LT5640B - Pašarinis priedas ir jo gamybos būdas - Google Patents
Pašarinis priedas ir jo gamybos būdas Download PDFInfo
- Publication number
- LT5640B LT5640B LT2008053A LT2008053A LT5640B LT 5640 B LT5640 B LT 5640B LT 2008053 A LT2008053 A LT 2008053A LT 2008053 A LT2008053 A LT 2008053A LT 5640 B LT5640 B LT 5640B
- Authority
- LT
- Lithuania
- Prior art keywords
- spirulina
- biomass
- molasses
- test
- weight
- Prior art date
Links
Classifications
-
- A—HUMAN NECESSITIES
- A23—FOODS OR FOODSTUFFS; TREATMENT THEREOF, NOT COVERED BY OTHER CLASSES
- A23K—FODDER
- A23K50/00—Feeding-stuffs specially adapted for particular animals
- A23K50/10—Feeding-stuffs specially adapted for particular animals for ruminants
-
- A—HUMAN NECESSITIES
- A23—FOODS OR FOODSTUFFS; TREATMENT THEREOF, NOT COVERED BY OTHER CLASSES
- A23K—FODDER
- A23K10/00—Animal feeding-stuffs
- A23K10/10—Animal feeding-stuffs obtained by microbiological or biochemical processes
- A23K10/12—Animal feeding-stuffs obtained by microbiological or biochemical processes by fermentation of natural products, e.g. of vegetable material, animal waste material or biomass
-
- A—HUMAN NECESSITIES
- A23—FOODS OR FOODSTUFFS; TREATMENT THEREOF, NOT COVERED BY OTHER CLASSES
- A23K—FODDER
- A23K10/00—Animal feeding-stuffs
- A23K10/30—Animal feeding-stuffs from material of plant origin, e.g. roots, seeds or hay; from material of fungal origin, e.g. mushrooms
- A23K10/33—Animal feeding-stuffs from material of plant origin, e.g. roots, seeds or hay; from material of fungal origin, e.g. mushrooms from molasses
-
- Y—GENERAL TAGGING OF NEW TECHNOLOGICAL DEVELOPMENTS; GENERAL TAGGING OF CROSS-SECTIONAL TECHNOLOGIES SPANNING OVER SEVERAL SECTIONS OF THE IPC; TECHNICAL SUBJECTS COVERED BY FORMER USPC CROSS-REFERENCE ART COLLECTIONS [XRACs] AND DIGESTS
- Y02—TECHNOLOGIES OR APPLICATIONS FOR MITIGATION OR ADAPTATION AGAINST CLIMATE CHANGE
- Y02P—CLIMATE CHANGE MITIGATION TECHNOLOGIES IN THE PRODUCTION OR PROCESSING OF GOODS
- Y02P60/00—Technologies relating to agriculture, livestock or agroalimentary industries
- Y02P60/80—Food processing, e.g. use of renewable energies or variable speed drives in handling, conveying or stacking
- Y02P60/87—Re-use of by-products of food processing for fodder production
Landscapes
- Life Sciences & Earth Sciences (AREA)
- Chemical & Material Sciences (AREA)
- Engineering & Computer Science (AREA)
- Polymers & Plastics (AREA)
- Biotechnology (AREA)
- Food Science & Technology (AREA)
- Zoology (AREA)
- Animal Husbandry (AREA)
- Physiology (AREA)
- Molecular Biology (AREA)
- Health & Medical Sciences (AREA)
- Microbiology (AREA)
- Biomedical Technology (AREA)
- Biochemistry (AREA)
- Sustainable Development (AREA)
- Botany (AREA)
- Mycology (AREA)
- Birds (AREA)
- Feed For Specific Animals (AREA)
- Fodder In General (AREA)
Abstract
Išradimas susijęs su pašarų gamyba, konkrečiai su pašarinio priedo gamyba. Į šio pašarinio priedo sudėtį įeina šviežia mikrodumblio Spirulina biomasė (6-33 masės %) ir papildomai melasa (likęs kiekis). Taip pat gali įeiti fruktozė (6-67 masės %). Pašarinio priedo gamyba apima šviežios mikrodumblio Spirulina biomasės praplovimą vandeniu, kurio pH 5,2-5,5, vakuumavimą iki 65-75 % drėgmės, konservavimą maišant su pakaitinta iki 47-67 oC melasa ir konservuotos mikrodumblio Spirulina biomasės išpurškimą į grūdines kultūras, esant komponentų santykiui: Spirulina biomasė - iki 6 masės %, grūdinės kultūros - 3-97 masės %.
Description
Technikos sritis
Išradimas priklauso pašarų gamybos sričiai, konkrečiai pašarų priedui gaminti.
Technikos lygis
Yra žinomas išdžiovintos mikrodumblio Spirulina biomasės panaudojimas gyvulių mityboje miltelių ar tablečių pavidalo. Tai aprašyta mokslinėje literatūroje A.JI. noramyK, C.A. CeMeHOB CnHPyJIHHA B PAŲHOHAX CBHHEŽ (SPIRULINA KIAULIŲ DAVINYJE) žurn. Cbhhoboactbo Nr.4, 2002 m. Tačiau išdžiovintas mikrodumblis Spirulina neduoda reikiamo efekto,
Išradimo esmė
Numatomo išradimo tikslas - pagerinti virškinamojo trakto mikrobinį balansą, maisto medžiagų virškinimą, tuo pačiu gauti daugiau gyvulininkystės produkcijos.
Nurodytas tikslas pasiekiamas tuo, kad gyvulių mityboje naudojamas pašarinis priedas, į kurio sudėtį įeina natūrali mikrodumblio Spirulina biomasė bei papildomai - melasa, esant tokiam komponentų santykiui (masės %): Spirulina biomasė 6-33%, ir likusi dalis - melasa; į jo sudėtį dar gali įeiti fruktozė (masės %): 6-67%; pašarinį priedą gauna mikrodumblio Spirulina biomasę perplovus vandeniu prie pH 5,2-5,5, ją vakuumuoja iki 65-70% drėgmės ir užkonservuoja maišant su pakaitinta iki 47-67QC temperatūros melasa. Atlikti eksperimentai parodė, kad mikrodumblis Spirulina yra labai veiksmingas, kai jis yra šviežios biomasės pavidalo. Tačiau šviežia mikrodumblio biomasė gali išbūti aktyvi ne ilgiau kaip 4 vai. Sumaišius mikrodumblio Spirulina biomasę su pakaitinta iki 47-67°C melasa ir/arba fruktoze - biomasė užsikonservuoja ir išlieka aktyvi iki 18 mėn.
Papildžius gyvulių racioną mikrodumblio Spirulina biomasės ir melasos mišiniu, kuris pasižymi fitobiotiniu (probiotiniu) bei hemopoetiniu veikimu, atrajotojų organizme pagerėja mikrobinis balansas, pašaro maisto medžiagų virškinamumas bei makroorganizme suaktyvėja gyvybiškai svarbūs fiziologiniai procesai. Dėl to atrajotojų produktyvumas padidėja 6-8%. Vienam atrajotojui per dieną vidutiniškai galima sušerti 10-30g užkonservuoto melasa mikrodumblio Spirulina preparato.
Išradimo panaudojimas
Išradimo iliustravimui naudota Spindina preparato melžiamoms karvėms, kur lg
Spirulina (S) buvo užkonservuota 7g melasos, ir viena melžiama karve per dieną gavo 16g šio preparato.
Bandymą atliko su Lietuvos juodmargių veislės karvėmis. Atsižvelgiant į karvių amžių, laktaciją bei produktyvumą buvo sudarytos dvi grupės:
Kontrolinė ir bandomoji. Kiekvienoje grupėje buvo po 15 antros-trečios laktacijos karvių. Bandymas vyko nuo 60-os iki 120-os karvių laktacijos dienos. Abi grupes laikė tomis pačiomis sąlygomis ir šėrė vienodais pašarais, tik į bandomosios grupės karvių kombinuotuosius pašarus, kiekvieną šėrimo dieną individualiai, įmaišydavo po 16g mikrodumblio Spirulina toliau „S“ biomasės užkonservuotos melasa, santykiu 1:7. Bandymą pirmas 30 dienų vykdė tvartiniu laikotarpiu, o sekančias 30 dienų - ganykliniu laikotarpiu. Bandymo pradžioje, o vėliau kas 15 dienų, atliko karvių kontrolinius melžimus. Pieno mėginius cheminiams tyrimams ėmė kas 30 dienų. Didžiojo prieskrandžio turinį ryklėsstemplės zondu GDZ-1 ėmė iš karvių didžiojo prieskrandžio kaudoventralinės dalies bandymo pradžioje ir po to kas 21 dieną praėjus 3 vai. po rytinio šėrimo. Bandymo pabaigoje tyrė maisto medžiagų virškinamumą, atliko kraujo morfologinius ir biocheminius tyrimus.
Tyrimais nustatyta, kad melžiamų karvių racione panaudota S turi teigiamos įtakos pieno produkcijai. Bandymo metu gauti karvių kontroliniai melžimų duomenys pateikti 1 lentelėje.
lentelė.
| Rodikliai | Kontrolinė grupė(n=10) | Bandoma grupė(n=10) |
| Bandymo pradžioje, kg | 31,6 ±3,05 | 30,2 ±2,27 |
| Po 15 dienų, kg | 29,0 ±4,17 | 29,6 ±2,71 |
| Po 30 dienių kg | 30,4 ±2,15 | 32,1 ±1,29 |
| Po 45 dienų, kg | 28,1 ±2,33 | 30,6 ±2,80 |
| Po 60 dienų, kg | 27,6 ±2,54 | 31,6 ±2,71 |
| Vidutiniškai gauta pieno per bandymą, kg | 1726,5 ±167,5 | 1858,5 ±142,5 |
Iš tyrimo rezultatų, pateiktų 1 lentelėje, matyti, kad S įtaka melžiamų karvių produktyvumui stebimai pasireiškia po 30 bandymo dienų, nors teigiami priedo pokyčiai jau pastebimi ir po pirmų 15 bandymo dienų. Po 30 bandymo dienų buvo gauta 1,7kg arba 5,6% pieno daugiau, negu negavusios S. Po 45 bandymo dienų S įtaka karvių produktyvumui dar labiau išryškėjo. Šiuo bandymo periodu tiriamosios grupės karvės vidutiniškai per parą produkavo 2,5kg arba 8,9% pieno daugiau negu kontrolinės grupės karvės. Bandymo pabaigoje, po 60 bandymo dienų, iš tiriamosios grupės karvės per parą vidutiniškai buvo primelžiama 4,0kg arba 14,5% pieno daugiau negu iš kontrolinės grupės karvės. Per šiuos du bandymo mėnesius iš kontrolinės grupės karvės vidutiniškai buvo gauta 1726,5kg pieno, o iš bandomos grupės karvės - 1858,5kg pieno arba atitinkamai 132kg ir 7,6% mažiau negu iš bandomos grupės karvės. Pieno sudėtis (kai n=l0) pateikta 2 lentelėje.
lentelė
| Rodikliai | Riebalai, % | Baltymai, % | Laktozė, % | SLS, tūkst/ml |
| Bandymo pradžia | ||||
| Kontrolinė | 4,06 ±0,22 | 3,21 ±0,11 | 4,61 ±0,09 | 504,0 ±112,6 |
| Bandoma | 4,26 ±0,30 | 3,17 ±0,22 | 4,63 ± 0,03 | 524,8 ± 129,4 |
| Po 30 dienų | ||||
| Kontrolinė | 4,38 ±0,55 | 3,10 ±0,15 | 4,56 ±0,05 | 401,0 ±110,6 |
| Bandoma | 5,24 ±0,19 | 3,15 ±0,24 | 4,66 ± 0,07 | 395,0 ±98,3 |
| Po 60 dienų | ||||
| Kontrolinė | 3,72 ±0,13 | 3,14 ±0,08 | 4,49 ± 0,05 | 464,6 ±107,1 |
| Bandoma | 4,22 ±0,53 | 3,21 ±0,16 | 4,73 ± 0,05 | 329,4 ± 76,2 |
| Vidutiniškai gauta per bandymą, kg | ||||
| Kontrolinė | 70,28 ± 5,90 | 53,85 ±1,99 | 78,14 ±0,87 | - |
| Bandoma | 87,87 ± 5,87 | 59,10 ±3,72 | 87,26 ±0,97 | - |
Iš 2 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad S turėjo teigiamos įtakos pieno cheminiams ir morfologiniams rodikliams. Po 30 bandymo dieną karvių, gavusiu S, pieno riebalų kiekis piene padidėjo 0,86%, o kontrolinės grupės karvių - 0,32% arba 0,54% mažiau negu bandomos grupės karvių. Pieno baltymingumui ir laktozės kiekiui S įtakos neturėjo. Bandymo pabaigoje karvių, gavusių S, pieno riebalų kiekis sumažėjo, lyginant su bandymo periodu iki 30 dienos, ir pasiekė pradinį bandymo lygį. Tuo tarpu kontrolinės grupės karvių pieno riebumas buvo 0,34% mažesnis, negu bandymo pradžioje. Šis riebalų piene mažėjimas gali būti siejamas su karvių laikymo pasikeitimu pereinamuoju laikotarpiu iš tvartinio į ganyklinį. Iš gautų tyrimų rezultatų matyti, kad S neturėjo įtakos pieno baltymingumui. Bandymo pabaigoje išryškėja S įtaka laktozės kiekiui piene. Pieno cukraus bandomosios grupės karvių piene patikimai padidėjo 0,24% daugiau, negu kontrolinės grupės karvių. Iš šio rodiklio galima spręsti, kad bandomosios grupės karvės geriau pasisavina kai kurias raciono maisto medžiagas ir turi daugiau energijos pieno produkcijai gaminti. Melžiamų karvių racione panaudojus S, per 60 laktacijos dienų papildomai galima gauti 17,59kg arba 25,0% daugiau pieno riebalų, 5,25kg arba 9,7% (P>0,05) pieno baltymų ir 9,12kg arba 11,7% laktozės. SP teigiamai veikia į somatinių ląstelių (SLS) kiekį karvių piene, o kartu ir į pieno kokybę. Bandymo pabaigoje, bandomos grupės karvių piene SLS buvo 135,2tūkst./ml arba atitinkamai 29,1 % mažiau, negu kontrolinės grupės karvių piene.
Hematologiniai tyrimių rezultatai parodė, kad visi tirti kraujo rodikliai yra fiziologinių normų ribose. Bandomosios grupės karvių kraujyje stebimas didesnis hemoglobino, eritrocitų ir kai kurių neutrofilų kiekis. Tai rodo, kad karvių, gavusių S, organizme vyko intensyvesni gyvybiniai procesai. Atitinkamai bandomosios grupės karvių kraujyje buvo 5,6% hemoglobino, 13,1% eritrocitų, lazdelinių neutrofilų 13,9% ir segmentuotų neutrofilų 9,4% daugiau negu kontrolinės grupės karvių kraujyje. Remiantis šiais duomenimis galima daryti išvadą kad S pasižymi hemopoetiniu veikimu ir teigiamai veikia gyvulių sveikatą.
Nustatyta, kad 80-90% ląstelienos, beveik visi vandenyje tirpus angliavandeniai ir pektinai yra suvirškinami didžiajame prieskrandyje. Galutinis šios fermentacijos produktas LRR (lakiosios riebiosios rūgštys). Tyrimų rezultatai parodė, kad bandomosios gaipės karvių prieskrandžio turinyje pasigamino daugiau LRR ir daugiau jų buvo absorbuojama per skrandžio sienelę. Todėl bandomosios grupės karvės su pašaru gavo daugiau energijos, reikalingos produkcijai gaminti. Bendras bakterijų kiekis sušeriant karvėms S viso tyrimo metu vidutiniškai buvo 0,261og/ml didesnis nei kontrolinės grupės karvių didžiajame prieskrandyje, bendras laktobakterijų kiekis - 0,341og/ml, streptokokų kiekis - 0,751og/ml, mielių kiekis - 0,341og/ml. Visa tai rodo, kad SP esančios fitocheminės medžiagos teigiamai veikia į didžiojo prieskrandžio turinio biocheminius ir morfolaginius tyrimus, preparatas pasižymi fitobiotiniu veikimu.
Raciono maisto medžiagų virškinamumo tyrimai rodo, kad Spindina preparatas pagerino pašaro maistingųjų medžiagų virškinamumą S labiausiai įtakos turėjo žaliųjų baltymų ir žaliųjų riebalų virškinamumui. Visa tai galima paaiškinti probiotiniu preparato veikimu. Padidėjus mikroorganizmų kiekiui virškinamajame trakte, pasireiškus probiotiniam efektui, pagerėja pašaro maisto medžiagų virŠkinamumas ir įsisavinamas. Todėl bandomosios grupės melžiamos karvės gavo daugiau energijos, reikalingos pieno produkcijai gaminti.
Claims (4)
- IŠRADIMO APIBRĖŽTIS1. Pašarinis priedas į kurio sudėtį įeina mikrodumblis Spirulina, besiskiriantis tuo, kad mikrodumblis yra šviežios Spirulina biomasės pavidalo, ir papildomai įeina melasa, esant tokiam komponentų santykiui (masės %): Spirulina biomasė 6-33% melasa - likusi dalis.
- 2. Priedas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad įjo sudėtį dar įeina fruktozė, santykiu 6-67% masės.
- 3. Pašarinio priedo gamybos būdas, besiskiriantis tuo, kad mikrodumblio Spirulina biomasė perplaunama vandeniu prie pH=5,2-5,5, vakuumuojama iki 65-70% drėgmės ir užkonservuojama maišant su pakaitinta iki 47-67°C temperatūros melasa.
- 4. Priedo gamybos būdas pagal 3 punktą b e s i k i r i a n t i s tuo, kad užkonservuota mikrodumblio Spirulina biomasė melasoje išpurškiama į grūdines kultūras esant tokiam komponentų santykiui: Spirulina biomasė melasoje iki 6% masės, o grūdinių kultūrų nuo 3% iki 97% masės.
Priority Applications (3)
| Application Number | Priority Date | Filing Date | Title |
|---|---|---|---|
| LT2008053A LT5640B (lt) | 2008-07-15 | 2008-07-15 | Pašarinis priedas ir jo gamybos būdas |
| PCT/LT2009/000007 WO2010008259A1 (en) | 2008-07-15 | 2009-07-07 | Feed supplement and method of its production |
| EP09798162A EP2317870A4 (en) | 2008-07-15 | 2009-07-07 | FEED ADDITIVE AND MANUFACTURING METHOD THEREFOR |
Applications Claiming Priority (1)
| Application Number | Priority Date | Filing Date | Title |
|---|---|---|---|
| LT2008053A LT5640B (lt) | 2008-07-15 | 2008-07-15 | Pašarinis priedas ir jo gamybos būdas |
Publications (2)
| Publication Number | Publication Date |
|---|---|
| LT2008053A LT2008053A (lt) | 2010-01-25 |
| LT5640B true LT5640B (lt) | 2010-02-25 |
Family
ID=41528895
Family Applications (1)
| Application Number | Title | Priority Date | Filing Date |
|---|---|---|---|
| LT2008053A LT5640B (lt) | 2008-07-15 | 2008-07-15 | Pašarinis priedas ir jo gamybos būdas |
Country Status (3)
| Country | Link |
|---|---|
| EP (1) | EP2317870A4 (lt) |
| LT (1) | LT5640B (lt) |
| WO (1) | WO2010008259A1 (lt) |
Families Citing this family (3)
| Publication number | Priority date | Publication date | Assignee | Title |
|---|---|---|---|---|
| LT5613B (lt) * | 2009-03-16 | 2009-11-25 | Vytas Rimkus | Sausas, birus pašarinis priedas su melsvadumbliu spirulina platensis |
| FR3085171B1 (fr) * | 2018-08-23 | 2022-03-25 | Energaia Pte Ltd | Methode de prolongation de la duree de conservation de la biomasse de microalgue |
| FR3101522A1 (fr) * | 2019-10-04 | 2021-04-09 | La Belle Ondulée | Procédé de transformation d’une biomasse concentrée en vue d’obtenir une préparation alimentaire. |
Family Cites Families (2)
| Publication number | Priority date | Publication date | Assignee | Title |
|---|---|---|---|---|
| RU2259832C2 (ru) * | 2003-06-02 | 2005-09-10 | Общество с ограниченной ответственностью "Элест" | Препарат для усиления обменных процессов и иммунитета у сельскохозяйственных животных и птицы |
| RU2286664C1 (ru) * | 2005-03-28 | 2006-11-10 | ФГОУ ВПО Челябинский государственный агроинженерный университет | Способ раздельной уборки зерновых культур и производства зернокормового сырья для животноводства |
-
2008
- 2008-07-15 LT LT2008053A patent/LT5640B/lt not_active IP Right Cessation
-
2009
- 2009-07-07 EP EP09798162A patent/EP2317870A4/en not_active Withdrawn
- 2009-07-07 WO PCT/LT2009/000007 patent/WO2010008259A1/en active Application Filing
Non-Patent Citations (1)
| Title |
|---|
| PILIŠČIUK A.L. , SEMIONOV S.A.: "Spirulina v racionach svinei", SVINOVODSTVO, 2002, pages 19 - 21 |
Also Published As
| Publication number | Publication date |
|---|---|
| WO2010008259A1 (en) | 2010-01-21 |
| EP2317870A4 (en) | 2012-05-02 |
| LT2008053A (lt) | 2010-01-25 |
| EP2317870A1 (en) | 2011-05-11 |
Similar Documents
| Publication | Publication Date | Title |
|---|---|---|
| Gado et al. | Influence of exogenous enzymes ensiled with orange pulp on digestion and growth performance in lambs | |
| Karlsson et al. | Effects of increasing amounts of hempseed cake in the diet of dairy cows on the production and composition of milk | |
| El-Zaiat et al. | Impact of humic acid as an organic additive on ruminal fermentation constituents, blood parameters and milk production in goats and their kids growth rate. | |
| Doležal et al. | Effect of feeding yeast culture on ruminal fermentation and blood indicators of Holstein dairy cows | |
| Hernández-Ortega et al. | Effect of total mixed ration composition and daily grazing pattern on milk production, composition and fatty acids profile of dairy cows | |
| Mašek et al. | Influence of live yeast culture (Saccharomyces cerevisiae) on milk production and composition, and blood biochemistry of grazing dairy ewes during the milking period | |
| Wu et al. | Effects of forage type and age at which forage provision is started on growth performance, rumen fermentation, blood metabolites and intestinal enzymes in Holstein calves | |
| DK2939545T3 (en) | IMPROVEMENT OF FEED RECOVERY OF Dairy cows using green fodder aromas | |
| Balci et al. | The effect of fibrolytic exogenous enzyme on fattening performance of steers | |
| LT5640B (lt) | Pašarinis priedas ir jo gamybos būdas | |
| Tufarelli et al. | Milk quality, manufacturing properties and blood biochemical profile from dairy cows fed peas (Pisum sativum L.) as dietary protein supplement | |
| Ghizzi et al. | Partial replacement of corn silage with soybean silage on nutrient digestibility, ruminal fermentation, and milk fatty acid profile of dairy cows | |
| Buryakov et al. | Using protected protein source supplementation on microorganisms of rumen and biochemical status lactating cows | |
| Migliorati et al. | Effects of adsorbents in dairy cow diet on milk quality and cheese-making properties | |
| Kahraman et al. | The effect of pistachio shell, pomegranate hull, and olive pulp feeding on milk yield, milk quality, and some biochemical blood parameters in sheep | |
| Zigo et al. | Impact of humic acid as an organic additive on the milk parameters and occurrence of mastitis in dairy cows. | |
| Aboul-Fotouh et al. | EFFECT OF USING SOME FIBROLYTIC ENZYMES IN THE RATION ON LACTATING GOATS PERFORMANC | |
| Flores et al. | Performance of dairy ewes fed diets with a fibrolytic enzyme product included in the concentrate during the suckling period | |
| Almaamory et al. | Effect of exogenous enzymes (Labazyme and Bio SB-Gold) in rumen fermentation and blood parameters of Awassi lambs | |
| Aitmukhanbetov et al. | Influence of dairy cows feeding on the content of urea in milk | |
| Polat et al. | The effects of partial replacement of corn silage on biochemical blood parameters in lactating primiparous dairy cows | |
| Zahedi-Moghadam et al. | Effects of different carbohydrate sources on the performance, ruminal and blood metabolites and nutrients digestibility in fattening male-lambs fed corn steep liquor. | |
| Movaliya et al. | Effect of Bypass Fat and Fibrolytic Enzymes on Milk Yield and Milk Composition of Surti Buffaloes | |
| Mirzaei-Alamouti et al. | Effect of protein level and grain source on milk production, nutrient digestibility and ruminal fermentation in primiparous Holstein cows | |
| Farghaly et al. | EFFECTS OF DIETARY MORINGA OLEIFERA LEAVES AND LIVE YEAST SUPPLEMENTATION ON NUTRIENT DIGESTIBILITY, NUTRITIVE VALUE AND RUMEN FERMENTATION IN SHEEP |
Legal Events
| Date | Code | Title | Description |
|---|---|---|---|
| MM9A | Lapsed patents |
Effective date: 20120715 |