LT4920B - Compositions and use thereof for downmodulating the immune response to therapeutic proteins - Google Patents

Compositions and use thereof for downmodulating the immune response to therapeutic proteins Download PDF

Info

Publication number
LT4920B
LT4920B LT2001045A LT2001045A LT4920B LT 4920 B LT4920 B LT 4920B LT 2001045 A LT2001045 A LT 2001045A LT 2001045 A LT2001045 A LT 2001045A LT 4920 B LT4920 B LT 4920B
Authority
LT
Lithuania
Prior art keywords
agent
composition
antibody
cell
factor viii
Prior art date
Application number
LT2001045A
Other languages
Lithuanian (lt)
Other versions
LT2001045A (en
Inventor
Jiahua Qian
Leon W. Hoyer
Mary Collins
Gary S. Gray
Original Assignee
Genetics Institute,Inc.
American Red Cross
Priority date (The priority date is an assumption and is not a legal conclusion. Google has not performed a legal analysis and makes no representation as to the accuracy of the date listed.)
Filing date
Publication date
Application filed by Genetics Institute,Inc., American Red Cross filed Critical Genetics Institute,Inc.
Publication of LT2001045A publication Critical patent/LT2001045A/en
Publication of LT4920B publication Critical patent/LT4920B/en

Links

Classifications

    • AHUMAN NECESSITIES
    • A61MEDICAL OR VETERINARY SCIENCE; HYGIENE
    • A61KPREPARATIONS FOR MEDICAL, DENTAL OR TOILETRY PURPOSES
    • A61K38/00Medicinal preparations containing peptides
    • A61K38/16Peptides having more than 20 amino acids; Gastrins; Somatostatins; Melanotropins; Derivatives thereof
    • A61K38/17Peptides having more than 20 amino acids; Gastrins; Somatostatins; Melanotropins; Derivatives thereof from animals; from humans
    • A61K38/36Blood coagulation or fibrinolysis factors
    • A61K38/37Factors VIII
    • AHUMAN NECESSITIES
    • A61MEDICAL OR VETERINARY SCIENCE; HYGIENE
    • A61KPREPARATIONS FOR MEDICAL, DENTAL OR TOILETRY PURPOSES
    • A61K38/00Medicinal preparations containing peptides
    • A61K38/16Peptides having more than 20 amino acids; Gastrins; Somatostatins; Melanotropins; Derivatives thereof
    • A61K38/43Enzymes; Proenzymes; Derivatives thereof
    • A61K38/46Hydrolases (3)
    • A61K38/48Hydrolases (3) acting on peptide bonds (3.4)
    • A61K38/482Serine endopeptidases (3.4.21)
    • A61K38/4846Factor VII (3.4.21.21); Factor IX (3.4.21.22); Factor Xa (3.4.21.6); Factor XI (3.4.21.27); Factor XII (3.4.21.38)
    • AHUMAN NECESSITIES
    • A61MEDICAL OR VETERINARY SCIENCE; HYGIENE
    • A61KPREPARATIONS FOR MEDICAL, DENTAL OR TOILETRY PURPOSES
    • A61K39/00Medicinal preparations containing antigens or antibodies
    • A61K39/395Antibodies; Immunoglobulins; Immune serum, e.g. antilymphocytic serum
    • AHUMAN NECESSITIES
    • A61MEDICAL OR VETERINARY SCIENCE; HYGIENE
    • A61PSPECIFIC THERAPEUTIC ACTIVITY OF CHEMICAL COMPOUNDS OR MEDICINAL PREPARATIONS
    • A61P37/00Drugs for immunological or allergic disorders
    • AHUMAN NECESSITIES
    • A61MEDICAL OR VETERINARY SCIENCE; HYGIENE
    • A61PSPECIFIC THERAPEUTIC ACTIVITY OF CHEMICAL COMPOUNDS OR MEDICINAL PREPARATIONS
    • A61P7/00Drugs for disorders of the blood or the extracellular fluid
    • A61P7/04Antihaemorrhagics; Procoagulants; Haemostatic agents; Antifibrinolytic agents

Landscapes

  • Health & Medical Sciences (AREA)
  • Life Sciences & Earth Sciences (AREA)
  • Chemical & Material Sciences (AREA)
  • Medicinal Chemistry (AREA)
  • Veterinary Medicine (AREA)
  • Public Health (AREA)
  • General Health & Medical Sciences (AREA)
  • Engineering & Computer Science (AREA)
  • Bioinformatics & Cheminformatics (AREA)
  • Pharmacology & Pharmacy (AREA)
  • Animal Behavior & Ethology (AREA)
  • Immunology (AREA)
  • Epidemiology (AREA)
  • Hematology (AREA)
  • Gastroenterology & Hepatology (AREA)
  • Proteomics, Peptides & Aminoacids (AREA)
  • Chemical Kinetics & Catalysis (AREA)
  • Zoology (AREA)
  • General Chemical & Material Sciences (AREA)
  • Nuclear Medicine, Radiotherapy & Molecular Imaging (AREA)
  • Organic Chemistry (AREA)
  • Microbiology (AREA)
  • Mycology (AREA)
  • Diabetes (AREA)
  • Medicines That Contain Protein Lipid Enzymes And Other Medicines (AREA)
  • Medicines Containing Antibodies Or Antigens For Use As Internal Diagnostic Agents (AREA)

Abstract

The present invention relates to compositions for treating a hemostatic disorder using agents which promote hemostasis and agents which inhibit a costimulatory signal in a T cell are provided. The instant compositions enable the treatment of hemostatic disorders using foreign therapeutic proteins, while downmodulating immune responses to the therapeutic proteins.

Description

Vienas iš svarbiausių terapinio gydymo, naudojant biologinius baltymus, apribojimų yra imuninis atsakas, kurį organizmas duoda į pašalinių medžiagų atsiradimą organizme. Šis imuninis atsakas yra ypatingai problemiškas, jeigu pašalinės medžiagos turi būti pakartotinai įvedamos, norint gauti jų optimalų efektyvumą.One of the most important limitations of therapeutic treatment using biological proteins is the immune response that the body produces to the production of foreign substances in the body. This immune response is particularly problematic if foreign substances have to be reintroduced for optimal efficacy.

Vienas iš tokios situacijos pavyzdžių yra pakartotinas įvedimas agentų gydyti hemostazinius susirgimus, tokius kaip VIII faktoriaus trūkumo ligos (pvz. klasikinė A hemofilija ir von VVilIebrand’o liga) arba IX faktoriaus trūkumas, dar žinomas kaip B hemofilija. Klasikinė hemofilija (A hemofilija) yra su X susijęs sutrikimas, kuris paveikia 1 iš 10000 vyrų. Von VVilIebrand’o liga yra labiausiai papūtęs paveldimas kraujavimo sutrikimas, atsirandantis 1 iš 800-1000 individų. B hemofilija, dar žinoma kaip Kalėdų liga, atsiranda apytikriai 1 iš 100000 vyrų (Harrison’s Principles of Internal Medicine. Isselbacher ėt ai., eds. 13th Edition. 1994. McGraw-Hill N.Y., N.Y.).One example of this situation is the reintroduction of agents for the treatment of hemostatic disorders such as factor VIII deficiency diseases (e.g., classical haemophilia A and von Willebrand's disease) or factor IX deficiency, also known as haemophilia B. Classical haemophilia (haemophilia A) is an X-related disorder that affects 1 in 10,000 men. Von Wilbright's disease is the most severe hereditary bleeding disorder that occurs in 1 in 800 to 1,000 individuals. Hemophilia B, also known as Christmas disease, occurs in approximately 1 in 100,000 men (Harrison's Principles of Internal Medicine. Isselbacher et al., Eds. 13 th Edition. 1994, McGraw-Hill, NY, NY).

VIII faktorius yra 265 kD viengrandininis baltymas, kuris cirkuliuoja komplekse su von VVilIebrand’o faktoriumi (VWF). VIII faktorius yra svarbus reguliacinis baltymas kraujo koaguliacijos kaskadoje. Po aktyvacijos trombinu, jis didina X faktoriaus aktyvacijos aktyvuotu IX faktoriumi (IXa) greitį, galų gale susidarant fibrininiam krešuliui. VWF molekulė yra lipnus glikoproteinas, kuris vaidina centrinį vaidmenį trombocitų agliutinacijoje. Jis vaidina VIII faktoriaus nešiklio plazmoje vaidmenį ir palengvina trombocitų sąveiką su indo sienelėmis. VWF yra sudarytas iš daugelio, tikriausiai vienodų, maždaug 230 kD subvienetų. VWF sintezuoja endotelinės ląstelės ir megakariocitai. IX faktorius yra viengrandininis 55 kD profermentas, kurį Xla faktorius arba audinių faktoriaus-Vlla kompleksas paverčia aktyvia proteaze (IXa). Po to aktyvuotas IX faktorius arba aktyvuotas VIII faktorius aktyvuoja X faktorių.Factor VIII is a 265 kD single chain protein that circulates in complex with von Vilebrand Factor (VWF). Factor VIII is an important regulatory protein in the blood coagulation cascade. After thrombin activation, it increases the rate of factor X activation by activated factor IX (IXa), eventually leading to the formation of a fibrin clot. The VWF molecule is an adhesive glycoprotein that plays a central role in platelet agglutination. It plays the role of a factor VIII carrier in plasma and facilitates platelet interaction with vessel walls. VWF is composed of many, probably uniform, subunits of approximately 230 kD. VWF is synthesized by endothelial cells and megakaryocytes. Factor IX is a single-stranded 55 kD pro-enzyme which is converted by factor Xla or tissue factor-Vlla complex into active protease (IXa). Activated factor IX or activated factor VIII then activates factor X.

L 4920 BL 4920 B

Pakartotinas svetimų baltymų įvedimas gali sukelti imuninį atsaką į šiuos baltymus recipiento organizme. T ląstelių atsako į svetimus baltymus atveju antigenus pateikiančios ląstelės (APCs) ramybės būsenoje esantiems T limfocitams turi duoti du signalus (Jenkins, M. and Schvvartz, R. (1987) J. Exp. Med. 165, 302-319; Mueller, D. L., et ai. (1990) J. Immunol. 144, 37013709). Pirmasis signalas, kuris suteikia spepifiškumą imuniniam atsakui, yra perduodamas per T ląstelės receptorių (TCR) po svetimo antigeninio peptido, pateikto didžiojo histosuderinamumo komplekso (MHC) sąlygomis, atpažinimo. Antrasis signalas, vadinamas kostimuliaciniu, indukuoja T ląstelių proliferaciją ir virtimą veikliomis (Lenschow et ai. 1996. Annu. Rev. Immunol. 14:233). Kostimuliacija nėra nei specifinė antigenui, nei apribota MHC, ir yra laikoma, kad ją sukelia viena arba daugiau atskirų ląstelės paviršiaus molekulių, kurias ekspresuoja APCs (Jenkins, M.K., et ai. 1988 J. Immunol. 140. 3324-3330; Linsley, P.C., et ai. 1991 J. Exp. Med. 173. 721-730; Gimmi, C. D., et ai., 1991 Proc. Natl. Acad. Sci. USA. 88, 6575-6579; Young, J.W., et ai. 1992 J. din. Invest. 90, 229-237; Koulova, L., et ai. 1991 J. Exp. Med. 173, 759-762; Reiser, H., et ai. 1992 Proc. Acad. Sci. USA. 89, 271-275; vanSeventer, G. A., et ai. (1990) J. Immunol. 144, 4579-4586; LaSalle, J.M., et ai., 1991 J. Immunol. 147, 774-80; Dustin, M. I., et ai., 1989 J. Exp. Med. 169. 503; Armitage, R. J., et ai. 1992 Nature 357, 80-82; Liu, Y., et ai. 1992 J. Exp. Med. 175. 437-445).Repeated administration of foreign proteins may elicit an immune response to these proteins in the recipient. In the case of T cell responses to foreign proteins, antigen-presenting cells (APCs) must give two signals to resting T lymphocytes (Jenkins, M. and Schvvartz, R. (1987) J. Exp. Med. 165, 302-319; Mueller, DL. , et al. (1990) J. Immunol. 144, 37013709). The first signal that confers specificity on the immune response is transmitted through the T cell receptor (TCR) following recognition of a foreign antigenic peptide presented under conditions of the large histocompatibility complex (MHC). The second signal, called costimulatory, induces T cell proliferation and conversion to activity (Lenschow et al., 1996. Annu. Rev. Immunol. 14: 233). Costimulation is neither antigen-specific nor MHC-restricted and is thought to be caused by one or more individual cell surface molecules expressed by APCs (Jenkins, MK, et al. 1988 J. Immunol. 140. 3324-3330; Linsley, PC). , et al., 1991 J. Exp. Med. 173. 721-730; Gimmi, CD, et al., 1991 Proc. Natl. Acad. Sci. USA 88, 6575-6579; Young, JW, et al., 1992 J. Dyn. Invest. 90, 229-237; Koulova, L., et al., 1991 J. Exp. Med. 173, 759-762; Reiser, H., et al., 1992 Proc. Acad. Sci. USA. 89, 271-275; vanSeventer, GA, et al. (1990) J. Immunol. 144, 4579-4586; LaSalle, J.M. et al., 1991 J. Immunol. 147, 774-80; Dustin, MI, et al. al., 1989 J. Exp. Med. 169. 503; Armitage, R. J., et al., 1992 Nature 357, 80-82; Liu, Y., et al., 1992 J. Exp. Med. 175, 437-445) .

CD80 (B7-1) ir CD86 (B7-2) baltymai, ekspresuoti ant APCs, yra lemiamos kostimuliacinės molekulės (Freeman et ai. 1991. J. Exp. Med. 174:625; Freeman et ai. 1989 J. Immunol. 143:2714; Azuma et ai. 1993 Nature 366:76; Freeman et ai. 1993. Science 262:909).CD80 (B7-1) and CD86 (B7-2) proteins expressed on APCs are critical costimulatory molecules (Freeman et al., 1991. J. Exp. Med. 174: 625; Freeman et al., 1989 J. Immunol. 143 : 2714; Azuma et al. 1993 Nature 366: 76; Freeman et al. 1993 Science 262: 909).

Pasirodo, kad B7-2 yra svarbesnis pirminio imuninio atsako metu, o B7-1, kuris yra aktyvuojamas vėliau imuninio atsako eigoje, gali būti svarbus tęsiant pirminius T ląstelių atsakus arba kostimuliuojant antrinius T ląstelių atsakus (Bluestone. 1995. Immunity. 2:555).It turns out that B7-2 is more important in the primary immune response, and B7-1, which is activated later in the immune response, may be important in the continuation of primary T-cell responses or costimulation of the secondary T-cell responses (Bluestone. 1995, Immunity. 2: 555 ).

B7-1 ir B7-2 yra priešreceptoriai dviems ant T limfocitų ekspresuotiems ligandams. Vienas ligandas, su kuriuo jungiasi B7-1 ir B7-2 (CD28) yra konstitutyviai ekspresuojamas ant ramybės būsenoje esančių T ląstelių ir po aktyvacijos jo ekspresija padidėja. Po signalo perdavimo per T ląstelės receptorių, CD28 susirišimas ir kostimuliacinio signalo transdukcija sukelia TB7-1 and B7-2 are counter receptors for two ligands expressed on T lymphocytes. One ligand to which B7-1 and B7-2 bind (CD28) is constitutively expressed on resting T cells and increases upon expression. After signaling through the T cell receptor, CD28 binding and costimulatory signal transduction induce T

L 4920 B ląstelių proliferaciją ir IL-2 išskyrimą (Linsley, P.S., et ai. 1991 J. Exp. Med. 173. 721-730; Gimmi, C. D., et ai. 1991, Proc. Natl. Acad. Sci. USA. 88, 65756579; June, C. H., et ai. 1990 Immunol. Today. 11, 211-6; Harding, F.A., et ai. 1992 Nature. 356, 607-609). Antrasis ligandas, vadinamas CTLA4 (CD152), yra homologiškas CD28, bet jo neekspresuoja zamybės būsenoje esančios T ląstelės ir jis pasirodo po T ląstelių aktyvacijos (Brunet, J.F., et ai., Nature 328. 267-270). Pasirodo, kad CTLA4 yra lemiamas T ląstelių atsakų negatyviojoje reguliacijoje (VVaterhouse et ai. 1995. Science 270:985). Buvo rasta, kad CTLA4 užblokavimas pašalina inhibicijos signalus, o CTLA4 agregacija pateikia inhibicinius signalus, kurie slopina T ląstelių atsakus (Allison and KruVnmel. 1995. Science 270:932). B7 molekulės turi didesnį afiniškumą CTLA4 nei CD28 (Linsley, P.S., et ai., 1991 J. Exp. Med. 174, 561-569) ir buvo rasta, kad B7-1 ir B7-2 rišasi su skirtingomis CTLA4 molekulės sritimis, ir jų susirišimo su CTLA4 kinetikos taip pat yra skirtingos (Linsley et ai. 1994. Immunity. 1:793).L 4920 B cell proliferation and IL-2 release (Linsley, PS, et al. 1991 J. Exp. Med. 173. 721-730; Gimmi, CD, et al. 1991, Proc. Natl. Acad. Sci. USA. 88, 65756579; June, CH, et al. 1990 Immunol. Today 11, 211-6; Harding, FA, et al. 1992 Nature 356, 607-609). The second ligand, called CTLA4 (CD152), is homologous to CD28 but is not expressed by T cells in hibernation and appears after T cell activation (Brunet, J.F., et al., Nature 328: 267-270). CTLA4 appears to be critical in the negative regulation of T cell responses (Waterhouse et al. 1995. Science 270: 985). Blocking CTLA4 has been found to remove inhibition signals, whereas CTLA4 aggregation delivers inhibitory signals that suppress T cell responses (Allison and KruVnmel. 1995. Science 270: 932). B7 molecules have a higher affinity for CTLA4 than CD28 (Linsley, PS, et al., 1991 J. Exp. Med. 174, 561-569) and B7-1 and B7-2 have been found to bind to different domains of the CTLA4 molecule, and the kinetics of their binding to CTLA4 are also different (Linsley et al., 1994. Immunity. 1: 793).

Apie 10-25 procentams hemofiliją turinčių pacientų išsivysto imuninis atsakas į VIII faktorių. Šiuose pacientuose atsiranda inhibitorių paprastai IgG antikūnų, kurie neutralizuoja VIII faktoriaus aktyvumą ir tokiu būdu stabdo efektyvų gydymą. Buvo nustatyti du inhibitorių tipai. Labai reaguojantys pacientai su I tipo inhibitoriais turi anamnezinį atsaką į VIII faktorių, kuris duoda padidintą antikūnų prieš VIII faktorių titrą. Mažai reaguojantys pacientai su II tipo inhibitoriumi turi mažą antikūnų titrą kuris nepadidėja įvedant VIII faktorių. Dabartinės strategijos sumažinti šiems pacientams antikūninį atsaką buvo tik dalinai sėkmingos. Be to, antikūnų prieš pakeistus baltymus atsiradimas yra esminė problema, kuri reikalauja sprendimo, jeigu laukiama, kad genų terapija bus sėkminga gydant hemofilijas ir kitas su deficitais susijusias ligas (Cornelly S. et ai., Blood 88:3846, 1996; Kuna S-H. et ai., Blood 91:784, 1998).About 10-25% of patients with haemophilia develop an immune response to factor VIII. These patients develop inhibitors, usually IgG antibodies, which neutralize factor VIII activity and thus inhibit effective treatment. Two types of inhibitors were identified. Highly reactive patients with type I inhibitors have an anamnestic response to factor VIII, which produces an increased titer of factor VIII antibodies. Patients with a low response to type II inhibitors have a low antibody titer that does not increase with factor VIII administration. Current strategies to reduce antibody response in these patients have been only partially successful. In addition, the development of antibodies against substituted proteins is a critical problem that requires a solution if gene therapy is to be expected to be successful in the treatment of haemophilia and other deficiency-related diseases (Cornelly S. et al., Blood 88: 3846, 1996; Kuna SH. et al., Blood 91: 784, 1998).

Išradimo santraukaSummary of the Invention

Šiame išradime, tarp kitų dalyką pateikiamos kompozicijos, kurios leidžia vartoti terapinį baltymą sutrikimo gydymui, sumažinant imuninio atsako į šį terapinį baltymą atsiradimą ir/arba progresavimą.The present invention provides, among other things, compositions which allow the use of a therapeutic protein for the treatment of a disorder by reducing the onset and / or progression of the immune response to the therapeutic protein.

L 4920 BL 4920 B

Vienu aspektu, šis išradimas yra susijęs su kompozicijomis, į kurias Įeina pirmasis agentas, skatinantis hemostazę, ir antrasis agentas, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje.In one aspect, the present invention relates to compositions comprising a first agent that stimulates hemostasis and a second agent that inhibits a costimulatory signal in a T cell.

Viename įgyvendinimo variante tikslinėje kompozicijoje yra dar ir farmaciškai priimtino nešiklio.In one embodiment, the target composition further comprises a pharmaceutically acceptable carrier.

Viename įgyvendinimo variante pirmasis agentas yra VIII faktorius. Kitame įgyvendinimo variante pirmasis agentas yra VIII faktorius su pašalinta B-sritimi. Viename įgyvendinimo variante pirmasis agentas yra IX faktorius. Kitame įgyvendinimo variante pirmasis agentas yra von VVillebrand’o faktorius.In one embodiment, the first agent is factor VIII. In another embodiment, the first agent is Factor VIII with the B domain removed. In one embodiment, the first agent is factor IX. In another embodiment, the first agent is the von Willebrand factor.

Viename įgyvendinimo variante antrasis agentas yra kostimuliacinės molekulės tirpi forma. Tinkamesniame įgyvendinimo variante antrasis agentas yra CTLA4 tirpi forma. Kitame iš tinkamesnių įgyvendinimo variantų antrasis agentas yra tirpi B7-1 forma, tirpi B7-2 forma arba tirpios B7-1 formos ir tirpios B7-2 formos derinys. Dar labiau tinkamame įgyvendinimo variante antrasis agentas yra CTLA4lg. Kitame labai tinkamame įgyvendinimo variante antrasis agentas yra B7-1 Ig arba B7-2lg. Dar kitame iš tinkamiausių variantų antrasis agentas yra CD40 arba CD-40L tirpi forma.In one embodiment, the second agent is a soluble form of a costimulatory molecule. In a more preferred embodiment, the second agent is a soluble form of CTLA4. In another preferred embodiment, the second agent is soluble form B7-1, soluble form B7-2, or a combination of soluble form B7-1 and soluble form B7-2. In a more preferred embodiment, the second agent is CTLA4lg. In another highly preferred embodiment, the second agent is B7-1 Ig or B7-2lg. In still another preferred embodiment, the second agent is a CD40 or CD-40L soluble form.

Kitame įgyvendinimo variante antrasis agentas yra antikūnas, kuris rišasi su kostimuliacine molekule. Tinkamiausiame įgyvendinimo variante antrasis agentas yra pasirinktas iš grupės, susidedančios iš anti-B7-1 antikūno, anti-B7-2 antikūno ir anti-B7-1 ir anti-B7-2 antikūnų derinio. Viename įgyvendinimo variante antikūnas yra neaktyvuojanti anti-CD28 antikūno forma.In another embodiment, the second agent is an antibody that binds to a costimulatory molecule. In a preferred embodiment, the second agent is selected from the group consisting of anti-B7-1 antibody, anti-B7-2 antibody, and a combination of anti-B7-1 and anti-B7-2 antibodies. In one embodiment, the antibody is a non-activating form of an anti-CD28 antibody.

Išradimas taip pat yra susijęs su greitai paruošiamos kompozicijos panaudojimu subjekto hemostazinio sutrikimą gydymui.The invention also relates to the use of a rapidly prepared composition for treating a subject having a hemostatic disorder.

Viename įgyvendinimo variante subjektas turi didelį antikūnų kurie rišasi su pirmuoju agentu, titrą. Kitame įgyvendinimo variante subjektas neturi didelio antikūnų, kurie rišasi su pirmuoju agentu, titro.In one embodiment, the subject has a high titer of antibody that binds to the first agent. In another embodiment, the subject has no high titer antibody binding to the first agent.

Pagal vieną įgyvendinimo variantą šiuo tikslu skiriama kompozicija, kurioje yra agento, inhibuojančio kostimuliacinį signalą T ląstelėje.In one embodiment, a composition comprising an agent that inhibits a costimulatory signal in a T cell is administered for this purpose.

Viename įgyvendinimo variante hemostazinis sutrikimas yra pasirinktas iš grupės, susidedančios iš A hemofilijos, B hemofilijos ir von VVillebrand’o ligos.In one embodiment, the hemostatic disorder is selected from the group consisting of hemophilia A, hemophilia B, and von Willebrand's disease.

L 4920 BL 4920 B

Kitu aspektu šis išradimas yra susijęs su pirmojo agento, kuris skatina hemostazę, ir antrojo agento, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, panaudojimu subjekto hemostazinio sutrikimo gydymui.In another aspect, the present invention relates to the use of a first agent that promotes hemostasis and a second agent that inhibits costimulatory signaling in a T cell for treating a subject's hemostatic disorder.

Kitu aspektu šis išradimas yra susijęs su pirmojo agento, kuris skatina hemostazę, ir antrojo agento, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, skyrimu subjektui, tokiu būdu gaunant imunotoleranciją pirmajam agentui ir taip gydant hemostazinį sutrikimą.In another aspect, the present invention relates to administering to a subject a first agent which promotes hemostasis and a second agent which inhibits costimulatory signaling in a T cell, thereby providing immunotolerance to the first agent and thereby treating a hemostatic disorder.

Viename įgyvendinimo variante pirmasis agentas yra VIII faktorius. Kitame įgyvendinimo variante pirmasis agentas yra VIII faktoriaus su pašalinta B-sritimi variantas. Kitame įgyvendinimo variante pirmasis agentas yra IX faktorius. Kitame įgyvendinimo variante pirmasis agentas yra von VVillebrand'o faktorius.In one embodiment, the first agent is factor VIII. In another embodiment, the first agent is a variant of Factor VIII with the B domain removed. In another embodiment, the first agent is factor IX. In another embodiment, the first agent is the von Willebrand factor.

Viename įgyvendinimo variante antrasis agentas yra agento, kuris paduoda kostimuliacinį signalą T ląstelei, tirpi forma. Tinkamesniame įgyvendinimo variante šis agentas yra CTLA4 tirpi forma. Kitame dar tinkamesniame įgyvendinimo variante agentas yra CTLA4lg. Kitame iš tinkamesnių įgyvendinimo variantų šis agentas yra tirpi B7-1 forma, tirpi B7-2 forma arba B7-1 ir B7-2 derinys. Kitame iš tinkamiausių įgyvendinimo variantų šis agentas yra B7-1 Ig, B7-2lg arba B7-1 Ig ir B7-2lg derinys.In one embodiment, the second agent is in a soluble form of an agent that delivers a costimulatory signal to a T cell. In a more preferred embodiment, the agent is a soluble form of CTLA4. In another more preferred embodiment, the agent is CTLA4lg. In another preferred embodiment, the agent is soluble Form B7-1, soluble Form B7-2, or a combination of B7-1 and B7-2. In another preferred embodiment, the agent is B7-1 Ig, B7-2lg, or a combination of B7-1 Ig and B7-2lg.

Viename Įgyvendinimo variante antrasis agentas yra antikūnas, kuris rišasi su kostimuliacine molekule. Kitame įgyvendinimo variante antrasis agentas yra pasirinktas iš grupės, susidedančios iš anti-B7-1 antikūno, antiB7-2 antikūno ir anti-B7-1 ir anti-B7-2 antikūnų derinio. Kitame įgyvendinimo variante antikūnas yra neaktyvuojanti anti-CD28 antikūno forma.In one embodiment, the second agent is an antibody that binds to a costimulatory molecule. In another embodiment, the second agent is selected from the group consisting of an anti-B7-1 antibody, an antiB7-2 antibody, and a combination of anti-B7-1 and anti-B7-2 antibodies. In another embodiment, the antibody is a non-activating form of an anti-CD28 antibody.

Viename įgyvendinimo variante hemostazinis sutrikimas yra pasirinktas iš grupės, susidedančios iš A hemofilijos, B hemofilijos ir von VVillebrand’o ligos.In one embodiment, the hemostatic disorder is selected from the group consisting of hemophilia A, hemophilia B, and von Willebrand's disease.

Viename įgyvendinimo variante subjektas turi didelį antikūnų, kurie rišasi su pirmuoju agentu, titrą.In one embodiment, the subject has a high titer of antibody that binds to the first agent.

Trumpas brėžinių aprašymasBrief description of the drawings

Fig.1 iliustruoja eksperimento planą naudotą 1 pavyzdyje pirminio antikūninio atsako į VIII faktorių inhibavimą.Figure 1 illustrates the experimental design used in Example 1 for inhibiting the primary antibody response to factor VIII.

L 4920 BL 4920 B

Fig.2 rodo, kad pelės, kurios negavo CTLA4lg, turi didelius antikūno titrus pradedant jau nuo 20 dienos (G-1), o pelės, kurios gavo CTLA4lg, neturi antikūnų iki 82 dienos (G-2 ir G-3).Figure 2 shows that mice that did not receive CTLA4lg have high antibody titers starting at day 20 (G-1), while mice that received CTLA4lg have no antibody until day 82 (G-2 and G-3).

Fig.3 rodo eksperimento planą naudotą 2 pavyzdyje, kuriame tiriamas antrinio antikūninio atsako į VIII faktorių inhibavimas.Figure 3 shows the experimental design used in Example 2, which investigates the inhibition of a secondary antibody response to factor VIII.

Fig.4 rodo, kad gyvuliukai, kurie negavo CTLA4lg, turi didelius anti-VIII faktoriaus antikūnų titrus (G-1), o pelės, kurios gavo CTLA4lg, (G-2), išskyrus 1 pelę, neišvystė antrinio imuninio atsako į VIII faktorių.Figure 4 shows that animals that did not receive CTLA4lg have high titers of anti-factor VIII antibody (G-1), whereas mice that received CTLA4lg (G-2) did not develop a secondary immune response to factor VIII except 1 mouse. .

Fig.5 rodo mCTLA4-lg poveikį į anti-VIII faktoriaus antikūnų susidarymą.Figure 5 shows the effect of mCTLA4-Ig on the formation of anti-Factor VIII antibodies.

Fig.6 rodo pakartotino mCTLA4-lg įvedimo poveikį į anti-VIII faktoriaus antikūnų susidarymąFigure 6 shows the effect of repeated administration of mCTLA4-Ig on the formation of anti-Factor VIII antibodies

Fig.7 rodo vienalaikio mCTLA4-lg ir VIII faktoriaus įvedimo poveikį.Figure 7 shows the effect of simultaneous administration of mCTLA4-Ig and factor VIII.

Fig.8 rodo mCTLA4-lg poveikį antriniam imuniniam atsakui į VIII faktorių.Figure 8 shows the effect of mCTLA4-Ig on the secondary immune response to factor VIII.

Fig.9 rodo B7-1 ir B7-2 vaidmenį antikūninio atsako prieš VIII faktorių susidaryme.Figure 9 shows the role of B7-1 and B7-2 in the formation of an antibody response to factor VIII.

Fig.10 rodo T ląstelių atsaką į VIII faktorių Α/Β7-Γ/' hemofiliją ir A/B7-2' '' hemofiliją turinčioms pelėms.Fig. 10 shows T cell response to factor VIII Α / Β7-Γ / 'haemophilia and A / B7-2''' haemophilia.

Smulkus aprašymasA detailed description

Šis išradimas atstovauja svarbią pažangą hemostazinių sutrikimų gydyme, pateikdamas kompozicijas, kurios tokiam sutrikimui gydyti leidžia vartoti terapinį baltymą sumažinant imuninio atsako į šį terapinį baltymą atsiradimą ir/arba progresavimąThe present invention represents an important advance in the treatment of a hemostatic disorder by providing compositions which allow the use of a therapeutic protein for the treatment of such a disorder by reducing the onset and / or progression of the immune response to the therapeutic protein.

Prieš tolimesnį išradimo aprašymą čia surinkti kai kurie terminai, naudojami aprašyme, pavyzdžiuose ir pridedamoje apibrėžtyje.Prior to the following description of the invention, some of the terms used in the description, examples, and appended definition are assembled herein.

/. Apibrėžimai/. Definitions

Šiame išradime naudojamas posakis “hemostazinis sutrikimas” apima sutrikimus, kurie pasireiškia nenormaliu kraujavimu ir/arba tromboze. Normali hemostazė riboja kraujo praradimą per eilę sąveikų tarp kraujo indų sienelių komponentų, trombocitų ir plazmos baltymų. Hemostaziniai sutrikimaiThe term "hemostatic disorder" as used in the present invention includes disorders characterized by abnormal bleeding and / or thrombosis. Normal hemostasis limits blood loss through a series of interactions between blood vessel wall components, platelets and plasma proteins. Hemostatic disorders

L 4920 B atsiranda, pavyzdžiui, dėl trombocitų agregacijos sumažėjimo ir/arba negalėjimo susidaryti fibrino krešuliui, kas gali duoti netinkamus atsakus į ligą arba traumą pvz. nekontroliuojamą kraujavimą Tokios ligos gali būti nustatytos, pvz. nustatant kraujavimo laiką dalinį tromboplastino laiką (PTT), protrombino laiką (PT), trombino laiką (TT) arba kiekybiškai nustatant fibrinogeną naudojant gerai žinomus metodus. Hemostazinių susirgimų pavyzdžiais yra A hemofilija, B hemofilija ir von VVilIebrand’o liga.L 4920 B occurs, for example, due to a decrease in platelet aggregation and / or inability to form a fibrin clot, which may provide inappropriate responses to disease or trauma e.g. uncontrolled bleeding Such diseases can be detected e.g. determination of bleeding time partial thromboplastin time (PTT), prothrombin time (PT), thrombin time (TT) or quantification of fibrinogen using well-known methods. Examples of haemostatic disorders are haemophilia A, haemophilia B and von Wilbright's disease.

Čia naudojamas posakis “agentas, kuris skatina hemostazę” apima baltymą arba peptidą kurio trūksta arba kurio neturi subjektas, ir kurį įvedus subjektui, pagerinama būklė arba yra gydomas hemostazinis sutrikimas. Tarp tAs used herein, the term "haemostatic promoting agent" includes a protein or peptide that is deficient or absent in the subject and which, when administered to the subject, ameliorates or ameliorates the treatment of a hemostatic disorder. Between t

tinkamiausių agentų, kurie skatina hemostazę, yra koaguliacijos faktoriai, tokie kaip VIII faktorius, IX faktorius, VWF ir jų analogai.the most suitable agents that promote hemostasis are coagulation factors such as factor VIII, factor IX, VWF and their analogs.

Čia naudojamas terminas “B7 šeima” arba “B7 molekulės apima kostimuliacines molekules, kurios turi aminorūgščių sekos tapatumą su B7 polipeptidais, pvz. su B7-1, B7-2 arba B7-3 (jas atpažįsta BB-1 antikūnas). Be to, B7 molekulių šeima turi bendrą funkciją pvz. gebėjimą susirišti su B7 šeimos ligandu (pvz., vienu arba keliais iš CD28, CTLA4 arba ICOS) ir gebėjimą kostimuliuoti T ląstelių aktyvavimą.As used herein, the term "B7 family" or "B7 molecules" includes costimulatory molecules that have amino acid sequence identity to B7 polypeptides, e.g. with B7-1, B7-2, or B7-3 (recognized by the BB-1 antibody). In addition, the B7 family of molecules share a common function e.g. the ability to bind to a B7 family ligand (e.g., one or more of CD28, CTLA4, or ICOS) and the ability to costimulate T cell activation.

B7 polipeptidai gali suteikti kostimuliaciją aktyvuotoms T ląstelėms ir tokiu būdu indukuoti T ląstelių proliferaciją ir/arba citokinų sekreciją arba gali inhibuoti T ląstelių kostimuliaciją pvz., kai jie yra tirpioje formoje. B7 šeimos nariais yra B7-1, B7-2 ir jų tirpūs fragmentai arba dariniai. Viename įgyvendinimo variante B7 šeimos nariai rišasi su CTLA4, CD28, ICOS ir/arba kitais ligandais ant imuninių ląstelių ir gali inhibuoti arba indukuoti imuninių ląstelių kostimuliaciją.B7 polypeptides may provide costimulation to activated T cells and thereby induce T cell proliferation and / or cytokine secretion or may inhibit T cell costimulation e.g. when in soluble form. The B7 family includes B7-1, B7-2, and soluble fragments or derivatives thereof. In one embodiment, members of the B7 family bind to CTLA4, CD28, ICOS and / or other ligands on immune cells and may inhibit or induce costimulation of immune cells.

Čia naudojamas posakis “agentas, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje” apima agentus, kurie inhibuoja signalą generuojamą sąveikaujant kostimuliacinei molekulei ant antigeną pateikiančios ląstelės (APC), pvz. B7 šeimos molekulei, su jos priešreceptoriumi ant T ląstelės. Kostimuliacines molekulės ant APCs (pvz., B7 šeimos nariai) ir joms giminingi ligandai ant T ląstelių (pvz. CTLA4, CD28 ir ICOS) čia yra bendrai vadinami kostimuliacinėmis molekulėmis. Agentas, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą gali veikti arba ekstraląsteliniu būdu. inhibuodamas sąveiką tarp kostimuliacinių molekulių ir tokiu būdu blokuodamas viduląstelinių signalųAs used herein, the term "agent that inhibits a costimulatory signal in a T cell" includes agents that inhibit a signal generated by the interaction of a costimulatory molecule on an antigen presenting cell (APC), e.g. B7 family molecule, with its counter-receptor on the T cell. Costimulatory molecules on APCs (e.g., members of the B7 family) and related ligands on T cells (e.g., CTLA4, CD28, and ICOS) are collectively referred to herein as costimulatory molecules. The agent which inhibits the costimulatory signal may act either extracellularly. by inhibiting the interaction between costimulatory molecules and thereby blocking intracellular signals

L 4920 B atsiradimą arba gali veikti viduląsteliniu būdu, inhibuodamas kostimuliacinius signalus signalo perdavimo kelyje. Agentų pavyzdžiai smulkiai aprašyti toliau, ir jais yra, pavyzdžiui, tirpios kostimuliacinių molekulių formos ir antikūnai, kurie jungiasi prie kostimuliacinių molekulių.L 4920 B or may act intracellularly by inhibiting costimulatory signals in the signaling pathway. Examples of agents are detailed below and include, for example, soluble forms of costimulatory molecules and antibodies that bind to costimulatory molecules.

Čia naudojama frazė “imuninio atsako sųpresinis moduliavimas” apima imuninio atsako sumažinimą (pvz. nuslopinimą sustabdymą arba inhibavimą) pacientui, kuris neturi egzistuojančio imuninio atsako, arba egzistuojančio imuninio atsako ilgumo ir dydžio sumažinimą. Terminas “imuninis atsakas” apima bet kokio tipo imuninį atsaką kuris yra inicijuojamas arba priklausomas nuo kostimuliacinių signalų pvz. ląstelinį arba humoralinį atsaką kuris gali atsirasti subjektui atsakant į svetimą antigeną. Viename įgyvendinimo variante imuninis atsakas yra antikūninis atsakas į agentą kuris skatina hemostazę (pvz. VII faktorių, VWF arba IX faktorių). Terminas “imunotoleravimas” apima antigenines specifinės tolerancijos indukciją kuri gali būti išmatuojama specialistams žinomais metodais, pvz. matuojant antrinį imuninį atsaką (pvz. ląstelinį arba humoralinį atsaką) į antikūną.As used herein, the term "suppressive modulation of the immune response" includes reducing (e.g., stopping or inhibiting) the immune response in a patient without an existing immune response, or decreasing the length and magnitude of an existing immune response. The term "immune response" includes any type of immune response that is initiated or dependent on costimulatory signals e.g. a cellular or humoral response that can occur in a subject in response to a foreign antigen. In one embodiment, the immune response is an antibody response to an agent that promotes hemostasis (e.g., factor VII, VWF, or factor IX). The term "immunotolerance" includes antigenic induction of specific tolerance which can be measured by methods known in the art, e.g. by measuring a secondary immune response (eg, a cellular or humoral response) to an antibody.

//. Agentai, kurie skatina hemostazę//. Agents that promote hemostasis

Viename įgyvendinimo variante agentas, kuris skatina hemostazę, yra VIII faktorius. Čia naudojamas terminas “VIII faktorius” apima baltymus, kurie pasižymi VIII faktoriui būdingu prokoaguliantiniu aktyvumu. Viename šio išradimo įgyvendinimo variante VIII faktoriaus tipo baltymai yra gamtiniai VIII faktoriaus baltymai. Tokie baltymai gali būti išskirti iš kraujo arba gali būti įvedami kaip kraujo produktas arba kaip praturtintas kraujo produktas. Viename įgyvendinimo variante labai išgrynintas VIII faktorius gali būti gaunamas adsorbuojant ir eliuuojant šį faktorių iš kraujo produkto ant monokloninio antikūno kolonėlės. Kitu atveju, tokie gamtiniai baltymai gali būti pagaminami rekombinantiniu būdu naudojant nukleorūgščių molekules, geriausia gamtinių nukleorūgščių molekules. Pavyzdžiui, viename įgyvendinimo variante VIII faktoriaus baltymai yra pagaminami panaudojant VIII faktorių koduojančios nukleorūgšies molekulės ekspresiją ląstelėje pagal specialistams žinomas metodikas taip, kad būtų gaunamas VIII faktoriaus baltymas. Žmogaus VIII faktoriaus nukleotidų seka (ir atitinkama aminorūgščiųIn one embodiment, the agent that induces hemostasis is factor VIII. As used herein, the term "factor VIII" includes proteins that exhibit factor VIII-specific procoagulant activity. In one embodiment of the present invention, the Factor VIII type proteins are natural Factor VIII proteins. Such proteins may be isolated from the blood or may be administered as a blood product or as an enriched blood product. In one embodiment, highly purified factor VIII may be obtained by adsorbing and eluting this factor from a blood product onto a monoclonal antibody column. Alternatively, such natural proteins may be produced recombinantly using nucleic acid molecules, preferably natural nucleic acid molecules. For example, in one embodiment, the Factor VIII protein is produced by expressing a Factor VIII-encoding nucleic acid molecule in a cell according to methods known in the art to provide a Factor VIII protein. The human factor VIII nucleotide sequence (and the corresponding amino acid sequence)

L 4920 B seka) yra žinoma. (Žr. pvz., Toole et ai. Nature 1984, 312:5992; arba GenBank Accession Nos. Χ01179; K01740).L 4920 Sequence B) is known. (See, e.g., Toole et al. Nature 1984, 312: 5992; or GenBank Accession Nos. 1701179; K01740).

Kitame įgyvendinimo variante hemostazę skatinantis agentas yra negamtinis VIII faktorius, pvz. VIII faktoriaus mutantas, kuris išlaiko terapinę funkciją t.y. VIII faktoriaus hemostazę skatinaptį aktyvumą. Pavyzdžiui, DNR sekos, galinčios hibridizuotis su žmogaus VIII faktorių koduojančia DNR sąlygomis, kurios leidžia išvengti hibridizacijos su ne-VIII faktoriaus genais (pvz.sąlygomis, kurios yra ekvivalentinės 65 °C temperatūrai 5 x SSC (1 X SSC = 150 mM NaCI/0,15 M Na citratas), arba homologinės DNR sekos, išlaikančios sekų identiškumą nukleorūgšties molekulės dalyse, kurios koduoja VIII faktoriaus funkcijai svarbias baltymo sritis, pagal šį išradimą gali būti naudojamos VIII faktoriui gauti. Kaip pavyzdžiai yra pridedami U.S. Patent 5,744,446; 5,663,060; 5,583,209; 5,661,008; 5,422,260 ir 5,707,832.In another embodiment, the haemostasis-promoting agent is non-natural factor VIII, e.g. A factor VIII mutant that retains therapeutic function, i.e. Factor VIII haemostasis promotes synaptic activity. For example, DNA sequences that can hybridize to human factor VIII-encoding DNA under conditions that prevent hybridization with non-factor VIII genes (e.g., conditions equivalent to 65 ° C at 5 x SSC (1 X SSC = 150 mM NaCl / 0). , 15 M Na citrate), or homologous DNA sequences that retain sequence identity in the parts of the nucleic acid molecule that encode the protein VIII critical regions of the protein may be used in the present invention to produce Factor VIII.Examples are disclosed in U.S. Patent 5,744,446; 5,661,008; 5,422,260; and 5,707,832.

Kitame įgyvendinimo variante hemostazę skatinantis agentas yra VIII faktoriaus tipo baltymas, kuriame yra pašalinta bent viena dalis (pvz. neesminė dalis). Pavyzdžiui, viename įgyvendinimo variante VIII faktoriaus baltymas yra modifikuotas VIII faktoriaus baltymas, kuriame yra pašalinta viena arba daugiau aminorūgščių, arba jos yra pakeistos tarp 90 kD ir 69 kD skaldymo vietų, lyginant su gamtiniu VIII faktoriumi; tai smulkiau aprašyta United States Patent 4,868,112, kuris yra pridedamas kaip literatūros šaltinis.In another embodiment, the haemostasis-promoting agent is a factor VIII protein having at least one moiety removed (e.g., a non-essential moiety). For example, in one embodiment, the Factor VIII protein is a modified Factor VIII protein in which one or more amino acids have been removed or are substituted between 90 kD and 69 kD cleavage sites relative to native Factor VIII; this is described in more detail in United States Patent 4,868,112, which is incorporated herein by reference.

Kitame įgyvendinimo variante hemostazę skatinantis agentas yra VIII faktoriaus analogas, turintis vienos arba daugiau aminorūgščių trūkumą tarp 50/40 skaldymo vietos ir 73 kD skaldymo vietos, kuris gali būti gaunamas pagal būdus, analogiškus aprašytiems United States Patent 4,868,112 (pridedamas kaip literatūros šaltinis). Tinkamiausiame įgyvendinimo variante VIII faktoriaus analogas išlaiko dalį arba visas rūgštines aminorūgščių sritis tarp 80 kD ir 73 kD skaldymo vietų. Kitame įgyvendinimo variante šios srities dalis arba visa sritis yra pakeista atitinkama rūgštine sritimi prie pat 50/40 skaldymo vietos. Dar kituose įgyvendinimo variantuose VIII faktoriaus baltymai yra analogai (turintys arba neturintys aukščiau paminėtų delecijų), tokie kaip aprašyti International Application PCT/US87/01299 (ji pridedama kaip literatūros šaltinis), pvz. kuriuose viena arba daugiau skaldymo vietų, apimančių arginino liekanas 226, 336, 562, 740, 776, 1313, 1648 arba 1721 padėtyse, buvo padarytos atsparios proteolitiniam skaldymui, pvz. pakeičiantIn another embodiment, the haemostasis-promoting agent is a factor VIII analog having one or more amino acid defects between a 50/40 cleavage site and a 73 kD cleavage site, which may be prepared by methods analogous to those described in United States Patent 4,868,112 (incorporated herein by reference). In a preferred embodiment, the factor VIII analog retains some or all of the acidic amino acid regions between the 80 kD and 73 kD cleavage sites. In another embodiment, part or all of this region is replaced by the corresponding acidic region immediately adjacent to the 50/40 cleavage site. In still other embodiments, the Factor VIII proteins are analogs (with or without the deletions mentioned above) such as those described in International Application PCT / US87 / 01299 (incorporated herein by reference), e.g. wherein one or more cleavage sites comprising arginine residues at positions 226, 336, 562, 740, 776, 1313, 1648 or 1721 have been made resistant to proteolytic cleavage, e.g. replacing

L 4920 B vieną arba daugiau aminorūgščių kitomis aminorūgštimis, panaudojant kDNR mutagenezę, vykdomą žinomais būdais, pvz. standartine kryptinga mutageneze.One or more amino acids of L 4920 B with other amino acids using cDNA mutagenesis by known methods, e.g. by standard site-directed mutagenesis.

Agentai, kurie skatina hemostazę, taip pat apima hibridinius VIII faktoriaus baltymus, kurie susideda iš dalies žmogaus VIII faktoriaus ir dalies nežmogaus VIII faktoriaus iš kitos rūšies (pvz., kiaulės VIII faktoriaus). Tokie hibridiniai baltymai gali būti pagaminti naudojant žinomas metodikas, pvz. parodytas U.S. Patent 5,744,446; 5,663,060 ir 5,583,209.Agents that promote haemostasis also include hybrid Factor VIII proteins, which consist partly of human factor VIII and some non-human factor VIII of another species (e.g., porcine factor VIII). Such hybrid proteins may be prepared using known techniques, e.g. shown in U.S.S. Patent 5,744,446; 5,663,060 and 5,583,209.

U.S. Patent 5,693,499; 5,681,746; 5,663,060; 5,583,209; 5,563,045; 5,460,951 ir 5,455,031 taip pat yra pridedami kaip literatūros šaltiniai.U.S. Patent 5,693,499; 5,681,746; 5,663,060; 5,583,209; 5,563,045; 5,460,951 and 5,455,031 are also appended as references.

Kitame įgyvendinimo variante agentas, kuris skatina hemostazę, yra IX faktorius. Čia naudojamas terminas “IX faktorius” apima, bet neapsiriboja, išskirtą iš plazmos, transformuotų ląstelių linijos IX faktorių ir rekombinantiniu būdu gautą IX faktorių, išskirtą iš šeimininko ląstelių auginimo terpės. IX faktorius gali būti išskiras iš kraujo arba gali būti įvedamas kaip kraujo produktas arba kaip praturtintas kraujo produktas. Viename įgyvendinimo variante labai išgrynintas IX faktorius gali būti gaunamas adsorbuojant ir eliuuojant šį faktorių iš kraujo produkto ant monokloninio antikūno kolonėlės. Išskyrimo būdų pavyzdžiai taip pat aprašyti U.S. Patent 5,639,857; 5,457,181 ir 5,286,849. Kitu atveju, tokie gamtiniai baltymai gali būti pagaminami rekombinantiniu būdu, naudojant nukleorūgščių molekules, geriausia gamtinių nukleorūgščių molekules. Pavyzdžiui, viename įgyvendinimo variante IX faktoriaus baltymai yra pagaminami panaudojant IX faktorių koduojančios nukleorūgšies molekulės ekspresiją ląstelėje pagal specialistams žinomas metodikas taip, kad būtų gaunamas IX faktoriaus baltymas. Genetinių konstruktų IX faktoriui ekspresuoti pavyzdžiai gali būti rasti U.S. Patents 5,650,503 ir 4,994,371.In another embodiment, the agent that induces hemostasis is factor IX. As used herein, the term "factor IX" includes, but is not limited to, plasma-derived, transformed cell line factor IX and recombinantly derived factor IX isolated from host cell culture medium. Factor IX may be excreted from the blood or administered as a blood product or as an enriched blood product. In one embodiment, highly purified factor IX can be obtained by adsorbing and eluting this factor from a blood product onto a monoclonal antibody column. Examples of isolation techniques are also described in U.S. Pat. 5,639,857; 5,457,181 and 5,286,849. Alternatively, such natural proteins may be produced recombinantly using nucleic acid molecules, preferably natural nucleic acid molecules. For example, in one embodiment, the Factor IX protein is produced by expressing a factor IX-encoding nucleic acid molecule in a cell according to techniques known in the art to provide a Factor IX protein. Examples of genetic constructs for factor IX can be found in U.S. Pat. Patents 5,650,503 and 4,994,371.

IX faktoriaus nukleotidų seka yra žinoma. (Žr. pvz., Yoshitake et al. 1985. Biochemistry 24:3726 arba GenBank Accession Nos. K022402; A07407; A01819 arba Χ54500).The nucleotide sequence of factor IX is known. (See, e.g., Yoshitake et al. 1985. Biochemistry 24: 3726 or GenBank Accession Nos. K022402; A07407; A01819 or Χ54500).

Kituose įgyvendinimo variantuose IX faktorius apima, pavyzdžiui, United States Patents 4,994,371; 5,171,569; 5,679,639; 5,621,039 ir 5,714,583 (jų aprašymai yra pridedami kaip literatūros šaltiniai) aprašytus baltymus.In other embodiments, factor IX includes, for example, United States Patents 4,994,371; 5,171,569; 5,679,639; 5,621,039; and 5,714,583 (the disclosures of which are hereby incorporated by reference).

L 4920 BL 4920 B

Apart gamtinių IX faktoriaus formų, terminas “IX faktorius” taip pat apima negamtines formas, pvz. IX faktoriaus mutantus, kurie išlaiko terapinę funkciją t.y. IX faktoriaus hemostazę skatinančias savybes. Pavyzdžiui, DNR sekos, galinčios hibridizuotis su žmogaus IX faktorių koduojančia DNR sąlygomis, kurios leidžia išvengti hibridizacijos su ne-IX faktoriaus genais (pvz.sąlygomis, kurios yra ekvivalentinės 65 °C temperatūrai 5 x SSC (1 X SSC = 150 mM NaCI/0,15 M Na citratas), arba DNR sekos, išlaikančios sekų identiškumą nukleorūgšties molekulės dalyse, kurios koduoja IX faktoriaus funkcijai svarbias baltymo sritis, pagal šį išradimą gali būti naudojamos IX faktoriui gauti.In addition to the natural forms of factor IX, the term "factor IX" also includes non-natural forms, e.g. Factor IX mutants that retain therapeutic function, e.g. Factor IX haemostatic stimulating properties. For example, DNA sequences that can hybridize to human factor IX-encoding DNA under conditions that prevent hybridization with non-factor IX genes (e.g. conditions equivalent to 65 ° C at 5 x SSC (1 X SSC = 150 mM NaCl / 0). , 15 M Na citrate), or DNA sequences that retain sequence identity in the portions of the nucleic acid molecule that encode protein regions important for Factor IX function can be used in the present invention to produce Factor IX.

VIII faktoriaus arba IX faktoriaus baltymai taip pat gali būti gaunami iš prekybininkų. Pavyzdžiui, galima gauti koncentruotas VIII faktoriaus formas, pvz. Immunate® (Immuno, Beriate® (Behring); galima gauti VIII faktoriaus monokloninio antikūno išgrynintas formas, pvz. Oktanativ-M® (Pharmacia), Hemofil M® (Baxter) ir Monoclate-P® (Armour); taip pat galima gauti rekombinantines VIII faktoriaus formas, pvz. Recombinate® (Baxter) ir Kogenate® (Bayer). Taip pat yra prieinama VIII faktoriaus rekombinantinė forma su pašalinta B-dalimi - r-VIII SQ® (Pharmacia ir Upjohn, Stockholm). IX faktorius gali būti įsigijamas, pvz., kaip Nanotiv® (Kabi Pharmacia) arba Immunine® (Immuno); taip pat galima gauti išgrynintą IX faktoriaus monokloninį' antikūną kaip Mononine® (Armour). Taip pat galima gauti rekombinantinį IX faktorių, pvz. kaip BeneFIX® (Genetics Institute).Factor VIII or factor IX proteins can also be obtained from commercial suppliers. For example, concentrated forms of factor VIII can be obtained, e.g. Immunate® (Immuno, Beriate® (Behring); purified forms of Factor VIII monoclonal antibody are available, e.g., Octtaniv-M® (Pharmacia), Hemofil® M® (Baxter) and Monoclate-P® (Armor); Forms of factor VIII such as Recombinate® (Baxter) and Kogenate® (Bayer) A recombinant form of factor VIII with a B-moiety, r-VIII SQ® (Pharmacia and Upjohn, Stockholm) is also available.Factor IX can be purchased such as Nanotiv® (Kabi Pharmacia) or Immunine® (Immuno), or a purified Factor IX monoclonal antibody such as Mononine® (Armor) may be obtained, or recombinant Factor IX may be obtained, such as BeneFIX® (Genetics). Institute).

VWF yra didelis multimerinis plazmos baltymas, sudarytas iš atskirų subvienetų. VWF subvienetai yra sujungti vienas su kitu disulfidiniais ryšiais. Plazmoje VWF cirkuliuoja kaip multimerai - nuo dimerų iki daugiau nei iš 50 subvienetų susidedančių multimerų. Dimerai susideda iš dviejų subvienetų, sujungtų tikriausiai C-galuose lanksčiomis strypelio pavidalo dalimis, ir yra laikomi multimerizacijos promotoriais. Šie promotoriai yra sujungti didelėmis, tikriausiai N-galinėmis globulinėmis dalimis, susidarant multimerams. Pasirodo, kad VWF yra pagaminamas kaip 260 kD glikozilintas pirmtakas, kuris po to apdirbamas ir sulfatuojamas. Po dimerizacijos, multimerizacijos ir proteolitinio skaldymo, subrendęs baltymas yra maždaug 225 kD. VWF buvo gautas rekombinantiniu būdu. VWF nukleotidų ir aminorūgščių sekos yra žinomos. (Žr. pvz., Sadler et ai. 1986. Cold Spring Harbor Symposium inVWF is a large multimeric plasma protein composed of individual subunits. VWF subunits are linked to each other by disulfide bonds. In plasma, VWF circulates as multimers, ranging from dimers to more than 50 subunits. The dimers consist of two subunits joined probably at the C-terminus by flexible rod-shaped moieties and are considered multimerization promoters. These promoters are linked in large, probably N-terminal, globular moieties to form multimers. It turns out that VWF is made as a 260 kD glycosylated precursor, which is then processed and sulfated. After dimerization, multimerization and proteolytic cleavage, the mature protein is approximately 225 kD. VWF was obtained recombinantly. The nucleotide and amino acid sequences of VWF are known. (See, e.g., Sadler et al. 1986. Cold Spring Harbor Symposium in

L 4920 BL 4920 B

Quantitative Biology 51:515 arba GenBank Accession Nos. L15333 arba K033028). EP 0197592 B1 aprašymas yra pridedamas kaip literatūros šaltinis).Quantitative Biology 51: 515 or GenBank Accession Nos. L15333 or K033028). EP 0197592 B1 is hereby incorporated by reference.

Apart gamtinių VWF faktoriaus formą terminas “VWF faktorius” taip pat apima negamtines formas, pvz. VEF faktoriaus mutantus, kurie išlaiko χ·' terapines savybes, t.y. VWF faktoriaus hemostazę skatinančias savybes. Pavyzdžiui, DNR sekos, galinčios hibridizuotis su žmogaus VWF faktorių koduojančia DNR sąlygomis, kurios leidžia išvengti hibridizacijos su ne-VWF faktoriaus genais (pvz.sąlygomis, kurios yra ekvivalentinės 65 °C temperatūrai 5 x SSC (1 X SSC = 150 mM NaCI/0,15 M Na citratas), arba DNR sekos, išlaikančios sekų identiškumą nukleorūgšties molekulės dalyse, kurios koduoja VWF faktoriaus funkcijai svarbias baltymo sritis, pagal šį išradimą gali būti naudojamos VWF faktoriui gauti.In addition to the natural VWF factor form, the term "VWF factor" also includes non-natural forms, e.g. VEF factor mutants that retain χ · 'therapeutic properties, i.e. The haemostatic promoting properties of VWF. For example, DNA sequences that can hybridize with DNA encoding human VWF factor that prevent hybridization with non-VWF factor genes (e.g. conditions equivalent to 65 ° C at 5 x SSC (1 X SSC = 150 mM NaCl / 0). , 15 M Na citrate), or DNA sequences that retain sequence identity in parts of the nucleic acid molecule that encode protein regions important for VWF factor function, may be used in the present invention to produce VWF factor.

Viename įgyvendinimo variante agentai, kurie skatina hemostazę, yra žinduolių kilmės. Tinkamesniame įgyvendinimo variante agentai, kurie skatina hemostazę, yra kilę iš kiaulių. Dar kitame tinkamiausiame įgyvendinimo variante agentai, kurie skatina hemostazę, yra žmogiškos kilmės. Dar kitame įgyvendinimo variante agentai, kurie skatina hemostazę, yra hibridinės molekulės.In one embodiment, the agents that promote hemostasis are of mammalian origin. In a more preferred embodiment, the agents that induce hemostasis are derived from pigs. In yet another preferred embodiment, the agents that promote hemostasis are of human origin. In yet another embodiment, the agents that promote hemostasis are hybrid molecules.

III. Imunomoduliaciniai agentaiIII. Immunomodulatory agents

Viename įgyvendinimo variante agentas, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, yra gamtinė kostimuliacinės molekulės forma. Gamtinės kostimuliaciniu molekulių formos gali būti išskirtos iš ląstelių arba gali būti gautos rekombinantiniu metodu naudojant žinomas metodikas. Pavyzdžiui, kostimuliaciniai baltymai gali būti pagaminti panaudojant kostimuliacinę molekulę koduojančios nukleorūgšties molekulės ekspresiją ląstelėje taip, kad pasigamintų kostimuliacinę molekulė. Kostimuliaciniu molekulių nukleotidų sekos yra žinomos ir gali būti rastos literatūroje arba duomenų bazėse, kaip antai GenBank. Žr., pavyzdžiui, B7-2 (Freeman et ai. 1993 Science, 262:909 arba GenBank Accession Nos. P42081 arba A48754); B7-1 (Freeman et ai. J. Exp. Med. 1991, 174:625 arba GenBank Accession Nos. P33681 arba A45803); CTLA 4 (žr. pvz., Ginsberg et ai. 1985. Science, 228:1401; arbaIn one embodiment, the agent which inhibits a costimulatory signal in a T cell is a natural form of a costimulatory molecule. Natural forms of costimulatory molecules may be isolated from cells or may be obtained by recombinant techniques using known techniques. For example, costimulatory proteins may be made by expressing a nucleic acid molecule encoding a costimulatory molecule in a cell to produce a costimulatory molecule. The nucleotide sequences of costimulatory molecules are known and can be found in literature or databases such as GenBank. See, e.g., B7-2 (Freeman et al. 1993 Science, 262: 909 or GenBank Accession Nos. P42081 or A48754); B7-1 (Freeman et al., J. Exp. Med. 1991, 174: 625 or GenBank Accession Nos. P33681 or A45803); CTLA 4 (see, e.g., Ginsberg et al. 1985. Science, 228: 1401; or

L 4920 BL 4920 B

GenBank Accession Nos. P16410 arba 291929); ir CD28 (Aruffo and Seed. Proc. Natl. Acad. Sci. 84:8573 arba GenBank Accession No. 180091); ICOS (Hutloff et ai. 1999, Nature, 397:263; WO 98/38216) ir giminingas sekas.GenBank Accession Nos. P16410 or 291929); and CD28 (Aruffo and Seed. Proc. Natl. Acad. Sci. 84: 8573 or GenBank Accession No. 180091); ICOS (Hutloff et al. 1999, Nature 397: 263; WO 98/38216) and related sequences.

Apart gamtinių kostimuliacinių molekulių formų, terminas “kostimuliacinės molekulės” taip pat apima negamtines formas, pvz. kostimuliacinių molekulių mutantus, kurie išlėiko kostimuliacinės molekulės funkciją t.y. galimybę prisijungti prie giminingo priešreceptoriaus. Pavyzdžiui, DNR sekos, galinčios hibridizuotis su B7 molekulę, CTLA4 molekulę, CD28 arba ICOS molekulę koduojančia DNR sąlygomis, kurios leidžia išvengti hibridizacijos su ne-kostimuliacinės molekulės genais (pvz. sąlygomis, kurios yra ekvivalentinės 65 °C temperatūrai 5 x SSC (1 X SSC = 150 mM NaCI/0,15 M Na citratas) pagal šį išradimą yra kostimuliacinės molekulės. Kitu atveju, DNR sekos, kurios išlaiko sekų identiškumą nukleorūgšties molekulės srityse, kurios koduoja kostimuliacinės molekulės funkcijai, pvz. susijungimui su kitomis kostimuliacinėmis molekulėmis, svarbias baltymo sritis, taip pat gali būti naudojamos kaip agentai, kurie inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje. Geriau, kai negamtinės kostimuliacinės molekulės turi didelį (pvz. didesnį nei 70 %, geriau - didesnį nei 80 %, o dar geriau - didesnį nei 90-95 %) aminorūgščių identiškumą su gamtine kostimuliacinės molekulės ekstraląstelinės dalies aminorūgščių seka.In addition to natural forms of costimulatory molecules, the term "costimulatory molecules" also includes non-natural forms, e.g. mutants of costimulatory molecules that have extended the function of the costimulatory molecule, i.e. the possibility of binding to a cognate counter-receptor. For example, DNA sequences that can hybridize to DNA encoding a B7 molecule, a CTLA4 molecule, a CD28, or an ICOS molecule under conditions that prevent hybridization with non-costimulatory molecule genes (e.g., conditions equivalent to 65 ° C at 5 x SSC (1 X SSC = 150 mM NaCl / 0.15 M Na Citrate) are costimulatory molecules according to the present invention, alternatively, DNA sequences that retain sequence identity in the regions of the nucleic acid molecule that encode a protein important for the function of the costimulatory molecule, e.g. can also be used as agents that inhibit costimulatory signaling in a T cell. Preferably, the non-natural costimulatory molecules have a high (e.g., greater than 70%, preferably greater than 80%, and more preferably greater than 90-95%) ) amino acid identity with the natural amino acid sequence of the extracellular portion of the costimulatory molecule ka.

Norint'nustatyti kostimuliacinės molekulės aminorūgščių sekas, kurios gali būti svarbios rišantis kostimuliacinei molekulei su jos priešreceptoriumi, gali būti gretinamos įvairių rūšių pvz. pelės ir žmogaus kostimuliacinių molekulių ekstraląstelines dalis apimančios aminorūgščių sekos ir pažymimos išlaikytos (pvz. identiškos) liekanos. Tai gali būti atliekama, pavyzdžiui, naudojant standartines sugretinimo programas, kaip antai MegAlign (DNA STAR). Tikėtina, kad tokios išlaikytos arba identiškos liekanos yra būtinos tinkamam kostimuliacinės molekulės surišimui su jos receptoriais ir tokiu būdu jos neturėtų būti keičiamos.In order to determine the amino acid sequences of a costimulatory molecule that may be important for binding the costimulatory molecule to its counter-receptor, various species, e.g. amino acid sequences comprising extracellular portions of mouse and human costimulatory molecules, and labeled retained (e.g., identical) residues. This can be done, for example, using standard alignment programs such as MegAlign (DNA STAR). It is likely that such retained or identical residues are necessary for the proper binding of the costimulatory molecule to its receptors and thus should not be altered.

Taip pat buvo nustatytos specifinės kostimuliacinių molekulių liekanos, kurios yra svarbios ryšio sudaryme. Pavyzdžiui, CD28 sritis, kuri yra ypatingai svarbi sąveikaujant su B7-1 ir B7-2, buvo nustatyta, panaudojus kryptingą mutagenezę, CD28 monokloninio antikūno epitopų žemėlapio sudarymą receptoriumi paremtus adhezijos testus ir tiesioginį Ig-sulietų baltymųSpecific residues of costimulatory molecules that are important in linkage formation have also been identified. For example, the CD28 region, which is critical for interaction with B7-1 and B7-2, has been identified by targeted mutagenesis, CD28 mAb epitope mapping, receptor-based adhesion assays, and direct Ig-fusion protein

L 4920 B prisijungimą prie paviršiaus receptorių. Buvo nustatyta, kad CD28 daug prolino turinčios sekos intarpas - MYPPPY - yra labai svarbus šio baltymo funkcijai (Trunch et ai. 1996, Mol. Immunol. 33:321). Panašiu būdu, panaudojant mutaciją buvo nustatytos B7-1 molekulės sritys, kurios yra svarbios funkcinėje sąveikoje su CD28 ir CTLA4. Buvo rasta, kad labai svarbios yra dvi hidrofobinės liekanos, įskaitant Y87 liekaną V-pavidalo B7-1 dalyje, kurios išsilaiko visose B7-1 ir B7-2 molekulėse, klonuotose iš įvairių rūšių (Fargeas et ai. 1995, J. Exp. Med. 182:667). Naudojant šias arba panašias metodikas, gali būti nustatytos kostimuliacinių molekulių ekstraląstelinių dalių aminorūgščių sekos, kurios yra labai svarbios, ir todėl jos neturi būti keičiamos.L 4920 B binding to surface receptors. The proline-rich sequence insert of CD28, MYPPPY, has been found to be critical for the function of this protein (Trunch et al., 1996, Mol. Immunol. 33: 321). Similarly, regions of the B7-1 molecule that are critical for functional interaction with CD28 and CTLA4 have been identified using the mutation. Two hydrophobic residues, including the Y87 residue in the V-shaped portion of B7-1, have been found to be of major importance, retaining in all B7-1 and B7-2 molecules cloned from various species (Fargeas et al., 1995, J. Exp. Med. 182: 667). Using these or similar techniques, amino acid sequences of extracellular portions of costimulatory molecules can be identified, which are very important and therefore need not be altered.

Kostimuliacinės molekulės gali būti ekspresuojamos tirpioje formoje arba naudojamos kaip imunogenai antikūnams gauti. Tokios tirpios kostimuliacinės molekulės arba antikūnai yra tinkami kaip agentai, kurie inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, kaip smulkiai aprašyta toliau.Costimulatory molecules may be expressed in soluble form or used as immunogens to produce antibodies. Such soluble costimulatory molecules or antibodies are suitable as agents that inhibit costimulatory signaling in a T cell as detailed below.

A. Agentai, kurie ekstraląstelinių būdu inhibuoja kostimuliacini signalą T ląstelėje.A. Agents that inhibit costimulatory signaling in a T cell by extracellular route.

I. Tirpios kostimuliacinių molekulių formosI. Soluble forms of costimulatory molecules

Viename įgyvendinimo variante agentas, kuris blokuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, yra T ląstelės kostimuliacinės molekulės (pvz. CTLA4, CD28 ir/arba ICOS) tirpi forma, kuri gali blokuoti kostimuliacinio signalo perdavimą T ląstelėje.In one embodiment, the agent that blocks a costimulatory signal in a T cell is a soluble form of a T cell costimulatory molecule (e.g., CTLA4, CD28, and / or ICOS) that can block the transmission of a costimulatory signal in a T cell.

Viename įgyvendinimo variante agentas, kuris blokuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, yra CTLA4 tirpi forma. DNR sekos, koduojančios žmogaus ir pelės CTLA4 baltymą yra žinomos; žr. pvz., Dariavich, et ai. (1988) Eur. J. Immunol. 18(12), 1901-1905; Brunei, J.F., et ai. (1987) supra; Brunet, J.F. et ai. (1988) Immunol. Rev. 103:21-36; ir Freeman, G. J. et ai. (1992) J. Immunol. 149. 3795-3801. Kai kuriuose įgyvendinimo variantuose tirpus CTLA4 baltymas apima visą CTLA4 baltymą. Tinkamesniame įgyvendinimo variante tirpus CTLA4 baltymas apima CTLA4 baltymo ekstraiąstelinę dalį. Pavyzdžiui, tirpi CTLA4 ekstraląstelinės dalies rekombinantinė forma buvo ekspresuota mielėse (Gerstmayer et ai. 1997. FEBS Lett. 407:63). Kituose įgyvendinimoIn one embodiment, the agent that blocks the costimulatory signal in a T cell is a soluble form of CTLA4. DNA sequences encoding the human and mouse CTLA4 protein are known; see e.g., Dariavich, et al. (1988) Eur. J. Immunol. 18 (12), 1901-1905; Brunei, J.F., et al. (1987) supra; Brunet, J.F. et al. (1988) Immunol. Rev. 103: 21-36; and Freeman, G.J. et al. (1992) J. Immunol. 149. 3795–3801. In some embodiments, the soluble CTLA4 protein comprises the entire CTLA4 protein. In a more preferred embodiment, the soluble CTLA4 protein comprises an extracellular portion of the CTLA4 protein. For example, a recombinant form of the soluble CTLA4 extracellular portion was expressed in yeast (Gerstmayer et al. 1997. FEBS Lett. 407: 63). In other implementations

L 4920 B variantuose tirpūs CTLA4 baltymai apima mažiausiai dalį CTLA4 baltymo ekstraląstelinės dalies, kuri išlaiko sugebėjimą susirišti su B7-1 ir/arba B7-2.In variants of L 4920 B, the soluble CTLA4 protein comprises at least a portion of the extracellular portion of the CTLA4 protein that retains its ability to bind to B7-1 and / or B7-2.

Viename įgyvendinimo variante tirpus CTLA4 baltymas arba jo dalis yra sulietas baltymas, apimantis mažiausiai dalį CTLA4, kuri rišasi su B7-1 ir/arba B7-2, ir mažiausiai dalį antrojo ne-CTLA4 baltymo. Tinkamesniame įgyvendinimo variante CTLA4 sulietas baltymas apima CTLA4 ekstraląstelinę dalį, kuri yra sulieta amino-gale su signaliniu peptidu, pvz. iš onkostatino M (žr. pvz., VV093/00431).In one embodiment, the soluble CTLA4 protein or portion thereof is a fusion protein comprising at least a portion of CTLA4 that binds B7-1 and / or B7-2 and at least a portion of a second non-CTLA4 protein. In a more preferred embodiment, the CTLA4 fusion protein comprises an extracellular portion of CTLA4 which is fused at the amino terminus to the signal peptide, e.g. from oncostatin M (see, e.g., WO093 / 00431).

Ypatingai tinkamame įgyvendinimo variante tirpi CTLA4 forma yra sulietas baltymas, apimantis CTLA4 ekstraląstelinę dalį sulietą su dalimi imunoglobulino molekulės. Toks sulietas baltymas - CTLA4lg - gali būti pagamintas naudojant žinomus būdus (žr. pvz., Linsley 1994. Perspectives in Drug Discovery and Design 2:221; Linsley WO 93/00431 ir U.S. Patent 5,770,197).In a particularly preferred embodiment, the soluble form of CTLA4 is a fusion protein comprising an extracellular portion of CTLA4 fused to a portion of an immunoglobulin molecule. Such a fusion protein, CTLA4lg, can be made using known techniques (see, e.g., Linsley 1994. Perspectives in Drug Discovery and Design 2: 221; Linsley WO 93/00431 and U.S. Patent 5,770,197).

Viename įgyvendinimo variante agentas, kuris blokuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, yra antigeną pateikiančios ląstelės kostimuliacinės molekulės (pvz. B7 šeimos molekulės, tokios kaip B7-1, B7-2 ir/arba ICOS ligando) tirpi forma. Pavyzdžiui, viename įgyvendinimo variante tirpi kostimuliacinės molekulės forma apima B7-1 tirpią formą arba B7-2 tirpią formą arba B7-1 tirpios formos ir B7-2 tirpios formos derinį. B7 baltymus koduojančios DNR sekos taip pat yra žinomos; žr. pvz., B7-2 (Freeman et al. 1993, Science, 262:909 arba GenBank Accession Nos P42081 arba A48754); B7-1 (Freeman et al. J. Exp. Med. 1991. 174:625 arba GenBank Accession Nos P33681 arba A45803). Kai kuriuose įgyvendinimo variantuose tirpus B7 baltymas apima visą B7 baltymą. Tinkamiausiuose įgyvendinimo variantuose tirpus B7 baltymas apima B7 baltymo ekstraląstelinę dalį. Pavyzdžiui, tirpi CTLA4 ekstraląstelinės dalies rekombinantinė forma buvo ekspresuota mielėse (Gerstmayer et al. 1997. FEBS Lett. 407:63). Kituose įgyvendinimo variantuose tirpus B7 baltymas apima bent dalį B7 baltymo ekstraląstelinės dalies, kuri išlaiko sugebėjimą susirišti su CTLA4 ir/arba CD28.In one embodiment, the agent that blocks a costimulatory signal in a T cell is a soluble form of an antigen presenting cell costimulatory molecule (e.g., B7 family molecules such as B7-1, B7-2 and / or ICOS ligand). For example, in one embodiment, the soluble form of the costimulatory molecule comprises a soluble form of B7-1 or a soluble form of B7-1 or a combination of a soluble form of B7-1 and a soluble form of B7-2. DNA sequences encoding B7 proteins are also known; see e.g., B7-2 (Freeman et al. 1993, Science, 262: 909 or GenBank Accession Nos. P42081 or A48754); B7-1 (Freeman et al., J. Exp. Med. 1991. 174: 625 or GenBank Accession Nos. P33681 or A45803). In some embodiments, the soluble B7 protein comprises the entire B7 protein. In preferred embodiments, the soluble B7 protein comprises an extracellular portion of the B7 protein. For example, a recombinant form of the soluble extracellular portion of CTLA4 was expressed in yeast (Gerstmayer et al. 1997. FEBS Lett. 407: 63). In other embodiments, the soluble B7 protein comprises at least a portion of the extracellular portion of the B7 protein that retains its ability to bind to CTLA4 and / or CD28.

Viename įgyvendinimo variante tirpus B7 baltymas arba jo dalis yra sulietas baltymas, apimantis bent dalį B7, kuri rišasi su CD28 ir/arba CTLA4, ir bent dalį antrojo ne-B7 baltymo. Tinkamesniame įgyvendinimo variante B7In one embodiment, the soluble B7 protein or portion thereof is a fusion protein comprising at least a portion of B7 that binds to CD28 and / or CTLA4 and at least a portion of a second non-B7 protein. In a more preferred embodiment B7

L 4920 B sulietas baltymas apima B7 ekstraląstelinę dalį kuri yra sulieta amino-gale su signaliniu peptidu, pvz. iš onkostatino M (žr. pvz., VV093/00431).The L 4920 B fusion protein comprises an extracellular portion of B7 fused at the amino terminus to a signal peptide, e.g. from oncostatin M (see, e.g., WO093 / 00431).

Ypatingai tinkamame įgyvendinimo variante tirpi B7 forma yra sulietas baltymas, apimantis B7 ekstraląstelinę dalį sulietą su dalimi imunoglobulino molekulės. Toks sulietas baltymas - B7lg - gali būti pagamintas naudojant žinomus būdus (žr. pvz., Linsley 1994. Perspectives in Drug Discovery and Design 2:221; Linsley WO 93/00431 ir U.S. Patent 5,770,197 bei U.S. Patent 5,580,756).In a particularly preferred embodiment, soluble form B7 is a fusion protein comprising an extracellular portion of B7 fused to a portion of an immunoglobulin molecule. Such a fusion protein, B7lg, can be made using known techniques (see, e.g., Linsley 1994. Perspectives in Drug Discovery and Design 2: 221; Linsley WO 93/00431 and U.S. Patent 5,770,197 and U.S. Patent 5,580,756).

2. Antikūnai, kurie rišasi su kostimuliacinėmis molekulėmis2. Antibodies that bind to costimulatory molecules

Kai kuriuose įgyvendinimo variantuose agentas, kuris blokuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, yra antikūnas, kuris rišasi su kostimuliacine molekule. Gaminant antikūnus, kurie rišasi su kostimuliacinėmis molekulėmis, kostimuliacinis baltymas, kostimuliacinio baltymo dalis (pvz. peptidaskostimuliacinio baltymo darinys) arba sulietas baltymas, kuriame yra kostimuliacinės molekulės visa amino rūgščių seka arba jos dalis, gali būti naudojami anti-baltymo ir/arba anti-peptido polikloniniams antiserumams arba monokloniniams antikūnams generuoti, naudojant standartinius metodus. Laikoma, kad čia naudojamas terminas “antikūnas” apima ištisus antikūnus arba jų fragmentus. Antikūnų fragmentai (pvz. Fab’ fragmentai, F(ab’)2 fragmentai arba viengrandininiai antikūnai) gali būti pagaminti naudojant gerai žinomus metodus. Terminas “antikūnas” taip pat apima chimerinius ir humanizuotus antikūnus.In some embodiments, the agent that blocks the costimulatory signal in a T cell is an antibody that binds to the costimulatory molecule. An anti-protein and / or anti-peptide may be used to produce antibodies that bind to costimulatory molecules, a costimulatory protein, a portion of a costimulatory protein (e.g., a peptide costimulatory protein derivative) or a fusion protein containing the amino acid sequence of the costimulatory molecule. for generating polyclonal antisera or monoclonal antibodies using standard methods. As used herein, the term "antibody" is intended to include whole antibodies or fragments thereof. Antibody fragments (e.g., Fab 'fragments, F (ab') 2 fragments, or single chain antibodies) can be made using well-known techniques. The term "antibody" also includes chimeric and humanized antibodies.

Pavyzdžiui, žinduolis (pvz. pelė, žiurkėnas arba triušis) gali būti imunizuoti kostimuliacinio baltymo arba peptido imunogenine forma, kuri sukelia antikūninį atsaką žinduolyje. Imunogenu gali būti, pavyzdžiui, rekombinantinio kostimuliacinio baltymo molekulė arba jos fragmentas, sintetinio peptido fragmentas arba ląstelė, kuri ant savo paviršiaus ekspresuoja kostimuliacinę molekulę. Ši ląstelė gali būti, pavyzdžiui, antigeną pateikianti ląstelė arba T ląstelė, arba ląstelė, transfekuota nukleorūgštimi, koduojančia kostimuliacinę molekulę taip, kad ši kostimuliacinė molekulė yra ekspresuojama ant ląstelės paviršiaus. Šeimininko ląstelėmis, transfekuotomis peptidams ekspresuoti, gali būti bet kokios prokariotinės arba eukariotinės ląstelės. Pavyzdžiui, kostimuliacinės molekulės aktyvumą turintisFor example, a mammal (e.g., mouse, hamster, or rabbit) may be immunized with an immunogenic form of a costimulatory protein or peptide that elicits an antibody response in a mammal. An immunogen may be, for example, a molecule or fragment of a recombinant costimulatory protein, a fragment of a synthetic peptide, or a cell which expresses a costimulatory molecule on its surface. The cell may be, for example, an antigen presenting cell, or a T cell, or a cell transfected with a nucleic acid encoding a costimulatory molecule such that the costimulatory molecule is expressed on the cell surface. Host cells transfected to express peptides may be any prokaryotic or eukaryotic cell. For example, having the activity of a costimulatory molecule

L 4920 B peptidas gali būti ekspresuojamas bakterijų ląstelėse, tokiose kaip E. coli, vabzdžių ląstelėse (bakuloviruso), mielių arba žinduolių ląstelėse, tokiose kaip kiniškojo žiurkėno kiaušidžių ląstelėse (CHO) ir NSO ląstelėse. Kitos tinkamos šeimininko ląstelės ir ekspresijos vektoriai gali būti rasti Goeddel (1990) supra arba yra žinomi specialistams. Vektorių ekspresijai mielėse S. cervisae pavyzdžiais yra pYepSecl (Baldari et ai., (1987) Embo J. 6:229-234), pMFa (Kurjan and Herskovvitz, (1982) Cell 30:933-943), pJRY88 (Schultz et ai., (1987) Gene 54:113-123) ir pYES2 (Invitrogen Corporation, San Diego, CA). Bakulovirusiniais vektoriais, kurie yra tinkami baltymų ekspresijai kultivuojamose vabzdžių ląstelėse (SF 9 ląstelėse), yra pAc serijos (Smith et ai., (1983) Mol.‘Cell Biol. 3:2156-2165) ir pVL serijos (Lucklovv, V.A., and Summers, M.D., (1989) Virology 170:31-39). Bendrai imant, COS ląstelės (Gluzman, Y., (1981) Cell 23:175-182) buvo naudojamos kartu su tokiais vektoriais kaip pCDM8 (Seed, B., (1987) Nature 329:840) pereinamai amplifikacijai/ekspresijai žinduolių ląstelėse, o CHO (dešifruojama Chinese Hamster Ovary) ląstelės buvo naudojamos kartu su vektoriais, tokiais kaip pMT2PC (Kaufman et ai. (1987) EMBO J. 6:187-195) stabiliai amplifikacijai/ekspresijai žinduolių ląstelėse. Tinkamiausia ląstelių linija rekombinantiniam baltymui gauti yra NSO mielomos ląstelių linija, kurią galima gauti iš ECACC (katalogo Nr.85110603); ji aprašyta Galfre, G. and Milstein, C. ((1981) Methods in Enzymology 73(13):3-46: ir Preparation of Monoclonal Antibodies: Strategies and Procedures, Academic Press, N.Y., N.Y.). Vektoriaus DNR gali būti įvesta į žinduolių ląsteles pagal įprastas metodikas, tokias kaip konusodinimas su kalcio fosfatu arba kalcio chloridu, DEAEdekstrano tarpininkaujama transfekcija, lipofektinas arba elektroporacija. Šeimininko ląstelėms transformuoti tinkančius metodus galima rasti Sambrook et ai. (Molecular Cloning: A Laboratory Manual, 2nd Edition, Cold Spring Harbor Laboratory press (1989) ir kituose laboratorijos vadovėliuose. Naudojant žinduolių ląstelės, ekspresijos vektoriaus kontrolinės funkcijos dažnai yra perduodamos panaudojant virusinę medžiagą Pavyzdžiui, paprastai naudojami promotoriai yra išvesti iš poliomos, adenoviruso 2, citomegaloviruso ir dažniausiai iš Simian’o viruso 40.L 4920 B peptide can be expressed in bacterial cells such as E. coli, insect cells (baculovirus), yeast or mammalian cells such as Chinese hamster ovary (CHO) cells and UFOs. Other suitable host cells and expression vectors may be found in Goeddel (1990) supra or known to those skilled in the art. Examples of vector expression in yeast S. cervisae include pYepSecl (Baldari et al., (1987) Embo J. 6: 229-234), pMFa (Kurjan and Herskovvitz, (1982) Cell 30: 933-943), pJRY88 (Schultz et al. ., (1987) Gene 54: 113-123) and pYES2 (Invitrogen Corporation, San Diego, CA). Baculovirus vectors suitable for protein expression in cultured insect cells (SF 9 cells) include the pAc series (Smith et al., (1983) Mol. Cell Biol. 3: 2156-2165) and the pVL series (Lucklovv, VA, and Summers, MD, (1989) Virology 170: 31-39). In general, COS cells (Gluzman, Y., (1981) Cell 23: 175-182) were used in combination with vectors such as pCDM8 (Seed, B., (1987) Nature 329: 840) for transient amplification / expression in mammalian cells. while CHO (decoded Chinese Hamster Ovary) cells were used in combination with vectors such as pMT2PC (Kaufman et al. (1987) EMBO J. 6: 187-195) for stable amplification / expression in mammalian cells. The preferred cell line for obtaining the recombinant protein is the UFO myeloma cell line available from ECACC (Cat. No. 85110603); it is described by Galfre, G. and Milstein, C. ((1981) Methods in Enzymology 73 (13): 3-46: and Preparation of Monoclonal Antibodies: Strategies and Procedures, Academic Press, NY, NY). The vector DNA may be introduced into mammalian cells by conventional techniques such as calcium phosphate or calcium chloride conidation, DEAE-dextran-mediated transfection, lipofectin or electroporation. Suitable methods for transforming host cells can be found in Sambrook et al. (Molecular Cloning: A Laboratory Manual, 2 nd Edition, Cold Spring Harbor Laboratory Press (1989) and other laboratory textbooks. In mammalian cells, expression vector control functions are often transferred using viral material. For example, commonly used promoters are derived from polyoma, adenovirus 2, cytomegalovirus and mostly from Simian virus 40.

Žinduolių ląstelėse ekspresuoti peptidai, turintys kostimuliacinės molekulės aktyvumą gali būti išskirti pagal žinomas standartines metodikas,Peptides expressing costimulatory activity in mammalian cells may be isolated by standard procedures known in the art,

L 4920 B įskaitant nusodinimą amonio sulfatu, frakcionavimą kolonėlių chromatografijos metodu (pvz. jonų mainų, gel-filtraciją elektroforezę, giminingumo chromatografiją ir t.t.) ir pagaliau, kristalizaciją (žr. daugiausia “Enzyme Purification and Related Techniųues”, Methods in Enzymoiogy, 22:233-577 (1971)).L 4920 B including ammonium sulphate precipitation, fractionation by column chromatography (e.g. ion exchange, gel filtration electrophoresis, affinity chromatography, etc.) and finally crystallization (see mainly Enzyme Purification and Related Techniques, Methods in Enzyme Biology, 22: 233-577 (1971).

Specialistai turėtų suprasti, kad' antikūnų prieš žmogaus kostimuliacines molekules generavimas pagal standartines metodikas yra jų įgudimo reikalas. Antikūnais gali būti arba polikloniniai arba monokloniniai antikūnai, arba tokių antikūnų antigeną rišantys fragmentai. Terapiniam panaudojimui ypatingai svarbūs yra antikūnai, kurie inhibuoja kostimuliacines molekulės susirišimą su jos gamtiniu ligandu(ais) ant imuninių ląstelių paviršiaus, tokiu būdu inhibuojant imuninės ląstelės kostimuliavimą. Tinkamiausi antikūnai prieš kostimuliacinę molekulę yra tie, kurie gali inhibuoti arba slopinti pagal atvirkštinį ryšį T ląstelių tarpininkaujamus imuninius atsakus, surišant B7-2 arba B7-1 ant B limfocitų paviršiaus ir užkertant kelią sąveikai su CTLA4 ir/arba CD28. Kiti tinkamiausi antikūnai prieš kostimuliacinę molekulę yra tie, kurie derinyje su antruoju antikūnu, kuris rišasi su kita kostimuliacinę molekule, duoda padidintą T ląstelės kostimuliavimo inhibiciją lyginant su vienu pirmuoju antikūnu, pvz. anti-B7-1 ir anti-B7-2 antikūnų derinys.It will be appreciated by those skilled in the art that generating antibodies to human costimulatory molecules according to standard techniques is a matter of skill. The antibodies may be either polyclonal or monoclonal antibodies, or antigen-binding fragments of such antibodies. Of particular interest for therapeutic use are antibodies which inhibit the costimulatory binding of the molecule to its natural ligand (s) on the surface of immune cells, thereby inhibiting the costimulation of the immune cell. Preferred antibodies to the costimulatory molecule are those that can inhibit or inhibit reverse cellular T cell-mediated immune responses by binding B7-2 or B7-1 to the surface of B lymphocytes and preventing interaction with CTLA4 and / or CD28. Other preferred antibodies to a costimulatory molecule are those which, in combination with a second antibody that binds to another costimulatory molecule, exhibit an increased inhibition of T cell costimulation compared to one of the first antibody, e.g. combination of anti-B7-1 and anti-B7-2 antibodies.

A. ImunogenasA. Immunogen

Terminas “imunogenas” čia yra naudojamas aprašyti kompozicijai, į kurią kaip veiklusis ingredientas įeina kostimuliacines molekulės aktyvumą turintis peptidas, naudojamai antikūnams prieš kostimuliacinę molekulę gauti. Kai antikūnams indukuoti yra naudojamas kostimuliacines molekulės aktyvumą turintis peptidas, reikia suprasti, kad šis peptidas gali būti naudojamas vienas, prijungtas prie nešiklio kaip konjugatas arba kaip peptidinis polimeras.The term "immunogen" is used herein to describe a composition comprising, as an active ingredient, a costimulatory molecule activity peptide used to produce antibodies against a costimulatory molecule. When a costimulatory molecule activity peptide is used to induce antibodies, it should be understood that this peptide may be used alone, conjugated to the carrier, or as a peptide polymer.

Norint generuoti tinkamus antikūnus prieš kostimuliacines molekules, imunogene turi būti efektyvus imunogeninis kiekis peptido, turinčio kostimuliacines molekulės aktyvumą paprastai kaip prie nešiklio prijungto konjugato. Efektyvus kiekis peptido dozės vienete priklauso, tarp kitų dalykų, nuo inokuliuojamo gyvūno rūšies, šio gyvūno kūno masės ir pasirinktoIn order to generate suitable antibodies against costimulatory molecules, the immunogen must contain an effective immunogenic amount of a peptide having costimulatory activity of the molecule, usually as a conjugate attached to a carrier. The effective amount per unit dose of peptide depends, among other things, on the species of animal being inoculated, the body weight of that animal and the choice of

L 4920 B imunizavimo režimo, kas yra gerai žinoma specialistams. Imunogeniniame preparate paprastai turi būti nuo maždaug 10 mikrogramų iki maždaug 500 miligramų, geriau nuo maždaug 50 mikrogramų iki maždaug 50 miligramų peptido vienoje imunizavimo dozėje. Imunizavimo preparate taip pat gali būti adjuvanto, kaip skiediklio dalis. Adjuvantai^ tokie kaip pilnas Freund’o adjuvantas (CFA), nepilnas Freund’o adjuvantas (IFA) ir alūnas, yra specialistams gerai žinomos medžiagos ir jas galima nusipirkti iš keleto šaltinių.L 4920 B immunization regimen as is well known in the art. The immunogenic preparation should generally contain from about 10 micrograms to about 500 milligrams, preferably from about 50 micrograms to about 50 milligrams of peptide per immunization dose. The immunization preparation may also contain an adjuvant as part of the diluent. Adjuvants such as complete Freund's adjuvant (CFA), incomplete Freund's adjuvant (IFA), and alum are well known in the art and can be purchased from several sources.

Specialistai turėtų suprasti, kad vietoj gamtinių kostimuliacinių molekulių formų panaudojimo imunizavimui, kitu atveju gali būti naudojami sintetiniai peptidai, prieš kuriuos yra sukeliami tinkami naudoti šiame išradime antikūnai. Ir tirpių, ir prie membranų prijungtų kostimuliacinių molekulių arba peptidų fragmentai taip pat yra tinkami naudoti imunogenais, ir taip pat gali būti išskirti panaudojant imunoafininį gryninimą. Išgryninta kostimuliacinės molekulės baltymo forma, tokia kaip išskirta pagal aukščiau duotą aprašymą arba žinoma forma gali būti naudojama tiesiogiai kaip imunogenas arba, kitu atveju, gali būti prijungta prie tinkamo baltymo-nešiklio pagal žinomas metodikas, įskaitant cheminio kopuliavimo priemones, bei genų inžinerijos būdu, naudojant kostimuliacinės molekulės klonuotą geną.Those skilled in the art will appreciate that synthetic peptides may be used instead of using natural costimulatory molecule forms for immunization, against which useful antibodies of the present invention are induced. Fragments of both soluble and membrane-bound costimulatory molecules or peptides are also suitable for use as immunogens and can also be isolated by immunoaffinity purification. The purified protein form of the costimulatory molecule, such as isolated as described above or known form, may be used directly as an immunogen or may otherwise be coupled to a suitable protein carrier according to known techniques, including chemical copolymerization, and genetic engineering using a cloned gene of a costimulatory molecule.

Peptidas arba baltymas, pasirinktas imunizacijai, gali būti modifikuojami taip, kad padidėtų jų imunogeniškumas. Pavyzdžiui, į imunogeniškumo suteikimo peptidui metodikas įeina prijungimas prie nešiklių arba kitos gerai žinomos metodikos. Bet kuris imunizavimui pasirinktas peptidas taip pat gali būti susintetintas. Kai kuriuose įgyvendinimo variantuose tokie peptidai gali būti susintetinti kaip šakoti polipeptidai imuniniam atsakui padidinti, kas yra žinoma specialistams (žr. pvz., Peptides. Edited by Bemd Gutte Academic Press 1995, pp. 456-493).The peptide or protein selected for immunization may be modified to increase their immunogenicity. For example, methods for conferring immunogenicity on a peptide include binding to carriers or other well known techniques. Any peptide selected for immunization may also be synthesized. In some embodiments, such peptides may be synthesized as branched polypeptides to enhance the immune response known to those skilled in the art (see, e.g., Peptides. Edited by Bemd Gutte Academic Press 1995, pp. 456-493).

Išgrynintas kostimuliacinės molekulės baltymas taip pat gali būti kovalentiškai arba nekovalentiškai modifikuotas nebaltyminėmis medžiagomis, tokiomis kaip lipidai arba karbohidratai, imunogeniškumui arba tirpumui padidinti. Kitu atveju, imunogeniškumui padidinti išgrynintas kostimuliacinės molekulės baltymas gali būti kopuliuotas su virusine dalele arba įterptas į ją (replikacinis virusas) arba kitu mikroorganizmu.The purified costimulatory molecule protein may also be covalently or non-covalently modified with non-protein substances such as lipids or carbohydrates to enhance immunogenicity or solubility. Alternatively, the purified costimulatory molecule protein may be copolymerized or inserted into a viral particle (replication virus) or other microorganism to increase immunogenicity.

L 4920 BL 4920 B

Kostimuliacinės molekulės baltymas, pavyzdžiui, gali būti chemiškai prijungtas prie virusinės dalelės arba mikroorganizmo arba jo imunogeninės dalies.For example, a protein of a costimulatory molecule may be chemically attached to a viral particle or a microorganism or an immunogenic part thereof.

Iliustraciniame įgyvendinimo variante išgrynintas kostimuliacinės molekulės baltymas arba peptidinis fragmentas, turintis kostimuliacinės molekulės aktyvumą (pvz. gautas panaudojant ribotą proteolizę arba rekombinantines DNR metodikas), yra sujungiamas su nešikliu, kuris yra imunogeninis gyvūnams. Tinkamiausi nešikliai apima baltymus, tokius kaip albuminas, serumo baltymai (pvz. globulinai ir lipoprpteinai), ir poliaminorūgštis. Tinkamų baltymų pavyzdžiais yra jaučio serumo albuminas, triušio serumo albuminas, tiroglobulinas, sraigės limfos hemocianinas, kiaušinio ovalbųminas ir jaučio gama-globulinai. Nešikliais taip pat tinka sintetinės poliaminorūgštys, tokios kaip polilizinas arba poliargininas. Kostimuliacinės molekulės baltymo arba peptido fragmentų prijungimui prie tinkamo imunogeninio nešiklio yra daug cheminių skersinius ryšius sudarančių agentų kurie yra žinomi specialistams. Tinkamiausi skersinius ryšius sudarantys agentai yra heterobifunkciniai skersiniai surišikliai, kurie gali būti naudojami prijungti baltymams laipsnišku būdu. Yra žinoma labai daug heterobifunkcinių skersinių surišiklių įskaitant sukcinimidilo 4-(Nmaleimidometil)cikloheksan-1 -karboksilatą (SMCC), m-maleimidobenzoil-Nhidroksisukcinimido esterį (MBS), N-sukcinimidilo (4-jodacetil)aminobenzoatą (SIAB), sukcinimidilo 4-(p-maleimidofenil)butiratą (SMPB), 1-etil-3-(3dimetilaminopropil)karbodiimido hidrochloridą (EDC), 4-sukcinimidiloksikarbonil-a-metil-a-(2-piridilditio)-tolueną (SMPT), N-sukcinimidilo 3-(2piridilditio)propionatą (SPDP), sukcinimidilo 6-[3-(2-piridilditio)propionato heksanoatą (LC-SPDP).In an illustrative embodiment, the purified costimulatory molecule protein or peptide fragment having the activity of the costimulatory molecule (e.g., obtained by limited proteolysis or recombinant DNA techniques) is coupled to a carrier which is immunogenic to animals. Preferred carriers include proteins such as albumin, serum proteins (e.g., globulins and lipoproteins), and polyamino acids. Examples of suitable proteins include bovine serum albumin, rabbit serum albumin, thyroglobulin, snail lymph hemocyanin, egg ovalbumin and bovine gamma-globulins. Synthetic polyamino acids such as polylysine or polyarginine are also suitable as carriers. Costimulatory molecules for attaching protein or peptide moieties to a suitable immunogenic carrier contain many chemical cross-linking agents known to those skilled in the art. Preferred cross-linking agents are heterobifunctional cross-linkers that can be used in a stepwise manner to attach proteins. A wide variety of heterobifunctional cross-linkers are known, including succinimidyl 4- (Nmaleimidomethyl) cyclohexane-1-carboxylate (SMCC), m-maleimidobenzoyl-N-hydroxysuccinimide ester (MBS), N-succinimidyl (4-iodacetyl) aminobenzoimide (SIAB), p-maleimidophenyl) butyrate (SMPB), 1-ethyl-3- (3dimethylaminopropyl) carbodiimide hydrochloride (EDC), 4-succinimidoyloxycarbonyl-α-methyl-α- (2-pyridyldithio) -toluene (SMPT), N-succinimidyl 3- (2-pyridyldithio) propionate (SPDP), succinimidyl 6- [3- (2-pyridyldithio) propionate hexanoate (LC-SPDP).

Taip pat gali būti pageidautina paprasčiausiai imunizuoti ištisomis ląstelėmis, kurios ekspresuoja kostimuliacinės molekulės baltymą ant savo paviršiaus. Kaip imunogenai monokloniniams antikūnams prieš kostimuliacinės molekulės antigeną generuoti gali būti naudojamos įvairios ląstelių linijos, įskaitant (bet neapsiribojant) aktyvuotas B ląsteles. Pavyzdžiui, iš subjekto gali būti gautos blužnies B ląstelės ir aktyvuotos antiimunoglobulinu. Kitu atveju, jeigu ant ląstelės paviršiaus yra ekspresuota kostimuliacine molekulė, gali būti panaudota B ląstelių linija, tokia kaip RajiIt may also be desirable to simply immunize whole cells which express the protein of the costimulatory molecule on its surface. A variety of cell lines, including but not limited to activated B cells, can be used as immunogens to generate monoclonal antibodies against the costimulatory molecule antigen. For example, spleen B cells can be obtained from a subject and activated with anti-immunoglobulin. Alternatively, if a costimulatory molecule is expressed on the cell surface, a B cell line such as Raji may be used.

L 4920 B ląstelių linija (B ląstelių Burkett’o limfoma, žr. pvz., Freeman, G.J. et ai. (1993) Science 262:909-911) arba JY B limfoblastoidinių ląstelių linija (žr. pvz., Azuma, M. et ai. (1993) Nature 366: 76-79). Ištisos ląstelės, kurios gali būti naudojamos kaip imunogenai kostimuliacinei molekulei specifiniams antikūnams gauti, taip pat apima rekombinantinius transfektantus. Pavyzdžiui, COS ir CHO ląstelės gali būti rekonstruotos transfekuojant kostimuliacinės molekulės kDNR, tokia kaip aprašyta Knudson et ai. (1993, PNAS 90:40034007); Travernor et ai. (1993, immunogenetics 37:474-477); Dougherty et ai. (1991, J. Exp. Med. 174:1-5); ir Aruffo et ai. (1990, Cell 61:1303-1313), gaunant nepaliestą kostimuliacinę molekulę ant ląstelės paviršiaus. Po to šios transfektantinės‘ląstelės gali būti naudojamos kaip imunogenas iš anksto parinkto specifiškumo antikūnams prieš kostimuliacinę molekulę gauti. Yra žinomi kiti transfektantinių ląstelių pavyzdžiai, ypatingai eukariotinės ląstelės, galinčios glikozilinti kostimuliacinės ląstelės baltymą bet ištisos ląstelės tipo imunogenui gauti gali būti naudojama bet kokia metodika, kuri duoda galimybę ekspresuoti transfekuotus kostimuliacinių molekulių genus ant ląstelės paviršiaus.L 4920 B cell line (B cell Burkett's lymphoma, see e.g. Freeman, GJ et al. (1993) Science 262: 909-911) or JY B lymphoblastoid cell line (see e.g. Azuma, M. et al. (1993) Nature 366: 76-79). Whole cells that can be used as immunogens to produce antibodies specific for the costimulatory molecule also include recombinant transfectants. For example, COS and CHO cells can be reconstructed by transfecting the cDNA of a costimulatory molecule such as that described by Knudson et al. (1993, PNAS 90: 40034007); Travernor et al. (1993, Immunogenetics 37: 474-477); Dougherty et al. (1991, J. Exp. Med. 174: 1-5); and Aruffo et al. (1990, Cell 61: 1303-1313) to obtain an intact costimulatory molecule on the cell surface. These transfectant cells can then be used as an immunogen to generate antibodies of pre-selected specificity to the costimulatory molecule. Other examples of transfectant cells are known, particularly eukaryotic cells, which are capable of glycosylating costimulatory cell protein to produce any whole cell type immunogen, and any method that allows expression of transfected costimulatory molecule genes on the cell surface can be used.

B. Polikloniniai antikūnai prieš kostimuliacinės molekulesB. Polyclonal antibodies against costimulatory molecules

Polikloniniai antikūnai prieš išgrynintą kostimuliacinės molekulės baltymą arba peptidą turintys kostimuliacinės molekulės aktyvumą, gali pagrindinai būti sukeliami gyvūnuose, panaudojant kostimuliacinės molekulės imunogeno, tokio kaip kostimuliacinės molekulės baltymo ekstraląstelinė dalis, ir adjuvanto daugkartines poodines (sc) arba intraperitonines (ip) injekcijas. Pavyzdžiui, kaip aprašyta aukščiau, gali būti naudinga konjuguoti kostimuliacinę molekulę (įskaitant tam tikrus dominančius epitopus turinčius fragmentus) su baltymu, kuris yra imunogeninis imunizuojamoms rūšims, pvz. sraigės limfos hemocianinu, serumo albuminu.Polyclonal antibodies against purified costimulatory molecule protein or peptide-containing costimulatory molecule activity may be primarily induced in animals by subcutaneous (ip) or intraperitoneal (SC) or intraperitoneal (i.p.) injection of an immunogen of a costimulatory molecule, such as a costimulatory molecule protein. For example, as described above, it may be advantageous to conjugate a costimulatory molecule (including certain epitope-containing fragments of interest) with a protein that is immunogenic for the immunized species, e.g. snail lymph hemocyanin, serum albumin.

Gyvūno-šeimininko arba jo kultivuotos antikūnus produkuojančios ląstelės imunizavimo būdui ir režimui paprastai gali būti panaudotos nustatytos įprastos metodikos antikūnams stimuliuoti ir gaminti. Iliustraciniame įgyvendinimo variante gyvūnai paprastai yra imunizuojami prieš imunogeninės kostimuliacinės molekulės konjugatus arba darinius, sumaišant maždaug nuo 1 pg iki 1 mg konjugato su Freund’o pilnu adjuvantu ir suleidžiant šį tirpalą įUsually, established routine procedures for stimulating and producing antibodies can be used to immunize a host animal or its cultured antibody-producing cell for the method and mode of immunization. In an illustrative embodiment, the animals are generally immunized against conjugates or derivatives of an immunogenic costimulatory molecule by mixing about 1 pg to 1 mg of the conjugate with Freund's complete adjuvant and injecting this solution with

L 4920 B odą daugelyje vietų. Po vieno mėnesio gyvūnams vėl įvedama 1/5 - 1/10 pradinio kiekio konjugato Freund’o pilname adjuvante (arba kitame tinkamame adjuvante), panaudojant poodines injekcijas daugelyje vietų. Praėjus 7-14 dienų, iš gyvūnų paimamas kraujas ir nustatomas antikostimuliacinės molekulės titras. Gyvūnai veikiami imunogenu tol, kol titras pereina į plato. Tinkamiausia gyvūnus Veikti konjugatu tos pačios kostimuliacinės molekulės baltymo, bet konjuguoto su skirtingu baltymu ir/arba per skirtingą skersinio ryšio sudarymo agentą. Konjugatai taip pat gali būti pagaminti rekombinantinėje ląstelių kultūroje, kaip sulieti baltymai. Imuninio atsako sustiprinimui taip pat gali būti panaudoti agreguojantys agentai, tokie kaifc) alūnas,L 4920 B skin in many places. After one month, the animals are reintroduced 1/5 to 1/10 of the initial amount of Freund's complete adjuvant conjugate (or other suitable adjuvant) by subcutaneous injection at multiple sites. After 7-14 days, the animals are bled and the titre of the anticostimulatory molecule is determined. The animals are exposed to the immunogen until the titer changes to plateau. Preferably, the animals are conjugated to a protein of the same costimulatory molecule but conjugated to a different protein and / or via a different crosslinking agent. Conjugates can also be made in recombinant cell culture as fusion proteins. Aggregating agents, such as, for example, alum, may also be used to enhance the immune response.

Tokios žinduolių pagamintos antikūniniu molekulių populiacijos yra vadinamos “polikloninėmis”, nes į populiacijas įeina antikūnai, kurių imunospecifiškumai ir giminingumai kostimuliacinei molekulei yra skirtingi. Po to antikūninės molekulės yra paimamos iš žinduolių ir išskiriamos gerai žinomais būdais, tokiais kaip, pavyzdžiui, panaudojant DEAE Sephadex IgG frakcijai gauti. Antikūno specifiškumui padidinti antikūnai gali būti gryninami imunoafininės chromatografijos būdu, naudojant prie kietos fazės pritvirtintą imunogeną Antikūnas yra suleidžiamas į kontaktą su prie kietos fazės pritvirtintu imunogenu tam tikram laiko tarpui, kurio reikia, kad imunogenas sureaguotų Su antikūno molekule, susidarant pritvirtintam prie kietos fazės imuniniam kompleksui. Sujungti antikūnai išskiriami iš komplekso panaudojant standartines metodikas.Such mammalian populations of antibody molecules are called "polyclonal" because populations include antibodies with different immunospecificities and affinities to the costimulatory molecule. The antibody molecules are then taken from mammals and isolated by well known methods such as using DEAE to obtain the Sephadex IgG fraction. To increase antibody specificity, antibodies can be purified by immunoaffinity chromatography using solid-phase immunogen. The antibody is contacted with the solid-phase immunogen for a period of time required to react with the antibody molecule to form a solid-phase immuno-complex. . Bound antibodies are isolated from the complex using standard procedures.

C. Monokloniniai antikūnai prieš kostimuliacinės molekulesC. Monoclonal antibodies against costimulatory molecules

Čia naudojamas terminas “monokloninis antikūnas” arba “monokloninio antikūno kompozicija” reiškia antikūno molekulių populiaciją kurios turi tik vienos rūgšies antigeną rišančią vietą galinčią imunoreaguoti su konkrečiu kostimuliacinės molekulės epitopu. Tokiu būdu monokloninio antikūno kompozicija paprastai pasižymi tik vienu rišančiu afiniškumu konkrečios kostimuliacinės molekulės baltymo, su kuriuo jis imunoreaguoja, atžvilgiu. Pageidautina, kad išradimo būde naudojamas monokloninis antikūnas būtų dar apibūdinamas kaip imunoreaguojantis su kostimuliacine molekule, gauta iš žmogaus.As used herein, the term "monoclonal antibody" or "monoclonal antibody composition" refers to a population of antibody molecules that have only one antigen-binding site capable of immunoreacting with a particular epitope of a costimulatory molecule. Thus, the composition of a monoclonal antibody typically has only one binding affinity for the particular costimulatory molecule protein with which it is immunoreactive. Preferably, the monoclonal antibody used in the method of the invention is further characterized as immunoreactive with a costimulatory molecule derived from a human.

L 4920 BL 4920 B

Monokloniniai antikūnai, tinkantys šio išradimo kompozicijoms ir būdams, yra nukreipti į kostimuliacinės molekulės antigeno epitopą tokiu būdu, kad komplekso tarp antikūno ir kostimuliacinės molekulės antigeno susidarymas inhibuoja kostimuliacinės molekulės sąveiką su jos gamtiniu ligandu(-ais) ant imuninių ląstelių paviršiaus; tokiu būdu inhibuodami T ląstelės kostimuliaciją per kostimuliacinės molekulės-ligando sąveiką. Monokloninis antikūnas prieš kostimuliacinės molekulės epitopą gali būti pagaminamas naudojant metodikas, kurios duoda galimybę gauti antikūno molekules, panaudojant nepertraukiamas ląstelių linijas kultūroje. Tokiomis metodikomis yra, bet jomis neapsiribojama, hibridomų metodika, kurią pirmiausia aprašė Kohler ir Milstein (1975, Nature 256:495-497), vėliau aprašyta žmogaus B ląstelės hibridomų metodika (Kozbor et ai. (1983) Immunol. Today 4:72), EBV-hibridomų metodika (Cole et ai. (1985), Monoclonal Antibodies and Cancer Therapy, Alan R. Liss, Ine., pp. 77-96) ir triomų metodikos. Kitais metodais, kurie gali efektyviai duoti šiam išradimui tinkančius monokloninius antikūnus, yra fagų demonstravimo metodikos (Marks et ai. (1992) J. Biol. Chem. 16007-16010).Monoclonal antibodies suitable for the compositions and methods of the present invention are directed to the costimulatory molecule antigen epitope such that the formation of a complex between the antibody and the costimulatory molecule antigen inhibits the interaction of the costimulatory molecule with its natural ligand (s) on the surface of immune cells; thereby inhibiting T cell costimulation through the costimulatory molecule-ligand interaction. The monoclonal antibody against the epitope of the costimulatory molecule can be produced using techniques that allow the production of antibody molecules using continuous cell lines in culture. Such methodologies include, but are not limited to, hybridoma techniques, first described by Kohler and Milstein (1975, Nature 256: 495-497), and subsequently described by human B cell hybridomas (Kozbor et al. (1983) Immunol. Today 4:72). , EBV Hybridoma Methods (Cole et al. (1985), Monoclonal Antibodies and Cancer Therapy, Alan R. Liss, Ine., Pp. 77-96) and triome methodologies. Other methods that can efficiently produce monoclonal antibodies of the invention include phage display techniques (Marks et al. (1992) J. Biol. Chem. 16007-16010).

Viename įgyvendinimo variante išradime taikomas antikūninis preparatas yra hibridomos ląstelių linijos produkuotas monokloninis antikūnas. Hibridomų suliejimo metodikas pirmieji įvedė Kohler ir Milstein (Kohler et ai. Nature (1975) 256:495-97; Brown et ai. (1981) J. Immunol. 127:539-46; Brown et ai. (1980) J. Biol. Chem. 255:4980-83; Yeh et ai. (1976) PNAS 76:2927-31; ir Yeh et ai. (1982) Int. J. Cancer 29:269-75). Tokiu būdu, šio . išradimo monokloninio antikūno kompozicijos gali būti pagamintos toliau duodamu būdu, kuris apima tokias stadijas:In one embodiment, the antibody preparation of the invention is a monoclonal antibody produced by a hybridoma cell line. Methods for hybridoma fusion were first introduced by Kohler and Milstein (Kohler et al. Nature (1975) 256: 495-97; Brown et al. (1981) J. Immunol. 127: 539-46; Brown et al. (1980) J. Biol. Chem. 255: 4980-83; Yeh et al. (1976) PNAS 76: 2927-31; and Yeh et al. (1982) Int. J. Cancer 29: 269-75). In this way, this. The monoclonal antibody compositions of the invention may be prepared by the following process, which comprises the steps of:

(a) Gyvūno imunizavimas kostimuliacine molekule. Imunizavimas paprastai vykdomas įvedant imunologiškai efektyvų kiekį, t.y. kiekį, kurio pakanka imuniniam atsakui gauti, kostimuliacinės molekulės imunogeno imunologiškai imliam žinduoliui. Geriau, kai žinduolis yra graužikas, kaip antai triušis, žiurkė arba pelė. Tada žinduolis yra palaikomas tam tikrą laiką kad žinduolio organizme prisigamintų ląstelių iškiriančių antikūno molekules, imunoreaguojančias su kostimuliacinės molekulės imunogenu. Tokia imunoreakcija yra nustatoma, panaudojant taip pagamintų antikūno molekulių atrinkimą pagal imunoreaktingumą su imunogeninio baltymo preparatu. Kitu(a) Immunization of an animal with a costimulatory molecule. Immunization is usually carried out by administering an immunologically effective amount, i.e. an amount sufficient to elicit an immune response, costimulatory molecules of the immunogen in an immunologically susceptible mammal. Preferably, the mammal is a rodent, such as a rabbit, rat or mouse. The mammal is then maintained for a period of time to produce in the mammalian cells expressing antibody molecules that immunoreact with the immunogen of the costimulatory molecule. Such immunoreaction is determined by screening the antibody molecules so produced for immunoreactivity with the immunogenic protein preparation. Other

L 4920 B atveju, gali būti pageidautina atrinkti antikūno molekules su baltymo preparatu, esančiu tokioje formoje, kurioje jį turi atpažinti antikūno molekulė teste, pvz. kostimuliacinės molekulės surištoje su membrana formoje. Specialistams yra gerai žinomi tokie atrinkimo būdai.In the case of L 4920 B, it may be desirable to select antibody molecules with a protein preparation in a form in which it is to be recognized by the antibody molecule in the assay, e.g. costimulatory molecules in membrane-bound form. Such selection techniques are well known to those skilled in the art.

(b) Po to pagaminama antikūną produkuojančių ląstelių, paimtų iš kiekvieno imunizuoto žinduolio, išskiriančio norimą antikūną suspensija. Po tam tikro laiko pelės yra numarinamos ir gaunami somatiniai antikūnus gaminantys limfocitai. Antikūnus gaminančios ląstelės gali būti gaunamos iš limfmazgių blužnies ir primuotų gyvūnų periferinio kraujo. Tinkamiausios yra blužnies ląstelės, ir jos gali būti mechaniškai išskirstytos į atskiras ląsteles fiziologiškai tinkamoje terpėje, naudojant gerai žinomus metodus. Pelės limfocitai duoda didesnį stabilių suliejimų su toliau aprašytomis pelės mielomomis procentą. Taip pat gali būti panaudotos žiurkės, triušio ir varlės somatinės ląstelės. Norimus imunoglobulinus koduojančios ląstelių chromosomos yra imortalizuojamos suliejant blužnies ląsteles su mielomos ląstelėmis, paprastai esant suliejimo agento, tokio kaip polietilenglikolis (PEG). Kaip suliejimo partneris, gali būti panaudotos bet kurios iš daugybės mielomos ląstelių linijų suliejant pagal žinomas metodikas; pavyzdžiui, P3NS1/1-Ag4-1, P3-x63-Ag8.653 arba Sp2/O-g14 mielomos ląstelių linijos. Šias mielomos linijas galima gauti iš Amerikos tipinių kultūrų kolekcijos (ATCC), Rockville, Md.(b) Subsequently, a suspension of antibody-producing cells from each immunized mammal expressing the desired antibody is prepared. After some time, the mice are sacrificed and somatic antibody-producing lymphocytes are obtained. Antibody-producing cells may be obtained from the spleen of lymph nodes and from peripheral blood of primed animals. Spleen cells are most suitable and may be mechanically disaggregated into individual cells in physiologically acceptable media using well-known techniques. Mouse lymphocytes yield a higher percentage of stable fusions with the murine myeloma described below. Rat, rabbit and frog somatic cells may also be used. Cell chromosomes encoding the desired immunoglobulins are immortalized by fusion of spleen cells with myeloma cells, usually in the presence of a fusion agent such as polyethylene glycol (PEG). As a fusion partner, any of a number of myeloma cell lines can be used for fusion according to known procedures; such as the P3NS1 / 1-Ag4-1, P3-x63-Ag8.653, or Sp2 / O-g14 myeloma cell lines. These myeloma lines are available from the American Type Culture Collection (ATCC), Rockville, Md.

Tada gautos ląstelės, kuriose yra norimos hibridomos, auginamos selektyvioje terpėje, tokioje kaip HAT terpė, kurioje nesulietos pradinės mielomos arba limfocitų ląstelės galų gale žūva. Išgyvena tik hibridomos ląstelės ir jos gali būti auginamos limituojančio praskiedimo sąlygomis, gaunant izoliuotus klonus. Atliekamas hibridomų nuopilų atrinkimas, nustatant ar yra norimo specifiškumo antikūnų pvz. pagal imunotestų metodikas, naudojant imunizavimui naudotą antigeną. Po to limituojančio praskiedimo sąlygomis gali būti perklonuojami teigiami klonai ir gali būti išskiriamas pagamintas monoklonis antikūnas. Monokloninių antikūnų išskyrimui ir išgryninimui yra įvairių bendrai priimtų metodų, kurie leidžia atskirti juos nuo kitų baltymų ir kitų priemaišų. Tarp monokloniniams antikūnams gryninti paprastai naudojamų metodų yra nusodinimas amonio sulfatu, jonų mainų chromatografija ir giminingumo chromatografija (žr. pvz., Zola et ai.The resulting cells containing the desired hybridoma are then cultured in a selective medium, such as HAT medium, in which non-fused primary myeloma or lymphocyte cells eventually die. Only hybridoma cells survive and can be grown under limiting dilution to produce isolated clones. Selection of hybridoma supernatants is performed for the presence of antibodies of the desired specificity e.g. by immunoassay methodologies using the antigen used for immunization. Positive clones can then be cloned under limiting dilution conditions and the produced monoclonal antibody can be isolated. There are various commonly accepted methods for isolating and purifying monoclonal antibodies, which allow them to be distinguished from other proteins and other impurities. Methods commonly used to purify monoclonal antibodies include ammonium sulfate precipitation, ion exchange chromatography, and affinity chromatography (see, e.g., Zola et al.

L 4920 BL 4920 B

Monoclonal Hybridoma Antibodies: Techniques and Applications, Hurell (ed) pp. 51-52 (CRC Press 1982). Šiais būdais gautos hibridomos gali būti dauginamos in vitro arba in vivo (ascito skystyje) naudojant žinomas metodikas.Monoclonal Hybridoma Antibodies: Techniques and Applications, Hurell (ed) pp. 51-52 (CRC Press 1982). The hybridomas obtained by these methods may be propagated in vitro or in vivo (ascites fluid) using known techniques.

Paprastai atskiros ląstelių linijos gaji būti dauginamos in vitro, pavyzdžiui laboratoriniuose auginimo induose, o augimo terpė, turinti didelę vieno specifinio monokloninio antikūno koncentraciją gali būti apdorojama dekantuojant, filtruojant arba centrifuguojant. Kitu atveju, monokloninio antikūno išeiga gali būti padidinama, suleidžiant hibridomos mėginį pradiniam somatinių ir mielomos ląstelių suliejimui gauti naudoto tipo histosuderinamam gyvūnui. Šiame gyvūne atsiranda augliai, išskiriantys specifinį monokloninį antikūną kurį produkuoja sulietų ląstelių hibridas. Gyvūno kūno skysčiuose, tokiuose kaip ascitų skystis arba serumas, atsiranda didelė monokloninių antikūnų koncentracija. Jeigu yra naudojamos žmogaus hibridomos arba EBV-hibridomos, būtina vengti svetimkūnio, suleisto gyvūnams, tokiems kaip pelės, atmetimo. Gali būti naudojamos imunodeficitinės arba plikosios pelės, arba hibridoma gali būti perkeliama pirmiausia apspinduliuotoms plikosioms pelėms kaip kietas poodinis auglys, išaugintas in vitro, po to suleidžiama į pilvaplėvę primuotoms pristanu, apspinduliuotms plikosioms pelėms, kurioms išsivysto ascitiniai augliai, išskiriantys didelius kiekius specifinių žmogaus monokloninių antikūnų.Typically, individual cell lines can be propagated in vitro, for example in laboratory culture vessels, and growth media containing a high concentration of one specific monoclonal antibody can be treated by decantation, filtration or centrifugation. Alternatively, the yield of the monoclonal antibody may be increased by injecting the hybridoma sample into a histosertifiable animal of the type used for the initial somatic and myeloma cell fusion. This animal develops tumors that express a specific monoclonal antibody produced by a fusion cell hybrid. Animal body fluids, such as ascites fluid or serum, produce high levels of monoclonal antibodies. If human hybridomas or EBV-hybridomas are used, rejection of the foreign body injected into animals such as mice should be avoided. Immunodeficient or nude mice may be used, or the hybridoma may be transplanted primarily into irradiated nude mice as solid subcutaneous tumors grown in vitro, followed by intraperitoneal pristane-irradiated nude mice expressing high levels of anti-human monoclonal .

Tokioms kompozicijoms pagaminti tinkančios terpės ir gyvūnai yra gerai žinomi specialistams, yra komerciškai prieinami ir apima sintetines auginimo terpes, tam inbredines peles ir pan. Sintetinės terpės pavyzdžiu yra Dulbecco minimali pagrindinė terpė (DMEM; Dulbecco et ai. (1959) Virol. 8:396), papildyta 4,5 gm/l gliukozės, 20 mM gliutamino ir 20 % fetalinio veršiuko serumo. Inbredines pelės kamieno pavyzdžiu yra Balb/c.Suitable media and animals for making such compositions are well known to those skilled in the art, are commercially available, and include synthetic culture media, inbred mice, and the like. An example of a synthetic medium is Dulbecco's Minimum Basic Medium (DMEM; Dulbecco et al. (1959) Virol. 8: 396) supplemented with 4.5 gm / L glucose, 20 mM glutamine and 20% fetal calf serum. An example of an inbred mouse strain is Balb / c.

D. Humanizuoti antikūnai prieš kostimuliacines molekulesD. Humanized antibodies to costimulatory molecules

Kai žmonių gydymui yra naudojami antikūnai, pagaminti nežmonių organizme, jie yra įvairiais laipsniais atpažįstami kaip svetimkūniai ir paciente gali sukelti imuninį atsaką Viena šios problemos sumažinimo arba eliminavimo strategija, kuri yra tinkamiausia bendrosios imunosupresijos požiūriu, yra pagaminimas chimerinių antikūnų darinių, t.y. antikūnų molekulių,When non-human antibodies are used to treat humans, they are recognized to varying degrees as foreign bodies and can induce an immune response in a patient. One strategy to reduce or eliminate this problem, which is most appropriate for general immunosuppression, is the production of chimeric antibody derivatives, e.g. antibody molecules,

L 4920 B kuriose yra sujungtos gyvuno-nežmogaus kintamosios sritys ir žmogaus pastoviosios sritys. Tokie antikūnai yra aukščiau aprašytų monokloninių ir polikloninių antikūnų ekvivalentai, bet, įvedus žmonėms, jie gali būti mažiau imunogeniški ir todėl juos tikriausiai geriau perneš pacientas.L 4920 B, where animal-non-human variable areas and human constant areas are combined. Such antibodies are the equivalents of the monoclonal and polyclonal antibodies described above, but may be less immunogenic when administered to humans and are therefore likely to be better transmitted by the patient.

Chimeriniai pelės-žmogaus monokloniniai antikūnai (t.y. chimeriniai antikūnai), reagujantys su kostimuliacine molekule, gali būti pagaminti, pavyzdžiui, pagal neseniai sukurtas chimerinių antikūnų pagaminimo metodikas. Humanizuoti antikūnai gali būti pagaminami, pavyzdžiui, pakeičiant antikūno imunogeninę dalį atitinkama, tačiau neimunogenine dalimi. Šiam tikslui genai, koduojantys pelės (arba kitų rūšių) antikūno prieš kostimuliacinę molekulę molekulės pastoviąsias sritis, yra pakeičiami genais, koduojančiais žmogaus pastoviąsias sritis. (Robinson et ai., International Patent Publication PCT/US86/02269; Akira, et ai., European Patent Application 184,187; Taniguchi, M., European Patent Application 171,496; Morrison et ai., European Patent Application 173,494; Neuberger et ai., PCT Application WO 86/01533; Cabillity et ai., European Patent Application 125,023; Better et ai. (1988 Science 240:1041-1043); Liu et ai. (1987) PNAS 84:3439-3443; Liu et ai. (1987) J. Immunol. 139:3521-3526; Sun et ai. (1987 PNAS 84:214-218; Nishimura et ai. (1987) Canc. Res. 47:999-1005; Wood et ai. (1985) Nature 314:446-449; ir Shaw et ai. (1988) J. Natl. Cancer Inst. 80:1553-1559). Pagrindines “humanizuotų chimerinių antikūnų apžvalgas pateikė Morrison, S. L. (1985) Science 229:1202-1207 ir Oi et ai. (1986) BioTechniques 4:214. Tokie metodai apima nukleorūgščių sekų kurios koduoja imunoglobulino bent vienos iš sunkiosios arba lengvosios grandinės visą kintamąją sritį arba jos dalį, išskyrimą manipuliacijas su jomis ir ekspresiją. Tokių nukleorūgščių šaltiniai yra gerai žinomi specialistams, ir jos gali būti gaunamos, pavyzdžiui, iš antikūnus prieš kostimuliacinės molekules gaminančių hibridomų Tada chimerinė kDNR gali būti įklonuojama į atitinkamą ekspresijos vektoriųChimeric mouse-human monoclonal antibodies (i.e., chimeric antibodies) that react with a costimulatory molecule may be made, for example, by recent methods for producing chimeric antibodies. Humanized antibodies can be produced, for example, by replacing the immunogenic portion of the antibody with a corresponding but non-immunogenic portion. For this purpose, the genes encoding the constant regions of the mouse (or other species) antibody to the costimulatory molecule are replaced by the genes encoding the human constant region. (Robinson et al., International Patent Publication PCT / US86 / 02269; Akira et al., European Patent Application 184,187; Taniguchi, M., European Patent Application 171,496; Morrison et al., European Patent Application 173,494; Neuberger et al. PCT Application WO 86/01533; Cabillity et al., European Patent Application 125,023; Better et al. (1988 Science 240: 1041-1043); Liu et al. (1987) PNAS 84: 3439-3443; Liu et al. (1987) J. Immunol. 139: 3521-3526; Sun et al. (1987 PNAS 84: 214-218; Nishimura et al. (1987) Canc. Res. 47: 999-1005; Wood et al. (1985)). Nature 314: 446-449; and Shaw et al., (1988) J. Natl. Cancer Inst. 80: 1553-1559. "Major reviews of" humanized chimeric antibodies were provided by Morrison, SL (1985) Science 229: 1202-1207 and Oi. et al., (1986) BioTechniques 4: 214. Such methods include isolating, manipulating, and sequencing nucleic acid sequences that encode at least one of the heavy or light chains of the immunoglobulin in all or part of the variable region. Sources of such nucleic acids are well known to those skilled in the art and can be derived, for example, from hybridomas producing antibodies against costimulatory molecules. The chimeric cDNA can then be cloned into the appropriate expression vector.

Kitu atveju, tinkami “humanizuoti” antikūnai gali būti pagaminti panaudojant CDR arba CEA pakeitimą (The VVinter U.S. Patent 5,225,539; Jonės et ai. (1986) Nature 321:552-525; Verhoeyan et ai. (1988) Science 239:1534; ir Beidler et ai. (1988) J. Immunol. 141:4053-4060).Alternatively, suitable "humanized" antibodies may be made using CDR or CEA substitution (The Winter US Patent 5,225,539; Jon et al. (1986) Nature 321: 552-525; Verhoeyan et al. (1988) Science 239: 1534; and Beidler et al. (1988) J. Immunol. 141: 4053-4060).

L 4920 BL 4920 B

E. Kombinatoriniai antikūnai prieš kostimuliacines molekulesE. Combinatorial antibodies against costimulatory molecules

Šio išradimo ir monokloninių ir polikloninių antikūnų kompozicijos taip pat gali būti gaunamos kitais gerai žinomais rekombinantinės DNR technologijos metodais. Norint identifikuoti ir išskirti ypatingą antigeninį specifiškumą turinčius antikūnų fragmentus, .buvo sukurtas kitas metodas, vadinamas kombinatoriniu antikūnų demonstravimo metodu, ir jis gali būti panaudotas monokloniniams antikūnams prieš kostimuliacines molekules bei polikloninių antikūnų prieš kostimuliacines molekules populiacijai gauti (Sastry et al. (1989) PNAS 86:5728; Huse et al. (1989) Science 246:1275; ir Orlandi et al. (1989) PNAS 86:3833). Imunizavus gyvūną kostimuliacines molekulės imunogenu kaip įprašyta aukščiau, yra klonuojamas gautos B ląstelės telkinio antikūnų repertuaras. Paprastai yra žinomi būdai, kaip tiesiogiai gauti įvairių populiacijų imunoglobulino molekulių kintamųjų sričių DNR sekas, panaudojant ologomerinių pradmenų ir PCR mišinį. Pavyzdžiui, sunkiosios ir lengvosios grandinių iš daugelio pelės antikūnų PCR amplifikacijai gali būti naudojami mišrūs oligonukleotidiniai pradmenys, atitinkantys 5’ lyderines (signalinio peptido) sekas ir/arba rėmelio 1 (FR1) sekas, bei pradmuo konservuotai 3’ pastoviajai sričiai (Larrick et al. (1991) Biotechniques 11:152156). Panaši strategija taip pat gali būti naudojama žmogaus sunkiosios ir lengvosios grandinės kintamosioms sritims iš žmogaus antikūnų amplifikuoti (Larrick et al. (1991) Methods: Companion to Methods in Enzymology 2:106110). Galimybė klonuoti žmogaus imunoglobulino V-genus turi ypatingą reikšmę žmogaus antikūnų rinkinio transgeniniuose gyvūnuose sukūrimo pasiekimų šviesoje (žr. pavyzdžiui, Bruggeman et al. (1993) Year Immunol. 7:33-40; Tuaillon et al. (1993) PNAS 90:3720-3724; Bruggeman et al. (1991) Eur. J. Immunol. 21:1323-1326; ir Wood et al. PCT publikacija WO 91/00906).The compositions of the present invention and the monoclonal and polyclonal antibodies can also be obtained by other well known methods of recombinant DNA technology. To identify and isolate antibody fragments of particular antigenic specificity, another method, called the combinatorial antibody demonstration method, has been developed and can be used to obtain a population of monoclonal antibodies to costimulatory molecules and polyclonal antibodies to costimulatory molecules (Sastry et al. (1989) PNAS 86: 5728; Huse et al. (1989) Science 246: 1275; and Orlandi et al. (1989) PNAS 86: 3833). After immunization of the animal with the costimulatory molecule immunogen as above, the antibody repertoire of the resulting B cell pool is cloned. Methods of directly obtaining DNA sequences of variable regions of immunoglobulin molecules of various populations using a mixture of oligomeric primers and PCR are generally known. For example, mixed oligonucleotide primers corresponding to 5 'leader (signal peptide) sequences and / or frame 1 (FR1) sequences, as well as a conserved 3' constant region primer (Larrick et al. (1991) Biotechniques 11: 152156). A similar strategy can also be used to amplify human heavy and light chain variable regions from human antibodies (Larrick et al. (1991) Methods: Companion to Methods in Enzymology 2: 106110). The ability to clone human immunoglobulin V-genes is of particular importance in light of the achievements in creating a human antibody kit in transgenic animals (see, e.g., Bruggeman et al. (1993) Year Immunol. 7: 33-40; Tuaillon et al. (1993) PNAS 90: 3720 -3724; Bruggeman et al. (1991) Eur. J. Immunol. 21: 1323-1326; and Wood et al. PCT Publication WO 91/00906).

Iliustraciniame Įgyvendinimo variante RNR buvo išskirta iš aktyvuotų B ląstelių, pavyzdžiui, periferinio kraujo ląstelių, kaulų čiulpų arba blužnies preparatų, naudojant standartines metodikas (pvz., U.S. Patent No. 4,683,202; Orlandi, et al. PNAS (1989) 86:3833-3837; Sastry et al., PNAS (1989) 86:5728-5732; ir Huse et al. (1989) Science 246:1275-1281). Pirmosios grandinės kDNR yra sintezuojama naudojant sunkiosios grandinės(-ių) bei kiekvienos iš κ ir λ lengvųjų grandinių pastoviajai sričiaiIn an illustrative embodiment, RNA was isolated from activated B cells, such as peripheral blood cells, bone marrow or spleen preparations, using standard procedures (e.g., U.S. Patent No. 4,683,202; Orlandi, et al. PNAS (1989) 86: 3833-3837). Sastry et al., PNAS (1989) 86: 5728-5732; and Huse et al. (1989) Science 246: 1275-1281). First strand cDNA is synthesized using the constant region of the heavy chain (s) and each of the κ and λ light chains

L 4920 B būdingus pradmenis, o taip pat pradmenis signalinei sekai. Naudojant kintamosios srities PCR pradmenis, yra amplifikuojamos ir sunkiosios, ir lengvosios grandinės kintamosios sritys (kiekviena atskirai arba derinyje) ir įjungiamos į atitinkamus vektorius tolimesnėms manipuliacijoms, generuojant demonstracines pakuotes. Amplifikacijai tinkami oligonukleotidiniai pradmenysL 4920 B, as well as primers for signal sequence. Using variable region PCR primers, both heavy and light chain variable regions (individually or in combination) are amplified and incorporated into appropriate vectors for further manipulation, generating demonstration packages. Oligonucleotide primers suitable for amplification

Xgali būti unikalūs arba išsigimę, arba išsigimimo vietose turi įterptą inoziną. Į pradmenis taip pat gali būti įterptos restrikcinės endonukleazės atpažinimo sekos, kad būtų galima įklonuoti amplifikuotą fragmentą į vektorių iš anksto apibrėžtame ekspresijos skaitymo rėmelyje.Xmay be unique either in congenital or have inosine embedded in congenital anomalies. Restriction endonuclease recognition sequences can also be inserted into the primers so that the amplified fragment can be cloned into a vector in a predefined expression reading frame.

Klonuota iš imunizacijoje gautų antikūnų repertuaro V genų biblioteka gali būti ekspresuota, panaudojant demonstracinių paketų populiaciją geriausia gautą iš filamentinio fago, suformuojant antikūno demonstracinę biblioteką. Idealiu atveju demonstracinis paketas apima sistemą kuri leidžia gauti labai didelės įvairovės antikūnų demonstracinės bibliotekos mėginius, greitą išrūšiavimą po kiekvieno afininio atskyrimo ciklo ir lengvą antikūno geno išskyrimą iš išgrynintų demonstracinių paketų. Apart iš prekybos gaunamų rinkinių fagų demonstracinėms bibliotekoms generuoti (pvz., the Pharmacia Recombinant Phage Antibody System, katalogo Nr. 27-9400-01; ir Stratagene SurfZAP™ fagų demonstracinis rinkinys, katalogo Nr. 240612), ypatingai tinkančių antikūnų prieš kostimuliacines molekules demonstracinių įvairiarūšių bibliotekų generavimo metodų ir reagentų pavyzdžiai gali būti rasti, pavyzdžiui, the Ladner et ai. U.S. Patent No. 5,223,409; the Kang et ai. International Publication No. WO 92/18619; the Dower et ai. International Publication No. WO 91/17271; the Winter et ai. International Publication No. WO 92/20791; the Markland et ai. International Publication No. WO 92/15679; the Breitling et ai. International Publication No. WO 93/01288; the McCafferty et al. International Publication No. WO 92/01047; the Garrard et ai. International Publication No. WO 92/09690; the Ladner et al. International Publication No. WO 90/02809; Fuchs et al. (1991) Bio/Technology 9:13701372; Hay et al. (1992) Hum. Antibod. Hybridomas 3:81-85; Huse et al. (1989) Science 246:1275-1281; Griffths et al. (1993) EMBO J. 12:725-734; Havvkins et al. (1992) J. Mol. Biol. 226:889-896; Clackson et al. (1991) Nature 352:624628; Gram et al. (1992) PNAS 89:3576-3580; Garrad et al. (1991)A cloned library of immunization-derived antibody repertoire V genes can be expressed using a population of demonstration packages, preferably derived from a filamentous phage, to form an antibody demonstration library. Ideally, the demonstration package includes a system that provides samples of a very large variety of antibody demonstration library, rapid sorting after each affinity separation cycle, and easy isolation of the antibody gene from the purified demonstration packages. Apart from commercially available kits for generating phage demonstration libraries (e.g., the Pharmacia Recombinant Phage Antibody System, Catalog No. 27-9400-01; and Stratagene SurfZAP ™ Phage Demonstration Kit, Catalog Number 240612), particularly suitable for demonstrating antibodies against costimulatory molecules. examples of intermodal library generation methods and reagents can be found, for example, in The Ladner et al. U.S. Patent No. 5,223,409; the Kang et al. International Publication No. WO 92/18619; the Dower et al. International Publication No. WO 91/17271; the Winter et al. International Publication No. WO 92/20791; the Markland et al. International Publication No. WO 92/15679; the Breitling et al. International Publication No. WO 93/01288; the McCafferty et al. International Publication No. WO 92/01047; the Garrard et al. International Publication No. WO 92/09690; the Ladner et al. International Publication No. WO 90/02809; Fuchs et al. (1991) Bio / Technology 9: 13701372; Hay et al. (1992) Hum. Antibod. Hybridoma 3: 81-85; Huse et al. (1989) Science 246: 1275-1281; Griffths et al. (1993) EMBO J. 12: 725-734; Havvkins et al. (1992) J. Mol. Biol. 226: 889-896; Clackson et al. (1991) Nature 352: 624628; Gram et al. (1992) PNAS 89: 3576-3580; Garrad et al. (1991)

L 4920 BL 4920 B

Bio/Technology 9:1373-1377; Hoogenboom et ai. (1991) Nuc. Acid Res. 19:4133-4137; ir Barbas et ai. (1991) PNAS 88:7978-7982.Bio / Technology 9: 1373-1377; Hoogenboom et al. (1991) Nuc. Acid Res. 19: 4133-4137; and Barb et al. (1991) PNAS 88: 7978-7982.

Tam tikruose įgyvendinimo variantuose sunkiosios ir lengvosios grandinių V srities vietos gali būti ekspresuotos tame pačiame polipeptide, prijungtame lanksčia junge, susidarant viengrąndininiam Fv fragmentui, ir po to scFV genas yra įklonuojamas į norimą ekspresijos vektorių arba fago genomą Kaip bendriausiai aprašyta McCafferty et ai. Nature (1990) 348:552554, pilnos antikūno Vh ir Vl dalys, sujungtos lanksčia (Gly4-Ser)3 junge, gali būti naudojamos gauti viengrąndininiam antikūnui, kuris gali pateikti demonstracinį paketą atskiriamą remiantis antigeniniu giminingumu. Išskirti imunoreaguojantys su kostimuliacinė molekule scFV antikūnai po to gali būti įvesti į farmacinius preparatus, skirtus panaudoti išradimo būde.In certain embodiments, the heavy and light chain V region sites may be expressed on the same polypeptide linked by a flexible junction to form a single-stranded Fv fragment, and the scFV gene is then cloned into the desired expression vector or phage genome As generally described by McCafferty et al. Nature (1990) 348: 552554, the complete Vh and Vl portions of an antibody fused to a (Gly4-Ser) 3 junction can be used to produce a single-stranded antibody that can provide a demonstration bundle to discriminate on the basis of antigenic affinity. The isolated immunoreactive scFV antibodies reactive with the costimulatory molecule can then be introduced into pharmaceutical formulations for use in the method of the invention.

F. Hibridomos ir jų gavimo būdaiF. Hybridomas and methods of obtaining them

Šiam išradimui tinkančios hibridomos yra hibridomos, pasižyminčios sugebėjimu produkuoti monokloninį antikūną kuris specifiškai imunoreaguos su kostimuliacinė molekule. Kaip aprašyta žemiau, norint gauti pastovų antikūnų šaltinį, antikūnus prieš kostimuliacines molekules produkuojančios hibridomos ląstelės gali būti tiesiogiai implantuojamos gyvūnui-recipientui. Izoliacinių įtaisų hibridomos kultūros įkapsuliavimui panaudojimas gali padėti apsisaugoti nuo imunogeninio atsako prieš implantuotas ląsteles bei nekontroliuojamos hibridomos ląstelių proliferacijos šeimininko su nuslopintu imunitetu organizme. Tinkamiausiomis šio išradimo hibridomomis yra hibridomos, kurios produkuoja antikūnų molekules, specifiškai imunoreaguojančias su ant aktyvuotų žmogaus B ląstelių paviršių ekspresuota kostimuliacinė molekule.Hybridomas suitable for the present invention are hybridomas that have the ability to produce a monoclonal antibody that will specifically immunoreact with a costimulatory molecule. As described below, hybridoma cells that produce antibodies to costimulatory molecules can be directly implanted in a recipient animal to obtain a stable source of antibodies. The use of isolation devices for encapsulating hybridoma culture can help prevent an immunogenic response against implanted cells and uncontrolled hybridoma cell proliferation in a host with suppressed immunity. Preferred hybridomas of the present invention are hybridomas that produce antibody molecules that specifically immunoreact with a costimulatory molecule expressed on activated human B cell surfaces.

Hibridomų, kurios produkuoja, pvz. išskiria, norimą imunospecifiškumą turinčias antikūnų molekules, t.y. galinčias susirišti su konkrečia kostimuliacinė molekule ir/arba kostimuliacines molekulės identifikuojamu epitopu, generavimo metodai yra gerai žinomi. Ypatingai tinkama taikyti yra hibridomų technologija, kurią aprašė Niman et ai. (1983) PNAS 80:4949-4953; ir Galfre et ai. (1981) Meth. Enzymol. 73:3-46.Hybridomas that produce e.g. secretes antibody molecules having the desired immunospecificity, i.e. methods for generating a specific costimulatory molecule and / or an identifiable epitope of the costimulatory molecule are well known. Of particular relevance is the hybridoma technology described by Niman et al. (1983) PNAS 80: 4949-4953; and Galfre et al. (1981) Meth. Enzymol. 73: 3-46.

Kitame pavyzdiniame metode gali būti imunizuojamos transgeninės, žmogaus antikūnų rinkinius turinčios pelės žmogaus kostimuliacinė molekule.In another exemplary method, transgenic mice containing human antibody sets can be immunized with a human costimulatory molecule.

L 4920 BL 4920 B

Tada šių imunizuotų transgeninių pelių splenocitai gali būti panaudoti sukurti hibridomoms, kurios išskiria žmogaus monokloninius antikūnus, specifiškai reaguojančius su žmogaus kostimuliacine molekule (žr. pvz., Wood et ai. PCT publication WO 91/00906, Kucherlapti et ai. PCT publication WO 91/10741; Lonberg et ai. PCT publication WO 92/03918; Kay et ai. PCT publication 92/03917; Lonberg, N. et ai. (1994) Nature 368:856-859; Green, L.L. et ai. (1994) Nature Genet. 7:13-21; Morrison, S.L. et ai. (1994) Proc. Natl. Acad. Sci. USA 81:6851-6855; Bruggeman et ai. (1993) Year Immunol 7:33-40; Tuaillon et ai. (1993) PNAS 90:3720-3724; ir Bruggeman et ai. (1991) Eur. J. Immunol. 21:1323-1326).Splenocytes from these immunized transgenic mice can then be used to generate hybridomas that express human monoclonal antibodies that specifically react with the human costimulatory molecule (see, e.g., Wood et al. PCT publication WO 91/00906; Kucherlapti et al. PCT publication WO 91/00906). 10741; Lonberg et al., PCT Publication WO 92/03918; Kay et al., PCT Publication 92/03917; Lonberg, N. et al. (1994) Nature 368: 856-859; Green, LL et al. (1994) Nature. Genet 7: 13-21; Morrison, SL et al. (1994) Proc. Natl. Acad. Sci. USA 81: 6851-6855; Bruggeman et al. (1993) Year Immunol 7: 33-40; Tuaillon et al. (1993) PNAS 90: 3720-3724; and Bruggeman et al. (1991) Eur. J. Immunol. 21: 1323-1326).

Laikoma, 1 kad čia naudojamas terminas “antikūnas” apima jų fragmentus, kurie taip pat specifiškai reaguoja su kostimuliacine molekule, kaip čia aprašyta. Antikūnai gali būti fragmentuojami naudojant įprastas metodikas ir atrenkami naudojimui tinkami fragmentai tuo pačiu būdu, kaip ir pilni antikūnai. Pavyzdžiui, F(ab’)2 fragmentai gali būti generuojami veikiant antikūną pepsinu. Gautas F(ab’)2 fragmentas gali būti apdorojamas redukuojant disulfidinius tiltelius ir gaunami Fab’ fragmentai.It is considered one used herein, the term "antibody" includes fragments thereof which are also specifically reactive with a costimulatory molecule as described herein. Antibodies can be fragmented using conventional techniques and selected for use in the same manner as full antibodies. For example, F (ab ') 2 fragments can be generated by exposure to an antibody with pepsin. The resulting F (ab ') 2 fragment can be treated by reduction of disulfide bridges to produce Fab' fragments.

Šiais arba kitais būdais pagaminti antikūnai gali būti testuojami, nustatant, ar jie inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, naudojant žemiau aprašytus metodus.Antibodies produced by these or other methods may be tested to determine if they inhibit costimulatory signaling in a T cell using the methods described below.

Viename įgyvendinimo variante agentas, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, yra antikūnas, kuris rišasi ir su B7-1, ir su B7-2. Gaminat tokį antikūną pavyzdžiui, imunogenu gali būti panaudotos ekstraląstelinės srities dalys, kurios yra išlaikytos abiejose kostimuliacinėse molekulėse. Žr. pvz., Metzler et ai. 1997 Nat. Struct. Biol. 4:527).In one embodiment, the agent that inhibits the costimulatory signal in a T cell is an antibody that binds to both B7-1 and B7-2. For example, parts of the extracellular domain that are retained on both costimulatory molecules can be used to produce such an antibody, for example, as an immunogen. See also: e.g., Metzler et al. 1997 Nat. Struct. Biol. 4: 527).

Viename įgyvendinimo variante agentas, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, yra antikūnas, kuris rišasi su B7-1. Tokie antikūnai yra žinomi specialistams arba gali būti pagaminti taip, kaip nurodyta aukščiau, imunogenu naudojant B7-1 molekulę arba jos dalį, ir atrinkti aukščiau nurodytais metodais arba standartiniais metodais. B7-1 antikūnų pavyzdžiais yra antikūnai, aprašyti U.S. Patent 5,747,034 ir McHug et ai. 1998, din. Immunol. Immunopathol. 87:50 arba Rugtveit et ai. 1997, din. Exp. Immunol. 110:104.In one embodiment, the agent that inhibits the costimulatory signal in a T cell is an antibody that binds to B7-1. Such antibodies are known to those of skill in the art or may be prepared as described above using the B7-1 molecule or portion thereof as an immunogen and selected by the above methods or standard methods. Examples of B7-1 antibodies include the antibodies described in U.S. Pat. Patent 5,747,034 and McHug et al. 1998, Dyn. Immunol. Immunopathol. 87:50 or Rugtveit et al. 1997, Dyn. Exp. Immunol. 110: 104.

L 4920 BL 4920 B

Kitame įgyvendinimo variante agentas, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, yra antikūnas, kuris rišasi su B7-2. Tokie antikūnai yra žinomi specialistams arba gali būti pagaminti taip, kaip nurodyta aukščiau, imunogenu naudojant B7-2 molekulę arba jos dalį, ir atrinkti aukščiau nurodytais metodais arba standartiniais metodais. B7-1 antikūnų pavyzdžiais yra antikūnai, aprašyti Rugtveitet ai. 1997, Clin. Exp. Immunol. 110:104.In another embodiment, the agent which inhibits a costimulatory signal in a T cell is an antibody that binds to B7-2. Such antibodies are known to those skilled in the art or may be prepared as described above using the B7-2 molecule or portion thereof as an immunogen and selected by the above methods or standard methods. Examples of B7-1 antibodies include the antibodies described in Rugtveitet et al. 1997, Clin. Exp. Immunol. 110: 104.

Viename įgyvendinimo variante agentas, kuris blokuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, yra antikūno, kuris rišasi su B7-1, ir antikūno, kuris rišasi su B7-2, derinys.In one embodiment, the agent that blocks the costimulatory signal in a T cell is a combination of an antibody that binds B7-1 and an antibody that binds B7-2.

Dar kituose įgyvendinimo variantuose agentas, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, yra antikūnas, kuris rišasi su CD28, bet neperduoda kostimuliacinio signalo T ląstelei (pvz. anti-CD28 antikūno Fab fragmentas). Tokie antikūnai yra žinomi specialistams arba gali būti pagaminti taip, kaip nurodyta aukščiau, imunogenu naudojant CD28 molekulę arba jos dalį, ir atrinkti aukščiau nurodytais metodais arba standartiniais metodais. Žinomų anti-CD28 antikūnų pavyzdžiais yra antikūnai, aprašyti Darling et ai. 1997, Gene Ther. 4:1350.In still other embodiments, the agent that inhibits a costimulatory signal in a T cell is an antibody that binds to CD28 but does not transmit a costimulatory signal to a T cell (e.g., an Fab fragment of an anti-CD28 antibody). Such antibodies are known to those skilled in the art or may be prepared as described above using the CD28 molecule or portion thereof as an immunogen and selected by the above methods or standard methods. Examples of known anti-CD28 antibodies include those described by Darling et al. 1997, Gene Ther. 4: 1350.

Tinkamiausiuose įgyvendinimo variantuose gali būti naudojami antikūno, kuris rišasi su CD28, Fab fragmentai. Buvo rasta, kad tokie antikūno fragmentai, kurie negali skersiniais ryšiais prijungti CD28 ant T ląstelės paviršiaus, blokuoja T ląstelių kostimuliaciją (VValunas et ai. 1994, Immunity 1:405).In preferred embodiments, Fab fragments of an antibody that binds to CD28 can be used. Antibody fragments that are unable to crosslink CD28 on the surface of a T cell have been found to block T cell costimulation (Valunas et al., 1994, Immunity 1: 405).

Dar kituose įgyvendinimo variantuose agentas, inhibuojantis kostimuliacinį signalą T ląstelėje, yra su CTLA4 besirišantis antikūnas, kuris blokuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, paduodamas neigiamą signalą T ląstelei (t.y. kuris yra CTLA4 agonistas). Pavyzdžiui, buvo parodyta, kad CTLA4 skersinių ryšių sudarymas ant T ląstelės paviršiaus inhibuoja proliferaciją ir IL-2 gaminimąsi (Krummel and Allison, 1996, J. Exp. Med. 183:2533). Tokie antikūnai gali būti pagaminti taip, kaip nurodyta aukščiau, imunogenu naudojant CTLA4 molekulę arba jos dalį, ir atrinkti aukščiau nurodytais metodais arba standartiniais metodais. Šių antikūnų pavyzdžiais yra antikūnai, taip pat aprašyti Vandenborre et ai. 1998, Am. J. Pathol. 152:963.In still other embodiments, the agent that inhibits a costimulatory signal in a T cell is a CTLA4 binding antibody that blocks a costimulatory signal in a T cell by providing a negative signal to a T cell (i.e., a CTLA4 agonist). For example, cross-linking of CTLA4 on the surface of a T cell has been shown to inhibit proliferation and IL-2 production (Krummel and Allison, 1996, J. Exp. Med. 183: 2533). Such antibodies may be prepared as described above using the CTLA4 molecule or portion thereof as an immunogen and selected by the above methods or standard methods. Examples of these antibodies include antibodies also described in Vandenborre et al. 1998, Am. J. Pathol. 152: 963.

L 4920 BL 4920 B

Dar kitame įgyvendinimo variante agentas, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą t ląstelėje, yra besirišantis su ICOS antikūnas, kuris blokuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje. Tokie antikūnai gali būti pagaminti taip, kaip nurodyta aukščiau, imunogenu naudojant ICOS molekulę arba jos dalį, ir atrinkti aukščiau nurodytais metodais arba standartiniais metodais.In yet another embodiment, the agent which inhibits a costimulatory signal in a t cell is an ICOS antibody that blocks a costimulatory signal in a T cell. Such antibodies may be prepared as described above using an ICOS molecule or portion thereof as an immunogen and selected by the above methods or standard methods.

IV. Agentai, kurie reguliuoja kostimuliacinių molekulių ekspresijąIV. Agents that regulate expression of costimulatory molecules

Kitame įgyvendinimo variante agentas, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, yra agentas, kuris trukdo ekspresuoti kostimuliacinę molekulę. Pavyzdžiui, buvo rasta, kad sąveikos tarp CD40 ant antigeną pateikiančių ląstelių ir CD40 ligando (CD40L) ant T ląstelių yra svarbios palaikant, sustiprinant arba pailginant B7-1 arba B7-2 ekspresiją ant antigeną pateikiančių ląstelių, ir jos duoda kostimuliacijos sustiprinimą (Van Gool, et ai., 1996, Immunol. Rev. 153:47; Klaus et ai., 1994, J. Immunol. 152:5643).In another embodiment, the agent that inhibits a costimulatory signal in a T cell is an agent that interferes with the expression of a costimulatory molecule. For example, interactions between CD40 on antigen presenting cells and CD40 ligand (CD40L) on T cells have been found to be important in maintaining, amplifying or prolonging the expression of B7-1 or B7-2 on antigen presenting cells and provide costimulation enhancement (Van Gool , et al., 1996, Immunol. Rev. 153: 47; Klaus et al., 1994, J. Immunol. 152: 5643).

Viename įgyvendinimo variante agentas, kuris blokuoja kostimuliacines molekulės ekspresiją tokiu būdu blokuodamas kostimuliacinį signalą T ląstelėje, yra CD40 arba CD40L tirpi forma. Šias CD40 ir CD40L koduojančios DNR sekos yra žinomos; žr. pvz., GenBank Accession Nos. Y10507 arba Stamenlovic et ai., 1988, EMBO J. 7:1053-1059 CD40 atveju arba Gauchat et ak, 1993, FEBS 315(3):259-266; Graf et ak, 1992, Eur. J. Immunol. 22:31913194; Seyama 1996, Hum. Genet. 97:180-185 arba GenBank Accessio Nos. L07414, Χ67878, Χ96710 CD40L atveju.In one embodiment, the agent that blocks the costimulatory expression of a molecule thereby blocking the costimulatory signal in a T cell is a CD40 or CD40L soluble form. The DNA sequences encoding these CD40 and CD40L are known; see such as GenBank Accession Nos. Y10507 or Stamenlovic et al., 1988, EMBO J. 7: 1053-1059 for CD40 or Gauchat et al., 1993, FEBS 315 (3): 259-266; Graf et al., 1992, Eur. J. Immunol. 22: 31913194; Seyama 1996, Hum. Genet. 97: 180-185 or GenBank Accessio Nos. L07414, Χ67878, Χ96710 for CD40L.

Viename įgyvendinimo variante agentas, kuris blokuoja kostimuliacines molekulės ekspresiją tokiu būdu blokuodamas kostimuliacinį signalą T ląstelėje, yra CD40 arba CD40L tirpi forma. Viename įgyvendinimo variante tirpus CD40 arba CD40L baltymas yra ištisas baltymas. Tinkamesniuose įgyvendinimo variantuose tirpus CD40 arba CD40L baltymas apima šio baltymo ekstraląstelinę dalį. Pavyzdžiui, CD40 arba CD40L baltymo arba jo dalies ekstraląstelinės dalies tirpi rekombinantinė forma gali būti pagaminta kaip sulietas baltymas, apimantis bent dalį CD40 arba CD40L taip, kad sąveika tarp CD40 ant APC ir CD40L ant T ląstelės yra nutraukiama ir yra inhibuojamas kostimuliacinio signalo perdavimas į T ląstelę. Tokia CD40 arba CD40L baltymo tirpi rekombinantinė forma apima bent dalį molekulės, kuriosIn one embodiment, the agent that blocks the costimulatory expression of a molecule thereby blocking the costimulatory signal in a T cell is a CD40 or CD40L soluble form. In one embodiment, the soluble CD40 or CD40L protein is an entire protein. In more preferred embodiments, the soluble CD40 or CD40L protein comprises an extracellular portion of the protein. For example, a soluble recombinant form of the extracellular portion of a CD40 or CD40L protein or portion thereof may be made as a fusion protein comprising at least a portion of CD40 or CD40L such that the interaction between CD40 on the APC and CD40L on the T cell is interrupted and costimulatory signal transduction is inhibited. cell. Such a soluble recombinant form of the CD40 or CD40L protein comprises at least a portion of a molecule which

L 4920 B pakanka susirišti su jos priešreceptoriumi, ir bent dalį antrojo ne-CD40 arba CD40L baltymo. Tinkamiausiuose įgyvendinimo variantuose CD40 arba CD40L sulieti baltymai apimaCD40 arba CD40L ekstraląstelinę dalį, kuri amino-gale yra sulieta su signaliniu peptidu, pvz. iš onkostatino M (žr. pvz., WO 93/00431).L 4920 B is sufficient to bind to its anti-receptor, and at least part of the second non-CD40 or CD40L protein. In preferred embodiments, the CD40 or CD40L fusion protein comprises an extracellular portion of CD40 or CD40L fused to a signal peptide at the amino terminus, e.g. from oncostatin M (see e.g. WO 93/00431).

Ypatingai tinkamame įgyvendinimo variante CD40 arba CD40L tirpi forma yra sulietas baltymas, apimantis CD40 arba CD40L ekstraląstelinę dalį, sulietą su dalimi imunoglobulino molekulės (pvz. Chen et ai., 1995, J. Immunol. 155:2833). Toks sulietas baltymas - CD40lg arba CD40Llg - gali būti pagamintas naudojant žinomus metodus (žr. pvz., Linsley, 1994, Perspectives in ūrug Discovery and Design 2:221; Linsley WO 93/00431, U.S. Patent 5,770,197 ir U.S. Patent 5,580,756).In a particularly preferred embodiment, the soluble form of CD40 or CD40L is a fusion protein comprising an extracellular portion of CD40 or CD40L fused to a portion of an immunoglobulin molecule (e.g., Chen et al., 1995, J. Immunol. 155: 2833). Such a fusion protein, CD40lg or CD40Llg, can be made using known methods (see, e.g., Linsley, 1994, Perspectives in Discovery and Design 2: 221; Linsley WO 93/00431, U.S. Patent 5,770,197 and U.S. Patent 5,580,756).

Be to, buvo rasta, kad antikūnai prieš CD40 turi sinergetinį poveikį agentams, kurie inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, skatindami svetimkūnio toleravimą (Kirk et ak, 1997, Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 94:8789; Larsen et ak, 1996, Nature 381:434). Todėl viename įgyvendinimo variante antikūnai prieš CD40 arba CD40L, kurie rišasi su šiomis molekulėmis, bet kurie neindukuoja kostimuliacinių molekulių ekspresijos, gali būti naudojami kaip agentas, kuris blokuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje.In addition, anti-CD40 antibodies have been found to have a synergistic effect on agents that inhibit costimulatory signaling in a T cell by promoting foreign body tolerance (Kirk et al., 1997, Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 94: 8789; Larsen et al. 1996, Nature 381: 434). Therefore, in one embodiment, antibodies to CD40 or CD40L that bind to these molecules but do not induce expression of costimulatory molecules can be used as an agent that blocks a costimulatory signal in a T cell.

V. Agentai, kurie viduląsteliniu būdu inhibuoja kostimuliacinį signaląV. Agents that Inhibit Costimulatory Signal Intracellularly

Viename įgyvendinimo variante agentas, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, yra agentas, kuris inhibuoja tokį signalą viduląsteliniu būdu. T ląstelės stimuliavimas per CD28 paviršiaus receptorių (t.y. kostimuliacinis signalas) sukelia D-3 fosfoinozitidų produkciją T ląstelėje. Tokiu būdu viename įgyvendinimo variante D-3 fosfoinozitidų produkcija T ląstelėje gali būti inhibuojama, inhibuojant kostimuliacinį signalą ir taip inhibuojant T ląstelės atsaką matuojamą pavyzdžiui, pagal T ląstelių proliferaciją arba citokinų gaminimąsi. Laikoma, kad terminas “D-3 fosfoinozitidai” apima fosfatidilinozitolio darinius, kurie yra fosforilinami inozitolio žiedo D-3 padėtyje ir apima fosfatidilinozitol(3)-monofosfatus (Ptdlns(3)P), fosfatidilinozitol(3,4)-bisfosfatus (Ptlns(3,4)P2) ir fosfatidilinozitol(3,4,5)-trissfosfatus (Ptlns(3,4,5)p3).In one embodiment, the agent that inhibits a costimulatory signal in a T cell is an agent that inhibits such a signal intracellularly. Stimulation of the T cell via the CD28 surface receptor (ie, a costimulatory signal) induces the production of D-3 phosphoinositides in the T cell. Thus, in one embodiment, the production of D-3 phosphoinositides in a T cell can be inhibited by inhibiting a costimulatory signal, thereby inhibiting a T cell response measured, for example, by T cell proliferation or cytokine production. The term "D-3 phosphoinositides" is intended to include phosphatidylinositol derivatives which are phosphorylated at the D-3 position of the inositol ring and includes phosphatidylinositol (3) -monophosphates (Ptdlns (3) P), phosphatidylinositol (3,4) -bisphosphates (Ptl) 3,4) P 2 ) and phosphatidylinositol (3,4,5) trisphosphates (Ptlns (3,4,5) p3).

L 4920 BL 4920 B

D-3 fosfoinozitidai yra generuojami ląstelės viduje veikiant fosfatidilinozitolio 3-kinazei (PI3K). PI3K yra heterodimeras, sudarytas iš 85 kDa subvieneto, kuris riša tirozilfosforilintus baltymus per jo SH2 dalis, ir 110 kDa katalitinio subvieneto. Pirmą kartą PI3K buvo identifikuota kaip lipidkinazė, kuri fosforilina fosfatidilinozitolio lPtdlns(4)P ir Ptdlns(4,5)p2) inozitolio žiedo D-3 padėtį. Du neseni tyrimai parodė, kad PI3K faktiškai yra dvigubo specifiškumo kinazė, kuri pasižymi ir lipidų, ir serino kinazės aktyvumais (Dhand, R. et ai. (1994) EMBO J. 13:522 ir Carpenter, C.L. et ai. (1993) Mol. Cell Biol. 13:1657).D-3 phosphoinositides are generated intracellularly by phosphatidylinositol 3-kinase (PI3K). PI3K is a heterodimer composed of an 85 kDa subunit that binds tyrosyl phosphorylated proteins through its SH2 moieties and a 110 kDa catalytic subunit. PI3K was first identified as a lipid kinase that phosphorylates the D-3 position of the inositol ring of phosphatidylinositol lPtdlns (4) P and Ptdlns (4,5) p2). Two recent studies have shown that PI3K is in fact a dual specificity kinase with both lipid and serine kinase activities (Dhand, R. et al. (1994) EMBO J. 13: 522 and Carpenter, CL et al. (1993) Mol. . Cell Biol. 13: 1657).

Taigi, viename įgyvendinimo variante agentas, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, yra agentas, kuris inhibuoja PI3K aktyvumą. Tinkamiausias agentas, kuris inhibuoja PI3K aktyvumą T ląstelėje, yra grybinis metabolitas vortmaninas, jo dariniai arba analogai. Vortmaninas yra veiksmingas PI3K inhibitorius, gaunamas iš T. wortmanii (Kyowa Hakko Kohyo Co. Ltd.) arba iš P. fumicuiosum (Sigma). Vortmanino dariniai arba analogai apima struktūriniu požiūriu vortmaninui giminingus junginius, kurie išlaiko sugebėjimą inhibuoti PI3K ir T ląstelių atsakus. Vortmanino darinių ir analogų pavyzdžiai yra aprašyti Viesinger, D. et ai. (1974) Experientia 30:135136; Closse, A. et ai. (1981) J. Med. Chem. 24:1465-1471; ir Baggiolini, M. et ai. (1987) Exp. Cell Peš. 169:408-418. Kitas PI3K aktyvumo inhibitorius, kuris gali būti naudojamas, yra bioflavenoidinis kvercetinas, jo dariniai arba jo analogai. Kvercetino dariniai arba analogai apima struktūriniu požiūriu kvercetinui giminingus junginius, kurie išlaiko sugebėjimą inhibuoti PI3K ir T ląstelių atsakus. Kvercetino darinių ir analogų pavyzdžiai yra aprašyti Vlahos, C.J. et ai. (1994) J. Biol. Chem. 269:5241-5284. Tinkamiausias kvercetino darinys, kuris inhibuoja PI3K aktyvumą yra LY294002 (2-(4-morfolinil)-8-fenil4H-1-benzopiran-4-onas, Lilly Indianapolis, IN) (aprašytas Vlahos et ai. cituotas supra).Thus, in one embodiment, the agent that inhibits costimulatory signaling in a T cell is an agent that inhibits PI3K activity. The preferred agent that inhibits PI3K activity in a T cell is the fungal metabolite vortmanine, derivatives or analogs thereof. Vortmanin is a potent PI3K inhibitor obtained from T. wortmanii (Kyowa Hakko Kohyo Co. Ltd.) or P. fumicuiosum (Sigma). Vortmanine derivatives or analogs include structurally related vortmanin compounds that retain the ability to inhibit PI3K and T cell responses. Examples of Vortmanin derivatives and analogs are described in Viesinger, D. et al. (1974) Experientia 30: 135136; Closse, A. et al. (1981) J. Med. Chem. 24: 1465-1471; and Baggiolini, M. et al. (1987) Exp. Cell Fri 169: 408-418. Another inhibitor of PI3K activity that may be used is bioflavenoid quercetin, derivatives or analogs thereof. Quercetin derivatives or analogs include structurally related quercetin compounds that retain the ability to inhibit PI3K and T cell responses. Examples of quercetin derivatives and analogs are described in Vlahos, C.J. et al. (1994) J. Biol. Chem. 269: 5241-5284. A preferred derivative of quercetin that inhibits PI3K activity is LY294002 (2- (4-morpholinyl) -8-phenyl4H-1-benzopyran-4-one, Lilly Indianapolis, IN) (described by Vlahos et al., Supra).

Taip pat buvo parodyta, kad CD28 stimuliavimas duoda baltymo tirozinų fosforilinimą T ląstelėje (žr. pvz., Vandenberghe, P. et ai. (1992) J. Exp. Med. 175:951-960: Lu, Y. et ai. (1992) J. immunol. 149:24-29). Taigi, viename įgyvendinimo variante agentas, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, inhibuoja tirozino fosforilinimą T ląstelėje. Tinkamiausias proteintirozinkinazės inhibitorius yra inhibitorius, kuris inhibuoja srcStimulation of CD28 has also been shown to yield protein tyrosine phosphorylation in a T cell (see, e.g., Vandenberghe, P. et al. (1992) J. Exp. Med. 175: 951-960: Lu, Y. et al. 1992) J. Immunol. 149: 24-29). Thus, in one embodiment, an agent that inhibits a costimulatory signal in a T cell inhibits tyrosine phosphorylation in a T cell. A preferred inhibitor of protein tyrosine kinase is an inhibitor that inhibits src

L 4920 B proteintirozinkinazes. Vienam© įgyvendinimo variante src proteintirozinkinazės inhibitorius yra herbimicinas A, jo darinys arba jo analogas. Herbimicino A dariniai arba analogai apima struktūriniu požiūriu herbimicinui A giminingus junginius, kurie išlaiko sugebėjimą inhibuoti proteintirozinkinazių aktyvumą Kitame įgyvendinimo variante agentas, kuris inhibuoja baltymo tirozinų fosforilinimą yra proteintirozinfosfatazė, -arba proteintirozinfosfatazės aktyvatorius. Didinant tirozinfosfatazės aktyvumą T ląstelėje, grynas baltymo tirozino fosforilinimo kiekis sumažėja. Ši proteintirozinfosfatazė gali būti ląstelinė proteintirozinfosfatazė T ląstelės viduje, tokia kaip CD45 arba Hcph. Ląstelių paviršiaus tirozinfosfatazės aktyvumas ant T ląstelių gali būti aktyvuojamas kontaktuojant T ląstelei su molekule, kuri rišasi su šia fosfataze ir stimuliuoja jos aktyvumą. Pavyzdžiui, tirozinfosfatazės aktyvumui T ląstelėje, ant paviršiaus ekspresuojančioje CD45, stimuliuoti gali būti naudojamas antikūnas, nukreiptas prieš CD45. Taigi, viename įgyvendinimo variante agentas, kuris inhibuoja baltymo tirozinų fosforilinimą T ląstelėje, yra anti-CD45 antikūnas arba jo fragmentas, kuris išlaiko sugebėjimą stimuliuoti CD45 aktyvumą. Antikūnų fragmentų pavyzdžiais yra Fab ir F(ab’)2 fragmentai. Antikūnai arba jų fragmentai gali būti pateikiami stimuliatoriaus formoje, pavyzdžiui, multimerizuoti arba imobilizuoti ir t.t.L 4920 B protein tyrosine kinase. In one embodiment, the src protein tyrosine kinase inhibitor is herbimycin A, a derivative thereof, or analog. Derivatives or analogs of herbimycin A include structurally related herbimycin A related compounds that retain the ability to inhibit protein tyrosine kinase activity. In another embodiment, the agent that inhibits protein tyrosine phosphorylation is a protein tyrosine phosphatase, or an activator of protein tyrosine phosphatase. By increasing tyrosine phosphatase activity in a T cell, the amount of pure protein tyrosine phosphorylation is reduced. This protein tyrosine phosphatase may be a cellular protein tyrosine phosphatase T cell such as CD45 or Hcph. Cell surface tyrosine phosphatase activity on T cells can be activated by contacting the T cell with a molecule that binds to this phosphatase and stimulates its activity. For example, an antibody directed against CD45 may be used to stimulate tyrosine phosphatase activity on a T cell expressing CD45. Thus, in one embodiment, the agent that inhibits protein tyrosine phosphorylation in a T cell is an anti-CD45 antibody or fragment thereof that retains its ability to stimulate CD45 activity. Examples of antibody fragments include Fab and F (ab ') 2 fragments. The antibodies, or fragments thereof, may be presented in the form of a stimulant, e.g., multimerized or immobilized and the like.

Be to, CD28 surišimas buvo susietas su padidėjusiu fosfolipazės C aktyvumu (žr. pvz., Nuneš, J. et ai. (1993) Biochem. J. 293:835-842) ir padidėjusiais viduląstelinio kalcio kiekiais (žr. pvz. Ledbetter, J.A. et ai (1990) Blood 75:1531-1539 ir pavyzdžius). Taigi, agentas, kuris veikia viduląsteliniu būdu inhibuodamas kostimuliacinį signalą T ląstelėje, gali veikti inhibuodamas fosfolipazės C aktyvumą ir/arba inhibuodamas viduląsteliniu kalcio kiekių padidėjimą. Pavyzdžiui, tirozinkinazės inhibitorius herbimicinas A taip pat inhibuoja CD28 sukeltą kalcio išskyrimą T ląstelėse.In addition, CD28 binding has been associated with increased phospholipase C activity (see, e.g., Nuneš, J. et al. (1993) Biochem. J. 293: 835-842) and increased intracellular calcium (see, e.g., Ledbetter, JA et al (1990) Blood 75: 1531-1539 and examples). Thus, an agent that acts intracellularly by inhibiting a costimulatory signal in a T cell may act by inhibiting phospholipase C activity and / or inhibiting intracellular calcium elevation. For example, the tyrosine kinase inhibitor herbimycin A also inhibits CD28-induced calcium release in T cells.

Taip pat buvo parodyta, kad proteinserin- ir serintreoninkinazės turi ryšį su signalo perdavimo keliais, susijusiais su CD28 (Siegel, J. N. et ai. (1993) J. Immunol. 151: 4116-4127; Pai, S.V. et ai. (1994) J. Immunol. 24:2364; Parry et ai. 1997, Eur. J. Immunol. 27:2495). Taigi, kitame įgyvendinimo variante agentas, kuris veikia viduląsteliniu būdu inhibuodamas kostimuliacinį signalą T ląstelėje, inhibuoja serin- arba serintreoninkinazės aktyvumą.Proteinserin and serine threonine kinases have also been shown to interact with CD28 signaling pathways (Siegel, J.N. et al. (1993) J. Immunol. 151: 4116-4127; Pai, SV et al. (1994) J Immunol. 24: 2364; Parry et al. 1997, Eur. J. Immunol. 27: 2495). Thus, in another embodiment, an agent that acts intracellularly to inhibit a costimulatory signal in a T cell inhibits serine or serine threonine kinase activity.

L 4920 BL 4920 B

VI. Kiti agentai, kurie blokuoja T ląstelių kostimuliavimąVI. Other agents that block T cell costimulation

Kiti agentai, kurie blokuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, gali būti identifikuoti naudojant standartines metodikas. Pavyzdžiui, tokie agentai gali būti identifikuoti pagal jų sugebėjimą inhibuoti T ląstelių proliferaciją arba citokinų produkciją. Pavyzdžiui, gali būti naudojama kostimuliacinio testo sistema. Tokioje sistemoje žmogaus CD28+ T ląstelės yra išskiriamos, pavyzdžiui, imunomagnetinių granulių išsisėmimo būdu, naudojant monokloninius antikūnus prieš B ląsteles, natūralias kilerių ląsteles ir makrofagus, kaip aprašyta anksčiau (Gimmi, C.D., et ai. (1993) Proc. Natl. Acad. Sci. USA 90, 6586-6590). Antigenus pateikiančios ląstelės, pvz. pilnos blužnies ląstelės, išgrynintos B ląstelės arba B7-1 arba B7-2 transfekuotos COS ląstelės, gali būti apspinduliuojamos arba veikiamos mitomicinu-C (pvz. esant 25 pg/ml) 1 valandą po to gausiai plaunamos proliferacijai inhibuoti. 105 CD28* T ląstelių gali būti inkubuojama su, pvz., 105-104 APC (pvz. COS ląstelių transfekuotų B7 molekule). Šiame pavyzdiniame teste viena T ląstelių populiacija gavo vieną pirminį aktyvavimo signalą (pvz. T ląstelės receptoriaus signalą); kita T ląstelių populiacija gavo vieną kostimuliacinį signalą dar kita T ląstelių populiacija gavo ir pirminį aktyvavimo signalą ir kostimuliacinį signalą o dar viena T ląstelių populiacija gavo ir pirminį aktyvavimo signalą ir kostimuliacinį signalą esant agentui, kurio sugebėjimas blokuoti T ląstelės kostimuliacinį signalą yra tiriamas. Pirminis aktyvavimo signalas gali būti paduodamas, pvz., panaudojant submitogeninę PMA dozę (pvz., 1 ng/ml), submitogeninę mitogeno dozę, suboptimalią antigeno dozę arba submitogeninę anti-T ląstelių receptoriaus antikūno dozę. Signalas 2 yra paduodamas panaudojant antigenus pateikiančias ląsteles, turinčias B7 molekulę. Potencialūs blokuojantys agentai yra tiriami imant koncentracijų intervalą. Pavyzdžiui, potencialūs blokuojantys antikūnai gali būti naudojami kaip hibridomos nuopilai arba kaip išgrynintas antikūnas (pvz. imant maždaug 10 ųg/ml). T ląstelių proliferacija gali būti matuojama pagal 3H-timidino (1 pCi) įsiterpimą per mažiausiai 12-18 valandų 72 valandų inkubacijos metu. Pirminio aktyvavimo signalo padavimas turėtų duoti tam tikrą proliferaciją bet T ląstelės, gavusios ir pirminį aktyvavimo signalą ir kostimuliacinį signalą 2,Other agents that block the costimulatory signal in the T cell can be identified using standard techniques. For example, such agents may be identified by their ability to inhibit T cell proliferation or cytokine production. For example, a costimulation test system may be used. In such a system, human CD28 + T cells are isolated, for example, by harvesting immunomagnetic beads using monoclonal antibodies against B cells, natural killer cells and macrophages as described previously (Gimmi, CD, et al. (1993) Proc. Natl. Acad. Sci. USA 90, 6586-6590). Antigen presenting cells, e.g. whole spleen cells, purified B cells, or B7-1 or B7-2 transfected COS cells can be irradiated or exposed to mitomycin-C (e.g., at 25 pg / ml) for 1 hour followed by extensive washing to inhibit proliferation. 10 5 CD28 * T cells can be incubated with, for example, 10 5 -10 4 APCs (e.g., B7 molecule transfected with COS cells). In this exemplary assay, one population of T cells received a single primary activation signal (e.g., a T cell receptor signal); another T cell population received one costimulatory signal; another T cell population received both a primary activation signal and a costimulatory signal; and another T cell population received both a primary activation signal and a costimulatory signal in the presence of an agent whose ability to block a T cell costimulatory signal is being tested. The primary activation signal may be delivered, for example, using a submitogenic dose of PMA (e.g., 1 ng / ml), a submitogenic dose of mitogen, a suboptimal dose of antigen, or a submitogenic dose of an anti-T cell receptor antibody. Signal 2 is delivered using antigen presenting cells containing the B7 molecule. Potential blocking agents are tested over a range of concentrations. For example, potential blocking antibodies can be used as a hybridoma snail or as a purified antibody (e.g., at about 10 µg / ml). T cell proliferation can be measured by the incorporation of 3 H-thymidine (1 pCi) over a minimum of 12-18 hours during a 72 hour incubation. The delivery of the primary activation signal should give some proliferation to any T cells that receive both the primary activation signal and the costimulatory signal 2,

L 4920 B turėtų proliferuotis maksimaliai. Blokuojantys agentai yra identifikuojami pagal jų sugebėjimą sumažinti maksimalią kostimuliacinio signalo sukeltą proliferaciją.L 4920 B should proliferate at maximum. Blocking agents are identified by their ability to reduce maximal costimulatory signal-induced proliferation.

Papildomai, arba kaip alternatyva T ląstelių proliferacijos matavimui, gali būti matuojama citokinų produkcija, naudojant gerai žinomas metodikas. Pavyzdžiui, T ląstelių kultūrose produkuoti IL-2 ir IL-4 gali būti nustatomi auginimo nuopiluose, surinktuose praėjus 24-72 valandoms po auginimo iniciacijos, naudojant prekyboje esantį ELISA metodą (R&D Systems, Minneapolis, MN ir BioSource, Camarillo, CA). Kaip nurodyta aukščiau, blokuojantys agentai gali būti identifikuojami pagal jų sugebėjimą sumažinti maksimalą kostifnuliacinio signalo sukeltą citokinų produkcijąIn addition, or as an alternative to measuring T cell proliferation, cytokine production can be measured using well-known techniques. For example, IL-2 and IL-4 produced in T cell cultures can be detected in culture supernatants collected 24-72 hours after culture initiation using a commercially available ELISA (R&D Systems, Minneapolis, MN and BioSource, Camarillo, CA). As noted above, blocking agents can be identified by their ability to reduce the maximum cytokine production induced by cytosolic signal.

Antikūnų atveju bet kokie “blokuojantys antikūnai”, identifikuoti naudojant vieną ar kitą testą gali būti papildomai ištirti, nustatant kostimuliacinę molekulę, su kuria jie jungiasi, pagal žinomas metodikas. Pavyzdžiui, gali būti matuojama blokuojančio antikūno geba sumažinti žymėto antikūno susirišimą su žinomu ligandu.In the case of antibodies, any " blocking antibodies " identified by one or the other assay may be further assayed by determining the costimulatory molecule to which they are bound according to known procedures. For example, the ability of a blocking antibody to reduce the binding of a labeled antibody to a known ligand can be measured.

VII. Kiti agentai imuninių atsakų supresiniam moduliavimuiVII. Other agents for suppressive modulation of immune responses

Kai kuriuose įgyvendinimo variantuose į šio išradimo kompozicijas ir būdus gali (eiti papildomi agentai arba būti naudojami papildomi agentai agento, kuris skatina hemostazę, imunotoleravimo stiprinimui. Viename įgyvendinimo variante agentas, kuris skatina imunotoleravimą bet neinhibuoja kostimuliacinio signalo T ląstelėje, gali būti pridedamas į šias kompozicijas arba įvedamas šiais būdais. Pavyzdžiui, į kompoziciją gali būti pridėta antiCD40 ligando (pvz. monokloninio antikūno prieš žmogaus CD40 ligandą 5C8 (Kirk et al., 1997, Proc. Natl. Acad. Sci. USA 94:8789). CD40 ir jo T ląstele paremtas ligandas - CD40L (CD154) - vaidina svarbų vaidmenį B7 pozityviojoje reguliacijoje ir B ląstelės aktyvumo nustatyme (U.S. Patent 5,683,693, Yang et al., 1996, Science 273:1862; Grewal et al., 1996, Science 273:1864; Leterman et al., 1992, J. Exp. Med. 175:1091; Lederman et al. 1992, J. Immunol. 149:3817). Buvo rasta, kad antikūnai prieš CD40 ligandą sinergetiškai sąveikauja su agentais, kurie inhibuoja kostimuliacinį signalą TIn some embodiments, the compositions and methods of the present invention may include additional agents or use additional agents to enhance immunotolerance of an agent that promotes hemostasis. In one embodiment, an agent that stimulates immunotolerance but does not inhibit a costimulatory signal in a T cell may be added to these compositions. For example, an antiCD40 ligand (e.g., a monoclonal antibody to human CD40 ligand 5C8 (Kirk et al., 1997, Proc. Natl. Acad. Sci. USA 94: 8789)) may be added to the composition. the cell-based ligand CD40L (CD154) plays an important role in the positive regulation of B7 and in the determination of B cell activity (U.S. Patent 5,683,693 to Yang et al., 1996, Science 273: 1862; Grewal et al., 1996, Science 273: 1864; Leterman). et al., 1992, J. Exp. Med. 175: 1091; Lederman et al., 1992, J. Immunol. 149: 3817. Antibodies against the CD40 ligand were found to be synergistic. i interacts with agents that inhibit costimulatory signal T

L 4920 B ląstelėje, skatindami svetimkūnio toleravimą (Kirk et ai., 1997, Proc. Natl. Acad. Sci. USA 94:8789; Larsen et ai. 1996, Naturė 381:434). Kitame įgyvendinimo variante išradimo kompozicijoje gali būti naudojamas agentas, kuris veikia viduląsteliniu būdu skatindamas imunotoleravimą bet jis neinhibuoja kostimuliacinio signalo T ląstelėje. Pavyzdžiui, viename χ·' įgyvendinimo variante ciklosporinas A (CSA), FK506, rapamicinas arba kitas agentas, kuris inhibuoja imuninius atsakus, gali įeiti į šias kompozicijas arba būti skiriami kaip šių būdų dalis (Žr. pvz., Sigai et ai., 1992, Annv. Rev. Immunol. 10:519; Ruhlmann et ai. 1997, Immunobiology, 198:192; Shaw et ai., 1996, Clin. Chem. 42:1316).L 4920 B, promoting foreign body tolerance (Kirk et al., 1997, Proc. Natl. Acad. Sci. USA 94: 8789; Larsen et al., 1996, Nature 381: 434). In another embodiment, the composition of the invention may use an agent which acts intracellularly to induce immunotolerance but does not inhibit the costimulatory signal in the T cell. For example, in one embodiment of χ · ', cyclosporine A (CSA), FK506, rapamycin, or another agent that suppresses immune responses may be included in these compositions or administered as part of these routes (See, e.g., Sigai et al., 1992 , Annv. Rev. Immunol. 10: 519; Ruhlmann et al. 1997, Immunobiology 198: 192; Shaw et al. 1996, Clin. Chem. 42: 1316).

tt

VIII. Kompozicijų, į kurias įeina terapinis baltymas ir imunotoleranciją suteikiantis agentas, naudojimo būdaiVIII. Methods of using compositions comprising a therapeutic protein and an immunotolerant

Viename įgyvendinimo variante čia aprašytos šio išradimo kompozicijos ir/arba agentai yra skiriami subjektams, kurie turi hemostazinį sutrikimą ir anksčiau buvo gydyti agentu, kuris skatina hemostazę. Kitame įgyvendinimo variante čia aprašytos šio išradimo kompozicijos ir/arba agentai yra skiriami subjektams, kurie dar nebuvo gydyti agentu, kuris skatina hemostazę.In one embodiment, the compositions and / or agents of the present invention described herein are administered to subjects having a haemostatic disorder who have previously been treated with an agent that promotes hemostasis. In another embodiment, the compositions and / or agents of the present invention described herein are administered to subjects not yet treated with an agent that promotes hemostasis.

Dar kitame įgyvendinimo variante čia aprašytos šio išradimo kompozicijos ir/arba agentai yra skiriami subjektui, kuriam dar neišsivystė imuninis atsakas į agentą kuris skatina hemostazę. Kituose įgyvendinimo variantuose šio išradimo kompozicijos ir/arba agentai yra skiriami subjektams, kurie turi jau esantį imuninį atsaką į agentą kuris skatina hemostazę. Ar subjektas turi “jau esantį imuninį atsaką”, galima nustatyti matuojant subjekto antikūnų, reaguojančių su hemostazę skatinančiu agentu, titrą pagal gerai žinomas metodikas. Jeigu toks subjektas turi išmatuojamą tokių antikūnų titrą (pvz. statistiškai reikšmingą titrą), lyginant su kontrolinių individų titrais, galima sakyti, kad subjektas turi jau esantį imuninį atsaką į agentą kuris skatina hemostazę. Kitu atveju, ląstelinis imuninis atsakas į agentą kuris skatina hemostazę, gali būti matuojamas nustatant, ar subjektas turi tebevykstantį imuninį atsaką į agentą kuris skatina hemostazę. Tokios metodikos yra gerai žinomos specialistams.In yet another embodiment, the compositions and / or agents of the present invention described herein are administered to a subject who has not yet developed an immune response to an agent that promotes hemostasis. In other embodiments, the compositions and / or agents of the present invention are administered to subjects who already have an immune response to an agent that promotes hemostasis. The subject's "pre-existing immune response" can be determined by measuring the subject's titer of antibodies reacting with the haemostatic stimulating agent according to well-known procedures. If such a subject has a measurable titer of such antibodies (e.g., a statistically significant titer) compared to control subjects, it may be said that the subject already has an immune response to an agent that promotes hemostasis. Alternatively, the cellular immune response to an agent that promotes hemostasis can be measured by determining whether the subject has an ongoing immune response to an agent that promotes hemostasis. Such methodologies are well known to those skilled in the art.

L 4920 BL 4920 B

Viename įgyvendinimo variante hemostazinio sutrikimo gydymui yra naudojamas pirmasis agentas, kuris skatina hemostazę, ir antrasis agentas, kuris inhibuoja arba blokuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje. Kitame įgyvendinimo variante hemostazinio sutrikimo gydymui gali būti naudojama kompozicija, apimanti pirmojo agento, kuris skatina hemostazę, ir antrojo agento, kuris inhibuoja arba blokuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, derinį.In one embodiment, a first agent that stimulates hemostasis and a second agent that inhibits or blocks a costimulatory signal in a T cell is used to treat a hemostatic disorder. In another embodiment, a composition comprising a combination of a first agent that promotes hemostasis and a second agent that inhibits or blocks a costimulatory signal in a T cell may be used to treat a hemostatic disorder.

Čia aprašytos kompozicijos ir/arba agentai gali būti vartojami bet kokia farmakologine forma, kuri susideda iš terapiškai efektyvaus kiekio agento ir farmaciškai priimtino nešiklio. Šio išradimo agentų ir/arba kompozicijų terapiškai efektyvaus kiekio vartojimas yra apibrėžiamas kaip kiekis, kuris yra efektyvus, esant tokioms dozėms ir laikui, reikalingam hemostazinio sutrikimo gijimui pasiekti hemostazę skatinančio agento atveju ir imunotolerancijai pasiekti - agento, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje atveju. Agento arba kompozicijos terapiškai efektyvus kiekis gali kisti priklausomai nuo faktorių, tokių kaip ligos būklė, individo amžius, lytis ir masė, ir nuo to, ar individas jau turi ar neturi išvystyto imuninio atsako į agentą kuris skatina hemostazę. Tokį kiekį gali nesunkiai nustatyti paprastas šios srities specialistas.The compositions and / or agents described herein can be administered in any pharmacological form which comprises a therapeutically effective amount of an agent and a pharmaceutically acceptable carrier. Use of a therapeutically effective amount of the agents and / or compositions of the present invention is defined as an amount effective at providing the doses and times required to achieve healing of a hemostatic disorder in the case of a haemostatic promoting agent and immunotolerance in the case of an agent that inhibits costimulatory signaling. The therapeutically effective amount of the agent or composition may vary depending upon factors such as the disease state, the age, sex and weight of the individual and whether or not the individual already has a developed immune response to an agent that promotes hemostasis. This amount can easily be determined by one of ordinary skill in the art.

Optimalus agentų ir/arba kompozicijų vartojimo kursas taip pat gali kisti priklausomai nuo gydomo subjekto. Kai kuriuose įgyvendinimo variantuose subjektą reikės gydyti abiem agentais vienu metu. Šiuo atveju pageidautina vartoti agentą kuris skatina hemostazę, ir agentą kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, vienu metu, pavyzdžiui, kompozicijos, kurioje yra abu agentai, formoje.The optimal course of administration of the agents and / or compositions may also vary with the subject being treated. In some embodiments, the subject will need to be treated with both agents simultaneously. In this case, it is desirable to use an agent which promotes hemostasis and an agent which inhibits a costimulatory signal in a T cell simultaneously, for example in the form of a composition containing both agents.

Kituose įgyvendinimo variantuose pageidautina vartoti agentus atskirai, pvz., norint padidinti agentų stabilumą arba palengvinti agentų vartojimo išdėstymą tam tikra tvarka. Viename įgyvendinimo variante tam tikra tvarka išdėstytas vartojimas gali būti pageidautinas norint pasiekti hemostazę skatinančio agento optimalų terapinį poveikį, optimaliai inhibuojant imuninį atsaką geriausia antikūninį atsaką į šį agentą. Pavyzdžiui, agentas, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą gali būti vartojamas vienas prieš hemostazę skatinančio agento vartojimą arba gali būti vartojamas vienas keletą dienų po hemostazę skatinančio agento įvedimo.In other embodiments, it is desirable to administer the agents separately, for example to increase the stability of the agents or to facilitate the ordering of the agents. In one embodiment, sequential administration may be desirable to achieve an optimal therapeutic effect of a haemostatic stimulating agent by optimally inhibiting an immune response, preferably an antibody response to that agent. For example, an agent which inhibits a costimulatory signal may be administered alone prior to the administration of a haemostatic stimulating agent or may be administered alone for several days following the administration of a haemostatic promoting agent.

L 4920 BL 4920 B

Viename įgyvendinimo variante agentas, kuris blokuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, gali būti vartojamas nuolat, pvz. kiekvieną kartą kai įvedamas hemostazę skatinantis agentas. Kitame įgyvendinimo variante agentas, kuris blokuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, yra vartojamas pavieniais atvejais. Pavyzdžiui, subjektą gali reikėti gydyti hemostazę skatinančiu agentu reguliariai, bet gydymas agentu, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, gali būti periodinis. Pavyzdžiui, gydymas hemostazę skatinančiu agentu gali būti tebevykstantis, bet gali pakakti vieno arba dviejų subjekto gydymų agentu, kuris blokuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje; tolimesnis agento, kuris blokuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, įvedimas gali būti nebereikalingas. Tinkamiausiame įgyvendinimo variante agentas, kuris blokuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, yra vartojamas tam tikrais intervalais mažiausiai apie 6 mėnesius.In one embodiment, an agent that blocks a costimulatory signal in a T cell can be administered continuously, e.g. each time a haemostatic stimulating agent is administered. In another embodiment, the agent which blocks a costimulatory signal in a T cell is administered singly. For example, a subject may require regular treatment with a haemostatic stimulating agent, but treatment with an agent that inhibits a costimulatory signal in a T cell may be intermittent. For example, treatment with a haemostatic stimulating agent may be ongoing but may be sufficient with one or two subject treatment agents that block the costimulatory signal in the T cell; further introduction of an agent that blocks the costimulatory signal in the T cell may no longer be necessary. In a preferred embodiment, the agent which blocks the costimulatory signal in the T cell is administered at appropriate intervals for at least about 6 months.

Viename įgyvendinimo variante šio išradimo agentai arba kompozicijos yra skiriami pacientams, jeigu buvo rasta, kad pacientas turi jau esančių antikūnų. Kitame įgyvendinimo variante šio išradimo agentai arba kompozicijos yra skiriami anksčiau negydytiems pacientams, t.y. neturintiems jau esančių antikūnų. Dar kitame įgyvendinimo variante šio išradimo agentai arba kompozicijos yra skiriami pacientams, kurie anksčiau buvo gydyti, bet jie neturi antikūnų titrų prieš hemostazę skatinantį agentą.In one embodiment, the agents or compositions of the present invention are administered to patients if the patient has been found to have pre-existing antibodies. In another embodiment, the agents or compositions of the present invention are administered to previously untreated patients, i.e. who do not already have antibodies. In yet another embodiment, the agents or compositions of the present invention are for use in patients who have previously been treated but have no antibody titers against the haemostatic stimulating agent.

Norint pasiekti optimalų terapinį atsaką kiekvienam subjektui, gali būti pritaikytas dozavimo režimas be didelio eksperimentavimo. Pavyzdžiui, gali būti išmatuojami antikūnų prieš hemostazę skatinantį agentą titrai, norint nustatyti, ar subjekte išsivystė, ar neišsivystė imuninis atsaką į agentą ir atitinkamai pritaikytas dozavimo režimas. Pavyzdžiui, jei antikūnų prieš hemostazę skatinantį agentą titrai didėja, gali būti skiriamos didesnės agento, kuris blokuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, dozės.To achieve an optimal therapeutic response for each subject, a dosage regimen may be adapted without extensive experimentation. For example, antibody titers to the haemostatic stimulating agent may be measured to determine whether or not the subject has developed an immune response to the agent and the dosage regimen adapted accordingly. For example, if antibody titers to the haemostatic stimulating agent increase, higher doses of the agent that blocks the costimulatory signal in the T cell may be administered.

Įvedant subjektui agentus arba kompozicijas ne parenteriniu būdu, gali reikėti jas padengti, arba vartoti jas su medžiaga, kuri apsaugo nuo jų inaktyvacijos. Šio išradimo agentas arba kompozicija gali būti įvedami individui tinkamame nešiklyje arba skiediklyje, įvedami kartu su fermentų inhibitoriais arba atitinkamame nešiklyje, tokiame kaip liposomos. Farmaciškai priimtinais skiedikliais yra fiziologinis druskos tirpalas ir vandeniniai buferių tirpalai. Fermentų inhibitoriais yra kasos tripsino inhibitorius 41Non-parenteral administration of the agent or composition to the subject may require coating or administration with a substance which prevents their inactivation. The agent or composition of the present invention may be administered to a subject in a suitable vehicle or diluent, in combination with enzyme inhibitors or in a suitable carrier such as liposomes. Pharmaceutically acceptable diluents include saline and aqueous buffers. Enzyme inhibitors include the pancreatic trypsin inhibitor 41

L 4920 B diizopropilfluorfosfatas (DEP) ir trazilolis. Liposomomis yra vanduo-alyvojevandenyje emulsijos bei įprastos liposomos (Strejan et ai, (1984) J. Neuroimmunol. 7:27).L 4920 B diisopropyl fluorophosphate (DEP) and trazilol. Liposomes include water-in-oil emulsions and conventional liposomes (Strejan et al., (1984) J. Neuroimmunol. 7:27).

Veiklusis agentas arba kompozicija taip pat gali būti įvesta parenteriniu arba intraperitoninių būdu. Gali būti pagaminamos dispersijos glicerolyje, skystuose polietilenglikoliuose ir jų mišiniuose, bei aliejuose. Esant įprastoms laikymo ir naudojimo sąlygoms, į preparatus gali būti įdėta medžiagos, apsaugančios nuo mikroorganizmų augimo.The active agent or composition may also be administered parenterally or intraperitoneally. Dispersions may be made in glycerol, liquid polyethylene glycols and mixtures thereof, and oils. Under normal conditions of storage and use, substances may be added which may prevent the growth of micro-organisms.

Injekcijoms tinkančios farmacinės kompozicijos apima sterilus vandeninius tirpalus (jeigu yra tirpios vandenyje) arba dispersijas ir sterilius miltelius sterilių tirpalų arba injekcinių dispersijų staigiam paruošimui. VisaisPharmaceutical formulations suitable for injection include sterile aqueous solutions (if water soluble) or dispersions and sterile powders for the extemporaneous preparation of sterile solutions or injectable dispersions. At all

Λ atvejais agentas arba kompozicija turi būti sterili ir turi būti skysta tokiu laipsniu, kad būtų nesunku ją suleisti švirkštu. Ji turi būti stabili gamybos ir laikymo sąlygomis ir turi būti apsaugota nuo užteršimo mikroorganizmais, tokiais kaip bakterijos arba grybai. Nešikliu gali būti tirpiklis arba disperguojanti terpė, turinti, pavyzdžiui, vandens, etanolio, poliolio (pavyzdžiui, glicerolio, propileglikolio, skysto polietilenglikolio ir pan.) ir tinkamų jų mišinių. Tinkamas skystumas gali būti palaikomas, pavyzdžiui, panaudojant dangą tokią kaip lecitino, palaikant reikiamą dalelių dydį dispersijų atveju ir naudojant paviršinio aktyvumo medžiagas. Apsaugoti nuo mikroorganizmų poveikio galima įvairiais antibakteriniais ir antigrybeliniais agentais, pavyzdžiui, parabenais, chlorbutanoliu, fenoliu, askorbo rūgštimi, timerozaliu ir pan. Daugeliu atvejų į kompoziciją pageidautina pridėti izotoninių agentą pavyzdžiui, cukrų polialkoholių, kaip antai manitolio, sorbitolio, natrio chlorido. Injekcjoms skirtų kompozicijų prolonguota absorbcija gali būti gauta, į kompoziciją pridedant agento, kuris sulaiko absorbciją pavyzdžiui aliuminio monostearato ir želatinos.In such cases, the agent or composition must be sterile and must be fluid to the extent that easy syringability exists. It must be stable under the conditions of manufacture and storage and must be preserved against any contamination by micro-organisms such as bacteria or fungi. The carrier may be a solvent or dispersing medium containing, for example, water, ethanol, polyol (e.g., glycerol, propyl glycol, liquid polyethylene glycol, etc.) and suitable mixtures thereof. A suitable liquid may be maintained, for example, by the use of a coating such as lecithin, by the maintenance of the required particle size in the case of dispersions and by the use of surfactants. A variety of antibacterial and antifungal agents such as parabens, chlorobutanol, phenol, ascorbic acid, thimerosal, and the like can be used to protect against the action of microorganisms. In many cases, it is desirable to add an isotonic agent, for example, sugars to polyalcohols such as mannitol, sorbitol, sodium chloride, to the composition. Prolonged absorption of the compositions for injection may be achieved by the addition to the composition of an agent which retains absorption, for example, aluminum monostearate and gelatin.

Sterilūs injekcijoms skirti tirpalai gali būti pagaminami įterpiant reikiamą kiekį veikliosios kompozicijos arba agento į atitinkamą tirpiklį, kuriame yra vienas iš aukščiau išvardintų ingredientų arba, jeigu reikia, jų derinys, o po to steriliai nufiltruojant. Dispersijos paprastai yra gaminamos įterpiant veiklųjį junginį į sterilų tirpiklį, kuriame yra pagrindinė dispersijos terpė ir kiti reikalingi aukščiau išvardinti ingredientai. Sterilių miltelių, skirtų steriliems injekcijų tirpalams paruošti, atveju tinkamiausi pagaminimo būdai yra džiovinimasSterile injectable solutions may be prepared by incorporating the appropriate amount of the active composition or agent into an appropriate vehicle containing one or a combination of the ingredients listed above, followed by sterile filtration. Dispersions are usually prepared by incorporating the active compound into a sterile vehicle containing the main dispersion medium and other required ingredients as listed above. In the case of sterile powders for the preparation of sterile injectable solutions, the most suitable preparation is drying

L 4920 B vakuume ir liofilizacija, duodantys veikliojo ingrediento (pvz. agento arba kompozicijos) miltelius plius bet kokį norimą ingredientą iš prieš tai steriliai nufiltruoto jų tirpalo.L 4920 B in vacuo and lyophilization to give a powder of the active ingredient (e.g., agent or composition) plus any desired ingredient from a previously sterile filtered solution thereof.

Kai veiklusis agentas arba kompozicija yra tinkamai apsaugota, kaip aprašyta aukščiau, baltymas gali būti įvedamas peroraliniu būdu, pavyzdžiui, su inertiniu skiedikliu arba įsisavinamu valgomu nešikliu. Čia naudojamas terminas “farmaciškai priimtinas nešiklis” reiškia bet kurį ir visus tirpiklius, dispergavimo terpes, dangas, antibakterinius ir antigrybelinius agentus, izotoninius ir absorbciją sulaikančius agentus ir pan. Tokių terpių ir agentų panaudojimas farmaciškai veiklioms medžiagoms yra gerai žinomas. Suprantama, kad kai kokia nors įprasta terpė arba agentas yra nesuderinami su veikliuoju junginiu, jų panaudojimas terapinėse kompozicijose yra diskutuotinas. Į šias kompozicijas taip pat gali būti pridedama papildomų veikliųjų junginių.When the active agent or composition is suitably protected as described above, the protein may be administered orally, for example, with an inert diluent or an absorbable edible carrier. As used herein, the term "pharmaceutically acceptable carrier" means any and all solvents, dispersion media, coatings, antibacterial and antifungal agents, isotonic and absorption retention agents, and the like. The use of such media and agents for pharmaceutically active substances is well known. It will be appreciated that when any conventional medium or agent is incompatible with the active compound, their use in therapeutic compositions is debatable. Additional active compounds may also be added to these compositions.

Ypatingai pageidautina pagaminti parenterines kompozicijas dozuotų vienetų forma, tokiu būdu palengviant vartojimą ir dozavimo vienodumą. Čia naudojamas terminas “dozuoto vieneto forma” reiškia fiziškai atskirus vienetus, tinkančius kaip vienetinės dozės gydomam žinduoliui; kiekviename vienete yra nustatytas veikliojo junginio kiekis, apskaičiuotas taip, kad duotų norimą terapinį efektą kartu su reikiamu farmaciniu nešikliu. Šio išradimo dozuotų vienetų formų specifikaciją diktuoja ir ji yra tiesiogiai priklausoma nuo (a) veikliojo junginio unikalių charakteristikų ir konkretaus norimo pasiekti efekto ir (b) apribojimą būdingų tokio veikliojo agento arba kompozicijos, skirtų individų gydymui, sukomponavimui.It is particularly desirable to prepare parenteral compositions in dosage unit form to facilitate administration and uniformity of dosage. As used herein, the term "unit dosage form" refers to physically discrete units suitable as unit doses to a treated mammal; each unit contains a fixed amount of the active compound calculated to produce the desired therapeutic effect in association with the required pharmaceutical carrier. The specification of the dosage unit forms of the present invention is dictated and directly dependent upon (a) the unique characteristics of the active compound and the particular effect desired and (b) the limitation of the formulation of such active agent or composition for treating individuals.

Čia naudojamas terminas “farmaciškai priimtinas nešiklis” reiškia bet kurį ir visus tirpiklius, dispergavimo terpes, dangas, antibakterinius ir antigrybelinius agentus, izotoninius ir absorbciją sulaikančius agentus ir pan. Tokių terpių ir agentų panaudojimas farmaciškai veiklioms medžiagoms yra gerai žinomas. Taip pat gali būti pridedama papildomų agentų.As used herein, the term "pharmaceutically acceptable carrier" means any and all solvents, dispersion media, coatings, antibacterial and antifungal agents, isotonic and absorption retention agents, and the like. The use of such media and agents for pharmaceutically active substances is well known. Additional agents may also be added.

Šio išradimo praktikoje bus naudojamos, jeigu nenurodyta kitaip, įprastos ląstelės biologijos, ląstelių kultūrų, molekulinės biologijos, mikrobiologijos, rekombinantiniu DNR ir imunologijos metodikos, kurios yra žinomos specialistams. Tokios metodikos yra pilnai išaiškintos literatūroje. Žr. pavyzdžiui, Genetics; Molecular Cloning A Laboratory Manual, 2nd Ed., ed. byUnless otherwise stated, the practice of the present invention will employ standard techniques in cell biology, cell cultures, molecular biology, microbiology, recombinant DNA and immunology known to those skilled in the art. Such methodologies are fully explained in the literature. See also: such as Genetics; Molecular Cloning A Laboratory Manual, 2 nd Ed., Ed. by

L 4920 BL 4920 B

Sambrook, J. et ai. (Cold Spring Harbor Laboratory Press (1989)); Short Protocols in Molecular Biology, 3rd Ed., ed. by Ausubel, F. et ai. (VViiey, NY (1995)); DNA Cloning, Volumes I and II (D.N. Glover ed., 1985); Oligonucleotide Synthesis (M.J. Gait ed. (1984)); Mullis et ai. U.S. Patent No:4,683,195; Nucleic Acid Hybridization (B.U Hames & S.J. Higgins eds. (1984)); traktatas Methods in Enzymoiogy (Academic Press, Ine., N.Y.); Immunochemical Methods in Cell and Molecular Biology (Mayer and VValker, eds., Academic Press, London (1987)); Handbook of Experimental Immunology, Volumes I-IV (D.M. VVeir and C.C. Blachwell, eds. (1986)); ir Miller, J. Experiments in Molecular Genetics (Cold Spring Harbor Press, Cold Spring Harbor, N1.Y. (1972)).Sambrook, J. et al. (Cold Spring Harbor Laboratory Press (1989)); Short Protocols in Molecular Biology, 3 rd Ed., Ed. by Ausubel, F. et al. (Viiey, NY (1995)); DNA Cloning, Volumes I and II (DN Glover ed., 1985); Oligonucleotide Synthesis (MJ Gait ed. (1984)); Mullis et al. U.S. Patent No: 4,683,195; Nucleic Acid Hybridization (BU Hames & SJ Higgins eds. (1984)); treatise Methods in Enzymology (Academic Press, Ine., NY); Immunochemical Methods in Cell and Molecular Biology (Mayer and Walker, eds., Academic Press, London (1987)); Handbook of Experimental Immunology, Volumes I-IV (DMVeir and CC Blachwell, eds. (1986)); and Miller, J. Experiments in Molecular Genetics (Cold Spring Harbor Press, Cold Spring Harbor, N 1 .Y. (1972)).

Visų šioje paraiškoje pacituotų literatūros šaltinių, laukiančių sprendimo patentinių paraiškų ir publikuotų patentų tikslus turinys čia pridedamas kaip literatūros šaltiniai.The exact contents of all references cited in this application, pending patent applications, and published patents are hereby incorporated by reference.

Išradimas toliau yra iliustuojamas pavyzdžiais, kurie neturėtų būti laikomi jį apribojantys.The invention is further illustrated by the following examples which should not be construed as limiting.

PAVYZDŽIAIEXAMPLES

Pavyzdžiuose inhibitorių naujųjų prevencijos ir gydymo būdų įvertinimui buvo naudojamas A hemofilijos pelės modelis. A hemofiliją turinčios pelės, kurios gaunamos tikslingai suardžius Vili faktoriaus geno 16 egzoną plazmoje neturi pastebimo kiekio aktyvaus VIII faktoriaus (Bi L., Nature Genetics 10:119, 1995) ir šiuo požiūriu jos yra panašios į pacientus su stipria A hemofiliją. Kaip ir galima tikėtis, A hemofiliją turinčios pelės in vivo turi koaguliacijos kaskados požymius su mirtį sukeliančiu kraujavimu, jeigu yra joms nupjaunamos uodegos nenaudojant hemostazinių priemonių, ir joms atsiranda poodinis arba raumenyse esantis kraujavimas po palaikymo rankose arba laikino imobilizavimo (Qian J., Borovok M., Bi L., Kazazian H.H., Hoyer L. Thromb. Haemost. 81:940, 1999; Evans G.L. et ai., Proc. Natl. Acad. Sci. USA 95:5734, 1998).In the examples, a mouse model of haemophilia A was used to evaluate novel inhibitors and treatments for inhibitors. Hemophilia A mice, which are the result of purposeful disruption of plasma exon 16 of the Vili factor gene, have no detectable amount of active factor VIII (Bi L., Nature Genetics 10: 119, 1995) and are similar in this respect to patients with severe haemophilia A. As would be expected, mice with haemophilia A show signs of a coagulation cascade in vivo with lethal hemorrhage if they have a tail cut without haemostatic measures and exhibit subcutaneous or intramuscular haemorrhage after support or temporary immobilization (Qian J., Borovok M Biol., Kazazian H.H., Hoyer L. Thromb. Haemost. 81: 940, 1999; Evans GL et al., Proc. Natl. Acad. Sci. USA 95: 5734, 1998).

Žmogaus Vili faktoriaus 0,2 pg intraveninė infuzija - dozė, kuri pagal masę yra ekvivalentiška A hemofiliją sergantiems pacientams skiriamai dozeiIntravenous infusion of human villi factor 0.2 pg - dose equivalent to the dose administered to patients with haemophilia A

L 4920 BL 4920 B

- po vienos injekcijos duoda minimalų arba nesukelia jokio antikūninio atsako šioms A hemofiliją turinčioms pelėms, tačiau pakartotina infuzija duoda didesnį inhibicinio anti-VIII faktoriaus titrą (Qian J. et ai. Thromb. Haemost. 81:940, 1999). Be to, praėjus trims dienoms po pirmojo žmogaus VIII faktoriaus įvedimo, prieš aptinkant antikūnus, buvo pastebėtas VIII faktoriui '*>· būdingas T ląstelių proliferacinis atsakas.- produces minimal or no antibody response to these haemophilia A mice after a single injection, but repeated infusion produces a higher titre of inhibitory anti-factor VIII (Qian J. et al., Thromb. Haemost. 81: 940, 1999). In addition, three days after the first administration of human factor VIII, a T cell proliferative response was observed before antibody detection.

pavyzdys. Pirminio imuninio atsako i VIII faktorių inhibavimasexample. Inhibition of the primary immune response to factor VIII

Eksperimento planas šiam pavyzdžiui yra parodytas fig.1. Nulinę dieną trims pelių grupėms į veną buvo suleista VIII faktoriaus. Vienai pelių grupei dieną prieš ir dieną po VIII faktoriaus injekcijos taip pat buvo suleista CTLA4Ig. Antroji pelių grupė gavo tą patį apdorojimą CTLA4-lg (intraperitoniniu būdu) po kasdieninių VIII faktoriaus injekcijų nuo 2 iki 12 dienos. Trečioji grupė visai negavo CTLA4-lg. Iš gyvuliukų buvo paimtas kraujas 20, 37, 58 ir 82 dieną Pelės, kurios negavo CTLA4-lg, turėjo didelius antikūnų titrus pradedant jau nuo 20 dienos, o pelėms, kurios gavo CTLA4-lg, antikūnų neatsirado iki 82 dienos (fig.2).An experimental design for this example is shown in FIG. On day zero, three groups of mice were injected intravenously with factor VIII. One group of mice was also injected with CTLA4Ig the day before and the day after the Factor VIII injection. A second group of mice received the same treatment with CTLA4-Ig (intraperitoneally) after daily injections of factor VIII from day 2 to day 12. The third group did not receive CTLA4-lg at all. Blood was collected from animals on days 20, 37, 58, and 82 Mice that did not receive CTLA4-Ig had high antibody titres starting at day 20, and mice receiving CTLA4-Ig did not develop antibodies until day 82 (Fig.2). .

pavyzdys. Antrinio imuninio atsako i VIII faktorių inhibavimasexample. Inhibition of the secondary immune response to factor VIII

Eksperimento planas šiam pavyzdžiui yra parodytas fig.3. Šiame pavyzdyje pelės gavo daugkartines intravenines VIII faktoriaus injekcijas kas dvi savaitės, o po to buvo padalintos į dvi grupes. Pelėms buvo vėl suleista VIII faktoriaus 1, 20 ir 37 dieną. Vienai pelių grupei buvo suleista CTLA4-lg -1 ir +1 dieną skaičiuojant nuo 1, 20 ir 37 dienos, kai buvo duodamos VIII faktoriaus injekcijos. Gyvuliukai, kurie negavo CTLA4-lg, turėjo didelius antiVIII faktoriaus titrus, o CTLA4-lg gavusios pelės (išskyrus vieną) nerodė antrinio imuninio atsako į VIII faktorių (fig.4).An experimental design for this example is shown in FIG. In this example, mice received multiple intravenous injections of factor VIII every two weeks and were then divided into two groups. Mice were re-injected on day 1, 20 and 37 of factor VIII. One group of mice was injected with CTLA4-Ig on days -1 and +1, counting from days 1, 20, and 37 when Factor VIII injections were given. Animals that did not receive CTLA4-Ig had high titers of antiVIII, and mice receiving CTLA4-Ig (except one) showed no secondary immune response to factor VIII (Fig. 4).

3-6 pavyzdžiuose buvo naudoti tokie metodai ir medžiagos:The following methods and materials were used in Examples 3-6:

Gyvuliukai. Egzon-16 (E-16) kamieno hemofilinių pelių charakteristikos buvo aprašytos Bi L., et ai. Nature Genetics 10:119, 1995; Bi L., et ai. Blood 88:3446, 1996. Šiuose tyrimuose buvo naudoti suaugę pelių patinai ir 10-20 savaičių amžiaus homozigotinės E-16 patelės. Kraujo mėginiai buvo paimti iš akiduobės veninio rezginio ir serumas buvo atskirtas centrifuguojant, esantAnimals. Characteristics of hemophilic mice of exon-16 (E-16) strain were described in Bi L., et al. Nature Genetics 10: 119, 1995; Bi L., et al. Blood 88: 3446, 1996. Adult male mice and homozygous E-16 females 10 to 20 weeks of age were used in these studies. Blood samples were taken from the saphenous vein plexus and the serum was separated by centrifugation at

L 4920 BL 4920 B

600g, 3 minutes. Iki tyrimo serumo mėginiai buvo laikomi -20 °C temperatūroje. Norint išvengti stipraus nukraujavimo ir gyvuliukų žūties, kai kuriuose eksperimentuose pelėms identifikuoti nebuvo naudojamas ausų žymėjimas. Dėl šios priežasties fig.5 nenurodyti nuoseklūs duomenys atskiroms pelėms.600g, for 3 minutes. Serum samples were stored at -20 ° C until assay. In some experiments, ear tagging was not used to identify mice to avoid severe bleeding and death. For this reason, Fig. 5 does not provide consistent data for individual mice.

E-16/B7-1 ir B7-2 dvigubo eliminavimo pelės buvo gautos panaudojant E-16 sukryžminimą su B7-1 ir B7-2 eliminuotomis pelėmis (Borriello F, et ai. 1997, Immunity 6:303). Homozigotinės E-16/B7-1 ir E-16/B7-2 dvigubo eliminavimo pelės buvo identifikuotos nustatant genotipą (Bi L. et ai., Nature Genetics 10:119, 1995; Borriello F., et ai. Immunity 6:303, 1997. Sumažintas VIII faktoriaus aktyvumas buvo tikrintas, panaudojant Coatest chromogeninį biotestą (Chromogenix, Molndal, Sweden) (Bi L., etai. Blood 88:3446, 1996). VIII faktoriaus aktyvumas buvo maženis už 1 % ir E-16/B7-1, ir E-16/B7-2 deficitą turinčiose pelėse.E-16 / B7-1 and B7-2 double elimination mice were obtained using E-16 crossover with B7-1 and B7-2 eliminated mice (Borriello F, et al. 1997, Immunity 6: 303). Homozygous E-16 / B7-1 and E-16 / B7-2 double elimination mice were identified by genotyping (Bi L. et al., Nature Genetics 10: 119, 1995; Borriello F., et al. Immunity 6: 303 , 1997. Reduced factor VIII activity was assayed using Coatest chromogenic bioassay (Chromogenix, Molndal, Sweden) (Bi L. et al. Blood 88: 3446, 1996). Factor VIII activity was less than 1% and E-16 / B7 -1, and E-16 / B7-2 deficient mice.

Antigenai. Rekombinantinis žmogaus VIII faktorius buvo gautas iš Hyland Division of Baxter Healthcare Corp. (Glendale, CA).Antigens. Recombinant human factor VIII was obtained from Hyland Division of Baxter Healthcare Corp. (Glendale, CA).

mCTLA-4lg. Pelės CTLA4-lg kDNR ekspresijos plazmidė buvo pagaminta prijungiant pelės CTLA4 lyderinę ir ekstraląstelinę dalis prie lanksto, lgHg2a CH2 ir CH3 dalių kuris buvo mutuotas norint pašalinti efektorines funkcijas, kaip aprašyta Streurer et ai. (Streurer, J. Immunol. 155:1165, 1995). Šis intarpas buvo įklonuotas į pED ekspresijos vektorių ir pastoviai transfekuotas į CHO ląsteles, kaip aprašyta anksčiau (Lollar P. et ai., J. Clin. Invest. 93:2497, 1994). Koncentruota kondicionuota terpė buvo supilta į rProtein Aepharose Fast Flow chromatografinę kolonėlę (Amersham Pharmacia Biotech, Piscataway, N J). Kolonėlė buvo plaunama PBS pH 7,1, o mCTI_A4-lg eliuuotas 20 mM citratu pH 3,0. Smailės frakcija buvo neutralizuota 1M Tris pH 8 iki galutinio pH 7,5 ir sumaišyta su pBS pH 7,1, naudojant Amicon maišomą celę su YM30 membrana. mCTl_A4-lg buvo depirogenintas naudojant Poros PI (Perceptive Biosystems) chromatografijos kolonėlę, ir produktas išplautas iš kolonėlės naudojant tiesinį NaCi gradientą nuo 0 iki 1 M NaCi 25 mM Tris pH 7,5. Po to mCTLA4-lg buvo sudėtas į pBS pH 7,1 naudojant Amicon maišomą celę su YM30 membrana.mCTLA-4lg. The murine CTLA4-Ig cDNA expression plasmid was constructed by fusing the leader and extracellular portions of murine CTLA4 to the hinge, IgHg2a CH2 and CH3 portions that were mutated to remove effector functions as described by Streurer et al. (Streurer, J. Immunol. 155: 1165, 1995). This insert was cloned into the pED expression vector and stably transfected into CHO cells as previously described (Lollar P. et al., J. Clin. Invest. 93: 2497, 1994). The concentrated conditioned medium was loaded onto an rProtein Aepharose Fast Flow Chromatographic column (Amersham Pharmacia Biotech, Piscataway, N J). The column was washed with PBS pH 7.1 and mCTI_A4-Ig was eluted with 20 mM citrate pH 3.0. The peak fraction was neutralized with 1M Tris pH 8 to a final pH 7.5 and mixed with pBS pH 7.1 using an Amicon agitated cell with a YM30 membrane. mCTl_A4-Ig was depyrogenated using a Porous PI (Perceptive Biosystems) chromatography column and the product was eluted from the column using a linear NaCi gradient from 0 to 1 M NaCi in 25 mM Tris pH 7.5. The mCTLA4-Ig was then added to pBS pH 7.1 using an Amicon agitated cell with a YM30 membrane.

L 4920 BL 4920 B

Antikūnų matavimai. Anti-VIII faktoriaus titras buvo nustatytas ELISA (Qian J, et ai. Inhibitor antibody development and cell response to human factor VIII in murinę hemophilia A. Thromb Haemost. 81:940, 1999). ELISA testai buvo atlikti naudojant mikrotitro duobutes, padengtas rekombinantiniu žmogaus VIII ''z'· faktoriumi, 0,8 pg/ml 0,05 mol/ml karbonate-rūgščiajame karbonate, pH 9. Palaikius pelės plazmos mėginius duobutėse per naktį 4 °C temperatūroje ir perplovus, pridedama ožkos anti-pelės IgG (Southern Biotechnology Associates Ine., Birmingham, AL) ir palaikoma 2 vai. kambario temperatūroje. Perplovus pridedama p-nitrofenilfosfato (Sigma, St. Louis, MO), 2 mg/ml 100 mmol/l glicino, 1 mmol/l MgCI2, 2 mmol/l ZnCI2, pH 10,4 ir matuojamas optinis tankis, esant 410 nm bangos ilgiui, automatiniu mikrotitro plokštelių ELISA skaitikliu. Anti-VIII faktoriaus antikūnų koncentracija įvertinama iš standartinės kreivės, gautos naudojant monokloninį pelės IgG anti-žmogaus VIII faktoriaus antikūną kuris rišasi prie A2 vietos (Mab 413) (Lollar P. et ai., J. Clin. Invest. 93:9497, 1994). Titras buvo apskaičiuotas iš taškų kurie patenka į standartinės kreivės tiesinę dalį.Antibody measurements. Anti-factor VIII titer was determined by ELISA (Qian J, et al. Inhibitor antibody development and cellular response to human factor VIII in murine hemophilia A. Thromb Haemost. 81: 940, 1999). ELISAs were performed using microtiter wells coated with recombinant human factor VIII '' z '', 0.8 pg / ml 0.05 mol / ml carbonate-acid carbonate, pH 9. Mouse plasma samples were maintained in wells overnight at 4 ° C. and washed, goat anti-mouse IgG (Southern Biotechnology Associates Ine., Birmingham, AL) was added and maintained for 2 h. at room temperature. After washing, p-nitrophenyl phosphate (Sigma, St. Louis, MO), 2 mg / mL 100 mmol / L glycine, 1 mmol / L MgCl 2 , 2 mmol / L ZnCl 2 , pH 10.4 was added and the optical density was measured at 410. nm wavelength, automatic microtitre plate ELISA counter. Anti-Factor VIII antibody concentration is estimated from a standard curve obtained using a monoclonal mouse IgG anti-human Factor VIII antibody that binds to the A2 site (Mab 413) (Lollar P. et al., J. Clin. Invest. 93: 9497, 1994). ). The titre was calculated from points within the linear portion of the standard curve.

Anti-VIII faktoriaus inhibitoriaus titrai Bethesda vienetais (BU) buvo išmatuoti panaudojant Bethesda testą (Kasper C.K. Thromb et Diath Haem 30:263, 1973).Anti-Factor VIII inhibitor titers in Bethesda Units (BU) were measured using the Bethesda assay (Kasper C.K. Thromb et Diath Haem 30: 263, 1973).

T ląstelių proliferacijos tyrimai. Proliferacijos bandymams T ląstelių šaltiniu buvo naudojama blužnis. Blužnies ląstelės buvo auginamos (5 x 105/duobutei) 96 duobučių plokščiadugnėse plokštelėse. Į auginimo terpę, susidedančią iš pilnos RPMI-1640, turinčios 0,5 % hemofilinio. pelės serumo, pridedami įvairūs kiekiai rekombinantinio VIII faktoriaus. Po 72 vai. auginimo 37 °C temperatūroje pridedama 37 kBp 3H-timidino/duobutei (6,7 Ci/mmol, ICN Pharmaceuticals Irvine, CA). Po 16 valandų, kultūros apdorojamos, naudojant Matrix 9600 (Packard, Meriden, CT). Duomenys išreiškiami kaip įsiterpusio į netirpią DNR trijų vienodų duobučių cpm vidurkis.T cell proliferation assays. The spleen was used as a T cell source for proliferation experiments. Spleen cells were grown (5 x 10 5 / well) in 96-well flat bottom plates. To a growth medium consisting of complete RPMI-1640 containing 0.5% hemophilic. mouse serum, various amounts of recombinant factor VIII are added. After 72 or. at 37 ° C was added 37 kBp to 3 H-thymidine / well (6.7 Ci / mmol, ICN Pharmaceuticals Irvine, CA). After 16 hours, cultures were treated using Matrix 9600 (Packard, Meriden, CT). Data are expressed as the mean cpm of three identical wells of insoluble DNA.

pavyzdys. mCTLA4-lg blokuoja anti-VIII faktoriaus atsako indukavimąexample. mCTLA4-Ig blocks the induction of an anti-factor VIII response

L 4920 BL 4920 B

Anti-VIII faktoriaus inhibiciniai antikūnai buvo indukuoti kontrolinėse pelėse, panaudojant 1 pg rekombinantinio žmogaus VIII faktoriaus pakartotines injekcijas kas trys savaitės. Šiame pavyzdyje keturioms A hemofiliją turinčioms pelių grupėms buvo suleistas rekombinantinis žmogaus VIII faktorius 0, 23, 44 ir 66 dieną (iš pradžių 1,-pg i.v., po to 0,2 pg 2, 3 ir 4-os injekcijų atveju). G-3 ir G-4 pelių grupėms'2-12 dienomis taip pat buvo suleista į pilvaplėvę 0,2 pg VIII faktoriaus. Kraujo mėginiai anti-VIII faktoriaus testui buvo paimti 20, 37, 58 ir 82 dieną. Kontrolinėms grupėms (balti apskritimai) buvo suleista tik VIII faktoriaus. G-2 ir G-4 grupėms (juodi apskritimai) taip pat buvo suleista mCTLA4-lg (250 pg, i.p.) dieną prieš ir dieną po pirmosios VIII faktoriaus injekcijos. Anti-VIII faktoriaus antikūno koncentracija buvo nustatyta ELISA metodu. Anti-VIII faktoriaus testo duomenų taškai, pažymėti <0,16 pg/ml, buvo panašūs į plazmos mėginių, gautų iš neimunizuotų A hemofiliją turinčių pelių, rezultatus. Šio eksperimento rezultatai yra parodyti fig.5 (atkreipkite dėmesį, kad fig.5 yra kartojami kai kurie fig.2 parodyti rezultatai, bet yra pridėta papildomų duomenų).Anti-Factor VIII inhibitory antibodies were induced in control mice by repeated injections of 1 pg of recombinant human Factor VIII every three weeks. In this example, four groups of mice with haemophilia A were injected with recombinant human factor VIII at days 0, 23, 44, and 66 (initially 1, -pg i.v., followed by 0.2 pg for injections 2, 3, and 4). Groups of G-3 and G-4 mice were also intraperitoneally injected with 0.2 pg Factor VIII on days 2-12. Blood samples for the anti-Factor VIII assay were taken on days 20, 37, 58 and 82. The control groups (white circles) received only factor VIII. Groups G-2 and G-4 (black circles) were also injected with mCTLA4-Ig (250 pg, i.p.) the day before and the day after the first factor VIII injection. Anti-Factor VIII antibody concentration was determined by ELISA. The anti-Factor VIII assay data points labeled <0.16 pg / ml were similar to those of plasma samples from unimmunized hemophilia A mice. The results of this experiment are shown in FIG. 5 (note that FIG. 5 reproduces some of the results shown in FIG. 2, but additional data are added).

Anti-VIII faktorius buvo aptiktas keturiose iš penkių pelių praėjus 20 dienų po pirmosios injekcijos, ir visoms kontrolinėms pelėms išsivystė didelis anti-VIII faktoriaus titras, kai jos gavo nuo dviejų iki keturių injekcijų. Vidutinis inhibicijos lygis po keturių injekcijų buvo 1860 Bethesda vienetų (BU). Anti-VIII faktoriaus antikūnų susidarymas buvo žymiai sumažintas pelėse, kurioms intraperitoniniu būdu buvo suleista 250 pg pelės CTLA4-lg dieną prieš ir dieną po pirmosios VIII faktoriaus injekcijos (G-2 grupė, fig.5), net ir tada, kai nebuvo duota mCTLA4-lg, suleidus tris sekančias VIII faktoriaus porcijas 23, 44 ir 66 dienomis. Anti-VII, faktoriaus nebuvo rasta nei vienoje G-2 grupės pelėje po pirmosios arba antrosios VIII faktoriaus injekcijos. Praėjus trims savaitėms po trečiosios VIII faktoriaus injekcijos, G-2 grupėje silpnas imuninis atsakas buvo rastas dviems iš šešių pelių.Anti-Factor VIII was detected in four of five mice 20 days after the first injection, and all control mice developed high titers of anti-VIII when given two to four injections. The average level of inhibition after four injections was 1860 Bethesda Units (BU). Anti-Factor VIII antibody formation was significantly reduced in mice injected intraperitoneally with 250 pg CTLA4-Ig mouse the day before and the day after the first Factor VIII injection (Group G-2, Figure 5), even when mCTLA4 was not administered. -lg after three consecutive doses of Factor VIII at days 23, 44 and 66. Anti-VII, no factor G was found in any of the mice in the G-2 group after the first or second injection of factor VIII. Three weeks after the third injection of Factor VIII, two of six mice had a weak immune response in the G-2 group.

Norint ištirti, ar atsako nebuvimo ribota trukmė yra žmogaus VIII faktoriaus trumpo gyvavimo puslaikio šiose pelėse rezultatas (4-5 valandos pelių A hemofilijos atveju) (Evans G.L., et al, Proc. Natl. Acad. Sci. USA 95:5734, 1998), kontrolinėms ir mCTLA4-lg paveiktoms pelėms (G-3 ir G-4 grupės, fig.5) buvo suleista į veną 1 pg VIII faktoriaus 2-12 dienomis.To investigate whether the limited duration of absence of response is the result of the short half-life of human factor VIII in these mice (4-5 hours for murine A haemophilia) (Evans GL, et al., Proc. Natl. Acad. Sci. USA 95: 5734, 1998). , control and mCTLA4-Ig-treated mice (G-3 and G-4 groups, Fig. 5) were injected intravenously with 1 pg of factor VIII for days 2-12.

L 4920 BL 4920 B

Kontrolinėse pelėse (G-3 grupė) 20 dieną buvo didelis anti-VIII faktoriaus titras: daugiau nei 350 ųg/ml pagal ELISA ir vidutinis 694 BU inhibitoriaus titras. Priešingai, G-4 grupės pelėse, kurioms dieną prieš ir dieną po pirmojo VIII faktoriaus įvedimo buvo suleista mCTLA4-lg, 20 dieną aptinkamo anti-VIII faktoriaus kiekio nebuvo. Anti-VIII faktoriaus anfikūninio atsako uždelsimas po trijų papildomų VIII faktoriaus injekcijų buvo toks pat šioms pelėms, kaip ir G-2 grupės gyvuliukams. Taigi, ribotas VIII faktoriaus stabilumas plazmoje po CTLA4-lg injekcijos nėra atsako nebuvimo ribotos trukmės CTLA4-lg gydytose pelėse priežastis.Control mice (G-3 group) had a high anti-factor VIII titer at day 20: greater than 350 µg / ml by ELISA and a mean titre of 694 BU inhibitors. In contrast, mice in the G-4 group, which received mCTLA4-Ig one day before and one day after the first administration of factor VIII, did not have detectable levels of anti-factor VIII on day 20. The delay in the anti-Factor VIII anti-body response after three additional injections of Factor VIII was the same in these mice as in G-2 animals. Thus, the limited plasma Factor VIII stability after CTLA4-Ig injection is not a reason for the lack of response in CTLA4-Ig treated mice of limited duration.

pavyzdys. Pakartoto CTLA4-lg įvedimo efektaiexample. Effects of repeated CTLA4-lg administration

Kadangi po pakartotinų VIII faktoriaus infuzijų buvo nustatytas uždelstas anti-VIII faktoriaus atsakas, kai mCTLA4-lg buvo duotas tik pirmojo VIII faktoriaus įvedimo metu, buvo nustatyta, ar mCTLA4-lg gali apsaugoti nuo anti-VIII faktoriaus atsiradimo, jeigu jis yra duodamas su kiekviena VIII faktoriaus infuzija. Šiame eksperimente (fig.6) A hemofiliją turinčioms pelėms vienu metu buvo įvedamas ir VIII faktorius, ir mCTLA4-lg šešis kartus kas trys savaitės. A hemofiliją turinčioms pelėms į veną buvo suleista 1 ųg VIII faktoriaus ir 250 ųg mCTLA4-lg kas 3 savaitės (juodi apskritimai), arba po pirmosios injekcijos, kurioje buvo ir VIII faktorius, ir mCTLA4-lg, buv leistas tik vienas VIII faktorius (balti apskritimai). Serumo mėginiai anti-VIII faktoriaus testui buvo paimti praėjus 4 savaitėms po šeštosios VIII faktoriaus injekcijos. Nei vienoje iš dešimties tokiu būdu paveiktų pelių nebuvo aptikta anti-VIII faktoriaus, kai jos buvo tiriamos praėjus keturioms savaitėms po šeštosios VIII faktoriaus injekcijos. Priešingai, pelių, kurios gavo tik vieną mCTLA4-lg injekciją (pirmojo poveikio VIII faktoriumi metu), o po to buvo veikiamos vien tik VIII faktoriumi, serume buvo didelis anti-VIII faktoriaus titras.Because of the delayed anti-factor VIII response after repeated infusions of factor VIII, when mCTLA4-Ig was only administered during the first administration of factor VIII, it was determined whether mCTLA4-Ig could prevent the onset of anti-factor VIII if given with each factor. Factor VIII infusion. In this experiment (Fig. 6), mice with haemophilia A were administered simultaneously both factor VIII and mCTLA4-Ig six times every three weeks. Mice with haemophilia A were injected intravenously with 1 µg of factor VIII and 250 µg of mCTLA4-Ig every 3 weeks (black circles), or only one factor VIII (white) after the first injection of both factor VIII and mCTLA4-Ig circles). Serum samples for the anti-factor VIII assay were taken 4 weeks after the sixth factor VIII injection. None of the ten mice treated in this manner were detectable with anti-Factor VIII when tested four weeks after the sixth Factor VIII injection. In contrast, mice that received only one injection of mCTLA4-Ig (at the first exposure to factor VIII) and then exposed to factor VIII alone had high serum anti-VIII titres.

Šios mCTLA4-lg paveiktos pelės po to buvo tiriamos norint nustatyti, ar jos turės imuninį atsaką po papildomų VIII faktoriaus injekcijų nesant mCTLA4-lg. Po 2 intraveninių injekcijų kas 3 savaitės nei vienai iš 5 pelių neatsirado anti-VIII faktoriaus, tuo tarpu kai nedidelis anti-VIII faktoriaus kiekis buvo rastas dviejose iš keturių kontrolinių pelių, kurios anksčiau nebuvo veiktos nei VIII faktoriumi, nei mCTLA4-lg (fig.7). Šiame eksperimente AThese mCTLA4-Ig-exposed mice were then examined to determine whether they would have an immune response after additional injections of factor VIII in the absence of mCTLA4-Ig. After 2 intravenous injections every 3 weeks, none of the 5 mice developed anti-Factor VIII, whereas a small amount of anti-Factor VIII was found in two of the four control mice not previously exposed to either Factor VIII or mCTLA4-Ig (FIG. 7). In this experiment, A

L 4920 B hemofiliją turinčios pelės, paveiktos, kaip aprašyta fig.6, šešiomis ir VIII faktoriaus, ir mCTLA4-lg injekcijomis, po to dar gavo šešias intravenines 0,2 pg VIII faktoriaus injekcijas kas trys savaitės be papildomo mCTLA4-lg (juodi apskritimai). Lygiagrečiai buvo imunizuotos kontrolinės pelės, prieš tai negavę VIII faktoriaus (balti apskritimai). Serumo mėginiai anti-VIII faktoriaus testui buvo paimti praėjus 3 savaitėms po 2 ir 6 injekcijų. Po šešių vien tik VIII faktoriaus injekcijų vidutinis VIII faktoriaus titras buvo 93 ųg/ml pelėms, kurios anksčiau gavo ir VIII faktorių, ir mCTLA4-lg, o kontrolinėms pelėms vidutinis titras buvo 155 ųg/ml. Šie duomenys atspindi antigenui specifinės imuninės supresijos, atsirandančios dėl pakartotino mCTLA4-lg įvedimo su VIII tL 4920 Hemophilia B mice treated as described in Figure 6 received six injections of both factor VIII and mCTLA4-Ig, followed by six intravenous injections of 0.2 pg of factor VIII every three weeks without additional mCTLA4-Ig (black circles). ). Control mice were immunized in parallel without receiving factor VIII (white circles). Serum samples for the anti-Factor VIII assay were taken 3 weeks after the 2nd and 6th injections. After six injections of factor VIII alone, the mean titer of factor VIII was 93 µg / ml in mice that had previously received both factor VIII and mCTLA4-Ig, and the mean titer of control mice was 155 µg / ml. These data represent antigen-specific immune suppression resulting from repeated administration of mCTLA4-Ig with VIII t

faktoriumi, ribas?factor, limits?

pavyzdys. mCTLA4-lg slopina antrini imunini atsaką i VIII faktoriųexample. mCTLA4-Ig inhibits the secondary immune response to factor VIII

Norint nustatyti, ar mCTLA4-lg modifikuoja antrinį imuninį atsaką į VIII faktorių mCTLA4-lg buvo suleistas tuo pačiu metu kaip ir buvo įvestas VIII faktorius A hemofiliją turinčioms pelėms, kuriose jau atsirado anti-VIII faktoriaus. Iš pradžių visoms A hemofiliją turinčioms pelėms tris kartus buvo suleista po 0,2 ųg VIII faktoriaus, ir ELISA buvo nustatytas anti-VIII faktoriaus kiekis. Tada kontrolinės pelės gavo tris papildomas VIII faktoriaus injekcijas, o likusioms pelėms buvo įvestas mCTLA4-lg tuo pačiu metu, kai jos gavo pirmąją iš trijų papildomų VIII faktoriaus injekcijų. Nors dauguma pelių nugaišo nuo nukraujavimo komplikacijų šio eksperimento metu, atsiradusių dėl pakartotinų injekcijų ir kraujo mėginių paėmimo, rezultatai abiejose grupėse aiškiai skyrėsi.To determine whether mCTLA4-Ig modifies the secondary immune response to Factor VIII, mCTLA4-Ig was injected at the same time as Factor VIII was administered to mice with haemophilia that had already developed anti-Factor VIII. Initially, all mice with haemophilia A were injected three times with 0.2 µg of factor VIII, and anti-factor VIII levels were determined by ELISA. Control mice then received three additional injections of factor VIII, and the remaining mice received mCTLA4-Ig at the same time as they received the first of three additional injections of factor VIII. Although most mice died from the complications of bleeding in this experiment, resulting from repeated injections and blood sampling, the results were clearly different between the two groups.

Šiame pavyzdyje visos pelės iš pradžių gavo 3 intravenines 0,2 ųg VIII faktoriaus injekcijas kas dvi savaitės. Po to kontrolinėms pelėms (balti apskritimai) buvo suleista VIII faktoriaus dar tris kartus ir paimti kraujo mėginiai testui (viršutinė panelė). Kitoms pelėms (juodi apskritimai) buvo duota mCTLA4-lg (250 ųg, į pilvaolėvę) dieną prieš ir dieną po 4-osios VIII faktoriaus injekcijos (kaip parodyta strėle), po to dar dvi vien tik VIII faktoriaus injekcijos kas 3 savaitės. VIII faktoriaus injekcijų skaičius prieš kraujo mėginio tyrimą nustatant anti-VIII faktorių yra parodytas ant horizontaliosios ašies.In this example, all mice initially received 3 intravenous injections of 0.2 µg of factor VIII every two weeks. Control mice (white circles) were then injected three more times with factor VIII and blood samples were collected for test (upper panel). Other mice (black circles) were given mCTLA4-Ig (250 µg, intraperitoneally) the day before and the day after the fourth Factor VIII injection (as shown by the arrow), followed by two additional Factor VIII injections every 3 weeks. The number of factor VIII injections prior to the blood sample assay for anti-factor VIII is shown on the horizontal axis.

L 4920 BL 4920 B

Kontrolinėms pelėms po 4-osios VIII faktoriaus injekcijos buvo pastebėtas anti-VIII faktoriaus titro padidėjimas, titro vidurkiui esnat nuo 16 iki 230 gg/ml (fig.8A). Po 5-osios VIII faktoriaus injekcijos visi anti-VIII faktoriaus titrai buvo didesni už 350 ųg/ml keturioms likusioms pelėms. Priešingai, pelės, paveiktos mCTLA4-lg 4-osios VIII faktoriaus injekcijos metu, turėjo minimalų arba visai neturėjo anti-VIII faktoriaus kiekio padidėjimo (fig.8B ir C). mCTLA4-lg įvedimas inhibavo šį antrinį imuninį atsaką į VIII faktorių pelėms, kurioms jau atsirado santykinai dideli anti-VIII faktoriaus kiekiai, atitinkantys 590 BU inhibitoriaus titrus (Qian J., et ai. Thromb. Haemost. 81:940, 1999) (fig.8C), bei pelėms, kurios turėjo minimalų, mažiau nei 5 BU, anti-VIII faktoriaus kiekį pb trijų pradinių infekcijų (fig.8B).Control mice showed an increase in anti-Factor VIII titer after a fourth injection of factor VIII, with a mean titer of 16 to 230 µg / ml (Figure 8A). After Factor VIII injection, all anti-Factor VIII titres were greater than 350 µg / ml in the four remaining mice. In contrast, mice exposed to mCTLA4-Ig at Factor VIII injection had minimal or no increase in anti-Factor VIII levels (FIGS. 8B and C). Administration of mCTLA4-Ig inhibited this secondary immune response to factor VIII in mice that had already developed relatively high levels of anti-factor VIII corresponding to 590 BU inhibitor titers (Qian J., et al. Thromb. Haemost. 81: 940, 1999) (fig. .8C), as well as mice that had a minimal anti-factor VIII level of less than 5 BU in the three initial infections (FIG. 8B).

pavyzdys. B7-1 ir B7-2 vaidmens pirminiame imuniniame atsake i VIII faktorių nustatymasexample. Determination of the role of B7-1 and B7-2 in the primary immune response to factor VIII

Tada buvo įvertinti B7-1 ir B7-2 kostimuliacinių ligandų ant antigenus pateikiančių ląstelių vaidmenys, kadangi buvo priimta, kad būtent nuo jų sąveikos su CD28 yra apsisaugoma eksperimentuose, kuriuose naudojamas mCTLA4-lg. Šiam tikslui mes sukryžminome A hemofiliją turinčias peles su Β7-Γ7' ir B7-2'z' pelėmis (Borriello F., et ai. immunity 6:303, 1997; Freeman G. J. et ai. Science 262:907, 1993) ir pagal genotipo analizę buvo atrinktos ir VII faktoriaus, ir B7-1, arba B7-2 deficitą turinčios pelės. Tada Α/Β7-Γζ' hemofiliją ir A/B7-2'/' hemofiliją turinčioms pelėms buvo suleista į veną 0,2 ųg žmogaus VII, faktoriaus kas dvi savaites. Praėjus 12 dienų po 2-osios ir 6osios VII, faktoriaus injekcijos, buvo paimti serumo mėginiai anti-VII, faktoriui nustatyti. Po keturių injekcijų visoms devynioms Α/Β7-Γ7' hemofiliją turinčioms pelėms (balti apskritimai) atsirado anti-VIII faktoriaus, kurio titrai buvo daugiau nei 350 ųg/ml, o vidutinis inhibicijos lygis 712 BU (fig.9) - reikšmės, panašios į kitu požiūriu normalias A hemofiliją turinčias peles, kurioms buvo suleista VIII faktoriaus (Qian J., et al. Thromb. Haemost. 81:940, 1999). Priešingai, nė viena iš aštuonių AJB1-21' hemofiliją turinčių pelių (juodi apskritimai) neturėjo aptinkamų anti-VIII faktoriaus kiekių. Panašūs rezultatai buvo gauti ir su A hemofiliją turinčiomis pelėmis, paveiktomis anti-B7-1 ir anti-B7-2 antikūnais.The roles of the B7-1 and B7-2 costimulatory ligands on antigen presenting cells were then evaluated, since it was assumed that their interaction with CD28 was prevented in experiments using mCTLA4-Ig. For this purpose, we cross-linked hemophilia A mice with Β7-Γ 7 ′ and B7-2 ′ z ′ mice (Borriello F., et al., Immunity 6: 303, 1997; Freeman GJ et al., Science 262: 907, 1993) and both factor VII and B7-1 or B7-2 deficient mice were selected for genotype analysis. Mice with Α / Β7-Γ ζ 'haemophilia and A / B7-2' / 'haemophilia were then injected intravenously with 0.2 µg of human factor VII every two weeks. 12 days after the 2nd and 6th factor VII injections, serum samples were taken for anti-VII factor. After four injections, all nine Α / Β7-Γ 7 ′ mice with haemophilia (white circles) developed values of anti-factor VIII with titers greater than 350 µg / ml and mean inhibition levels of 712 BU (Fig. 9). in other respects, normal haemophilia A mice were injected with factor VIII (Qian J., et al. Thromb. Haemost. 81: 940, 1999). In contrast, none of the eight AJB1-2 1 'haemophilia mice (black circles) had detectable levels of anti-factor VIII. Similar results were obtained with haemophilia A mice exposed to anti-B7-1 and anti-B7-2 antibodies.

L 4920 BL 4920 B

Norint įvertinti šių B7-1 ir B7-2 deficitinę A hemofiliją turinčių pelių T ląstelių atsaką praėjus trims dienoms po penktosios VIII faktoriaus injekcijos, buvo paimtos blužnies ląstelės. Proliferacijos duomenims gauti buvo sumaišytos 3 pelių blužnies ląstelės. Balti ir juodi apskritimai fig. 10 atitinkamai rodo nepaveiktų Α/Β7-Γ7' ir B7-2 'A hemofiliją turinčių pelių ląsteles. Balti apskritimai žymi ląsteles iš A/B7-1'/’ hemofiliją turinčių pelių, kurios gavo 5 intravenines FVIII injekcijas, o juodi apskritimai - A/B7-2'7· hemofiliją turinčių pelių, kurios gavo 5 intravenines VIII faktoriaus injekcijas. VIII faktoriaus koncentracija kultūrose yra nurodyta ant horizontaliosios ašies. T ląstelių proliferacinis aktyvumas, nustatytas pagal 3H-timidino įsiterpimą rodo priklausantį nuo A/lll faktoriaus dozės atsaką ląstelių iš A/B7-1* hemofiliją turinčių pelių atveju, (fig. 10). Priešingai, jokio T atsako nebuvo nustatyta, esant bet kokiam VIII faktoriaus kiekiui blužnies ląstelių iš A/B7-2‘z‘ hemofiliją turinčių pelių atveju. Taigi, imuninio atsako į intraveniniu būdu suleistą VIII faktorių palaikyme pagrindinį vaidmenį vaidina B7-2, ir jeigu jo nėra, anti-VI II faktorius nesusidaro.Spleen cells were harvested to assess the T cell response of these B7-1 and B7-2 deficient mice with haemophilia A three days after the fifth Factor VIII injection. 3 mouse spleen cells were mixed to obtain proliferation data. White and black circles fig. 10 show the cells of unaffected Α / Β7-Γ 7 ′ and B7-2 ′ A mice with haemophilia. White circles represent cells from A / B7-1 ' / ' haemophilia mice who received 5 intravenous injections of FVIII, and black circles represent A / B7-2 ' 7 ' haemophilia mice who received 5 intravenous factor VIII injections. The concentration of factor VIII in the cultures is plotted on the horizontal axis. T cell proliferative activity as determined by 3 H-thymidine incorporation shows a dose-dependent factor A / III response in cells from A / B7-1 * haemophiliac mice (Fig. 10). In contrast, no T response was found at any factor VIII levels in spleen cells from A / B7-2 ' z ' haemophilia mice. Thus, B7-2 plays a key role in the maintenance of an immune response to intravenous factor VIII and, in the absence thereof, anti-VI factor II is not produced.

EkvivalentaiEquivalents

Specialistai turėtų pripažinti arba gali įsitikinti, naudodami ne daugiau nei įprastus eksperimentus, kad yra galimi įvairūs čia aprašytų konkrečių kompozicijų ir būdų ekvivalentai. Laikoma, kad tokie ekvivalentai patenka į šio išradimo sferą ir juos apima toliau duodama apibrėžtis.Those skilled in the art should recognize, or can ascertain, using no more than conventional experimentation, that various equivalents of the particular compositions and methods described herein are possible. Such equivalents are considered to be within the scope of the present invention and are intended to be covered by the following definitions.

L 4920 BL 4920 B

IŠRADIMO APIBRĖŽTISDEFINITION OF INVENTION

Claims (1)

IŠRADIMO APIBRĖŽTISDEFINITION OF INVENTION 7.7th Kompozicija, besiskirianti tuo, kad į ją įeina pirmasis agentas, kuris skatina hemostazę, ir antrasis agentas, kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje.A composition comprising a first agent that promotes hemostasis and a second agent that inhibits a costimulatory signal in a T cell. ΛΛ Kompozicija pagal 1 punktą b e s i s k i ri a n t i tuo, kad į ją įeina dar ir farmaciškai priimtinas nešiklis.The composition of claim 1, further comprising a pharmaceutically acceptable carrier. Kompozicija pagal 1 punktą besiskirianti tuo, kad pirmasis agentas yra VIII faktorius.The composition of claim 1, wherein the first agent is factor VIII. Kompozicija pagal 1 punktą besiskirianti tuo, kad pirmasis agentas yra VIII faktoriaus variantas, kuriame pašalinta B-dalis. Kompozicija pagal 1 punktą besiskirianti tuo, kad pirmasis agentas yra IX faktorius.The composition of claim 1, wherein the first agent is a Factor VIII variant with B-moiety removed. The composition of claim 1, wherein the first agent is factor IX. Kompozicija pagal 1 punktą besiskirianti tuo, kad pirmasis agentas yra von VVillebrand’o faktorius.The composition of claim 1, wherein the first agent is a von Willebrand factor. Kompozicija pagal 1 punktą besiskirianti tuo, kad antrasis agentas yra kostimuliacinės molekulės tirpi forma.The composition of claim 1, wherein the second agent is a soluble form of a costimulatory molecule. Kompozicija pagal 7 punktą besiskirianti tuo, kad antrasis agentas yra tirpi CTLA4 forma.The composition of claim 7, wherein the second agent is a soluble form of CTLA4. 9. Kompozicija pagal 7 punktą besiskirianti tuo, kad antrasis agentas: yra tirpi B7-1 forma, tirpi B7-2 forma arba minėtos tirpios B7-1 formos ir minėtos tirpios B7-2 formos derinys.9. The composition of claim 7, wherein the second agent is: soluble form B7-1, soluble form B7-2, or a combination of said soluble form B7-1 and said soluble form B7-2. 10. Kompozicija pagal 8 punktą besiskirianti tuo, kad antrasis agentas yra CTLA4lg.10. The composition of claim 8, wherein the second agent is CTLA4Ig. 11. Kompozicija pagal 9 punktą besiskirianti tuo, kad antrasis agentas yra B7-1 lg arba B7-2lg.11. The composition of claim 9, wherein the second agent is B7-1 Ig or B7-2 Ig. 12. Kompozicija pagal 1 punktą besiskirianti tuo, kad antrasis agentas yra tirpi CD40 forma arba CD40L.12. The composition of claim 1, wherein the second agent is a soluble form of CD40 or CD40L. 13. Kompozicija pagal 1 punktą besiskirianti tuo, kad antrasis agentas yra antikūnas, kuris jungiasi su kostimuliacine molekule.13. The composition of claim 1, wherein the second agent is an antibody that binds to a costimulatory molecule. 14. Kompozicija pagal 13 punktą besiskirianti tuo, kad antrąį agentą pasirenka iš grupės, susidedančios iš anti-B7-1 antikūno, anti-B7-2 antikūno ir anti-B7-1 antikūno ir anti-B7-2 antikūno derinio.14. The composition of claim 13, wherein the second agent is selected from the group consisting of an anti-B7-1 antibody, an anti-B7-2 antibody, and a combination of an anti-B7-1 antibody and an anti-B7-2 antibody. L 4920 BL 4920 B 15. Kompozicija pagal 13 punktą besiskirianti tuo, kad antikūnas yra anti-CD28 antikūno neaktyvuojanti forma.15. The composition of claim 13, wherein the antibody is a non-activating form of an anti-CD28 antibody. 16. Kompozicija pagal bet kurį 1-15 punktą skirta panaudoti subjekto hemostazinio sutrikimo gydymui.The composition of any one of claims 1 to 15 for use in treating a subject's hemostatic disorder. 17. Kompozicija pagal 16 punktą skirta panaudoti subjekto, turinčio jau egzistuojantį imuninį atsaką į pirmąjį agentą hemostazinio sutrikimo gydymui.The composition of claim 16 for use in treating a subject having an already existing immune response to the first agent for treating a hemostatic disorder. 18. Kompozicija pagal 16 punktą skirta panaudoti subjekto, neturinčio jau egzistuojančio imuninio atsako į pirmąjį agentą hemostazinio sutrikimo gydymui.The composition of claim 16 for use in a subject having no pre-existing immune response to the first agent for the treatment of a hemostatic disorder. 19. Kompozicija-‘pagal 16 punktą turinti papildomą imunosupresinį agentą skirta panaudoti hemostazinio sutrikimo gydymui.Composition-An additional immunosuppressive agent according to claim 16 for use in the treatment of a hemostatic disorder. 20. Kompozicija pagal 16 punktą skirta panaudoti hemostazinio sutrikimo, parinkto iš grupės, susidedančios iš A hemofilijos, B hemofilijos ir von VVillebrand’o ligos, gydymui.The composition of claim 16 for use in the treatment of a hemostatic disorder selected from the group consisting of hemophilia A, hemophilia B, and von Willebrand's disease. 21. Kompozicija, turinti pirmąjį agentą kuris skatina hemostazę, ir antrąjį agentą kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, skirta panaudoti subjekto hemostazinio sutrikimo gydymui.A composition comprising a first agent that promotes hemostasis and a second agent that inhibits a costimulatory signal in a T cell for use in treating a subject's hemostatic disorder. 22. Kompozicija, turinti pirmąjį agentą kuris skatina hemostazę, ir antrąjį agentą kuris inhibuoja kostimuliacinį signalą T ląstelėje, skirta panaudoti subjekto1· hemostazinio sutrikimo gydymui, slopinant imuninį atsaką į pirmąjį agentąA composition comprising a first agent that stimulates hemostasis and a second agent that inhibits a costimulatory signal in a T cell for use in treating a subject's haemostatic disorder 1 by suppressing the immune response to the first agent. 23. Kompozicija pagal 21 arba 22 punktą kurioje pirmasis agentas yra VIII faktorius, skirta panaudoti hemostazinio sutrikimo gydymui.The composition of claim 21 or 22, wherein the first agent is factor VIII for use in the treatment of a hemostatic disorder. 24. Kompozicija pagal 21 arba 22 punktą kurioje pirmasis agentas yra VIII faktoriaus variantas, kuriame yra pašalinta B dalis, skirta panaudoti hemostazinio sutrikimo gydymui.The composition of claim 21 or 22, wherein the first agent is a variant of factor VIII in which part B is removed for use in the treatment of a hemostatic disorder. 25. Kompozicija pagal 21 arba 22 punktą kurioje pirmasis agentas yra IX faktorius, skirta panaudoti hemostazinio sutrikimo gydymui.The composition of claim 21 or 22, wherein the first agent is factor IX for use in the treatment of a hemostatic disorder. 26. Kompozicija pagal 21 arba 22 punktą kurioje pirmasis agentas yra von VVillebrand’o faktorius, skirta panaudoti hemostazinio sutrikimo gydymui.The composition of claim 21 or 22, wherein the first agent is von Willebrand Factor for use in the treatment of a hemostatic disorder. 27. Kompozicija pagal 21 arba 22 punktą kurioje antrasis agentas yra agento, kuris perduoda kostimuliacinį signalą T ląstelei, tirpi forma, skirta panaudoti hemostazinio sutrikimo gydymui.The composition of claim 21 or 22, wherein the second agent is a soluble form of an agent that transmits a costimulatory signal to a T cell for use in the treatment of a hemostatic disorder. L 4920 BL 4920 B 28. Kompozicija pagal 27 punktą kurioje šis agentas yra tirpi CTLA4 forma, skirta panaudoti hemostazinio sutrikimo gydymui.The composition of claim 27, wherein the agent is a soluble form of CTLA4 for use in the treatment of a hemostatic disorder. 29. Kompozicija pagal 28 punktą kurioje šis agentas yra CTLA4lg, skirta panaudoti hemostazinio sutrikimo gydymui.The composition of claim 28, wherein the agent is CTLA4Ig for use in the treatment of a hemostatic disorder. 30. Kompozicija pagal 27 punktą kurioje šis agėntas yra tirpi B7-1 forma, tirpi B7-2 forma arba tirpios B7-1 formos ir tirpios B7-2 formos derinys, skirta panaudoti hemostazinio sutrikimo gydymui.The composition of claim 27, wherein the agent is a soluble form B7-1, a soluble form B7-2, or a combination of soluble form B7-1 and soluble form B7-2 for use in the treatment of a hemostatic disorder. 31. Kompozicija pagal 30 punktą kurioje šis agentas yra B7-1 Ig, B7-2lg arba ir B7-1lg, ir B7-2lg derinys, skirta panaudoti hemostazinio sutrikimo gydymui.The composition of claim 30, wherein the agent is B7-1 Ig, B7-2lg, or a combination of both B7-1lg and B7-2lg for use in the treatment of a hemostatic disorder. LL 32. Kompozicija1 pagal 21 arba 22 punktą kurioje antrasis agentas yra antikūnas, kuris jungiasi su kostimuliacine molekule, skirta panaudoti hemostazinio sutrikimo gydymui.The composition 1 according to claim 21 or 22, wherein the second agent is an antibody that binds to a costimulatory molecule for use in the treatment of a hemostatic disorder. 33. Kompozicija pagal 32 punktą kurioje antrasis agentas yra parinktas iš grupės, susidedančios iš anti-B7-1 antikūno, anti-B7-2 antikūno ir anti-B71 antikūno ir anti-B7-2 antikūno derinio, skirta panaudoti hemostazinio sutrikimo gydymui.The composition of claim 32, wherein the second agent is selected from the group consisting of an anti-B7-1 antibody, an anti-B7-2 antibody, and a combination of an anti-B71 antibody and an anti-B7-2 antibody for use in the treatment of a hemostatic disorder. 34. Kompozicija pagal 32 punktą kurioje antikūnas yra anti-CD28 antikūno neaktyvuojanti forma, skirta panaudoti hemostazinio sutrikimo gydymui.The composition of claim 32, wherein the antibody is a non-activating form of an anti-CD28 antibody for use in the treatment of a hemostatic disorder. 35. Kompozicija pagal 21 arba 22 punktą skirta panaudoti hemostazinio sutrikimo, parinkto iš grupės, susidedančios iš A hemofilijos, B hemofilijos ir von VVillebrand’o ligos, gydymui.A composition according to claim 21 or 22 for use in the treatment of a hemostatic disorder selected from the group consisting of hemophilia A, hemophilia B and von Willebrand's disease. 36. Kompozicija pagal 21 arba 22 punktą skirta panaudoti subjekto, kuris turi didelį antikūnų, kurie jungiasi su pirmuoju agentu, titrą hemostazinio sutrikimo gydymui.The composition of claim 21 or 22 for use in treating a subject having a high titre of antibodies that bind to the first agent for the treatment of a hemostatic disorder.
LT2001045A 1998-09-21 2001-04-20 Compositions and use thereof for downmodulating the immune response to therapeutic proteins LT4920B (en)

Applications Claiming Priority (1)

Application Number Priority Date Filing Date Title
US15817898A 1998-09-21 1998-09-21

Publications (2)

Publication Number Publication Date
LT2001045A LT2001045A (en) 2002-01-25
LT4920B true LT4920B (en) 2002-06-25

Family

ID=22566971

Family Applications (1)

Application Number Title Priority Date Filing Date
LT2001045A LT4920B (en) 1998-09-21 2001-04-20 Compositions and use thereof for downmodulating the immune response to therapeutic proteins

Country Status (21)

Country Link
EP (1) EP1115423A1 (en)
JP (1) JP2002526455A (en)
KR (1) KR20010085830A (en)
CN (1) CN1331602A (en)
AU (1) AU761206B2 (en)
BR (1) BR9913991A (en)
CA (1) CA2343916A1 (en)
CZ (1) CZ20011021A3 (en)
EA (1) EA005236B1 (en)
HK (1) HK1039059A1 (en)
HU (1) HUP0103960A3 (en)
IL (1) IL142069A0 (en)
LT (1) LT4920B (en)
LV (1) LV12768B (en)
MX (1) MXPA01002898A (en)
NO (1) NO20011412L (en)
NZ (1) NZ511034A (en)
PL (1) PL346796A1 (en)
SI (1) SI20626A (en)
WO (1) WO2000016801A1 (en)
ZA (1) ZA200103156B (en)

Families Citing this family (4)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
US5397703A (en) 1992-07-09 1995-03-14 Cetus Oncology Corporation Method for generation of antibodies to cell surface molecules
AU6173501A (en) * 2000-05-19 2001-12-03 Blood Res Center Methods for diagnosing and treating hemostatic disorders by modulating p-selectin activity
EP1636579A4 (en) * 2003-06-10 2011-10-05 Smiths Detection Inc Sensor arrangement
GB201508024D0 (en) * 2015-05-11 2015-06-24 Haemostatix Ltd Haemostatic compositions

Citations (15)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
US4868112A (en) 1985-04-12 1989-09-19 Genetics Institute, Inc. Novel procoagulant proteins
US4994371A (en) 1987-08-28 1991-02-19 Davie Earl W DNA preparation of Christmas factor and use of DNA sequences
US5171569A (en) 1985-03-15 1992-12-15 National Research Development Corporation Factor IX preparations uncontaminated by plasma components or pox virus
WO1993000431A1 (en) 1991-06-27 1993-01-07 Bristol-Myers Squibb Company Ctl4a receptor, fusion proteins containing it and uses thereof
US5422260A (en) 1986-05-29 1995-06-06 Genetics Institute, Inc. -Legal Affairs Human factor VIII:c muteins
US5583209A (en) 1992-04-07 1996-12-10 Emory University Hybrid human/porcine factor VIII
US5621039A (en) 1993-06-08 1997-04-15 Hallahan; Terrence W. Factor IX- polymeric conjugates
US5661008A (en) 1991-03-15 1997-08-26 Kabi Pharmacia Ab Recombinant human factor VIII derivatives
US5663060A (en) 1992-04-07 1997-09-02 Emory University Hybrid human/animal factor VIII
US5679639A (en) 1991-11-18 1997-10-21 The Scripps Research Institute Serine protease derived-polypeptides and anti-peptide antibodies, systems and therapeutic methods for inhibiting coagulation
US5707832A (en) 1990-02-05 1998-01-13 Tm Innovation Process for the preparation of human factor VIII and analogs of factor VIII
US5714583A (en) 1995-06-07 1998-02-03 Genetics Institute, Inc. Factor IX purification methods
US5744446A (en) 1992-04-07 1998-04-28 Emory University Hybrid human/animal factor VIII
US5770197A (en) 1991-06-27 1998-06-23 Bristol-Myers Squibb Company Methods for regulating the immune response using B7 binding molecules and IL4-binding molecules
US8701299B2 (en) 2009-11-06 2014-04-22 Hexagon Metrology Ab CMM with modular functionality

Family Cites Families (5)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
EP0776217A1 (en) * 1994-08-19 1997-06-04 Novo Nordisk A/S A method of treating a patient with a biologically active compound
JPH10507758A (en) * 1994-10-19 1998-07-28 ジェネティック セラピー,インコーポレイテッド Gene therapy with simultaneous administration of adenovirus and immunosuppressive drugs
IL125928A (en) * 1996-03-20 2002-11-10 Bristol Myers Squibb Co Uses of soluble ligands that interact with gp39, cd40, b7, ctla4 and/or cd28 for preparing pharmaceutical compositions
EA001426B1 (en) * 1997-01-10 2001-02-26 Байоджен, Инк. Methods of therapeutic administration of anti-cd40l compounds
EP1034001B1 (en) * 1997-06-20 2004-08-04 Biogen Idec MA Inc. Cd154 blockade therapy for therapeutic protein inhibitor syndrome

Patent Citations (15)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Publication number Priority date Publication date Assignee Title
US5171569A (en) 1985-03-15 1992-12-15 National Research Development Corporation Factor IX preparations uncontaminated by plasma components or pox virus
US4868112A (en) 1985-04-12 1989-09-19 Genetics Institute, Inc. Novel procoagulant proteins
US5422260A (en) 1986-05-29 1995-06-06 Genetics Institute, Inc. -Legal Affairs Human factor VIII:c muteins
US4994371A (en) 1987-08-28 1991-02-19 Davie Earl W DNA preparation of Christmas factor and use of DNA sequences
US5707832A (en) 1990-02-05 1998-01-13 Tm Innovation Process for the preparation of human factor VIII and analogs of factor VIII
US5661008A (en) 1991-03-15 1997-08-26 Kabi Pharmacia Ab Recombinant human factor VIII derivatives
WO1993000431A1 (en) 1991-06-27 1993-01-07 Bristol-Myers Squibb Company Ctl4a receptor, fusion proteins containing it and uses thereof
US5770197A (en) 1991-06-27 1998-06-23 Bristol-Myers Squibb Company Methods for regulating the immune response using B7 binding molecules and IL4-binding molecules
US5679639A (en) 1991-11-18 1997-10-21 The Scripps Research Institute Serine protease derived-polypeptides and anti-peptide antibodies, systems and therapeutic methods for inhibiting coagulation
US5663060A (en) 1992-04-07 1997-09-02 Emory University Hybrid human/animal factor VIII
US5744446A (en) 1992-04-07 1998-04-28 Emory University Hybrid human/animal factor VIII
US5583209A (en) 1992-04-07 1996-12-10 Emory University Hybrid human/porcine factor VIII
US5621039A (en) 1993-06-08 1997-04-15 Hallahan; Terrence W. Factor IX- polymeric conjugates
US5714583A (en) 1995-06-07 1998-02-03 Genetics Institute, Inc. Factor IX purification methods
US8701299B2 (en) 2009-11-06 2014-04-22 Hexagon Metrology Ab CMM with modular functionality

Non-Patent Citations (23)

* Cited by examiner, † Cited by third party
Title
BLUESTONE JA: "New perspectives of CD28-B7-mediated T cell costimulation", IMMUNITY., 1995, pages 555
C. D. GIMMI ET AL.: "B-cell surface antigen B7 provides a costimulatory signal that induces T cells to proliferate and secrete interleukin 2", PROC NATL ACAD SCI USA., 1991, pages 6575 - 6579
C. H. JUNE ET AL.: "Role of the CD28 receptor in T cell activation", IMMUNOL. TODAY., 1990, pages 211 - 216, XP026942223, DOI: doi:10.1016/0167-5699(90)90085-N
CONNELLY S, MOUNT J, MAUSER A, ET AL.: "Complete short-term correction of canine hemophilia A by in vivo gene therapy", BLOOD, 1996, pages 3846, XP002926495
D. J. LENSCHOW ET AL.: "CD28/B7 system of T cell costimulation", ANNU REV IMMUNOL., 1996, pages 233, XP000916005, DOI: doi:10.1146/annurev.immunol.14.1.233
F. HARDING ET AL.: "CD28-mediated signaling costimulates murine T cells and prevents the induction of anergy in T cell clones", NATURE, 1992, pages 607 - 609
G. J. FREEMAN ET AL.: "B7, a new member of the Ig superfamily with unique expression on activated and neoplastic B cells", THE JOURNAL OF IMMUNOLOGY, 1991, pages 2714
G. J. FREEMAN ET AL.: "Cloning of B7-2: CTLA-4 counter-receptor that costimulates human T cell proliferation", SCIENCE, 1993, pages 909, XP002069402, DOI: doi:10.1126/science.7694363
G. J. FREEMAN ET AL.: "Structure, expression, and T cell costimulatory activity of the murine homologue of the human B lymphocyte activation antigen B7", J EXP MED., 1991, pages 625, XP000608218, DOI: doi:10.1084/jem.174.3.625
H. REISER ET AL.: "Murine B7 antigen provides an efficient costimulatory signal for activation of murine T lymphocytes via the T-cell receptor/CD3 complex", PROC NATL ACAD SCI USA., 1992, pages 271 - 275
ISSELBACHER ET AL.: "Harrisons Principles of Internal Medicine, 13th Ed."
J. F. BRUNET ET AL.: "A new member of the immunoglobulin superfamily: CTLA-4", NATURE, 1987, pages 267 - 270, XP002915323, DOI: doi:10.1038/328267a0
J. W. YOUNG ET AL.: "The B7/BB1 antigen provides one of several costimulatory signals for the activation of CD4+ T lymphocytes by human blood dendritic cells in vitro", J CLIN INVEST., 1992, pages 229 - 237
JENKINS MK, ASHWELL JD, SCHWARTZ RH: "Allogeneic non-T spleen cells restore the responsiveness of normal T cell clones stimulated with antigen and chemically modified antigen-presenting cells", J IMMUNOL., 1988, pages 3324 - 3330
L. KOULOVA: "The CD28 ligand B7/BB1 provides costimulatory signal for alloactivation of CD4+ T cells", J EXP MED., 1991, pages 759 - 762
LASALLE JM, OTA K, HAFLER DA: "Presentation of autoantigen by human T cells", J IMMUNOL., 1991, pages 774 - 780
M. JENKINS, R. SCHWARTZ: "Antigen presentation by chemically modified splenocytes induces antigen- specific T cell unresponsiveness in vitro and in vivo", J EXP MED., 1987, pages 302 - 319, XP000877390, DOI: doi:10.1084/jem.165.2.302
M. L. DUSTIN ET AL.: "Correlation of CD2 binding and functional properties of multimeric and monomeric lymphocyte function-associated antigen 3.", J. EXP. MED, 1989, pages 503
MUELLER DL, JENKINS MK, CHIODETTI L, SCHWARTZ: "An intracellular calcium increase and protein kinase C activation fail to initiate T cell proliferation in the absence of a costimulatory signal", J IMMUNOL., 1990, pages 3701 - 3709
P. S. LINSLEY ET AT.: "Binding of the B cell activation antigen B7 to CD28 costimulates T cell proliferation and interleukin 2 mRNA accumulation", J EXP MED., 1991, pages 721 - 730, XP000611265, DOI: doi:10.1084/jem.173.3.721
R. J. ARMITAGE ET AL.: "Molecular and biological characterization of a murine ligand for CD40", NATURE, 1992, pages 80 - 82, XP002024662, DOI: doi:10.1038/357080a0
VAN SEVENTER GA ET AL.: "The LFA-1 ligand ICAM-1 provides an important costimulatory signal for T cell receptor-mediated activation of resting T cells", J IMMUNOL., 1990, pages 4579 - 4586
Y. LIU ET AL.: "Heat-stable antigen is a constimulatory molecule for CD4 T cell growth", J. EXP. MED., 1992, pages 437 - 445

Also Published As

Publication number Publication date
CZ20011021A3 (en) 2001-10-17
WO2000016801A9 (en) 2000-10-26
EP1115423A1 (en) 2001-07-18
NZ511034A (en) 2004-03-26
HUP0103960A3 (en) 2003-09-29
AU761206B2 (en) 2003-05-29
AU6057899A (en) 2000-04-10
WO2000016801A1 (en) 2000-03-30
KR20010085830A (en) 2001-09-07
CA2343916A1 (en) 2000-03-30
PL346796A1 (en) 2002-02-25
SI20626A (en) 2002-02-28
NO20011412L (en) 2001-05-16
HUP0103960A2 (en) 2002-02-28
HK1039059A1 (en) 2002-04-12
EA005236B1 (en) 2004-12-30
LT2001045A (en) 2002-01-25
CN1331602A (en) 2002-01-16
EA200100385A1 (en) 2001-10-22
ZA200103156B (en) 2002-07-18
JP2002526455A (en) 2002-08-20
MXPA01002898A (en) 2002-06-04
LV12768A (en) 2001-12-20
NO20011412D0 (en) 2001-03-20
IL142069A0 (en) 2002-03-10
LV12768B (en) 2002-06-20
BR9913991A (en) 2001-07-03

Similar Documents

Publication Publication Date Title
Qian et al. Prevention and treatment of factor VIII inhibitors in murine hemophilia A
Lollar Pathogenic antibodies to coagulation factors. Part one: factor VIII and factor IX
AU709711B2 (en) Methods for modulating T cell unresponsiveness
US11547741B2 (en) Methods of use of soluble CD24 for treating immune related adverse events in cancer therapies
Qian et al. Role of CD154 in the secondary immune response: the reduction of pre‐existing splenic germinal centers and anti‐factor VIII inhibitor titer
JP2012229271A (en) Method for prevention and treatment of cancer metastasis and bone loss related to cancer metastasis
US20120269806A1 (en) Methods of inducing tolerance
US20080095774A1 (en) Agents and Methods for Specifically Blocking CD28-Mediated Signaling
Saenko et al. Haemophilia A: effects of inhibitory antibodies on factor VIII functional interactions and approaches to prevent their action
US20210340214A1 (en) Cd80 extracellular domain fc fusion protein dosing regimens
US20210355231A1 (en) Treatment and prevention of hemophilic arthropathy with an antibody against endothelial cell protein c receptor (epcr)
BG64436B1 (en) Cd154 blockade therapy for the treatment of protein inhibition syndrome
KR102165486B1 (en) Peptides
AU761206B2 (en) Methods of downmodulating the immune response to therapeutic proteins
Fijnvandraat et al. Immunobiology of inhibitor development in hemophilia A
US20030161827A1 (en) Therapies that improve graft survival
US20230023174A1 (en) Cd80 extracellular domain fc fusion protein regimens
US20020071839A1 (en) Use of a combination of agents that modulate B7 activity in inhibiting intestinal allograft rejection
Bril Factor VIII inhibitors in mild haemophilia A
KR20230038658A (en) ADAMTS13 protein variants and uses thereof
Dobbins Signaling of the T Cell Costimulatory Receptor CD28: Regulation and Initiation
Miao et al. Immunomodulation of transgene responses following naked DNA transfer
Erkan et al. What are the Potential Future Treatments in Antiphospholipid Syndrome?
AU3437902A (en) Methods for modulating T cell unresponsiveness
AU3794299A (en) Methods for modulating T cell unresponsiveness

Legal Events

Date Code Title Description
PD9A Change of patent owner

Owner name: AMERICAN RED CROSS, US

Free format text: FORMEROWNER: GENETICS INSTITUTE, LLC, US

Effective date: 20031223

MM9A Lapsed patents

Effective date: 20050921