LT5673B - Elektroninės informacijos paieškos būdas ir sistema - Google Patents

Abstract

Išradimas priklauso skaitmeninės informacijos ir duomenų apdorojimo įrangai ir būdams, skirtiems elektroninei informacijai išrinkti iš pradinių dokumentų duomenų bazių (bibliotekų), saugomų kompiuterinių tinklų atminties blokuose abėcėlinių skaitmeninių simbolių pavidalu. Pasiūlytas būdas ir sistema apima paieškos kriterijų, jų reikšmingumo bei paieškos apribojimų abėcėlinių skaitmeninių simbolių pavidalu įvedimą per atitinkamus sąsajos modulius į duomenų apdorojimo modulį, kuriame vykdomas minėtuose atminties blokuose saugomų dokumentų ir įvestų minėtų kriterijų palyginimas, pagal palyginimo rezultatą dokumentų išrinkimas, apdorojimas ir indeksavimas pagal įvestus kriterijus ir jų reikšmingumą bei paieškos rezultatų suformavimas ir jųparodymas per peržiūros sąsajos modulį vartotojui.Nauja yra tai, kad po informacijos apdorojimo paieškos rezultatų duomenis elektronių dokumentų pavidale apdoroja, išskiriant analizuojamų dokumentų racionaliausias sudėtines dalis (pastraipas, paragrafus, skyrius ir kitas dalis) pagal užsiduotus kriterijus ir atlieka išskirtų sudėtinių dalių daugiakriterinę analizę, po to projektuoja alternatyvius gautos informacijos variantus, atlieka suprojektuotų alternatyvių variantų daugiakriterinę analizę, pagal kurią suformuoja paieškos rezultatus.

Description

Išradimas priklauso skaitmeninės informacijos ir duomenų apdorojimo įrangai ir būdams, būtent elektroninės informacijos paieškos būdams ir sistemoms.

Elektroninės bibliotekos pastaruoju metu tampa vis populiaresnės ir nuolatos didėja jose talpinama informacija. Didėjant laikomos informacijos apimčiai, vis sunkiau surasti norimą medžiagą, t. y. susiduriama su paieškos efektyvumo problema. Dabartinės pažangiausios elektroninės bibliotekos naudoja panašų automatinės paieškos sistemą, kaip Google. Google sistema remiasi sudėtinga, šiuo metu patentuojama, PageRank™ technologija, kuri užtikrina, kad svarbiausi rezultatai visuomet būtų rodomi pirmiausia. PageRank objektyviai įvertina Interneto puslapių svarbumą. Šis rodiklis apskaičiuojamas sprendžiant lygtį su 500 milijonų kintamųjų ir daugiau nei 2 milijardais narių. PageRank naudoja plačią Interneto nuorodų struktūrą kaip organizavimo priemonę. Iš esmės, Google vertina nuorodą iš puslapio A į puslapį B kaip puslapio A balsą už puslapį B. Google vertina puslapio svarbą pagal jo surinktus balsus. Google taip pat analizuoja ir balsavusįjį puslapį. Sudėtingi automatiniai Google paieškos metodai užkerta kelią žmonių įsikišimui. Google sudarytas taip, kad niekas negali nusipirkti geresnės vietos tarp rezultatų ar kitaip įtakoti rezultatus komerciniais tikslais.

Yra žinoma elektroninių dokumentų paieškos sistema, apimanti įvedimo sąsają, skirtą paieškos raktiniams žodžiams įvesti ir jų vertei nurodyti, informacijos apdorojimo modulį, turintį pirmuosius faktorius, atitinkančius giminingas reikšmes, kiekviena gimininga reikšmė yra apibūdinama kaip gimiminingumo laipsnis tarp dviejų raktinių žodžių, kurie yra iš anksto nustatyti dokumentų paieškos sistemoje, ir antruosius faktorius, atitinkančius svarbumo reikšmes, kiekviena svarbumo reikšmė nustatoma kaip raktinio žodžio svarbumo laipsnis kiekviename iš daugybės dokumentų paieškos sistemoje, apdorojimo modulis, generuojantis tinkamiausią reikšmę, kuri patenkina vartotojų prašymą kiekvienam dokumentui pagal paieškai įvestus kriterijus (žiūrėti išradimo aprašymą pagal US patentą Nr.5297042).

Žinoma paieškos sistema ir būdas nėra lankstūs darant paieškas, kadangi neturi galimybės pritaikyti atrinktą informaciją konkrečiam vartotojui (besimokančiam, dėstytojui, politikui, gydytojui, ligoniui ir 1.1.) tiek pagal vartotojo tikslus ir poreikius tiek pagal informacijos apimtį, kadangi ši sistema nevykdo automatizuoto atskirų informacijos šaltinių sudedamųjų dalių (skyrių, poskyrių, pastraipų ir kitų dalių) išrinkimo ir jų daugiakriterinės analizės bei nesudaro informacinės medžiagos alternatyvų (dalyvaujant pačiam vartotojui bei išlaikant sąsają su originaliu tekstu.), neišrenka naujos iš skirtingų informacinių šaltinių sudarytos integruotos racionaliausios informacinės medžiagos alternatyvos.

Yra žinoma elektroninės informacijos paieškos sistema ir būdas jai relizuoti išrenkant vieną ar daugiau tekstų iš dokumentų bibliotekos, apimantis paieškos kriterijų įvedimą ir kiekvieno kriterijaus reikšmingumo nurodymą, paieškos apribojimų įvedimą, informacijos išrinkimą, apdorojimą ir jos indeksavimą pagal įvestus kriterijus ir jų reikšmingumą, paieškos rezultatų suformavimą ir parodymą vartotojui. Žodžių reikšmingumas gali būti pritaikytas siekiant optimizuoti reikiamo teksto paieškai. Paieška gali būti atliekama pagal sakinį, sakinio fragmentą ar raktinius žodžius (žiūrėti išradimo aprašymą pagal US patentinę paraišką US 2006/0047656).

Žinoma elektroninės informacijos paieškos sistema ir būdas neatlieka labiausiai vartotojui tinkančios informacijos (skyrių, poskyrių, pastraipų) paėmimą iš konkretaus elektroninio teksto, neintegruoja jo į vartotojui sudaromos informacinės medžiagos alternatyvas (išlaikant sąsają su originaliu tekstu), neišrenka naujai iš skirtingų informacinių šaltinių sudarytos integruotos racionaliausios informacinės medžiagos alternatyvos, t.y. nevykdomas automatizuotas atskirų informacijos šaltinių racionalių skyrių/paragrafų/pastraipų nustatymas, integruotos suminės tekstinės medžiagos alternatyvų sudaymas, daugiakriterinė analizė ir racionaliausių alternatyvų nustatymas. Tokiu būdu žinomi sistema ir būdas nėra lankstūs darant paiešką, kadangi neturi galimybės pritaikyti atrinktą informaciją konkrečiam vartotojui (besimokantiems, dėstytojams, politikams, gydytojams, ligoniams ir t. t.) tiek pagal vartotojo tikslus ir poreikius, tiek pagal informacijos apimtį.

Išradimu siekiama sukurti elektroninės informacijos paieškos būdą ir sistemą, kurie būtų lankstesni ir informatyvesni išrenkant ir integruojant racionalią elektroninę informaciją tiek pagal vartotojo tikslus ir poreikius ir tiek pagal informacijos apimtį, ir kurios vykdymo metu galėtų dalyvauti ir jai įtakoti pats vartotojas išrenkant jam labiausiai tinkamą informaciją.

Išradimo esmė yra ta, kad elektroninės informacijos paieškos būde, skirtame informacijai išrinkti iš pradinių dokumentų duomenų bazių (bibliotekų), apimančiame paieškos kriterijų įvedimą ir kiekvieno kriterijaus reikšmingumo nurodymą, paieškos apribojimų įvedimą, informacijos išrinkimą, apdorojimą ir jos indeksavimą pagal įvestus kriterijus ir jų reikšmingumą, paieškos rezultatų suformavimą ir parodymą vartotojui, po dokumentų išrinkimo, apdorojimo ir indeksavimo išskiria analizuojamų dokumentų sudėtines dalis (pastraipas, paragrafus, skyrius ir kitas dalis), po to atlieka sudėtinių dalių daugiakriterinę analizę, po kurios projektuoja atrinktos informacijos alternatyvius variantus bei atlieka suprojektuotų alternatyvių variantų daugiakriterinę analizę, pagal kurią suformuoja paieškos rezultatus.

Po infomacijos išrinkimo, apdorojimo ir indeksavimo atliekamas analizuojamų dokumentų sudėtinių dalių išskyrimas jų tolimesnė daugiakriterinę analizė, alternatyvių varijantų projektavimas, jų analizė ir racionaliausios alternatyvos išrinkimas, paieškos sistemą, daro lankstesnę ir informatyvesnę išrenkant elektroninę informaciją tiek pagal vartotojo tikslus ir poreikius, tiek pagal informacijos apimtį.

Analizuojamų dokumentų sudėtinių dalių daugiakriterinę analizė apima kompleksinį kriterijų reikšmingumo nustatymą, atsižvelgiant į jų kiekybines ir kokybines charakteristikas; tekstų daugiakriterinio kompleksinio proporcingumo įvertinimą; daugiakriterinį tekstų naudingumo laipsnio ir rinkos vertės nustatymą.

Pasiūlytas analizės būdas leidžia išrinkti vartotojui maksimaliai racionalią norimos apimties informaciją. Projektuojant alternatyvius variantus sudaroma galimbė vartotojui papildyti ir/arba koreguoti jau įvestus kriterijus t.y. vartotojui suteikiama galimybė įsiterpti į jau vykdomą paiešką ir nukreipti ją atsižvelgiant į vartotojo pasirinktus prioritetus ir esamą situaciją.

Atrinktos informacijos alternatyvių variantų projektavimas apima šiuos etapus: a) teksto alternatyvų kodų lentelės sudarymą, b) neracionalių variantų atmetimą, c) automatizuotą teksto variantų sudarymą pagal a) punkte sudarytus alternatyvius kodus, d) teksto variantų ir juos apibūdinančios informacijos formavimą ir e) suminės sudarytų teksto variantų ir juos apibūdinančios informacijos sprendimų priėmimo lentelės sudarymą.

Elektroninės informacijos paieškos sistemoje, skirtoje informacijai išrinkti iš pradinių dokumentų duomenų bazių (bibliotekų), apimančioje paieškos kriterijų įvedimo ir jų reikšmingumo įvedimo sąsają, paieškos apribojimų įvedimo sąsają, susietas su paieškos dokumentų apdorojimo ir indeksavimo moduliu, turinčiu ryšį su dokumentų duomenų bazėmis, skirtu atrinkti, apdoroti ir indeksuoti dokumentus pagal užduotus kriterijus, jų reikšmingumą bei nurodytus apribojimus ir atrinktą informaciją perduoti paieškos rezultatų formavimo moduliui, susietam su peržiūros sąsaja, numatyti nuosekliai susieti moduliai, būtent, vartotojui tinkamiausių sudėtinių dalių (pastraipų, paragrafų, skyrių ir t.t.) išskyrimo iš atrinktų dokumentų modulis, sudėtinių dalių daugiakriterinės analizės modulis, alternatyvių variantų projektavimo modulis ir alternatyvių variantų daugiakriterinės analizės modulis bei skirti indeksavimo modulyje gautą informaciją atitinkamai nuosekliai apdoroti ir perduoti į paieškos rezultatų formavimo modulį.

Pasiūlyta elektroninės informacijos paieškos sistema suteikia galimybes gauti konkretaus didumo (nuo vienos pastraipos iki neriboto dydžio teksto) labiausiai konkrečiam vartotojui tinkančią informaciją (tekstus, grafikus, lenteles, paveikslus ir t. t.). Taip pat pagal vartotojo pageidavimus galima gauti lengvesnio ar sudėtingesnio turinio medžiagą. Pavyzdžiui, studentui paieškos sistema gali sudaryti lengvesnį pasirenkamą modulį, o mokslininkui - sudėtingesnį.

Detaliau išradimas paaiškinamas brėžiniais, kuriuose pavaizduota:

Fig.l- Elektroninės informacijos paieškos sistemos blokinė schema.

Fig.2- Teksto rinkos vertės skaičiavimo blokinė schema

Elektroninės informacijos paieškos būdas, skirtas informacijai išrinkti iš pradinių dokumentų duomenų bazių apima šią operacijų seką: vartotojas užsiduoda paieškos sąlygas, būtent įveda paieškos kriterijus (vieną ar daugybę raktinių žodžių) ir nurodo kiekvieno kriterijaus reikšmingumą, įveda paieškos apribojimus, pavyzdžiui, kokios apimties informaciją bei kokio, lengvesnio ar sudėtingesnio, turinio medžiagą vartotojas pageidaus gauti. Įvedus visas paieškos sąlygas, atlieka informacijos iš duomenų bazių (bibliotekų) išrinkimą ir jos indeksavimą pagal įvestus kriterijus ir jų reikšmingumą. Po dokumentų išrinkimo ir indeksavimo iš analizuojamų dokumentų išskiria sudėtines dalis t. y. racionaliausias pastraipas, paragrafus, skyrius ir kt., ir atlieka sudėtinių dalių daugiakriterinę analizę, kuri apima kompleksinį kriterijų reikšmingumo nustatymą, atsižvelgiant į jų kiekybines ir kokybines charakteristikas; tekstų daugiakriterinę analizę; daugiakriterinj tekstų naudingumo laipsnio ir rinkos vertės nustatymą. Atlikus sudėtinių dalių daugiakriterinę analizę, iš gautos integruotos suminės tekstinės informacijos projektuoja alternatyvius variantus. Alternatyvių variantų projektavimas apima šiuos etapus: a) teksto alternatyvų kodų lentelės sudarymą, b) neracionalių variantų atmetimą, c) automatizuotą teksto variantų sudarymą pagal a) punkte sudarytus alternatyvius kodus, d) teksto variantų ir juos apibūdinančios informacijos formavimą ir e) suminės sudarytų . teksto variantų ir juos apibūdinančios informacijos sprendimų priėmimo lentelės sudarymą. Po to atlieka suprojektuotų variantų daugiakriterinę analizę, pagal kurią nustato racionaliausius alternatyvius variantus, suformuoja paieškos rezultatus ir parodo juos vartotojui.

Elektroninės informacijos paieškos sistema, skirta informacijai išrinkti iš pradinių dokumentų duomenų bazių (bibliotekų), apima paieškos kriterijų ir jų reikšmingumo įvedimo sąsają (1), paieškos apribojimų įvedimo sąsają (2), kurios susietas su paieškos informacijos apdorojimo ir indeksavimo moduliu (3), turinčiu ryšį su dokumentų duomenų bazėmis (4), kur informacijos apdorojimo ir indeksavimo modulis (3) atrenka, apdoroja ir indeksuoja dokumentus pagal užduotus kriterijus, jų reikšmingumą, įvestus per sąsają (1) bei nurodytus apribojimus, įvestus per sąsają (2). Iš indeksavimo modulio (3) informacija apie atrinktus dokumentus perduodama į dokumentų sudėtinių dalių (pastraipų, paragrafų, skyrių ir kitų dalių) išskyrimo iš atrinktų dokumentų modulį (5). Modulyje (5) išrinktos iš analizuojamų dokumentų racionaliausios pastraipos, paragrafai ar skyriai toliau analizuojami daugiakriterinės analizės modulyje (6), iš kurio informacija patenka į variantų projektavimo modulį (7), skirtą iš integruotos suminės tekstinės medžiagos automatizuotai sudaryti alternatyvius variantus. Viso dokumento sukurti alternatyvūs variantai analizuojami daugiakriterinės analizės modulyje (8), nustatomi racionaliausi alternatyvūs variantai, kurie perduodami į paieškos formavimo modulį (9), kuris pasirinktą skaičių alternatyvių varijantų per sąsają (10) parodo vartotojui

Toliau detaliau pateikiami atskirų paieškos etapų realizavimo pavyzdžiai

Informacijos išrinkimas, apdorojimas ir jos indeksavimas. Duomenų bazėje (4) talpinamos visos reikiamos elektroninės knygos. Vartotojas, per sąsają (1) įveda jam svarbiausius raktinius žodžius ir nurodo kiekvieno reikšmingumą. Taip pat raktinius žodžius galima pasirinkti iš paieškos raktinių žodžių duomenų bazės, kurioje talpinami dažniausiai vartojami raktiniai žodžiai su jų reikšmingumais. Per apribojimų įvedimo sąsają vartotojas taip pat gali nurodyti ieškomos medžiagos sudėtingumo lygį ir jo reikšmingumą. Ieškomos medžiagos sudėtingumo lygis įvertinamas dešimties balų skalėje. Pavyzdžiui, matematinės orientacijos modulių skyriai (matematiniai metodai, naudojami rinkos bei investicinės vertės nustatymui) kai kuriems vartotojams yra gana sudėtingi. Nustatant racionaliausią ieškomą medžiagą, jos sudėtingumo lygis ir jo reikšmingumas, įvertinami kompleksiškai kartu su kitais kriterijais. Racionaliausios informacijos nustatymas atliekamas modulyje (3) indeksuojant tekstą, t. y. nustatoma, kiek ieškomi žodžiai (jų sinonimai) ar jų deriniai kartojasi tekste.

Atliekant teksto indeksavimą siekiama nustatyti, kokiu laipsniu jo skyriai, poskyriai ar pastraipos patenkina vartotojo paieškos poreikius. Didesnis raktinių žodžių skaičius konkretaus dydžio tekste parodo didesnį vartotojo poreikių lygio patenkinimą. Raktinio žodžio reikšmingumas parodo kiek vienas raktinis žodis vartotojui yra svarbesnis už kitą, ieškant konkrečios informacinės medžiagos. Teksto tinkamumą vartotojo poreikiams patenkinti taip pat apibūdina skirtingų paieškos raktinių žodžių pasikartojimas viename sakinyje. Tame pačiame sakinyje esantys keli skirtingi, vartotojo pageidaujami paieškos raktiniai žodžiai, parodo didesnį teksto atitikimą vartotojo poreikiams.

Tokiu būdu indeksavus išrinktą informaciją modulyje (3) atliekamas atskirų informacijos dokumentų racionalių skyrių/paragrafų/pastraipų nustatymas modulyje (5).

Išrinktų dokumentų racionaliausių sudedamųjų dalių dagiakriterinė analizė vykdoma modulyje (6) apima:

- kompleksinį kriterijų reikšmingumo nustatymą, atsižvelgiant į jų kokybines ir kiekybines charakteristikas,

- tekstų daugiakriterinę analizę,

- daugiakiterinį tekstų naudingumo laipsnio ir rinkos vertės nustatymą

Pirmiausia vykdomas teksto daugiakriterinei analizei reikalingų pradinių duomenų paruošimas. Vienas svarbiausių teksto daugiakriterinės analizės etapų - alternatyvas apibūdinančių kriterijų reikšmių ir reikšmingumų nustatymas. Apskaičiavus kriterijų reikšmes ir reikšmingumus bei taikant teksto analizės daugiakriterinės analizės metodus, nustatomi lyginamų variantų naudingumo laipsnis ir prioritetiškumas.

Ί

Lyginamų tekstų analizės rezultatai pateikiami sprendimų matricos pavidalu, kur stulpeliai išreiškia nagrinėjamus n alternatyvius tekstus, o eilutėse pateikiama kiekybinė ir koncepcinė informacija, išsamiai apibūdinanti nagrinėjamas alternatyvas. Teksto alternatyvas aprašant kiekybine ir koncepcine formomis, pateikiama jo įvairius aspektus apibūdinanti informacija. Kiekybinė informacija apima kriterijų sistemas, matavimo vienetus, reikšmes ir pradinius reikšmingumus, minimizuojantį ar maksimizuojantį kriterijų, informaciją apie alternatyvių teksto variantų sudarymą.

Aprašant tekstą koncepcine forma, pateikiama aprašomoji ir analitinė informacija apie juos išsamiai apibūdinančius kriterijus (jų aprašymas, priežastys ir pagrindimas, kuriais remiantis buvo nustatyti kriterijų sistema, reikšmės ir reikšmingumai, taip pat pateikiama informacija apie variantinio projektavimo galimybes). Koncepcinė informacija reikalinga norint išsamiau ir tiksliau įvertinti nagrinėjamas alternatyvas, t. y. ji padeda gauti ne tik išsamesnę informaciją, bet taip pat tiksliau sudaryti kriterijų sistemą bei nustatyti kriterijų reikšmes ir reikšmingumus.

Sugrupuotoje sprendimų priėmimo matricoje kriterijai grupuojami į dvi grupes: kiekybinius ir kokybinius. Šiuo atveju lengviau atlikti variantų daugiakriterinę analizę, taip pat geriau bus matoma skaičiavimų fizinė prasmė. Tekstų daugiakriterinės analizės metu dažniausiai operuojama didelės apimties informacija, todėl ją racionalu apdoroti matriciniu būdu. Šiuo atveju nagrinėjamos alternatyvos, jas apibūdinanti kiekybinė ir koncepcinė informacija grupuojamos tam tikra tvarka, t. y. paruošiama teksto daugiakriterinės analizės sugrupuota sprendimų priėmimo matrica.

lentelė. Teksto daugiakriterinės analizės sugrupuota sprendimų priėmimo matrica (a teorinė, b - praktiškai suformuota)

a)

Kiekybinė informacija, apibūdinanti tekstus
Nagrinėjami kriterijai	*	Reikš- mingu mas-	Matavi- mo vienetai	Nagrinėjami tekstai
				1	2		j		n
	žl	qi	mi	xli	Χ12		xlj		Xln
Kiekybiniai	Ž2	<12	m2	Χ21	Χ22		X2j		X2n

kriterijai	Žj ž,	q. qt	m, mt	Xtl xti	Xi2 X(2	...	X,J xtj	...	Xjn Xta
	Žt+l	q t+i	mt+i	Xt+i 1	Xt+12		xt+ij		X t+1 n
Kokybiniai	Žt+2	q t+2	m,+2	Xt+21	Xt+22	...	Xt+2j	...	Xt+2 n
kriterijai				...			...	...	...
	Ži	qi	m,	Xu	Xi2		xij		Xin
	zm	Qm	mm	X m 1	X m2		X mj	...	Xmn
Koncepcinė informacija, apibūdinanti tekstus (tekstas, brėžiniai, grafikai, vaizdajuostės)
Kr	Kž	Kq	Km	Kr	K2	...	K)	...	K„

* - Ženklas žj (+ (-)) rodo, kad atitinkamai didesnė (mažesnė) kriterijaus reikšmė labiau atitinka vartotojo reikalavimus

b) (jei žemiau nurodyta lentelė svarbi, reikėtų parodyti tik pačią lentelę su lietuviškais užrašais *KEYWORO-RANKINGS of modules 'Koprards.

Donafcifciiitfeis Key^orC-rifkjijs cfinodules· gvaftiaMift

DevfHo£ir,»m <A karibia ifcemattes

Liuli Resufta MaSloia Citteda Erabiūon of ΰβΜίομςα Feaįsibtf AitematRes·’ '

TOPIdūLioht

Setact tli» liti· ot Η» de*lr«d materlal: ------—-05 Soctoeconomic Analysis on Barriers and Needs Commerctal sector stretegies Cities in a no-regrets cSmete strategy

Taise i cumsny ot spetific MeyWM«Js teito ausimi text

Thiuto«'j?iO«»ip,fet!4(juai^oteu!J^:i^eciSi:kvJ^,*i>r4^,:nlheįiy,_ijh48^ttai.K_i^_it₍5t9nį{ir₁g₁rn k e 1 lt v t, U ftit ιιλ 4131 1 Π3 r stuaent'sn«id8.^i« tirti iirtievsnre (s stuieni‘smied«cantjs įtinsti iiythitenn^t^rddfc r,a 4s nif 3 « as in a.xs ««ttt n * a ii i vi infraijr^caneeo’ariaRSfA-'ijfięvefan'JlMriręmastudfirfssiets^iftfnas^roh'crspsdii ImTutjmasrfa. ΐ“ι ft ί t ir ta.® ?j ir -išemini & ih? mf piw<i’aufi«wim!rtatiwrt6Mitsfii»tedl<»aai»ci!!«';»F!fi;ar_:aetn»rtr_!dicatorsmum»eri»fpaiies.*o i i ni a » s -«--s 1 ίρ pi a[ n <n$ di-fiait/, Πί«η. tnfcnnaSon aejcribirig tr® ustfuimair įftie ««alpi«5 te*! ftr a teermfi ntieas «immarisijj in «1 Uhse

ke?wi)rūs/f^aDEfers ^aiqbfi·

fc. :e:

r J.

ta~- 8il. i.......?.....

įClL; ! ?

2L- W,?: 0 .

SL- .RiM,-

>14. ii 3

m.

iCL M ί 3

įteL i&ĮJ

IL. ji..........1

r ΓΤ

02..· 34,.,

•E.· CLv fib fiL· k ki ta -s muse

Ίκΐ 7 0'

tonovaiksn

jš).Į.....jį»

jJLLL

I o I a I ϊ

JputtkbafcfoiO

SU

ii*

5

(i

Γ”į

Γ 9

1

?! 0

ii 1

?! 0

i| 8

[ i

• 5

( 0

3

Γ G ΡΠ 1

it 1

ietH^atiženeruy

iįO.5

Γ

0

1 i

f š

1'

·! į

[ ’

i| 1

rr

0

T»··

......

[.....f.....[Γ(......

jbtfrterft

iilU

'1

u...

i 9

»

2

H c

ii 3

iį 0

[»

I 9

......

P 19 t '

1 9

»oaf# r.C’rfiię

įs

1.....r

{..„.(f......

ΞΓ

i 2

įį c

6

;| 2

Ί **

ΓΤ

T“T

r»

....

P 1« 1 '

1 9

bwstmenl epam

iis

·!*

.«

0 1 1

•Γ p

f

iš 0

š! 2

ši 0

i c

iį 2

t p

i 0

11

i

Γ c ! 0 į ί

i| 5

»winjj tostą

ijfcs

T

0

[.....5-

I 0

c

Ii ’ 0”

Ίί.....į'

i· ΰ

f v

•i.....G

Γ'Γ

......

’Tr

j......y

pjamtMunce

=SO-S

> J >

f 9

i c

te

n ~

< i

f t

·, 1

Γ'Γ

Γ7.

T«~

.....

P .10'! ' 3'

TEP

tmar# consumptoiišOJ

jį ..1..0,

1

’i

3

iš G

ši S

ϊ 5

ii (i

ΓΙ'

TE

p.....Į ’Į.........

Γ' 0 ’ .

betoną..............

;S-5.

*

a.L°.

1. i

l 1

2

y 'T“

ii 4.

·. <}

1 5'

;i u

p“'

: 2

-[Γ.

S

PP'i.....t........r

y-'o'····

sm;ss«>n

!(U

, ,5*.

l,A„

i ’»'

T

t

t c

’ ύ

ii j

r·

«

[T

Γί

fo~

.........

1 t p 1 ,

mfii-datiaa

aj-5

♦

rD

β

r.·’·

( «

έ

ί q

ii 0

i'·

1

ΓΓ

’ίΤ

-y

[ 1 (0 I s

ΐ Jt

tmriMaciiaojju

:JL5

M 0

1 0

I

ft

: a

į[ o

iš d

1' 0

i 9

.i c

š G

'1»

0

Γ~ό fr r 3

iį 2

stoto

$λ

ib

0

Li,

I......

......r

• 5

į: 7

,p....„...

' ,7

Oi

7-5--

jo

!.....0.....i c' {.....T.....

Ϊ 0

Dffietffo

9»

9»

δ.3

r »5

| 1U

».<

ί tiJ

(Li,

' i'4

Gi

i| ¢4

1«

ΤΈΓ

T77

uT i,ί ei, [ ’αϊ

iį O

MmsafoipaįM

;sį

„I..1

...į...

i 3

1.....3.....

.....£

j 1

’f

iį .2

ši 2

Ί &

O”

š 1

.L'...

ΠΞΪΊΊ. T.....

ii 4

f»ufirti!H oiwora$:

•51

W:

! 1145

ns

□Λ

i 583

iš fižfi

ii 535

įį 4Λ2 jį 199& šfŠM FŪV

š 457 )182

081

I m |»5»| !25

pS2?

jhumfcaf of

ĮL

It :

Įcenlencee:

J_

JL

Norint išrinkti racionaliausią tekstą, reikia, sudarius sprendinių priėmimo matricą, atlikti tekstų daugiakriterinę analizę. Tai atliekama lyginant nagrinėjamų tekstų kriterijų reikšmes ir reikšmingumus, analizuojant koncepcinę informaciją. Nagrinėjamą tekstą galima apibūdinti tik remiantis daugelio skirtingą prasmę ir dimensijas turinčių kriterijų sistema.

Kompleksinis kriterijų reikšmingumo nustatymas, atsižvelgiant į jų kokybines ir kiekybines charakteristikas.

Dažniausiai kokybinių kriterijų reikšmės ir kriterijų reikšmingumai nustatomi remiantis ekspertiniais metodais. Ekspertiniais metodais nustatę kriterijų reikšmingumus sužinome, kiek vienas kriterijus yra už kitą svarbesnis. Tačiau ekspertiniais metodais ne visiškai tiksliai apskaičiuojami kiekybinių kriterijų reikšmingumai.

Visų kriterijų reikšmingumai privalo būti tarpusavyje suderinti, atsižvelgiant j jų kiekybines ir kokybines charakteristikas. Kiekybinių kriterijų reikšmingumai gali būti tarpusavyje tiksliai suderinti, išreiškus kiekybinių kriterijų reikšmes ekvivalentiška joms pinigine išraiška. Suderinus tarpusavyje kiekybinių kriterijų reikšmingumus, tas pat atliekama ir su kokybinių kriterijų reikšmingumais. Taigi visų kiekybinių ir kokybinių kriterijų reikšmingumai būna tarpusavyje suderinti.

Nustačius alternatyvas apibūdinančių kriterijų sistemą ir kriterijų reikšmes, ekspertiniais metodais apskaičiavus kriterijų pradinius reikšmingumus bei visą šią informaciją pateikus sugrupuotos sprendimų priėmimo matricos pavidalu, reikia nustatyti realius kriterijų reikšmingumus. Turi būti apskaičiuotos viso teksto kriterijų reikšmės ir reikšmingumai. Pagal siūlomą metodą kriterijų reikšmingumai skaičiuojami dviem stadijomis:

- pirmojoje stadijoje nustatomi kiekybinių kriterijų reikšmingumai (1-4 etapai),

- antrojoje stadijoje nustatomi kokybinių kriterijų reikšmingumai (5-7 etapai).

etapas. Nustatoma kiekvieno kiekybinio kriterijaus reikšmių suma:

^si =Σχρ^ί=υυ=l,«; (i)

7=1 čia x_tj - i kriterijaus reikšmė j sprendimo variante; t - kiekybinių kriterijų skaičius; n - lyginamųjų variantų skaičius.

etapas. Kiekvienas kiekybinis kriterijus išreiškiamas sumine pinigine išraiška:

(2) čia Pi - i kriterijaus pradinis reikšmingumas, p_t turi būti matuojamas tokiu matavimo vienetu, kad padauginę iš kiekybinio kriterijaus reikšmės gautume jai ekvivalentišką piniginę išraišką.

Vertinant kiekybinius kriterijus pagal jų poveikį tekstui laike, sąlyginai jie gali būti skirstomi i:

- vienkartinius, veikiančius teksto efektyvumą apibrėžtą laiko tarpą;

- ilgalaikius, veikiančius teksto efektyvumą per visą jo gyvavimo laiką.

Ilgalaikių kriterijų pradinis reikšmingumas priklauso nuo teksto atsipirkimo laiko ir nuo kriterijaus matavimo vieneto piniginio įvertinimo:

Pi=^e‘fi·, (3) čia e - teksto atsipirkimo laikas;/ - /' kriterijaus matavimo vieneto piniginis įvertinimas.

Vienkartinių kriterijų pradinis reikšmingumas lygus kriterijaus matavimo vieneto piniginiam įvertinimui:

#=/· (4)

Kiekybinio kriterijaus pradinio reikšmingumo fizinė prasmė ta, kad jį padauginus iš kiekybinio kriterijaus reikšmės gaunama nagrinėjamo rodiklio, skaičiuojamo per visą teksto atsipirkimo laiką, piniginė išraiška (ekvivalentinė buvusiai natūrinei).

etapas. Visa kiekybinių kriterijų reikšmių, išreikštų pinigine išraiška, suma nustatoma taip:

F = Z^/l’^f=1’^r (5) /=1 etapas. Tekstą apibūdinančių kiekybinių kriterijų reikšmingumai nustatomi taip:

= |.,= 1.,.

(6)

Šiuo atveju kiekybinių kriterijų reikšmingumų suma visada lygi vienetui:

Σ«,=ι· <⁷>

/=]

Tuo remiantis galima patikrinti, ar gerai apskaičiuoti kiekybinių kriterijų reikšmingumai.

Tekstą apibūdinančių kokybinių kriterijų reikšmingumai nustatomi 5-7 etapais.

etapas. Norint tarpusavyje visiškai suderinti kiekybinių ir kokybinių kriterijų reikšmingumus, nustatomas lyginamasis etalonas E. Jis lygus bet kokių pasirinktų kiekybinių kriterijų reikšmingumų sumai. Vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų šiam etalonui, yra tas, kad jį būtų galima pagal naudingumą nesunkiai palyginti su visas kokybiniais kriterijais. Šis etalonas, pavyzdžiui, gali būti:

- teksto kaina,

- eksploatavimo išlaidos ir 1.1..

Šiuo atveju visų kokybinių kriterijų reikšmingumai nustatomi lyginant jų teikiamą naudą su lyginamo etalono reikšmingumu E. E nustatomas pagal tokią formulę:

E = tl,’ W čia g - kiekybinių kriterijų, įeinančių į lyginamąjį etaloną, skaičius; q_z - kiekybinio kriterijaus, įeinančio į lyginamąjį etaloną, reikšmingumas.

etapas. Kokybinių kriterijų pradiniai reikšmingumai v, nustatomi ekspertiniais metodais, lyginant jų santykinį reikšmingumą su pasirinktu lyginamojo etalono reikšmingumu E. Šiuo atveju kokybinių kriterijų santykinis reikšmingumas nustatomas procentais. Jeigu, pavyzdžiui, ekspertiniais metodais buvo nustatyta, kad teksto sudėtingumas sudarė 6,2% lyginamojo etalono (pavyzdžiui, visų ieškomų raktinių žodžių) reikšmingumo, tai teksto sudėtingumo reikšmingumas v=6,2%.

etapas. Kokybinių kriterijų reikšmingumai nustatomi taip:

i-t+i.....m.

(9)

100

Kaip matome, pateiktu metodu galima apskaičiuoti ir tarpusavyje maksimaliai suderinti kiekybinių ir kokybinių kriterijų reikšmingumus, atsižvelgiant į jų kiekybines ir kokybines charakteristikas.

Tekstų daugiakriterinė analizė

Šiuo metodu nagrinėjamų variantų prioritetiškumas ir reikšmingumas tiesiogiai ir proporcingai priklauso nuo alternatyvas adekvačiai apibūdinančių kriterijų sistemos, kriterijų reikšmių ir reikšmingumų dydžių. Kriterijų sistemą nustato, o kriterijų reikšmes ir pradinius reikšmingumus apskaičiuoja ekspertai. Visą šią informaciją gali pakoreguoti suinteresuotos grupės (vartotojas, darbdavys ir pan.), atsižvelgdamos į savo siekiamus tikslus ir esamas galimybes (pavyzdžiui, už tam tikrus straipsnius ar knygos skyrius galbūt reikės mokėti tam tikrus pinigus). Todėl alternatyvų įvertinimo rezultatai išsamiai atspindi ekspertų ir suinteresuotų grupių bendrai pateiktus pradinius duomenis.

Nagrinėjamų alternatyvų reikšmingumas ir prioritetiškumas skaičiuojami keturiais etapais.

etapas. Sudaroma įvertinta normalizuota sprendimų matrica D. Šio etapo tikslas - iš lyginamų rodiklių gauti bedimensius (normalizuotus) įvertintus dydžius. Kai žinomi bedimensiai įvertinti dydžiai, galima palyginti visus skirtingų matavimo vienetų rodiklius. Tam taikoma tokia formulė:

(10) čia Xįj. i kriterijaus reikšmė j sprendimo variante; m - kriterijų skaičius; n - lyginamų variantų skaičius; q,. i kriterijaus reikšmingumas.

Kiekvieno kriterijaus gautų bedimensių įvertintų reikšmių dy suma visada lygi šio kriterijaus reikšmingumui n

(11)

Kitaip sakant, nagrinėjamo kriterijaus reikšmingumo q, reikšmė proporcingai paskirstoma visiems alternatyviems variantams a,·, atsižvelgiant j jų reikšmes Xy.

etapas. Apskaičiuojamos j variantą apibūdinančių minimizuojančių (jų mažesnė reikšmė yra geresnė, pavyzdžiui, nagrinėjamo teksto sudėtingumas) S.j ir maksimizuojančių (jų didesnė reikšmė yra geresnė, pavyzdžiui, paieškos raktinių žodžių pasikartojamumas) 5+,· įvertintų normalizuotų rodiklių sumos. Jos apskaičiuojamos pagal formulę:

-J m

^: Σ4_, i=l

V’ i = 1, m; j = l,zi.

(12)

Šiuo atveju S_+J (juo didesnis šis dydis (teksto “pliusai”), tuo daugiau įgyvendintų suinteresuotų grupių tikslų) ir S.j (juo mažesnis šis dydis (teksto “minusai”), tuo labiau pasiekti suinteresuotų grupių tikslai) dydžiai išreiškia kiekvieno alternatyvaus teksto suinteresuotų grupių pasiektų tikslų laipsnį.

Bet kuriuo atveju visų alternatyvių tekstų “pliusų” S+j ir “minusų” S.j sumos visada yra atitinkamai lygios visoms maksimizuojančių ir minimizuojančių kriterijų reikšmingumų sumoms:

n m n

S₊ = Σ 5₊ = Ė Σ d_+ij, ^J·' (13) n m n — —

S_ = Σ S_; = Σ Σ d.·,, i = l.zn; j = l.n.

;=i ⁷ i=v=i ⁷

Taip dar kartą galima patikrinti atliktų skaičiavimų teisingumą.

etapas. Lyginamų variantų santykinis reikšmingumas (efektyvumas) nustatomas remiantis juos apibūdinančiomis teigiamomis (teksto “pliusais”) S+y ir neigiamomis (teksto “minusais”) S.j savybėmis. Kiekvieno teksto a, santykinis reikšmingumas g, nustatomas pagal formulę:

^S-min ' ^sQj = j ⁺-^J~-. j = 1.«· (14) n S, min >1 S_, etapas. Nustatomas tekstų prioritetiškumas. Juo didesnis Qj, tuo didesnis teksto efektyvumas (prioritetiškumas).

Išanalizavus anksčiau pateiktą metodą galima padaryti išvadą, kad juo remiantis gana paprasta įvertinti, po to ir išrinkti racionaliausius tekstus, aiškiai matant šio proceso fizinę prasmę. Bet to, juo remiantis suformuotas apibendrintas (redukuotas) kriterijus Qj tiesiogiai ir proporcingai priklauso nuo lyginamų kriterijų reikšmių Xy ir reikšmingumų ą santykinės įtakos galutiniam rezultatui.

lentelė. Teksto daugiakriterinės analizės rezultatai

Kiekybinė informacija apibūdinanti tekstus
Nagrinėjami kriterijai	«	Reikš- mingu- mas	Matavi- mo vienetai		Nagrinėjami tekstai
				1	2 ...	j -	n
Xi	v Zi	qi	mi	du	di2		dij		du
x2	Ž2		m2	d2i	d22		d2j		d2n
X3	Ž3	q3	m3	d3i	d32		d3j		d3n
Xi	Ži	q;	lUį	dn	¢2		dij		din
Xm	Zin	qm		dml	dm2		dmj		dmn
Maksimizuojančių normalizuotų įvertintų rodiklių suma (tekstų “pliusų”)	S+i	s+2				S+n
Minimizuojančių normalizuotų įvertintų rodiklių suma (tekstų “minusų”)	S-i	S-2		S-i		s.„
Teksto alternatyvos reikšmingumas	Qi	Q2	...	Qi	...	Qn
Teksto alternatyvos prioritetiškumas	Pi	P2		Pr		Pn
Teksto naudingumo laipsnis	N,	n2		N	...	Nn

* - Ženklas i, (+ (-)) parodo, kad atitinkamai didesnė (mažesnė) kriterijaus reikšmė labiau atitinka vartotojo reikalavimus

Daugiakriterinis tekstų naudingumo laipsnio ir rinkos vertės nustatymo metodas

Teksto ūj reikšmingumas Qj rodo suinteresuotų grupių tikslų ir poreikių pasiekimo lygį.

Racionaliausio teksto reikšmingumas Q_max visada bus didžiausias. Visų kitų likusių tekstų reikšmingumai yra mažesni už Q_max, t. y. visų suinteresuotų grupių suminiai tikslai ir poreikiai tenkinami blogiau negu geriausio teksto atveju.

Tačiau praktiškai vartotojus labiau domina ne nagrinėjamų tekstų reikšmingumas ir prioritetiškumas, bet tai, koks yra tekstų naudingumo laipsnis ir kokia iš to išplaukianti jų rinkos vertė. Kitaip sakant, vartotoją labiausiai domina tekstas, kuris geriausiai patenkins jo poreikius ir tikslus, mažiausiai kainuos ir mažiausiai pažeis kitų suinteresuotų grupių poreikius ir tikslus. Šio įvertinimo rezultatams išreikšti vartojamos teksto naudingumo laipsnio ir rinkos vertės sąvokos.

Norint tiksliau įvertinti nagrinėjamų tekstų gerąsias ir blogąsias savybes, jas palyginti su suinteresuotų grupių poreikiais bei tikslais ir visa tai suderinti su kainomis, būtina nustatyti tekstų naudingumo laipsnius ir vertinamo teksto rinkos vertę.

Tekstų naudingumo laipsnis tiesiogiai priklauso nuo juos apibūdinančių kriterijų sistemos, reikšmių ir reikšmingumų. Jei pagal vieną tekstą gauti geriausi vieni paieškos raktinių žodžių rodikliai, o pagal kitą - kiti paieškos raktinių žodžių ir kokybiniai rodikliai, ir atlikus tekstų daugiakriterinį įvertinimą gautas vienodas jų reikšmingumas, tai ir nagrinėjamų tekstų naudingumo laipsniai yra vienodi. Didėjant (mažėjant) nagrinėjamo teksto reikšmingumui, didėja (mažėja) ir jo naudingumo laipsnis. Nustatomi tekstų naudingumo laipsniai lyginami su racionaliausiu tekstu. Tokiu atveju visi gauti nagrinėjamų tekstų naudingumo laipsniai bus nuo 0 (blogiausias variantas) iki 100% (geriausias variantas). Taip bus lengviau vizualiai įvertinti tekstų efektyvumą.

Siekiant nustatyti, kokiai vertinamo teksto kainai esant jis bus vienodai konkurencingas rinkoje, kompleksiškai įvertinus nagrinėjamų tekstų visas teigiamas ir neigiamas savybes buvo pasiūlytas daugiakriterinis tekstų naudingumo laipsnio ir rinkos vertės nustatymo metodas.

Nagrinėjamų tekstų naudingumo laipsniai ir vertinamojo teksto rinkos vertė nustatoma septyniais etapais.

etapas. Teksto aj naudingumo laipsnis Nj nustatomas pagal tokią formulę:

ν.=(ρ..·ρ )·ιοο%. (15) j r j ^max/ ^{v 7} čia Qj ir Q_max - tekstų reikšmingumai apskaičiuoti pagal (14) formulę.

Teksto aj naudingumo laipsnis Nj išreiškia šiuo tekstu suinteresuotų grupių tikslų pasiekimo lygį. Juo daugiau ir reikšmingesnių pasiekta tikslų, tuo didesnis teksto naudingumo laipsnis. Kadangi vartotojus labiausiai domina, kokiu laipsniu nagrinėjami variantai yra vieni už kitus efektyvesni (labiau atitinkantys jo poreikius ir tikslus), tai praktikoje išrenkant racionaliausią sprendimą geriau vartoti teksto naudingumo, o ne reikšmingumo sąvoką.

Teksto naudingumo laipsnis rodo suinteresuotų grupių tikslų pasiekimo lygį. Todėl remiantis teksto naudingumo laipsniu galima nustatyti ir pagrįsti vertinamojo teksto rinkos vertę. Juo daugiau ir reikšmingesnių pasiekta tikslų, tuo proporcingai didesnis teksto naudingumo laipsnis ir atitinkamai rinkos vertė.

etapas. Apskaičiuojamas investuotų pinigų į tekstą a, efektyvumo laipsnis Jis parodo, kiek procentų geriau (blogiau) investuoti pinigus į tekstą o,·, palyginti su tekstu ą. Εβ nustatomas tarpusavyje lyginant nagrinėjamų tekstų naudingumo laipsnius:

Εβ-Nj-Ni.

(16)

Gauti rezultatai pateikiami matricos pavidalu, kurioje aiškiai matyti tekstų naudingumo skirtumai (3 lentelė).

etapas. Apskaičiuojamas teksto o, naudingumo laipsni^ vidutinis nuokrypis kj, lyginant jį su kitais (n-1) tekstais:

Σ £y,· (n - l). j=1 (2-17) lentelė. Tekstų naudingumo laipsnių vidutinių nuokrypių skaičiavimas

Nagrinėjami tekstai

Nagrinėjamo teksto naudingumo skirtumas, palyginti su kitais tekstais, %

Teksto aj naudingumo laipsnio Nj vidutinis nuokrypis lį, lyginant jį su kitais (n-1) tekstais, %

	ai	&2	a3	a,	a„
ai	0	E,2	En		Ei„	ki
a2	E2i	0 e32	e23	...	E2n	k2
a3	Eji		0	...	E3n	k3
* * ·	...	Ej2	...	...		...
ai	Eji	Ej3	...	Ejn	kJ
	...	En2		...	...
a„	Enl		e„3		0	k„

etapas. Tekstų daugiakriterinės analizės sugrupuotos sprendinių priėmimo matricos paruošimas. Vertinamojo teksto rinkos vertė skaičiuojama remiantis sustambinta blokine schema, pateikta Fig.2.

Iš pradžių sudaroma sugrupuota sprendimų priėmimo matrica (4 lentelė), kurioje pirmasis kriterijus yra lyginamųjų tekstų kainos ir vertinamojo teksto vertė. Vertinamojo teksto pradinė vertė nustatoma pagal (18) formulę:

= J₂ ^xiy •G-¹)· (¹⁸)

4a lentelė. Tekstų daugiakriterinės analizės sugrupuota sprendimų priėmimo matrica

Kriterijai, apibūdinantys nagrinėjamus tekstus	*	Reikš- mingu- mas	Matavi- mo vienetai	Vertinamasis	ir lyginamieji tekstai
ai	a2	.. aj ...
1. Vertinamojo teksto ai vertė ir lyginamųjų tekstų (a2 -an) faktinės kainos	žl	qi	mj	Xn	Xl2		Xij		Xln
	Ž2	U2	m2	Χ21	Χ22	·	X2j	•	X2n
Kiekybiniai	ž,	Ui	Utį	Xn	Xq		Xij		Xįn
kriterijai	žt	qt	m,	xti	Xt2		x.j		X(n
	Ž	Ut+i	m,+i	xt+i	Xt+1		Xt+ij	•	Xt+1 n
	t+1			1	2
Kokybiniai	ž	ų t+2	m t+2	Xt+2	Xt+2		Xt+2j		Xt+2n
	t+2			1	2
kriterijai	ži	q.	mj	Xii	Xi2		x,j	•
		Uni		Xml	Xm2		Xmj	•	X mn

* - Ženklas žį (+ (-)) rodo, kad atitinkamai didesnė (mažesnė) kriterijaus reikšmė labiau atitinka vartotojo reikalavimus

Šioje matricoje reikia nustatyti vertinamojo teksto ai rinkos vertę (χιι-λ). Kitų lyginamųjų tekstų (αγ-α) kainos (χη-χ;«) žinomos. Taip pat žinomos visos kitos tekstus apibūdinančios kriterijų reikšmės ir reikšmingumai (4 lentelė).

Uždavinį galima formuluoti taip: nustatyti, kokiai vertinamojo teksto ai rinkos vertei xh.r esant, a\ būtų vienodai konkurencingas rinkoje palyginti su lyginamaisiais tekstais kompleksiškai įvertinus jų teigiamas ir neigiamas savybes.

Remiantis sugrupuota sprendimų priėmimo matrica (4 lent.) ir (1)-(18) formulėmis atliekami skaičiavimai.

etapas. Apskaičiuojama vertinamojo teksto ai patikslinta vertė xn._p·.

xii-_P=xii*(l+ki.lOO). (19) etapas. Nustatoma, ar pakankamai tiksliai apskaičiuota vertinamojo teksto ai patikslinta vertė xii._p:

(20) čia χ - tikslumas procentais, kuriuo norima apskaičiuoti vertinamojo teksto ai rinkos vertę Χιι.β. Pavyzdžiui, kai 5=0,5%, priartėjimo skaičiavimo ciklų bus mažiau, negu kai s=0,1 %.

etapas. Vertinamojo teksto ai rinkos vertės xu.r nustatymas. Jeigu nelygybė (20) tenkinama, tai vertinamojo teksto rinkos vertė nustatoma taip:

-Χ11-Λ-Χ11-Ρ (21)..,

Jeigu nelygybė (20) netenkinama, tai vertinamojo teksto vertė apskaičiuota dar nepakankamu tikslumu ir priartėjimų ciklą reikia tęsti. Šiuo atveju patikslinta vertinamojo teksto vertė xn=xu-p įstatoma į tekstų daugiakriterinės analizės sugrupuotą sprendimų priėmimo matricą ir visi skaičiavimai pagal formules (1)-(21) kartojami iki tol, kol bus patenkinta nelygybė (20).

Siekiant nustatyti, kokiai vertinamojo teksto ai rinkos vertei xu.r esant, jis būtų vienodai konkurencingas rinkoje palyginti su parduodamais tekstais (a₂ - a„), kompleksiškai įvertinus jų visų teigiamas ir neigiamas savybes, buvo pasiūlytas daugiakriterinis tekstų naudingumo laipsnio ir rinkos vertės nustatymo metodas. Pagal šį metodą apskaičiuotų nagrinėjamų tekstų naudingumo laipsniai ir vertinamojo teksto rinkos vertė tiesiogiai ir proporcingai priklauso nuo juos adekvačiai apibūdinančių kriterijų sistemos, kriterijų reikšmių ir reikšmingumų dydžių.

4b lentelė. Teksto daugiakriterinės analizės pavyzdys (jeigu lentelė reikalinga reikėtų patikti tik pačią lentelę su lietuviškais užrašais).

Kęsui»omirapie gflBtolion · . ;

{3ev8f0pin«iitiriea.WJs

UgbS geste» cfMuttį'fe CMajU -grabatori aį D Pasitik

ĮCities in a no-regrets dimate stratęgy

Ta&to 3 Rasoti of MuflĮpte Criteria

Thį si 30 (Q.‘ e< ahef’iaii=<*? st ihe teaeh inę flateriai is detemto cd wi thfc us s. u< I J sesių ehaiaderistici: (U. Ugimncy oi eaeri spedfi; ke^oic. diiiiiult/ Of ans!v5idle*t] Siį-ni«w:'r« Q_; oi ihftbalninę maudai aį iodlcsUstftasetisfaciiorttegice f otų ei crj. a w aoats fK.rsuecf»>rthe studsots.. e q the greater ¢. the tne afhci&ocy cf fascfsirij ntaUria! i»į MtoteJitt» &f ‘.sbsiyinj <ιμ& «filis ristos! sto<i«« The m r* t« imt j fca? are aenisved ana ris rno.’i importam1·'^ «e. risUgi·» tfe žeR ofrifeteatAŠį; ;naieiia”3 uufių reflsūs adenito wh;co ihe gūsis pumued by the stotiem are sUalned, The 8i<. C· Iha iiigbfei· the priaoty ef ih? leactong fsaterisl. y/;·,

- a«i y rvsiohžfi OvemtfK UaJmuMongaeauction ijinovaiMi jjubtc buktong ircneraUeeittreyiįa.b ;i»iĮ ibernere φ.4

CJ1 0 [ C C 0 Ck. |o.o 0X1

Siuto»	Stiat©» :	Siuto» i&ntfior nsufteat glosto» i&uhk :	StrelesK
L		i B ;S B I	&
t c	3 0 0-Χ10	T OZO 0 0 0 0 0«0 Λ0 'OOvOCO OjCUJ	030 0
jcre-ii	οοω'Ί “Ή	a i ju m u mu oco r., o iΛ a i k	3U a

xo ir [o em

......-'““ΙΓ” “

ynves-Uiientvosis	IĮ».»	s
ssemgctois	V	-	r
Knamtemeice	μ	*	UOO	c j ο,ίτ
.«ne/!» c&nsofTipron	.p		C?VŪ’ *
Aeatng	k·		f f ?««	c n? ««·
«fissioji	h	H evs	0.1411?« i
liraiiaton	(05	-	3 3-1033’	11 C 0'
# imate «ha&gfe	φ-s
isoter		•	f 00 0’f 0 /10 ίϋ
iPIflojifc:	ik«	C0ZM41
ihnirbM· ai SUį «5:	u		J UZ1«S?5	t. M t
iii Per m» is	Kis	>	Ή!1	&0 57”
fctBTibto (A iserds-rces'	l·		y.€dZ«že.	«»3401)3 i
?i aacmr.g metanai s jr f iiue 0			,/62429	4?β/’%
ifeatfvitę tnatenate utnih i Kteg^eUife: ·	» 02 v*	b

ų ' j

B - - ! · J S (i - ii

Γ ‘j tuo |fiin) |3 ciofi ĮoCį? 0*1' o ζ'Τ>|ι»ιχο 'Vii’ i ΟΌ-»

I t (r 3 [ C J 0 0 jj I t Ζ/ψηπηι [ϋ »1 ηϋ·ΰϋ3 30ή HM «J a j Jt

ΟΧΟΊ O O-“* O 0 O^fO 300 MfMkO o ie><’ o zo o ηοι/'ύ ^r urxr3 Tcnt cuhnj raini h p ert

O 2r°r j5

01Λ/Ιu·, n .5530¾ 54-.359^%

dMcir |oacKO o m-t'i j(T,is i ος f I

I I o omu |yj£' o*

O (!£> Įu W J t)£ uTi x o m j« a

TFšiTl ο>4*« it n>TA⁷ į<. οοκο'Έ ^J 'oTčūkO 0X^r įO O.OGX'jO OuOO’O oi m Į_fc τ o o jo 0*0 [οοω o i i r 1

J3 $ 4 1 ) Ii į 34 ? į H ĮlUlt f) MS l ;?Z14?8 ’ -Kfl ’ 3WO>7j 32‘4Z» j^r 0?H2 i / v2W2« jo uX o-u h i r rmiT [Ί~ι ^J^f££2121^?5ŽLli υ^Γ *>11 IT* 5it «14 1 14«

M f44?V rn 134 DctoO C A 1

Alternatyvių variantų projektavimas ir daugiakriterinė anlizė

Atlikdami teksto alternatyvų variantinį projektavimą ir daugiakriterinę analizę, susiduriama su gausybe informacijos, kurią reikia kompleksiškai įvertinti. Galimų alternatyvų skaičius gali siekti dešimtis tūkstančių. Kiekviena alternatyva apibūdinama koncepcine ir kiekybine informacija. Tekstų daugiakriterinis alternatyvus variantų projektavimas atliekamas nuosekliai 5 etapais, kuriuos sudaro:

a) Teksto alternatyvų kodų lentelės sudarymas (alternatyvų kodų ir jų teikiamos koncepcinės ir kiekybinės informacijos formavimas)

b) Neracionalių variantų atsijojimas

c) Automatizuotas teksto variantų sudarymas remiantis sprendimų alternatyvų kodais

d) Teksto variantų ir juos apibūdinančios informacijos formavimas

e) Suminės sudarytų teksto variantų ir juos apibūdinančios informacijos sprendimų priėmimų lentelės formavimas

Trumpai panagrinėsime šiuos etapus.

Siekiant sumažinti informacijos apimtį, naudojamą automatizuoto alternatyvaus projektavimo metu, įvedami alternatyvų kodai. Šiuo atveju kiekvienai i sprendimo j alternatyvai priskiriamas kodas a,j, kuris teikia išsamią koncepcinę ir kiekybinę informaciją apie nagrinėjamą alternatyvą (5 lent.). Taigi automatizuoto alternatyvaus projektavimo metu naudojant kodus sumažėja apdorojamos informacijos kiekis ir geriau matoma skaičiavimų fizinė prasmė.

Kodai su jų teikiama koncepcine ir kiekybine informacija yra naudojami visoms tekstų sprendimų alternatyvoms apibūdinti. Šių kodų visuma sudaro teksto alternatyvų kodų lentelę, kuria remiantis galima paprastesnių būdu sudaryti alternatyvius variantus (5 lent.). Kaip matyti iš 5-tos lentelės, kodų lentelė sudaryta iš teksto c sprendimų (1 knygos skyriai/paragrafai, 2 knygos skyriai/paragrafai, i knygos skyriai/paragrafai, c knygos skyriai/paragrafai ir t. t.) tų alternatyvių variantų kodų. Kiekviena kodų lentelės i eilutė skirta konkretaus Aj sprendimo alternatyvų a,j kodams pateikti. Jeigu teksto alternatyvų kodų lentelėje sprendimus apibūdinanti informacija išreiškiama kodais, tai i sprendimo j alternatyvos a y kodo lentelėje alternatyvos kodas apibūdinamas koncepcine ir kiekybine informacija. Šiuo atveju sudarant teksto alternatyvas naudojama po tų alternatyvų iš kiekvieno i sprendimo. Tad maksimalų sudarytų tekstų skaičių galima nustatyti pagal tokią išraišką:

k = n«i, (22) j=l čia c - sprendimų skaičius, naudojamas suminiam ieškomam tekstui sudaryti; tų - i sprendimo alternatyvų, kurias galima naudoti sudarant tekstą, skaičius.

lentelė. Teksto alternatyvų kodų lentelė ir jų teikiama koncepcinė ir kiekybinė informacija

Nagrinėjami sprendimai	Nagrinėjamų knygų skyrių/paragrafų kodai
	1	2	3		j		Hi
1 knygos skyriai/paragrafai	an	ai2	ai	··	aij	··	aini

			3	•
2 knygos skyriai/paragrafai	a2i	a22	a2 3	··	a2j	··	a2n2
·’·	...	...	...	•		•	...
i knygos skyriai/paragrafai		an	ai2	ai 3		aij	...	aini
						...	♦·
c knygos skyriai/paragrafai		ad	aę2	a« 3	··	3cj		Sene

i sprendimo j alternatyvos kodo aą teikiama informacija

Koncepcinė	Kiekybinė
Kaina ,Xi	1 raktinis žodis, X2	2 raktinis žodis, Χ3		Xj		Teksto sudė- tingumas, Xn
Kij	xįj I	xij2	xij3	...	XVJ	...	xijn
Matavimo vienetai	Lt	Balai	Balai	...	...	··’	Balai
Reikšmingumas	qn	Ii 2 ;	3	...	lij		Ui n
*	Žil	Ži2	v *i 3		v Zi,		ii n

* - Ženklas + (-) parodo, kad atitinkamai didesnė (mažesnė) kriterijaus reikšmė labiau atitinka vartotojo reikalavimus lentelė. Sprendimų geriausių alternatyvų prioritetiškumas

Nagrinėjami sprendimai	Sprendimų geriausių alternatyvų prioritetiškumas
	1	2	3		j		P
1 knygos skyriai/paragrafai	an	an	ai3		aų		aip

2 knygos skyriai/paragrafai	a2i	S22	a23	•	a2j		a2p
...	...	...	...	•		•	...
i knygos skyriai/paragrafai	au	ai2	ai3		atj	...	aįp
...	...	...		•	...	•	...
c knygos skyriai/paragrafai	3ςΐ	a«2	ac3		3cj		a«p

Jeigu sudarydami teksto alternatyvas nagrinėsime po 10 alternatyvių variantų iš kiekvieno 10 sprendimų, tai pagal formulę (22) galima sudaryti iki 10 milijardų alternatyvių teksto variantų. Šiuo ir kitais atvejais visas sudarytas alternatyvas gana sudėtinga kompleksiškai išanalizuoti, o dažnai ir nėra prasmės. Todėl būtina mažinti alternatyviame projektavime dalyvaujančių variantų skaičių. Tuo atveju, kai iš teksto visų c knygos skyrių/paragrafų tų alternatyvų galima sudaryti k derinius (formulė 22), tada taikant daugiakriterinės analizės metodus iš kiekvieno sprendimo tolesniems tekstų variantams sudaryti išrenkama po p racionaliausių alternatyvų (6 lent.). Taip atsijojami neracionalūs variantai. Geriausios teksto sprendimų alternatyvos grupuojamos pagal prioritetiškumą. Šioje lentelėje yra i sprendimo geriausio varianto kodas, o a_ipyra i sprendimo blogiausio varianto kodas.

Toliau, remiantis c knygos skyrių/paragrafų atrinktomis racionaliomis p alternatyvomis, sudaromi suminių integruotų tekstų variantai. Iš pradžių teksto alternatyvos sudaromos remiantis sprendimų alternatyvų kodais. Sudarant suminių integruotų tekstų variantus (7 lent.), pirmasis variantas sudaromas iš geriausių pagal prioritetiškumą sprendimų variantų (6 ir 7 lentelės). Paskutinysis variantas sudaromas iš blogiausių pagal prioritetiškumą sprendimų variantų (6 ir 7 lentelės). Tarpinės alternatyvos sudarytos iš tarpinių variantų. Pavyzdžiui, pirmasis suminių integruotų tekstų variantas sudarytas iš a\\ 1 knygos 1 skyriaus/paragrafo, «21 2 knygos 1 skyriaus/paragrafo, an i knygos 1 skyriaus/paragrafo, a_ci c knygos 1 skyriaus/paragrafo ir 1.1, variantų. Paskutinysis teksto variantas sudarytas iš ai_p 1 knygos p skyriaus/paragrafo, (ty, 2 knygos p skyriaus/paragrafo, a_ip i knygos p skyriaus/paragrafo, a_cp c knygos p skyriaus/paragrafo ir 1.1, variantų. Kadangi šiuo atveju deriniai sudaromi naudojant po p alternatyvų iš kiekvieno c knygos, didžiausią sudarytų tekstų skaičių galima nustatyti pagal tokią formulę:

λ = Π/> , (23)

i.l čia c - knygų skaičius, naudojamas suminiam ieškomam tekstui sudaryti; p - kiekvienos knygos geriausių skyrių/paragrafų alternatyvų, naudojamų sudaryti suminiam ieškomam tekstui sudaryti, skaičius.

lentelė. Automatizuotas suminio integruoto teksto variantų sudarymas remiantis skyrių/paragrafų alternatyvų kodais

Sudaryti suminio integruoto teksto variantai

Suminio integruoto teksto variantų sudarymas remiantis kiekvienos knygos geriausių skyrių/paragrafų kodais

1

2

3

...

P

p+1

p+2

p+3

...

2p

...

K

1

an

an

an

all

all

all

all

...

all

...

alp

2

a21

a21

a21

a21

a21

a21

a2Į

...

a21

a2p

...

...

...

i

a,i

3il

a,i

an

ail

ail

an

an

aip

...

c-1

&c-l 1

ac-l 1

a0-i i

ac-i I

ac-i 2

Sę-l 2

ac-i2

&C-12

flc-Jp

c

3ęl

3c2

3ę3

^cp

aci

ac2

acs

...

acP

acP

Jeigu 7-oje lentelėje suminio integruoto teksto alternatyvos formuojamos remiantis kiekvienos knygos geriausių skyrių/paragrafų kodais, tai 8-oje lentelėje vietoje kiekvienos knygos geriausių skyrių/paragrafų kodų pateikiama koncepcinė ir kiekybinė alternatyvas apibūdinanti informacija. Tai akivaizdžiai galima pastebėti 7-oje ir 8-oje lentelėse nagrinėjant 1, 2, p ir K teksto variantus. Nagrinėjant konkretų suminį integruotą teksto variantą, jį apibūdinančių skirtingų skyrių/paragrafų, bet to paties kriterijaus reikšmės yra perskaičiuojamos į vieną redukuotąją reikšmę.

Sumuojant skirtingų kiekvienos knygos geriausių skyrių/paragrafų to paties kriterijaus (pavyzdžiui, įvairūs paieškos raktiniai žodžiai, teksto sudėtingumas) reikšmes į vieną kompleksinę įvertinami šių skyrių/paragrafų naudingumai ir prioritetiškumai. Pavyzdžiui, teksto sudėtingumas ir atskiri raktiniai žodžiai paieškos dalyviams nėra vienodai reikšmingi. Netgi skirtingiems Sistemos vartotojams uždavus skirtingus paieškos raktinius žodžius, galutinis integruotas tekstas bus skirtingas, kadangi paieškos dalyviai bus uždavę nevienodus reikšmingumus tiems patiems paieškos raktiniams žodžiams.

lentelė. Suminio integruoto teksto variantų ir juos apibūdinančios informacijos formavimas

Suminius integruotus teksto variantus sudarantys skyriai/paragrafai	Suminius integruotus teksto variantus apibūdinanti informacija
Koncepcinė	Kiekybinė
	Kaina, X,(Lt)	1 raktinis žodis, Χ2 (pasikartojimų skaičius)	2 raktinis žodis, Χ3 (pasikartojimų skaičius)		X)		Teksto sudėtingumas, X„ (Balai)
		Reikšmingumai
		Qt	U2			Oi	...
	1-ąjj suminį integruotą teksto variantą apibūdinanti informacija
1· an	K„	xni	χ112	x113		xiij		X11 n
2. a2.	K21	X211	x212	x 21 3		x21j	...	X21n
					...
i.aįi	Ki,	Xii i	xil2	Xil3	...	Xiij	...	Xil n
		...				...
c. ac	Kc,	xcll	xel2	xcl3	...	X Cl j	...	X cl n
	2-ąjį suminį integruotą teksto variantą apibūdinanti informacija
1. a„	K„	X111	x 112	x 11 3		Xiij		X 11 n
2. a2.	K21	Χ211	X21 2	X21 3		X 21 j		x21n
		...				...		...
i.au	K,	Xii i	Χ.12	Xil3		Xiij		Xiln
C-Α:2	Kc2	xc21	xc22	xe23		xc2j		xc2n
	p-ąjį suminį integruotą teksto variantą apibūdinanti informacija
1· alt	K„	X111	x 11 2	x 11 3		Xnj		xlln

2. a2i	K21	*21 1	x 21 2	x 21 3	...	x2ij	...	X2ln
...						...
i· Hii	KU	x,i i	Xil2	Xil3		x«j		Xil n
		...	...
c.ių	Kep	Χςρ 1	Χςρ 2	Χςρ3	...	xcpj		Χςρ n
...		...	...
	Paskutinįjį (K) suminį integruotą teksto variantą apibūdinanti informacija
l.ajp	Klp	Xipi	Xlp2	Xlp3		xlpj		xlpn
2. a2p	Ką,	X2pl	X2p2	X2,3		X2pj		X2pn
		...	...
i- a«P	Kip	Xįp 1	Xip2	Xip3		xipj		Xjpn
		...
c.acp	Kep	Χςρ 1	Χςρ 2	Χςρ 3		Xcpj		Χςρη

lentelė. Suminė sudarytų teksto variantų ir juos apibūdinančios informacijos sprendimų priėmimų lentelė (a - teorinis pavyzdys, b - praktinis pavyzdys) a)

Sudaryti suminiai integruoti teksto	Teksto variantus apibūdinanti informacija
variantai	Koncepcinė	Kiekybinė
		Kai- na, Xl	1 raktinis žodis, X;	2 raktinis žodis, Χ3				Teksto sudėtin- gumas, X«
		Reikšmingumai
		di	<t2	d3		di		d»
J	K,	Xn	X 12	Χ13		xij		Xln
2	K,	Χ21	x22	Χ23		x2j		X2n
3	K3	Xji	Χ32	Χ33		X3j		X3«
...		...	...		...		...
i	Ki	Xii	Xi2	Xi3		Xii		Xįn
		...	...	...	...	...	...	...
K	KK	Χκι	ΧΚ2	ΧΚ3		xKj		XKn
Kriterijų reikšmingumai	Oi	q2	Q3		Oi		On

Kriterijų matavimo vienetai

Lt

Pasikarto- jimų skaičius

Pasikar- tojimų skaičius

Balai

b) reikėtų pavaizduoti vien lentelę su lietuviškais užrašais.

'development of feasible alternatives

Development offceaBile alternatives Icemblnatlon» of besi selected paragraphs) of module and relatsd intomatlon keyworū5 liesuteoi Mu3it>« Criteria 'EwMw«wr

5?i«a5W.

a»«aatwB3 twtlc3feno/Dt4¥totw4Fea£iiii«.

Wft»U®W .· «>>

rsnmvaote

............

KttWW9Awn9 putštc bukini} :io,a ^ngį’ęoetį..........>.S„ rnaintsnance >,5 šroetgy

Įbaniers frMing semia sian įįoj ©4 ΐ&δ ><

knRftįftM, •ίβ.5 >Λ bmcvijfon iaimute chinęits >.5 ik ;Si4ar ;»> ų* j®;........ &.4187·'·'

Numter oi oages> τίιβΤρ riumber Nw5s::p.25 si· iTumbei oi įį_?j į

Įs^fices: ji I’

D5-S.1.1	05 -5.1.13)5-5*1.1		3S-&.11	ilK-S.14 ;IM 5Λ1		:D5 · 5.1.1
EZua DS - 7.4.4	ajiJIKąAi		i5u.Xi&-j5 arafoflv/·	isSfrntenv 12 iCmnfnema	SęctOfRiUiCVOl	tonr^tftn čities?
Ϊ3	50 J	3		II * i!	3	ii ·· Z
‘ ‘ 3i“	.......37.......ίί.....................		.................5?......	ii 58 ii	i2	i..... 55
...’t ....	•i	9	ΞΞΤΤΤ	.........ji..................7'’ ;·ί	d	ii 3
..........~i...................	4	...... 4 ....................		If ...... '7 ii	5	ii 5
...............'··,·................	••••r-·-!................		............-T	------r.......................................tf........... ......		-----.............. , .......
			zzlz	18 ii	ΖΉΣΞΞΣ	.......1...................;s........
	ii 8 1	f	...............................	1 5 3	S	1 %
...............v..................	5!i į		M	ii 58 if	if	ii 35
.................13................... ςξξιξξξ:	.................. 1		..............$....... ξξξς:	ii 2Š H 1	16 1	]: 17
M	•M IĮ	1*	C	ii ii ii	........8......................	ii δ.
17	18 ij	13		ii t3 ii	13	ii u
p	0 ii	o - 1	-........“7.......	i· q ;i	0	ii 5
		„a..........................		ii 14 ii	&	II 2
	'oi ii ’o,5«6W6®»66er ]	s.«5SB5SS»3»SSitB»šS»»»«w»5š8	HA	>5335333 »33
...f*	50 ii	,.» ..............	................1«	ii 13 ;·	55	•Ί 33
IKK	16057 ii	Agi ~7Z~j	.....	11S43 “Ii	125B7....................	. j...............
...............858 '	1851 B	w«	m	ii 775 jj	8W	/76

Ltięieiid· n>$ ϋ?ΰ( «Mianti Yetįtabie ptuiidasi tftt kevwcrd3 undst evaiuatsir. fba seeūni: ccluinn pittkiesthe tftsiehl clSiti kw?Na. Tite tatte‘14 WrJ cęiim apesUes wiwfce ininirnslaį

Šiuo metodu sudarydami sumines integruotas tekstų alternatyvas, vartotojai, atsižvelgdami į koncepcinę informaciją ir naudodamiesi ekspertiniais metodais, gali gana nesudėtingai papildyti ar pakoreguoti kriterijų reikšmingumus ir kokybinių kriterijų reikšmes atsižvelgiant į vartotojo prioritetus ir esamą situaciją.

Tuo atveju, kai visų c knygų p skyrių/paragrafų negalima derinti tarpusavyje, jie grupuojami į tokias grupes, kuriose skyrių/paragrafų variantus būtų galima derinti tarpusavyje. Tada suminėms integruotoms tekstų alternatyvoms sudaryti taikomas anksčiau minėtas variantų sudarymo metodas.

lentelė. Suminės sudarytų teksto variantų daugiakriterinės analizės pavyzdys (reikėtų pavaizduoti vien lentelę su lietuviškais užrašais)

DEVELOPMENT of feasible alternatives

Development of feasible aitematives (combinatioas of Best sefeeted para g raphs) of module and reiated infomation ·

KBJWW®5 :

Don?,atnMMieli fte>weran»nes #n»cEws

ResuHs tf.tžoBIpttt ūu«sa Evatuaton-· -- OevesoimiM offtasib» .'afteeatoes idįjtt» RBSlSlS flfMU?£ik>Cet«;a : -gtffciabea tfOsveW*dF*sw»lW« τύΡΐωυ§Μ

ins^aton «KKAnireu Ciiffeatft cf»«je noUi fr <iyr« a « «4 i#3 »6

Ί----Γ

372

46..:4:7¼

7 >57*15 ^fiGn>vi1-5tJi Clricuny ihiumbef si sauso: Jtombortfws«te. ftumbei of aenaor f“ 23 f 13 ?J 1CM :j 89 ii & ii 128 ii iS9 Ί U6 ii W i^.U67a. |0ΛβΜ«βββ«®6β6Γ{ ¢.7 ifc.5e«W«»«mį0.e3tt3ū;»»53W3fe.«JWa3»33333l OA ».5«3»»33»»««.«5M3>333»33iWie.e»JW3^ ito.3

VMM

MS i

186S7 i

124«

3«

1214C*

11543

775

12*82

lentelė. Nustatytų šimto racionaliausių suminių sudarytų teksto variantų pavyzdys (reikėtų pavaizduoti vien lentelę su lietuviškais užrašais)

Ui^.iMsuBarteea yautuAaie &»#*»> 23H#>»8

Baęiafr« <5οηπβ» Bnta tnPnbs am..Qut-*TOP 100

Results oi 100 Best Developed Feasible Alternatives (System Analized 550 Alternatives) >Ji teia'ec tetorahtfi te lite tm-t devęi&peu faasinie žllsinafei joti can Hite k

-KtifUfoičMaRtdnj}» tf ιπο&Λκ»

- Results ciMuitsoie CntafiaEzaiuaUon -Davslopmeri tf?eAsi&la atomiNis

Results 3? Multlple Cubta Eveiu sltcn tf Cevtf c?e4 reaslbk Atemsitos

Kolorite'

Somatn itcdehi. Kejftvoni-nsntorigs tf modŲ.es

Restfts tf Mulypie Cifieria e«ik!aUn

De«iojMnwB ut feaeitse «ΑβφιβννΑ

Ll$ft!R&Sllit3 £3fMU?tiC4ftCKhrrta St«8U3Son Of Ώθν9ίη$>8(1 FiasIM* Al{«n.*!M8S

TOPICOLisht ^OFiciĮg^firįmc netižisjią.

B1LZA3

BiZUl

05-7.4.8

OŽ-7.4.3

BklAž iftatomiLBu&fciiate ...........~ 05-7.4.3

05-7.4.0

.......

05-7.4.8

Ba.-TAl

Susimas ana oumic seacr

D5-7.4.3 05-7.4.9 Sj»aUĮ^.7

05-7.4.9 jMtflSy

BL-.US

ELMS aažaaSK:

05-7.4.3

B^IAS

Houaghaijasct-r ta/dsme

Alfose -

Claims (4)

1 .Elektroninės informacijos paieškos būdas, skirtas informacijai išrinkti iš pradinių dokumentų duomenų bazių (bibliotekų), saugomų kompiuterinių tinklų atminties blokuose abėcėlinių skaitmeninių simbolių pavidalu , apimantis paieškos kriterijų, jų reikšmingumo bei paieškos apribojimų abėcėlinių skaitmeninių simbolių pavidalu įvedimą per atitinkamus sąsajos modulius (1,2) į duomenų apdorojimo modulį (3), kuriame vykdomas minėtuose atminties blokuose saugomų dokumentų ir įvestų minėtų kriterijų palyginimas, pagal palyginimo rezultatą dokumentų išrinkimas, apdorojimas, indeksavimas pagal įvestus kriterijus ir jų reikšmingumą bei paieškos rezultatų suformavimas ir jų parodymas per peržiūros sąsajos modulį (10) vartotojui, besiskiriantis tuo, kad po informacijos apdorojimo minėtame bloke (3) paieškos rezultatų duomenis elektronių dokumentų pavidale apdoroja modulyje (5), išskiriant analizuojamų dokumentų racionaliausias sudėtines dalis (pastraipas, paragrafus, skyrius ir kitas dalis) pagal užsiduotus kriterijus ir atlieka išskirtų sudėtinių dalių daugiakriterinę analizę modulyje (6), po to projektuoja alternatyvius gautos informacijos variantus modulyje (7), o po to modulyje (8) atlieka suprojektuotų alternatyvių variantų daugiakriterinę analizę, pagal kurią modulyje (9) suformuoja paieškos rezultatus.

2. Elektroninės informacijos paieškos būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad modulyje (6) atliekama analizuojamo dokumento racionaliausių sudėtinių dalių daugiakriterinę analizė apima šią operacijų seką: kompleksinį kriterijų reikšmingumo nustatymą, atsižvelgiant į jų kiekybines ir kokybines charakteristikas; tekstų daugiakriterinę analizę; daugiakriterinį tekstų naudingumo laipsnio ir rinkos vertės nustatymą.

3. Elektroninės informacijos paieškos būdas pagal bet kurį iš 1-2 punktų, besiskiriantis tuo, kad modulyje (7) atliekamas atrinktos informacijos alternatyvių variantų projektavimas apima šiuos etapus: a) teksto alternatyvų kodų abėcėlinių skaitmeninių simbolių pavidalu lentelės sudarymą ir jų įvedimą į modulį (7), b) neracionalių variantų atmetimą, c) automatizuotą teksto variantų sudarymą pagal a) punkte sudarytus alternatyvų kodus, d) teksto variantų ir juos apibūdinančios informacijos formavimą ir e) suminės sudarytų teksto variantų ir juos apibūdinančios informacijos sprendimų priėmimo lentelės sudarymą.

4. Elektroninės informacijos paieškos sistema, skirta informacijai išrinkti iš pradinių dokumentų duomenų bazių (bibliotekų) (4), saugomų kompiuterinių tinklų atminties blokuose abėcėlinių skaitmeninių simbolių pavidalu , apimanti paieškos kriterijų ir jų reikšmingumo įvedimo sąsajos modulį (1), paieškos apribojimų įvedimo sąsajos modulį (2), kurių išėjimai sujungti su atitinkamais įėjimais paieškos dokumentų apdorojimo ir indeksavimo modulio (3), turinčio elektroninį ryšį su kompiuterinių tinklų atminties blokuose saugojamomis dokumentų duomenų bazėmis (4), kur minėtas informacijos apdorojimo ir indeksavimo modulis (3) yra skirtas atrinkti, apdoroti ir indeksuoti dokumentus pagal užduotus kriterijus, jų reikšmingumą bei nurodytus apribojimus, o indeksuotą informaciją per elektroninį ryšį perduoti paieškos rezultatų formavimo moduliui, susietam su peržiūros sąsajos moduliu (10), besiskirianti tuo, kad minėtas paieškos dokumentų apdorojimo ir indeksavimo modulio (3) išėjimas elektroniniu ryšiu sujungtas su moduliu (5), skirtu iš atrinktų dokumentų modulyje (3) išskirti vartotojui tinkamiausias sudėtines jų dalis (pastraipas, paragrafus, skyrius ir kitas dalis) ir elektroniniu ryšiu informacinius duomenis jo išėjime perduoti per modulį (6), skirtą atlikti paminėtų sudėtinių dalių daugiakriterinę analizę, į modulį (7), kuris formuoja alternatyvius variantus, o informacinius duomenis jo išėjime elektroniniu ryšiu perduoda į modulį (8), skirtą atlikti daugiakriterinę alternatyvių variantų analizę, o gautą informaciją elektroniniu ryšiu perduoti į paieškos rezultatų formavimo modulį (9).