-100 g, toks kaip apie 10-50 g 100-e kg mikroelementinių trąšų mišinio, neskaitant jokio rišikli.o.

Toliau, kai boro turintis junginys yra šio išradimo trąšų mišinyje, būdingas B kiekis bus apie 100-7000 g, būdingiau apią 500-4000 g, toks kaip apie 1000-2000 g 100-e kg mikroelementinių trąšų mišinio, neskaitant jokio rišiklio. Kai išradimo trąšų mišinyje yra Fe, būdingas geležies kiekis bus apie 100-6000 g, būdingesnis apie 500-3500 g, toks kaip apie 750-1750 g 100-e kg mikroelementinių trąšų mišinio, neskaitant jokio rišiklio.

Panašiai, sunku pateikti bendrus nurodymus naudojamo vandenyje tirpaus nitrato konkretiems kiekiams vėl gi dėl kintamųjų, paminėtų aukščiau. Tačiau tikimasi, kad daugeliu atveju tinkamas N kiekis (paskaičiuotas grynam N) vieno ar daugiau vandenyje tirpiu nitratų pavidalu bus apie 500-25000 g, būdingai apie 100-15000 g, toks kaip apie 2000-10000 g 100-e kg mikroelementinių trąšų mišinio, neskaitant jokio rišiklio.

Ryšium su įvairių mikroelementų ir N0₃-N kiekiais, paminėtais aukščiau, patyrusiam šioje srityje asmeniui bus aišku, kad mikroelementinių trąšų mišinio, taikomo dirvožemiui arba augalams, kiekis turi būti parinktas pagal įvairių maistinių medžiagų kiekius trąšų mišinyje, atsižvelgiant į tai, kad nors mikroelementai yra svarbūs augimui, kai naudojami mažais kiekiais, jie gali padaryti žalos arba net būti toksiški augalams, jei taikomi per dideliais kiekiais.

Kaip paminėta aukščiau, mikroelementinių trąšų mišinys papildomai prie mikroelementų grupės turės tam tikrus makroelementus. Vienas iš jų akivaizdžiai yra N, kadangi trąšų mišinys susideda iš mažiausiai vieno vandenyje tirpaus nitrato. Be to, trąšų mišinys Įprastai turės vieną ar daugiau makroelementų S, P, Mg, Ca ir K, pvz., diamonio fosfato, kalio fosfato, kalio chlorido, kalio sulfato ir/magnio sulfato pavidalo.

Šio išradimo trąšų mišinio metalo druskos paprastai apima sulfatus, nitratus ir/arba oksidus. Metalo druskos gali taip pat būti halogenidų (pvz., chloridų), hidrosulfatų, karbonatų ir/arba hidrokarbonatų pavidalo. Be to, varis gali būti trąšų mišinyje pvz., vario oksichlorido pavidalo, molibdenas gali būti, pvz., amonio molibdato pavidalo.

Konkrečiai, viena arba dvi metalo druskos dažnai bus sulfatas, kadangi eilės aukščiau paminėtų metalų sulfatų druskos yra santykinai nebrangios ir buvo parodyta, kad norimi rezultatai gali būti pasiekti, dojant tokius sulfatus.

nauLT 3610 B

Tuo būdu tinkamesnis trąšų mišinys pagal ši išradimą , apima mažiausiai vario sulfatą arba vario oksichloridą, mangano sulfatą ir cinko sulfatą.

Šio išradimo trąšų mišinys naudingai, apima mažiausiai vieną junginį, parenkamą iš grupės, susidedančios iš geležies (II) sulfato, Solubor (tirpaus natrio borato, Na₂B₈O₁₃-4H₂O) , borakso, amonio molibdato, natrio molibdato ir kobalto sulfato.

Kaip paminėta aukščiau, mikroelementinių trąšų mišiniai pagal šį išradimą gali būti paruošti, naudojant būdą, susidedantį iš sauso sumaišymo, iš esmės nepridedant vandens, mažiausiai dvejų metalų, parinktų iš grupės, susidedančios iš Cu, Mn, Zn, Co ir Mo, druskų, kaip ir mažiausiai vieno vandenyje tirpaus nitrato , kuris nėra minėtų metalų druskos pavidale, minėtoms druskoms ir minėtam nitratui esant miltelių pavidalo, santykiui tarp minėtų mikroelementų ir minėtų makroelementų esant žymiai didesniam už santykį, kuriuo minėti mikroelementai ir minėti makroelementai yra reikalingi grūdinėms kultūroms, kad būtų gautas mikroelementų mišinys, ir gauto mikroelementų mišinio sumaišymo su rašikliu, kad būtų gautas minėtas sausų agregatinių dalių pavidalo mikroelementinių trąšų mišinys.

Posakis sumaišymo, iš esmės nepridedant vandens reiškia faktą, kad metalo druskų ir nitrato maišymas atliekamas, panaudojant sausą procesą. Tuo būdu, nors tam tikrais atvejais gamybos procese gali tekti panaudoti tam tikrą kiekį vandens, šis kiekis bus gana ribotas, taip kad metalo druskos ir nitratas nebus apdoroti kaip, pvz., tirpalai arba pastos.

Terminas milteliai nurodo faktą, kad metalo druskos ir nitratas yra iš esmės miltelių pavidalo, susideda iš atskirų smulkių sausų aptariamų medžiagų dalelių. Šis terminas taip pat apima, pvz. medžiagas, turinčias kokią nors granuliuotą konsistenciją.

Nors galima sumaišyti miltelių pavidalo mikroelementų mišinį su rišikliu nedelsiant po to, kai miltelių mišinys yra gautas, geriau, kai mikroelementų mišiniui, turinčiam miltelių pavidalą, leidžiama pastovėti, prieš sumaišant su rišikliu, kol jo konsistencija iš sausos miltelių konsistencijos pasikeičia į drėgną smiltiną konsistenciją ir kol atskiros minėto mišinio dalelės įgyja kristalinę arba į kristalus panašią išorę. Ir taip, buvo atrasta, kad naudingas mikroelementinių trąšų mišinio poveikis yra pagerinamas, jei miltelių pavidalo mišiniui leidžiama pastovėti kurį laiką, prieš sumaišant su rišikliu. Tinkamas tam laikas yra mažiausiai apie 2 savaitės, dar geriau - mažiausiai apie 4 savaites, geriausiai - mažiausiai apie 6 savaites. Per šį senėjimo laikotarpį mišinio higroskopinės druskos absorbuoja drėgmę iš oro, dėl ko mišinys įgyja smėlio konsistenciją ir kristalinę išorę, tuo padarydamas tręšimą lengvesnį, negu miltelių mišinio. Buvo atrasta, kad po 6 savaičių ar daugiau kambario temperatūroje ir drėgmėje mikroelementų mišinys, kuris iš pradžių buvo miltelių formos, paprastai įgyja pageidaujama išorę ir konsistenciją, panašią į truputį drėgno smėlio.

Nors tai nėra tinkamiausias būdas, tikimasi, kad mikroelementų mišinys, turintis miltelių konsistenciją, papildomai arba alternatyviai tam būdui, kai prieš sumaišant su rišikliu jam leidžiama stovėti, gali būti sudrėkintas vandeniu ir paskui sumaišytas taip, kad vanduo pasiskirstytų mišinyje, tuo pasiekiant pageidaujamą drėgną konsistenciją.

Asmeniui, patyrusiam šioje srityje, bus aišku, kad druskos ir nitratas, naudojami mikroelementų mišinio paruošimui, įprastai bus persijoti ir/arba sumalti, kaip būtina, prieš sumaišant ir/arba po sumaišymo.

Nors nenorima apsiriboti jokia konkrečia teorija, tikimasi, kad naudingas šio išradimo mikroelementinių trąšų mišinys gaunamas, kaip paaiškinta toliau.

Yra gerai žinoma, jog tam, kad būtų gauta nauda iš mikroelementų, kurie taikomi grūdinėms kultūroms ir dirvožemiui, mikroelementai turi būti tokio pavidalo, kuris lengvai absorbuojamas augalų. Tai savo ruožtu reiškia, kad mikroelementai turi būti tirpūs vandenyje. Tai gali atrodyti iš esmės nesudėtinga, bet čia yra praktinių sunkumų, tarp kitų dalykų, dėl fakto, kad reikalingos tirpios metalo druskos yra higroskopiškos ir todėl yra sunku pagaminti jas tokio pavidalo, kurį butų lengva naudoti augalams ir dirvožemiui. Iš kitos pusės, mikroelementinės priemonės, kurias lengva naudoti, pvz., panaudojant kalkes, gali turėti trūkumų, nes mažiau tirpios ir mažiau įsisavinamos augalų.

Naują šio išradimo mikroelementinių trąšų mišinį yra tuo pačiu paprasta naudoti, ir jis greitai tirpsta vandenyje, todėl greitai absorbuojamas augalų. Metalų druskų ir vandenyje tirpaus nitrato kartu su rišikliu panaudojimas leidžia trąšų mišiniui suteikti agregatinių dalių, pvz., piliulių arba granulių pavidalą, kurį lengva taikyti kartu su standartinėmis komercinėmis trąšomis. Kai dėl mikroelementų lengvo tirpumo trąšų mišinyje, tikima, jog tai gaunama dėl to fakto, kad kiekvienoje atskiroje agregatinėje dalelėje metalo druskos yra gerai sumaišomos su vandenyje tirpiu nitratu. Tuo būdu, esant vandeniui, pvz., dirvožemyje arba iš tiesioginių kritulių, mikroelemento jonai bus ištirpinti kartu su nitrato jonais, ir dirvožemio vanduo todėl turės santykinai homogenišką, tarp kitų dalykų, mikroelemento jonų ir nitrato jonų mišinį. Tikima, kad nitrato jonų buvimas suteikia mikroelementams toki, pavidalą, kuris lengviau Įsisavinamas augalų, gal· būt dėl sumažėjusios tendencijos būti adsorbuotiems dirvožemio dalelių, tuo užtikrinant geresnę mikroelementų absorbciją. Gerai žinoma, kad nitrato jonai yra lengvai absorbuojami augalų, ir per šio išradimo trąšų mišinio bandymus buvo parodyta, kad didesnio vandenyje tirpaus nitrato kiekio panaudojimas mišinyje duoda derliaus padidėj imą.

Kaip paminėta aukščiau, metalo druskų ir vandenyje tirpaus nitrato panaudojimas kartu su rišikliu leidžia suteikti trąšų mišiniui toki pavidalą, kurą paprasta taikyti kartu su standartinėmis komercinėmis trąšomis ir kuris lengvai tirpsta vandenyje. Gali būti panaudota bet kuri priimtina ūkyje medžiaga, kuri gali surišti metalo druskas ir vandenyje tirpų nitratą kartu ir kuri leidžia metalo druskoms ir nitratui būti ištirpintam vandenyje. Tuo būdu tinkamesnis yra priimtinas žemės ūkiui vandenyje tirpus organinis rišiklis, pvz., augalinis produktas arba natūralus, pusiau sintetinis arba sintetinis polimeras. Tinkamų rišikliu pavyzdžiai yra parenkami iš grupės, susidedančios iš augalinių produktų, tokiu kaip kviečių sėlenos, kviečių miltai arba pjuvenos; polisacharidai arba polisacharidų dariniai (pvz., Sta-Rx® 1500, Emdex® ir Explotab®) , celiuliozės, mikrokristalinė celiuliozė, celiuliozės dariniai, alginatai, laktozė, manitas arba sorbitas; proteinai, tokie kaip želatina; derva, tokia kaip akacijos; ir sintetiniai polimerai, tokie kaip polietileno glikoliai (pvz., polietileno glikolis 4000 arba 6000) arba polivinilo pirolidonas. Kitas galimas rišiklis yra kalcio monohidrofosfatas. Toliau gali būti naudinga tam tikrais atvejais panaudoti rišikliu mišiną. Rišiklio kiekio ir maitinamųjų junginių (t.y. metalo druskų ir vandenyje tirpaus nitrato(tų), kaip ir kitų esančių maistinių junginių) kiekio santykis šio išradimo trąšų mišinyje, žinoma, keisis, pvz., pagal tokius faktorius, kaip sugebėjimas surišti ir specifinis svoris, bet apskritai bus pageidaujama, kad surišėjo svoris būtų minimalus, kad trąšų mišinio svoris ir tūris būtų minimalus .

Terminas agregatinės dalys nurodo faktą, kad trąšų mišinys yra sudarytas iš atskirų vienetų, iš kurių kiekvienas susideda iš metalo druskų, sumaišytų arba sulypdytų su vandenyje tirpiu nitratu. Agregatinės dalys gali būti, pvz., piliulių, granulių ir/arba rutulėlių pavidalo, arba jos gali būti mažų gabalėlių pavidalo. Metalo druskos arba vandenyje tirpus nitratas pagal šį išradimą yra gerai sumaišomi su kiekviena atskira agregatine dalele, po ko kiekvieną dalelę sudaro iš esmės homogeniškas metalo druskų ir vandenyje tirpaus nitrato (ų) dalelių mišinys. Terminas dalelės reiškia daleles, kurios gali būti įvairaus dydžio ir formos, pvz., kristalinių dalelių, granuliuotų dalelių, miltelių ar dulkių dalelių ir 1.1 formos, bet šie pavyzdžiai yra neapriboj antys. Atskiros agregatinės dalys, kuriose metalo druskos ir vandenyje tirpus nitratas yra gerai sumaišyti, taip pat gali būti apvilkti pageidaujama medžiaga.

Būdinga, kad iš esmės visos agregatinės dalys turės bent vieną mažiausiai 0,5 mm matmenį ir iš esmės visos agregatinės dalys dažnai turės bent vieną mažiausiai apie lmm matmenį. Kai šio išradimo trąšų mišinio dalys yra, pvz., piliulių pavidalo, iš esmės visos agregatinės dalys įprastai turės bent vieną mažiausiai apie 3 mm matmenį.

Atskirų agregatinių dalių formos ir dydžio parinkimas priklausys nuo tokių faktorių, kaip naudojami konkretūs maitinamieji junginiai ir rišikliai, kaip ir makroelementinių trąšų, naudojamų kartu su išradimo mikro15 elementinių trąšų mišiniu, atskirų vienetų forma ir dydis. Patyrusiam šioje srityje bus akivaizdu, kad agregatinių dalių dydis, forma ir specifinis svoris turi būti parinktas taip, kad mikroelementinių trąšų mišinys būtų suderinamas su atskirais makroelementinių trąšų mišinio, naudojamo kartu, vienetais, kad būtų užtikrintas santykinai homogeniškas mikroelementų ir makroelementų trąšų mišinių pasiskirstymas.

Mikroelementinių trąšų mišinio agregatinės dalys gali būti paruoštos, naudojant žinomus šioje srityje trąšų paruošimo budus, šinys gali būti

Pavyzdžiui, piliulių paruošimui miparuošiamas, pirmiausiai rūpestingai sumaišant visus mikroelementinius junginius ir vandenyje tirpų nitratą. Po to mikroelementų turintis mišinys yra sumaišomas su rišikliu ir, jei būtina, su ribotu vandens arba kito skysčio kiekiu. Tada piliulės formuojamos iš šio mišinio, pvz., panaudojant standartinę piliulių darymo mašiną maisto piliulėms. Iš esmės pagal tą pačią metodiką gali būti paruoštos granulės, išskyrus tai, kad vietoj rutulėlių darymo mašinos naudojama granulių paruošimo mašina. Panašiai kitokios agregatinės dalys, pvz., apvilktos agregatinės dalys, gali būti paruoštos žinomais šioje srityje būdais.

Kaip minėta aukščiau, kitas šio išradimo aspektas skirtas kietam trąšų mišiniui, apimančiam, kaip pirmą komponentę, aukščiau minėtą kietą mikroelementinių trąšų mišinį ir, kaip antrą komponentę, kietą makroelementinių trąšų mišinį, susidedantį mažiausiai iš N, P ir/arba K.

Trąšų mišinio makroelementinių trąšų komponentė įprastai bus standartinės komercinės trąšos, ypač azotinės arba N-P-K trąšos. Tokios trąšos savo sudėtyje dažniausiai turi azotą, kuris įeina karbamido, nitrato arba/ir amonio pavidalu, kaip ir besikeičiančius P, K, Ca, Mg ir/arba S kiekius.

Trąšų mišinio makroelementinių trąšų komponentė gali būti organinė trąša.

Kaip paaiškinta aukščiau, vienas šio išradimo mikroelementinių trąšų mišinio pranašumas yra tas, kad jis gali būti taikomas dirvožemiui arba pasėliams kartu su pvz., azotinėmis arba N-P-K trąšomis. Tuo būdu pageidaujama, kad trąšų mišinys, susidedantis iš mikroelementinių trąšų komponentės ir makroelementinių trąšų komponentės būtų sudarytas taip, kad Įgalintų vienodą mikroelementų turinčios komponentės pasiskirstymą, naudojant pasėlių ir dirvožemio tręšimui. Praktikoje tai pasiekiama, užtikrinant, kad šios dvi komponentės turėtų suderinamus vienos su kita formą, dydį ir specifinį svorį. Atskirų šių dviejų komponenčių vienetų forma, dydis arba specifinis svoris nebūtinai tie patys, bet šie vienetai turi būti sudaryti taip, kad būtų pasiektas apytikriai lygus abiejų komponenčių mišinio pasiskirstymas lauke. Atskiros trąšų mišinio komponentės tuo būdu Įprastai bus piliulių, granulių ir/arba smulkių gabalėlių pavidalo .

Tuo būdu tolesniame aspekte šis išradimas skirtas pasėlių tręšimo būdui, panaudojant aukščiau aprašytų trąšų mišinį arba aukščiau aprašytą mikroelementinių trąšų mišinį.

Kaip paaiškinta aukščiau, mikroelementinių trąšų komponentės trąšų mišinyje kiekis arba mikroelementinių trąšų mišinio kiekis, jei mikroelementinių trąšų mišinys naudojamas vienas, kuris panaudojamas dirvožemiui, kuriame auga arba augs pasėliai, arba kuris panaudojamas augalams, bus parenkamas pagal Įvairių maitinamųjų medžiagų trąšų mišinyje kiekius. Tinkamą kiekį, kurį reikia panaudoti, galės nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju patyręs šioje srityje asmuo. Geriau, kai mikroelementų turintis trąšų mišinys arba mikroelementinis mišinys yra taikomas aptariamiems pasėliams santykinai anksti, nes , kaip buvo įrodyta, taip gaunamas geriausias rezultatas.

Dėl dirvožemių įvairovės sunku pateikti tikslius mikroelemenių trąšų komponentės kiekius trąšų mišinyje arba mikroelementinių trąšų mišinyje, kurį reikia panaudoti. Tačiau daugeliu atvejų mikroelementinių trąšų komponentė trąšų mišinyje arba mikroelementinių trąšų mišinyje bus panaudota pasėliams arba dirvožemiui apie 1100 kg/ha, neskaitant rišiklio, kiekiu. Budinga, kad mikroelementinių trąšų komponentė trąšų mišinyje arba mikroelementinių trąšų mišinys yra taikomas pasėliams arba dirvožemiui apie 5-60 kg/ha, dar būdingiau apie 10-40 kg/ha, neskaitant rišiklio, kiekiu. Molingame dirvožemyje, kaip buvo nustatyta, geri rezultatai buvo gauti, naudojant apie 10-35 kg/ha kiekį ir ypač apie 15-30 kg/ha kiekį.

Išradimas toliau iliustruojamas tokiais neapribojančiais pavyzdžiais.

PAVYZDYS

Buvo pagamintas piliulių pavidalo mikroelementinių trąšų mišinys, sudarytas iš tokių komponenčių:

	kg
Diamonio fosfatas	1.304
Kalio sulfatas	1.304
Magnio sulfatas	7.391
Kalcio nitratas	2.609

Natrio nitratas	1.304
Geležies (II) sulfatas	1.304
Vario sulfatas	0.870
Vario oksichloridas	0.870
Mangano sulfatas	1.261
Solubor⁸¹	1.304
Cinko sulfatas	0.435
Amonio molibdatas	0.044
Bendras svoris	20.000

Mišinys buvo paruoštas, pirmiausiai rūpestingai sumaišant visus aukščiau paminėtus ingredientus rankomis, panaudojant kastuvą, po ko mišiniui, turinčiam sausą, miltelių konsistenciją buvo leista stovėti kambario temperatūroje ir santykinėje drėgmėje apie pusantro mėnesio. Mikroelementų turintis mišinys, kuris tada buvo drėgnas ir smiltelinis, atskiromis dalelėmis turint kristalinę išorę (kas matyti per didinamąjį stiklą), buvo sumaišytas su apytikriai 2 dalim (pagal svorį) kviečių sėlenų kaip rišiklių 13-ai dalių (pagal svorį) mišinio. Tada iš mišinio buvo suformuotos piliulės, naudojant standartinę piliulių darymo mašiną maisto piliulėms. Presuojant, kad būtų užtikrintas piliulių komponenčių sukibimas, buvo naudojamas garas. Gautos piliulės turėjo apie 3.5 mm skersmenį ir būdingą apie 5-10 5-10 mm ilgį.

Mikroelementinių trąšų mišinys buvo pagamintas kaip 1-ame pavyzdyje. Mišinys susidėjo iš tokių komponenčių:

kg

Diamonio fosfatas 1.303

Kalio sulfatas

1.303

	19
Magnio sulfatas	7.383
Kalcio nitratas	2.606
Natrio nitratas	1.303
Geležies (II) sulfatas	1.303
Vario sulfatas	0.869
Vario oksichloridas	0.869
Mangano sulfatas	1.260
Solubor®	1.303
Cinko sulfatas	0.434
Amonio molibdatas	0.044
Kobalto sulfatas	0.022
Bendras svoris	20.000
Mišinio maitinamųjų medžiagų turinys
N	917 g
P	300 g
K	534 g
Mg	728 g
Ca	606 g
Na	352 g
S	1653 g
Fe	260 g
Cu	652 g
Mn	340 g
B	271 g
Zn	95 g

	20
Mo	21 g
Co	7 g
3 PAVYZDYS

Mikroelementinių trąšų mišinys buvo pagamintas kaip 1 5 ame pavyzdyje. Mišinys susidėjo iš tokių komponenčių:

	kg
Diamonio fosfatas	1.235
Kalio sulfatas	1.235
Magnio sulfatas	6.996
Kalcio nitratas	2.469
Natrio nitratas	1.235
Geležies (II) sulfatas	1.235
Vario sulfatas	0.823
Vaiio oksichloridas	0.823
Mangano sulfatas	1.193
Boraksas	2.284
Cinko sulfatas	0.412
Amonio molibdatas	0.041
Kobalto sulfatas	0.021
Bendras svoris	20.002

Mišinio maitinamųjų medžiagų turinys buvo toks:

N	866 g
P	284 g
K	506 g

Mg	21 689	g
Ca	574	g
Na	608	g
S	1636	g
Fe	247	g
Cu	616	g
Mn	322	g
B	251	g
Zn	90	g
Mo	19	g
Co	7	g

PAVYZDYS

Mikroelementinių trąšų mišinys buvo pagamintas kaip ΙΟ ame pavyzdyje, naudojant tokias komponentes:

kg

Amonio nitratas	2.000
Diamonio fosfatas	1.235
Kalio nitratas	0.660
Kalio sulfatas	0.610
Magnio sulfatas	7.000
Kalcio nitratas	2.470
Natrio nitratas	2.000
Geliežies (II) sulfatas	1.235
Vario sulfatas	0.823

Vario oksichloras

0.823

Mangano sulfatas

Boraksas

Solubor®

Cinko sulfatas

Amonio molibdatas

Kobalto sulfatas

Bendras svoris

Šis mišinys susideda iš medžiagų tokiais kiekiais:

N

P

K

Mg

Ca

Na

S

Fe

Cu

Mn

B

Zn

Mo

Co

Cl

1.193

2.284

0.400

1.235

0,041

0.021

24.030 toliau pateiktų maitinamųjų

1771 g

288 g

501 g

690 g 568 g 859 g

1608 g

247 g

616 g

322 g

334 g

272 g g

g

135 g

PAVYZDYS

Buvo nustatyta aukščiau aprašytų pavyzdžių mikroelementinių trąšų mišinių poveikis žieminių kviečių derliui.

Mikroelementinių trąšų mišiniai buvo taikomi kelis 2 sezonus įvairiais kiekiais kviečiams, augantiems 100 m bandomajame sklype (4x25 m), molingame dirvožemyje. Buvo panaudoti 2-ojo pavyzdžio (1987) ir 3-ojo pavyzdžio (1988, 1989 ir 1990) mišiniai. Jie buvo taikomi 10, 15, 20, 25, 30, 35 ir 40 kg/ha (neskaitant rišiklio) kiekiais.

Mikroelementinių trąšų mišiniai buvo taikomi kartu su standartiniais trąšų mišiniais, turinčiais N, P, K ir Mg, kaip aprašyta aukščiau, ir plotai, patręšti tiktai standartiniais trąšų mišiniais be mikroelementinių trąšų mišinių, buvo naudojami kaip kontroliniai sklypai.

1987 ir 1988 azotinės trąšos buvo taikomos 300 kg N hektarui, 270 kg karbamido pavidalo (46% N) ir 30 kg kaip kalcio amonio nitrato (27,6% N) kiekiais. 1989 buvo panaudotas karbamido (270 kg N hektarui) ir kalcio nitrato (15% N, 30 kg/ha) azotinės trąšos. Santykinai didelis azoto kiekis buvo naudojamas tam, kad būtų užtikrinta, jog azotas nebuvo ribojančiu augalų augimo faktoriumi.

Azotinės trąšos buvo įprastai taikomos trimis porcijomis atitinkamai vasario, gegužės ir birželio mėnesiais, kalcio amonio nitratą arba kalcio nitratą panaudojant birželio mėnesį. Mikroelementinių trąšų mišinys vasario mėnesį buvo panaudotas kartu su pirma karbamido porcija.

. 1990 vasario mėnesį buvo panaudota 60 kg N/ha diamonio fosfato ir kalcio amonio nitrato mišinyje kartu su 3iojo pavyzdžio mikroelementinių trąšų mišiniu. Balandžio mėnesį buvo panaudota 175 kg N/ha kalcio amonio nitrato pavidalo.

Visus keturis metus pasėliai buvo be to tręšiami 9 kg P/ha, 27 kg K/ha ir 4 kg Mg/ha, P, K ir Mg naudojant vasario mėnesį kartu su mikroelementinių trąšų mišiniu ir pirma azoto porcija.

Laikas reikalingas mikroelementinių rrąšų mišinio panaudojimui kartu su pirma azotinių trąšų porcija nepadidėjo žymiai, palyginus su vien azotinės trąšos pa15 naudojimu, kadangi piliulių pavidalo mikromaistinių trąšų mišinį galima buvo lengvai sumaišyti ir paskirstyti su azotine trąša.

Buvo gauti tokie rezultatai (išreikšti kaip derliaus padidėjimas, palyginus su kontroliniais sklypais, kur kiekvienas skaičius yra vidurkis pagal 4 sklypus, išskyrus 1990) :

Naudotas mikroelementų turintis trąšų mišinys (kg/ha)

	10		15	20	25	30	35	40
Metai			Derliaus pad	idėj ima	s (hkg/ha)
1987	0.56	1	.06	2.24	4.36	6.47	-	0.49
1988	0.42	2	. 34	4.26	2.99	1.72	2.62	3.51
1989	6.04	9	. 68	6.37	11.2	5.34	2.79	5.64
1990*	3.70	1	. 67	6.03	3.11	1.82	-	-
Vidurkis	2.68	3	. 69	4.73	5.41	3.84	2.70	3.21

(* Skaičiai 1990-iems metams yra vidurkiai pagal tokį sklypų skaičių: kontrol., 3; 10 kg/ha, 7; 15 kg/ha, 8; 20 kg/ha, 6; 25 kg/ha, 6; 30 kg/ha, 7)

Vidutinis derlius kontroliniuose sklypuose buvo 94.09 hkg/ha, 97.06 hkg/ha, 111.32 hkg/ha atitinkamai 1987, 1988, 1989 ir 1990 metais, taigi vidurkis pagal 4 metus buvo 101.42 hkg/ha.

Iš aukščiau pateiktos lentelės galima matyti, kad šio išradimo mikromaistinių trąšų mišiniai, naudojami 1040 kg/ha kiekiais, žymiai padidina derlių, palyginus su kontroliniais sklypais.

Buvo analizuojamas, tarp kitų dalykų, kviečių pavyzdžių iš sklypų, kurie gavo mikroelementinių trąšų mišinių, peleningumas. Buvo rasta, kad kviečiai turėjo santykinai didelį pelenų tūrį sausoje medžiagoje (1.55%), parodydami didelį mineralų turinį kaip mikroelementų iš šio išradimo mikroelementinių trąšų mišinio absorbcijos rezultatą.

PAVYZDYS

Kviečių, patręštų su šio išradimo mikroelementinių trąšų mišiniu, analizė

Buvo analizuojamas žieminių kviečių, patręštų su 3 pavyzdžio mikroelementinių trąšų mišiniu, turinys, kiek jie turėjo skirtingų maistinių medžaigų. Rezultatai buvo palyginti su atitinkamais žieminių kviečių, kurie buvo auginami tose pačiose sąlygose, bet nebuvo tręšti mikroelementinių trąšų mišiniu, rezultatais.

Kviečių pasėliai buvo patręšti 230 kg N/ha, iš kurių kg/ha buvo panaudota vasario mėnesį (t.y. auginimo sezono pradžioje) kartu su 9 kg P/ha, 27 K/ha mikroLT 3610 B elementinių trąšų mišinio, o likusi N dalis buvo panaudota tręšimui balandžio mėnesį.

Maistinių medžiagų analizės rezultatai, gauti pa5 naudojus ir nepanaudojus šio išradimo mikroelementinių trąšų mišinio, yra pateikti toliau (kur + mikro reiškia patręštus su mikroelementinių trąšų mišiniu kviečius ir - mikro reiškia kontrolinius pasėlius, kaip paminėta aukščiau, be mikroelementinių trąšų mi10 šinio):

Apskaičiuotas maitinamųjų medžiagų turinys derliuje (pr. ha)

Maitinamoji medžiaga	+ mikro	- mikro
N	341 kg	307 kg
K	367 kg	356 kg
P	4_7 kg	32 kg
S	28 kg	24 kg
Ca	65 kg	38 kg
Mg	17 kg	13 kg
Fe	2687 g	3152 g
B	53 g	60 g
Mn	292 g	238 g
Zn	244 g	193 g
Cu	65 g	74 g
Na	874 g	1313 g
Si	32 kg	20 kg

Galima matyti, kad kviečiai, kurie buvo tręšti šio išradimo maistinių trąšų mišiniu, turėjo padidintą eilės maistingų medžiagų kiekį. Ypač iš esmės padidėjo absorbuoto azoto kiekis, palyginus su kontroliniu derliumi. Be paties derliaus padidėjimo, tai yra naudinga aplinkos apsaugai, kadangi padidėjusi azoto absorbcija sumažins nitrato kiekį, kuris gali būti išplautas iš dirvožemio, tuo užteršdamas žemės vandenis.

PAVYZDYS

Lauko bandymai, palyginant šio išradimo mikroelementini ų trąšų m. išinį su ki to mis mikroelementų turinčiomis trąšomis

Naudingas šio išradimo mikroelementinių trąšų mišinio poveikis, palygintas su tam tikrų kitų komercinių mikroelementų turinčių trąšų poveikiu, buvo parodytas lauko bandymuose, panaudojant žieminius kviečius.

Buvo naudojamos tokios mikroelementų trąšos:

Pavadinimas	Trąšų maitinamosios medžiagos	Panaudota kiekis (kg/ha)
A:Excello 2.65% Cu	Cu, Zn, Mg, Fe, Mo, Na, B	20
B:Excello 5% ig Mg	Cu, Zn, Mg	20
CMangandynger Jost	Mn, Fe, Zn, Cu	25
D:Oellingsoee Mikro*	N, P, K, Mg, Ca, Na, S, Fe	40
	Cu, Mn, B, Zn, Mo, Co
E:Vario sulfatas	Cu, S	20
F:Desulfuruoj antis	S, Ca, Mg, N	100
produktas
G:Kontrolinis	be mikroelementų	-

* Mikro maistinių trąšų mišinys pagal šį išradimą, atitinkantis 3-iojo pavyzdžio mišinį.

Lauko bandymų rezultatai parodyti toliau pateikiamoje lentelėje (skaičiai yra vidurkiai pagal 4 tręštus sklypus) :

Kuo tręšta

Derliaus padidėjimas, palyginus su netręštu plotu (hkg/ha)

Santykinis derlius

A	2.2	102
B	1.2			101
C	1.2			101
D	3.7			104
E	1.8			102
F	1.8			102
G	-			100
	(MPS₉₅=3.	• 6)
Vidutinis netręštu	sklypų	derlius	buvo	94.8 hkg/ha.
Iš šios lentelės	galima	matyti,	kad	mikroelementinių

trąšų mišinys pagal šį išradimą žymiai padidino derlių, lyginant ne tik su netręštais sklypais, bet ir su kitomis mikroelementinėmis trąšomis tręštais sklypais. Išradimo mikroelementinių trąšų mišinys (Oellingsoee Mikro) buvo vienintelis iš išbandytų mikroelementinių trąšų, kuris davė statiškai patikimą derliaus padi• ♦* dėjimą (95% kiekiu), palyginus su kontroliniu tręšimu.

Claims

IŠRADIMO APIBRĖŽTIS

1. Sauso agregatinio pavidalo mikroelementinių trąšų mišinys, tinkantis sumaišymui su makroelementinių trąšų mišiniu, besiskiriantis tuo, kad jo kiekviena agregatinė dalis susideda iš Cu , Mn ir Zn metalų druskų ir kuriame yra 1000-8000 g Cu 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 500-3000 g Mn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 150-2500 g Zn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, taip pat iš bent vieno vandenyje tirpaus nitrato, kuris nėra aukščiau paminėtų metalų druskos pavidalo, ir kiekviena agregatinė dalis susideda iš metalų druskų dalelių bei vandenyje tirpaus nitrato dalelių homogeninio mišinio.
2. Mikroelementinių trąšų mišinys pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad kiekvienoje agregatinėje dalyje dar yra Co ir/arba Mo druskos tokiais kiekiais - 5-100 g Co 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio ir/arba 10-300 g Mo 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio.
3. Mikroelementinių trąšų mišinys pagal 1 arba 2 punktus, besiskiriantis tuo, kad kiekvienoje agregatinėje dalyje yra bent vienas rišiklis.
4. Mikroelementinių trąšų mišinys pagal 1 ir 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad jame yra 2000-5000 g Cu 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 10002000 g Mn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 300-1500 g Zn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 10-50g Co 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio ir 20-150 g Mo 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio.
5. Mikroelementinių trąšų mišinys pagal bet kurą iš 14 punktų, besiskiriantis tuo, kad jame yra bent vario sulfato arba vario oksichlorido, mangano sulfato ir cinko sulfato ir kuriame dar yra bent vienas junginys, parinktas iš grupės, susidedančios iš geležies sulfato, tirpaus natrio borato (Na₂B₈O₁₃.4 H₂O) , borakso, amonio molibdato, natrio molibdato, kobalto sulfato, diamonio fosfato, kalio fosfato, kalio chlorido, kalio sulfato ir magnio sulfato.
6. Kietų trąšų mišinys, besiskiriantis tuo, kad jis sudarytas iš mikroelementinių trąšų mišinio pagal bet kuri, iš 1-5 punktų, kaip pirmos komponentės ir kietų makroelementinių trąšų mišinio, susidedančio bent iš N, P ir/arba K, kaip antros komponentės .
7. Pasėlių tręšimo būdas, besiskiantis tuo, kad panaudoja mikroelementinių trąšų mišinį pagal bet kurį iš 1-5 punktų arba trąšų mišinį pagal 6 punktą pasėliams arba dirvožemiui tręšti.
8. Sauso agregatinio pavidalo mikroelementinių trąšų mišinio, tinkančio sumaišyti su makroelementinių trąšų mišiniu, gavimo būdas, besiskirintis tuo, kad Cu, Mn, Zn metalų druskas ir mažiausiai vieną vandenyje tirpų -nitratą, kuria nėra minėtų metalų druskų pavidalo, sumaišo sausai, nepridedant žymesnio kiekio vandens, minėtoms druskoms ir minėtam nitratui esant miltelių pavidalo, kad būtų gautas gerai sumaišytas mikroelementinis mišinys, ir sumaišo su rišikliu, kad būtų gautas minėtas sauso agregatinio pavidalo mikroelementinių trąšų mišinys, kuriame kiekviena agregatinė dalis susideda iš metalų druskų dalelių bei vandenyje tirpaus nitrato dalelių homogeninio mišinio, ir kuriame yra 1000-8000 g Cu 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 500-3000 g Mn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio ir 150-2500 g Zn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio ir pasirinktinai dar yra 5-10 g

Co 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio ir/arba 10-300 g Mo 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio.
9. Būdas pagal 8 punktą, besiskiriantis tuo, kad mikroelementinių trąšų mišinyje yra 2000-5000 g Cu 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 10002000 g Mn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 300-1500 g Zn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 10-50 g Co 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio ir/arba 20-150 g Mo 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio.
10. Būdas pagal 8 arba 9 punktą, besiskiriantis tuo, kad mikroelementinį trąšų mišinį paruošia naudojant bent vario sulfatą arba vario oksichlcridą, mangano sulfatą ir cinko sulfatą ir dar bent vieną junginį, parinktą iš grupės, sudarytos iš geležies sulfato, tirpaus natrio borato (Na₂B₈O₁₃.4 H₂O), borakso, amonio molibdato, natrio molibdato, kobalto sulfato, diamonio fosfato, kalio fosfato, kalio chlorido, kalio sulfate ir magnio sulfato.