LT6009B - Šildymo sistema - Google Patents
Šildymo sistema Download PDFInfo
- Publication number
- LT6009B LT6009B LT2012033A LT2012033A LT6009B LT 6009 B LT6009 B LT 6009B LT 2012033 A LT2012033 A LT 2012033A LT 2012033 A LT2012033 A LT 2012033A LT 6009 B LT6009 B LT 6009B
- Authority
- LT
- Lithuania
- Prior art keywords
- heat
- autonomous
- heating system
- generator
- main
- Prior art date
Links
- 238000010438 heat treatment Methods 0.000 title claims abstract description 54
- XLYOFNOQVPJJNP-UHFFFAOYSA-N water Substances O XLYOFNOQVPJJNP-UHFFFAOYSA-N 0.000 claims description 22
- 230000001276 controlling effect Effects 0.000 claims 1
- 230000001105 regulatory effect Effects 0.000 claims 1
- 238000013021 overheating Methods 0.000 abstract description 5
- 238000004519 manufacturing process Methods 0.000 abstract description 4
- 230000006978 adaptation Effects 0.000 abstract 1
- 238000010586 diagram Methods 0.000 description 3
- 238000010276 construction Methods 0.000 description 2
- 230000005611 electricity Effects 0.000 description 2
- 230000002528 anti-freeze Effects 0.000 description 1
- 238000006243 chemical reaction Methods 0.000 description 1
- 230000009977 dual effect Effects 0.000 description 1
- 230000002349 favourable effect Effects 0.000 description 1
- 239000002803 fossil fuel Substances 0.000 description 1
- 238000009413 insulation Methods 0.000 description 1
- 238000002360 preparation method Methods 0.000 description 1
- 238000011084 recovery Methods 0.000 description 1
- 230000017567 regulation of heat generation Effects 0.000 description 1
- 230000001502 supplementing effect Effects 0.000 description 1
- 239000002918 waste heat Substances 0.000 description 1
Landscapes
- Steam Or Hot-Water Central Heating Systems (AREA)
- Domestic Hot-Water Supply Systems And Details Of Heating Systems (AREA)
- Central Heating Systems (AREA)
Abstract
Išradimas yra priskiriamas šiluminės technikos sričiai ir gali būti panaudotas kaip šilumos energijos tiekimo iš pastatų, prijungtų prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, į tos sistemos magistralinius vamzdynus sistema. Siūlomas techninis sprendimas yra centralizuotos šilumos tiekimo sistemos panaudojimas kartu su saulės kolektorių įranga ar kitu autonominiu šilumos generatoriumi taip, kad esant tam tikroms oro sąlygoms (tiek vasarą, tiek ir žiemą) šio autonominio šilumos generatoriaus sugeneruotos šilumos energijos perteklius būtų perduodamas į magistralinius centralizuotos šilumos tiekimo sistemos tinklus. Šio išradimo pritaikymas atskirais atvejais duotų galimybę autonominio šilumos generatoriaus sugeneruotą šilumos perteklių perduoti kitiems šilumos energijos vartotojams, sumažinti šilumos nuostolius magistraliniuose vamzdynuose ir juose palaikyti tam tikrą temperatūros lygį nepriklausomai nuo jų ilgio ir atstumo nuo centrinės šilumos energijos gamybos vietos iki vartotojo. Pagal siūlomą išradimą nauja yra tai, kad saulės kolektoriams pradėjus generuoti šilumos energijos perteklių įranga yra apsaugota nuo perkaitimo ir kartu vartotojas gali pats tiekti šilumos energiją į centralizuotus šilumos tiekimo tinklus.
Description
Išradimas yra priskiriamas šiluminės technikos sričiai ir gali būti panaudotas kaip šilumos energijos tiekimo iš pastatų, prijungtų prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, į tos sistemos magistralinius vamzdynus sistema.
Technikos lygis
Centralizuota šildymo sistema yra sudėtinga šiluminės energijos perdavimo bei paskirstymo tarp gamintojų ir vartotojų sistema. Šiuo metu išnaudojamos ne visos šios sistemos funkcijos, kurios gali būti naudojamos jų veikimo ir eksploatavimo metu.
Saulės kolektorių sistema, kaip ir kiti autonominiai šilumos generatoriai, gali būti naudojama (kombinuojama) kartu su centralizuota šildymo sistema. Saulės kolektorius - tai įrenginys, skirtas surinkti saulės spindulių energiją ir perduoti šilumos energiją j vandens bei patalpų šildymo sistemą. Saulės kolektorių naudingumo koeficientas gali žymiai skirtis skirtingais metų laikais dėl nevienodo surenkamo saulės spindulių energijos kiekio ir oro temperatūros skirtumų. Tam, kad būtų parinktas pakankamas šio autonominio šilumos generatoriaus galingumas, reikia įvertinti galimą maksimalų šilumos energijos poreikį patalpoms. Priimkime, kad šis dydis žiemos metu sudarys 100 %. Siekiant patenkinti 100 % šilumos energijos poreikio, saulės kolektorių sistemos galingumas turi būti apskaičiuotas taip, kad ji galėtų sugeneruoti ir atiduoti reikiamą šilumos energijos kiekį, net esant žemoms oro temperatūroms, dideliam debesuotumui ir dideliam karšto vandens suvartojimui.
Šiuo būdu įvertinus šilumos energijos poreikį ir pagal tai instaliavus atitinkamą įrangą tam tikrais laikotarpiais, esant aukštoms oro temperatūroms ir saulėtam orui vasarą, atsirastų žymūs šilumos pertekliai (gali siekti daugiau nei 95 % šilumos energijos poreikio). Šiuo atveju būtų reikšminga problema, kur atiduoti ar panaudoti saulės kolektorių sugeneruotą šilumos perteklių. Perkaitinimo atveju įranga gestų, trumpėtų bendras jos eksploatavimo laikas ir mažėtų patikimumas.
Šiuo metu nėra paprastų patikimų techninių sprendimų, kurie galėtų užtikrinti patikimą šilumos energijos generavimo valdymą ir reguliavimą. Ši problema sprendžiama mažinant bendrą instaliuojamą saulės kolektorių galią, nors ir ši įranga turi technines galimybes sugeneruoti žymiai didesnį šilumos energijos kiekį. Taip pat naudojamos brangiai kainuojančios žaliuzės, kurių tikslas sumažinti saulės spindulių intensyvumą. Tokiu atveju žymiai apribojamas šilumos energijos generavimas, o tai savo ruožtu žymiai prailgina instaliuojamos įrangos atsipirkimo laikotarpį ir mažina jos rentabilumą.
Lietuvos patente Nr. 5778 aprašytas bendras (kombinuotas) dviejų šilumos energijos šaltinių panaudojimas centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemose. Šiuo atveju šiluma būtų pakaitomis išskiriama j pastatą iš darbinės centralizuoto šilumos tiekimo sistemos ir iš šiluminio siurblio arba kito autonominio šilumos generatoriaus, išgaunančio šilumos energiją iš atsinaujinančio gamtinio šilumos šaltinio.
Patente Nr. 5778 aprašytas techninis sprendimas negali būti išnaudotas maksimaliai efektyviai dėl ribotų individualaus vartotojo ar jų grupės šilumos energijos poreikių. Esant galimybei išgauti šilumos energijos perteklių autonominiu šilumos generatoriumi, nėra galimybės jų perduoti toliau esantiems centralizuotos šildymo sistemos naudotojams ar tiesiog magistraliniams vamzdynams, kai kuriais atvejais siekiant palaikyti aukštesnę jų temperatūrą ir taip sumažinti centralizuotai jais tiekiamos ar grįžtančios šilumos energijos nuostolius.
Išradimo esmė
Siūlomas techninis sprendimas yra centralizuotos šilumos tiekimo sistemos panaudojimas kartu su saulės kolektorių įranga ar kitu autonominiu šilumos generatoriumi taip, kad esant tam tikroms oro sąlygoms (tiek vasarą, tiek ir žiemą) šio autonominio šilumos generatoriaus sugeneruotos šilumos energijos perteklius būtų perduodamas į magistralinius centralizuotos šilumos tiekimo sistemos vamzdynus. Pagal siūlomą išradimą nauja yra tai, kad saulės kolektoriams pradėjus generuoti šilumos energijos perteklių įranga yra apsaugota nuo perkaitimo ir kartu vartotojas gali pats tiekti šilumos energiją į centralizuotus šilumos tiekimo tinklus. Šiame išradime išsamiau išnagrinėtas variantas, kai autonominis šilumos generatorius yra saulės kolektoriai. Tačiau šilumos energijos generavimui ir analogiškam jos pertekliaus atidavimui j centrines šilumos tiekimo sistemas gali būti naudojama ir kitokia įranga, naudojanti atsinaujinančius energijos šaltinius (pvz.: geoterminė energija, šilumos siurbliai „oras - vanduo“ ir pan.).
Pagal išradimą šildymo sistemoje, apimančioje magistralinius šilumos tiekimo tinklus, šilumos mazgo vamzdynus ir įrenginius, taip pat pastato karšto vandens tiekimo ir pastato šildymo sistemas bei naudojanti autonominį šilumos generatorių, autonominis šilumos generatorius, tiksliau saulės kolektorius, sudaro nepriklausomą modulį, kuris per trieigį vožtuvą, šilumokaitį ir cirkuliacinį siurblį yra sujungtas su magistraliniu šilumos tiekimo tinklu. Sistemoje taip pat sumontuojamas iš vartotojų grįžtančio šilumnešio temperatūros matuoklis ir trieigio vožtuvo valdymas šilumos energijos srauto perdavimui reguliuoti. Pagal šilumnešio temperatūrą sprendžiama apie autonominiu šilumos generatoriumi generuojamą šilumos energijos perteklių ir šiai temperatūrai pasiekus iš anksto nustatytą dydį, trieigis vožtuvas nustatomas šilumos pertekliaus perdavimui j magistralinį šilumos tiekimo tinklą. Autonominio šilumos generatoriaus prijungimas prie magistralinio šilumos tiekimo tinklo gali būti trijų tipų: 1) kai šilumos energijos perteklių perduodantis vamzdynas jungiamas su magistralinio šilumos tiekimo tinklo vartotojams tiekiamo šilumnešio vamzdynu, o autonominio šilumos generatoriaus grįžtamasis vamzdynas - su magistralinio šilumos tiekimo tinklo grįžtamuoju vamzdynu; 2) kai autonominio šilumos generatoriaus šilumos energijos perteklių perduodantis vamzdynas ir grįžtamasis vamzdynas sujungti su magistralinio šilumos tiekimo tinklo grįžtamuoju vamzdynu ir 3) kai autonominio šilumos generatoriaus šilumos energijos perteklių perduodantis vamzdynas ir grįžtamasis vamzdynas sujungti su magistralinio šilumos tiekimo tinklo vartotojams tiekiamo šilumnešio vamzdynu.
Be to, sistemoje gali būti sumontuotas šilumos energijos skaitiklis į magistralinį centrinio šilumos tiekimo tinklą atiduodamai energijai fiksuoti.
Šio sprendimo pritaikymas žymiai sumažintų šilumos ir karšto vandens kainą, investicijų atsiperkamumo laikotarpį. Prie centrinių šilumos tiekimo sistemų prijungtiems vartotojams atsirastų galimybė iš dalies atsisakyti naudingų iškasenų deginimo ir, esant palankioms klimato sąlygoms, pereiti tik prie atsinaujinančių šilumos energijos šaltinių. Tokių autonominių šilumos generatorių, galinčių visada patenkinti 100 % šilumos energijos poreikio, vartotojai galėtų ne tik nepirkti šilumos iš centrinių šilumos tiekimo tinklų, bet ir pardavinėti perteklių, o tai atitinkamai turėtų padengti nežymias įrangos eksploatavimo sąnaudas. Saulės kolektorių atveju tai būtų elektros energijos, cirkuliacinių siurblių ir automatikos sąnaudos, įrangos amortizacija. Tam tikru atveju tokių automatinių šilumos generatorių naudotojai šilumą savo poreikiams gautų nemokamai arba net uždirbtų pelną parduodant jos perteklių. Būtent to sąskaita investicijų atsiperkamumas trumpėtų iki minimumo. Tam, kad būtų įmanomas toks sprendimas, nebūtina, kad pastatas būtų prijungtas prie centrinės šilumos tiekimo sistemos. Rentabilumas išliktų net tuomet, jei šilumos tinklai būtų netoli pastato.
Taip pat perteklinės šilumos energijos perdavimas leistų geriau subalansuoti šilumos kiekius centralizuotose šilumos tiekimo sistemose, pakeliant magistralinių vamzdynų temperatūrą tose vietose, kur šilumnešio temperatūra yra žemesnė. Norint sumažinti šilumos nuostolius centralizuoto šildymo magistralėse, taikomos priemonės, skirtos pagerinti vamzdynų izoliaciją. Tačiau kai kuriais atvejais gali būti naudojamas kitas būdas šilumos nuostolių sumažinimui - sumažinti atstumą tarp punktų, kuriuose gaminama ir vartojama šilumos energija (gamintojai ir vartotojai). Šis sprendimas gali būti įgyvendintas prie centralizuotų šilumos tiekimo sistemų prijungus maksimalų šilumos energijos gamintojų kiekj. Tam, kad pagal esamas centrinio šildymo schemas būtų sumažinti atstumai tarp gamintojų ir vartotojų, ir tokiu būdu sumažinti šilumos nuostoliai magistraliniuose vamzdynuose, reikėtų statyti papildomas katilines ir šilumos stotis. Tačiau toks būdas (statyti naujas katilines ir šilumos stotis šalia arba netoli vartotojo) ekonomiškai ir ekologiškai nepateisinama (didelio kapitalo investicijos statybai ir įrangai, aplinka ir gamta užteršiama šilumos energijos gamybos atliekomis).
Todėl siūloma principingai nauja centralizuotos šilumos tiekimo sistemos schema, kuri gali būti lengvai integruota j esamas centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir šilumos gamybos schemas. Pagal siūlomą schemą šiluminės energijos vartotojas (prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos prijungtas pastatas ar statinys bei turintis šilumos punktą, kuriame būtų galima reguliuoti šilumos energijos kiekius) galėtų lengvai apsaugoti savo saulės kolektorių įrangą nuo perkaitimo ir atlikti dvigubą funkciją: gaminti ir tiekti šilumos energiją ne tik sau, bet ir centralizuotai šilumos tiekimo sistemai. Naudojant autonominį šilumos generatorių su šia funkcija, gaminamos šilumos energijos perteklius būtų perduodamas j magistralinius centralizuotos šildymo sistemos vamzdynus, kurie taip būtų papildomi šilumos energija. Atskirais atvejais tokiu būdu pertekliniai šilumos energijos kiekiai būtų perduodami arčiausiai esantiems šilumos energijos vartotojams arba būtų palaikoma optimali temperatūra esamos centrinės šilumos tiekimo sistemos funkcionavimui.
Pritaikius šią schemą, galiausiai atskirais atvejais būtų sumažinti šilumos nuostoliai magistraliniuose vamzdynuose, juose būtų palaikomas tam tikras temperatūros lygis nepriklausomai nuo jų ilgio ir atstumo nuo centrinės šilumos energijos gamybos vietos iki vartotojo. Taip pat sumažėtų šilumos energijos gamybos metu į aplinką išskiriamos taršos kiekis, nes būtų pritaikomi aplinkos neteršiantys autonominiai šilumos generatoriai, naudojantys atsinaujinančius energijos šaltinius. Ir žinoma būtų efektyviai išspręsta problema dėl galimo saulės kolektorių įrangos perkaitimo, siekiant patenkinti maksimalius šilumos energijos poreikius.
Trumpas brėžinių aprašymas
Išradimas paaiškinamas brėžiniais, kuriuose pavaizduota saulės kolektorių sistemos ar kito autonominio šilumos generatoriaus prijungimo prie centralizuotos šilumos tiekimo pastatui sistemos bei sugeneruotų šilumos energijos perteklių atidavimo j magistralinius vamzdynus schema. Fig. 1 - saulės kolektorių sistemos prijungimas prie sistemų, kai sugeneruotas šilumos energijos perteklius paduodamas j magistralinį šilumos energijos padavimo vamzdyną, o šiluma paimama iš grįžtamojo vamzdyno; Fig. 2 - saulės kolektorių sistemos prijungimas prie sistemų, kai sugeneruotas šilumos energijos perteklius paduodamas j magistralinį šilumos energijos grįžtamąjį vamzdyną, ir atitinkamai šiluma paimama iš grįžtamojo vamzdyno; Fig. 3 - saulės kolektorių sistemos prijungimas prie sistemų, kai sugeneruotas šilumos energijos perteklius paduodamas j magistralinį šilumos energijos padavimo vamzdyną, ir atitinkamai šiluma paimama iš padavimo vamzdyno.
Išradimo įgyvendinimo aprašymas
Šio išradimo aprašymui paimta standartinė centralizuotos šilumos tiekimo sistemos schema, prie kurios papildomai prijungta saulės kolektorių sistema. Schemoje nurodyti ir pažymėti šie elementai: magistraliniai šilumos tiekimo tinklai 1; šilumos mazgo vamzdynai ir įrenginiai - 2; pastato karšto vandens tiekimo sistema - 3; šaltas vanduo karšto vandens paruošimui - 4; pastato šilumos punkto įrenginiai
- 5; pastato šildymo sistema - 6; šilumokaitis - 7; saulės kolektorių sistema arba kitas autonominis šilumos generatorius - 8; trieigis vožtuvas - 9; šilumokaitis - 10; cirkuliacinis siurblys - 11; šilumos energijos skaitiklis - 12; šilumokaitis - 13. Taip pat schemoje nurodyti uždarymo vožtuvai, skaitikliai, termometrai ir kiti elementai. Šiluminės terpės tekėjimo kryptys ir paskirtys nurodytos atitinkamai: T1 - iš šilumos tiekimo tinklų tiekiamas šilumnešis (vanduo ir panašiai); T2 - į šilumos tiekimo tinklus grįžtantis šilumnešis (vanduo ir panašiai); T3 - į vartotojų karšto vandens sistemą tiekiamas vanduo; T4 - iš vartotojų karšto vandens sistemos grįžtantis vanduo; T5 - į vartotojų šildymo sistemą tiekiamas šilumnešis (vanduo ir panašiai); T6 - iš vartotojų šildymo sistemos grįžtantis šilumnešis (vanduo ir panašiai); T7 - vartotojams tiekiamas šilumnešis (vanduo ir panašiai); T8 - iš šilumos tiekimo tinklų grįžtantis šilumnešis (vanduo ir panašiai).
Šilumnešis T5 iš saulės kolektorių sistemos 8 patenka į pastato centrinio šildymo sistemą per šilumokaitį 13. Saulės kolektorių kontūras užpildomas neužšąlančiu skysčiu. Pastato centrinio šildymo kontūras užpildomas šilumos energijos nešikliu - vandeniu. Atšalęs šilumos nešiklis T6 per vamzdyną grįžta į saulės kolektorių sistemą. Tuo atveju, kai generuojamas šiluminės energijos perteklius, vamzdyne kyla šilumos nešiklio T6 temperatūra. Temperatūrai pasiekus nustatytą dydį, trieigis vožtuvas 9 nukreipia šilumos energijos srautą į šilumokaitį 10, įsijungia cirkuliacinis siurblys 11 ir nukreipia perteklinį šilumos energijos kiekį į magistralinius centrinio šilumos tiekimo tinklus 1. Šilumos energijos skaitiklis 12 fiksuoja į magistralinius tinklus 1 atiduotą šilumos energijos kiekį.
Fig. 1 parodytas sugeneruoto šilumos energijos pertekliaus padavimas į magistralinį šilumos energijos padavimo vamzdyną, o šilumos paėmimas iš grįžtamojo vamzdyno. Padavimas ir paėmimas schemoje Fig. 2 - atitinkamai į grįžtamąjį vamzdyną ir iš grįžtamojo vamzdyno. Padavimas ir paėmimas schemoje Fig. 3 - atitinkamai j padavimo vamzdyną ir iš padavimo vamzdyno. Pasirinkimas priklauso nuo konkrečios centralizuotos šilumos tiekimo sistemos temperatūrinio režimo. Jeigu pastatas ir nėra prijungtas prie centrinės šilumos tiekimo sistemos, būtų racionalu jame instaliuotą autonominį šilumos generatorių prijungti prie netoliese esančių magistralinių šilumos tiekimo vamzdynų.
Autonominių šilumos generatorių atiduodamas suminis šilumos energijos kiekis konkretiems centriniams šilumos tinklams gali būti apribotas minimaliu karšto vandens poreikiu vasaros metu. Bet net ir tokiu atveju, jei centrinėms šilumos tiekimo sistemoms nebūtų kur atiduoti šilumos perteklių vasarą, šis klausimas galėtų būti sprendžiamas centralizuotai (pvz.: šilumos pertekliaus atidavimas į upę, šilumos konvertavimas j elektros energiją ir panašiai).
Claims (7)
- IŠRADIMO APIBRĖŽTIS1. Šildymo sistema, apimanti magistralinius šilumos tiekimo tinklus, šilumos mazgo vamzdynus ir įrenginius, taip pat pastato karšto vandens tiekimo ir pastato šildymo sistemas bei naudojanti autonominį šilumos generatorių, besiskirianti tuo, kad autonominis šilumos generatorius sudaro nepriklausomą modulį, kuris per trieigį vožtuvą (9), šilumokaitį (10) ir cirkuliacinį siurblį (11) sujungtas su magistraliniu šilumos tiekimo tinklu (1).
- 2. Šildymo sistema pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad autonominiu šilumos generatoriumi yra saulės kolektorius (8).
- 3. Šildymo sistema pagal 1 arba 2 punktą, besiskirianti tuo, kad sistemoje sumontuotas iš vartotojų grįžtančio šilumnešio (T6) temperatūros matuoklis ir trieigio vožtuvo (9) valdymas šilumos energijos srauto perdavimui reguliuoti, kur pagal šilumnešio (T6) temperatūrą sprendžia apie autonominiu šilumos generatoriumi generuojamą šilumos energijos perteklių ir šiai temperatūrai pasiekus iš anksto nustatytą dydį, trieigį vožtuvą (9) nustato šilumos pertekliaus perdavimui į magistralinį šilumos tiekimo tinklą (1).
- 4. Šildymo sistema pagal bet kurį ankstesnį punktą, besiskirianti tuo, kad autonominio šilumos generatoriaus šilumos energijos perteklių perduodantis vamzdynas sujungtas su magistralinio šilumos tiekimo tinklo (1) vartotojams tiekiamo šilumnešio vamzdynu, o autonominio šilumos generatoriaus grįžtamasis vamzdynas - su magistralinio šilumos tiekimo tinklo (1) grįžtamuoju vamzdynu.
- 5. Šildymo sistema pagal bet kurį iš 1-3 punktų, besiskirianti tuo, kad autonominio šilumos generatoriaus šilumos energijos perteklių perduodantis vamzdynas ir grįžtamasis vamzdynas sujungti su magistralinio šilumos tiekimo tinklo (1) grįžtamuoju vamzdynu.
- 6. Šildymo sistema pagal bet kurį iš 1-3 punktų, besiskirianti tuo, kad autonominio šilumos generatoriaus šilumos energijos perteklių perduodantis vamzdynas ir grįžtamasis vamzdynas sujungti su magistralinio šilumos tiekimo tinklo (1) vartotojams tiekiamo šilumnešio vamzdynu.
- 7. Šildymo sistema pagal bet kurį ankstesnį punktą, besiskirianti tuo, kad sistemoje sumontuotas šilumos energijos skaitiklis (12) j magistralinį centrinio šilumos tiekimo tinklą (1) atiduodamai energijai fiksuoti.
Priority Applications (1)
| Application Number | Priority Date | Filing Date | Title |
|---|---|---|---|
| LT2012033A LT6009B (lt) | 2012-05-10 | 2012-05-10 | Šildymo sistema |
Applications Claiming Priority (1)
| Application Number | Priority Date | Filing Date | Title |
|---|---|---|---|
| LT2012033A LT6009B (lt) | 2012-05-10 | 2012-05-10 | Šildymo sistema |
Publications (2)
| Publication Number | Publication Date |
|---|---|
| LT2012033A LT2012033A (lt) | 2013-11-25 |
| LT6009B true LT6009B (lt) | 2014-03-25 |
Family
ID=49585218
Family Applications (1)
| Application Number | Title | Priority Date | Filing Date |
|---|---|---|---|
| LT2012033A LT6009B (lt) | 2012-05-10 | 2012-05-10 | Šildymo sistema |
Country Status (1)
| Country | Link |
|---|---|
| LT (1) | LT6009B (lt) |
Citations (1)
| Publication number | Priority date | Publication date | Assignee | Title |
|---|---|---|---|---|
| LT5778B (lt) | 2010-02-24 | 2011-10-25 | Genadij Pavlovskij | Centralizuota šilumos ir karšto vandens tiekimo sistema |
-
2012
- 2012-05-10 LT LT2012033A patent/LT6009B/lt not_active IP Right Cessation
Patent Citations (1)
| Publication number | Priority date | Publication date | Assignee | Title |
|---|---|---|---|---|
| LT5778B (lt) | 2010-02-24 | 2011-10-25 | Genadij Pavlovskij | Centralizuota šilumos ir karšto vandens tiekimo sistema |
Also Published As
| Publication number | Publication date |
|---|---|
| LT2012033A (lt) | 2013-11-25 |
Similar Documents
| Publication | Publication Date | Title |
|---|---|---|
| Gagliano et al. | Description and performance analysis of a flexible photovoltaic/thermal (PV/T) solar system | |
| RU2249125C1 (ru) | Система автономного электро- и теплоснабжения жилых и производственных помещений | |
| US9518787B2 (en) | Thermal energy storage system comprising a combined heating and cooling machine and a method for using the thermal energy storage system | |
| RU2350847C1 (ru) | Система автономного теплоснабжения потребителей с использованием низкопотенциального источника тепла и электроснабжения от возобновляемых источников энергии | |
| Entchev et al. | Application of hybrid micro-cogeneration system—Thermal and power energy solutions for Canadian residences | |
| CN105305472B (zh) | 一种基于多能源协同供能的变电站容量优化方法 | |
| CN104864449A (zh) | 一种具有太阳能、低谷电加热蓄能的热水供热装置及应用 | |
| Sharma et al. | Fuzzy rough set based energy management system for self-sustainable smart city | |
| CN117889583A (zh) | 一种间膨式pvt辅助地源热泵系统及运行方法 | |
| Staffell et al. | UK microgeneration. Part II: technology overviews | |
| Ramm et al. | Energy storage and integrated energy approach for district heating systems | |
| Choi et al. | Experimental investigation of the energy performance of a photovoltaic-thermal assisted ground source heat pump system for net plus energy houses | |
| Jiang et al. | Experimental investigation of the performance of a PVT heat pump soil cross-seasonal energy storage system across various operation modes | |
| JP2013122239A (ja) | 熱電供給システム | |
| Park et al. | Investigation of the energy performance of thermal energy sharing for photovoltaic-thermal systems in a thermal prosumer network | |
| CN216522492U (zh) | 一种基于可再生能源耦合应用的零碳冷热供应系统 | |
| CN114001493A (zh) | 一种基于可再生能源耦合应用的零碳冷热供应系统及方法 | |
| CN204693564U (zh) | 一种具有太阳能、低谷电加热蓄能的热水供热装置 | |
| Li et al. | A framework to monitor the integrated multi-source space heating systems to improve the design of the control system | |
| Chen et al. | Optimally coordinated operation of a multi-energy microgrid with coupled electrical and heat networks | |
| LT6009B (lt) | Šildymo sistema | |
| CN110601264B (zh) | 计及超大功率蓄热电锅炉消纳能力的多能源优化调度方法 | |
| Xing et al. | Research on Park Energy System Based on Grid Connection of Renewable Energy Power Generation | |
| US20250226671A1 (en) | Hybrid energy storage plant design with integrated control for clean firm renewable power | |
| Kumar | Essentials And Applications Of Solar Energy Technology |
Legal Events
| Date | Code | Title | Description |
|---|---|---|---|
| BB1A | Patent application published |
Effective date: 20131125 |
|
| FG9A | Patent granted |
Effective date: 20140227 |
|
| MM9A | Lapsed patents |
Effective date: 20140510 |