LT6726B - Giluminių raketinių bombų kompleksų kovai su povandeniniais taikiniais treniruočių įranga ir veikimo būdas - Google Patents
Giluminių raketinių bombų kompleksų kovai su povandeniniais taikiniais treniruočių įranga ir veikimo būdas Download PDFInfo
- Publication number
- LT6726B LT6726B LT2019508A LT2019508A LT6726B LT 6726 B LT6726 B LT 6726B LT 2019508 A LT2019508 A LT 2019508A LT 2019508 A LT2019508 A LT 2019508A LT 6726 B LT6726 B LT 6726B
- Authority
- LT
- Lithuania
- Prior art keywords
- target
- bomb
- training
- missile
- deep
- Prior art date
Links
Classifications
-
- F—MECHANICAL ENGINEERING; LIGHTING; HEATING; WEAPONS; BLASTING
- F41—WEAPONS
- F41G—WEAPON SIGHTS; AIMING
- F41G7/00—Direction control systems for self-propelled missiles
- F41G7/006—Guided missiles training or simulation devices
-
- F—MECHANICAL ENGINEERING; LIGHTING; HEATING; WEAPONS; BLASTING
- F41—WEAPONS
- F41G—WEAPON SIGHTS; AIMING
- F41G7/00—Direction control systems for self-propelled missiles
- F41G7/34—Direction control systems for self-propelled missiles based on predetermined target position data
-
- F—MECHANICAL ENGINEERING; LIGHTING; HEATING; WEAPONS; BLASTING
- F41—WEAPONS
- F41G—WEAPON SIGHTS; AIMING
- F41G9/00—Systems for controlling missiles or projectiles, not provided for elsewhere
- F41G9/02—Systems for controlling missiles or projectiles, not provided for elsewhere for bombing control
- F41G9/025—Training or teaching apparatus therefor
-
- F—MECHANICAL ENGINEERING; LIGHTING; HEATING; WEAPONS; BLASTING
- F41—WEAPONS
- F41J—TARGETS; TARGET RANGES; BULLET CATCHERS
- F41J9/00—Moving targets, i.e. moving when fired at
- F41J9/04—Seagoing targets
-
- F—MECHANICAL ENGINEERING; LIGHTING; HEATING; WEAPONS; BLASTING
- F42—AMMUNITION; BLASTING
- F42B—EXPLOSIVE CHARGES, e.g. FOR BLASTING, FIREWORKS, AMMUNITION
- F42B15/00—Self-propelled projectiles or missiles, e.g. rockets; Guided missiles
- F42B15/22—Missiles having a trajectory finishing below water surface
-
- F—MECHANICAL ENGINEERING; LIGHTING; HEATING; WEAPONS; BLASTING
- F42—AMMUNITION; BLASTING
- F42B—EXPLOSIVE CHARGES, e.g. FOR BLASTING, FIREWORKS, AMMUNITION
- F42B19/00—Marine torpedoes, e.g. launched by surface vessels or submarines; Sea mines having self-propulsion means
- F42B19/36—Marine torpedoes, e.g. launched by surface vessels or submarines; Sea mines having self-propulsion means adapted to be used for exercise purposes, e.g. indicating position or course
-
- G—PHYSICS
- G09—EDUCATION; CRYPTOGRAPHY; DISPLAY; ADVERTISING; SEALS
- G09B—EDUCATIONAL OR DEMONSTRATION APPLIANCES; APPLIANCES FOR TEACHING, OR COMMUNICATING WITH, THE BLIND, DEAF OR MUTE; MODELS; PLANETARIA; GLOBES; MAPS; DIAGRAMS
- G09B9/00—Simulators for teaching or training purposes
- G09B9/003—Simulators for teaching or training purposes for military purposes and tactics
-
- G—PHYSICS
- G09—EDUCATION; CRYPTOGRAPHY; DISPLAY; ADVERTISING; SEALS
- G09B—EDUCATIONAL OR DEMONSTRATION APPLIANCES; APPLIANCES FOR TEACHING, OR COMMUNICATING WITH, THE BLIND, DEAF OR MUTE; MODELS; PLANETARIA; GLOBES; MAPS; DIAGRAMS
- G09B9/00—Simulators for teaching or training purposes
- G09B9/006—Simulators for teaching or training purposes for locating or ranging of objects
-
- G—PHYSICS
- G09—EDUCATION; CRYPTOGRAPHY; DISPLAY; ADVERTISING; SEALS
- G09B—EDUCATIONAL OR DEMONSTRATION APPLIANCES; APPLIANCES FOR TEACHING, OR COMMUNICATING WITH, THE BLIND, DEAF OR MUTE; MODELS; PLANETARIA; GLOBES; MAPS; DIAGRAMS
- G09B9/00—Simulators for teaching or training purposes
- G09B9/56—Simulation of sonar
-
- G—PHYSICS
- G09—EDUCATION; CRYPTOGRAPHY; DISPLAY; ADVERTISING; SEALS
- G09B—EDUCATIONAL OR DEMONSTRATION APPLIANCES; APPLIANCES FOR TEACHING, OR COMMUNICATING WITH, THE BLIND, DEAF OR MUTE; MODELS; PLANETARIA; GLOBES; MAPS; DIAGRAMS
- G09B9/00—Simulators for teaching or training purposes
- G09B9/02—Simulators for teaching or training purposes for teaching control of vehicles or other craft
- G09B9/06—Simulators for teaching or training purposes for teaching control of vehicles or other craft for teaching control of ships, boats, or other waterborne vehicles
Landscapes
- Engineering & Computer Science (AREA)
- Theoretical Computer Science (AREA)
- General Engineering & Computer Science (AREA)
- Combustion & Propulsion (AREA)
- Chemical & Material Sciences (AREA)
- General Physics & Mathematics (AREA)
- Educational Administration (AREA)
- Educational Technology (AREA)
- Physics & Mathematics (AREA)
- Business, Economics & Management (AREA)
- Remote Sensing (AREA)
- Radar, Positioning & Navigation (AREA)
- Aviation & Aerospace Engineering (AREA)
- Health & Medical Sciences (AREA)
- Physical Education & Sports Medicine (AREA)
- Measurement Of Velocity Or Position Using Acoustic Or Ultrasonic Waves (AREA)
- Aiming, Guidance, Guns With A Light Source, Armor, Camouflage, And Targets (AREA)
Abstract
Aprašymas pateikia treniruočių įrangą ir veikimo būdą, kurį naudojant šaudymo pratybos atitinka natūralaus šaudymo operacijas: naudojami koviniai laivai su realiais giluminių raketinių bombų kompleksais, pvz. RBU-6000, ASW-601, Roketsan ASW ar kt., ir šaudomos mokomosios bombos į prieš šaudymo pratybas panardintą taikinį. Treniruočių įrangos konstrukciją sudaro dvi dalys, esančios taikinyje ir šaudymo įrenginyje. Taikinys turi erdvinę konstrukciją, plūdurą, gervę, lyną ir valdymo bloką, o šaudymo įrenginys turi raketinių bombų kompleksą, mokomąją bombą, sonarą, modemą ir valdiklį. Valdymo blokas turi palydovinę navigacinę sistemą, valdiklį, modemą ir bombos kritimo detektorių. Sonaras garso bangų pagalba aptinka taikinį, nustato jo koordinates, erdvinius ir judėjimo parametrus. Aptikus taikinį, personalas iš giluminių raketinių bombų komplekso paleidžia bombą taikinio link. Jei bomba pataiko į taikinį, bomba aktyvinama. Bombos kritimo detektorius užfiksuoja bombos aktyvinimą ir tai praneša valdikliui, kuris užfiksuoja bombos aktyvinimo laiką ir koordinates. Šie duomenys radijo bangomis perduodami į šaudymo įrenginį, kur personalas sužino apie pataikymą.
Description
TECHNIKOS SRITIS
Išradimas priklauso raketinių bombų kompleksų treniruočių įrangos sričiai, o konkrečiai - tai giluminių raketinių bombų kompleksų treniruočių įranga.
TECHNIKOS LYGIS
Viena iš kovos su povandeniniais taikiniais (pvz. povandeniniais laivais) priemonių yra giluminių raketinių bombų kompleksai, pvz. RBU-6000 (Rusija), ASW601 (Švedija), Roketsan ASW (Turkija) ir kt. Jų konstrukcija ir veikimo principas yra panašūs, skiriasi tik techninės-eksploatacinės charakteristikos. Giluminių raketinių bombų kompleksą sudaro konteinerinė raketinė paleidimo sistema su 6-12 paleidimo įtaisų (vamzdžių) bei kovinės giluminės raketinės bombos ir povandeninių taikinių aptikimo sonaras, kurie sumontuoti koviniame laive. Laivo sonaro pagalba aptinkamas povandeninis taikinys, nustatomos jo koordinatės ir iššaunamos raketinės bombos. Taikinio aptikimo, jo koordinačių nustatymo ir raketinių giluminių bombų paleidimo greitis bei tikslumas, o tuo pačiu šaudymo efektyvumas labai priklauso nuo kompleksą aptarnaujančio personalo parengimo. Todėl raketinių bombų kompleksą aptarnaujantys kariai turi būti apmokomi.
Pratybose mokant naikinti povandeninius taikinius naudojamos tikros kovinės raketinės giluminės bombos, kurios yra labai brangios, jų naudojimas yra sąlyginai pavojingas, o sprogimai turi didelę neigiamą įtaką pratybų zonoje esančioms ekosistemoms.
Patento dokumentas RU2628931C1 (publikuotas 2017-08-22) aprašo daugiafunkcinį vandenyje esantį taikinį, kuris yra panašus j realų laivą, jo struktūrą ir surinkimą. Toks taikinys yra sudarytas iš metalinių stiebų ir plastikinių detalių, turi judėjimo, stabdymo ir prisišvartavimo įrenginius. Patento dokumentas DE2240690A1 (publikuotas 1974-02-28) taip pat aprašo taikinio, panašaus į laivą, gamybos būdą iš plieno, plastiko ir betono. Toks taikinys turi matavimo, signalizavimo ir judėjimo kontrolės įrangą. Tokiu būdu giluminių raketinių bombų kompleksai gali šaudyti į taikinį, panašų į realų. Tačiau tokio taikinio gamyba yra sudėtingas ir pakankamai brangus procesas, be to, turi būti naudojamos tikros raketinės bombos, ir tai yra brangu, pavojinga ir neekologiška.
Patento dokumentas RU1841104C (publikuotas 2015-07-27) aprašo virtualų kompiuterinį treniruoklį, skirtą apmokyti personalą, dirbantį su laivų radarų sistemomis. Šis treniruoklis turi taikinio aptikimo funkciją, signalo priėmimo simuliatorių, signalo sklidimo įvairiomis terpėmis simuliatorių, vaizdo signalo simuliatorių, programą, skaičiuojančią laivo ar kito taikinio judėjimą, įėjimo ir išėjimo signalus. Tokiu būdu sukuriama aplinka, imituojanti realią aplinką personalo, dirbančio su laivų radarų sistemomis. Problema yra ta, jog toks treniruoklis labai skiriasi nuo šaudymo natūraliomis sąlygomis: mokymas vyksta kompiuterių klasėse, kuriose yra visai kita aplinkos įtaka operatoriui (oro temperatūra, vėjas ir kt.), nenatūralios taikinio aptikimo sąlygos, psichologinė įtampa ir t.t.
Patento dokumentas US5228854A (publikuotas 1993-07-20) aprašo treniravimosi sistemą, kurioje prie šaudymo įrenginio ir prie lėktuvo, laivo ar kito taikinio yra sumontuota navigacijos, duomenų apdorojimo ir perdavimo sistemos. Paleidus imituotą šūvį, programa apskaičiuoja teorinį taikinio ir šūvio judėjimą, ir nusprendžia, ar buvo pataikyta į taikinį. Visgi realus šaudymas nevyksta.
Patento dokumentas RU95108757A (publikuotas 1997-04-20) aprašo kariniame laive esančių raketinių bombų kompleksų, skirtų kovai su manevringais povandeniniais laivais, šaudymo būdą. Šio būdo dėka nustatomos taikinio koordinatės, jo judėjimo kryptis ir greitis laivo atžvilgiu, spėjama taikinio vieta po tam tikro laiko, vėjo kryptis ir greitis, ir kitos šūviui reikalingos charakteristikos. Iš raketinių bombų kompleksų vietoj valdomų torpedų paleidžiama bent viena balistinė raketa, savo dydžiu ir svoriu panaši į raketinį kompleksą. Prieš paleidimą, balistinė raketa yra užkoduojama, vėliau galima atsekti konkrečios raketos pataikymo efektyvumą. Tokiu būdu yra išplečiamos raketinių bombų kompleksų, skirtų kovai su manevringais povandeniniais laivais, funkcijos; sumažėja komplekso vystymo kaina; galima treniruoti raketinių bombų kompleksų, personalą, dėl ko padidėja pataikymo efektyvumas. Problema yra ta, jog šis būdas, nors ir pigesnis, yra daugiau karinis nei mokomasis: naudojamos realios balistinės raketos, taigi būdas yra brangus, pavojingas ir daro žalą aplinkai.
Taigi egzistuoja poreikis giluminių raketinių bombų kompleksų kovai su povandeniniais taikiniais treniruočių įrangai, kuri maksimaliai imituotų realias šaudymo sąlygas ir būtų saugi, nebrangi, efektyvi ir nedarytų žalos aplinkai. Šiuo aprašymu pateikiamas techninis sprendimas maksimaliai imituoja realias šaudymo sąlygas ir yra saugus, nebrangus ir efektyvus, o žala aplinkai yra minimali. Jo metu galima treniruoti raketinį giluminių raketinių bombų kompleksą aptarnaujantį personalą, laivo įgulą bei sonaro komandą.
IŠRADIMO ESMĖ
Kovoje su povandeniniais laivais yra naudojami giluminių raketinių bombų kompleksai, kurių šaudymo efektyvumas labai priklauso nuo kompleksą aptarnaujančio personalo parengimo. Šis aprašymas pateikia treniruočių įrangą ir veikimo būdą, kurią naudojant šaudymo pratybos atitinka natūralaus šaudymo operacijas: naudojami koviniai laivai su realiais giluminių raketinių bombų kompleksais, pvz. RBU-6000, ASW-601, Roketsan ASW ar kt., ir šaudomos mokomosios bombos į taikinį, kuris panardinamas į vandenį prieš šaudymo pratybas. Treniruočių įrangą konstrukciją sudaro dvi dalys, esančios taikinyje ir šaudymo įrenginyje. Taikinys turi erdvinę konstrukciją, plūdurą, gervę, lyną ir valdymo bloką, o šaudymo įrenginys turi raketinių bombų kompleksą, mokomąją bombą, sonarą, modemą ir valdiklį. Valdymo blokas turi palydovinę navigacinę sistemą, valdiklį, modemą ir bombos kritimo detektorių. Sonaras garso bangų pagalba aptinka taikinį, nustato jo koordinates, erdvinius ir judėjimo parametrus. Aptikus taikinį, personalas iš giluminių raketinių bombų komplekso paleidžia bombą taikinio link. Jei bomba pataiko j taikinį, ji aktyvinama. Bombos kritimo detektorius užfiksuoja bombos aktyvinimą ir tai praneša valdikliui, kuris užfiksuoja bombos aktyvinimo laiką ir koordinates. Šie duomenys radijo bangomis perduodami j šaudymo įrenginį, kur personalas sužino apie pataikymą.
Šios treniruočių įrangos nauda yra ta, jog šaudymo pratybos visiškai atitinka natūralaus šaudymo operacijas. Tai yra pigus ir saugus šaudymo būdas, turintis minimalią įtaką aplinkai. Jo metu galima treniruoti raketinį giluminių raketinių bombų kompleksą aptarnaujantį personalą, laivo įgulą bei sonaro komandą.
TRUMPAS BRĖŽINIŲ APRAŠYMAS
Pav. 1. Giluminių raketinių bombų kompleksų treniruočių įrangos sudėtinė schema. Čia 1- taikinys; 1.1- erdvinė konstrukcija; 1.2- lynas; 1.3- plūduras; 1.4gervė; 1.5- valdymo blokas. 2.1- raketinių bombų kompleksas; 2.2- mokomoji bomba; 2.3- sonaras, 2.4- modemas; 2.5- valdiklis.
Pateiktas paveikslas - daugiau iliustracinio pobūdžio, mastelis, proporcijos ir kiti aspektai nebūtinai atitinka realų techninį sprendimą.
TINKAMIAUSI ĮGYVENDINIMO VARIANTAI
Viena iš kovos su povandeniniais laivais priemonių yra giluminių raketinių bombų kompleksai, pvz. RBU-6000 (Rusija), ASW-601 (Švedija), Roketsan ASW (Turkija) ir kt. Šaudymo efektyvumas, pataikymas j taikinį labai priklauso nuo kompleksą aptarnaujančio personalo parengimo. Dažnai pratybų metu mokant naikinti povandeninius taikinius naudojamos tikros kovinės raketinės giluminės bombos, kurios yra labai brangios, pavojingos ir kenkia aplinkai. Taigi egzistuoja poreikis giluminių raketinių bombų kompleksų treniruočių įrangai. Šis išradimas maksimaliai imituoja realias šaudymo sąlygas, yra saugus, nebrangus ir daro minimalią įtaką aplinkai.
Šis aprašymas atskleidžia giluminių raketinių bombų kompleksų treniruočių įrangą, kuria galima taikinį aptikti, j jį nusitaikyti ir šaudyti. Treniruočių įrangą sudaro dvi dalys: taikinys (1) ir treniruočių įrangos dalis, diegiama šaudymo įrenginyje. Žemiau yra pateikiama treniruočių įrangos konstrukcija (Pav. 1).
Taikinį sudaro šios sudėtinės dalys:
- erdvinė konstrukcija (1.1);
- lynas (1.2);
- plūduras (1.3);
- gervė (1.4);
- valdymo blokas (1.5).
Ant taikinio (1) taip pat gali būti patalpintos kitos dalys, papildančios taikinio (1) veikimą. Atskiru atveju dalies dalių gali ir nebūti. Pvz., taikinį (1) gali sudaryti erdvinė konstrukcija (1.1), plūduras (1.3), lynas (1.2) ir valdymo blokas (1.5).
Didžiausia taikinio (1) dalis yra erdvinė konstrukcija (1.1), imituojanti povandeninį laivą. Erdvinė konstrukcija (1.1) gali būti sudaryta iš įvairių natūralių ar sintetinių medžiagų: metalo, plastiko, stiklo pluošto, medžio ar kitų. Erdvinė konstrukcija (1.1) turi atspindėti garso bangas. Erdvinė konstrukcija (1.1) gali būti įvairių formų ir struktūros, gali būti tuščiavidurė, dalinai ar pilnai užpildyta. Erdvinė konstrukcija (1.1) ir užpildas gali būti iš skirtingos medžiagos. Pvz., konstrukcija gali būti iš metalo, o užpildas- iš plastiko. Erdvinė konstrukcija (1.1) gali būti stacionari arba judanti. Dažniausiai yra naudojama povandeninė konstrukcija, bet ji taip pat gali būti vandens paviršiuje. Kai erdvinė konstrukcija (1.1) yra povandeninė, panardinimo gylį galima reguliuoti plūdure (1.3) įmontuotos gervės (1.4) pagalba.
Plūduras (1.3) yra neskęstantis, už vandenį lengvesnis objektas. Dažniausiai plūduras (1.3) yra vandens paviršiuje, tačiau gali būti dalinai ar visiškai paniręs po vandeniu. Plūduras (1.3) reikalingas tam, kad išlaikytų vandenyje esančią erdvinę konstrukciją (1.1). Todėl plūduras (1.3) turi būti parenkamas pagal erdvinę konstrukciją (1.1): plūduro (1.3) ir erdvinės konstrukcijos (1.1) kompleksas, sujungti lynu (1.2), turi neskęsti. Gali būti naudojamas vienas arba keli plūdurai (1.3), kurie gali būti sujungti tarpusavyje arba tarpusavyje nesusiję jokiais ryšiais. Jei naudojami keli plūdurai (1.3), jie gali būti skirtingų dydžių, pagaminti iš skirtingų medžiagų ir esantys skirtingame panirimo lygyje.
Lynas (1.2) - tai objektas, sujungiantis erdvinę konstrukciją (1.1) ir plūdurą (1.3) . Lynas (1.2) dažniausiai yra lankstus objektas, jį galima suvynioti ant gervės (1.4) . Lynas (1.2) gali būti pagamintas iš įvairių medžiagų: tai gali būti metalinis trosas ar grandinė; medžiaginė, augalinė ar kitokio pluošto virvė; sintetinis valas ar objektas, pagamintas iš kitų natūralių ar sintetinių medžiagų. Lynas (1.2) gali būti ir kietas, nelankstus objektas- tokiu atveju erdvinės konstrukcijos (1.1) gylis nėra reguliuojamas, arba reguliuojamas keičiant lyno (1.2) ilgį.
Gervė - (1.4) tai kėlimo mechanizmas, kurį, kaip įprasta, sudaro sukamas būgnas su lynu (1.2). Gervės (1.4) pagalba, keičiant lyno (1.2) ilgį, galima reguliuoti erdvinės konstrukcijos (1.1) panardinimo gylį. Gervė (1.4) gali būti valdoma rankomis arba turėti variklį, kuris keičia lyno (1.2) ilgį, jį suvyniodamas arba išvyniodamas. Gervė (1.4) dažniausiai turi įtaisą, užfiksuojantį lyną (1.2) norimoje pozicijoje. Įtaiso, užfiksuojančio lyną (1.2), gervė gali ir neturėti. Tokiu atveju erdvinės konstrukcijos (1.1) gylis nėra reguliuojamas, arba reguliuojamas keičiant lyno (1.2) ilgį.
Valdymo blokas (1.5)- tai įrenginys, kuris gali priimti duomenis, juos apdoroti ir persiųsti. Valdymo blokas (1.5) turi šias principines sudėtines dalis:
- valdiklis;
- modemas;
- palydovinė navigacinė sistema;
bombos kritimo detektorius.
Valdymo blokas (1.5) gali turėti ir kitas sudėtines dalis, reikalingas jo veikimui užtikrinti.
Modemas - tai įrenginys, kurio dėka siunčiami ar priimami duomenys tarp taikinio (1) ir šaudymo įrenginio. Taikinyje (1) turi būti radijo bangomis valdomas modemas, tačiau gali būti ir kitokiu principu valdomas modemas.
Valdiklis - tai elektroninis įrenginys, susidedantis iš mikroprocesoriaus, trumpalaikės ir ilgalaikės atminties modulių, maitinimo šaltinio ar kitų valdikliams įprastinių dalių. Valdiklis gali būti mikro-kompiuteris, mini-kompiuteris, kompiuteris ar kitas įrenginys, susidedantis iš minėtų dalių ir galintis atlikti jam priskirtas funkcijas. Valdiklis turi gebėti priimti signalus iš palydovinės navigacinės sistemos, modemo ir bombos kritimo detektoriaus; ir turi gebėti perduoti signalus taikinio modemui. Valdiklis taip pat gali atlikti kitas funkcijas, reikalingas taikinio veikimui užtikrinti, arba atlikti tik dalį čia paminėtų funkcijų.
Palydovinė navigacinė sistema - tai sistema, leidžianti nustatyti objekto koordinates, jo judėjimo greitį ir kryptį. Tai gali būti globali padėties nustatymo sistema (GPS), Beidou, Galileo, GLONASS, IRNSS, QZSS ar kita sistema.
Bombos kritimo detektorius - tai prietaisas, aptinkantis bombos (2.2) buvimą taikinio erdvinėje konstrukcijoje (1.1), prie jos arba bombos (2.2) aktyvinimą. Bombos kritimo detektorius gali turėti prietaisą, skleidžiantį ir priimantį įvairias bangas. Tokiu atveju bomba (2.2) aptinkama pagal nuo bombos (2.2) atsispindėjusias bangas. Erdvės plotas, kuriame skleidžiamos bangos, gali būti taikinio erdvinės konstrukcijos (1.1) užimamas plotas, arba tam tikras plotas aplink taikinio erdvinę konstrukciją (1.1) . Atskiru atveju, erdvės plotą aplink taikinio erdvinę konstrukciją (1.1) galima keisti, kai tai yra reikalinga šaudymo pratybų mokymo tikslams. Bombos kritimo detektorius gali turėti prietaisą, kuris aptinka bombos aktyvinimo metu paleistą signalą. Kaip pavyzdys, bombos kritimo detektorius gali aptikti bombos aktyvinimo metu išsiskyrusias chemines medžiagas, garsą, temperatūros ar slėgio pokyčius ir kitus signalus. Tokie signalai gali būti aptinkami ir tuo atveju, jei bomba yra šalia taikinio erdvinės konstrukcijos (1.1), nors ir nėra aktyvinama. Bombos kritimo detektorius yra sumontuotas ant plūduro (1.3), bet atskiru atveju gali būti sumontuotas ir ant erdvinės konstrukcijos (1.1). Aptikęs bombą (2.2), bombos kritimo detektorius perduoda duomenis į valdiklį.
Šaudymo įrenginio treniruočių įranga dažniausiai yra sumontuota koviniame laive. Šaudymo įrenginio treniruočių įranga atskiru atveju gali būti sumontuota ir kituose laivuose: keleiviniame, krovininiame ar kituose. Šaudymo įrenginio treniruočių įrangą sudaro šios sudėtinės dalys (Pav. 1):
- raketinių bombų kompleksas (2.1);
- mokomoji bomba (2.2);
- sonaras (2.3);
- modemas (2.4),
- valdiklis (2.5).
Raketinių bombų kompleksas (2.1)- tai programinė ir techninė įranga, skirta aptikti, sekti ir šaudyti gilumines raketines bombas j povandeninius laivus ar kitus taikinius. Kaip pavyzdys, raketinių bombų kompleksas gali būti RBU-6000 (Rusija), ASW-601 (Švedija), Roketsan ASW (Turkija) ar kiti. Jų konstrukcija ir veikimo principas yra panašūs, o skiriasi tik techninės-eksploatacinės charakteristikos (šaudymo nuotolis, raketinės bombos geometriniai matmenys ir masė, kovinės dalies masė, sprogimo gylis ir kt.). Raketinių bombų kompleksą sudaro konteinerinė raketinė paleidimo sistema su atitinkamu skaičiumi paleidimo įtaisų (vamzdžių). Dažniausiai yra 6-12 paleidimo įtaisai, bet gali būti ir kitas skaičius įtaisų. Raketinių bombų kompleksas j taikinį gali paleisti mokomąsias, kovines ar kitokias bombas.
Mokomoji bomba (2.2) - tai pratybų metu naudojama bomba, kurią gali paleisti raketinių bombų kompleksas (2.1). Mokomoji bomba (2.2) gali būti aktyvinama kontakto su taikinio erdvine konstrukcija (1.1) metu. Bombos (2.2) aktyvinimo metu paleistą signalą aptinka bombos kritimo detektorius. Mokomoji bomba (2.2) gali neturėti galimybės būti aktyvintai. Tokiu atveju bombos kritimo detektorius apie pataikymą j taikinį sprendžia pagal mokomosios bombos (2.2) buvimą taikinio erdvinėje konstrukcijoje (1.1) ar šalia jos. Neapsiribojant kokiu būdu bombą (2.2) aptinka kritimo detektorius: ar bomba (2.2) aktyvinama kontakto metu, ar bomba patenka į nustatytą zoną, ar kitokiu būdu, šiame aprašyme naudojamas terminas „aktyvinama“.
Sonaras (2.3) - tai prietaisas, naudojamas po vandeniu esantiems objektams aptikti. Sonaras (2.3) turi įrangą, galinčią siusti ir priimti garso bangas, ir analizuoti gautus duomenis. Sonaras siunčia tam tikro dažnio garso bangas ir priima nuo aplinkos ar taikinio atsispindėjusias garso bangas (aidą). Žinant garso bangų sklidimo greitį vandenyje, sonare (2.3) esanti programa aptinka taikinio erdvinę konstrukciją (1.1) ir apskaičiuoja atstumą iki jos. Dažniausiai yra naudojamas aktyvus sonaras (2.3) , t.y. toks, kuris pats siunčia ir priima atsispindėjusias garso bangas. Kai taikinys (1) pats skleidžia garso bangas, sonaras (2.3) gali būti pasyvus. Tokiu atveju sonaras (2.3) tik priima garso bangas, taip aptikdamas taikinį (1) ar kitą objektą.
Modemas (2.4) - tai įrenginys, kurio dėka siunčiami ar priimami duomenys tarp šaudymo įrenginio ir taikinio (1). Laive turi būti radijo bangomis valdomas modemas, tačiau gali būti ir kitokiu principu valdomas modemas.
Valdiklis (2.5) - tai elektroninis įrenginys, susidedantis iš mikroprocesoriaus, trumpalaikės ir ilgalaikės atminties modulių, maitinimo šaltinio ar kitų valdikliams įprastinių dalių. Valdiklis gali būti mikro-kompiuteris, mini-kompiuteris, kompiuteris ar kitas įrenginys, susidedantis iš minėtų dalių ir galintis atlikti jam priskirtas funkcijas. Šaudymo įrenginio valdiklis (2.5) turi gebėti priimti signalus iš šaudymo įrenginio modemo (2.4) ir turi gebėti informuoti šaudymo įrenginį aptarnaujantį personalą apie pataikymą į taikinį (1). Valdiklis (2.5) taip pat gali atlikti kitas funkcijas, reikalingas šaudymo įrenginio veikimui užtikrinti.
Aprašomos treniruočių įrangos veikimo būdas paremtas šaudymo įrenginio treniruočių įrangos ir taikinio (1) tarpusavio sąveika. Taikinys (1) yra panardinamas į vandenį prieš šaudymo pratybas. Pratybų metu karinio ar kito laivo personalas naudoja sonarą (2.3) taikinio erdvinės konstrukcijos (1.1) aptikimui. Sonaras (2.3) skleidžia ir priima atsispindėjusias garso bangas. Garso bangos skleidžiamos įvairiomis kryptimis. Pagal laiko tarpą tarp išsiųstos ir priimtos atsispindėjusios garso bangos ir pagal bangų siuntimo kryptį, sonaras (2.3) nustato, kur yra taikinio erdvinė konstrukcija (1.1). Garso bangas skleidžiant į šalia aptiktos erdvinės konstrukcijos (1.1) esantį erdvės plotą, galima nustatyti erdvinės konstrukcijos (1.1) parametrus ir judėjimo kryptį. Tokiu būdu sonaras (2.3) nustato taikinio (1) koordinates, jo erdvinius ir judėjimo parametrus. Tai atliekama tokiu būdu, kaip tai yra įprasta naudojant sonarus laivuose. Aptikus taikinį (1), iš raketinių bombų komplekso (2.1) yra paleidžiama mokomoji bomba (2.2) ar bombų serija taikinio (1) link. Jei taikinys (1) buvo nustatytas teisingai, mokomoji bomba (2.2) nukrenta šalia taikinio (1), ir kontakto su taikinio erdvine konstrukcija (1.1) dėka yra aktyvinama. Mokomosios bombos (2.2) aktyvinimą užfiksuoja valdymo bloke (1.5) esantis bombos kritimo detektorius, kuris duomenis apie bombos aktyvinimą perduoda j taikinio valdiklį. Bombos kritimo detektorius bombą (2.2) gali aptikti ir ne pagal jos aktyvinimą, o pagal bombos (2.2) buvimą šalia taikinio erdvinės konstrukcijos (1.1); mokomoji bomba (2.2) yra aptinkama ir tuo atveju, jei ji nėra aktyvinama. Taikinio valdiklis šiuo laiko momentu fiksuoja taikinio (1) koordinates, gautas iš palydovinės navigacinės sistemos. Duomenis apie mokomosios bombos (2.2) aktyvinimą, aktyvinimo laiką ir koordinates taikinio valdiklis perduoda taikinio modemui, kuris šiuos duomenis persiunčia į šaudymo įrenginio modemą (2.4). Šaudymo įrenginio modemas (2.4) šiuos duomenis perduoda į šaudymo įrenginio valdiklį (2.5), kuris informuoja raketinių bombų komplekso personalą apie pataikymą.
Aprašomo giluminių raketinių bombų kompleksų lauko treniruočių įrangos veikimo būdą galima suskirstyti į tokius etapus:
- taikinys (1) yra panardinamas j vandenį prieš šaudymo pratybas;
- laive esančio sonaro (2.3) pagalba nustatomos taikinio (1) koordinatės, jo erdviniai ir judėjimo parametrai;
- personalas iš raketinių bombų komplekso (2.1) paleidžia mokomąją bombą (2.2) taikinio (1) link;
- jei mokomoji bomba (2.2) pataiko j taikinio erdvinę konstrukciją (1.1), kontakto su erdvine konstrukcija (1.1) metu bomba (2.2) yra aktyvinama;
- bombos kritimo detektorius užfiksuoja mokomosios bombos (2.2) aktyvinimą ir duomenis apie pataikymą j taikinį (1) perduoda j taikinio valdiklį;
- taikinio valdiklis fiksuoja taikinio (1) koordinates, gautas iš palydovinės navigacinės sistemos;
- taikinio valdiklis duomenis apie bombos (2.2) aktyvinimą, aktyvinimo laiką ir koordinates persiunčia taikinio modemui;
- taikinio modemas šiuos duomenis persiunčia šaudymo įrenginio modemui (2-4);
- šaudymo įrenginio modemas (2.4) šiuos duomenis perduoda šaudymo įrenginio valdikliui (2.5);
- šaudymo įrenginio valdiklis (2.5) informuoja personalą apie pataikymą į taikinį (1), pataikymo laiką ir taikinio (1.1) koordinates.
Aprašyta treniruočių įranga gali būti naudojama pratybų metu įvairiose situacijose. Kaip konkretus pavyzdys, neapsiribojant tuo, tokia treniruočių įranga gali būti naudojama giluminių raketinių bombų kompleksų, sonaro ir laivo valdymo personalo apmokymui pratybų metu. Tokiu atveju, treniruočių įrangą sudaro taikinys ir kovinis laivas, kuriame sumontuotas šaudymo įrenginys. Taikinys turi erdvinę konstrukciją, kuri yra sudaryta iš metalo ar kitos medžiagos ir atspindi laivo sonaro skleidžiamas garso bangas. Kaip pavyzdys, taikinio erdvinė konstrukcija, gali būti cilindro formos, 10 m skersmens ir 10 m aukščio, ir gali būti panardinta j 20 m gylį. Taikinio erdvinė konstrukcija lyno pagalba yra sujungta su plūduru, esančiu virš erdvinės konstrukcijos. Plūdure yra sumontuota gervė, kurios dėka galima keisti lyno suvyniojimą ar išvyniojimą, taip reguliuojant erdvinės konstrukcijos gylį. Plūduras yra vandens paviršiuje, plūduro- erdvinės konstrukcijos kompleksas neskęsta. Plūduras turi valdymo bloką, kuriame yra GPS navigacinė sistema, radijo modemas, valdiklis bei bombos kritimo detektorius. Kovinis laivas turi giluminių raketinių bombų kompleksą, pvz. RBU-6000, ASW-601, Roketsan ASW ar kitą, sonarą ir mokomąsias bombas. Koviniame laive taip pat yra sumontuotas modemas ir valdiklis. Pratybų metu naudojamas sonaras taikinio aptikimui. Aptikus taikinį, nustačius jo koordinates, dydį, formą, jo judėjimo kryptį ir greitį, iš raketinių bombų komplekso yra paleidžiama mokomoji bomba taikinio link. Bombai nukritus pakankamai arti taikinio, kontakto su taikiniu metu ji yra aktyvinama. Bombos aktyvinimą aptinka bombos kritimo detektorius. Duomenis apie pataikymą į taikinį bombos kritimo detektorius perduoda j taikinio valdiklį, kuris šiuo laiko momentu fiksuoja taikinio koordinates, gautas iš GPS. Duomenis apie pataikymą į taikinį, pataikymo laiką ir koordinates taikinio valdiklis perduoda taikinio modemui, o taikinio modemas šiuos duomenis persiunčia j šaudymo įrenginio modemą. Šaudymo įrenginio modemas šiuos duomenis perduoda į šaudymo įrenginio valdiklį, kuris informuoja raketinių bombų komplekso personalą apie pataikymą. Tokiu būdu, personalas dirba sąlygomis, artimomis kovinėms tiek aplinkos, tiek psichologiniu požiūriu.
Kitas konkretus pavyzdys, neapsiribojant tuo, gali būti tokios treniruočių įrangos panaudojamas ant vandens plūduriuojantiems taikiniams aptikti, sekti ir į juos šaudyti. Tokiu atveju visa erdvinė konstrukcija plūduriuoja vandens paviršiuje, arba dalis konstrukcijos yra po vandeniu, o likusi dalis konstrukcijos yra ant vandens. Visos kitos treniruočių įrangą sudarančios dalys yra tos pačios, kaip aprašyta aukščiau. Šios treniruočių įrangos veikimo būdas yra identiškas į aukščiau aprašytą veikimo būdą, kai taikinio erdvinė konstrukcija yra po vandeniu.
Siekiant iliustruoti ir aprašyti šį išradimą, aukščiau pateiktas tinkamiausių įgyvendinimo variantų aprašymas. Tai nėra išsamus arba ribojantis aprašymas, siekiantis nustatyti tikslią formą arba įgyvendinimo variantą. J aukščiau pateiktą aprašymą reikia žiūrėti daugiau kaip j iliustraciją, o ne kaip į apribojimą. Akivaizdu, kad tos srities specialistams gali būti akivaizdžios daugybė modifikacijų ir variacijų. Įgyvendinimo variantas yra parinktas ir aprašytas tam, kad tos srities specialistai geriausiai išaiškintų šio išradimo principus ir jų geriausią praktinį pritaikymą, skirtą skirtingiems įgyvendinimo variantams su skirtingomis modifikacijomis, tinkančiomis konkrečiam panaudojimui arba įgyvendinimo pritaikymui. Numatyta, kad išradimo apimtis apibrėžiama priėjo pridėta apibrėžtimi ir jos ekvivalentais, kuriuose visi minėti terminai turi prasmę plačiausiose ribose, nebent nurodyta kitaip. Įgyvendinimo variantuose, aprašytuose tos srities specialistų, gali būti sukurti pakeitimai, nenukrypstantys nuo šio išradimo apimties, kaip tai nurodyta toliau pateiktoje apibrėžtyje.
Claims (9)
- IŠRADIMO APIBRĖŽTIS1. Giluminių raketinių bombų kompleksų kovai su povandeniniais taikiniais treniruočių įranga, turinti raketinių bombų kompleksą ir balistinių raketų paleidimo sistemą, besiskirianti tuo, kad treniruočių įrangos konstrukciją sudaro dvi dalys, esančios taikinyje (1) ir šaudymo įrenginyje;taikinys (1) turi erdvinę konstrukciją (1.1), lyną (1.2), plūdurą (1.3), gervę (1.4) ir valdymo bloką (1.5), o šaudymo įrenginys turi raketinių bombų kompleksą (2.1), mokomąją bombą (2.2), sonarą (2.3), modemą (2.4) ir valdiklį (2.5).
- 2. Giluminių raketinių bombų kompleksų kovai su povandeniniais taikiniais treniruočių įranga, pagal 1 punktą besiskirianti tuo, kad taikinio valdymo blokas (1.5) turi palydovinę navigacinę sistemą, valdiklį, modemą ir bombos kritimo detektorių, ir gali perduoti duomenis šaudymo įrenginio modemui.
- 3. Giluminių raketinių bombų kompleksų kovai su povandeniniais taikiniais treniruočių įranga, pagal 1 punktą besiskirianti tuo, kad taikinio erdvinė konstrukcija (1.1) yra sujungta su lynu (1.2) ir gali būti sudaryta iš įvairių metalų ar kitų natūralių ar sintetinių medžiagų;gali būti įvairių formų ir struktūros;gali būti tuščiavidurė, dalinai ar pilnai užpildyta;gali būti po vandeniu arba ant vandens;erdvinė konstrukcija ir užpildas gali būti skirtingos medžiagos.
- 4. Giluminių raketinių bombų kompleksų kovai su povandeniniais taikiniais treniruočių įranga, pagal 1 punktą besiskirianti tuo, kad taikinio plūdure (1.3) arba šalia jo yra sumontuota gervė (1.4), kuri yra sujungta su lynu (1.2), todėl gerve (1.4) galima vynioti lyną (1.2).
- 5. Giluminių raketinių bombų kompleksų kovai su povandeniniais taikiniais treniruočių įranga, pagal 1 punktą besiskirianti tuo, kad lynas (1.2):vienu galu yra prijungtas prie taikinio erdvinės konstrukcijos (1.1), o kitu galu - prie gervės (1.4), gali būti pagamintas iš įvairių medžiagų, gali būti lankstus arba nelankstus, lyną (1.2) vyniojant ant gervės (1.4) galima reguliuoti taikinio erdvinės konstrukcijos (1.1) gylį.
- 6. Giluminių raketinių bombų kompleksų kovai su povandeniniais taikiniais treniruočių įranga, pagal 1 punktą besiskirianti tuo, kad šaudymo treniruočių įranga gali būti sumontuota prie bet kurio gamintojo giluminių raketinių bombų komplekso.
- 7. Giluminių raketinių bombų kompleksų kovai su povandeniniais taikiniais treniruočių įranga, pagal 1 punktą besiskirianti tuo, kad į taikinį (1) galima šaudyti su giluminių raketinių bombų kompleksu, naudojant mokomąsias, kovines ar kitokias bombas.
- 8. Giluminių raketinių bombų kompleksų kovai su povandeniniais taikiniais treniruočių įrangos veikimo būdas, besiskiriantis tuo, kad turi tokius veikimo etapus:- taikinys (1) yra panardinamas j vandenį prieš šaudymo pratybas;- laive esančio sonaro (2.3) pagalba nustatomos taikinio (1) koordinatės, jo erdviniai ir judėjimo parametrai;- personalas iš raketinių bombų komplekso (2.1) paleidžia mokomąją bombą (2.2) taikinio link;- jei mokomoji bomba (2.2) pataiko į taikinio erdvinę konstrukciją (1.1), kontakto su erdvine konstrukcija (1.1) metu bomba (2.2) yra aktyvinama;- bombos kritimo detektorius užfiksuoja mokomosios bombos (2.2) aktyvinimą ir duomenis apie pataikymą j taikinį (1) perduoda į taikinio valdiklį;- taikinio valdiklis fiksuoja taikinio (1) koordinates, gautas iš palydovinės navigacinės sistemos;- taikinio valdiklis (1) duomenis apie bombos (2.2) aktyvinimą, aktyvinimo laiką ir koordinates persiunčia taikinio modemui;- taikinio modemas šiuos duomenis persiunčia šaudymo įrenginio modemui (2-4);- šaudymo įrenginio modemas (2.4) šiuos duomenis perduoda šaudymo įrenginio valdikliui (2.5);- šaudymo įrenginio valdiklis (2.5) informuoja personalą apie pataikymą j taikinį (1), pataikymo laiką ir taikinio (1.1) koordinates.
- 9. Giluminių raketinių bombų kompleksų kovai su povandeniniais taikiniais treniruočių įrangos veikimo būdas, pagal 8 punktą besiskiriantis tuo, kad duomenys tarp taikinio (1) ir šaudymo įrenginio yra perduodami radijo bangomis modemų pagalba.
Priority Applications (3)
| Application Number | Priority Date | Filing Date | Title |
|---|---|---|---|
| LT2019508A LT6726B (lt) | 2019-04-05 | 2019-04-05 | Giluminių raketinių bombų kompleksų kovai su povandeniniais taikiniais treniruočių įranga ir veikimo būdas |
| EP20743752.6A EP3948149A1 (en) | 2019-04-05 | 2020-04-02 | Deep missile bomb complexes' training equipment and mode of method to combat underwater targets |
| PCT/IB2020/053140 WO2020202058A1 (en) | 2019-04-05 | 2020-04-02 | Deep missile bomb complexes' training equipment and mode of method to combat underwater targets |
Applications Claiming Priority (1)
| Application Number | Priority Date | Filing Date | Title |
|---|---|---|---|
| LT2019508A LT6726B (lt) | 2019-04-05 | 2019-04-05 | Giluminių raketinių bombų kompleksų kovai su povandeniniais taikiniais treniruočių įranga ir veikimo būdas |
Publications (2)
| Publication Number | Publication Date |
|---|---|
| LT2019508A LT2019508A (lt) | 2020-02-10 |
| LT6726B true LT6726B (lt) | 2020-04-10 |
Family
ID=69399533
Family Applications (1)
| Application Number | Title | Priority Date | Filing Date |
|---|---|---|---|
| LT2019508A LT6726B (lt) | 2019-04-05 | 2019-04-05 | Giluminių raketinių bombų kompleksų kovai su povandeniniais taikiniais treniruočių įranga ir veikimo būdas |
Country Status (3)
| Country | Link |
|---|---|
| EP (1) | EP3948149A1 (lt) |
| LT (1) | LT6726B (lt) |
| WO (1) | WO2020202058A1 (lt) |
Families Citing this family (1)
| Publication number | Priority date | Publication date | Assignee | Title |
|---|---|---|---|---|
| CN113074576B (zh) * | 2021-03-10 | 2022-09-27 | 中国人民解放军海军工程大学 | 水下炮试验系统及其试验方法 |
Citations (5)
| Publication number | Priority date | Publication date | Assignee | Title |
|---|---|---|---|---|
| DE2240690A1 (de) | 1972-08-18 | 1974-02-28 | Rheinmetall Gmbh | Schwimm- und tauchfaehiges zielsimulationsgeraet fuer die ausbildung in der unterseeboot-abwehr |
| US5228854A (en) | 1992-07-21 | 1993-07-20 | Teledyne, Inc. | Combat training system and method |
| RU95108757A (ru) | 1995-06-09 | 1997-04-20 | Карягин Н.В. | Способ стрельбы с палубной пусковой установки противолодочного ракетного комплекса |
| RU1841104C (ru) | 1989-09-25 | 2015-07-27 | Государственное Предприятие "Научно-Исследовательский Институт "Квант" | Тренажер для обучения операторов корабельных пассивных радиолокационных систем |
| RU2628931C1 (ru) | 2016-09-20 | 2017-08-22 | Акционерное общество "Научно-производственное объединение Русские базовые информационные технологии" | Многофункциональная модульная морская мишенная установка |
Family Cites Families (4)
| Publication number | Priority date | Publication date | Assignee | Title |
|---|---|---|---|---|
| US3180295A (en) * | 1961-01-23 | 1965-04-27 | Niederer Otto Christopher | Submarine simulator |
| US4991143A (en) * | 1967-12-22 | 1991-02-05 | The United States Of America As Represented By The Secretary Of The Navy | Mobile target acoustic system |
| US4372239A (en) * | 1980-03-03 | 1983-02-08 | General Dynamics, Pomona Division | Undersea weapon with hydropulse system and periodical seawater admission |
| US6496447B1 (en) * | 1999-10-04 | 2002-12-17 | The United States Of America As Represented By The Secretary Of The Navy | Target simulation system |
-
2019
- 2019-04-05 LT LT2019508A patent/LT6726B/lt not_active IP Right Cessation
-
2020
- 2020-04-02 WO PCT/IB2020/053140 patent/WO2020202058A1/en unknown
- 2020-04-02 EP EP20743752.6A patent/EP3948149A1/en active Pending
Patent Citations (5)
| Publication number | Priority date | Publication date | Assignee | Title |
|---|---|---|---|---|
| DE2240690A1 (de) | 1972-08-18 | 1974-02-28 | Rheinmetall Gmbh | Schwimm- und tauchfaehiges zielsimulationsgeraet fuer die ausbildung in der unterseeboot-abwehr |
| RU1841104C (ru) | 1989-09-25 | 2015-07-27 | Государственное Предприятие "Научно-Исследовательский Институт "Квант" | Тренажер для обучения операторов корабельных пассивных радиолокационных систем |
| US5228854A (en) | 1992-07-21 | 1993-07-20 | Teledyne, Inc. | Combat training system and method |
| RU95108757A (ru) | 1995-06-09 | 1997-04-20 | Карягин Н.В. | Способ стрельбы с палубной пусковой установки противолодочного ракетного комплекса |
| RU2628931C1 (ru) | 2016-09-20 | 2017-08-22 | Акционерное общество "Научно-производственное объединение Русские базовые информационные технологии" | Многофункциональная модульная морская мишенная установка |
Also Published As
| Publication number | Publication date |
|---|---|
| EP3948149A1 (en) | 2022-02-09 |
| WO2020202058A1 (en) | 2020-10-08 |
| LT2019508A (lt) | 2020-02-10 |
Similar Documents
| Publication | Publication Date | Title |
|---|---|---|
| JP5561866B2 (ja) | 海上展開の方法及び装置 | |
| JP2012503167A (ja) | 海上展開の方法及び装置 | |
| DK157106B (da) | Undervandsvaaben | |
| CN107036494A (zh) | 一种模拟实际反水雷训练的训练水雷 | |
| US5144587A (en) | Expendable moving echo radiator | |
| US5741167A (en) | Remotely controllable signal generating platform | |
| KR101141522B1 (ko) | 수중 표적 탐지 시스템 및 그 방법 | |
| LT6726B (lt) | Giluminių raketinių bombų kompleksų kovai su povandeniniais taikiniais treniruočių įranga ir veikimo būdas | |
| KR20130017095A (ko) | 수중기만형 어뢰시스템 및 방법 | |
| RU2511211C2 (ru) | Комплекс ложных морских целей | |
| KR101314653B1 (ko) | 수중 무기를 요격하기 위한 장치 | |
| US6305263B1 (en) | Appended pod underwater gun mount | |
| KR20150002986A (ko) | 군사용 수중로봇 및 그 운용방법 | |
| US6496447B1 (en) | Target simulation system | |
| CN102963513B (zh) | 一种拟音潜艇 | |
| RU2733732C1 (ru) | Способ защиты надводного корабля и судна от поражения торпедой | |
| NO321458B1 (no) | Antiubatsystem med omdirigering og etablering av fiktivt mal | |
| RU2788510C2 (ru) | Реактивный плавающий подводный снаряд | |
| RU2819811C1 (ru) | Мобильная система охраны морского района | |
| RU2746085C1 (ru) | Способ защиты надводного корабля от торпеды | |
| KR102117379B1 (ko) | 분리형 플랫폼의 체계 테스트 시스템 | |
| RU2761937C1 (ru) | Способ имитации подводных лодок при проведении учений | |
| KR101211518B1 (ko) | 수중 무기를 요격하기 위한 장치 및 그 방법 | |
| KR102670037B1 (ko) | 어뢰 음향 기만 기능을 이용한 어뢰 방어 방법, 시스템 및 어뢰 음향 기만 기능을 갖는 요격 어뢰 | |
| CN202743469U (zh) | 一种拟音潜艇 |
Legal Events
| Date | Code | Title | Description |
|---|---|---|---|
| BB1A | Patent application published |
Effective date: 20200210 |
|
| FG9A | Patent granted |
Effective date: 20200410 |
|
| MM9A | Lapsed patents |
Effective date: 20210405 |