LT5803B

LT5803B - Geležies turinčio šlamo perdirbimo į pigmentinę medžiagą būdas

Info

Publication number: LT5803B
Application number: LT2010015A
Authority: LT
Inventors: Pranas BALTRĖNAS; Danas Budilovskis
Original assignee: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, ,
Priority date: 2010-02-12
Filing date: 2010-02-12
Publication date: 2012-01-25
Also published as: LT2010015A

Abstract

Šis išradimas yra iš pramoninės ekologijos srities, skirtas geležies turinčių šlamų, gautų apdorojus nuotekas heteroktrokoaguliaciniu būdu, perdirbimui į raudoną, raudonai-rudą pigmentinę medžiagą. Būdas įgyvendinamas modifikuojant gautą šlamą pradžioje fosforo rūgštimi, o po to tirpia cinko druska, iš dalies cinko sulfatu, masės kiekiu, atitinkančiu šlame Fe2O3 : ZnO moliniam santykiui 1 : (0,1-0,3), po to gautą mišinį homogenizuojant, džiovinant ir termiškai apdorojant 800-850 °C temperatūroje.

Description

Šis išradimas yra iš pramoninės ekologijos srities, o tiksliau - iš geležies turinčio šlamo, gauto po heterokoaguliacinio nuotekų valymo nuo sunkiųjų metalų, perdirbimo į raudonai-rudą pigmentinę medžiagą.

Nuotekos, turinčios sunkiųjų metalų jonų (Zn²⁺, Cr⁶⁺, Cu²⁺, Fe²⁺, Fe³⁺, Ni²⁺ ir kt.), dažniausiai susidaro spalvotųjų metalų gamybos procese, galvaninių dangų sudaryme ant plastmasinių ir metalinių paviršių, metalų ėsdinimo procese, apdorojant spausdinimo plokštes ir kt. Nukenksminti vandenys išleidžiami į kanalizaciją, bet lieka galvaninis Siamas, kuris yra prisotintas jau minėtais sunkiaisiais metalais. Pagal 1975-07-15 EBT Bendrąją atliekų direktyvą 75/442/EEB, sunkieji metalai priskiriami pavojingų atliekų grupei, kadangi, patekdami į supančią aplinką, jie gali žalojančiai paveikti gyvąjį organizmą.

Todėl visame pasaulyje išlieka svarbi šlamo, turinčio sunkiųjų metalų jonų, utilizacijos problema. Europos bendrijos šalys pavojingų atliekų valdymo klausimais turi vadovautisl991-12-01 d. EBT direktyva 91/689/EEB.

Žinoma nuotekų valymo nuo sunkiųjų metalų technologija [patentas LT Nr. 4109 B, TPK 6 C02F 1/62 publ. 1997-02-25] panaudojant fero-ferrihidrazolį (FFH), kuris yra geležies II) ir (III) oksihidratų suspensija. Ja apdorojant nuotekas, susidaro šlamas, turintis didelį kiekį geležies junginių (daugiau nei 60 %, skaičiuojant nuo sausos medžiagos). Tai sudaro galimybę naudingai perdirbti šlamą ir iš jo gauti neorganinius geležies turinčius pigmentus [EyąnjioBCKHC JĮ., EymuioBCKuc K)., EmeHKO JI. C. // XnMimecKoe h He(į)Tera3OBoe MauiHHOCTpoeHHe. N° 11,2004, c. 36-38].

Žinomi gamtiniai mineraliniai geležies turintys pigmentai, turintys pakankamai platų spalvų spektrą, kurių atspalvį nulemia minerale esantis geležies oksidas. Sakykim, mišrusis geležies (II) ir (III) oksidas (trigeležies tetraoksidas) - Fe3O4 - yra juodas ir gamtoje randamas mineralo magnetito pavidalu. Digeležies trioksidas (a Fe2C>3) yra raudonasis pigmentas. Jo turi tokie pigmentai, kaip persų raudonasis (75 % FejCb) ir ispanų raudonasis (85 % Fe2C>3). Priklausomai nuo Fe2O3 dalelių formos ir dydžio, spalva gali kisti nuo oranžinės iki violetiniai-raudonos. Jis gamtoje randamas raudono mineralo hematito (a Fe2Ū3) pavidalu [The Merck Index, 14 Edition/publ. Merck&Co.Inc., White House Station, NJ, 2006, Table-63; KopcyHCKHH JI. Φ., KanHHCKaa T. B., ΟτβπηΗ C. H. // HeopraHHuecKne πΗΓΜβΗΤΒΐ: CnpaBOHHHK. Cri6.: Χημηχ, 1992, 336 c.].

Žinomas ir plačiai naudojamas gamtinis pigmentas geležies surikas, turintis vyšnių raudonumo spalvą, sudarytas iš Fe₂Ū3 su nedidelėmis molio ir kvarco priemaišomis. Surike yra 75-95 % Fe₂Ū3, t. y. daugiau, negu kituose gamtiniuose pigmentuose. Taip pat žinomas raudonas gamtinis pigmentas mumija, turintis 20-70 % Fe₂C>3 [KopcyHCKHii JI. Φ., KajiHHCKaa T. B., ΟτεπηΗ C. H. // HeopramnecKue ΠΗΓΜβΗΤΒΐ: CnpaBOHHHK. C1T6.: Χημηη, 1992, 336 c.].

Gamtiniai geležį turintys pigmentai gaunami mechaniškai sumalant jų turinčius mineralus, arba sodrinant ir termiškai apdorojant geležies turinčias rūdas.

Šie pigmentai yra nebrangūs, bet stokoja spalvų ryškumo, nepasižymi atsparumu temperatūrai ir geromis techninėmis dažomosiomis savybėmis.

Sintetiniai geležį turintys pigmentai gaminami iš geležies druskų, jas nusodinant arba termiškai apdorojant. Paprastai šie pigmentai neturi minėtų trūkumų [KpacHoSan H. Γ., JlaTMineB K). B. //Βκοηομηκβ, τβχΗοποπίΗ h opraHH3aima nporoBOACTBa acejie3oconepacamnx πηγμ6Ητοβ: Οίήορ. ΡίΗφορΜ., ΗΗΗΤ3ΧΗΜ.- M., 1991, c. 45],

Iš patento RU Nr. 2057154 (TPK 6 C09C 1/24) žinomas rudo fosfatinio-geležies oksidinio pigmento gavimo būdas, kai pigmentas 90-100 °C temperatūroje zolio-gelio pavidalu nusodinamas iš geležies nitrato tirpalo, turinčio fosforo rūgšties, esant Fe₂C>3: P₂0s moliniam santykiui, lygiam 1,00 : (0,12-0,18), dalyvaujant karbamidui. Po to jis filtruojamas, džiovinamas ir apdorojamas 500-700 °C temperatūroje. Tačiau gelio pavidalo produktą plaunant ir filtruojant nuo nitrato jonų, procesas užtrunka, be to, naudojamas brangus geležies nitratas.

Patente RU Nr. 2086591 (TPK 6 C09C 1/24) aprašomas rudo pigmento gavimo būdas panaudojant Marteno krosnies arba aukštakrosnės cechų atliekas kartu su kalcio-vandenilio tetraoksofosfatu (CaHPCU) santykiu 1:(0,05-0,08), išlaikant mišinį 60-80 °C temperatūroje 1,0-2,0 valandas, po to produktą plaunant nuo vandenyje tirpių medžiagų ir apdorojant 150350 °C temperatūroje. Šio būdo nepatogumas yra tas, kad CaHPO₄ gavimui reikalinga atskira aparatūra, be to, jis sumažina chromoforo Fe (III) kiekį.

Iš patento CN Nr. 1310207 (TPK 7, C09 1/24, publ.:

http//v3.espacenet.com/searchResults?locale=lt_LT&AB=red+pigment*+AND+sludge&c.... 2009.03.23 (prieiga per http://www.vpb.lt) žinomas pramoninio šlamo, turinčio virš 38 % Fe₂O3, perdirbimo būdas, kai Siamas paveikiamas sieros rūgštimi, po to plaunamas vandeniu, nuosėdos filtruojamos, jas oksiduojant ir sendinant. Po to nuosėdos vėl plaunamos ir filtruojamos, vėliau kaitinamos ir malamos, kad būtų gautas raudonas pigmentas, kuris naudojamas keraminių gaminių ir aukštos temperatūros glazūros dažymui. Šis būdas reikalauja daug perdirbimo stadijų, sunaudojama daug pramoninio vandens, kuris vėl teršia aplinką, be to, smulkios dispersijos filtravimas sumažina būdo našumą.

Patente RU Nr. 23292204 (TPK 8 C03C 1/04, publ. 2008 m. Biulet. Nr. 20) aprašytas rudo pigmento gavimo būdas iš įkrovos, turinčios tokią sudėtį: chromo oksido 20-30 %, cinko oksido 5-10 %, raudonojo šlamo (molžemio ir boksitų gamybos atliekų, kurių sudėtis, masės %: silicio dioksidas 9,5-11,1; titano dioksidas 4,4-5,6; aliuminio oksidas 17-19; geležies oksidas 39-42,9; kalcio oksidas 7,6-9,5; natrio oksidas 6,2-6,9; kiti- 7,8-10,5) 25-36; dolomito 35-40. Aukščiau minėti komponentai sumalami tiek, kad pereitų per sietą Nr. 0063, dozuojami ir sumaišomi. Gauta masė kaitinama 850-950 °C temperatūroje oksiduojančioje aplinkoje. Šiame būde didelę masės dalį sudaro brangus chromo oksidas ir nedidelė masė sunaudoto raudonojo šlamo.

Pagal šlamo perdirbimo būdą, artimiausiu šiam išradimui būdu yra šlamo perdirbimo būdas į rudąjį pigmentą, aprašytas patente BY Nr. 3949 (TPK 7 C09C 1/24). Išradimo esmė yra ta, kad šlamas, gautas išvalius nuotekas naudojant FFH, ir turintis ne mažiau 60 % Fe₂O3, sumaišomas su 85 % fosforo rūgštimi Fe₂O3: P2O5 moliniu santykiu, lygiu 1,00 : (0,2-0,3), po to produktas džiovinamas ir kaitinamas 400-700 °C temperatūroje. Tokioje temperatūroje gauto pigmento spalva yra tamsiai ruda, o 600-700 °C temperatūroje - raudonai ruda. Imlumas aliejui - 60-100 g/100 g sėmenų aliejaus; dengiamumas - 8-13 g/m²; spalvos ryškumas (p) - 12-13 %, spalvos švarumas (P) - 38-44 %, dominuojantis bangos ilgis λ v

597-598 nm. Šio būdo trūkumus sudaro tai, kad gauti rudi pigmentai turi ribotą atspalvių spektrą, didelį imlumą aliejui ir žemą spalvos ryškumą ir spalvos švarumą, nes esantys šiame Ni, Cr ir Cu junginių kiekiai temperatūrinio apdorojimo metu gali sudaryti produktus su nešvariai rudu atspalviu.

Šio išradimo tikslas yra šlamo, gauto išvalius nuotekas naudojant FFH, perdirbimo būdas į pigmentines medžiagas, pasižyminčias plačiu raudonai-rudų spalvų atspalvių spektru, ir turinčias aukštus dažymo techninius rodiklius.

Tikslas pasiekiamas tuo, kad gautas šlamas papildomai modifikuojamas tirpia cinko druska, iš dalies, cinko sulfatu. Pridėjus cinko sulfato į šlamą moliniu santykiu 1 : (0,10-0,30) ir paveikus jį temperatūra, atsiranda galimybė susidaryti kristalinei hematito (a Fe₂C>3) fazei ir išvengiama galimybės susidaryti magemitui, magnetitui, feritui, kurie turi nešvarią tamsiai rudą spalvą. Hematitas, priklausomai nuo jo dispersiškumo ir kristališkumo, pasižymi plačiu raudonai-rudos spalvos atspalvių spektru. Šlamo terminio apdorojimo produktuose esantis cinkitas teigiamai paveikia į pigmentinės medžiagos spalvines charakteristikas.

Taigi galima pažymėti tokius šio būdo privalumus:

1. Modifikuojant šlamą tirpia cinko druska tikslingai gaunamos įvairių raudonų atspalvių raudonai-rudos spalvos pigmentinės medžiagos, pasižyminčios didesniu spalvos švarumu ir ryškumu.

2. Pateikiamas būdas padidina galimybę panaudoti įvairios cheminės sudėties šlamus, turinčius žymius kiekius Ni, Cr, Cu ir kitų sunkiųjų metalų junginių.

Skiriamieji šio išradimo požymiai yra šie:

1. Modifikatoriaus tipas - tirpios cinko druskos panaudojimas.

2. Šlamo ir tirpios cinko druskos masių santykis, skaičiuojant Fe2O3:ZnO šiame, lygus 1,0:(0,10-0,30).

3. Šlamo temperatūrinis apdorojimas 800-850 °C temperatūrų intervale.

Toliau skiriamieji išradimo požymiai paaiškinami detaliau.

1. Modifikatoriaus tipas.

Remiantis eksperimentiniais duomenimis paaiškėja, kad šlamo, kuriame cinko junginių yra daugiau negu nikelio, chromo ir vario junginių, temperatūrinio apdorojimo metu susidaro produktai, daugiausia turintys geležies oksidus (hematitą) ir cinko oksidą (cinkitą), kurie nuspalvinti įvairių atspalvių raudona, raudonai-ruda spalva. Tai priklauso nuo kristalinių fazių santykio, jų dispersiškumo ir kristališkumo. Kristalinių fazių santykis temperatūriškai apdorotuose produktuose priklauso nuo pradinio šlamo sudėties ir nuo panaudoto modifikatoriaus kiekio. Todėl į cinko sulfatą reikia žiūrėti kaip į modifikatorių, kuris struktūriškai modifikuoja pigmentines medžiagas ir kuris veikia fizikinius-cheminius pakitimus, vykstančius temperatūriškai apdorojant šlamą ir į gautų medžiagų spalvines charakteristikas.

Cinko druskos pridėjimas į šlamą teigiamai veikia į hematito, kaip pagrindinės fazės, susidarymą, nes špinelinių struktūrų su statiniu dviejų ir trijų krūvių katijonų pasiskirstymu oktaedriniuose gardelės mazguose šiuo atveju nesusidaro. Iš šių duomenų galima teigti, kad šlamo perdirbimo produktų spalvinės charakteristikos tiesiogiai priklauso nuo jų fazinės sudėties, kuri savo ruožtu, nustatoma pradinio šlamo chemine sudėtimi, iš dalies metalų junginių o pirmiausia cinko buvimu.

2. Fe^O^ZnO molinis santykis šiame.

Pagal cheminę sudėtį šlamus, gautus valant nuotekas panaudojant FFH, galima pateikti kaip geležies oksohidratų mišinį su absorbuotais ant jų paviršiaus sunkiųjų metalų junginiais. Kaip nustatyta [By/mJiOBCKuc JĮ., EmeHKO JI.C. HccjieaoBaHHe npoųecca h προΛγκτοΒ TepMoo6pa6oTKH mjiaMOB, nojiyHeHHBix npn ouncTKe ctohhbk bojį c πομοπιμο φερροφερρΗΓΗΑροχοπ» // JKypHan npHKjiajtHOH χημηη. 2004. T. 77. Bbm. 9. C. 1520 5

1524], šlamu terminio apdorojimo produktų fazinė sudėtis priklauso nuo jame esančių cinko, nikelio, vario, chromo junginių. Esant Fe2Ū3: ZnO=l : (0,1-0,30), temperatūrinio apdorojimo produktais prie 800-850 °C temperatūros pagrindinai yra hematitas (lentelėje 1-8 pavyzdžiai). Susidarę produktai turi raudonai-rudą spalvą. Sumažinus cinko junginių kiekį šiame, perskaičiuotą į cinko oksidą iki FežCb : ZnO molinio santykio, mažesnio negu 10,0, susidaro špinelinės struktūros ir gaunami produktai su nešvariai rudos spalvos atspalviais (lentelėje 810 pavyzdžiai). Cinko junginių kiekio padidinimas pradiniame šiame padeda temperatūrinio apdorojimo metu susidaryti daugiausia kristalinėms hematito, cinkito fazėms ir pagerina susidariusių pigmentų dažomąsias technines ir spalvines charakteristikas (lentelėje 4, 11 ir 12 pavyzdžiai).

Pridėjus j šlamo sudėtį cinko junginių, perskaičiuotų į cinko oksidą, daugiau negu 0,3 molio 1 moliui FezCb, terminio apdorojimo produktuose gaunamas padidintas cinkito kiekis, sumažėjęs geležies (III) kiekis, dėl ko nežymiai sumažėja geležį turinčių pigmentų spalvos švarumas (lentelėje 11 ir 12 pavyzdžiai).

3. Temperatūrų intervalas,

Šlamo apdorojimo temperatūra turi esminės įtakos gautų produktų spalvai. Šlamo kaitinimo metu vyksta eilė cheminių, fizikinių-cheminių ir fazinių virsmų, kurie veikia į temperatūrinio apdorojimo produktų sudėtį ir į jų dažomąsias technines charakteristikas. Šlamo kaitinimą lydi H2O atskilimas, geležies oksidų kristalizacija, feritų susidarymas. Hematito (a Fe2Ū3), kuris pasižymi raudona spalva, kristalizacija sukelia gautų produktų spalvos švarumo rodiklių padidėjimą.

Pagal eksperimentinius duomenis šlamas, pakaitintas iki 700 °C temperatūros, turi magemito (γ Fe2Ū3) arba magnetito ^3()4) kristalines fazes, priklausomai nuo esančių jame nikelio, chromo, vario arba cinko junginių. Magemito (γ Fe2C>3) ir magnetito ^3()4) perėjimas į hematitą (a Fe2Ū3) įvyksta 800-850 °C temperatūroje. Todėl, keliant šlamo apdorojimo temperatūrą iki 800-850 °C, susidaro palankesnės sąlygos gauti raudono atspalvio produktus, kurie turi didesnį raudonos spalvos ryškumą ir švarumą. Kaitinant šlamą iki 900 °C ir daugiau, įvyksta dalelių sukepimas, aglomeratų susidarymas, dėl ko pablogėja gautų pigmentų spalviniai ir dažomieji techniniai rodikliai.

Norint nustatyti gautų produktų iš termiškai apdorotų šlamu panaudojimą kaip neorganinių pigmentų, atlikti bandymai su tokiomis pigmentų charakteristikomis kaip dengiamumas ir imlumas aliejui. Kaip žinoma, dengiamumas kiekybiškai įvertinamas kaip pigmento masės kiekis gramais, reikalingas 1 m² dažomo paviršiaus tolygiam padengimui (g/m²). Neorganinių pigmentų dengiamumas svyruoja plačiose ribose, o gamtinių geležies turinčių pigmentų - nuo 10 iki 90 g/m², sintetinių raudonų 4-7 g/m² [KopcyHCKHH JI. Φ., KajiHHCKaa T. B., CTenHH C. H. // HeopraHunecKite πηγμ6ητβι: CnpaBOHHHK. Cn6.: Xhmm, 1992, 336 c.]. Nustatyta, kad iš termiškai apdorotų šlamu gautų pigmentų dengiamumas kinta gana siaurose ribose: nuo 11 iki 17 g/m² (lentelėje 1-8 pavyzdžiai) ir yra to paties lygio kaip ir prototipo dengiamumas.

Imlumas aliejui yra vienas iš pagrindinių pigmento kokybės rodiklių. Imlumas aliejui yra sėmenų aliejaus kiekis gramais, reikalingas pigmento milteliams suvilgyti, norint 100 g miltelių paversti netakia pasta (g/100 g). Šis rodiklis gautiems pigmentams yra 47-56 g/100 g (lentelėje 1-8 pavyzdžiai). Tai šiek tiek aukštesnis rodiklis už raudonų ir rudų geležį turinčių gamtinių ir sintetinių pigmentų, kurių imlumas aliejui sudaro 20-50 g/m² [KopcyHCKHH JI. Φ., KajiHHCKaa T. B., OrenHH C. H. // HeopraHHHecKue ΠΗΓΜβΗΤΒΐ: CnpaBOHHHK. ΟΠ6.: Xhmhs, 1992, 336 c.], bet ne mažesnis už prototipo imlumą aliejui (lentelėje 13 ir 14 pavyzdžiai).

Išradimo įgyvendinimas iliustruojamas pavyzdžiais, kurių rezultatai pateikiami lentelėje.

Pavyzdžiai.

Pradinis šlamas, gautas apdorojus nuotekas panaudojant FFH (heterokoaguliaciniu būdu), turėjo tokią sudėtį, masės %: Fe₂Ū3 -7,74; FeO - 0,92; ZnO - 0,28; CuO - 0,25; NiO 0,10; CaO - 0,17; Cr₂O₃ - 0,19; P₂O₅ - 0,08; H₂O - 87,7 (likusius 2,57 % sudaro koordinaciniais metalais per OH grupes chemiškai surištas vanduo).

Į šlamą pridedama modifikatoriaus - fosforo rūgšties Fe₂O3: P₂Os moliniu santykiu, lygiu 1: 0,2, kaip aprašyta prototipe, gauta masė homogenizuojama ir paliekama senti. Po to į fosforą turintį šlamą papildomai pridedama modifikatoriaus - tirpios cinko druskos, iš dalies, ZnSC>4 '7 H₂O. Pridedamo cinko sulfato kiekis apskaičiuojamas taip, kad šiame Fe₂O3: ZnO santykis atitiktų 1: (0,1-0,3). Modifikuoti šlamai homogenizuojami ir paliekami senti 5-10 valandų, o po to kaitinami lėtai keliant temperatūrą iki 800-850 °C. Pasigaminę produktai susmulkinami ir nustatoma jų cheminė, fazinė ir dispersinė sudėtis bei dažomosios techninės savybės.

Gautų produktų fazinė sudėtis nustatyta firmos Bruker AXS (Vokietija) difraktometru „08 Advance“. Pigmentų spalvinių charakteristikų nustatymui naudotas spektrofotometras ΟΦ-18 (Rusija), turintis „B” spinduliuotės šaltinį.

Pigmentų dažomosios techninės charakteristikos (dengiamumas ir imlumas aliejui) nustatomos pagal standartines metodikas [KopcyHCKHH JI. Φ., KajiHHCKaa T. B., CTenHH C. H. // HeopraHHuecKHe πΗΓΜβΗΤΒΐ: CnpaBOHHHK. CII6.: Χημηη, 1992, 336 c.].

Eksperimentinių tyrimų rezultatai

Bandy mo Nr.	Modifikato- rius	Fe₂O₃:Zn 0 molinis santykis	Apdoro jimo tempera tūra, °C	Spalvinės charakteristikos	Dažomosios techninės charakteristikos	Spalvos vizualinė charakte- ristika	Fazinė sudėtis
P⁺, %	p, %	λ, nm	Dengi a mu- mas, g/m²	Imlumas aliejui, g/100g
1	ZnSO4-7H2O	1:0,10	800	37,5	14,3	603	11	49	raudonai- ruda	hematitas, magnetitas
2	ZnSO4-7H2O	1:0,17	800	40,0	17,0	603	12	47	raudonai- ruda	hematitas, magnetitas
3	ZnSO4-7H2O	1:0,25	800	40,5	17,6	603	12	50	raudonai- ruda	hematitas, cinkitas
4	ZnSO47H2O	1:0,30	850	42,0	17,9	603	14	52	raudona	hematitas, cinkitas
5	ZnSO4-7H2O	1:0,17	900	39,5	16,7	599	17	50	tamsiai raudona	hematitas, franklinitas
6	ZnSO4-7H2O	1:0,25	850	41,5	17,5	602	16	56	raudona	hematitas, magnetitas
7	ZnSO4-7H2O	1:0,10	850	39,5	15,3	603	13	50	raudonai- ruda	hematitas, magnetitas
8	ZnSO4-7H2O	1:0,10	900	40,5	17,0	602	16	45	nešvariai raudonai- ruda	hematitas, franklinitas
9	Be modifikatoriaus		800	30,0	14,0	605	10	60	nešvariai tamsiai raudona	hematitas, magemitas
10	Be modifikatoriaus		900	25,5	10,7	605	18	56	nešvariai tamsiai raudona	hematitas, magemitas
11	ZnSO4‘7H2O	1:0,35	800	40,0	17,0	599	15	50	raudona	hematitas, cinkitas
12	ZnSO4-7H2O	1:0,35	900	38,0	16,5	601	17	53	raudona	hematitas, franklinitas
13	Prototipas*		400	40,0	13,4	600	13	92	ruda	hematitas, magemitas
14	Prototipas*		700	44,0	13,0	598	8	60	raudonai- ruda	hematitas, magemitas

P⁺ spalvos švarumas; p⁺⁺ spalvos grynumas; * Fe₂O₃: ZnO molinis santykis 1:0,2.

Claims

APIBRĖŽTIS

1. Geležies turinčio šlamo, gauto valant nuotekas heterokoaguliaciniu būdu, perdirbimo į pigmentinę medžiagą būdas, kai šlamą sumaišo su modifikatoriumi, po to džiovina ir termiškai apdoroja, besiskiriantis tuo, kad modifikatoriumi papildomai naudoja tirpią cinko druską masės kiekiu, atitinkančiu šiame Fe₂O3: ZnO moliniam santykiui, lygiam 1 : (0,1-0,3), kurią sumaišo su fosforo turinčiu šlamu, gautą mišinį homogenizuoja, džiovina, termiškai apdoroja 800-850 °C temperatūroje ir gauna raudoną ir raudonai-rudą pigmentinę medžiagą.