LT5579B - Grunto, užteršto nafta arba jos produktais, biologinio valymo būdas - Google Patents

Grunto, užteršto nafta arba jos produktais, biologinio valymo būdas Download PDF

Info

Publication number
LT5579B
LT5579B LT2008070A LT2008070A LT5579B LT 5579 B LT5579 B LT 5579B LT 2008070 A LT2008070 A LT 2008070A LT 2008070 A LT2008070 A LT 2008070A LT 5579 B LT5579 B LT 5579B
Authority
LT
Lithuania
Prior art keywords
soil
biomass
oil
rye
contaminated
Prior art date
Application number
LT2008070A
Other languages
English (en)
Other versions
LT2008070A (lt
Inventor
Rapolas LIUŽINAS
Karolis JANKEVIČIUS
Mečislovas KMITA
Dalia Zita ZVEROČKINIENĖ
Lilija KALĖDIENĖ
Gražina GIEDRAITYTĖ
Original Assignee
VšĮ "Grunto valymo technologijos"
Priority date (The priority date is an assumption and is not a legal conclusion. Google has not performed a legal analysis and makes no representation as to the accuracy of the date listed.)
Filing date
Publication date
Application filed by VšĮ "Grunto valymo technologijos" filed Critical VšĮ "Grunto valymo technologijos"
Priority to LT2008070A priority Critical patent/LT5579B/lt
Publication of LT2008070A publication Critical patent/LT2008070A/lt
Publication of LT5579B publication Critical patent/LT5579B/lt

Links

Landscapes

  • Processing Of Solid Wastes (AREA)
  • Soil Conditioners And Soil-Stabilizing Materials (AREA)

Abstract

Išradimas priklauso biotechnologijos ir aplinkos apsaugos sričiai ir tinka naudoti grunto, užteršto nafta ir naftos produktais, biologiniam valymui ex situ arba in situ sąlygomis. Valymas atliekamas tokiu būdu: į užterštą gruntą įterpia mineralinių trąšų, užterštą gruntą įdirba periodiškai jį kultivuojant, taip pat homogenizuojant ir aeruojant, užterštą gruntą drėkina, o pradinėje jo valymo stadijoje į jį tolygiai įterpia induočių augalų - žieminių rugių (Secale cereale) susmulkintos žaliosios biomasės kaip naftos produktus skaidančių fermentų (oksidazių, katalazių, peroksidazių) ir kitų fiziologiškai aktyvių junginių šaltinį.

Description

Išradimas priklauso biotechnologijos ir aplinkos apsaugos sritims ir tinka naudoti grunto, užteršto nafta arba jos produktais, pavyzdžiui, mazutu, biologiniam valymui ex situ arba in situ sąlygomis.
Žinoma, kad padidėjus grunto ir dirvožemio taršai naftos produktais, jų valymui imta naudoti naftą oksiduojančius mikroorganizmus (NOM), kuriamos bei tobulinamos aplinkos biovalymo technologijos, naudojančios NOM.
Pastaraisiais metais ieškoma naujų būdų gruntui, užterštam sunkiaisiais metalais, pesticidais, nafta ir jos produktais, apvalyti, vis labiau domimasi galimybe panaudoti aukštesniuosius induočius augalus, jų šaknų sistemą. Augalų panaudojimas įvairios kilmės teršalų mažinimui ar jų pilnutiniam nukenksminimui substrate vadinamas fitoremediacija. Fitoremediacijai naudojamos įvairios augalų rūšys, priklausančios mediniams, žoliniams varpiniams, ankštiniams (pupiniams) augalams. Šie augalai turi gerai išvystytą šaknų bei šakniastiebių sistemą. Jie greitai išplinta užterštame plote iš neužterštos zonos. Ant naftos produktams, priklausomai nuo koncentracijos, atsparių augalų šaknų ir šakniaplaukių - augalų rizosferoje kaupiasi keliasdešimt kartų daugiau mikroorganizmų, palyginti su toliau nuo šaknų ar šakniastiebių esančiu gruntu. Augalų šaknys pasižymi gerai išreikštu ekstraceliuliariniu proteolitiniu aktyvumu. Dėl to mikroorganizmams sunkiai prieinamas organinių junginių azotas tampa lengvai įsisavinamu. Augalų šaknys pasižymi fosfataziniu aktyvumu. Jis pagerina grunto organofosfatų ir į gruntą įterpiamų superfosfato trąšų transformaciją. Fosforas tampa geriau prieinamas įvairiems grunto fiziologinių grupių bei naftą oksiduojantiems mikroorganizmams.
Induočiai augalai ne tik įsisavina grunto bei dirvožemio tirpalo laisvuosius, o taip pat koloidų sorbuotus jonus (katijonus ir anijonus), bet išskiria į aplinką įvairius organinius junginius (dalis jų sudaro fiziologiškai aktyvius junginius), kurie, kaip maisto šaltinis mikroorganizmams, užtikrina spartų jų dauginimąsi (Sud. K. Jankevičius ir R. Liužinas. Aplinkos biologinis valymas, 2003). Teršalų įsiurbimas per augalų šaknis ir jų nukenksminimas vis plačiau ir išsamiau tiriamas. Buvo parodyta, kad augalų šaknų sistemos peroksidazės in vitro dalyvauja fenolių junginių polimerizacijoje, kuriuos pašalina iš tirpalų (Alder, P. R. ir kt., Bioremediation of phenolic compounds from water vvith plant root surface peroxidases. J. of Environment Quality, 1994).
Daugiažiedžiai aromatiniai angliavandeniliai yra hidrofobiški junginiai. Augalai juos įsiurbia silpnai. Tokiu būdu daugelis augalų tiesiogiai kai kurių teršalų skaidyme nedalyvauja. Jie savo šaknų eksudatais gerina rizosferos mikroorganizmų augimą ir taip dalyvauja teršalų kooksidacijoje (Kamath R. J. ir kt. Effects of plant-derived substrates on expression of catabolic genes using a nah-lux reporter. Environmental Science and Technology, 2004).
Daugelis augalų rūšių rizosferoje sudaro mikrobines cenozes, kurios pasižymi gerai išreikštu degradaciniu potencialu. Išsamiai išnagrinėtas Medicago sativa, Phragmites australis, Sorghum sudane nse, Festuca arundinacea, Oryza sativa, Panicum virgatum rizosferos vaidmuo skaidant poliaromatinius angliavandenilius (Muratova A. ir kt. International Journal of Phytoremediation, vol 5(2), 2003; Ho C. H. ir kt., International Journal of Phytoremediation, vol 9(2), 2007).
Aukščiau paminėtų darbų ir daugelio kitų panašaus pobūdžio darbų trūkumas yra tai, kad jie yra laboratorinių tyrimų stadijoje ir nėra pritaikyti aplinkos biovalymui. Kol kas tik pavieniai tyrimai yra panaudojami praktikos reikalams - naftos ir jos produktų skaidymui, be to aukščiau minėti būdai nėra efektyvūs, kai grunto užterštumas nafta arba jos produktais yra labai didelis ir siekia 30 000 mg/kg sauso grunto ir daugiau.
Artimiausias žinomas nafta užteršto grunto biovalymo būdas pateiktas LT 4593 B patento aprašyme, kai esant grunto užterštumo naftos produktais koncentracijai ne didesnei kaip 6 000-7 000 mg/kg sauso grunto, į gruntą įsėja naftos užterštumui tolerantiškas aukštesniųjų augalų (induočių) - žemės ūkio kultūrų sėklas, išaugina augalus ir jų rizosferą panaudoja grunto biovalymui.
Šio iš esmės pozityvaus būdo trūkumas yra tas, kad jo praktinio panaudojimo galimybės yra ribotos. Naftos produktai yra toksiški. Augalų sėklos, idant jos sudygtą įsėjamos tik tuo metu, kai naftos produktų koncentracija valomajame grunte sumažėja iki 6-7 g/kg. Tuo tarpu gruntas biovalymui paruošiamas, kai jo naftinė tarša yra didelė ir siekia apie 30 000 mg/kg grunto.
Išradimo uždavinys - pagerinti grunto, užteršto naftos angliavandeniliais, valymo efektyvumą esant grunto užterštumo naftos produktais didelei koncentracijai, siekiančiai 29 000-30 000 mg/kg sauso grunto, kartu atpiginti šį procesą naudojant nebrangią vietinių žemės ūkio kultūrų biomasę, padedančią intensyvinti svarbių naftą skaidančių mikroorganizmų veiklą ir aktyviai degraduojančiai veikiančią naftos angliavandenilius.
Uždavinys išsprendžiamas tuo, kad gruntą užterštą nafta arba jos produktais, biologinį valymą vykdo tokiu būdu: į užterštą gruntą įterpia mineralinių trąšų, užterštą gruntą įdirba, homogenizuoja ir aeruoja jį periodiškai kultivuojant, užterštą gruntą drėkina, kai grunto užterštumo naftos produktais koncentracija yra didelė, siekianti 29 000-30 000 mg/kg sauso grunto, į gruntą pradinėje jo valymo stadijoje įdeda fermentų (oksidazių, katalazių, peroksidazių), svarbių naftą skaidančių mikroorganizmų veiklai intensyvinti bei gebančių savarankiškai skaidyti naftos angliavandenilius.
Fermentų (oksidazių, katalazių, peroksidazių), gebančių savarankiškai skaidyti naftos angliavandenilius, šaltiniu naudoja induočių augalų - žemės ūkio kultūrų susmulkintą žaliąją biomasę.
Induočių augalų - žemės ūkio kultūrų susmulkinta žalioji biomasė pasižymi tuo, kad jos sudėtyje yra naftos produktus oksiduojančių fermentų ir kitų fiziologiškai aktyvių junginią svarbių naftą skaidančių mikroorganizmų veiklai intensyvinti.
Grunto, užteršto nafta arba jos produktais, biologiniam valymui naudoja iš induočių augalų žemės ūkio kultūrų parinktus žieminius rugius (Secale cereale), kurių žaliąją biomasę gamina žieminių rugių augalus smulkinant, kol minėtų augalų kapojai siekia nuo maždaug 1,5 iki maždaug 3,5 cm ilgio bei išsiskiria augalinės masės skystasis turinys.
Taip paruošta augalinė masė įterpiama į užterštą gruntą geriau jame pasiskirsto, o esantys augalų kapojai padaro gruntą puresnį ir sudaro sąlygas įsiskverbti deguoniui į gilesnius grunto sluoksnius, kur skystojo turinio fermentai tiesiogiai oksiduoja naftos angliavandenilius.
Žieminių rugių žaliosios biomasės naudoja ne mažiau 25 kg ne didesniam kaip 1000 kg valomo naftos produktais užteršto grunto kiekiui.
Toks kiekis užtikrina grunte esančių naftą oksiduojančių mikroorganizmų intensyvų dauginimąsi ir efektyviąją veiklą.
Vidutinio klimato juostoje į naftos produktais užterštą gruntą valomą ex situ sąlygomis žieminių rugių biomasę tolygiai paskleidžia užterštame valomajame grunte ir ją į valomą gruntą įterpia apariant pavasarį, gegužės pabaigoje - birželio pradžioje, kai valomo grunto temperatūra ne žemesnė kaip 12-14 °C.
Pasirinkti žieminiai rugiai tinkamiausi tuo, kad jie išaugina stiprias, gilias šaknis. Jie sudygsta esant 1-2 °C grunto temperatūrai. Pavasarį, kai tik dingsta pašalas, intensyviai ima augti rugių augalo antžeminė dalis, gegužės pabaigoje, birželio pradžioje jų žalioji biomasė yra pakankama naftos produktais užteršto grunto biovalymo darbams ex situ sąlygomis atlikti.
Būdas realizuotas atrenkant žemės ūkio kultūras, tinkančias biovalymui. Atranka buvo atlikta remiantis laukinių augalų, atsparių naftos produktams, morfologinėmis ir fiziologinėmis savybėmis. Panaudotas biologinis indikacinis grunto užterštumo naftos produktais metodas kaip parodyta toliau pateiktame 1 pavyzdyje. Nustatyta, kad naftos taršai atspariausi yra tie augalai, kurie turi gerai išvystytą šaknų bei šakniastiebių sistemą. Tai Calamagrostis epigejos, Carex arenaria, Carex hirta, Elytrigia reperis, Leymus arenarius, Poa compressa, Artemisia campestris, Cirsium arvense, Convolvulus arvensis, Tanacetum vulgare, Tussilago farfara. Atrankai buvo naudoti laukiniai (savaiminiai) augalai. Laukiniais augalais naudotasi kaip modeliniais augalais parenkant naftos produktams tolerantiškas žemės ūkio kultūras. Nustatyta, kad savaiminių augalų panaudojimas biovalymui gamybinėmis sąlygomis yra komplikuotas. Sudėtinga surinkti jų sėklas. Juos galima auginti tik tam tikromis dirvožemio sąlygomis. Kur kas universalesnės ekologinių sąlygų požiūriu yra žemės ūkio kultūros.
Bandymais iš keliolikos žemės ūkio kultūrų buvo parinktos kelios kultūros, o iš jų kaip tinkamiausia biovalymui atrinkta žieminių rugių (Secale cereale) kultūra. Žieminiai rugiai išaugina stiprias, gilias šaknis. Jie sudygsta esant 1-2 °C grunto temperatūrai. Jiems sudygti nereikia daug drėgmės. Pavasarį, kai tik dingsta pašalas, intensyviai ima augti antžeminė augalo dalis. Jo žalioji biomasė gegužės pabaigoje, birželio pradžioje yra pakankama naftos produktais užteršto grunto biovalymo darbams ex situ sąlygomis atlikti.
Uždavinio sprendimo esmė yra ta, kad natūralūs rugių želmenys, įterpti į naftos produktais (dyzelinas, mazutas) užterštą substratą, šių produktų skaidymą per 21 paros laikotarpį padidina (2 pavyzdys) palyginti su kontrole, 29-36 % (dyzelino - 36 %, mazuto - 29 %).
Bandymuose naudojant natūralią ir iškaitintą (prie 105 °C temperatūros per 1 parą) rugių želmenų biomasę nustatyta, kad masės kaitinimas jos poveikį naftos produktų skaidymui sumažina du kartus. Prieita išvados, kad kaitinant rugių biomasę (dėl ko susilpnėja jos destrukcinis aktyvumas) sukeliama biomasės baltymų koaguliacija ir tuo pačiu inaktyvuojamos fermentų sistemos, dalyvaujančios naftos skaidymo procese (šie fermentai yra dvikomponenčiai; sudaryti ir termolabilaus baltymo, vadinamo apofermento, ir kofermento, į kurio sudėtį įeina B grupės vitaminai). Išsamesniam rugių biomasės katalizės savybių įvertinimui atliktas šios biomasės, termiškai neapdorotos ir termiškai apdorotos, poveikio tyrimas angliavandenilių dekano, heksadekano ir naftaleno skaidymui.
Buvo nustatyta (3 pavyzdys), kad termiškai neapdorota rugių biomasė (per palyginti trumpą laikotarpį - 7 paras) gerokai padidina angliavandenilių skaidymą (dekano sumažėjimas siekė 63 %, heksadekano — 24 %, sunkiai skaidomo naftaleno - iki 17 %). Termiškai apdorotos rugių biomasės poveikis naftos angliavandenilių skaidymui buvo 2-3 kartus mažesnis. Tas reiškinys susijęs su rugių biomasės fiziologiškai aktyvių medžiagų, ir pirmiausia fermentų, inaktyvacija. Įvertintas rugių biomasės fermentų - oksidazių, katalazių, peroksidazių aktyvumas. Jis per visą tyrimo laikotarpį (7-21 paros) teigiamas ir gerai išreikštas (4 pavyzdys). Dar kartą buvo parodyta, kad naftos angliavandenilių skaidymo procesuose reikšmingą vaidmenį atlieka rugių želmenų biomasės biologiškai aktyvios medžiagos aminorūgštys, vitaminai, chlorofilai, fermentai. Žinoma, kad naftą oksiduojančių mikroorganizmų (NOM) augimui ir dauginimuisi reikalingos fiziologiškai aktyvios medžiagos. Dalis NOM geba savarankiškai sintetinti visus būtinus jų augimui organinius junginius. Jie vadinami prototrofais. Dalis NOM šio sintezės darbo nesugeba atlikti. Šiuos fiziologiškai aktyvius junginius jie turi gauti iš šalies. Šie NOM vadinami auksotrofais.
Rugių želmenų biomasė yra ne tik biogeninių (mineralinių) medžiagų, bet ir didelio aktyvumo junginių - aminorūgščių, vitaminų, chlorofilų, fermentų - šaltinis. Naftą oksiduojantys mikroorganizmai, tiek prototrofai, tiek auksotrofai, savo ląstelės statybai ir naftos angliavandenilius skaidančių fermentų sintezei gauna didelės vertės junginius, palengvinančius tolesnės jų sintezės procesus. Rugių biomasės fermentai tiesiogiai panaudojami naftos angliavandenilių skaidymui. Rugių želmenų biomasės oksidacinis, katalazinis ir peroksidazinis aktyvumas rodo, kad ši biomasė savo fermentais geba dalyvauti, panašiai kaip ir NOM, naftos angliavandenilių skaidymo procesuose.
Didelis siūlomo grunto, užteršto nafta arba jos produktais, biologinio valymo būdo pranašumas, o kartu ir išradimo esmė yra ta, kad rugių žalioji biomasė į naftos produktais užterštą gruntą valant jį ex situ sąlygomis, įterpiama (5 pavyzdys) esant didelei naftos taršai (iki 30 000 mg/kg grunto). Ši biomasė vidutinio klimato zonoje į valomą gruntą įterpiama ir tolygiai paskleidžiama visoje grunto storymėje pavasarį, gegužės pabaigoje-birželio pradžioje. Prieš įterpiant į gruntą rugių biomasė smulkinama, gaminami 2-3 cm ilgio kapojai, idant biomasės skystasis turinys būtų lengviau prieinamas grunto mikroorganizmams, dalyvaujantiems biovalymo procesuose, o skystojo turinio fermentai tiesiogiai oksiduotų naftos angliavandenilius.
Naudojamosios rugių žaliosios biomasės kiekis neturi būti mažesnis kaip 25 kg/1000 kg grunto, užteršto naftos produktais.
pavyzdys
Dirvožemio bei grunto taršą nafta ir jos produktais labai gerai parodo augalai. Augalų bendrijų degradavimo laipsnis — augalų rūšių sudėties, gausumo, derlingumo, dydžio, projekcijos sumažėjimo -priklauso nuo naftos koncentracijos grunte. Pagal išradimą parengtas biologinis indikacinis grunto užterštumo naftos produktais metodas (grunto užterštumo kriterijai) leidžia ne tik nustatyti taršos apimtį, bet ir išaiškinti labiausiai taršai atsparias augalų rūšis.
Grunto užterštumo mazutu įvertinimo kriterijai
Laips- nis Grunto užterštumo įvertinimas Rodiklis, rodantis augalijos būklės suprastėjimą lyginant su kontrole (%) Biologinės degradacijos laipsnis
0 Neužteršta Mažiau kaip 5 0
1 Silpnai užteršta 6-10 I
2 Vidutiniškai užteršta (1) 11-25 II
Ί
3 Vidutiniškai užteršta (2) 26-50 III
4 Labai užteršta 51-75 IV
5 Ypač užteršta Daugiau kaip 75 V
Vidutiniškai užteršta (2) rodo ribinę užterštumo mazutu koncentraciją - 5000 mg/kg sauso grunto.
Grunto užterštumą atitinkantys biodegradavimo laipsniai:
bendrijos sudarytos iš normaliai išsivysčiusių, jai būdingų rūšių augalų; rūšių skaičius, įvairovė ir projekcija atitinka bendrijos standartą.
bendrijų rūšių sudėtis ir struktūra panaši į natūralių, bet antropogeninį poveikį patiriančių bendrijų; augalai esti kiek žemesni, o rūšių įvairovė netgi didesnė dėl įsikuriančių ruderalinių rūšių (šiukšlynų ir užneštinių augalų rūšys).
II rūšių skaičius ir projekcija maždaug 30 % mažesnė, augalai žemesni.
III rūšių skaičius, projekcija, būdingų augalų aukštis ir gyvybingumas 50 % mažesnis negu natūralių augimviečių bendrijose.
IV mažarūšės augalų grupuotės, sudarytos daugiausia iš vegetuojančių individų.
V augalų danga sunaikinta, gali būti pavienių, atsitiktinių augalų.
pavyzdys
Siekiant nustatyti induočių augalų biomasės gebą skaidyti naftos angliavandenilius maksimaliai atsiribota nuo naftą oksiduojančių mikroorganizmų, tačiau jų neišvengta. Jie su naftos produktais pateko į bandinius.
Tyrimams substratu naudotas sterilus, iškaitintas (kad jame sudegtų jame esančios organinės medžiagos) smėlis. Panaudota rugių želmenų biomasė. Rugių želmenys auginami iki 25-30 cm aukščio. Tyrimams naudota gerai sutrinta, tyrelės pavidalo masė. Ji panaudota natūralioje (natyvinėje) būklėje ir iškaitinta 105 °C temperatūroje 24 vai. (idant būtų inaktyvuotos fziologiškai aktyvios medžiagos, potencialiai gebančios suardyti naftos angliavandenilius).
Tyrimai atlikti su dyzelinu ir mazutu.
Registruojami rodikliai:
- naftos produktų (dyzelino, mazuto) kiekio kaita po 7, 17 ir 27 parų;
- vandenilio jonų koncentracijos (pH) dinamika tais pačiais intervalais.
Tyrimai atlikti 25 °C temperatūroje.
Tyrimo (dešimtanario) schema buvo tokia:
Kontrolė - 2 kg sterilaus smėlio + 20 ml dyzelino.
Kontrolė - 2 kg sterilaus smėlio + 20 ml mazuto.
1 variantas - 2 kg sterilaus smėlio + 20 ml dyzelino + 200 g sutrintų rugių želmenų.
2 variantas - 2 kg sterilaus smėlio + 20 ml dyzelino + 50 g sutrintų rugių želmenų.
3 variantas - 2 kg sterilaus smėlio + 20 ml dyzelino + 200 g iškaitintų rugių želmenų.
4 variantas - 2 kg sterilaus smėlio + 20 ml dyzelino + 50 g iškaitintų rugių želmenų.
5 variantas - 2 kg sterilaus smėlio + 20 ml mazuto + 200 g sutrintų rugių želmenų.
6 variantas - 2 kg sterilaus smėlio + 20 ml mazuto + 50 g sutrintų rugių želmenų.
7 variantas - 2 kg sterilaus smėlio + 20 ml mazuto + 200 g iškaitintų rugių želmenų.
8 variantas - 2 kg sterilaus smėlio + 20 ml mazuto + 50 g iškaitintų rugių želmenų.
Vandenilio jonų koncentracija (pH) tyrimo variantuose kito mažai. Ji svyravo 6,5-7,5 ribose.
Tyrimai parodė teigiamą rugių želmenų biomasės poveikį naftos produktų (dyzelino, mazuto) biodestrukcijai. Natūralūs rugių želmenys (200 g/2 kg substrato) dyzelino skaidymą per 21 parą, palyginti su kontrole, padidino 36 %, mazuto - 29 %. Iškaitintų rugių želmenų poveikis dyzelino ir mazuto skaidymui buvo du kartus mažesnis. Rugių želmenys vertinami kaip naftą oksiduojančių mikroorganizmų mitybos šaltinis. Juose be pagrindinių biogeninių elementųmineralinių medžiagų, angliavandenių ir baltymų yra fiziologiškai aktyvių medžiagų laisvųjų aminorūgščių, vitaminų, chlorofilo, fermentų. Iškaitintų rugių želmenų biomasės poveikis naftos produktų destrukcijai susilpnėja dėl biomasės baltymų koaguliacijos ir fermentų inaktyvacijos. Fermentai, skaidantys naftos produktus, yra sudaryti iš dviejų komponentų: termolabilaus baltymo, vadinamo apofermentu ir kofermento, į kurio sudėtį įeina B grupės vitaminai niacinas, B2 (riboflavinas), Bi (tiaminas), pantoteno rūgštis ir Bį2 (kobalaminas), taip pat geležis (Fe), varis (Cu), cinkas (Zn), kobaltas (Co), molibdenas (Mo).
Iškaitindami rugių želmenis sumažiname kai kurių termolabilių B grupės vitaminų koncentraciją, koaguliuojame fermentų baltymus ir tuo pačiu inaktyvuojame pačius fermentus. Be to, tirpius kalcio hidrofosfatus paverčiame netirpiais. Terminis rugių želmenų apdorojimas padėjo atskleisti pagrindines priežastis, dėl kurių žymiai sumažėjo naftos produktų biodestrukcijos katalitinės galios.
pavyzdys
Išsamesniam rugių biomasės katalitinių savybių įvertinimui atliktas šios biomasės (natūralios ir iškaitintos) poveikis naftos angliavandenilių skaidymui tyrimas.
Tyrimui buvo naudojami sterilūs angliavandeniliai: dekanas, heksadekanas, naftalenas. Dekanas (n-dekanas), C10H22, molekulinė masė 142,29 g/mol, alkanų grupės angliavandenilis, lydimosi temperatūra — 30 °C, virimo - 174 °C, tyrimui naudota 0,5 % ir 0,1 % koncentracijos dekanas.
Heksadekanas (n-heksadekanas), CH3(CH2)i4CH3, molekulinė masė 226,45 g/mol, alkanų grupės angliavandenilis, lydimosi temperatūra - 18 °C, virimo - 287 °C, tyrimui naudota 0,5 % koncentracijos heksadekanas.
Naftalenas, C10H8, molekulinė masė 128,6 g/mol, daugiažiedis aromatinis angliavandenilis, virimo temperatūra - 218 ’C, lydimosi - 80,5 ’C, tyrimui naudota 0,5 % koncentracijos naftalenas.
Substratu naudota Čapeko mitybinė terpė be sacharozės.
Sterilios rugių sėklos išsėtos ant sterilaus filtravimo popieriaus ir 20 parų augintos bokse iki želmenys pasiekė 30 cm aukštį. Želmenys sutrinti iki tyrelės. Tyrelės dalis panaudota natūralios būklės, kita dalis panaudota termiškai (iškaitinta per 24 vai. 105 ’C temperatūroje) ją apdorojus.
Sudaryta tokia bandymų schema:
Kontrolė - Čapeko terpė be sacharozės su 0,5 % dekanu.
Kontrolė - Čapeko terpė be sacharozės su 0,5 % heksadekanu.
Kontrolė - Čapeko terpė be sacharozės su 0,5 % naftalenu.
variantas - Čapeko terpė be sacharozės su 0,5 % dekanu + rugių biomasės 10 %, termiškai neapdorota.
'0 LT 5579 B variantas - Čapeko terpė be sacharozės su 0,5 % dekanu + rugių biomasės 2,5 %, termiškai neapdorota.
variantas - Čapeko terpė be sacharozės su 0,1 % dekanu + rugių biomasės 10 %, termiškai neapdorota.
variantas - Čapeko terpė be sacharozės su 0,5 % dekanu + rugių biomasės 10 %, termiškai apdorota.
variantas - Čapeko terpė be sacharozės su 0,5 % dekanu + rugių biomasės 2,5 %, termiškai apdorota.
variantas - Čapeko terpė be sacharozės su 0,1 % dekanu + rugių biomasės 10 %, termiškai apdorota.
variantas - Čapeko terpė be sacharozės su 0,5 % heksadekanu + rugių biomasės 10 %, termiškai neapdorota.
variantas - Čapeko terpė be sacharozės su 0,5 % heksadekanu + rugių biomasės 10 %, termiškai apdorota.
variantas - Čapeko terpė be sacharozės su 0,5 % naftalenu + rugių biomasės 10 %, termiškai neapdorota.
variantas - Čapeko terpė be sacharozės su 0,5 % naftalenu + rugių biomasės 10 %, termiškai apdorota.
Bandymo trukmė - 7 paros.
Patikrintas tyrime naudotų angliavandenilių garavimo intensyvumas. Po 7 parų kontrolinėse kolbose nustatyta, kad dekano kiekis sumažėjo 70,5 %; naftaleno - 26,4 %; heksadekano - 5,0 %. Angliavandenilių skaidymo intensyvumo apskaita atlikta remiantis likusiu po nugaravimo angliavandenilio kiekiu.
Tyrimų rezultatai parodė ryškų angliavandenilio dekano sumažėjimą variantuose su Čapeko terpe ir žaliąja rugių želmenų biomase. Tas sumažėjimas siekė beveik 63 % (0,1 % dekano + 10 % želmenų biomasės) ir daugiau (0,5 % dekano + 10 % želmenų biomasės). Mažiau suskaidyta dekano (55 %) tame variante, kuriame biomasės 2,5 % (2 variantas). Dekano sumažėjimas variantuose (4, 5, 6), kai panaudota termiškai apdorota rugių želmenų biomasė, siekia apie 18 % ir yra tris kartus mažesnė palyginti su tais atvejais, kai naudota žalioji rugių želmenų biomasė. Tas rodo, kad terminis želmenų biomasės apdorojimas inaktyvuoja jos fiziologiškai aktyvias medžiagas.
Heksadekanas skaidomas silpniau nei dekanas. Variante su termiškai neapdorota rugių biomase nustatyta 24 % angliavandenilio, o su termiškai apdorota du kartus mažiau - 12 %.
Dar silpniau skaidomas naftalenas, nuo 5 % (10 variantas) iki 17%(9 variantas). Dėsningumas išlieka tas pats: kai naudojama termiškai neapdorota rugių biomasė, skaidymo efektas yra 2-3 kartus didesnis palyginti su termiškai apdorotu rugių biomasės variantu, ir tas yra susiję su fiziologiškai aktyviomis medžiagomis, jų inaktyvacija.
pavyzdys
Įvertinta rugių biomasės fermentų įtaka naftos angliavandenilių degradacijai.
Tyrimui panaudota heksadekanas 0,5 % ir dyzelinas 1,0 %.
Angliavandeniliai naudoti sterilioje M9 mineralinių druskų terpėje be anglies šaltinio (Sambrook ir kt., 1989).
Naudota žalioji rugių biomasė, 2,5 % jos kiekio terpėje.
Nustatyta angliavandenilių kiekio kaita į 7, 14 ir 21 parą. Dyzelino angliavandenilių frakcijų kiekis nustatytas chromatografiniu būdu.
Įvertintas oksidacinis, katalazinis ir peroksidazinis aktyvumas. Oksidaciniam aktyvumui nustatyti naudotas 1 % NNN'N'-tetra-metil-p-fenilendiamino dichlorido ir 1 % askorbo rūgšties tirpalų mišinys santykiu 1:1.
Katalazinis-peroksidazinis aktyvumas įvertintas 0,2 % katecholio ir 1 % vandenilio peroksido H2O2 tirpalu 1:1.
Darbo schema sudaryta tokia:
Kontrolė - mineralinė terpė be anglies šaltinio + 2,5 % rugių želmenų biomasės.
variantas - mineralinė terpė be anglies šaltinio + 2,5 % rugių želmenų biomasės + 0,5 % heksadekano.
variantas - į nesterilią dirvą įnešta 1,0 % dyzelino, kuri sumaišoma su 2,5 % rugių želmenų biomasės.
Tyrimas parodė, kad heksadekano kiekis skystoje mineralinėje terpėje su žaliąja rugių biomase sumažėja 64 %. Analogiški rezultatai gauti su dyzelino kiekio ir jo frakcijų kitimu dirvožemyje, sumaišytame su rugių želmenų biomase. Dyzelino buvo suskaidyta beveik 70 %, iš kurių alkanų frakcijai tenka 65 %, o aromatinei - 5 %.
Rugių želmenų biomasės fermentinio aktyvumo duomenys pateikiami lentelėje
Fermentai Paros
7 14 21
Oksidazės + + +
Katalazė + + +
Peroksidazė + + +
Tyrimo duomenys rodo, kad naftos angliavandenilio heksadekano bei dyzelino (alkanų ir aromatinės frakcijos) skaidymo procesuose reikšmingą vaidmenį atlieka rugių želmenų biomasės fiziologiškai aktyvios medžiagos (aminorūgštys, vitaminai, chlorofilai, fermentai). Rugių biomasėje gerai išreikštas oksidacinis, katalazinis ir peroksidazinis aktyvumas.
Rugių želmenų potenciniam oksidacinių redukcinių fermentų aktyvumui įvertinti buvo atliktas papildomas bandymas jodometriniu būdu. Buvo panaudota 25 g rugių želmenų. Jie buvo sutrinti su 10 ml metafosforo rūgšties (šią rūgštį naudojame 5 proc.). Turinį perkeliame į 100 ml matavimo indą (grustuvėlį nuplauname ta pačia metafosforo rūgštimi, o tirpalą supilame į tą patį matavimo indą). Indą metafosforo rūgštimi papildome iki 100 ml. Mišinį paliekame stovėti 3 vai. (karts nuo karto jį maišome, suplakame). Po to filtruojame pro popierinį filtrą. Imame 25 ml filtrato. Į filtratą pridedame keletą lašų krakmolo kleisterio (naudojame 1 % krakmolo kleisterį). Titruojame jį Liugolio tirpalu (0,005 nJ tirpalo ištirpinto KJ tirpale) iki pamėlynavimo.
Oksidacinis redukcinis 100 g rugių želmenų aktyvumas nustatytas pagal formulę
X =-ml 0,005 nJ tirpalo, c
kur a - titravimui sunaudoto jodo tirpalo kiekis ml, b - praskiedimas, c - analizuojamos medžiagos masė.
Tyrimai parodė, kad rugių želmenų (100 g) potencinis redukcinis aktyvumas išreiškiamas
227,2 ml 0,005 nJ tirpalo.
pavyzdys
Atliktas rugių žaliosios biomasės panaudojimo naftos produktų - mazuto skaidymui tyrimas gamybinėmis sąlygomis. Valomo, užteršto mazutu (10 000 mg/kg) grunto sklype parinkti keturi 50 m2 dydžio bareliai - 2 kontroliniai ir 2 bandomieji. Mazutą sudaro tokie angliavandenilių kompleksai (%): parafinų-naftenų angliavandeniliai - 15; olefinai ir ciklodiolefinai - 5; alkilaromatiniai angliavandeniliai - 1; alkildiaromatiniai angliavandeniliai - 4; poliaromatiniai angliavandeniliai - 20; benzeno dervos - 30; alkoholio benzeno dervos 25.
Tiek kontroliniuose, tiek bandomuosiuose bareliuose vandenilio jonų koncentracija (pH) buvo 6,5-7,5 ribose. Valomas gruntas vienodai buvo tręšiamas mineralinėmis NPK trąšomis. Jis inokuliuotas naftą oksiduojančių mikroorganizmų kompleksu. Palaikoma grunto normali drėgmė (60 % jo vandentalpos). Gruntas aeruojamas, reguliariai jį purenant ir homogenizuoj ant.
Į valomą gruntą (2 barelius), kurio sluoksnio storis 40 cm ir svoris 64 000 kg įterpta rugių žaliosios masės 1600 kg.
Tyrimas parodė, kad rugių žalioji biomasė mazuto skaidymą, palyginti su kontrole, padidina tokiu mastu, kuris prilygsta laboratorinėmis sąlygomis gautiems rodikliams.
Patentuojamas grunto, užteršto nafta arba jos produktais, biovalymo būdas panaudojant indučių augalų žaliosios biomasės fermentus leidžia efektyviai valyti užterštą gruntą ex situ arba in situ esant grunto užterštumo naftos produktais didelei koncentracijai, siekiančiai 29 000-30 000 mg/kg sauso grunto, kartu leidžia atpiginti šį procesą naudojant nebrangias vietines žemės ūkio kultūras, padedančias intensyvinti svarbių naftą skaidančių mikroorganizmų veiklą ir aktyviai veikiančią naftos angliavandenilių biodegradaciją. Patentuojamas būdas gali būti efektingai panaudotas avarijų metu į gruntą patekusiems angliavandeniliams teršalams likviduoti vidutinio klimato juostoje.

Claims (7)

  1. IŠRADIMO APIBRĖŽTIS
    1. Grunto, užteršto nafta arba jos produktais, biologinio valymo būdas, kai į užterštą gruntą įterpia mineralinių trąšą užterštą gruntą įdirba, homogenizuoja ir aeruoja jį periodiškai kultivuojant, užterštą gruntą drėkina, besiskiriantis tuo, kad esant grunto užterštumo naftos produktais didelei koncentracijai, siekiančiai 29 000-30 000 mg/kg sauso grunto, į gruntą pradinėje jo valymo stadijoje įdeda fermentų (oksidazią katalazią peroksidazių), svarbių naftą skaidančių mikroorganizmų veiklai intensyvinti bei gebančių savarankiškai skaidyti naftos angliavandenilius.
  2. 2. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad kaip fermentų (oksidazią katalazią peroksidazių), gebančių savarankiškai skaidyti naftos angliavandenilius, šaltinį naudoja induočių augalų - žemės ūkio kultūrų susmulkintą žaliąją biomasę.
  3. 3. Būdas pagal 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad kaip induočių augalų - žemės ūkio kultūrų susmulkintą žaliąją biomasę naudoja žieminių rugių (Secale cereale) susmulkintą biomasę.
  4. 4. Būdas pagal 3 punktą besiskiriantis tuo, kad minėtą žieminių rugių susmulkintą biomasę gamina žieminių rugių augalus smulkinant, kol minėtų augalų kapojai siekia nuo maždaug 1,5 iki maždaug 3,5 cm ilgio bei išsiskiria augalinės masės skystasis turinys.
  5. 5. Būdas pagal 2-4 punktus, besiskiriantis tuo, kad žieminių rugių žaliosios biomasės naudoja ne mažiau 25 kg ne didesniam kaip 1000 kg valomo naftos produktais užteršto grunto kiekiui.
  6. 6. Budas pagal 2-5 punktą besiskiriantis tuo, kad žieminių rugių žaliąją biomasę tolygiai paskleidžia užterštame valomajame grunte ir ją į valomą gruntą įterpia apariant.
  7. 7. Būdas pagal 6 punktą besiskiriantis tuo, kad vidutinio klimato juostoje į naftos produktais užterštą gruntą valomą ex situ sąlygomis žieminių rugių biomasę tolygiai paskleidžia užterštame valomajame grunte ir ją į valomą gruntą įterpia apariant pavasarį, gegužės pabaigoje - birželio pradžioje, kai valomo grunto temperatūra ne žemesnė kaip 12-14 °C.
LT2008070A 2008-09-15 2008-09-15 Grunto, užteršto nafta arba jos produktais, biologinio valymo būdas LT5579B (lt)

Priority Applications (1)

Application Number Priority Date Filing Date Title
LT2008070A LT5579B (lt) 2008-09-15 2008-09-15 Grunto, užteršto nafta arba jos produktais, biologinio valymo būdas

Applications Claiming Priority (1)

Application Number Priority Date Filing Date Title
LT2008070A LT5579B (lt) 2008-09-15 2008-09-15 Grunto, užteršto nafta arba jos produktais, biologinio valymo būdas

Publications (2)

Publication Number Publication Date
LT2008070A LT2008070A (lt) 2009-03-25
LT5579B true LT5579B (lt) 2009-06-25

Family

ID=40434855

Family Applications (1)

Application Number Title Priority Date Filing Date
LT2008070A LT5579B (lt) 2008-09-15 2008-09-15 Grunto, užteršto nafta arba jos produktais, biologinio valymo būdas

Country Status (1)

Country Link
LT (1) LT5579B (lt)

Cited By (1)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
LT7087B (lt) 2024-02-07 2024-09-10 Gamtos Tyrimų Centras Biopreparatas naftos produktais užterštam gruntui valyti ir valymo būdas

Citations (1)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
LT4593B (lt) 1999-03-17 1999-12-27 Viešoji Įstaiga "Grunto Valymo Technologijos" Grunto, užteršto nafta arba naftos produktais, biologinis valymo būdas

Patent Citations (1)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
LT4593B (lt) 1999-03-17 1999-12-27 Viešoji Įstaiga "Grunto Valymo Technologijos" Grunto, užteršto nafta arba naftos produktais, biologinis valymo būdas

Non-Patent Citations (1)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Title
MURATOVA A.: "Plant â€" Rhizosphere-Microflora Association During Phytoremediation of PAH-Contaminated Soil", INTERNATIONAL JOURNAL OF PHYTOREMEDIATION, 2003, pages 137 - 151

Cited By (1)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
LT7087B (lt) 2024-02-07 2024-09-10 Gamtos Tyrimų Centras Biopreparatas naftos produktais užterštam gruntui valyti ir valymo būdas

Also Published As

Publication number Publication date
LT2008070A (lt) 2009-03-25

Similar Documents

Publication Publication Date Title
Kaimi et al. Ryegrass enhancement of biodegradation in diesel-contaminated soil
EP2732026B1 (en) Biological product for clearing of water, industrial wastewater and soil from chemicals, which are resistant to degradation and method for using the same
Saeed et al. Biostimulation potential of biochar for remediating the crude oil contaminated soil and plant growth
Cycoń et al. Imidacloprid induces changes in the structure, genetic diversity and catabolic activity of soil microbial communities
Kong et al. Enzyme and root activities in surface-flow constructed wetlands
Hamdi et al. Solid-phase bioassays and soil microbial activities to evaluate PAH-spiked soil ecotoxicity after a long-term bioremediation process simulating landfarming
Raimi et al. Influence of organic amendment on microbial activities and growth of pepper cultured on crude oil contaminated Niger Delta soil
Buttars et al. Pelletized cyanobacterial soil amendments: laboratory testing for survival, escapability, and nitrogen fixation
RU2565549C2 (ru) Биопрепарат для биоремедиации нефтезагрязненных почв для климатических условий крайнего севера
Yateem et al. Plants‐associated microflora and the remediation of oil‐contaminated soil
Maddhesiya et al. Effects of perennial aromatic grass species richness and microbial consortium on soil properties of marginal lands and on biomass production
Embacher et al. The dynamics of water extractable organic matter (WEOM) in common arable topsoils: II. Influence of mineral and combined mineral and manure fertilization in a Haplic Chernozem
JP2000232876A (ja) 複合有効微生物群含有資材
Riaz et al. Pesticide pollution in an aquatic environment
Egwunatum et al. Effect of forest-incubated composts on crude-oil soils for zea mays, L. cultivation in Delta State, Nigeria
AU687850B2 (en) Method for the rehabilitation of soil contaminated by hydrocarbons and other biodegradable substances
Boucard et al. Influence of plants on the chemical extractability and biodegradability of 2, 4-dichlorophenol in soil
Zaman et al. Toxicity assessment and phytostabilization of contaminated soil by using wheat straw-derived biochar in tomato plants
LT5579B (lt) Grunto, užteršto nafta arba jos produktais, biologinio valymo būdas
KR100476113B1 (ko) 어저귀 또는 자귀풀에 의한 화약물질 오염토양의 식물상복원방법
Iyer et al. In situ microbial and phytoremediation of crude oil contaminated soil by Cynodon sp.
RU2193464C1 (ru) Способ биоремедиации почв и грунтов, загрязненных нефтью и нефтепродуктами
PUJIATI et al. Isolation and potential test of indigenous bacteria from Singolangu, Magetan, Indonesia for bioremediation of organophosphate compounds
Nagase et al. Effect of environmental factors on performance of immobilized consortium system for degradation of carbendazim and 2, 4-dichlorophenoxyacetic acid in continuous culture
RU2329200C2 (ru) Способ переработки шламов очистных сооружений нефтехимических и нефтеперерабатывающих производств

Legal Events

Date Code Title Description
PC9A Transfer of patents

Effective date: 20211005

PD9A Change of patent owner

Owner name: UZDAROJI AKCINE BENDROVE TOKSIKA , KURO G. 15, 2300 VILNIUS, LT

Effective date: 20241118